2021-09-01 Nr. AB-18846-4-39-3-00178-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3878-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00178-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui Abdul Mecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistačiusiam asmeniui,

užsienietės atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl J. I. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietė) ir jos vaikus A. N. I., A. V. I. ir A. V. I. Centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei kol bus išnagrinėtas jos prašymas suteikti prieglobstį ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 18 d. buvo sustabdytas krovininis automobilis, vykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kuriame pastebėta 16 asmenų grupė. Nustatyta, kad visi šie asmenys yra prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie visi pasišalino iš minėto centro ir negrįžo. Tarp sulaikytų asmenų buvo asmuo, prisistatęs kaip (duomenys neskelbtini) pilietė J. I. A., jos vyras ir trys vaikai. Centras pabrėžė, kad užsienietei buvo nuolat aiškinama jos teisinė padėtis, nurodoma, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau, nepaisant to, ji pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir kartu su kitais tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į Lenkiją. Akivaizdu, jog ji sąmoningai siekė išvykti į Lenkiją, vyko su organizuota grupe, atskiras automobilis atliko krovininio automobilio palydos funkciją, asmenų grupė buvo vežami sėdintys ant grindų. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad, nesulaikius užsienietės, ji gali pakartotinai bandyti išvykti iš Lietuvos ir todėl bus sudėtinga priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje.

3. (duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Teigė, kad jos kaime (duomenys neskelbtini) vyksta karas, todėl nesaugu ten gyventi. Pasą ji pametė eidama mišku, telefone turimą paso kopiją buvo parodžiusi Lietuvos pareigūnams.

4. Užsienietės atstovas teismo posėdyje prašė svarstyti galimybę skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tvirtino, kad užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, nes ji buvo parodžiusi savo asmens dokumento kopiją. Galutinis užsienietės kelionės tikslas nėra nustatytas. Užsienietė nebuvo išvykusi iš Lietuvos, todėl nėra objektyvių įrodymų apie jos bandymą pabėgti. Užsienietės atstovas pabrėžė, jog ji turi nepilnamečių vaikų, todėl gali būti sulaikyta tik išskirtiniais atvejais.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu iš dalies tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistačiusį asmenį ir jos vaikus A. N. I., A. V. I. bei A. V. I. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus išnagrinėtas jos prašymas suteikti prieglobstį ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad, Centro atstovo duomenimis, užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taigi, jos tapatybė nėra nustatyta. Užsienietė buvo registruota Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau savavališkai iš jo pasišalino ir buvo sulaikyta netoli Lietuvos-Lenkijos sienos. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja formalūs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti užsienietį. Kita vertus, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir teismų praktika, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Nagrinėjamu atveju užsienietė Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytoja, jos prašymas suteikti prieglobstį dar neišnagrinėtas. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Ji į Lietuvą atvyko kartu su vyru ir trimis nepilnamečiais vaikais. J. I. A. visiškai atitinka pažeidžiamo asmens kriterijų, todėl yra pagrindas skirti jai ir jos vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 7. (duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją ir jos vaikus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. J. I. A. tvirtina, jog jai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypač griežtai ribojama jos ir jos vaikų judėjimo laisvė. Teismas nevertino užsienietės sulaikymo poveikio jos trijų nepilnamečių vaikų interesams, sąlygų, kuriomis vaikai bus priversti gyventi (negalės bent trumpam pakeisti aplinkos, laisvai žaisti, pažinti aplinką ir kt.). Kadangi užsienietės vaikai yra skirtingo amžiaus bei poreikių, kokybiškos gyvenimo sąlygos, nesuvaržymas yra labai svarbūs jų raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sudarytos sąlygos jai ir jos vaikams išeiti apsipirkti, pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Prašomos priemonės pritaikymas būtų teisingesnis ir mažiau pažeistų užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, ir jos vaikų interesus.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti J. I. A. apeliacinį skundą.

10. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centro nuomone, ginčo aplinkybės patvirtina, jog užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų didelė tikimybė, kad užsienietė tiesiog išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu kliudydama įvykdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtus sprendimus. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į užsienietės vaikų interesus ir todėl, vietoj sulaikymo, pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsienietės ir jos vaikų judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

13. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

14. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės išvardytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

17. Nagrinėjamu atveju asmuo, prisistatęs kaip (duomenys neskelbtini) pilietė J. I. A., jos vyras I. A. ir trys nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie pasišalino iš centro. Minėti asmenys, kartu su grupe kitų asmenų, buvo sustabdyti 2021 m. liepos 18 d., kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Byloje nėra ginčo, kad J. I. A. pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ji buvo supažindinta su savo teisine padėtimi, jai buvo paaiškinta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nepaisant to, užsienietė bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimą dėl jos teisinės padėties ir jį įvykdyti.

18. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino Centro teikimą sulaikyti užsienietę ir jos vaikus Centre, vietoj to pritaikė jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus išnagrinėtas jos prašymas suteikti prieglobstį ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad užsienietė visiškai atitinka pažeidžiamo asmens kriterijų, todėl teismo vertinimu yra pagrindas skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užsienietė atitinka pažeidžiamo asmens kriterijų, ir tokią išvadą laiko nemotyvuota. Akcentuotina, jog Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo yra apibrėžtas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo, dėl kurios iš anksčiau minėtų priežasčių užsienietė laikytina pažeidžiamu asmeniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad užsienietė buvo sustabdyta kartu su savo vyru, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatančiu asmeniu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu (bylos Nr. A20.-1300-419/2021) iš dalies tenkino Centro teikimą ir pritaikė I. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, į Lietuvą atvyko kartu su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (šis teismo sprendimas buvo apskųstas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog minėtais nepilnamečiais vaikais rūpinasi išimtinai tik J. I. A.. Taigi, neįrodyta, kad užsienietė yra pažeidžiamas asmuo. Kita vertus, šioje byloje iš esmės sprendžiamas šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, judėjimo laisvės apribojimo klausimas.

20. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, susidariusioje situacijoje užsienietės ir ypač jos vaikų sulaikymas būtų nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, reikalavimu užtikrinti geriausius vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo sulaikyti užsienietę ir jos vaikus. Nors objektyviai aplinkybė, kad užsienietė (prieglobsčio prašytoja), grubiai ignoruodama aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jos judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, taip pat ir taikyti sulaikymą, tačiau griežčiausios priemonės taikymas asmeniui, kuris privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais, šiuo atveju nelaikytinas tikslingu, kadangi nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą taikyti sulaikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie užsieniečių keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jų nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis, sprendžiančiomis jų teisinės padėties (statuso) Lietuvos Respublikoje klausimus, net esant pakankamai didelei rizikai, jog užsieniečiai (įskaitant nepilnamečius vaikus) vėl bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jų sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

21. Užsienietė, apeliaciniame skunde prašydama pakeisti jai ir jos nepilnamečiams vaikams pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę į apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino užsienietės sulaikymo poveikio jos trijų nepilnamečių vaikų interesams, sąlygų, kuriomis vaikai bus priversti gyventi (negalės bent trumpam pakeisti aplinkos, laisvai žaisti, pažinti aplinką ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios užsienietės pretenzijos yra pagrįstos, kadangi skundžiamame teismo sprendime nėra plačiau aptartas numanomas taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės poveikis nepilnamečiams vaikams. Pabrėžtina, kad sulaikymo ar sulaikymui alternatyvios priemonės taikymas asmeniui, privalančiam rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, turi didelę įtaką vaikų gyvenimo sąlygomis. Judėjimo laisvės apribojimo priemonių taikymas patiems vaikams itin suvaržo pareiškėjos akcentuotą poreikį užtikrinti tinkamas sąlygas jų raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi, taip pat riboja jų švietimo galimybes ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietė ir jos šeimos nariai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kad užsienietės asmens tapatybė nėra patvirtinta oficialiais duomenimis (dokumentų originalais ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis jų kopijomis) bei kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl judėjimo laisvės apribojimo priemonių taikymo jos vyrui (vaikų tėvui), sprendžia, jog nagrinėjamos individualios bylos aplinkybės nesudaro pakankamų teisinių ir faktinių prielaidų pakeisti užsienietei pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tačiau jos vaikams pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, siekiant užtikrinti geriausius jų interesus, yra keistina į apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepakankamai motyvavo savo sprendimą pritaikyti užsienietės vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo nepilnamečiams vaikams pakeisti ir nurodyti apgyvendinti A. N. I., A. V. I. ir A. V. I. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus išnagrinėtas (duomenys neskelbtini) piliete J. I. A. prisistačiusio asmens prašymas suteikti prieglobstį ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė