e98455e2-7d5e-4fde-9c76-3bf947ce2838 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Aksinija Žemantauskienė                                                  Baudž. byla Nr. 1A-291-593/2015Pranešėja Daiva Jankauskienė                                                      (Proceso Nr. 1-56-1-00594-2014-8)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                                           (S)                                                                                                                                                 2.4.6.4.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2015 m. balandžio 9 d.                                                                         Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, iÅ¡teisintojo S. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. iÅ¡teisintas pagal BK 227 str. 4 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

S. B. buvo kaltinamas pagal BK 227 str. 4 d. tuo, kad 2014-09-11, apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, vykdančius kelių eismo priežiūros eismo priežiūros įgaliojimus - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį D.

G. ir patrulę A. M., tiesiogiai žodžiu jiems siÅ«lydamas „susitarti, važiuoti pas jį į namus, panaikinti jam nustatytÄ 1,22 promilių girtumÄ ir už tai atsiskaityti“, tokiais savo veiksmais jis pasiÅ«lė ir pažadėjo duoti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį nurodytiems valstybės tarnautojams, siekdamas valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad nebÅ«tų raÅ¡omas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir kad iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pagal ATPK 126 str. 1 dalį.Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir nuteisti S. B. pagal BK 227 str. 4 d. - 30 MGL (3900 Lt) bauda, o paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Skunde prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog S. B. policijos pareigÅ«nams nesiÅ«lė kyÅ¡io, t. y. tyrimo metu nenustatytÄ atlygį. Be to, ir pats S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis prašė pareigÅ«nų parvežti namo, nors priežasties kodėl pareigÅ«nai turėjo vežti šį namo paaiÅ¡kinti negalėjo, juolab, kad po Å¡io sulaikymo pastarasis paskambino draugui, kuris pasirÅ«pino automobilio apsauga bei kaip teigė, pats S. B. jis galėjo miegoti ir Å«kiniame pastate, prie kurio šį buvo sustabdę policijos pareigÅ«nai.

Tai, kad S. B. teikdamas „atsiskaitysiu už promilių panaikinimÄ â€œ pareigÅ«nams nevartojo žodžio „kyÅ¡is“, neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų papirkimÄ ir neturi reikÅ¡mės jo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Prokuroras teigia, kad liudytojai policijos pareigÅ«nai A. M. ir D. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad S. B., įsėdus į jų tarnybinį automobilį ir jam praneÅ¡us, jog bus raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo girtam ir gresiančios baudos dydžio, Å¡is sutikęs su pažeidimu iÅ¡ karto siÅ«lė neraÅ¡yti protokolo, nes yra Å«kininkas bei reikia susitarti, o paaiÅ¡kinus, kad už kyÅ¡io siÅ«lymÄ yra numatyta baudžiamojo atsakomybė, nutilo, t. y. suprato, kad pareigÅ«nams siÅ«lė kyšį.

Po perspėjimo apie gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, raÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jis vėl pradėjo praÅ¡yti neraÅ¡yti protokolo, nes yra Å«kininkas ir vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas bei pasiÅ«lė važiuoti į jo namus, kur „už promilių panaikinimÄ atsilygins“. Be to, A. M. parodymų skirtumas vienoje apklausose sakant, kad „vienkiemyje gyvena ir gal važiuotume iki jo, susitartume“, vėliau, kad „gal galim susitarti, aÅ¡ Å«kininkas ir teisės labai reikalingos ir važiuojam pas mane į vienkiemį, kaip nors panaikinsim tas promiles bei ar Å¡is pasirašė po procesiniais dokumentais ar ne“, nereiÅ¡kia liudytojų parodymų keitimo.

Å ie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl neturi motyvo meluoti.Skunde nurodoma, kad nors teismas konstatavo, kad pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«nų parodymų patikimumu sudaro ir ta aplinkybė, kad iÅ¡vykstant į tarnybÄ pareigÅ«nams nebuvo iÅ¡duota vaizdo ir garso fiksavimo įranga, ji nebuvo įrengta tarnybiniame automobilyje, tačiau Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p. yra imperatyviai nurodyta, kad patruliai gali naudoti tik turimas inventorines technines vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo priemones, t. y. savo asmeninių prietaisų naudoti negalima, o stacionarių, kÄ pripažino ir teismas, automobilyje įrengta nebuvo.

Prokuroras nurodo, kad S. B. duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nebuvo įspėtas už papirkimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės, o teisme jau parodė, kad buvo įspėtas. Taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl policijos pareigÅ«nų, po pažeidimo nustatymo, prašė nuvežti į Å¡io sodybÄ , esančiÄ už 1 km atstumu, nors turi gyvenimo patalpas Å«kiniame pastate, kur jie buvo sustoję. Ikiteisminio tyrimo metu jis sutiko, kad procesas bÅ«tų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, t. y. sutiko, kad padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ko teismas nevertino.

Be to, teismas priimdamas S. B. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kaip pagrindÄ nurodė BK 303 str. 5 d. 1 p., t. y. kad nepadarytas baudžiamasis nusižengimas, turintis BK 227 str. 4 d. sudėties požymių, nors byla galėjo bÅ«ti nutraukta, pagal BK 303 str. 5 d. 2 p., t. y. neįrodžius, kad kaltininkas dalyvavo baudžiamojo nusižengimo padaryme. Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai S. B. iÅ¡teisino pagal BK 227 str. 4 d.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo S. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 227 str. 4 d. (BPK 329 str. 2 p.).Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, iÅ¡ kurio kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl priėmė sprendimÄ S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 227 str. 4 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , su apeliacinio skundo argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog S. B. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 227 str. 4 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å i iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ , nesistengiant paÅ¡alinti nustatytų prieÅ¡taravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 str. 2 punkte numatytais pagrindais.Apeliacinės instancijos teismo kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė, jog S. B. 2014-09-11, apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, vykdančius kelių eismo priežiÅ«ros eismo priežiÅ«ros įgaliojimus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulį D. G. ir patrulę A. M., tiesiogiai žodžiu jiems siÅ«lydamas „susitarti, važiuoti pas jį į namus, panaikinti jam nustatytÄ 1,22 promilių girtumÄ ir už tai atsiskaityti“, tokiais savo veiksmais jis pasiÅ«lė ir pažadėjo duoti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį nurodytiems valstybės tarnautojams, siekdamas valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad nebÅ«tų raÅ¡omas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pagal ATPK 126 str. 1 dalį.K.

S. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2014-09-11, apie 19 val. važiavo automobiliu ,,Audi A6“. IÅ¡leido draugÄ ir ėjo apžiÅ«rėti sandėlį. Privažiavo policijos pareigÅ«nai ir paprašė pateikti dokumentus. Pateikė vairuotojo pažymėjimÄ , draudimo liudijimÄ , registracijos liudijimÄ . Jis pripažino, kad gėrė alaus. Tada policijos pareigÅ«nų automobilyje jam buvo nustatytas 1,22 promilių girtumas. Jis pareigÅ«nų leidimu paskambino S. S., kuris paėmė jo automobilį.

PareigÅ«nai pasakė, kad gresia 1500 Lt bauda ir teisių atėmimas metams laiko. Jis susijaudino, prašė pasigailėti, sakė, kad yra Å«kininkas ir prašė parvežti namo. Buvo girdėjęs, kad jei nepasiraÅ¡ai administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai nuveža į poliklinikÄ patikrinti girtumo, kadangi jis abejojo dėl promilių kiekio, protokolo nepasirašė. Klausė pareigÅ«nų, ar geriau pasiraÅ¡yti protokolÄ , ar ne. PareigÅ«nai jam nieko nesakė ir jis protokolo nepasirašė.

Pareigūnas D. G. pasakė: „kyšį siūlei, tai dabar mokėsi dvigubai“. Teigė, jog jokio kyšio nesiūlė, tik prieš tai kalbėjo, kad pasigailėtų ir parvežtų jį namo. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Iš pradžių tylėjo, o kai pareigūnai pasakė, kas gresia, tai pasakė: „pasigailėkit, parvežkit namo, aš ūkininkas ir teisės man reikalingos“. Gal pareigūnai suprato, kad siūlo kyšį, kai prašė pasigailėti, parvežti namo, kai klausė, ar geriau pasirašyti ant protokolo, ar ne.

Å iuo metu nubaustas už vairavimÄ neblaiviam, paskirta 1200 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu 14 mėnesių. Teigia, jog nesiÅ«lė pareigÅ«nams neraÅ¡yti protokolo ir susitarti. Nuo to momento, kai pareigÅ«nai sustabdė iki nuvežimo į policijÄ truko apie pusę valandos. Jis nebuvo įspėtas, kad gali bÅ«ti panaudotos vaizdo ar garso įraÅ¡ymo priemonės. Kai pasakė, kad praÅ¡o pasigailėti, parvežti namo, tai jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšį. Jis turėjo pinigų, bet nieko nesiÅ«lė.

Supranta, kad pareigÅ«nai neprivalo parvežti jo namo. Nevartojo žodžio „kyÅ¡is“ ir apie pinigus nekalbėjo. Panaikinti promiles ir susitarti nesiÅ«lė.Liudytoja A. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 19 valandÄ (duomenys neskelbtini) kaime patruliavo su kolega D. G.. Pagrindiniame kelyje prie sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvėje kolega pastebėjo įtartinÄ automobilį. Pasekė paskui ir automobilis nusuko link sandėlio. Sustojus, vienas žmogus iÅ¡lipo ir nuėjo, o prie vairo pamatė sėdintį asmenį, tai buvo kaltinamasis, kuris iÅ¡ karto pasakė, kad yra iÅ¡gėręs, sutiko su viskuo ir dar pasakė „kyÅ¡io nesiÅ«lau.“ Patikrinus buvo nustatytas 1, 22 promilių girtumas.

Tada pasisodino į automobilį, pradėjo raÅ¡yti dokumentus, įspėjo kas gresia. Kaltinamojo automobilį nuvarė į aikÅ¡telę ir po to jis klausė, gal susitarsim. Buvo įspėtas dėl atsakomybės ir tada jis nurimo, o po kiek laiko vėl sakė, kad vienkiemyje gyvena ir gal važiuotume iki jo, susitartume. Tada paskambo į komisariatÄ , pranešė apie kyÅ¡io siÅ«lymÄ ir nuvažiavo į komisariatÄ . Tuo metu kai buvo pildomas protokolas kaltinamasis sakė: „gal galim susitarti, aÅ¡ Å«kininkas ir teisės labai reikalingos“, suprato, kad raÅ¡omas protokolas, nes pareigÅ«nas įsijungė kompiuterį.

Tada jis buvo įspėtas dėl atsakomybės ir nutilo. Po to vėl pasakė, gal susitarsim. Protokolo jis nepasirašė, jo automobilį iÅ¡varė pažįstamas žmogus. Vaizdo ir garso fiksavimo įrangos jų automobilyje nėra. Turimomis priemonėmis padaryti įraÅ¡Ä nesinaudojo. Žino, kad pareigÅ«nui privaloma fiksuoti pokalbį vaizdo ar garso įranga, bet automobilyje jos nėra. Pinigų sumos kaltinamasis neįvardijo, tačiau kaltinamojo žodžius „neraÅ¡ykit protokolo, susitarsim“, ji suprato kaip mėginimÄ papirkti.

Kad nesutiktų su alkotesterio parodymais, tokio pokalbio nebuvo. Kaltinamasis prašė parvežti jį namo, kai buvo raÅ¡omas protokolas, o jo automobilis buvo nuvarytas. Jis sakė: „mano maÅ¡inÄ jau pasiėmė, tai ar galėsit mane parvežti namo?“, sakė, kad yra Å«kininkas ir jam reikia važinėti, sakė „važiuojam pas mane į vienkiemį, kaip nors panaikinsim tas promiles.“ Policijos komisariato budėtojui D. G. pranešė, kai kaltinamasis antrÄ kartÄ pasiÅ«lė susitarti.

Kaip paaiÅ¡kinti, kodėl jos ir D. G. liudytojų apklausos protokolai vienodi – nežino.Liudytojas D. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriuje patrulių bÅ«rio patruliu. Rugsėjo 11 dienÄ (duomenys neskelbtini) kaime buvo sustabdytas pilietis, kuris vairavo neblaivus ir pasiÅ«lė susitarti, teigdamas, kad Å«kininkauja ir jam reikalingos teisės. Buvo įspėtas dėl atsakomybės už bandymÄ papirkti pareigÅ«nÄ ir po kiek laiko, raÅ¡ant protokolÄ , jis vėl siÅ«lė važiuoti į jo vienkiemį, susitarti ir panaikinti nustatytÄ girtumÄ , sakė, kad už tai atsiskaitys, konkrečios sumos neįvardijo.

Automobilis buvo sustabdytas, nes sukėlė įtarimÄ â€“ vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį automobilį, nusuko. Kad kaltinamasis siÅ«lo kyšį, suprato iÅ¡ žodžių „gal neraÅ¡om protokolo“, .. važiuojam į mano vienkiemį“. ,,atsiskaitysim“, ,,panaikinsim promiles“. Tiksliai pažodžiui negali pasakyti, kÄ jis sakė, žino, kad kaltinamasis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už mėginimÄ susitarti su pareigÅ«nais. Tarnybiniame automobilyje vaizdo ir garso fiksavimo priemonių nėra, todėl nefiksavo nei vaizdo, nei garso, nes neturėjo galimybės, jo mobilus telefonas “iÅ¡sikrovinėjo”.

Sustabdytas kaltinamasis neneigė, kad yra iÅ¡gėręs, bet nustačius girtumÄ , testo Å¡aknelės nepasirašė. Tuo metu buvo ir pareigÅ«nė A. M.. D. G. nusivedė kaltinamÄ jį į tarnybinį automobilį, pasodino ant galinės automobilio sėdynės ir patikrino girtumÄ , po to iÅ¡spausdino kvitÄ , kurio kaltinamasis nepasirašė, pradėjo raÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . RaÅ¡ant protokolÄ kaltinamasis sakė, kad yra Å«kininkas, kad jam reikalingos teisės, nenori jų prarasti ir gal galima susitarti.

Dėl atsakomybės už papirkimÄ , kaltinamasis buvo įspėtas vienÄ ar du kartus. SuraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , davė kaltinamajam perskaityti, jis skaitė, bet nepasirašė. Policijos komisariato budinčiajam telefonu pranešė, kad yra sulaikytas asmuo už bandymÄ papirkti pareigÅ«nus. D. G. pirmas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir pridėjo jį prie medžiagos. Ar kolegė A. M. kopijavo jo tarnybinį praneÅ¡imÄ â€“ nežino. Apklausos metu jis tyrėjai pasakojo apie įvykį, ji nesinaudojo jo tarnybiniu praneÅ¡imu.

Kaltinamasis prašė automobilį duoti parvaryti kaimynui, pats iÅ¡sikvietė kaimynÄ ir jam perdavė automobilį. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, dabar jau visko tiksliai neprisimena. Liudytoja E. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinio skyriaus tyrėja operatyvinėje grupėje, jos pagrindinė funkcija reaguoti į įvykius. Dėl 2014-09-11 įvykio gavo iÅ¡ budėtojo žodinį praneÅ¡imÄ , nes tuo metu pati buvo policijos komisariate, kad lyg (duomenys neskelbtini) kaime patruliai D.

G. ir A. M. sustabdė neblaivų vairuotojÄ ir jis, norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės, siÅ«lė papirkti pareigÅ«nus. Po to į komisariatÄ grįžo patruliai su įtariamuoju, kuris buvo nuvestas į laikino sulaikymo patalpas. Ji pareikalavo iÅ¡ patrulių tarnybinių praneÅ¡imų, juos pateikus, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , suraÅ¡ydama tarnybinį praneÅ¡imÄ , praneÅ¡imÄ prokurorui, užpildydama statistines korteles. Liudytojais apklausė abu patrulius. Kurį iÅ¡ patrulių, D. G. ar A. M., apklausė pirmiau neprisimena, apklausinėjo atskirai savo kabinete.

Apklausos vyko iÅ¡ jų žodžių, jie patys pasakojo apie aplinkybes. Ji jau buvau susipažinusi su jų tarnybiniais praneÅ¡imais, juos jau turėjo prie bylos, apklausos vyko vadovaujantis tarnybiniais praneÅ¡imais bei pareigÅ«nams pasakojant aplinkybes, po to užduodant papildomus klausimus. Kodėl liudytojai taip vienodai viskÄ pasakojo, jai sunku pasakyti. Ji tikrai nekopijavo liudytojų apklausos protokolų vieno nuo kito. Apklausos protokole nurodyta daugiskaita, nematė prasmės labiau gilintis, pati nusikalstama veika aiÅ¡ki ir pareigÅ«nų smulkmeniÅ¡kumas, kuris kÄ darė ar sakė, jai neatrodė svarbu.

Negali paaiÅ¡kinti protokoluose nurodytų valandų neatitikimų, gal yra įsivėlusi klaida nurodant valandas. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl vieno liudytojo apklausa truko 22 minutes, o kito tik 7 minutes nors parodymai vienodi. Gal vienam lengviau pasakoti, kitam sunkiau, gal jie buvo atmintinai iÅ¡mokę viskÄ , kad tekstai protokoluose vienodi.Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis).

Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyÅ¡io nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiÅ«lymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

Å ioje byloje kaltinamajam S. B. pagrįstai inkriminuojamas papirkimas, jo veika kvalifikuota teisingai ir byloje esančių įrodymų pakanka S. B. kaltei pagrįsti.Pažymėtina, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas Å¡ios veikos baigtumÄ sieja su momentu, kai atlikta bent viena iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Papirkimas, pasiÅ«lant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiÅ«lymas dėl kyÅ¡io davimo.

Å iuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje svarbus aspektas yra tai, ar S. B. pasiÅ«lė kyšį pareigÅ«nams, ar ne. IÅ¡ liudytojos A. M. parodymų matyti, kad S. B. pasisodinus į automobilį ir D. G. pradėjus raÅ¡yti protokolÄ , pažeidėjas klausė gal susitarsim, sakė: „gal galim susitarti, aÅ¡ Å«kininkas ir teisės labai reikalingos“.

Tuomet D. G. įspėjo dėl atsakomybės ir tada jis nutilo, o po kiek laiko vėl sakė „važiuojam pas mane į vienkiemį, kaip nors panaikinsim tas promiles.“ Tada paskambo į komisariatÄ , pranešė apie kyÅ¡io siÅ«lymÄ ir važiavo į komisariatÄ . Liudytoja nurodė, kad vaizdo ir garso fiksavimo įranga jų automobilyje neįrengta. Pinigų suma įvardinta nebuvo, bet jo žodžius „neraÅ¡ykit protokolo, susitarsim“ ji suprato kaip mėginimÄ papirkti. Policijos komisariato budėtojui pranešė, kai S. B. antrÄ kartÄ pasiÅ«lė susitarti.

Netikėti Å¡ios liudytojos policijos pareigÅ«nės parodymais pagrindo nėra, nes jie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s, be to, juos patvirtina kito liudytojo policijos pareigÅ«no D. G. parodymai. IÅ¡ pastarųjų matyti, kad sustabdytas S. B., kuris vairavo neblaivus, pasiÅ«lė susitarti, teigdamas, kad Å«kininkauja ir jam reikalingos teisės. Tuomet jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už bandymÄ papirkti pareigÅ«nÄ ir po kiek laiko, raÅ¡ant protokolÄ , jis vėl siÅ«lė važiuoti į jo vienkiemį, susitarti ir panaikinti nustatytÄ girtumÄ , sakė, kad už tai atsiskaitys.

Konkreti atsiskaitymo suma nebuvo įvardinta, bet kad siÅ«lo kyšį, jis suprato iÅ¡ to, jog jis sakė „važiuojam į mano vienkiemį, atsiskaitysim“. Jis suprato, kad siÅ«lė kyšį ir pranešė budėtojui apie bandymÄ papirkti policijos pareigÅ«nÄ . Byloje esančiais duomenimis nebuvo nustatyta, kad liudytojai policijos pareigÅ«nai A. M. ir D. G. bÅ«tų suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi ar turėtų asmeninius motyvus apkalbėti S. B.. Å ių liudytojų parodymai viso bylos tyrimo metu dėl esminių aplinkybių nesiskyrė, o nedideli neatitikimai parodymuose paaiÅ¡kinami tuo, kad liudytojai dėl savo darbo pobÅ«džio – yra policijos pareigÅ«nai, įvairių įvykių gausos kasdieniniame darbe galėjo kai kurių aplinkybių neprisiminti, ar jas prisiminti netiksliai.

Tai patvirtino ir pats liudytojas D. G., teisme nurodęs, kad dabar jau visko tiksliai neatpasakos, nes tiksliai neprisimena ir gali suklysti duodamas parodymus. Tuo tarpu liudytoja tyrėja E. P. savo parodymais nepaneigė šių liudytojų parodymų, o nuosprendyje teismo nurodytos liudytojų A. M. ir D. G. apklausos aplinkybės (kad D. G. apklausa truko 22 min., o A. M. apklausa 7 min., jų duotų parodymų vienodumo), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir nepatikimi, juolab, kad šiuos parodymus minėti liudytojai iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, itin kritiÅ¡kai analizavo ir vertino policijos pareigÅ«nų parodymus ir nevertino jų kaip visumos su kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, bei sureikÅ¡mino tam tikras aplinkybes, pvz. kur buvo nustatinėjamas girtumas, kada S. B. siÅ«lė susitarti, kiek kartų buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io siÅ«lymÄ , ar siÅ«lė kyšį po įspėjimo, nors BK 227 str. nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieÅ¡ kyÅ¡io siÅ«lymÄ asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ne.

Be to, teismas konstatavo, kad pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«nų parodymų patikimumu sudaro ir ta aplinkybė, kad iÅ¡vykstant į tarnybÄ pareigÅ«nams nebuvo iÅ¡duota vaizdo ir garso fiksavimo įranga, ji nebuvo įrengta tarnybiniame automobilyje. T. P. patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p. yra nurodyta, kad patruliai gali naudoti tik turimas inventorines technines vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo priemones, t. y. savo asmeninių prietaisų naudoti negalima, o stacionarių, kÄ pripažino ir teismas, automobilyje įrengta nebuvo.

Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas ir asmens blaivumo testas taip pat patvirtina pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes, jog S. B. atsisakė Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡yti (11 b. l., 39 b. l.), kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tikėjosi, kad jo pasiÅ«lymu ,,važiuoti iki vienkiemio, panaikinti promiles“ bus pasinaudota. Tai, jog pareigÅ«nai informavo budėtojÄ , patvirtina garso įrašų suvestinė. IÅ¡ jos matytyti, jog 2014-09-11 20 val. 12 min. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK OVG budėtojui praneÅ¡ta, jog pareigÅ«nams siÅ«lomas kyÅ¡is už protokolo neraÅ¡ymÄ ir pareigÅ«nai atveÅ¡ girtÄ vairuotojÄ (14 b. l.), kas visiÅ¡kai atitinka objektyviems duomenims, užfiksuotiems asmens blaivumo teste, kad S. B. girtumas buvo nustatytas 2014-09-11 19 val. 25 min. (39 b. l.), pokalbis tarp S. B. ir pareigÅ«nų pastariesiems raÅ¡ant protokolÄ Â truko apie pusvalandį.Nors S. B. parodymai dėl to, jog jis prašė pareigÅ«nų parvežti jį namo, iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau, netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais, jog bÅ«tent pasiÅ«lymas buvo susijęs su S. B. ketinimu atsiskaityti už protokolo neraÅ¡ymÄ , nėra pagrindo, kadangi ir pats iÅ¡teisintasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog po to, kai jis paprašė parvežti jį namo, sakydamas, jog yra Å«kininkas ir jam reikalingos teisės, pareigÅ«nai jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, jog po Å¡io įspėjimo S. B. suprato, kad toks praÅ¡ymas parvežti namo pareigÅ«nų buvo suprastas kaip kyÅ¡io siÅ«lymas, tačiau jis ir toliau prašė jį vežti namo, todėl S. B. teiginys, jog taip elgėsi iÅ¡ susijaudinimo atmestinas, kadangi akivaizdu, jog net ir nenurodydamas konkrečios sumos ir neminėdamas žodžio ,,kyÅ¡is“, po to kai buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, t. y. supratęs, jog jo praÅ¡ymas pareigÅ«nų yra suprastas kaip kyÅ¡io siÅ«lymas, ir toliau įkalbinėjo pareigÅ«nus vežti jį namo.

NeÅ¡alina S. B. atsakomybės ir nustatyta aplinkybė, jog sulaikymo metu jis turėjo 930 litų (44 b. l.), kadangi jis kaltinamas siÅ«lymu duoti kyšį, apie kÄ pareigÅ«nai iÅ¡ karto informavo budėtojÄ , todėl tai, ar S. B. bÅ«tų davęs turėtus pinigus ar ketinęs atsiskaityti kitokiu bÅ«du, jei pareigÅ«nai bÅ«tų sutikę, kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. S. B. teisme duotas paaiÅ¡kinimas, jog sutiko su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu ir 30 MGL baudos paskyrimu (51 b. l.) dėl to, jog prokuroras veikÄ perkvalifikavo į Å¡velnesnę (anksčiau jis buvo kaltinamas pagal BK 227 str. 2 d.), visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, kadangi nesuprantama (to nepaaiÅ¡kino ir S. B.), kodėl asmuo, iÅ¡ esmės neigdamas kaltę sutinka, jog jam bÅ«tų skiriama pakankamai nemaža piniginė bauda.

Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , konstatuojama, kad S. B. veiksmai atitinka BK 227 str. 4 d. sudėtį, o jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais ir aukščiau aptartais liudytojų – policijos pareigÅ«nų – parodymais. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino ir tuo pagrindu padarė neteisingas iÅ¡vadas, jog nenustatyta, kad buvo siÅ«lomas duoti mažesnės nei MGL vertės kyÅ¡is. Å ios neteisingos iÅ¡vados nulėmė tai, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iÅ¡teisino S. B. pagal BK 227 str. 4 d..

Tai yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. B. nuteisti pagal BK 227 str. 4 d. ir jam paskirti bausmę. Dėl bausmės skyrimoTeismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, jog padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. S. B. nusikalto ir teisiamas pirmÄ kartÄ . Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas administracine tvarka, tačiau charakterizuojamas teigiamai kaip tvarkingas, darbÅ¡tus, pareigingas, žalingų įpročių neturintis žmogus (21 b. l.).

Ä®vertinus tai, taip pat prokuroro apeliaciniu skundu siÅ«lomÄ S. B. skirti bausmę, jam skirtina bausmės rÅ«Å¡ių – bauda. Už baudžiamÄ jį nusižengimÄ Ä¯statymas numato baudÄ iki 50 MGL, todėl S. B., įvertinus 1 atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, jog baudžiamÄ jį nusižengimÄ padarė ir teisiamas pirmÄ kartÄ , charakterizuojamas teigimai, skirtina baudos vidurkį atitinkanti bausmė – 25 MGL bauda. Baudos dydis skaičiuotinas remiantis MGL dydžiu, buvusiu iki 2015-01-01 (1 MGL – 130 Lt arba 37,65 euro).

Vadovaujantis BK 65 str. 2 d. 2 a) p. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-09-11 19 val. 25 min. iki 2014-09-12 15 val. 30 min., t. y. viena para, prilyginant jÄ dviejų MGL baudai. Dėl proceso iÅ¡laidųByloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. V., iÅ¡laidas iki 2015-02-10 ir 2015-03-04 sudaro atitinkamai 17,37 Eur / 59,97 Lt ir 26,06 Eur / 89,97 Lt (b. l. 103, 107). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintini.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a :

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 str. 4 d., ir nuteisti jį 25 MGL dydžio bauda, kas sudaro 941,25 euro.Vadovaujantis BK 65 str. 2 d. 2 a) p. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ â€“ 1 parÄ , prilyginant jÄ 2 (dviejų) MGL baudai ir laikyti, jog S. B. paskirta 23 MGL (865,95 euro) baudaÄ®. S. B. baudÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.S. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai:                                                                 Daiva Jankauskienė                       Giedrius Endriukaitis                                                              Arūnas Paštuolis