2017-01-03 Nr. AB-451-3-61-3-01459-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1043-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01459-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 11 d. skundu (I t., b. l. 1–19) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2016 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 10-TE-180 1 punktą, kuriuo A. Š. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos vado pareigų; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo atžvilgiu atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog jis neva piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, už tam tikrą atlygį pažadėdamas su krovinių pervežimu susijusioms bendrovėms paveikti pavaldžius pareigūnus, jog šie neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami savo įgaliojimus. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2016 m. sausio 16 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyti šie pažeidimai:

1) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. policijos naudojamuose žinybiniuose registruose tvarkė administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATP) duomenis, neturėdamas tam pagrindo;

2) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 5 d. UAB „Torika“ direktoriui C. G. suteikė tarnybinę informaciją apie ATP Nr. 07-14-8931587 ir padėjo asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išvengti administracinės atsakomybės. Iš minėto pranešimo pareiškėjui neaišku, kokiu būdu ir kokią tarnybinę informaciją neva jis suteikė C. G., kokiu būdu padėjo pastarajam išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo teigimu, jam atsakovo suteikta informacija nebuvo tiksli ir išsami, jis negalėjo aiškiai suvokti, kuo yra kaltinamas, dėl to negalėjo surašyti visaverčio paaiškinimo bei tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos ir inkriminuotos faktinės aplinkybės, kurios 2016 m. sausio 16 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodytos, t. y. išvadoje nurodyta, kad:

1) A. Š. žinojo, jog C. G. padarė ATP;

2) pats C. G. apie tai informavo A. Š.;

3) A. Š. atpažino C. G., peržiūrėjęs ATP duomenis;

4) A. Š. apie pastarojo padarytą pažeidimą neinformavo policijos įstaigos bei nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidėjas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn;

5) A. Š. žinojo, kad C. G. savo paaiškinime Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ATP Nr. 07-14-8931587 padarė Latvijos Respublikos pilietis J. B.;

6) pareiškėjas apie melagingą C. G. paaiškinimą neinformavo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos;

7) minėtus pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina pažymose Nr. 09-4/l(IDS)G-152-RN, Nr.4/1(IDS)G-188-RN ir Nr.5-IL-561 užfiksuoti duomenys, C. G. paaiškinimas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai;

8) už minėtą ATP joks asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes suėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytas senaties terminas, kas laikytina neigiamomis A. Š. veiklos pasekmėmis;

9) pareiškėjas minėtus veiksmus atliko siekdamas asmeninės naudos. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teiginiai yra nelogiški, nei vienas iš jų nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, trūksta priežastinio ryšio tarp konstatuotų faktinių aplinkybių ir nustatytų pasekmių.

Pareiškėjo įsitikinimu, iš pažymoje Nr. 5-IL-561 užfiksuoto 2015 m. gegužės 22 d., 11.38 val., vykusio pokalbio tarp C. G. ir A. Š. matyti, jog C. G. nėra įsitikinęs, kad 2014 m. lapkričio 26 d. pažeidimo užfiksavimo metu automobilį vairavo būtent jis. Kiti byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šis asmuo vertėsi automobilių prekyba, todėl parduodamą automobilį tikėtinai galėjo vairuoti ir kitas asmuo, kuris ruošėsi jį pirkti. Iš A. Š. 2015 m. gegužės 22 d., 14.10 val., siųstos SMS žinutės matyti, kad jis, peržiūrėjęs galimo pažeidimo fotonuotrauką, informuoja C. G., jog joje blogai matyti, kas sėdi už vairo, lyg tai vyras su ūsais. Tai reiškia, kad pareiškėjas taip pat nebuvo įsitikinęs, jog nuotraukoje užfiksuotą automobilį vairavo būtent C. G. Pareiškėjas įsitikinęs, jog tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta patikimų įrodymų, kad jis žinojo ir atpažino, jog būtent pastarasis pilietis užfiksuotas fotonuotraukose kaip asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Skunde pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jo ir C. G. susirašinėjimas 2015 m. gegužės 22 d. žinutėmis yra fragmentiškas, teiginiai abstraktūs ir nesusieti su inkriminuojamo pažeidimo kontekstu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminuoti kaltinimai, kad apie C. G. padarytą pažeidimą ir apie melagingą paaiškinimą pareiškėjas neinformavo policijos įstaigos bei nesiėmė jokių veiksmų tam, jog pažeidėjas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, prieštarauja logikai, o nuoroda į Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pareigūno pareigas, pareiškėjo manymu, yra nepagrįsta. Šiame teisės akte kalbama apie policijos pareigūno pareigą pranešti policijos įstaigai apie tokį padarytą ar daromą teisės pažeidimą, kuris nėra žinomas, t. y. nėra nustatyta tvarka užfiksuotas ir tiriamas. Nagrinėjamu atveju iš C. G. ir A. Š. 2015 m. gegužės 22 d. 11.38 val. telefoninio pokalbio akivaizdu, kad C. G. paminėtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra užfiksuotas ir tiriamas nustatyta tvarka, o peržiūrėjęs galimo pažeidimo fotonuotraukas A. Š. jokių naujų duomenų apie pažeidimą nesužinojo, todėl neturėjo pareigos veikti pagal minėtas nuostatas. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nesurinkta duomenų, kad A. Š. žinojo apie C. G. rašomą paaiškinimą Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai ir jame nurodytus neva tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta duomenų, koks konkretus asmuo padarė 2014 m. lapkričio 26 d. fotonuotraukose užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat, ar jis žinojo apie minėtos bylos baigtį, todėl bet kokie teiginiai apie padėjimą C. G. išvengti administracinės atsakomybės yra nepagrįsti, nes jis nebuvo įpareigotas ir neturėjo prievolės tirti šią bylą. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta duomenų, jog patenkinęs C. G. prašymą suteikti jam informaciją apie 2014 m. lapkričio 26 d. fotonuotraukose užfiksuotą pažeidimą, A. Š. būtų siekęs ar gavęs asmeninės naudos.

Pareiškėjas pripažįsta tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotą pažeidimą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. jis policijos naudojamuose žinybiniuose registruose neteisėtai tvarkė ATP duomenis, neturėdamas tam pagrindo. 2016 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo A. Š. paaiškino, kad keliolika kartų peržiūrėjo Policijos informacinėje sistemoje ATP registre esančią informaciją, nes į jį labai dažnai kreipdavosi įvairiais klausimais piliečiai ir pareigūnai, prašydami suteikti informaciją dėl galbūt padarytų administracinių pažeidimų. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis suteikdavo tik teisės aktais nedraudžiamą informaciją. A. Š. nuomone, tokiais veiksmais jis padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nesumenkino policijos autoriteto ir nepažemino pareigūno vardo. Iš Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. pateiktos informacijos matyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra dažni, t. y. minėtame komisariate už neteisėtą asmenų ir transporto priemonių duomenų tvarkymą 2011–2015 metais tarnybinėmis nuobaudomis buvo nubausta 17 pareigūnų, iš jų 7 paskirtos pastabos, 9 – papeikimai ir 1 – griežtas papeikimas. Tai liudija, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti A. Š. padaryti nusižengimai praktikoje nėra vertinami kaip menkinanti policijos autoritetą ir žeminanti pareigūno vardą veika. Jie traktuojami kaip vidutinio sunkumo tarnybiniai nusižengimai, skiriant už jų padarymą kaltiems pareigūnams atitinkamas tarnybines nuobaudas, bet ne atleidimą iš vidaus tarnybos.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą pareigūno vardo pažeminimo sampratą, pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje apie jo bendravimą su C. G. konstatuoti veiksmai – neteisėtas ATP Nr.07-14-8931587 duomenų peržiūrėjimas ir šių duomenų atskleidimas pastarajam – negali būti vertinami kaip padėjimas minėtam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, o tuo pačiu menkinanti policijos autoritetą ir žeminanti pareigūno vardą veika. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė neteisėtai padėjus C. G. išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat nenustatyta, jog minėti veiksmai sukėlė pasekmes, kurias būtų galima vertinti kaip akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 100–110) nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad C. G. 2015 m. gegužės 22 d., apie 11.36 val., telefonu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas informacijos dėl galbūt 2014 m. lapkričio 26 d. Sėlių g., Vilniuje, padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas, prisijungęs prie Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, peržiūrėjo ATP Nr. 07-14-8931587 duomenis ir, atpažinęs, jog vairavo būtent C. G., jam išsiuntė žinutę: „važiavai 64 km/h. <...> Lyg tai vyras su ūsais :)“. Toliau sekęs susirašinėjimas, atsakovo teigimu, rodo pagalbą C. G., siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas veikė šio asmens interesais, suteikė informaciją apie policijos disponuojamus ATP duomenis, teikė patarimus, kaip suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, padėjo surašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į C. G. paaiškinimus, t. y. pareiškėjas veikė priešingai valstybės ir tarnybos interesams, kliudė tirti ATP bylą ir supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus. Pareiškėjo veikimas buvo kryptingas, nuoseklus ir nenutrūkstamas visą laikotarpį nuo C. G. kreipimosi iki pat paaiškinimo pateikimo.

Atsakovas taip pat nurodė, kad iš 2015 m. liepos 1 d., 21.00 val., vykusio telefoninio pareiškėjo pokalbio su G. S. matyti, jog stacionarus greičio matuoklis užfiksavo šio asmens Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam reikia atvykti į policijos įstaigą, bet jis nori atidėti atvykimą. Pareiškėjas paaiškino, jog atvykti nereikia, ir 2015 m. liepos 14 d. peržiūrėjo ATP Nr. 07-15-9310290; nustatyta, kad G. S. buvo surašytas administracinis nurodymas ir jam skirta pusė minimalios baudos. 2015 m. rugpjūčio 7 d., 17.00 val., pareiškėjas išsiuntė G. S. žinutę su tekstu: „Ačiū dar kartą. <...> J. D. žmonos mėgiamiausias. Taigi nuo jos atskira padėka“. Pagal nustatytas faktines aplinkybes G. S. iki aptarto pažeidimo per vienerius metus padarė 2 ATPK 124 straipsnio pažeidimus – viršijo greitį, buvo baustas 50 Lt (14 Eur) ir 200 Lt (57 Eur) baudomis. Pažeidimams galiojant, po pokalbio su pareiškėju pastarajam pažeidėjui paskirta pusė minimalios baudos. Atsakovo teigimu, išvadoje pagrįstai konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai bei neteisėtas veikimas prieš valstybės ir tarnybos interesus, siekiant neadekvačiai mažos baudos skyrimo G. S., tai yra aiškus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d., 10.14 val., paskambino UAB „Acura“ direktorius V. J., kuris paaiškino gavęs policijos pranešimą dėl galbūt jo sutuoktinės A. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas liepė pranešimą padėti į jo sutuoktinės L. Š. automobilį, kuris buvo remontuojamas UAB „Acura“ servise. Patikrinus duomenis, nustatyta, kad už ATP Nr. 07-14-8155864 A. J. 2014 m. birželio 20 d. buvo surašytas administracinis nurodymas ir paskirta 14 Eur bauda, o už ATP Nr. 07-15-9343132 2016 m. vasario 4 d. buvo surašytas administracinis nurodymas ir paskirta 5 Eur bauda. Atsakovas pažymėjo, kad bauda A. J. buvo paskirta 2016 m. vasario 4 d., praėjus dviem dienoms nuo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo įteikimo pareiškėjui, nors iki tol šio ATP tyrime buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas (2015 m. liepos 15 d. išsiųstas Vilniaus AVPK paklausimas UAB „Acura“, į kurį atsakymas taip ir nebuvo gautas).

Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m.vasario 2 d., jame inkriminuotas netinkamas registro duomenų tvarkymas, neteisėtas veikimas C. G. interesais bei sąrašas teisės aktų pažeidimų. Tarnybiniame pranešime dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl registrų tvarkymo (šio pažeidimo jis neginčija ir savo skunde), veiklos C. G. interesais, informacijos suteikimo neapibrėžtam ratui asmenų dėl greičio viršijimo ir kitų padarytų šių asmenų pažeidimų. Pareiškėjas paaiškinime taip pat pasisakė dėl informacijos suteikimo neapibrėžtam ratui asmenų dėl greičio viršijimo ir kitų padarytų šių asmenų pažeidimų, todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, jog pareiškėjas žinojo apie kitus jo atžvilgiu surinktus ir išvadoje inkriminuotus faktus, todėl jo teisė į gynybą nebuvo pažeista ar apsunkinta.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kelia abejones dėl surinktų įrodymų pakankamumo faktų konstatavimui, tačiau neginčija kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotų faktų ir neneigia užfiksuotų pokalbių turinio, tik interpretuoja turinio kontekstą, remdamasis suinteresuotų liudytojų parodymais. Taip pat nėra ginčo dėl rezultatų aptartose ATP bylose. Didžioji dalis pareiškėjo teiginių grindžiama ne objektyviais įrodymais, tiesiogiai susietais su tam tikrų faktų ar įvykių buvimu, o atskirų faktų ir asmenų parodymų fragmentų interpretavimu asmeniškai pareiškėjui palankiu aspektu, vengiant įrodymų visumos atskleidimo ir įvertinimo.

Pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymai, gauti techninėmis priemonėmis, yra realiausiai atspindintys santykius tarp pareiškėjo ir išvadose aprašytų epizodų dalyvių bei jų tarpusavio interesų derinimą. Pareiškėjas šių įrodymų neginčija, t. y. pripažįsta savo išsakytus teiginius ir suteiktą informaciją, neginčija ir ATP bylose C. G., G. S. ir A. J. baigties, t. y. savo veiksmų pasekmių. Atsakovo nuomone, ginčas kyla tik dėl priežastinio ryšio, t. y. ar pareiškėjo veiksmai darė įtaką galutiniam rezultatui. Atsakovas pažymėjo, jog pareigūno vardo pažeminimas yra formalioji sudėtis, nustatanti, kad pakanka faktinio pareigūno vardo pažeminimo ir nereikalauja pasekmių atsiradimo, t. y. pakanka pažeminti pareigūno vardą.

Argumentai, kad pagal paties pareiškėjo ir jo pažįstamų asmenų parodymus visos aplinkybės susiklostė atsitiktinai, be pareiškėjo įsikišimo, laikytinos gynybine versija, neparemta objektyvių įrodymų visetu. Atsakovo teigimu, šie epizodai neabejotinai patvirtina Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimą. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tuo akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą.

Pareiškėjo veika ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno. Pareiškėjas, būdamas pareigūnu ir vadovaudamasis bendraisiais pareigūno pareigų vykdymo principais, turėdamas pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų, padėjo kitam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, siekdamas padėti pažįstamiems, veikė jų interesais, už ką šie asmenys dėkojo.

Į pareiškėją kreipęsi asmenys suvokė, kad prašo atlikti veiksmus, kuriuos bet koks kitas nepažįstamas pareigūnas nebūtų atlikęs, ir tuo naudojosi, taip buvo žeminamas policijos tarnybos skaidrumas, teisingumas ir patikimumas bei policijos pareigūno vardas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (II t., b. l. 128 –137) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nesutikimą su skundžiamu Vilniaus AVPK sprendimu pareiškėjas grindžia tuo, jog: 1) buvo pažeista teisė į gynybą; 2) netinkamai kvalifikuota jo veika; 3) netinkamai buvo vertinti įrodymai.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2016 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-8 konstatuota, jog pareiškėjas peržiūrėjo ATP duomenis, tiksliai ir išsamiai nenurodęs duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, jis neatliko jokių veiksmų, netyrė ir neregistravo jokių medžiagų, susijusių su minėtais ATP, jam nebuvo pavesta kontroliuoti minėtų ATP tyrimų. C. G., G. S. ir V. J. dėl informacijos apie ATP į pareiškėją kreipėsi ne į jo tarnybinį, bet į asmeninį mobilųjį telefoną, ne kaip į Vilniaus AVPK darbuotoją, atsakingą už informacijos teikimą, bet kaip į asmeniškai pažįstamą pareigūną, žinant, jog jis, turėdamas galimybę naudotis policijos duomenų bazėmis ir registrais, gali suteikti informaciją apie ATP, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taigi pareiškėjas informaciją šiems asmenims suteikė ne tarnybos tikslais, bet darydamas asmeninę paslaugą pažįstamiems asmenims, šie asmenys informaciją gavo neteisėtai. Atitinkamai, dėl pareigūno vardo pažeminimo ginčijamu įsakymu nuspręsta atleisti pareiškėją iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos vado pareigų.

Įvertinęs 2016 m. sausio 26 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, 2016 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo ir paaiškinimų turinį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nesuprato, kokiu būdu ir kokią tarnybinę informaciją jis suteikė C. G., dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo neužtikrinta (pažeista) jo teisė į gynybą.

Pasisakydamas dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų ir inkriminuojamų aplinkybių, teismas nurodė, kad iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. sausio 4 d. pažymos Nr. 5-IL-561 matyti, jog 2015 m. gegužės 22 d. žinutėje tiek C. G. nurodo, jog galbūt jis važiavo, tiek pats pareiškėjas vartoja žodį „važiavai“, t. y. supranta, kad automobilį vairavo C. G. Pareiškėjo paaiškinimai, kad 2015 m. gegužės 22 d. susirašinėjimas vyko apie E. D. reikalingą transportą, yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, be to, C. G. ir E. D. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie vairuotojų paiešką buvo prieštaringos. Pokalbis, vykęs 2015 m. birželio 3 d. tarp pareiškėjo ir C. G., patvirtina, kad pareiškėjas padėjo C. G. surašyti pasiaiškinimą, kurį pateikė ATP tyrusiems pareigūnams. Nurodytos aplinkybės (tarnybinės informacijos atskleidimas C. G., patarimų teikimas dėl atsakomybės išvengimo ir tikrovės neatitinkančių dokumentų padėjimas paruošti) patvirtina, kad pareiškėjas veikė ne valstybės, tačiau C. G. interesais.

Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismo vertinimu, nustatyta pareiškėjo veika visiškai neatitiko visuomenėje galiojančių moralės nuostatų, o tuo labiau visuomenės lūkesčių, kurių tikimasi iš pareigūnų.

Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 141–149) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir kvalifikavo jo veiką. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2016 m. sausio 26 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyta, kokiu būdu pareiškėjas padėjo C. G. išvengti atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, jam buvo siekiama inkriminuoti baudžiamąją bylą, tačiau negauta jokių nusikalstamą veiką patvirtinančių duomenų. Pareiškėjas, gavęs 2016 m. sausio 26 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nesuprato, jog jam inkriminuojamas pažeidimas dėl neteisėto ATP duomenų tvarkymo (šios aplinkybės pareiškėjas neneigė, laikydamas tai tiesiog ydinga policijos pareigūnų darbo praktika, dėl to pateikė duomenis, jog už analogiškus veiksmus kitiems pareigūnams buvo skirtos atitinkamos tarnybinės nuobaudos, be to, pareiškėjas informaciją apie ATP teikė ne tik pažįstamiems asmenims) bei dėl tariamo padėjimo išvengti C. G. administracinės atsakomybės. Pareiškėjas pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuotos kitos aplinkybės. Jei tai būtų buvę nurodyta 2016 m. sausio 26 d. pranešime, pareiškėjas būtų galėjęs įgyvendinti savo teisę į gynybą, kreiptis į advokatą ir pateikti išsamesnį paaiškinimą apie kiekvieną iš išvadoje analizuojamų teiginių ar žodžių. Pareiškėjas kiekvienam besikreipiančiam asmeniui suteikdavo informaciją apie jų galimo nusižengimo esmę, galimą atsakomybę, reikalui esant, pasinaudodavo duomenų bazėmis, nes kitokiu būdu negalėdavo atsakyti į jų klausimus. Tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje minimi asmenys pareiškėjui skambino į asmeninį telefoną, neturi jokios reikšmės, nes šis numeris buvo paskelbtas viešai Kelių policijos valdybos tinklapyje, juo skambindavo visi besikreipiantys asmenys.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas akcentuoja C. G. išsiųstos žinutės žodį „važiavai“, darydamas išvada, jog pareiškėjas žinojo, kad užfiksuotą automobilį vairavo būtent šis asmuo. Iš 2015 m. gegužės 22 d. vykusio pokalbio matyti, kad nuo galimo pažeidimo praėjus pusei metų C. G. pats nebuvo įsitikinęs, ar pažeidimo metu automobilį vairavo jis. C. G. vertėsi automobilių prekyba, todėl jo bendrovės parduodamą automobilį tikėtinai galėjo vairuoti ir kitas asmuo, kuris jį ruošėsi pirkti. Pareiškėjas išsiųstoje žinutėje informavo, kad nuotraukoje blogai matyti, kas sėdi už vairo, lyg tai vyras su ūsais.

Patikrinimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjas žinojo ir atpažino, jog būtent C. G. vairavo automobilį ir padarė pažeidimą. Pabrėžtina, kad 2015 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog greičio pažeidimą užfiksavusioje nuotraukoje nematyti automobilį vairavusio asmens. Ši ATP byla nebuvo užbaigta dėl nenustatytų priežasčių, t. y. iki šiol nenustatyta, kas vairavo automobilį. Teismas iš konteksto ištrauktus žinutės žodžius „lenkas tiks“ susiejo su pareiškėjo tariama pagalba išvengti atsakomybės. Tai, kad šie žodžiai buvo pasakyti netrukus po telefoninio pokalbio, tik patvirtina jų fragmentiškumą.

Teismas nepagrįstai kritiškai vertino C. G. ir E. D. teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, neatsižvelgdamas į tai, jog nuo pokalbio ir žinutės išsiuntimo praėję beveik pusantrų metų, todėl detaliai prisiminti visų aplinkybių negalima. Pareiškėjo nuomone, nors 2015 m. birželio 3 d. pokalbis vyksta apie tai, jog C. G. atsineš raštą ir jį pateiks, iš to negalima teigti, kad pareiškėjas būtų pažadėjęs pagalbą, diktavęs ar kitu būdu padėjęs paruošti kokį nors tikrovės neatitinkantį dokumentą. Nesant byloje patikimų duomenų, kas iš tiesų 2014 m. lapkričio 26 d. vairavo automobilį, teismo išvada, jog pareiškėjas, pateikdamas C.

G. duomenis, kad pažeidimą užfiksavusioje nuotraukoje negalima atpažinti automobilį vairavusio asmens, veikė ne valstybės, o C. G. interesais, nepagrįsta. Jei byla būtų nagrinėjama iki pabaigos, C. G. būtų susipažinęs su ATP medžiaga ir, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo tapatybės nustatyti nėra galima, nebūtų patrauktas atsakomybėn. Taigi tarp pareiškėjo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo padaryta veika kartu su etikos pažeidimais savaime negali būti vertinama kaip žeminanti pareigūno vardą Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme.

Pareiškėjo padarytas pažeidimas (informacijos apie ATP suteikimas C. G.) nėra nei akivaizdžiai žeminantis pareigūno vardą, nei griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar sukėlęs kokias nors pasekmes, todėl ir atsakomybė turi būti adekvati ir proporcinga.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 152–161) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino faktines aplinkybes, surinktus įrodymus. Visuma įrodymų aiškiai liudija, kad pareiškėjas veikė C. G. interesais, suteikdamas informaciją apie policijos disponuojamus ATP duomenis, taip padėdamas jam išvengti atsakomybės, teikdamas patarimus, kaip suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus, padedant surašyti tikrovės neatitinkančius duomenis C. G. paaiškinimuose. Pareiškėjas pats patvirtino, kad ne kartą yra veikęs trečiųjų asmenų interesais, kad padėtų greičiau patekti į nagrinėjimą policijoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl registrų tvarkymo, dėl veiklos C. G. interesais ir dėl informacijos suteikimo neapibrėžtam asmenų ratui dėl greičio viršijimo bei kitų pažeidimų. Atsakovo nuomone, pastaroji aplinkybė rodo, kad pareiškėjas žinojo apie kitus jo atžvilgiu surinktus ir išvadoje inkriminuojamus faktus, todėl jo teisė į gynybą nebuvo apsunkinta. Be to, teismas vertino išimtinai tik pranešime dėl tarnybinio nusižengimo inkriminuotus pažeidimus. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į advokatą pareiškėjui nebuvo ribojama, priklausė nuo jo valios, todėl negalėjo pasireikšti teisės į gynybą ribojimu.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo apsunkintos galimybės pateikti savo poziciją iki išvados surašymo momento. Pabrėžtina, kad kiekvienas netinkamo ir neteisėto asmens duomenų tvarkymo atvejis yra individualus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 yra nurodęs, kad informacijos apie ATP tyrimus asmenims, nesusijusiems su vidaus tarnyba, teikimas, taip sudarant šiems asmenims sąlygas ir galimybes išvengti atsakomybės už galbūt jų daromus pažeidimus, yra susijęs su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminuoti pažeidimai šiuo atveju įrodyti visuma objektyvių ir nešališkų duomenų, kurių pareiškėjas nekvestionuoja. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojų parodymai išsiskyrė ir buvo prieštaringi, be to, liudytojai pripažino, kad yra artimi pareiškėjui ir suinteresuoti jo gerove. Pagal nustatytas faktines aplinkybes neabejotinai pažeidžiamos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio nuostatos, įpareigojančios vengti privačiųjų ir viešųjų interesų konflikto bei nepiktnaudžiauti tarnyba.

Pareiškėjas savo tarnybos veikloje veikė ne viešaisiais tarnybos interesais, o C. G. tą žinojo ir tuo naudojosi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, – imperatyvi teisinė pasekmė, kurios taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-2220/2011, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012 ir kt.).

Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažemino pareigūno vardą bei policijos autoritetą, tokia veikla prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms. Pareiškėjas žinojo apie jo elgesio neatitikimą, negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar nesuderinamumo su statutinio pareigūno pareigomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008).

Pareiškėjas pripažįsta, kad jis, nevisiškai teisingai suprasdamas savo pareigas ir turimus įgaliojimus ir pažeisdamas tvarką, atskleidė C. G., jog ATP byloje esančioje nuotraukoje negalima atpažinti vairuotojo. Tačiau, atsakovo teigimu, akivaizdu, kad C. G. pažįstantys asmenys pagal nuotraukos bendrą vaizdą aiškiai numanė, jog vairavo būtent jis, ir tai atsispindėjo pokalbiuose. Taigi pareiškėjas ne pažeidimą tiriančios įstaigos interesais padėjo draugui teikti tarnybos metu sužinotą informaciją. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje būtina įvertinti, kokios vertybės yra esminės: ar visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba, jos veiklos skaidrumu, statutinės drausmės užtikrinimas, ar asmens, neteisėtai veikusio pažįstamų asmenų interesais, siekis išvengti atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 10-TE-180 „Dėl komisaro A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (I t., b. l. 21–22), kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos vado pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. veiksmų, kuriais pareiškėjas galbūt pažemino pareigūno vardą atlikimo metu) 2 straipsnio 7 dalis nustatė, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Kaip matyti iš šių teisės normų, abejose Vidaus tarnybos statuto normų reakcijose pareigūno vardo pažeminimas apibrėžiamas iš esmės taip pat.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Vidaus tarnybos statuto redakciją – pagal 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Vidaus tarnybos statuto redakciją – pagal 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą), jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2016 m. sausio 26 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-3 (I t., b. l. 37–38) pareiškėjas buvo informuotas apie jo galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus.

Pareiškėjui pranešta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. policijos naudojamuose žinybiniuose registruose jis tvarkė administracinių teisės pažeidimų (Nr. 07-14-8931587, 07-03-8048316, 07-15-9198017, 07-15-9246704, 07-15-9204467, 07-15-9310290, 07-10-4437106, 07-11-6071335, 07-12-6992312, 07-12-7096368, 07-12-7168619, 07-15-9150199, 07-15-9286543, 07-15-9343132, 07-14-8155864, 07-14-8157754, 15000096782, 15000279701, 07-15-9412294) duomenis neturėdamas tam teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija minėtos nustatytos faktinės aplinkybės ir pripažįstą padaręs pažeidimą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. neteisėtai tvarkė nurodytų ATP duomenis, neturėdamas tam pagrindo.

2016 m. sausio 26 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-3 pareiškėjas taip pat informuotas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 5 d. jis C. G. suteikė tarnybinę informaciją apie ATP Nr. 07-14-8931587 ir padėjo asmeniui, padariusiam ATP, išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas ginčydamas minėtą nustatytą pažeidimą visų pirma pabrėžia, kad jis buvo neišsamiai 2016 m. sausio 26 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-3 informuotas apie šį galimą jo padarytą pažeidimą, todėl negalėjo tinkamai įgyventi savo teisės į gynybą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 yra išaiškinusi, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedūroje, reikia pabrėžti, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu būdu ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų būti pateikiama, informuojant jį apie galimą pareigūno vardo pažeminimą, todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi 2016 m. sausio 26 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-3 turinį, pažymi, kad pareiškėjas iš tiesų gana lakoniškai informuotas apie jo galimą padarytą pažeidimą dėl informacijos C. G. suteikimo ir padėjimo jam išvengti administracinės atsakomybės. Visgi pareiškėjui buvo nurodyta, kokiu pažeidimu jis yra įtariamas, išskirtas asmuo, kurio naudai pareiškėjas galbūt neteisėtai veikė, paminėtas galimo neteisėto veikimo laikotarpis. Iš pareiškėjo pateikto 2016 m. vasario 9 d. paaiškinimo (I t., b. l. 143–145) matyti, kad pareiškėjas nurodo bendravimo su C. G. aplinkybes ir paneigia, kad konsultavo C. G. kaip išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas suprato jam inkriminuojamo pažeidimo esmę. Pažymėtina, kad pareiškėjui objektyvių kliūčių susirasti advokatą, pateikus jam įtarimus apie padarytus pažeidimus, nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas apie padarytą pažeidimą nagrinėjamu atveju buvo informuotas tinkamai.

2016 m. sausio 4 d. pažymoje Nr. 5-IL-561 (I t., b. l. 64–76) pateiktos žinučių ir skambučių išklotinės tarp pareiškėjo ir C. G. Įvertinusi minėtoje pažymoje pateiktų žinučių ir skambučių išklotinių turinį, išsakytus liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija, nekartodama ginčijamame teismo sprendime išdėstytų argumentų dėl žinučių ir pokalbio išklotinių turinio, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas C. G. atskleidė duomenis apie ATP Nr. 07-14-8931587 ir siekė padėti C. G. išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus žinučių ir pokalbių turinio interpretavimas, nepateikiant savo poziciją patvirtinančių įrodymų, nepaneigia nustatytų aplinkybių. Iš pateiktų aptartų duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjas, familiariai, t. y. neoficialiai kaip policijos pareigūnas, bendraudamas su C. G., paprašytas minėto asmens pagalbos išsiaiškinti duomenis apie ATP, jam juos pateikia ir toliau siekia padėti C. G. reikaluose, susijusiose su ATP nagrinėjimu. Nustatytos aplinkybės yra pakankamos vertinti, ar pareiškėjas diskredituoja save kaip policijos pareigūną. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar pareiškėjas realiai padėjo surašyti C. G. kokį nors dokumentą minėto asmens vardu administracinio teisės pažeidimo tyrime, neturi esminės reikšmės, nagrinėjamoje byloje nusprendžiant, ar pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog C. G. taip ir nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl senaties termino, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje, skirti administracinę nuobaudą suėjimo, nepaneigia pareiškėjo kaltės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjui atskleidžiant duomenis apie ATP Nr. 07-14-8931587 ir siekiant padėti C. G. išvengti administracinės atsakomybės.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2016 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-8 (I t., b. l. 24–36) nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų, patvirtintų policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymų Nr. 5-V-165, Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-58, Valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, Policijos veiklos įstatymo normas.

Pareiškėjas nepateikia argumentų, ginčijančių jo padarytų pažeidimų teisinį kvalifikavimą taikant minėtų teisės aktų nuostatas. Įvertinusi nustatytus pažeidimus ir jų teisinį kvalifikavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė nurodytų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, veiklos principus, nustatančias tinkamo ir teisėto veikimo policijos tarnyboje kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausioje administracinio teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-159/2015, išaiškinta, jog ne visi pažeidimai (tarp jų ir Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimas) gali būti kvalifikuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas, o tik tokie, kurių padarymą galima vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą, t. y., kuriais yra griaunamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba nustatyti pažeidimai yra kompromituojantys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai, t. y., kad pareiškėjas tvarkė 19 ATP duomenis, neturėdamas tam pagrindo, ir atskleidė C. G. duomenis apie ATP Nr. 07-14-8931587 bei siekė padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, pareiškėjas siekė tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2016 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 10-TE-180 „Dėl komisaro A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleisti pareiškėją iš tarnybos kaip pažeminusį pareigūno vardą yra teisėtas ir pagristas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti minėtą įsakymą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus, kurie galėtų būti patenkinti tik pripažinus pagrįstu pagrindinį pareiškėjo reikalavimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius