Legislator Case Law & Legislation
e9811703-ecf9-4e8d-b2a7-c5d4a53f6570 AI generated

Court upholds preliminary ruling granting plaintiff full claim for debt, damages, and costs against defendant company.

Case Number e9811703-ecf9-4e8d-b2a7-c5d4a53f6570
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court upheld the preliminary ruling of June 11, 2015, fully granting the plaintiff's claims for debt, interest, and litigation costs. The plaintiff proved a fence installation contract where the defendant failed to pay the full balance after partial payments were made. Consequently, the court ordered the defendant to pay the outstanding debt, accrued interest, and all litigation expenses including court fees and legal aid.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.245-6.249; Civil Procedure Code Art. 87, 88, 93, 96, 98: The court may uphold a preliminary ruling if the plaintiff substantiates the debt and the defendant fails to provide sufficient evidence to refute the claim or justify the costs.

Keywords

AI generated
contractual debt recovery partial performance breach litigation costs allocation preliminary ruling confirmation interest on debt

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 - 6.249 straipsniai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.663 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalies 3 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.687 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6943 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 5 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Civilinė byla Nr. 2-87-641/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03139-2015-6                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.5; 2.5.2.1; 2.5.8.10; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.1; 2.5.18.3; 3.1.7.1.5; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.1.4; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.6.4; 3.4.1.10; 3.4.1.10.3              ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.

Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Tvorų tiekimas“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Matuzui,atsakovo UAB „Lutora“ atstovams direktoriui T. E., įgaliotam atstovui O. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Tvorų tiekimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Lutora“ dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei atsakovės UAB „Lutora“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Tvorų tiekimas“ dėl turtinės žalos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „Tvorų tiekimas“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Lutora“ 14893,15 Eur skolÄ , 208,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas: 453,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur iÅ¡laidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino. Atsakovei pateikus prieÅ¡taravimÄ dėl preliminaraus sprendimo, o atsakovei nepateikus atsiliepimo į jį per teismo nustatytÄ terminÄ , byla perduota nagrinėti bendrÄ ja ginčo teisena.Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieÅ¡kovės UAB „Tvorų tiekimas“ atstovas palaikė ieÅ¡kinį, prašė palikti preliminarų sprendimÄ nepakeistÄ , ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai.

Nurodė, kad, pagal 2014 m. balandžio 29 d. rangos sutartį Nr. TTD 1432, ieÅ¡kovė sumontavo atsakovės objekte segmentinę tvorÄ ir 2015 m. sausio 26 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu jÄ perdavė atsakovei bei iÅ¡rašė sÄ skaitas - faktÅ«ras, todėl atsakovė už atliktų segmentinės tvoros darbų rezultatÄ turėjo apmokėti iki 2015 m. vasario 5 d. - 16393,15 Eur. Nustatytu laiku atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė, tik po termino pabaigos - 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. kovo 30 d. mokėjimais - sumokėjo dalį įsiskolinimo – sumoje 1500,00 Eur, ir liko skolinga ieÅ¡kovei 14893,15 Eur bei 208,50 Eur delspinigių.

Teigia, jog atsakovė negali remtis tvoros montavimo darbų trÅ«kumų faktu, kadangi apie visus defektiniame akte nurodytus trÅ«kumus bei tai, jog dėl vėjo judant tvorai, suveikinėja signalizacija, atsakovei buvo žinoma dar iki darbų priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo, ir atsakovė darbus priėmė apie tai žinodama, tačiau akte nenurodydama jokių darbų trÅ«kumų. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė taikė atsakovei darbų kainos nuolaidÄ atsižvelgdama į iki priėmimo – perdavimo akto atsakovės pastebėtus tvoros trÅ«kumus.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, jog sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas prasitęsė dėl ieÅ¡kovės netinkamo sutarties 3.4. punkto vykdymo, t. y. nesudarymo tinkamų sÄ lygų atlikti tvoros montavimo darbus, nes beveik iki termino pabaigos buvo betonuojama aikÅ¡telė. Teigė, jog ieÅ¡kovei sudarant sutartį su atsakove nebuvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė norės prijungti prie jos signalizacijÄ , o Å¡i, tokiÄ aplinkybę žinodama, bÅ«tų pasiÅ«liusi kitokį tvoros variantÄ .

Mano, jog atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, kaltės, dėl kokių priežasčių kilo bÅ«tinybė samdyti saugos darbuotojus, o nuostolių atsiradimÄ lėmė pačios atsakovės ilgas delsimas apie defektus ieÅ¡kovei praneÅ¡ti, kas laikytina ieÅ¡kovės atsakomybę Å¡alinančia sÄ lyga. Atsakovės UAB „Lutora“ atstovai palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio reikalavimÄ teismo posėdžio metu sumažino nuo 17042,50 Eur iki 17033,19 Eur. Prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 17033,19 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas: 511,00 Eur žyminį mokestį, o preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė pažeidė sutartyje numatytÄ darbų atlikimo terminÄ , kadangi tvoros montavimo darbus turėjo atlikti per 50 darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau atliko tik 2015 m. sausio 26 d., ko pasekoje, turi sumokėti atsakovei sutarties 6.1 punkte nustatytus delspinigius – 524,46 Eur sumoje. Atsakovė 2015 m. sausio 26 d. darbo perdavimo – priėmimo aktÄ pasirašė, nenurodydama trÅ«kumų, pasitikėdama ieÅ¡kove ir skubėdama įregistruoti visÄ objektÄ su tvora, kadangi jį reikėjo įkeisti bankui.

Nurodė, dar iki akto pasiraÅ¡ymo nuolat bendravusi su ieÅ¡kove dėl segmentinės tvoros trÅ«kumų ir jų paÅ¡alinimo, tačiau ieÅ¡kovė iki Å¡iol darbų trÅ«kumų nėra paÅ¡alinusi. Pažymėjo jog segmentinės tvoros trÅ«kumai yra fiksuoti 2015 m. gegužės 21 d. defektiniame akte, o defektų Å¡alinimo poreikis ir kaina - lokalinėje sÄ matoje ir bendro resursų poreikio paskaičiavime. Teigė, jog atsakovė Å¡iai dienai patiria nuostolius dėl nekokybiÅ¡ko ieÅ¡kovės darbo, kadangi neturi galimybių naudotis ieÅ¡kovės sumontuota tvora, patiria nuostolius, ieÅ¡kovė nesiima priemonių Å¡iuos trÅ«kumus Å¡alinti, todėl laiko nesantys skolingi ieÅ¡kovei už atliktus segmentinės tvoros montavimo darbus.

Nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro 524,46 Eur delspinigiai už pradelstÄ sutarties įvykdymo terminÄ bei atsakovės patirti 16508,73 Eur nuostoliai už apsaugos darbuotojams (sargams) 2015 m. mokėtÄ darbo užmokestį. Apsaugos darbuotojai turėjo bÅ«ti įdarbinti dėl ieÅ¡kovo sumontuotos segmentinės tvoros trÅ«kumų, t. y. dėl to, jog, pučiant vėjui, tvora juda, ko pasekoje, dažnai suveikinėja prie tvoros pajungta signalizacija. Nurodė, jog segmentinės tvoros kokybės trÅ«kumas nebuvo žinomas darbų priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo metu, nes tuo metu prie tvoros pajungta signalizacija buvo testuojama, ir aplinkybė, jog dėl signalizacijos suveikinėjimo, nesiblokavimo kalti ne signalizacijos davikliai, o tvoros judėjimas, paaiÅ¡kėjo po pusės metų po darbų priėmimo dienos.

             Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo santykio kvalifikavimo Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ (rangovas, toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Lutora“ (užsakovas, toliau - atsakovė) 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 1432 (toliau – sutartis) (I tomo, 25-26, 27 b. l.), t. y. abipusių derybų būdu sudarė dvišalę, atlygintinę, konsensualinę sutartį.

Å ia sutartimi Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė, jog ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai, savo rizika ir iÅ¡ savo medžiagų atsakovės teritorijoje pastatys tvorÄ , jÄ surenkant iÅ¡ atskirų cinkuotos vielos segmentų bei 2 vienetų stumdomų cinkuotų vartų, tvirtinant segmentų tvirtinimo elementais ir karÅ¡tai cinkuotus stulpus, vartų banketę įbetonuojant ant asfalto ar gelžbetonio dangos, bei pabaigtÄ pastatyti tvorÄ sutartyje nustatytu laiku atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu perduos atsakovei, suteikiant tvorai penkių metų garantinį terminÄ , o darbus priėmusi atsakovė, sumontavus dalį tvoros ir pasiraÅ¡ius darbų atlikimo aktÄ pagal faktÄ per 10 kalendorinių dienų po sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos sumokės ieÅ¡kovei sutarties kainÄ (Sutarties 4.2. punktas).

Sutartyje Å¡alys galutinės prekių ir darbų kainos nenurodė, tačiau susitarė, jog prekių ir darbų kaina (su PVM) yra nurodyta sutarties priede Nr. 1 kiekvienos pozicijos vienetui (I tomo, 27 b. l.). Sutarties 2.2. ir 3.2. punktu ieÅ¡kovės UAB „Tvorų tiekimas“ įsipareigojo reikiamÄ kiekį prekių ir darbų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, perduos atsakovei ir jas sumontuos per 50 darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos; esant nenumatytoms aplinkybėms prekių sumontavimo terminas gali bÅ«ti pratęstas.

Sutarties 6.1. punktu ieÅ¡kovė, pažeidusi sutarties 2.2. punktÄ Ä¯sipareigojo atsakovei mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ pristatyti prekės dienÄ , skaičiuojant nuo nepriteistų prekių vertės. Å iame sutarties punkte nurodomÄ prievolę rangovui teismas vertina raÅ¡ymo apsirikimu, kadangi iÅ¡ sutarties konteksto ir sutarties 6.1. punkto prasmės matyti, jog sutarties minėtu punktu sutarties Å¡alys susitarė dėl rangovo prievolės užsakovui mokėti sutartyje numatyto dydžio delspinigius, tuo atveju, jei rangovas pažeis sutartimi sutartų atlikti rangos darbų įvykdymo terminÄ .

Sutarties 6.2. punktu atsakovė, pažeidusi sutarties 4.2. punktÄ , įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ mokėti dienÄ , skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos.IÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų – faktÅ«rų (I tomo, 34-37 b. l.) matyti, jog bendra ieÅ¡kovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų ir prekių kaina yra 16393,15 Eur (su PVM). Ginčo dėl darbų kainos, prekių ar darbų kiekio tarp Å¡alių nėra. 2015 m. sausio 26 d.

Å¡alys pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 1 (I tomo, 28 b. l.) (toliau – aktas). Atsakovė Å¡io akto neginčija.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad tinkamai atliko tvoros pastatymo/surinkimo darbus ir perdavė juos atsakovei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, todėl atsakovė turi apmokėti už atliktus darbus ir sumokėti delspinigius už laiku neįvykdytÄ sutartinę prievolę. PrieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , o reikalavimui dalyje dėl delspinigių priteisimo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

IeÅ¡kinį grindžia rangos sutartimi (I tomo, 24-26, 27, 83-85, 86 b. l.), aktu (I tomo, 28, 87 b. l.), sÄ skaitomis – faktÅ«romis (I tomo, 34-37, 79-82 b. l.), dalinį skolos sumokėjimÄ Ä¯rodančiais sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais (I tomo, 8-9 b. l.). Atsakovė nuo ieÅ¡kovės reikalavimo ginasi atlikto darbo rezultato – segmentinės tvoros – neakivaizdžiais (paslėptais) kokybės trÅ«kumais, bei pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja ieÅ¡kovę atlyginti turtinę žalÄ , patirtÄ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu iÅ¡mokėjus darbo užmokestį samdomiems apsaugos darbuotojams, kuriuos, atsakovės teigimu, buvo bÅ«tina samdyti dėl nekokybiÅ¡ko ieÅ¡kovės atliktų tvoros montavimo darbų rezultato, kurio nebuvo galimybės naudoti pagal paskirtį bei dėl paskaičiuotų delspinigių už ieÅ¡kovės pradelstÄ sutartyje numatytÄ darbų įvykdymo terminÄ .

PrieÅ¡taravimus ir prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžia liudytojų Z. P., R. K., A. P. parodymais, nuotraukomis (I tomo, 102-120 b. l.), II tomo, 22-47 b. l.), 2015 m. sausio 9 d. pretenzija (I tomo, 88 b. l., II tomo, 11 b. l.), Å¡alių susiraÅ¡inėjimu elektroniniu paÅ¡tu (I tomo, 89 - 96 b. l., II tomo, II tomo, 12-16 b. l.), 2015 m. gegužės 21 d. defektiniu aktu (toliau – defektinis aktas) (I tomo, 98 b. l., II tomo, 7-10, 21 b. l.), bendru resursų poreikiu (I tomo, 99-100 b. l., II tomo, 18-19 b. l.), lokaline sÄ mata (I tomo, 101 b. l., II tomo, 20 b. l.), pažyma apie darbuotojų darbo užmokestį ir su darbo užmokesčiu susijusias iÅ¡mokas (II tomo, 85-86 b. l.), UAB „Šiaulių sauga“ 2015 m. birželio 8 d. pažyma (II tomo, 3 b. l.) ir informacija apie UAB „Šiaulių sauga“ iÅ¡kvietimus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (II tomo, 4 b. l.), apskaitos žiniaraščių kopijomis (II tomo, 87-110 b. l.), 2015 m. birželio 10 d. atsakymu dėl tvoros defektų (II tomo, 5-6 b. l.), delspinigių paskaičiavimu (I tomo, 97 b. l., II tomo, 17 b. l.).Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 185 straipsnis). Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas pagal CPK 185 straipsnyje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-03-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-569/2002; 2002-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-862/2002; 2003-02-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-113/2003; 2006-11-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-563/2006; 2008-08-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-401-2008).

Teismas, pagal ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, savarankiÅ¡kai atlieka faktų teisinį kvalifikavimÄ , parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymÄ , teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija.

Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Tiek iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties turinio, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ketinimų sudarant sutartį ir byloje pateiktų ginčo dalykÄ pagrindžiančių duomenų matyti, jog Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė, jog ieÅ¡kovė (rangovas) savarankiÅ¡kai, savo rizika ir iÅ¡ savo medžiagų atsakovės teritorijoje pastatys tvorÄ , jÄ surenkant iÅ¡ atskirų cinkuotos vielos segmentų bei 2 vienetų stumdomų cinkuotų vartų, tvirtinant segmentų tvirtinimo elementais ir karÅ¡tai cinkuotus stulpus, vartų banketę įbetonuojant ant asfalto ar gelžbetonio dangos, bei pabaigtÄ pastatyti tvorÄ sutartyje nustatytu laiku atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu perduos atsakovei, suteikiant tvorai penkių metų garantinį terminÄ , ko pasekoje, darbus priėmusi atsakovė (užsakovas) pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ sutartyje nustatytu terminu už tvorÄ apmokės ieÅ¡kovei.

Minėta, jog sutartyje Å¡alys galutinės prekių ir darbų kainos nenurodė, tačiau susitarė, jog prekių ir darbų kaina (su PVM) yra nurodyta sutarties priede Nr. 1 kiekvienos pozicijos vienetui. Susipažinus su sutarties priedu Nr. 1 bei PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ , matyti, jog ieÅ¡kovės atsakovei perduotų prekių ir atliktų montavimo darbų kaina yra 16393,15 Eur, iÅ¡ jų 11781,44 Eur sudaro prekių kaina ir 4611,71 Eur atliktų montavimo darbų kaina, t. y. ieÅ¡kovės atliktų montavimo darbų kaina sudaro 28,13 procentus visos prekių ir darbų vertės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atliekamų darbų pobÅ«dis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo – paradavimo sutartimi.

Siekiant tinkamai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir atsižvelgiant į sutarties turinį, teismas pasisako dėl sutartinių teisinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kvalifikacijos.Rangos sutarties esmė yra ta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrÄ darbÄ ir jo rezultatÄ perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatÄ ir už jį apmokėti. Jos tikslas – sukurti ir perduoti darbų rezultatÄ (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas - rangos sutartis sudaroma pagaminti ar perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tai gali bÅ«ti naujo daikto sukÅ«rimas ar naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sÄ lyga. Tam, kada Å¡alių santykiai bÅ«tų kvalifikuoti kaip rangos, bÅ«tinas nustatyti Å¡iuos požymius:

1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrÄ darbo rezultatÄ (CK 6.644 sraipsnio1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3) rangovas atlieka darbÄ , siekdamas tam tikro rezultato, savarankiÅ¡kai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Rangos sutartis turi nemažai bendrų bruožų su pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau kiekvienÄ jų skiria tam tikri specifiniai požymiai. Nuo pirkimo – pardavimo sutarčių rangos sutartį dažniausia skiria tai, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu Å¡alims aiÅ¡ku, koks daiktas parduodamas ir jis dažniausiai iÅ¡ karto perduodamas kitos Å¡alies nuosavybėn. Tuo tarpu, rangos atveju tam tikras materialus rezultatas sudarant sutartį dar nėra sukurtas, pagamintas ir Å¡alys visų pirma susitaria dėl jo pagaminimo it tik po to dėl perdavimo užsakovo nuosavybėn. Jau minėta, jog rangos sutarčiai reikÅ¡mingas yra ne vien rezultatas, bet ir tam rezultatui pasiekti atliekami darbai, jų pobÅ«dis ir vertė.

Tik tuo atveju, kai atliekamų darbų pobÅ«dis ir vertė, palyginti su pagaminto ar perdirbto daikto vertė, yra nedideli, sutartis yra pripažįstama ne rangos, o pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis). Å ioje byloje teismas, įvertinęs sutarties turinį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų ketinimus sudarant sutartį bei elgesį po sutarties sudarymo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi bÅ«tinieji rangos sutarties požymiai: Å¡alys sutartimi susitarė ir ieÅ¡kovė atsakovės teritorijoje iÅ¡ savo medžiagų (cinkuotos vielos segmentų, stumdomų cinkuotų vartų, karÅ¡tai cinkuotų stulpų, segmentų tvirtinimo elementų) pastatė tvorÄ (įbetonuojant stulpus, vartų banketę ant asfalto ar gelžbetonio dangos bei tvoros dalis sujungiant segmentų tvirtinimo elementais), t. y. iÅ¡ atskirų tvoros detalių atlikus tvoros montavimo (statybos) darbus, sukÅ«rė darbų rezultatÄ â€“ tvorÄ ; darbo rezultatÄ â€“ tvorÄ â€“ ieÅ¡kovė pastatė jai dirbant savo rizika ir savo medžiagomis; ieÅ¡kovė tvorÄ pastatė savarankiÅ¡kai. Be to, iÅ¡ anksčiau aptarto matyti, jog ieÅ¡kovės atliktų tvoros montavimo darbų vertė sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos pagaminto daikto – tvoros – vertės, ko pasekoje, teismas mano, jog negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog ieÅ¡kovės atsakovei atliktų tvoros statybos darbų vertė palyginti su pagaminto (perkamo) daikto verte yra nedideli.

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės atliktų tvoros statybos darbų pobÅ«dį ir vertę, palyginti su pagaminto (perkamo) daikto verte, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo santykiai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai ir, atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusių rangos teisinių santykių pobÅ«dį - Å¡alių teisiniams santykiams yra taikomos specialiosios statybos rangÄ reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681 – 6.699 straipsniai), bei bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 – 671 straipsniai), tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosios ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti skolÄ už atliktus segmentinės tvoros montavimo darbus IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už ieÅ¡kovės atliktus segmentinės tvoros statybos darbus ir medžiagas. Ä®rodinėja, jog tinkamai atliko tvoros pastatymo/surinkimo darbus ir perdavė juos atsakovei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, todėl atsakovė privalo už juos apmokėti, remiantis sutarties 4.2. punktu.Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartÄ terminÄ atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Ä®rengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ ir už jį apmokėti ir prieÅ¡ingai.

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymÄ bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingÄ terminÄ ; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje Å¡alys gali numatyti rangovo pareigÄ atlikti darbÄ pagal aukÅ¡tesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginÄÄ dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sÄ lygas, rangos darbų kokybė taip pat turi bÅ«ti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.Statybos rangos sutartys iÅ¡ kitų rangos sutarčių iÅ¡skiriamos pagal savo dalykÄ - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iÅ¡ statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiÅ¡kai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

Statybos veikloje bÅ«tina užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiÅ«ros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų vieÅ¡osios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir Å¡alių susitarimo sÄ lygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių vieÅ¡osios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar Å¡ių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Ä®rengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).             Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikÅ¡ti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trÅ«kumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rÅ«pestingai - apžiÅ«rėti rangos darbų rezultatu esantį daiktÄ , kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trÅ«kumų; pagal įstatymÄ iÅ¡ užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiÅ«ra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trÅ«kumų, jis neįpareigotas daikto trÅ«kumų paieÅ¡kai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Darbų perdavimo – priėmimo akte turi bÅ«ti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ bei draudimÄ ateityje remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), iÅ¡skyrus atvejus, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v.

UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d.nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje MB „Valranga” v. UAB “Alkos energija”, bylos Nr. 3K-3-21-611/2016). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo bÅ«dais.

Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo - perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005). Minėta, jog Å¡alys 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 1432. Sutarties objektas – tvoros montavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės pristatytų atskirų tvoros dalių (sutartyje įvardinamų prekėmis) darbai atsakovės objekte. Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovė, savo medžiagomis ir rizika sumontavo atsakovės nurodytame objekte cinkuotų segmentų tvorÄ , o atsakovė įsipareigojo už sumontuotÄ tvorÄ (tiek prekes – tvoros sudėtines dalis ir tvirtinimo elementus, tiek ir atliktus montavimo darbus) apmokėti sumontavus dalį tvoros ir pasiraÅ¡ius darbų atlikimo aktÄ pagal faktÄ per 10 kalendorinių dienų po sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos (sutarties 4.2. punktas).

KonkretÅ«s reikalavimai Å¡iems statybos rangos darbams, jų kokybiniai reikalavimai sutartyje neaptarti. Jie nedetalizuoti ir priede Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. TTD 1432. 2015 m. sausio 26 d. abi Å¡alys pasirašė aktÄ , kuriuo atsakovė priėmė ieÅ¡kovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų rezultatÄ . Pastabų, prierašų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ar pan. Å¡iame akte nepadaryta. Tiek iÅ¡ atsakovės prieÅ¡taravimų ir prieÅ¡ieÅ¡kinio, tiek ir teisme duotų atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovė neginčijo atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktÄ pasiraÅ¡iusi ir jame nenurodžiusi rangos sutarties pagrindu atlikto ir priimto darbo rezultato trÅ«kumų, tačiau nuo ieÅ¡kovės reikalavimo ginėsi atlikto darbo rezultato – segmentinės tvoros – neakivaizdžiais (paslėptais) kokybės trÅ«kumais, kurie fiksuoti 2015 m. gegužės 21 d.

Automobilių saugojimo aikÅ¡telės segmentinės tvoros defektiniame akte: paliktas per mažas arba per didelis atstumas tarp grunto ir tvoros apatinės dalies; segmentai, lyginant su stulpais, per daug iÅ¡lindę į viršų; stulpai sustatyti ne viename aukÅ¡tyje; prie vartų pavojingai iÅ¡lindę tvirtinimo varžtai, po metalinėmis tvirtinimo detalėmis paliktas tarpas; padaryti betoniniai pamatai be jokios formos, netvarkingi; vartų konstrukcijos yra įrengtos per žemai, todėl skendi vandenyje. Taip pat nurodo dar vienÄ tvoros trÅ«kumÄ â€“ pučiant vėjui tvora siÅ«buoja ir judina prie jos pajungtos signalizacijos judesio daviklius, kurie dažnai suveikinėja ir sÄ lygoja atsakovės patiriamus nuostolius dėl dažno apsaugos tarnybos reagavimo į iÅ¡kvietimas ir apsaugos darbuotojų samdymo teritorijos saugojimui.

Atsakovės atstovo direktoriaus T. E. teigimu, šis tvoros trūkumas nebuvo akivaizdus darbų priėmimo metu, kadangi akto pasirašymo metu prie tvoros pajungta signalizacija buvo testuojama, buvo manoma, jog signalizacija sureaguoja dėl jos daviklių trūkumų ir aplinkybė, jog signalizacija dažnai suveikinėja dėl tvoros judėjimo pučiant vėjui, paaiškėjo tik po pusės metų nuo šių darbų rezultato priėmimo momento. Nagrinėjamu atveju, tiek iš pačių šalių atstovų teisme duotų paaiškinimų, tiek iš byloje atsakovės pateiktos 2015 m. sausio 9 d. pretenzijos kopijos, kuri atsakovės buvo teikiama iki 2015 m. sausio 26 d. darbų perdavimo – priėmimo momento, ir šalių iki darbų priėmimo – perdavimo momento vykusių susirašinėjimų elektroniniu paštu kopijų bei ginčo objekto – segmentinės tvoros – nuotraukų nustatyta, jog defektiniame akte nurodyti segmentinės tvoros trūkumai yra akivaizdžiai vizualiai matomi ir tiek atsakovės, tiek ieškovės buvo žinomi jau iki atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo momento.

Atsakovės atstovas direktorius T. E. teisme taip pat patvirtino apie Å¡iuos trÅ«kumus žinojęs dar iki akto pasiraÅ¡ymo 2015 m. sausio 26 d., ir nurodė aktÄ pasirašęs dėl skubėjo užregistruoti ir įkeisti aikÅ¡telę su visa tvora, tačiau žinodamas apie esamus atliktų darbų ir tvoros trÅ«kumus. Nustatytų faktinių aplinkybių pasekoje, teismas konstatuoja, jog atsakovės pateiktame defektiniame akte įvardinti ieÅ¡kovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s ir abiems Å¡alims žinomi 2015 m. sausio 26 d. perduodant – priimant Å¡ių darbų rezultatÄ bei pasiraÅ¡ant aktÄ , todėl nėra pagrindo juos pripažinti paslėptais.

Atsakovė užslėptu segmentinės tvoros kokybės trÅ«kumu taip pat laikė tvoros judėjimÄ , pučiant vėjui, kadangi prie tvoros buvo pajungta signalizacija ir, atsakovės teigimu, tvoros judėjimo įtakoje dažnai suveikinėja signalizacija. Nurodė, jog Å¡is trÅ«kumas nebuvo akivaizdus akto pasiraÅ¡ymo metu, nes tik po pusės metų paaiÅ¡kėjo, jog signalizacijos daviklių suveikimÄ sÄ lygoja tvoros judėjimas. Minėti argumentai paneigiami byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Atsakovės atstovas direktorius T.

E. teisme patvirtino, jog signalizacija prie ieÅ¡kovės sumontuotos tvoros buvo pajungta dar iki akto pasiraÅ¡ymo. ŠiÄ aplinkybę patvirtina ir 2015 m. birželio 8 d. UAB „Šiaulių sauga“ raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, iÅ¡ kurio matyti, jog signalizacijos pajungimo diena yra 2014 m. gruodžio 16 d. IÅ¡ 2015 m. sausio 9 d. UAB „Lutora“ pretenzijos kopijos ir 2014 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiÅ¡ko kopijos matyti, jog atsakovė dar iki akto pasiraÅ¡ymo žinojo, jog esant vėjui tvora juda ir tokiu bÅ«du judina signalizacijos judesio daviklius, ko pasekoje, signalizacija dažnai suveikinėja, nesiblokuoja, tačiau darbų priėmimo metu Å¡ios aplinkybės nelaikė darbų trÅ«kumu ir nenurodė akte.

Å ie byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovę 2015 m. sausio 26 d., akto pasiraÅ¡ymo metu, žinojus apie prie segmentinės tvoros pajungtos signalizacijos suveikinėjimÄ ir nesiblokavimÄ bei jau tada dariusios prielaidÄ , jog signalizacijos suveikinėjimÄ ir nesiblokavimÄ sÄ lygoja tvoros judėjimas, tačiau to nelaikiusios segmentinės tvoros kokybės trÅ«kumu darbų priėmimo momentu, todėl atsakovės atstovo direktoriaus T. E. argumentai, jog minėtas dažnas signalizacijos suveikinėjimas, nesiblokavimas, atsakovės nuomone, dėl vėjo sÄ lygoto tvoros judėjimo, buvo užslėptas ieÅ¡kovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų trÅ«kumas ir jis nebuvo akivaizdžiai matomas bei atsakovės žinomas akto pasiraÅ¡ymo metu, atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi atsakovė UAB „Lutora”, pasiraÅ¡ydama darbų perdavimo – priėmimo akte, nenurodė ieÅ¡kovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų trÅ«kumų, akto neginčijo, byloje nebuvo nustatyta neakivaizdžių (paslėptų) darbų trÅ«kumų, todėl teismas konstatuoja, kad pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir anksčiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ toks elgesys eliminuoja atsakovės (užsakovės) teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trÅ«kumų faktu.

Kadangi atsakovė, priimdama iš ieškovės segmentinės tvoros montavimo darbus, 2016 m. sausio 26 d. akte nenurodė jokių darbų trūkumų, teismas laiko, jog 2015 m. sausio 26 d. akto pasirašymo dienai ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę atsakovei – atliko sutartimi sutartus tvoros montavimo darbus ir juos perdavė atsakovei. Ieškovei atlikus sutartimi sutartus tvoros montavimo darbus, juos perdavus atsakovei, o šiai juos priėmus – atsakovei kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus.

Atsakovė neginčijo atliktų darbų kainos ir ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti skolos dydžio, skolos suma yra pagrįsta byloje esančiomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis, byloje nėra duomenų, jog atsakovė sumokėjusi tik dalį skolos už atliktus darbus – 1500,00 Eur, bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei likusiÄ 14893,15 Eur skolos dalį, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant iÅ¡ atsakovės 14893,15 Eur skolÄ (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę iÅ¡lieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Todėl po darbų perdavimo galimai atsiradę segmentinės tvoros trÅ«kumai, tiek kiek jie pagal sutartį ir/ar įstatymÄ atitinka garantinius atvejus, gali bÅ«ti Å¡alinami garantiniu laikotarpiu, kas yra Å¡alių aptarta sutarties 5.2. – 5.4. punktuose, taip pat tokius reikalavimus ieÅ¡kovei numato ir įstatymas (CK 6.697 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti delspinigius priteisimo IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 208,50 Eur delspinigius, už praleistÄ terminÄ apmokėti už darbų rezultatÄ pagal sutartį, remiantis sutarties 6.2. punktu.Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai).

Viena iÅ¡ netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip iÅ¡vengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesÄ ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Nuostoliai gali bÅ«ti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma.

Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui iÅ¡lieka pareiga kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiÅ¡kia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).

Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminÄ , kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių, ir kitas aplinkybes kt.) ir nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas kiekvienoje byloje. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartÄ pažymėjo, kad kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir negali bÅ«ti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Kilus sutarties Å¡alių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.Minėta, jog Å¡alys sutarties 6.2. punktu susitarė, jog užsakovas, pažeidęs sutarties 4.2. punktÄ , kuris numato, jog užsakovas privalo sumokėti visÄ sutarties kainÄ per 10 kalendorinių dienų po sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos sumontavus dalį tvoros ir pasiraÅ¡ius darbų atlikimo aktÄ pagal faktÄ , privalo rangovui mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ sumokėti dienÄ , skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos.

Atsakovė su šiuo ieškiniu, tame tarpe ir su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nesutinka, tačiau sutartyje nustatyto delspinigių procentinio dydžio ir jų paskaičiavimo neginčija. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė paskaičiavo ir iš atsakovės prašo priteisti sutartyje sutarto dydžio - 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojant juos nuo laiku nesumokėtos 14893,15 Eur skolos sumos už 70 dienų nuo 2015 m. vasario 6 d. (nuo sutartyje numatyto 10 dienų po atliktų darbų akto pasirašymo termino sumokėti už atliktus darbus pasibaigimo dienos), kas sumoje sudaro 208,50 Eur.

Vertindamas ieÅ¡kovės praÅ¡omų iÅ¡ atsakovės priteisti delspinigių dydį ir atsižvelgęs į tarp Å¡alių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobÅ«dį, į tai, jog sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, į tai, kad atsakovė savo sutartinės prievolės apmokėti už ieÅ¡kovės atlikus rangos darbus tinkamai nevykdo jau gana ilgÄ laiko tarpÄ bei tai, jog ieÅ¡kovės paskaičiuota ir iÅ¡ atsakovės praÅ¡oma priteisti delspinigių suma nevirÅ¡ija sutartimi atsakovės įsipareigotos mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigių sumos, kuri bÅ«tų susidariusi, jÄ skaičiuojant nuo susidariusios įsiskolinimo už 70 kalendorinių dienų laikotarpį, į tai, jog Å¡alių sutartas ir ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti delspinigių dydis (0,02 % už kiekvienÄ praleistÄ mokėti dienÄ ) yra toks, koks paprastai taikomas panaÅ¡iais atvejais teismų praktikoje, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti delspinigių suma nėra aiÅ¡kiai per didelė arba neprotingai didelė, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 208,50 Eur delspinigių.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas priteisimo Sutartinės prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai ir tinkamai (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, o kai abi Å¡alys yra verslininkai – mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalis).

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, iš atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už visÄ priteistÄ sumÄ (15101,65 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 30 d. - iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimÄ teismo posėdžio metu sumažino nuo 17042,50 Eur iki 17033,19 Eur, reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 17033,19 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro: 16508,73 Eur nuostoliai, už 2015 m. sausio 1 d.

– 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apsaugos darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, bei 524,46 Eur delspinigių, už pradelstÄ sutartyje numatytÄ darbų įvykdymo terminÄ .Atsakovė įrodinėja, jog reikalaujamų priteisti nuostolių 16508,73 Eur dalį sudaro atsakovės patirtos iÅ¡laidos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apsaugos darbuotojams, kuriuos, atsakovės teigimu, buvo bÅ«tina samdyti dėl nekokybiÅ¡ko ieÅ¡kovės atliktų tvoros montavimo darbų rezultato, kurio nebuvo galimybės naudoti pagal paskirtį, iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.

Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbÄ . Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iÅ¡ rangovo:

1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ ;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ ;

3) atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, jeigu užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepaÅ¡alinamiems trÅ«kumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties įvykdymo, nurodė, kad ieÅ¡kovė sumontavo segmentinę tvorÄ nekokybiÅ¡kai – tvora pučiant vėjui juda, ko pasekoje, neadekvačiai dažnai suveikinėja prie tvoros atsakovės prijungta signalizacija.

Dėl Å¡io kokybės trÅ«kumų darbų rezultatas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, ko pasekoje, atsakovė buvo priversta samdyti apsaugos darbuotojus (sargus) aikÅ¡telės teritorijai saugoti ir patyrė 16508,73 Eur nuostolių už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Å¡iems darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, t. y. reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnis).

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kitÄ . Siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovei kilo civilinė atsakomybė, reikia atsižvelgti į tai, ar ji atliko neteisėtus veiksmus, atsakovei atsirado žala ir nuostoliai, yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp nuostolių ir veiksmų, ar yra asmens kaltė (CK 6.245 - 6.249 straipsniai).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnis). Minėta, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę iÅ¡lieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai;

įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Å ios materialiosios teisės normos reiÅ¡kia specifinį įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymÄ teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trÅ«kumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v.

UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Ä®rengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).Atsakovės teigimu segmentinė tvora ieÅ¡kovės buvo sumontuota nekokybiÅ¡kai, kadangi juda pučiant vėjui ir dėl Å¡io tvoros judėjimo neadekvačiai dažnai suveikinėja arba nesiblokuoja signalizacija. Taigi atsakovė iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės sumontuotos segmentinės tvoros defektais laiko jos nepakankamÄ stabilumÄ , kad prie tvoros prijungta signalizacija veiktų tinkamai.

Tačiau įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų tvoros nestabilumÄ , ar ieÅ¡kovės sumontuota tvora neatitinka Å¡alių sutartimi sutartų tvoros stabilumo reikalavimų atsakovė nepateikė, ekspertizės tvoros stabilumui bei signalizacijos suveikinėjimo priežastims nustatyti skirti neprašė. Ä® bylÄ atsakovės pateiktame defektiniame akte nėra fiksuota duomenų, jog segmentinė tvora bÅ«tų nestabili pučiant vėjui ar, jog dėl segmentinės tvoros nestabilumo suveikinėja prie jos prijungta signalizacija.

Kitų įrodymų, kurie leistų teismui objektyviai įsitikinti, jog ieškovės sumontuota tvora yra nestabili atsakovė nepateikė. Byloje apklaustų liudytojų Z. P., R. K., A. P. teisme duotus parodymus – jog signalizacija suveikinėja dėl nekokybiškos tvoros, jai judant pučiant vėjui - teismas vertina kritiškai ir laiko subjektyviomis šių asmenų prielaidomis, įvertinęs tai, jog teisme apklausti liudytojai neturi reikalingos kvalifikacijos tokioms išvadoms daryti bei yra atsakovės UAB „Lutora“ darbuotojai, ko pasekoje, neatmetama galimybė, jog jie galėjo duoti subjektyvius, atsakovei palankius parodymus, todėl jais nesiremia.

UAB „Šiaulių sauga“ 2015 m. birželio 8 d. pažymoje taip pat yra nurodoma tik UAB „Šiaulių sauga“ daroma, tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta prielaida, jog viena iš signalizacijos suveikinėjimo priežasčių gali būti neteisingai ir nestabiliai pastatyta tvora, kuri judėdama judina ant jos sumontuotus jutiklius, todėl negali būti laikoma įrodymu byloje. Be to, sutartyje šalys segmentinės tvoros specifikacijų, kokybės, efektyvumo ar pan. reikalavimų nekonkretizavo, nenumatė kaip užduotis, t. y. segmentinės tvoros montavimas, ieškovės turi būti konkrečiai įvykdyta.

Sutarties sÄ lygos neapima segmentinės tvoros konstrukcijos ir stabilumo reikalavimų. Sutartyje taip pat nenumatyta, jog prie jos bus jungiama apsaugos signalizacija. IÅ¡ aptarto matyti, jog ieÅ¡kovė buvo laisva pasirinkti segmentinės tvoros, Å¡alių sutarties priede aptartomis medžiagomis (cinkuotos vielos segmentai, karÅ¡tai cinkuotų stulpai, stumdomi vartai, segmentų tvirtinimo elementai), montavimo bÅ«dÄ , atlikdama sutarties priede nurodytus montavimo darbus ir nebuvo saistoma sutartinio reikalavimo užtikrinti signalizacijai tinkamai funkcionuoti reikalingo tvoros stabilumo, todėl ta aplinkybė, jog dėl tvoros judėjimo nesuveikinėja ar nesiblokuoja prie jos prijungta signalizacija nėra laikytina sutarties sÄ lygų pažeidimu.

Be to tai, jog atsakovė, po 2015 m. sausio 26 d. darbų priėmimo į ieškovę su pretenzija dėl tvoros defektų šalinimo kreipėsi tik 2015 m. birželio 15 d. (II tomo, 5-6 b. l.), t. y. po darbų priėmimo praėjus beveik pusei metų bei jau po šios bylos išnagrinėjimo preliminariu sprendimu, kuriuo iš atsakovės buvo priteista skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, ir prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pareiškimo, teismui leidžia teigti, jog atsakovės teiginiai dėl segmentinės tvoros defektų yra daugiau gynybinė pozicija byloje, siekiant išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus.

Teismas pažymi ir tai, jog atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog ieškovės sumontuotos tvoros naudoti pagal paskirtį negalima. Byloje surinkti įrodymai atvirkščiai - patvirtina, jog ieškovės sumontuota segmentinė tvora yra naudojama pagal jos paskirtį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino, tiek apklausti liudytojai Z. P., R. K., A. P., teisme patvirtinę faktinę aplinkybę, jog atsakovės aikštelės teritorija yra aptverta segmentine tvora, tiek ir pats atsakovės UAB „Lutora“ direktorius T.

E., kuris teisme patvirtino, jog segmentinės tvoros montavimo darbų perdavimo – priėmimo metu ieÅ¡kovės atliktų darbų rezultatas – atsakovės objekte sumontuota segmentinė tvora – funkcionavo, nebuvo problemų, kad tvora nefunkcionuotų. IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovės UAB „Lutora“ aikÅ¡telės teritorija yra aptverta segmentine tvora. Atsakovė, teigdama, jog segmentinę tvorÄ ieÅ¡kovė sumontavo nekokybiÅ¡kai, nepateikė įrodymų, jog Å¡alys sutarties sudarymo metu tarėsi dėl konkrečių tvoros konstrukcijos ar stabilumo poreikių, t. y. jog prie tvoros bus jungiama signalizacija ir tvora turi bÅ«ti tiek stabili, jog nejudėtų pučiant vėjui ir tokiu bÅ«du nereaguotų signalizacijos davikliai, nenurodė dėl tvoros pageidaujamo aukščio nuo grunto ir kita.

Netgi prieÅ¡ingai, pats atsakovės UAB „Lutora“ direktorius teisme patvirtino, jog vienintelis jo reikalavimas ieÅ¡kovei buvo, jog tvora bÅ«tų aukÅ¡tesnė, kad jos neperliptų. Ä®vertinęs anksčiau iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovės sumontuota segmentinė tvora neatitinka Å¡alių sutartų tvoros stabilumo reikalavimų ar įprastai tokios rūšies darbams ir jų rezultatui keliamų kokybės reikalavimų bei, jog ieÅ¡kovės sumontuota segmentinė tvora jos perdavimo užsakovei metu nebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį, t. y. neįrodė defekto fakto.

Kadangi atsakovė defekto fakto neįrodė, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų teismas nepasisako. Atsižvelgiant į anskčiau nurodytÄ , atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys dalyje dėl 16508,73 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 524,46 Eur delspinigius už pradelstÄ sutartyje numatytÄ darbų įvykdymo terminÄ , paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. sausio 26 d., taikant 0,02 procentinį dydį.

Atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovė nesilaikė sutarties 2.2. punkte nustatyto rangos darbų atlikimo termino, segmentinės tvoros montavimo darbus atliko ir atsakovei pridavė pavėluotai, t. y. tik 2015 m. sausio 26 d. Šį reikalavimÄ atsakovė grindžia sutarties 6.1. punktu.IeÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, jog darbų rezultatas atsakovei buvo priduotas praleidus 50 darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos terminÄ , tačiau savo atsikirtimus dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, grindė ta aplinkybe, jog darbų atlikti negalėjo dėl pačios atsakovės netinkamos sutartinės pareigos vykdymo, t. y. jos atsakovė beveik iki pat sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos nesudarė jai tinkamų sÄ lygų atlikti segmentinės tvoros darbus, kadangi nebuvo iÅ¡betonuota aikÅ¡telė, t. y. atsakovė netinkamai vykdė sutarties 3.4. punkto sÄ lygÄ bei yra suėjusi ieÅ¡kinio senatis reikalavimui dėl delspinigių priteisimo reikÅ¡ti.

Aplinkybės, jog atsakovė nesudarė ieÅ¡kovei sÄ lygų atlikti segmentinės tvoros montavimo darbus, ieÅ¡kovė objektyviais įrodymais nepagrindė. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės pozicijÄ ginčijo, kaip nereikÅ¡mingÄ , kadangi aikÅ¡telės betonavimo darbai neturėjo jokios įtakos tvoros montavimo darbų tiesimui, kadangi ji tiesiama aplink aikÅ¡telės teritorijÄ .Minėta, jog sutarties 2.2. ir 3.2. punktais Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė reikiamÄ kiekį prekių ir darbų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, perduos atsakovei ir jas sumontuos per 50 darbo dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

Esant nenumatytoms aplinkybėms prekių sumontavimo terminas gali bÅ«ti pratęstas. Prievolė ieÅ¡kovei (rangovei) mokėti atsakovei (užsakovei) 0,02 procentų dydžio delspinigius, už kiekvienÄ pradelstÄ pristatyti prekes kainÄ , kyla sutarties 6.1. punkto pagrindu. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2014 m. balandžio 29 d., todėl 50 darbo dienų ieÅ¡kovės sutartiniams įsipareigojimui įvykdyti faktiÅ¡kai baigėsi 2014 m. liepos 9 d., tačiau segmentinės tvoros montavimo darbų rezultatas ieÅ¡kovės atsakovei buvo perduotas aktu tik 2015 m. sausio 26 d.

Byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė iki prekių perdavimo dienos nesudarė ieÅ¡kovei tinkamų sÄ lygų atlikti tvoros montavimo darbus ar kitų sutarties įvykdymo termino pratęsimÄ sÄ lygojančių nenumatytų aplinkybių. IÅ¡ nustatyto teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė rangos darbus atsakovei pridavė praleidus sutartyje nustatytÄ terminÄ , ko pasekoje, atsakovė įgijo teisę reikÅ¡ti reikalavimas dėl delspinigių pagal sutarties 6.1. punktÄ priteisimo.Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog ieÅ¡kovės atstovas byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

Dėl minėto, teismas pažymi, kad netesyboms taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai.

Ginčo situacijoje ieÅ¡kovės sutartinės prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2015 m. sausio 26 d. jai perdavus, o atsakovei priėmus atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų rezultatÄ , ko pasekoje, laikytina, jog atsakovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo senaties terminas pasibaigė 2015 m. liepos 27 d., o prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui diena yra 2016 m. vasario 3 d. Nustačius, jog byloje yra suėjęs ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), Å¡is atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas.

Procesinės palÅ«kanos priteisiamos iÅ¡ prievolę praleidusio skolininko už priteistas sumas, todėl Å¡iuo atveju sprendimu netenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Galutiniu sprendimu teismas iÅ¡sprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimÄ (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alys byloje patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovė – už dokumentinio proceso tvarka pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 453,00 Eur žyminį mokestį (I tomo, 11 b. l.) bei patyrė 605,00 Eur iÅ¡laidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomo, 6, 7, 10 b. l.); atsakovė - už pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 511,00 Eur žyminį mokestį (I tomo, 186 b. l.).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dokumentinio proceso tvarka, todėl už ieÅ¡kinį turėjo sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos, kuriÄ reikėtų mokėti už ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ teisme bendrÄ ja ginčo teisena (CPK 425 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, jog ieÅ¡kinio suma yra 15101,65 Eur, todėl ieÅ¡kovė, už dokumentinio proceso tvarka pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, turėjo sumokėti 226,50 Eur dydžio žyminį mokestį ((15101,65 Eur × 3 %) ÷ 2 = 226,50 Eur), o faktiÅ¡kai yra sumokėjusi 453,00 Eur žyminį mokestį,               t. y. padarė 226,50 Eur žyminio mokesčio permokÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Nustatęs žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Nustačius, jog ieÅ¡kovė padarė 226,50 Eur žyminio mokesčio permokÄ , ji ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).Kadangi galutiniu sprendimu ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos jos byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 226,50 Eur žyminis mokestis bei 605,00 Eur iÅ¡laidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), o valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinos 8,38 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6.245 - 6.249 straipsniais, 6.662 straipsnio 2 dalimi, 6.663 straipsnio 1 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 6.687 straipsnio 1 dalimi, 6.6943 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnius, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistu ir priteisi iÅ¡ atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, buveinė Serbentų g. 220, Å iauliai, A/S Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas 302580882, buveinė P. LukÅ¡io g. 9D, Å iauliai, A/S Nr. (duomenys neskelbtini), 14893,15 Eur (keturiolikos tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų eurų 15 euro centų) skolÄ , 208,50 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuonių eurų, 50 centų) delspinigius, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 15101,65 Eur - nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 30 d. - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas 302580882, bylinėjimosi išlaidas – 226,50 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 euro centų) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, valstybei – 8,38 Eur (aštuonių eurų 38 euro centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas 302580882, 226,50 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio permokÄ , sumokėtÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3151.             SprendimÄ , dalyje dėl žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                Rasa Milvydaitė