2019-05-22 Nr. AB-11645-3-61-3-00882-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-442-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00882-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „NT fortus“, Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Birutės parkas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2017 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. sausio 31 d. potvarkį Nr. P1-3 „Dėl 2016-11-21 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. SLD-30-161121-00020 panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis, manydamas, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NT fortus“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybas vykdo pažeisdama teisės aktų reikalavimus bei žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus, t. y. negavusi žemės sklypo bendraturčių sutikimų projekto pagrindu statomų pastatų statybai, 2016 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į atsakovą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, nagrinėdamas skundą, tiesiogiai ir betarpiškai neištyrė situacijos, neanalizavo duomenų, įskaitant detaliojo plano sprendinius, nevertino, kokie sutikimai buvo pateikti, ar jie leidžia statytojo pagal projektą vykdomas statybas, taip pat aplinkybės, kad Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2016 m. gegužės 11 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-160511-00030 (toliau – ir Statybos leidimas) išdavė be šių sutikimų. Atsakovas nepagrįstai nustatė, kad statytojas Statybos leidimo išdavimo metu turėjo sklypo bendraturčių sutikimus, todėl Potvarkiu nepagrįstai panaikino 2016 m. lapkričio 21 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-161121-00020 (toliau – ir Aktas). Pareiškėjo teigimu, bet kokia statytojo vykdoma statyba 0,12292 ha ploto žemės sklypo dalyje turėjo būti suderinta su inžinerinių tinklų žemės sklype savininku ir žemės sklypo bendranuomininku UAB „Palangos kempingas“, kurio teises ir pareigas perėmė Bendrija, o atsakovas pripažino, kad išduodant Statybos leidimą žemės sklypo bendraturčių sutikimai nebuvo pateikti. Be to, pareiškėjo vertinimu, Potvarkis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis buvo priimtas formaliai, neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo.

3. Pareiškėjas 2017 m. birželio 21 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose pabrėžia, jog atsakovas nepagrįstai nustatė, kad statytojas UAB „NT fortus“ Statybos leidimo išdavimo metu turėjo ginčo žemės sklypo bendraturčių (konkrečiai – „Piota Limited“ ir UAB „Palangos kempingas“) sutikimus, teigia, kad Žemės sklypo pasidalinimo planas M1:1000 nėra įregistruotas. Be to, net ir darant prielaidą, jog UAB „NT fortus“ Statybos leidimo išdavimo metu turėjo žemės sklypo bendraturčių sutikimus dėl statybos jo valdomoje žemės sklypo dalyje Nr. 23, šie sutikimai buvo išduoti nekonkrečiai apibrėžtam rezultatui, o, pažeidęs Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtintame Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, Žemės sklypo pasidalinimo plane M1:1000 ir teisės aktuose nustatytus apribojimus (pvz., neturėdamas teisinio pagrindo, dalį automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatvius suprojektavo ir įrengė už UAB „NT fortus“ valdomos žemės sklypo dalies ribų, t. y. kelio, kurį nuosavybės teise valdo pareiškėjas, ribose; pažeidė detaliajame plane jo valdomai žemės sklypo daliai tenkantį užstatymo intensyvumą; pažeidė leistinus atstumus nuo pastatų iki jo valdomos žemės sklypo dalies ribos), statytojas turėjo gauti naujus bendraturčių sutikimus, bet to nepadarė. Pareiškėjas tvirtino, jog jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą, kadangi Bendrija yra ginčo žemės sklype esančių gyvenamųjų namų savininkų bendrija ir kelio, kuriuo patenkama į žemės sklypo dalį Nr. 23, bei nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų valdytoja, ji atstovauja ginčo žemės sklypo naudotojų interesus dėl šio sklypo bendro naudojimo objektų. UAB „Neranta“ 2017 m. gegužės 22 d. ataskaita patvirtina, jog UAB „NT fortus“ vykdoma statyba pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, sutikimas dėl statybų jam priklausančioje ir jo valdomoje kelio dalyje nebuvo gautas. Pareiškėjas taip pat pakartojo savo poziciją, jog Potvarkis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

4. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog Inspekcijos Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, patikrinęs iš Administracijos gautus dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ esančius dokumentus, Akte konstatavo, kad statytojas UAB „NT fortus“ su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą IS „Infostatyba“ nepateikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytų žemės sklypo bendraturčių („Piota Limited“; buvęs savininkas – UAB „Vikstata“) ir nuomininkų (UAB „Palangos kempingas“) rašytinių sutikimų dėl suprojektuotų statinių statybos, taigi, Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Tačiau atsakovas akcentavo, kad jis, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Išnagrinėjus UAB „NT fortus“ 2016 m. gruodžio 9 d. skunde nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis ir papildomai pateiktą informaciją dėl „Piota Limited“ nuosavybės teise valdomo sklypo dalies anksčiau buvusių savininkų (UAB „Vikstata“) ir nuomininkų (UAB „Palangos kempingas“) įsipareigojimų, nustatyta, kad UAB „NT fortus“ statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu turėjo minėtus žemės sklypo bendraturčių sutikimus (žemės sklypo dalių savininkai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse nurodė neprieštarausią naujų statinių žemės sklype statybai, tik dalis sutikimų, būtent „Piota Limited“ ir UAB „Palangos kempingas“, teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą per IS „Infostatyba“ nebuvo pateikta), todėl Inspekcijos viršininko pavaduotojas teisėtai ir pagrįstai priėmė Potvarkį, kuriuo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, panaikino Aktą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. UAB „NT fortus“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 13 d. UAB „EKF Fortus“ jam pardavė statinius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), dalyje Nr. 23, kartu perleisdamas ir teises pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-150921-00124. 2016 m. gegužės 11 d. šis statybą leidžiantis dokumentas buvo perregistruotas UAB „NT fortus“ vardu, jam suteiktas numeris – LNS-33-160511-00030, žemės sklypo dalyje Nr. 23 yra tęsiami statybos darbai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Potvarkis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jis nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (jame neišdėstyti jokie įpareigojimai), be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių jo teisių pažeidimą, t. y. materialinį teisinį suinteresuotumą šiuo aspektu. UAB „NT fortus“ pastebėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kuris iš ginčo žemės sklypo (jo dalių) savininkų nėra davęs sutikimo statyboms žemės sklypo dalyje Nr. 23. Žemės sklypo dalių savininkai, sudarydami nekilnojamojo turto žemės sklype pirkimo pardavimo sutartis, patvirtino savo supratimą, jog statybų, projektų ir pardavimų likusioje žemės sklypo dalyje tarpusavyje derinti nereikės. Žemės sklypo teritorija buvo nuosekliai vystoma, o po sutarčių sudarymo suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl duotų sutikimų nereiškė. Pastarosios nuostatos dėl sutikimų statyti naujus statinius buvo taikomos kitiems žemės sklypų savininkams, jiems priskirtose žemės sklypo dalyse vykdant statybas. UAB „NT fortus“ teigimu, žemės sklypo dalių savininkams, įgyjant žemės sklypų dalis nuosavybės teise, buvo žinoma ir suprantama, kad žemės sklypas faktiškai padalytas padalinimo planu, kuriuo aiškiai atskirta kiekvienam iš žemės sklypo dalių savininkų priklausanti žemės sklypo dalis. Nekilnojamojo turto ir žemės sklypo dalių savininkų duoti sutikimai yra privalomi ir jų teisių perėmėjams. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų dalių savininkų sutikimai, t. y. notarinės pirkimo-pardavimo sutartys, nebuvo teiktos dėl to, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu jos buvo registruotos viešame registre, o kartu su prašymu pateiktas žemės sklypo savininko patikėtinio sutikimas, kuris viešame registre nebuvo registruotas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo DNSB „Birutės parkas“ skundą.

9. Teismas apžvelgė byloje esančius dokumentus (tarp jų – UAB „Palangos kempingas“ ir E. V. 2003 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pirkėja sutinka, kad visų kitų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomų namų (pastatų) projektai nebūtų derinami; UAB „Palangos kempingas“ ir N. Z. (N. Z.) 2004 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis bei UAB „Palangos kempingas“ 2010 m. birželio 1 d. sutikimas, kad N. Z. savo sklypo dalyse statytų pastatus, pagal parengto detaliojo plano reikalavimus, nenukrypstant nuo kvartalo architektūrinės koncepcijos;

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyriaus, ir UAB „EKF Fortus“ 2016 m. kovo 13 d. susitarimas Nr. 16SŽN-29-(14.16.55.) „Dėl 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 pakeitimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui; taip pat 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria N. Z. perleido, o UAB „EKF Fortus“ perėmė nuomos teises ir pareigas į 0,1292 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 23, kurios atsirado 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 25/98-148 bei 2003 m. sausio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 patikslinimo pagrindu), ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius, nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. skundus atlikęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, surašė 2016 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. SLD-30-161121-00020, kuriame nurodyta, jog nepateikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, išskyrus Tarnybos, sutikimai, kuriuos pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas privaloma pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

UAB „NT fortus“ kreipėsi į Inspekciją su 2016 m. gruodžio 9 d. skundu, prašydama iš esmės peržiūrėti Aktą ir panaikinti jo išvadas dalyje dėl nustatytų pažeidimų. Inspekcija 2017 m. sausio 16 d. rašte Nr. 2D-510, išnagrinėjusi UAB „NT fortus“ 2016 m. gruodžio 9 d. skunde nurodytas pirkimo pardavimo sutartis ir papildomai pateiktą informaciją apie „Piota Limited“ nuosavybės teise valdomo sklypo dalies anksčiau buvusių savininkų (UAB „Vikstata“) ir nuomininkų (UAB „Palangos kempingas“) įsipareigojimus, priėjo išvadą, jog UAB „NT fortus“ statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-160511-00030 išdavimo metu turėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytus sklypo bendraturčių sutikimus.

Šiuo raštu UAB „NT fortus“ buvo informuota, jog, atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 9 d. skundo nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus, Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka panaikins Aktą. Teismas priėjo išvadą, jog, paaiškėjus naujai aplinkybei, kad UAB „NT fortus“ statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu turėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytus žemės sklypo bendraturčių sutikimus, atsakovas turėjo teisę ginčijamu 2017 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P1-3 panaikinti Aktą, kuriuo konstatuojama, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Potvarkis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra nemotyvuotas, kadangi jame aiškiai nurodyta, kuo remiantis jis yra priimtas, t. y. nurodytas Teritorijų planavimo ir statybos departamento Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto R. D. 2017 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4D-255 ir išvardytos teisės aktų nuostatos, kurios sudarė pagrindą Inspekcijai panaikinti Aktą. Teismas konstatavo, jog Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

III. 11. Pareiškėjas DNSB „Birutės parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

12. Pareiškėjo nuomone, byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, o teismo sprendimas nemotyvuotas, kai kurios jame nurodytos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku (pvz., E. V. nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės, nors ginčo žemės sklypo dalies Nr. 23 nuomos teisę UAB „NT fortus“ įgijo iš UAB „Palangos kempingas“ ir N. Z.), jame formaliai išvardijamos taikytinų teisės aktų nuostatos. Teismas iš esmės tik perrašė bylos faktines aplinkybes, netirdamas pareiškėjo skunde ir 2017 m. birželio 21 d. paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų (tarp jų – „Piota Limited“ rašto, patvirtinančio, jog įmonė nedavė leidimo nei UAB „EKF Fortus“, nei UAB „NT fortus“ ar kitiems ankstesniems nuomininkams statyti pastatus butams šioje žemės sklypo dalyje; UAB „Neranta“ 2017 m. gegužės 22 d. ataskaitos dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies užstatymo, patvirtinančios, kad pagal UAB „NT fortus“ projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu gautas Statybos leidimas, vykdoma statyba žemės sklypo dalyje Nr. 23 peržengia šio sklypo naudojimosi tvarkoje nurodytas sklypo dalies ribas, t. y. nesant sutikimų patenka į statytojo nevaldomos žemės sklypo dalies ribas, be kita ko, pareiškėjo valdomo nekilnojamojo turto – kelio ribas).

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino jo argumentų, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti Potvarkį. Pažymi, jog ginčo žemės sklypo bendrasavininko „Piota Limited“ sutikimas dėl žemės sklype statomų namų (pastatų) projekto ir statybos iki šiol nėra pateiktas, o UAB „Palangos kempingas“ sutikimo kopija netikėtai „atsirado“ tik bylos nagrinėjimo metu (teismas netenkino motyvuoto pareiškėjo prašymo pateikti bendraturčių sutikimų originalus). Pareiškėjo nuomone, net jei Statybos leidimo išdavimo metu UAB „NT fortus“ turėjo ginčo žemės sklypo bendraturčių sutikimus dėl statybos jo valdomoje žemės sklypo dalyje, šie sutikimai buvo duoti tik Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtinto detaliojo plano, žemės sklypo naudojimo tvarkos (Žemės sklypo pasidalinimo plano M1:1000) ir teisės aktų reikalavimų ribose, tačiau, viršijusi šiuos apribojimus, UAB „NT fortus“ turėjo gauti naujus sutikimus, bet to nepadarė.

14. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog Potvarkis atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Akcentuoja, kad teismas netyrė, ar Potvarkyje nurodytos aplinkybės yra aiškios ir pakankamos tokio akto priėmimui, ar jomis atsakoma į byloje pareiškėjo keliamus klausimus, be to, byloje nėra pateiktas Potvarkyje nurodomas Teritorijų planavimo ir statybos departamento Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4D-255. Pareiškėjas pakartoja, jog Potvarkis buvo priimtas formaliai, faktiškai neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo, jame, be kita ko, nenurodyta, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis remiantis buvo nustatytas žemės sklypo bendraturčių sutikimo davimo pagal projektą statomiems statiniams faktas, nenustatyta, ar UAB „NT fortus“ statomi statiniai atitinka bendraturčių sutikime nurodytas sąlygas ir jų valią.

15. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas nepritaria pareiškėjo teiginiui, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Jo vertinimu, skundžiamame sprendime argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėtos bylos klausimus, toks sprendimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas įvertino faktinę aplinkybė, jog „Piota Limited“ rašytinio sutikimo šiuo atveju nereikėjo, nes jis buvo duotas ankstesnio šios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininko (jo patikėtinio – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos). Atsakovo teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. balandžio 23 d. davė rašytinį sutikimą Nr. 13.1-1186-(6.4-11.2), kuriuo viso žemės sklypo savininko įgaliotas asmuo (patikėtinis) davė sutikimą UAB „Palangos kempingas“ statyboms visame žemės sklype, numatant, jog žemės sklypo savininkas neprieštarauja dėl rekreacinės ir gyvenamosios paskirties pastatų projektų rengimo kempinge pagal patvirtintą šio žemės sklypo detalųjį planą. Tokiu būdu privatūs asmenys, įsigiję žemės sklypo dalį iš UAB „Palangos kempingas“, kartu įgijo ir teisę vykdyti statybas. „Piota Limited“ nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį 2010 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo po to, kai viso žemės sklypo savininko įgaliotas asmuo (patikėtinis) davė sutikimą UAB „Palangos kempingas“ visame žemės sklype projektuoti ir statyti rekreacinės ir gyvenamosios paskirties pastatus pagal patvirtintą šio žemės sklypo detalųjį planą.

17. Atsakovo vertinimu, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2017 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. (4.6.10)RS-304, kuriuo atsisakyta registruoti aikštelių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, motyvuojant žemės sklypo bendraturčių ir besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinių sutikimų (susitarimų) nepateikimu, kurio, pareiškėjo teigimu, netyrė teismas, nėra susijęs su ginčo dalyku, kadangi šis sprendimas buvo priimtas dėl inžinerinių statinių, kurie nebuvo nustatyti Statybos leidime ir dėl kurių nebuvo pasisakyta Potvarkyje. Su ginčo dalyku nėra susijusi ir UAB „Neranta“ 2017 m. gegužės 22 d. ataskaita dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies užstatymo, kadangi šioje ataskaitoje vertinamas faktinių statybos darbų teisėtumo klausimas pagal išduotą Statybos leidimą, o ne statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarkos laikymasis. Be to, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-935-243/2017, kurioje pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl atliktų faktinių statybos darbų atitikimo nustatytiems statinio projekto sprendiniams. Atsakovas pabrėžia, kad ginčo dalykas – Potvarkis, kuriuo atsakovas panaikino Aktą, kuriuo Statybos leidimas buvo pripažintas išduotu neteisėtai nustačius vienintelį pažeidimą – nepateikti ginčo žemės sklypo bendraturčių, išskyrus Tarnybą, sutikimai, o pareiškėjo argumentai apie statinio projekto, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, sprendinių pažeidimus, taip pat vykdomų statybos darbų teisėtumo klausimai yra už bylos nagrinėjimo ribų.

18. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad Potvarkis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad jame nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, tarp jų – Teritorijų planavimo ir statybos departamento Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4D-255. Dėl minėto tarnybinio pranešimo nepateikimo teismui atsakovas paaiškina, jog toks pranešimas yra vidaus dokumentas, kuriame vyriausiasis specialistas prašo / siūlo panaikinti Aktą. Priimant Potvarkį buvo tik atsižvelgta į šį tarnybinį pranešimą ir nebuvo būtina jį pateikti teismui, kadangi Aktas buvo panaikintas dėl to, kad buvo surašytas neteisėtai, o ne dėl tarnybiniame pranešime pateikto siūlymo. Toks tarnybinis pranešimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. UAB „NT fortus“ akcentuoja, kad, nepaisant pareiškėjo subjektyvaus ginčo aplinkybių interpretavimo, ginčo esmės iškraipymo, ginčas iš esmės kilo dėl administracinių procedūrų tvarkos laikymosi, o ne dėl konkretaus statybą leidžiančio dokumento vertinimo. UAB „NT fortus“ tvirtina, kad leidimą statyboms visame ginčo žemės sklype UAB „Palangos kempingas“ davė šio sklypo savininko patikėtinis, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracija UAB „Palangos kempingas“ išdavė 2004 m. balandžio 23 d. rašytinį sutikimą Nr. 13.1-1186-(6.4-11.2). UAB „Palangos kempingas“, perleisdamas savo teises ir pareigas žemės sklypo dalyse, teises perėmusiems asmenims atitinkamai perleido ir teisę statyti. Teisė statyti žemės sklypo dalyje Nr. 23 papildomai patvirtinta UAB „EKF Fortus“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Palangos skyriaus, 2015 m. kovo 13 d. susitarime dėl 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 pakeitimo. Teises perėmę asmenys, sudarydami notarines turto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtino, jog nereikia su jais derinti projektų ir statybų kitose žemės sklypo dalyse. Pareiškėjo interpretacijos dėl tariamo konkrečių žemės sklypo dalių savininkų sutikimų nebuvimo (tariamo „Piota Limited“ sutikimo nebuvimo), UAB „NT fortus“ vertinimu, yra nepagrįstos, nes sutikimai statyboms ginčo žemės sklypo dalyse jo savininko ir valdytojo buvo duoti iki asmenims įgyjant nuosavybės teisę į atskiras žemė sklypo dalis. UAB „NT fortus“ atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja savo argumentus dėl nesutikimo su pareiškėjo teiginiais, kad Statybos leidimas buvo išduotas nesant bendraturčių sutikimų.

21. UAB „NT fortus“ nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei tariamai pažeistų teisių gynimo būdu. Pareiškėjas, inicijuodamas ginčus dėl statybą leidžiančio dokumento ir statybų teisėtumo, siekia perimti institucijų prerogatyvos teisę bei reikalauja priimti tik tokius sprendimus, kokie jam atrodo teisingi. Pareiškėjas kreipiasi į įvairias institucijas, siekdamas išvengti imperatyvaus senaties termino ginčui taikymo bei vertinimo, ar pareiškėjas išvis turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas ginti tariamai pažeistas jo subjektines teises. Pareiškėjas teismuose yra inicijavęs ne vieną administracinę bylą, susijusią su Statybos leidimu (taip pat ankstesne jo versija – UAB „EKF Fortus“ 2015 m. rugsėjo 21 d. išduotu statybos leidimu Nr. LNS-33-150921-00124), pvz., administracinės bylos Nr. eI-935-243/2017 ir Nr. eI-597-243/2017. Be to, UAB „NT fortus“ pakartotinai kelia abejones dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir pažymi, kad žemės sklypų savininkams (tarp jų – pačiai „Piota Limited“) neįgyvendinant savo teisės, tiesiogiai kylančios iš nuosavybės teisių, Bendrija negali šią teisę įgyvendinti už juos.

22. UAB „NT fortus“ nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, ir teigia, kad teismo sprendimas, vertinant jį ginčo dalyko apimtyje, yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos taikytinos teisės aktų nuostatos, vykęs administracinis procesas įvertintas nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste, o teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

23. UAB „NT fortus“, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kurie, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra nagrinėjamo ginčo dalyku, nurodo, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, neatskleisdamas, jog žemės sklypo dalį, kurią užima betoninių trinkelių danga, nuomos sutarties pagrindu valdo UAB „Palangos kempingas“, o žemės sklypo dalis nuosavybės teise dar vis priklauso valstybei, ne Bendrijai; susisiekimo komunikacijos, esančios žemės sklypo dalyje, 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Palangos kempingas“, su kuria buvo suderintas betoninių trinkelių dangos įrengimas, buvo parduotos Bendrijai, t. y. pareiškėjas tik vėliau tapo susisiekimo komunikacijų savininku. Pareiškėjas, interpretuodamas užstatymo intensyvumo normas reguliuojančius teisės aktus, nepagrįstai vadovavosi Žemės sklypo pasidalinimo planu M1:1000, kadangi šiuo planu žemės sklypas faktiškai nebuvo padalintas, o žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas šiuo atveju apskaičiuotinas pagal viso žemės sklypo detaliojo plano sprendinius ir užstatymo intensyvumą, šis dydis nėra viršytas. Pareiškėjas, tvirtindamas, jog UAB „NT fortus“ pastatai statomi pažeidžiant leistinus atstumus nuo pastatų iki žemės sklypo dalies ribos, nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis atstumus nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, o ne atstumus statyboms žemės sklypo viduje; byloje nėra ginčo, jog atstumas nuo statinių iki gretimo sklypo ribos nėra pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. sausio 31 d. potvarkio Nr. P1-3 „Dėl 2016 m. lapkričio 21 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. SLD-30-161121-00020 panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Potvarkio panaikinimo, nustatęs, kad statytojas – trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NT fortus“ – statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu turėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytus žemės sklypo bendraturčių sutikimus, ir padaręs išvadą, kad atsakovas turėjo teisę ginčijamu 2017 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P1-3 panaikinti Aktą, kuriuo konstatuojama, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai.

26. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų tenkintas, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateikiamų duomenų apie tai, kad „Piota Limited“ nėra davusi leidimo statyti pastatus butams šioje sklypo dalyje, kad statyba vykdoma peržengiant pareiškėjo naudojamo žemės sklypo teritoriją ir patenka į pareiškėjo valdomo kelio ribas; teigė, kad bendraturčių sutikimai buvo duoti tik Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 patvirtinto detaliojo plano, žemės sklypo naudojimo tvarkos (Žemės sklypo pasidalinimo plano M1:1000) ir teisės aktų reikalavimų ribose, todėl, viršijus šiuos apribojimus, statytojas turėjo gauti naujus sutikimus; nesutiko, kad Potvarkis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes, jo nuomone, šiame akte nėra nustatyta, jog statomi statiniai atitinka bendraturčių sutikime nurodytas sąlygas ir valią.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (140 str. 2 d.).

28. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei jame nurodomų argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

29. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Taigi šios įstatymo nuostatos pagrindu pareiškėjas – daugiabučių namų savininkų bendrija – laikytinas tinkamu subjektu kreiptis į Inspekciją dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo patikrinimo. Minėto įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, taigi pareiškėjas taip pat laikytinas tinkamu subjektu kreiptis į teismą dėl Potvarkio panaikinimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą neturi būti suprantamas kaip teisė reikalauti panaikinti Potvarkį, kai nurodomi skundo pagrindai – teisinės ir faktinės aplinkybės – nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu. Pareiškėjo Bendrijos teisių ir teisėtų interesų gynimas nėra tapatus jo narių individualių teisių ir interesų gynimui, todėl nagrinėjamoje byloje teismas turi visų pirma patikrinti, ar pagal pareiškėjo skundą buvo patikrintas statybą leidžiančio dokumento teisėtumas, ir tokiais atvejais, kai pareiškėjas tik siekia informuoti apie galimą teisių pažeidimą, Inspekcijos veiksmų ir priimtų administracinių sprendimas patikrinamas tik tinkamos informacijos (atsakymo) pareiškėjui teisės aktų (VAĮ 14 str. 1 d.) nustatyta tvarka suteikimo aspektu. Tais atvejais, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Potvarkio panaikinimo yra grindžiamas jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bylą nagrinėjantis teismas privalo dėl Potvarkio teisėtumo spręsti tik patikrinęs su pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais susijusias teisines ir faktines aplinkybes.

30. Nagrinėjamoje byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad Bendrija 2016 m. birželio 29 d. kreipėsi į Inspekciją raštu „Dėl statybos leidimo Nr. LNS-33-160511-0030 teisėtumo patikrinimo“ dėl statytojo UAB „EKF Fortus“ pažeidimų statant du poilsio pastatus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal statybos projektą ir statybos leidimą Nr. LNS-33-160511-0030. Nurodė, kad pastatai statomi be žemės sklypo bendraturčių sutikimo; su bendraturčiais nebuvo derinamas didesnis užstatymo intensyvumas nei turėtų būti statoma proporcingai statytojo valdomai žemės sklypo daliai pagal detaliajame plane numatytą maksimalų užstatymo intensyvumo rodiklį; techniniame projekte numatyta vykdyti statybos darbus ne tik statytojo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ir bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse; automobilių stovėjimo vietos numatytos ne tik statytojo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ir bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse. Bendrija prašė Inspekciją patikrinti, ar statybos leidimas išduotas teisėtai, o nustačius, kad išduotas neteisėtai, kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Bendrija pakartotinai 2016 m. rugsėjo 29 d., spalio 3 d., lapkričio 8 d. raštais kreipėsi į Inspekciją dėl atsakymo į Bendrijos 2016 m. birželio 29 d. kreipimąsi dėl Palangos m. savivaldybės 2015 m. rugsėjo 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-33-160511-0030 teisėtumo patikrinimo.

31. Statybos leidimas 2015 m. rugsėjo 21 d. Nr. LNS-33-160511-0030 (II t., b. l. 122) buvo išduotas UAB „EKF Fortus“ pagal projektuotojo UAB „Danės projektai“ 2015 m. parengtą statinio projektą Nr. 1507 (dviejų poilsio pastatų) (duomenys neskelbtini), perregistruotas 2016 m. gegužės 11 d. statytojui UAB „NT fortus“. Juo buvo leidžiama statyti naujus nesudėtingus statinius: nuotekų išvadus (inžineriniai tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, nuotekų surinkimo tinklai), įvadinius tinklus (inžineriniai tinklai, vandentiekio tinklai); du poilsio pastatus (negyvenamosios paskirties pastatai), kurių bendrasis plotas 1 013,95 kv. m bei tūris 4 600 kub. m; griauti statinį – kitos paskirties (negyvenamosios paskirties), nesudėtingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Inspekcijos Klaipėdos skyrius, atlikęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, surašė 2016 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. SLD-30-161121-00020, kurio 1.5 punkte nurodyta, jog statytojas pateikė ne visus privalomus dokumentus, nepateikti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčių, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimai, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte (II t., b. l. 78–87).

33. Statytojas, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje UAB „NT fortus“, susipažinęs su atsakovo 2016 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktu Nr. SLD-30-161121-00020, kreipėsi į Inspekciją 2016 m. gruodžio 9 d., prašydamas iš esmės peržiūrėti ir panaikinti išvadas dalyje dėl nustatytų pažeidimų (II t., b. l. 88–96). Inspekcija, išnagrinėjusi UAB „NT fortus“ skunde nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis ir papildomai pateiktą informaciją apie „Piota Limited“ nuosavybės teise valdomo sklypo dalies anksčiau buvusių savininkų (UAB „Vilstata“) ir nuomininkų (UAB „Palangos kempingas“) įsipareigojimus, padarė išvadą, jog UAB „NT fortus“ statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-160511-00030 išdavimo metu turėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytus leidimui statyti naują statinį būtinus dokumentus – žemės sklypo bendraturčių sutikimus, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, Inspekcija 2017 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P1-3 panaikino patikrinimo aktą Nr. SLD-30-161121-00020.

34. Bylos nagrinėjimo teisme metu Inspekcija papildė savo argumentus dėl Potvarkio teisėtumo ir nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. balandžio 23 d. sutikimu Nr. 13.1-1186-(6.4-11.2) „Dėl projektavimo darbų kempingo teritorijoje“, kaip valstybinės žemės valdytoja, neprieštaravo dėl rekreacinės ir gyvenamosios paskirties pastatų projektų rengimo kempinge (duomenys neskelbtini) pagal patvirtintą šio žemės sklypo detalųjį planą; nurodė parengtus projektus prieš svarstymą nuolatinėje statybos komisijoje pateikti peržiūrėti apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Šis valstybinės žemės sklypo valdytojo sutikimas išlieka galioti visiems subjektams, vėliau įgijusiems teises į ginčo žemės sklypo dalis, nepriklausomai nuo to, kiek kartų ir kokiais pagrindais suteikiamos ir / ar perleidžiamos valdymo ir / ar nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis; jis galioja tokia apimtimi, kokia Statybos leidimas neprieštarauja galiojančio detaliojo plano sprendiniams.

35. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo dalyką, nutarties 29 punkte atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teisė kreiptis į Inspekciją su skundu dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrinimo ir teisė atitinkamą Inspekcijos padalinių administracinį sprendimą apskųsti teismui neturi būti išplečiama į kitų asmenų (pvz., Bendrijos narių) galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimą, tai reiškia, kad pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar Inspekcija, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavusi pareiškėjo pranešimą, patikrino kvestionuojamo Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, ar pagrįstai nustatė / nenustatė nurodomus pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus statybos leidimo išdavimo metu, taip pat įvertinti, ar dėl ginčijamo Inspekcijos padalinio administracinio sprendimo kyla materialinės teisinės pasekmės pareiškėjui. Jei pareiškėjo nurodomi faktai, kuriais grindžiamas statybos leidimo išdavimo neteisėtumas, nėra susiję su materialinių teisinių pasekmių kilimu pareiškėjui, jis turi teisę būti informuotas apie administracinės procedūros rezultatą, ir ginčo nagrinėjimas teisme negali būti plečiamas į kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą.

36. Bendrijos 2016 m. birželio 29 d. kreipimesi bei kituose (2016 m. rugsėjo 29 d., spalio 3 d., lapkričio 8 d.) raštuose buvo akcentuojama, kad pastatai statomi be žemės sklypo bendraturčių sutikimo; kad su bendraturčiais nebuvo derinamas didesnis užstatymo intensyvumas nei turėtų būti statoma proporcingai statytojo valdomai žemės sklypo daliai pagal detaliajame plane numatytą maksimalų užstatymo intensyvumo rodiklį; kad techniniame projekte numatyta vykdyti statybos darbus ne tik statytojo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ir bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse; kad automobilių stovėjimo vietos numatytos ne tik Statytojo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ir bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ribos nustatytinos ne tik nurodytų pažeidimų vertinimo pareiškėjo pažeistų teisių aspektu (t. y. turi būti nustatyta, ar jis laikytinas ginčo žemės sklypo bendraturčiu, kokios jo bendraturčio teisės buvo pažeistos išduodant kvestionuojamą Statybos leidimą), bet ir atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto turinį – ginčo ribos negali peržengti bendraturčių sutikimo buvimo Statybos leidime numatytiems leisti atlikti statybos darbams (nutarties 34 p.). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo bendraturčiai – prie įsigytų nekilnojamojo turto objektų suformuotų jiems eksploatuoti reikalingų žemės sklypų naudotojai, taigi ir Bendrijos nariai, – turi teisę dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į Inspekciją ir / ar teismą individualiai, o Bendrija nėra subjektas, turintis teisę ginti su kitiems savininkams priklausančios nuosavybės naudojimu ir disponavimu susijusias teises teisme.

Tai patvirtina Bendrijos įstatų, įregistruotų 2015 m. spalio 12 d., 7 punktas, kuriame numatyta, kad Bendrija steigiama siekiant užtikrinti Bendrijos teritorijos bendro naudojimo objektų (vandentiekio, nuotekų ir kitų inžinerinių tinklų, kelių / gatvių, gatvių apšvietimo objektų ir kita) tinkamą eksploataciją bei atitinkamų komunalinių paslaugų tiekimą Bendrijos teritorijoje esantiems būstams, bei įstatų 12 punktas, nustatantis, kad Bendrija gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti bendrijos narių būsto savininkų interesus, susijusius su bendrijos veiklos sfera.

Taigi nagrinėjamu atveju Bendrija negali reikšti reikalavimų, susijusių su Bendrijos narių kaip žemės sklypo dalies savininkų ir / ar valdytojų teisėmis, todėl aktualios yra tik tos pareiškėjo teisės, kurių pažeidimas sietinas su jo nuosavybės teise valdoma sklypo dalimi.

37. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad Bendrija yra kelio, kuriuo patenkama į žemės sklypą Nr. 23 (kuriame vykdomos statybos pagal kvestionuojamą Statybos leidimą), bei nuotekų šalinimo tinklų valdytoja, ji atstovauja ginčo žemės sklypo savininkų interesams dėl šio sklypo bendro naudojimo objektų; teigė, kad vykdoma statyba turėjo būti suderinta su inžinerinių tinklų žemės sklype savininku ir žemės sklypo bendranuomininku UAB „Palangos kempingas“, kurio teises ir pareigas perėmė Bendrija. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad Bendrija yra pravažiuojamojo kelio D2 kategorijos (gatvės) 1k, kurio plotas 1 975 kv. m, ilgis 433 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuris buvo įgytas 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimis iš UAB „Nuova Capital“ (nuo 1993 m. gegužės 19 d. iki 2012 m. liepos 10 d. buvusi UAB „Palangos kempingas“), daiktinės teisės įregistruotos 2017 m. sausio 12 d.; taip pat nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų KL, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tame pačiame žemės sklype, savininkė, kuriuos įgijo 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Nuova Capital“, daiktinės teisės įregistruotos 2017 m. sausio 12 d.

38. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas daiktines teises ginčo žemės sklype įgijo anksčiau negu buvo išduotas Statybos leidimas, taigi pareiškėjui kartu su įgytais daiktais atiteko ir visi su juo susiję ankstesnio savininko įsipareigojimai. UAB „Palangos kempingas“ (dabar – UAB Nuova Capital“) 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 ir 2003 m. sausio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N25/98-148 patikslinimo pagrindu valdė Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausiusį 6,4809 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)).

Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 219 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalusis planas, kurio pagrindu numatyta gyvenamosios ir rekreacinės paskirties 1–2 butų / apartamentų mažaaukščių pastatų statyba, taip pat patvirtinta kvartalo architektūrinė koncepcija; numatytas valstybės patikėtinio žemės sklypo dalių perleidimas fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės ar nuomos pagrindu. Nutarties 34 punkte minėta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. balandžio 23 d. sutikimu Nr. 13.1-1186-(6.4-11.2) „Dėl projektavimo darbų kempingo teritorijoje“, kaip valstybinės žemės valdytoja, neprieštaravo dėl rekreacinės ir gyvenamosios paskirties pastatų projektų rengimo kempinge (duomenys neskelbtini) pagal patvirtintą šio žemės sklypo detalųjį planą, ir tai reiškia, kad Statybos leidimo išdavimo metu statytojas turėjo žemės sklypo bendraturčių sutikimus, reikalingus Statybos leidime numatytiems darbams atlikti.

Žemės sklypo bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar visais atvejais sandoriuose dėl žemės sklypo dalių įsigijimo nuosavybės ar kitais pagrindais buvo detaliai aptariamos sutikimų rengti rekreacinės ir gyvenamosios paskirties projektus pagal patvirtintą šio žemės sklypo detalųjį planą sąlygos, kartu su daiktu atiteko ir jo suvaržymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.9 str.). Tai galioja ir pareiškėjui tiek, kiek jo kaip bendraturčio teisėti interesai susiję su sutikimo davimu Statybos leidimo išdavimo metu; kai valia buvo pareikšta ankstesnio savininko, Statybos leidimo išdavimas aptariamu aspektu neturėjo įtakos pareiškėjo materialiųjų teisių turiniui, todėl ir Inspekcijai ginčijamu Potvarkiu panaikinus Aktą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeičia.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisės ginčijamu Potvarkiu nebuvo pažeistos ir jis buvo tinkamai informuotas apie priimtus administracinius sprendimus. Motyvai, kuriais grindžiamas Potvarkis, yra nurodyti Inspekcijos rašte pareiškėjui į 2017 m. sausio 4 d. prašymą „Dėl prašymo suteikti informaciją“ (IV t., b. l. 192), be to, išsamiai išnagrinėti teisme, taigi pareiškėjui yra atskleisti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Potvarkis turėtų būti naikinamas dėl jo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitais pareiškėjo skunduose Inspekcijai nurodomais pažeidimais (nebuvo derinamas didesnis užstatymo intensyvumas nei turėtų būti statoma proporcingai statytojo valdomai žemės sklypo daliai pagal detaliajame plane numatytą maksimalų užstatymo intensyvumo rodiklį; techniniame projekte numatyta vykdyti statybos darbus ne tik statytojo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ir bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse; automobilių stovėjimo vietos numatytos ne tik Statytojo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ir bendrai naudojamose žemės sklypo dalyse) nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, nes, minėta, pareiškėjas nepagrindė savo individualių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, tokie pažeidimai nebuvo nustatyti Aktu, taigi nebuvo ir byloje kvestionuojamo Potvarkio dalyku. Be to, dėl tų pažeidimų, kurie nebuvo nustatyti Inspekcijos aktu, pareiškėjas yra inicijavęs atskirą bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. eI-597-243/2017).

40. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė