Legislator Case Law & Legislation
e98898db-35b5-45f4-a346-aefd6b541e2f AI generated

e98898db-35b5-45f4-a346-aefd6b541e2f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e98898db-35b5-45f4-a346-aefd6b541e2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas K. E. praÅ¡o atnaujinti procesÄ ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-3515-661/2017 bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Legislator headnote

AI generated

e98898db-35b5-45f4-a346-aefd6b541e2f · Lietuvos apeliacinis teismas: Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Å io straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nurodytos CPK straipsnio punkto nuostatos skirtos užtikrinti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisėtos sudėties teismo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. eA2-6-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00333-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.8; 3.3.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. birželio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo K. E. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje Nr. e2-3515-661/2017 pagal ieÅ¡kovo K. E. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas K. E. praÅ¡o atnaujinti procesÄ ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-3515-661/2017 bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vienas iÅ¡ teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylÄ apeliacine tvarka, narių buvo teisėjas Konstantinas Gurinas, kuris vėliau buvo sulaikytas dėl korupcinių ryÅ¡ių ir jo atžvilgiu pradėtas tyrimas. Be to, sulaikyti dar du to paties teismo teisėjai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie korupcinius teisėjų ryÅ¡ius Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl korupcinių ryÅ¡ių Å¡io teisėjo dalyvavimas pareiÅ¡kėjo nurodomoje byloje buvo neteisėtas, byla nagrinėta neteisėtos teismo sudėties, todėl ji galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad apie proceso atnaujinimo pagrindÄ sužinojo 2019 m. vasario 20 d. iÅ¡ straipsnio naujienų portale DELFI.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodė, kad praÅ¡ymas nurodytu pagrindu yra nepagrįstas. Nurodė, kad pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta yra tuo atveju, jei bylÄ nagrinėjant teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus; teismo procesinį sprendimÄ priėmė ir pasirašė teisėjas (teisėjai), nesantis teisėjų kolegijos narys; teisėjas nagrinėjo bylÄ esant CPK 62, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams; taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeidė CPK 71 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas nagrinėjantis bylÄ turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Tačiau aplinkybės, apie kurias nurodo pareiÅ¡kėjas, nėra susijusios su iÅ¡nagrinėta byla ir teisėjo sulaikymu pradėtoje korupcijos byloje bei teisėjo atžvilgiu vykdomu tyrimu. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos prielaidos dėl teisėjo ar visos teisėjų kolegijos sudėties neteisėtumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais nepagrįstos ir nesudaro pagrindo abejoti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

4. Teismų praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedÅ«ros naudojimo ribotumÄ , kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali bÅ«ti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama iÅ¡vengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

5. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Å io straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nurodytos CPK straipsnio punkto nuostatos skirtos užtikrinti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisėtos sudėties teismo.

6. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis).

Teismo sudėtis gali bÅ«ti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarkÄ . Pvz., įstatymo nenustatyta, koks procesinis dokumentas turi bÅ«ti priimamas pranešėjui nusiÅ¡alinus nuo bylos nagrinėjimo ar dėl kitų priežasčių perdavus bylÄ iÅ¡ vieno pranešėjo kitam pranešėjui, todėl tokiais atvejais yra svarbu, ar kolegijÄ sudarė, jos pirmininkÄ ir pranešėjÄ paskyrė CPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo pareigÅ«nai laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos (CPK 62 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

7. CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutÅ«s teismo nuÅ¡alinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo pats nusiÅ¡alinti arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nuÅ¡alinimo pagrindu gali bÅ«ti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Absoliutus pagrindas pareikÅ¡ti teisėjo nuÅ¡alinimÄ yra ir tais atvejais, kai nesilaikoma CPK 71 straipsnyje nustatyto draudimo dalyvauti tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylÄ bei CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo dalyvauti teisėjui nagrinėjant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ir (ar) bylÄ , kurioje procesas atnaujintas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

8. Prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje.

9. IeÅ¡kovas K. E., praÅ¡ydamas atnaujinti bylos procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nurodo, kad vienas iÅ¡ teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylÄ apeliacine tvarka, narių buvo teisėjas Konstantinas Gurinas, kuris vėliau buvo sulaikytas dėl korupcinių ryÅ¡ių ir jo atžvilgiu pradėtas tyrimas. Be to, sulaikyti dar du to paties teismo teisėjai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie korupcinius teisėjų ryÅ¡ius Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl korupcinių ryÅ¡ių Å¡io teisėjo dalyvavimas pareiÅ¡kėjo nurodomoje byloje buvo neteisėtas, byla nagrinėta neteisėtos teismo sudėties, todėl ji galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta.

10. Kaip nurodyta nutarties 6 punkte, neteisėtos sudėties teismas yra toks teismas, kuris – arba sudarytas iÅ¡ Å¡aliÅ¡kų ir (ar) priklausomų teisėjų; arba sudarytas nesilaikant tokio teismo paskyrimo reikalavimų (procesinių taisyklių). Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusiÅ¡alinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikÅ¡ti tokiais atvejais teisėjui nuÅ¡alinimÄ .

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

12. Aplinkybės, kurias nurodė pareiÅ¡kėjas kaip pagrindÄ proceso atnaujinimui, t. y. teisėjo K. Gurino (ir/ar kitų teismo teisėjų) sulaikymas korupcijos byloje, niekaip nėra susijusios su teisėjo ar visos teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėta civiline byla, t. y. kad teisėjas Konstantinas Gurinas ar kiti kolegijos teisėjai iÅ¡nagrinėjo bylÄ esant įstatyme nustatytiems pagrindams teisėjo nuÅ¡alinimui nuo bylos, ar kad bÅ«tų pažeista CPK 71 straipsnio nuostata, draudžianti teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ . Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , buvo sudaryta, pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus.

13. Apibendrindama tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad nutartyje aptartos CPK normos, reglamentuojančios teismo veiklÄ civiliniame procese, nustato neteisėtos teismo sudėties konstatavimo pagrindus. Å ios normos yra imperatyvaus pobÅ«džio ir užtikrina teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (CPK 21 straipsnis), taip garantuoja proceso dalyviams teisę į lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis) ir sÄ Å¾iningÄ bylos procesÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės nereiÅ¡kia, kad byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Netenkinti pareiÅ¡kėjo K. E. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje Nr. e2-3515-661/2017. Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė