e986ea4f-72d1-4e82-94a0-e9569e096f93 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. 2A-230/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.2; 71 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir Vaidai Stepanavičiūtei,              dalyvaujant: ieškovei R.

B., jos astovei adv. Ramunei Dulevičienei, atsakovei R. Ž., jos atstovei adv. Aldonai Leichter,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1248-565/2009 pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. Ž. dėl ½ dalies nuosavybės teisės į turtÄ pripažinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovės R. B. atstovė 2008 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti nuosavybės teisę ieÅ¡kovei į šį nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį jam priklausančio statinio, esančių (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ atsakovei R. Ž. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2005 m. kovo 15 d., registro Nr. 1694;

3) panaikinti Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡Ä apie nuosavybės teises savininkei R. Ž. į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisių įregistravimo pagrindas: paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas 2005 m. kovo 15 d., registro Nr. 1694, įraÅ¡as galioja nuo 2005 m. birželio 15 d.;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 1994 m. vedė bendrÄ Å«kį su sugyventiniu A. Ž.. 1995 m. jie A. Ž. vardu įsigijo ginčo turtÄ : žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2002 m. rugpjūčio 25 d. A. Ž. mirė, o visÄ ginčo turtÄ vėliau paveldėjo jo dukra atsakovė R. Ž.. Ä®sigytas gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas: jis rekonstruotas, pakito namo iÅ¡vaizda, pakeistas vidinis iÅ¡planavimas.

Kvitų kopijos patvirtina, kad į ginčo namo pertvarkymÄ buvo investuota daugiau kaip 71 000 Lt. Didesnę lėšų dalį investavo ieÅ¡kovė, nes tuo metu ji dirbo, o A. Ž. neturėjo darbo, be to, namo rekonstrukcijai buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus ieÅ¡kovei priklausiusį sodo žemės sklypÄ . Prie namo rekonstrukcijos prisidėjo darbu ieÅ¡kovė, jos sÅ«nÅ«s, A. Ž.. Taip pat buvo sutvarkytas namų valdos žemės sklypas. Ginčo turtas tapo ieÅ¡kovės ir A. Ž. bendru darbu ir lėšomis sukurtu turtu.

Paskutinė namo inventorizacija buvo atlikta 1990 metais, po rekonstrukcijos namas naujai inventorizuotas nebuvo. IeÅ¡kovė negali užsakyti inventorizacijos paslaugos, nes ji nėra įregistruota kaip namo bendrasavininkė. Po A. Ž. mirties ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama mirusiojo turtÄ ir toliau valdo turtÄ kaip nuosavÄ , juo rÅ«pinasi, iÅ¡laiko ir gerina. IÅ¡ asmeninio turto pardavimo pajamų ieÅ¡kovė užsakė komunikacinių tinklų į namÄ Ä¯vedimÄ . Atsakovė, sulaukusi pilnametystės, kreipėsi į teismÄ dėl tėvo A.

Ž. palikimo priėmimo termino atstatymo, tačiau ieÅ¡kovei apie tai praneÅ¡ta nebuvo ir į paveldėjimo bylos nagrinėjimÄ ji įtraukta nebuvo. Atsakovė kreipėsi dėl palikimo priėmimo 2005 metais ir turtÄ paveldėjo. IeÅ¡kovė pateikia iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Registrų centro apie žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jam priklausančio statinio vidutinę rinkos vertę, kuri yra 574 120 Lt. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ turto dalį, kurios vertė yra 287 060 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino ieÅ¡kovei R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį gyvenamojo namo priklausinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančiu 2005 m. kovo 15 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , registro Nr. 1694, iÅ¡duotÄ atsakovei R.

Ž., dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies gyvenamojo namo priklausinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.Sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ ieÅ¡kovės ir liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir A. Ž. nuo 1994 m. gyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė su sÅ«numis iÅ¡ pirmos santuokos ir A.

Ž. gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ , vėliau – name, esančiame (duomenys neskelbtini). 1995 m. lapkričio 27 d. mainų sutartimi A. Ž. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ iÅ¡mainė į žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovės ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo pritaikyti ieÅ¡kovės, jos vaikų ir A. Ž. bendram gyvenimui.

Tam buvo panaudotos ieÅ¡kovės ir A. Ž. lėšos, namų valda iÅ¡ esmės pertvarkoma jų bei ieÅ¡kovės vaikų darbu. Teismas nustatė, kad darbams atlikti sunaudotų medžiagų ir mechanizmų vertė (be darbo užmokesčio ir pridėtinių iÅ¡laidų vertės) yra 115 503 Lt. Suvestiniai darbų sÄ matinės kainos skaičiavimai patvirtina, kad buvo sutvarkytas, apželdintas žemės sklypas, pastatyta tvora, įrengta nuotekų duobė, vandens gręžinys. Žemės sklypo sutvarkymui sunaudotų medžiagų ir mechanizmų vertė (be darbo užmokesčio, pridėtinių iÅ¡laidų ir vandens gręžinio vertės) yra 29 001 Lt.

Teismo nuomone, iÅ¡laidų faktÄ Ä¯rodo ir ieÅ¡kovės pateikti dokumentai apie įsigytas medžiagas bei jų vertę. Ä®naÅ¡ai jungtinės veiklos sutarties tikslui pasiekti yra ir jungtinės veiklos sutarties dalyvių darbas. Suvestiniuose sÄ matinės kainos skaičiavimuose nurodyta, kad už atliktus darbus mokėtinas 83 335 Lt darbo užmokestis (be pridėtinių iÅ¡laidų). Teismas, palyginęs gyvenamojo namo 1990 m. ir 2009 m. kadastrinių matavimų duomenis, nusprendė, kad po rekonstrukcijos namo patalpų skaičius sumažėjo nuo 27 iki 19, pasikeitė namo plotai ir patalpų paskirtis: bendras plotas padidėjo nuo 281,63 kv. m. iki 285 kv. m., gyvenamasis plotas padidėjo nuo 69,24 kv. m. iki 120,92 kv. m., rÅ«sių plotas sumažėjo nuo 105,58 kv. m. iki 77,85 kv. m.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad 1999 m. ieÅ¡kovė pardavė sodo žemės sklypÄ , gyvendama kartu su A. Ž. ji dirbo, A. Ž. kurį laikÄ buvo bedarbis, todėl ieÅ¡kovė turėjo lėšų gyvenamajam namui ir žemės sklypui pagerinti. A. Ž. mirus, žemės sklypÄ ir namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovė pagal 2005 m. kovo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus apie ieÅ¡kovės ir A.

Ž. gyvenimÄ drauge ir bendro Å«kio vedimÄ ilgÄ laikÄ (1994 – 2002 metais), konstatavo, kad bendrai gyvenant įsigyto turto kÅ«rimui buvo panaudotos sugyventinių tiek asmeninės lėšos, tiek bendras darbas. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad tarp ieÅ¡kovės ir A. Ž. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos įsigyti ir pritaikyti bendram gyvenimui žemės sklypÄ ir namÄ su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ä® jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡tas turtas buvo žymiai pagerintas ieÅ¡kovės ir A.

Ž. lėšomis bei jų bendru darbu, todėl teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymas panaikinti 2005 m. kovo 15 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ R. Ž., taip pat praÅ¡ymas panaikinti žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ atsakovės vardu, atmesti. Nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas ginčyti atsakovės nuosavybės teisę į likusiÄ Â½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais.

Pripažinus, kad ieÅ¡kovė jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 15 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas dėl ½ dalies Å¡io turto paveldėjimo pripažintinas negaliojančiu. Turto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, toks pagrindas yra įstatyme nustatytas juridinis įvykis. Juridinį įvykį patvirtinantis dokumentas (Å¡iuo atveju – teismo sprendimas) yra pagrindas Nekilnojamojo turto registrui padaryti registre pakeitimus, susijusius su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad nebuvo pagrindo naikinti ginčo turto teisinės registracijos atsakovės vardu.Atsakovė R. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies panaikintas 2005 m. kovo 15 d. R. Ž. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, registracijos Nr. 1694, ir pripažinta ieÅ¡kovei R. B. nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį gyvenamojo namo priklausinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti R. B. ¼ dalį žemės sklypo, ¼ dalį gyvenamojo namo ir ¼ dalį gyvenamojo namo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 15 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ R. Ž., registracijos Nr. 1694, dalyje dėl ¼ dalies žemės sklypo, gyvenamojo namo ir gyvenamojo namo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat praÅ¡o atitinkamai sumažinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde raÅ¡oma:Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, gyvendama su atsakovės tėvu A. Ž. nuo 1994 metų ir vesdama bendrÄ Å«kį, bendrai įgyto turto kÅ«rimui panaudojo tiek asmenines lėšas, tiek bendrÄ darbÄ , todėl esÄ buvo pagrindas pripažinti tarp ieÅ¡kovės ir A. Ž. buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos įsigyti ir pritaikyti bendram gyvenimui žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Teismas neatkreipė dėmesio, kad visa namų valda buvo įgyta tik už asmenines A.

Ž. lėšas pagal mainų sutartį dar prieÅ¡ pradedant sugyventiniams 1996 metais kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Teismas neteisingai ieÅ¡kovei pripažino nuosavybę į ½ dalį žemės sklypo ir namo su priklausiniais. Nesant raÅ¡ytinio susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir A. Ž. dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys negali bÅ«ti lygios, nes ieÅ¡kovė savo darbu ir lėšomis nedidele apimtimi prisidėjo tik pagerinant bÅ«stÄ ir sutvarkant aplinkÄ .

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bendrÄ ja daline sutarties dalyvių nuosavybe pripažintinas tik turtas, sukurtas sugyventiniams gyvenant kartu. Jungtinės veiklos pradžioje A. Ž. įnaÅ¡as buvo 141 471 Lt, ieÅ¡kovės – nulinis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dalį savo pajamų turėjo skirti dviejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, o pajamos už jos parduotÄ sodo žemės sklypÄ tesudarė tik 1200 Lt.Teismas Å¡aliÅ¡kai nurodė, kad bendro gyvenimo metu ieÅ¡kovė dirbo, o A.

Ž. buvo bedarbis. Toks teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes atsakovės tėvas nedirbo vos kelis mėnesius, jo gautos pajamos apytikriai atitiko ieÅ¡kovės gaunamas pajamas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bÅ«damas bedarbiu, A. Ž. savo darbu investavo daugiau negu ieÅ¡kovė.Teismas pažeidė CPK 185, 200 ir 202 straipsnių nuostatas, tyrė ir vertino ne visus įrodymus, bylÄ nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Teismas visus ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus pripažino tinkamais, nors buvo pateiktos finansinių dokumentų nepatvirtintos kopijos, pagal kurias neaiÅ¡ku, kokiame objekte darbai buvo atliekami, neaiÅ¡kios pirkėjų pavardės ir adresai.

Teismas, neiÅ¡reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės namo rekonstrukcijos projekto bei leidimo statybai, todėl nepagrįstai konstatavo bendro ploto padidėjimÄ nuo 281 iki 285 kv. m. Teismas nepagrįstai remdamasis suvestiniais sÄ matiniais kainos skaičiavimais nurodo, kad darbams atlikti sunaudotų medžiagų ir mechanizmų vertė yra 115 503 Lt, o žemės sklypo sutvarkymui sunaudotų medžiagų ir mechanizmų vertė yra 29 001 Lt.Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, suteikdamas daugiau teisių į asmeninį sugyventinio turtÄ ir pripažindamas ne santuokoje gyvenančiai ieÅ¡kovei teisę į ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais nuosavybės, negu yra pripažįstama santuokÄ Ä¯registravusiems sutuoktiniams, kurie negali pretenduoti į kito sutuoktinio iki santuokos įgytÄ turtÄ .IeÅ¡kovės R.

B. atstovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinkama su apeliantės teiginiu, jog ieÅ¡kovė su atsakovės tėvu pradėjo gyventi ne 1994 metais, o 1996 metais, t. y. jau po ginčo turto įsigijimo. Toks apeliantės teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Dėl vaikų gaunamos naÅ¡laičių paÅ¡alpos ieÅ¡kovei nereikėjo skirti papildomų lėšų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, todėl ieÅ¡kovė galėjo daugiau lėšų skirti gyvenamojo namo remontui.

IeÅ¡kovės atstovė nurodo, kad po A. Ž. mirties ieÅ¡kovė ir toliau su sÅ«numis gyveno name, jį visiÅ¡kai iÅ¡laikė, rÅ«pinosi ginčo turtu, jo gerinimu (pvz., už turto pardavimÄ gautus pinigus investavo į namo lauko inžinerinių tinklų įrengimÄ ). Atsakovė R. Ž. kreipėsi į teismÄ dėl termino paveldėjimo priėmimui atstatyti, tačiau teismui neatskleidė fakto, kad paveldėtame name gyvena ieÅ¡kovė su Å¡eima ir neįtraukė ieÅ¡kovės kaip suinteresuoto asmens į paveldėjimo procesÄ .

Atsakovė neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktus gyvenamojo namo remontui ir aplinkos sutvarkymui atliktų darbų sÄ matinius skaičiavimus, neprašė skirti ekspertizės, nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis, paneigiančiomis ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus. IÅ¡ apeliantės pateiktos pažymos negalima nustatyti atsakovės tėvo gautų pajamų, nes nėra nurodytų konkrečių sumų, kurias A. Ž. gaudavo atskaičius visus mokesčius ir alimentus. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovės įnaÅ¡as į ginčo turtÄ yra ne didesnis negu ¼ ginčo turto dalies, tačiau aplinkybių, pagrindžiančių tokiÄ ginčijamo turto dalį, nepateikia.

Apeliacinis skundas atmestinas.Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei pripažintina nuosavybė į ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais.

Apeliantės teigimu, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, nuo 1994 metų gyvendama kartu su atsakovės tėvu A. Ž. ir vesdama su juo bendrÄ Å«kį, įgyto turto kÅ«rimui panaudojo tiek asmenines lėšas, tiek bendrÄ darbÄ , todėl buvo pagrindas pripažinti, jog tarp ieÅ¡kovės ir A. Ž. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos įsigyjant ir pritaikant bendram gyvenimui ginčo žemės sklypÄ ir namÄ su priklausiniais. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io apeliantės argumento, pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnį, 2000 m.

CK šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos sutartims, kurios sudaromos po 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl ieškovės ir A. Ž. tarpusavio santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikytinos 1964 m. CK normos. Nagrinėjamam ginčui netaikytinos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o ieškovės ir A. Ž. tarpusavio santykiams kvalifikuoti taikytinos 1964 m.

CK normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų panaudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis bei asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, rÅ«pinimasis bendra buitimi, gali bÅ«ti pakankamas pagrindas teismui pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 straipsniai). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, jog visa ginčo namų valda buvo įgyta ne bendru ieÅ¡kovės ir A. Ž. sutarimu jiems jau pradėjus gyvenimÄ kartu, o buvo vieno A. Ž. įgyta už asmenines lėšas pagal turto mainų sutartį dar prieÅ¡ pradedant sugyventiniams 1996 metais kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovei ir A. Ž. pradedant kartu gyventi, A. Ž. ir buvusios jo sutuoktinės L. Ž. (atsakovės motinos) santuoka jau seniai buvo nutraukta.

Å iÄ aplinkybę patvirtina 1992 m. balandžio 22 d. iÅ¡duotame iÅ¡tuokos liudijime esanti nuoroda, kad įraÅ¡as apie A. Ž. ir L. Ž. santuokos nutraukimÄ iÅ¡tuokos metrikų knygoje įraÅ¡ytas 1988 m. sausio 12 dienÄ (1 t., b. l. 159). Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ ieÅ¡kovės, liudytojų V. B., J. B., L. B., J. R., J. R. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir A. Ž. nuo 1994 m. ėmė gyventi kartu ir vesti bendrÄ Å«kį. Liudytoja J. Ž. - A. Ž. motina Å¡ioje byloje patvirtino, kad sÅ«nus su ieÅ¡kove pradėjo kartu gyventi kaip Å¡eima apytiksliai nuo 1995 m.

Bendro gyvenimo pradžioje ieÅ¡kovė su sÅ«numis iÅ¡ pirmos santuokos ir A. Ž. gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ , vėliau – name, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad prieÅ¡ 1995 m. lapkričio 27 d. mainų sutartį, kurios pagrindu buvo įgyta ginčo namų valda, ieÅ¡kovė ir A. Ž. dar negyveno kartu kaip faktinė Å¡eima ir nevedė bendro Å«kio. Vienintelė atsakovė, teigdama, kad ieÅ¡kovė su jos tėvu pradėjo gyventi tik nuo 1996 m., nepateikė jokių įrodymų tokiai aplinkybei pagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, kartu gyvenusių ieÅ¡kovės ir A. Ž. asmeninius poreikius atitiko siekimas bendrai įsigyti, naudoti ir valdyti privačios nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ ir namų valdos sklypÄ , nes jie jau drauge gyveno ir faktiÅ¡kai vedė bendrÄ Â Å¡eimos Å«kį. Teisėjų kolegija, remdamasi ankščiau aptartais liudytojų parodymais, taip pat raÅ¡ytiniais įrodymais apie ieÅ¡kovės ir A. Ž. gyvenimÄ drauge ir bendro Å«kio vedimÄ ilgÄ laikotarpį (1994 – 2002 metais), kartu gyvenant įsigyto turto kÅ«rimui panaudotas tiek asmenines, tiek bendras lėšas, taip pat įdėtÄ bendrÄ darbÄ , mano, jog teismui buvo pagrindas pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovės ir A.

Ž. buvo faktinis susitarimas jungtinės veiklos pagrindu įsigyti ir pritaikyti jų bendram gyvenimui žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tam tikslui sutarties dalyviai galėjo įneÅ¡ti pinigus, kitÄ turtÄ , prisidėti savo darbu, o sukurtas rezultatas bÅ«tų laikomas bendrÄ ja daline jų nuosavybe (1964 m. CK 474 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad bendras turtas galėjo bÅ«ti kuriamas jungtinės veiklos dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant darbu.

Dalyvių įneÅ¡ti pinigai gali bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Kartu tai reiÅ¡kia, kad pajamos gali bÅ«ti bendros, tame tarpe gautos iÅ¡ kartu vedamo Å«kio. Dalyvavimas savo darbu ne visada turi bÅ«ti suprantamas kaip betarpiÅ¡kas dalyvavimas daikto, kaip nuosavybės objekto, kÅ«rime. Jeigu jungtinę veiklÄ vystantys asmenys veda bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas bendro Å«kinio tikslo siekime gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje. Bendro Å«kio vedimo faktÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais.

Nurodytų iÅ¡vadų nepaneigia sklypo ir namo teisinio registravimo A. Ž. vardu faktai. Tai nėra nenuginčijami faktai, jie turi bÅ«ti vertinami su visomis kitomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir A. Ž. buvo susitarę dėl jungtinės veiklos įsigyti ir turėti bendrÄ namų valdÄ .Dalys bendrai sukurtoje nuosavybėje yra nustatomos pagal dalyvavimo darbu ir/ar lėšomis bendro turto kÅ«rime laipsnį, Å¡iuo atveju atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numis ir A.

Ž. gyveno drauge bei vedė bendrÄ Å«kį. Dėl dalių nustatymo taikytina 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog visų dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Bylos nagrinėjimo metu Å¡i prezumpcija nebuvo nuginčyta, nes pateikti duomenys apie su darbo santykiais ar kitokia veikla susijusias pajamas nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovė ir A. Ž. tiek darbu, tiek lėšomis siekė sukurti ir sukÅ«rė bendrÄ turtÄ . Sutarties dalyvių lygiais įnaÅ¡ais sukurta bendra nuosavybė kiekvienam dalyviui atitenka lygia dalimi.

Nagrinėjamu atveju susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo realiais veiksmais buvo įgyvendintas ir nėra duomenų apie kitokias bendrosios nuosavybės sukūrimo dalyviams tenkančias dalis, todėl jų dalys toje nuosavybėje turi būti laikomos lygiomis ir atidalytinomis iš bendro turto (1964 m. CK 126 straipsnio nuostatos). Atsakovė teigia, kad jungtinės veiklos pradžioje A. Ž. įnašas siekė 141 471 Lt, o ieškovės pradinis įnašas buvo nulinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia nuostata klaidinga.

Byloje esančios 1995 m. lapkričio 27 d. sutarties, kuria žemės sklypas su gyvenamuoju plytiniu namu iÅ¡mainytas į dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas su namu ir butas su rÅ«siu mainomi be priemokų (1 t, b. l. 14). Tos pačios sutarties 3 punkte nurodyta, kad ,,nominali indeksuota žemės sklypo kaina – 1 992 Lt, gyvenamojo namo ir kiemo įrengimų inventorizacinis įkainavimas – 139 479 Lt. Å alys įkainavo 80 000 Lt.“ Taigi, nors žemės sklypo ir namo inventorizacinis įkainojimas buvo 141 471 Lt, Å¡alys namų valdÄ Ä¯kainojo 80 000 Lt verte ir turtu keitėsi be priemokų.

Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad faktinis A. Ž. įnaÅ¡as jungtinės veiklos pradžioje buvo net 141 471 Lt. Teisėjų kolegija pastebi, kad tas faktas, jog namas buvo įregistruotas A. Ž. vardu, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo poreikio įsigyti namÄ ir jį bendrai valdyti gyvenant kartu su ieÅ¡kove. Nors A. Ž. pradinis įnaÅ¡as į namų valdos įsigijimÄ buvo didesnis, tačiau byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė savo darbu ir lėšomis žymiai prisidėjo prie namo esminio pagerinimo.IÅ¡ ieÅ¡kovės ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pritaikyti ieÅ¡kovės, jos vaikų ir A.

Ž. bendram gyvenimui: gyvenamasis namas rekonstruotas, įrengtas gręžinys, vietinis vandentiekis, vietinė kanalizacija, sutvarkytas ir apželdintas namų valdos žemės sklypas. Tam buvo panaudotos ieÅ¡kovės, A. Ž. piniginės lėšos, įdėtas jų bei ieÅ¡kovės vaikų darbas. Suvestiniai sÄ matinės kainos skaičiavimai patvirtina, kad buvo sutvarkytas, apželdintas žemės sklypas, pastatyta tvora, įrengta nuotekų duobė, vandens gręžinys, žemės sklypo sutvarkymui sunaudotų medžiagų ir mechanizmų vertė (be darbo užmokesčio, pridėtinių iÅ¡laidų ir vandens gręžinio vertės) yra 29 001 lt (2 t., b. l. 27, 39-40).

IÅ¡laidų faktÄ Ä¯rodo ir ieÅ¡kovės pateikti dokumentai apie įsigytas medžiagas ir jų vertę (1 t., b. l. 17-66).Lyginant gyvenamojo namo 1990 m. ir 2009 m. kadastrinių matavimų duomenis (1 t. b. l. 70-82, 2 t. b. l. 64-82) matyti, kad po rekonstrukcijos namo patalpų skaičius sumažėjo nuo 27 iki 19, pasikeitė namo plotai ir patalpų paskirtis: bendras plotas padidėjo nuo 281,63 kv. m. iki 285 kv. m., gyvenamasis plotas padidėjo nuo 69,24 kv. m. iki 120,92 kv. m., rÅ«sių plotas sumažėjo nuo 105,58 kv. m. iki 77,85 kv. m. (rÅ«syje buvo įrengta pirtis, prieÅ¡pirtis, poilsio patalpa).

Apeliantė nurodo, kad teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės namo rekonstrukcijos projekto bei leidimo statybai, todėl esÄ nepagrįstai konstatavo bendro ploto padidėjimÄ nuo 281 iki 285 kv. m. Å i apeliantės nurodoma aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl bendro turto kÅ«rimo ir gerinimo fakto, bendrosios nuosavybės dalių nustatymo, kadangi minėtų plotų pasikeitimÄ ir turto esminį pagerinimÄ pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai.Gyvendama su A. Ž. ieÅ¡kovė pardavė turėtÄ sodo žemės sklypÄ , gaudavo nuolatines darbo pajamas, t. y. ieÅ¡kovė turėjo lėšų bendram gyvenimui įgytam gyvenamajam namui ir žemės sklypo iÅ¡ esmės pagerinti.

Kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodyta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė galėjo skirti savo lėšų bendro turto gerinimui, nes nebuvo iÅ¡tekėjusi už A. Ž., kad iÅ¡saugotų teisę nepilnamečiams vaikams gauti naÅ¡laičių paÅ¡alpÄ po vaikų tėvo mirties. Atsakovė teigia, kad pajamos už ieÅ¡kovės 1999 m. rugpjūčio 2 d. parduotÄ sodo žemės sklypÄ tesudarė tik 1 200 Lt (1 t. b. l. 67), tačiau kolegija pastebi, kad tokia aplinkybė nesudaro pagrindo menkinti galimų ieÅ¡kovės įnašų svarumÄ , kadangi reali pinigų suma gali neatitikti dabartinės turto kainos vertės. Nustatyta, kad gyvenamojo namo statybos ir įrengimo, žemės sklypo sutvarkymo, inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekinės) įrengimo darbų kaina pagal suvestinius sÄ matinius skaičiavimus 2008 m. spalio mėnesio skaičiuojamosiomis kainomis sudaro 411 308 Lt (2 t., b. l. 26-50).

Kaip jau minėta, ginčo turto vertė ieÅ¡kovės ir A. Ž. bendro gyvenimo pradžioje buvo įkainota 80 000 Lt suma. Akivaizdu, jog namo ir žemės sklypo vertė nuo 1995 m. iki 2008 m. žymiai padidėjo. IÅ¡ byloje esančių dokumentų (1 t., b. l. 17-66, 2 t., b. l. 26-50) matyti, kad nuo 1996 iki 2002 metų namo rekonstrukcijai vien medžiagų ir mechanizmų buvo panaudota už sumÄ nuo 71 000 Lt iki 115 000 Lt. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės teisę į ne mažiau kaip ½ dalį ginčo turto nuosavybės. IeÅ¡kovė įrodinėjo bendros nuosavybės kÅ«rimÄ faktiniais duomenimis apie bendro Å«kio vedimÄ , bendrÄ jos ir vaikų, taip pat A.

Ž. darbÄ iÅ¡ esmės pagerinant namo ir aplinkos bÅ«klę. Tokių faktų pakanka nustatyti, jog buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės teisę į ½ dalį žemės sklypo ir namo su priklausiniais nuosavybės, o apeliaciniame skunde tik bendro pobÅ«džio samprotavimais bando nuneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ esmės teisingai nustatytas ir tinkamai įvertintas bylos aplinkybes.Apeliantė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės teisės į ½ dalį žemės sklypo ir namo su priklausiniais nuosavybės ginčija nebuvimu raÅ¡ytinio susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir A.

Ž. dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, taip pat tuo, esÄ ieÅ¡kovė tik nedidele lėšų bei darbo apimtimi prisidėjo pagerinant bÅ«stÄ ir sutvarkant aplinkÄ . Susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę Å¡ioje byloje buvo nustatinėjamas ir įrodinėjamas įvairiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tokio susitarimo buvimÄ patvirtino ieÅ¡kovės ir A. Ž. bendra veikla, jų tarpusavio santykių pobÅ«dis, jis patvirtintas ir liudytojų parodymais, todėl raÅ¡ytinio teksto nebuvimas nedaro tokios sutarties negaliojančia (1964 m.

CK 58 straipsnio 1 dalis). Nuo 1994 metų kartu gyvenusių ieÅ¡kovės ir A. Ž. poreikius atitiko siekis turėti bendrÄ turtÄ , jį iÅ¡ esmės pagerinti pritaikant bendro gyvenimo reikmėms. Kolegija pažymi, kad Å¡ių asmenų bendro gyvenimo metu galiojusio 1964 m. CK 472 straipsnyje buvo numatyta piliečių teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti. Privaloma raÅ¡ytinė forma ir Å¡ios formos nesilaikymo pasekmės Å¡io pobÅ«džio sutartims nebuvo numatytos. 1964 m.

CK 474 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra jų bendroji dalinė nuosavybė. Pagal Å¡ias nuostatas ieÅ¡kovė pripažintina gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturte. Pagal to paties kodekso 474 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad bendraturčių dalys (įnaÅ¡ai) yra lygios. Susitarimas dėl bendros (jungtinės) veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nustatinėjamas ir įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, o tokios sutarties raÅ¡ytinio teksto nebuvimas nedaro jos negaliojančia (1964 m.

CK 58 straipsnio 1 dalis).Atsakovė nurodo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų neaišku, kokiame objekte darbai buvo atliekami, kam buvo perkami daiktai ir medžiagos, neaiškios pirkėjų pavardės ir adresai. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis protingumo principu, labiau tikėtinas ir priimtinas yra ieškovės paaiškinimas, kad ne vien tik ieškovė arba A. Ž., kaip namų valdos šeimininkai, rūpinosi statybinių ir kitų medžiagų pirkimu, bet dalis darbų ir pirkinių buvo patikėta namo rekonstrukcijos ar kitų darbų atlikimo metu samdomiems darbininkams.Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė ir A.

Ž. kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, pajamas naudojo ir darbo sÄ naudas įdėjo namo ir aplinkos pagerinimui. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog yra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie bendrÄ ieÅ¡kovės su A. Ž. nuosavybę lygiomis dalimis į gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas raÅ¡ytiniais įrodymais nustatė bylai reikÅ¡mingus bendrai nuosavybei sukurti nukreiptus Å¡alių veiksmus – dalyvavimÄ turto kÅ«rime lėšomis, turtu ir asmeniniu darbu – ir siekimÄ turėti daiktÄ savo nuosavybėje kiekvienam.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos sprendžiant tokios kategorijos civilinius ginčus, todėl tenkindamas ieÅ¡kinį priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ . Atmetant atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos priteistinos ieÅ¡kovės turėtos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme pagal iÅ¡laidų dydį patvirtinančius mokėjimo dokumentus (CPK 98 str. 1 ir 3 d.). IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus, kad už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 131-132), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei R. B. iÅ¡ atsakovės R. Ž. 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                            Danutė GasiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis