2025-12-10 Nr. AB-22396-4-16-3-00612-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2996-502/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00612-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. A. (toliau – ir Užsienietis) VSAT Centre iki 2026 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. VSAT paaiškino, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. VSAT 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje Pabradės priėmimo centre, iš kur neteisėtai pasišalino 2025 m. spalio 13 d. Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. lapkričio 5 d. Vilniaus mieste. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, Lenkijos Respubliką ir Latvijos Respubliką atsisakė priimti užsienietį, jis yra pabėgęs iš Priėmimo ir integracijos agentūros, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio, todėl VSAT prašė jį sulaikyti.

3. Užsienietis paaiškino, kad prašė jo nesulaikyti. Jam buvo leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos. Jis atgal negrįžo, nes ilgą laiką buvo sulaikytas, jam netiko maistas, gyveno Vilniuje gatvėse, vėliau – hostelyje. Šiuo metu jis neturi pinigų, taip pat neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

4. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, atsižvelgiant į užsieniečio poziciją, su teikimu nesutinka ir prašė skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir sulaikė Užsienietį VSAT iki 2026 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. prisistatęs asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Jis VSAT Centro 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 15K-3210 buvo laikinai apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje Pabradės priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2025 m. spalio 22 d. Užsienietis 2025 m. spalio 13 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikytas Vilniaus mieste 2025 m. lapkričio 5 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.

8. Teismo vertinimu, kadangi užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu, Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nebuvo teismui pateikta duomenų, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje būtų prašęs prieglobsčio, jis Lietuvoje neturėjo socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, todėl esant tokioms aplinkybėms buvo pagrindas teismui Užsienietį sulaikyti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2 p.).

9. Teismas, nagrinėdamas Užsieniečio atstovės prašymą skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausiai apžvelgė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas alternatyvias sulaikymui priemones.

10. Teismas sprendė, kad tai, jog užsienietis nėra ir nebuvo prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, todėl jis negali būti laikomas asmeniu, kuris yra grąžinamas į užsienio valstybė, todėl Užsieniečiui negali būti taikomos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis neturi lėšų pragyvenimui, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, iš jos neteisėtai pasišalino.

11. Teismo vertinimui, esant išdėstytoms aplinkybėms buvo pagrindas užsienietį sulaikyti.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jis yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir jo atžvilgiu tokios griežtos priemonės taikymas nėra būtinas. Užsieniečio teigimu, šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą vien dėl to, jog asmuo buvo Lietuvoje neteisėtai. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui, iš savo šalies išvyko, nes ten jam buvo nesaugu, atitinkamai atvyko neteisėtai į Europos Sąjungą. Taip pat, Užsienietis, bijodamas grįžti į savo kilmės valstybę, kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas. Tačiau nepaisant to, VSAT dėl Užsieniečio taikomos priemonės persvarstymo į teismą nesikreipė.

14. Užsienietis tvirtina, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, iš kilmės valstybės Užsienietis išvyko dėl savo nesaugumo ir bijo ten grįžti, todėl kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos, jo laisvė yra suvaržyta jau nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d., todėl prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Centras pažymi, kad ginčijamu teismo sprendimu Užsieniečiui taikytas sulaikymas Centre nebegalioja ir Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas kitas procesinis sprendimas bei yra pasikeitusi jo teisinė padėtis. Ginčijamo sprendimo pasekmės yra išnykusios, tačiau sprendimas buvo teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

17. Centras, atsižvelgęs į ankstesnį Užsieniečio elgesį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl sulaikymo taikymo egzistavo pakankamos ir objektyviai pagrįstos prielaidos manyti, jog Užsienietis gali vengti pareigos bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ir trukdyti tolimesniam jo teisinės padėties nustatymui. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad Užsienietis, būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, 2025 m. spalio 13 d. pasišalino iš jam paskirtos apgyvendinimo vietos. Vertinant šią aplinkybę skundžiamo sprendimo priėmimo metu, egzistavo reali rizika, jog, nesant griežtesnės priemonės, Užsienietis vėl gali pasišalinti, taip apsunkindamas jo teisinės padėties nustatymą bei sprendimų priėmimą. Be to, Užsienietis, iki pat sulaikymo, nebuvo pateikęs jokio prašymo dėl prieglobsčio, nors nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką turėjo galimybę tą padaryti. Tokia situacija patvirtina, jog jo tikslas nebuvo tarptautinės apsaugos siekimas, per Lietuvos Respublikos teritoriją jis vyko tranzitu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę taikyti griežtesnę priemonę – sulaikymą, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procedūrose bei viešąjį interesą.

18. Centro vertinimu, Užsienietis nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar neproporcingas – sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai pagrindė griežtesnės priemonės būtinumą. Nors Užsienietis procesiniame sprendime prašo pakeisti ginčijamą sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tokie jo reikalavimai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek faktinėms aplinkybėms, tiek proporcingumo ir būtinybės principams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2026 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu, Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nebuvo teismui pateikta duomenų, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje būtų prašęs prieglobsčio, jis Lietuvoje neturėjo socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas teismui Užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.). Teismas įvertino, kad užsienietis nėra ir nebuvo prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, negali būti laikomas asmeniu, kuris yra grąžinamas į užsienio valstybę, todėl Užsieniečiui negali būti taikomos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pirmiausiai pažymi, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis nebuvo prieglobsčio prašytojas. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) užregistruotas 2025 m. lapkričio 11 d., t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Taigi Užsieniečiui taikyto judėjimo laisvės ribojimų proporcingumo ir pagrįstumo teisminė patikra remiasi faktine situacija, buvusia pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022; ir kt.).

24. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).

25. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; kt.).

27. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

28. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis Lietuvoje yra neteisėtai (neturi teisėtą jo buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų), neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (tikėtina, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas), neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai), nebuvo teismui pateikta duomenų, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje būtų prašęs prieglobsčio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog esant šioms aplinkybėms egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigė rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris priimtas Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 25S245042, todėl jo teisinis statusas pasikeitė, t. y. jis laikytinas prieglobsčio prašytoju, todėl Centras kreipėsi į teismą ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytas iki 2026 m. vasario 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamos bylos ribos lemia, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimas nevertinamas ir dėl jo nepasisakoma, todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija išnagrinėjo administracinę bylą ir įvertino tik skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ir šiam teismui priimant skundžiamą sprendimą, pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybių.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė