e97cfb02-80c8-4dfe-8200-37eb0b4e3ceb · Alytaus rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-141-791/2016Proceso Nr. 1-03-2-00859-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 18 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant J. R. ir L. J., dalyvaujant prokurorei N. K.,kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai R. V.,nukentėjusiajam A. Ž., nukentėjusiojo atstovui advokatui D. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: kaltinamasis R. J. 2015 m. spalio 24 d. apie 13.00 val. vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kuris pareiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusiojo A.

Ž. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ , nukentėjusiajam A. Ž. ranka suduodamas ne mažiau vienÄ kartÄ Ä¯ kairę galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl veido sumuÅ¡imo, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .              Kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dienÄ apie 12 valandÄ atvažiavo pas motinÄ .

Jis paliko automobilį aikÅ¡telės rezervuotoje vietoje. A. Ž. matė, kur jis stato automobilį. Maždaug po 15 minučių atvyko policijos pareigÅ«nai. Visi kartu nuėjo į aikÅ¡telę. Prie namo tarp jo ir A. Ž. įvyko žodinis konfliktas. A. Ž. jį koliojo, sakė              „aÅ¡ tave sutvarkysiu, ne tokius sutvarkiau“. Jam grasino. Jis įsėdo į pareigÅ«nų automobilį, pareigÅ«nai jam surašė protokolÄ dėl automobilio pastatymo rezervuotoje vietoje.

PareigÅ«nams iÅ¡važiavus, jis sėdo į savo automobilį, norėdamas iÅ¡važiuoti. Jis pamatė, kad A. Ž. kolioja jo motinÄ , taip pat jam rodo Å¡pygas. Tuomet jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie suolelio, ant kurio sėdėjo A. Ž., norėdamas jį sudrausminti. Nukentėjusysis stojosi nuo suoliuko. Jis iÅ¡sigando, kad A. Ž. gali panaudoti fizinę jėgÄ , ir į jį iÅ¡tiesė rankÄ , kad galėtų iÅ¡laikyti tarp jų atstumÄ , iÅ¡vengiant galimo smurto. Motinai liepė eiti namo.

Mamai galėjo atrodyti, kad jis papurtė nukentėjusįjį, tačiau ji buvo A. Ž. už nugaros, ir negalėjo visko matyti. Liudytojas V. šio įvykio negalėjo matyti, kadangi jis buvo už automobilio. Jis sėdo į automobilį, tuomet pribėgo V. ir griebė jį už rankos, o A. Ž. neleido jam išvairuoti automobilio. Jis smūgių A. Ž. nesudavė, taip pat neturėjo jokio kieto buko daikto, kuriuo būtų sužalojęs nukentėjusįjį. Aplinkui kitų žmonių nebuvo. Negirdėjo Š.

Å¡Å«ksnių. Jis pats kreipėsi į policijÄ dėl Å¡meižto, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. J. negalėjo matyti, jos butas 5 aukÅ¡te, stogelis iÅ¡eina į kraÅ¡tus. Å . gal galėjo matyti, bet ne tai, kÄ pasakojo. Antstolis S. V. patvirtino, kad liudytojos įvykio negalėjo matyti. Antstoliui konstatuojant aplinkybes, liudytojų butuose nebuvo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sakė, kad „pinigus man atneÅ¡i“. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.             Nukentėjusysis A.

Ž. parodė, kad įvykio dienÄ apie 12 val. atvažiavo kaltinamasis, savo automobilį pastatė rezervuotoje aikÅ¡telėje, neturėdamas leidimo, nors už kelių metrų buvo laisvos vietos. Tai buvo daroma, kad sukelti konfliktinę situacijÄ . AikÅ¡telė rezervuota namo gyventojams, kurie yra susimokėję po 400 litų, kitÄ dalį yra sumokėjusi savivaldybė. Sumokėję mokestį gyventojai turi leidimus statyti maÅ¡inas. J. yra Å¡io namo gyventoja, tačiau ji nėra sumokėjusi mokesčio.

AikÅ¡telėje pasatyti ženklai, kurie suderinti su savivaldybe, kelių policija. AikÅ¡telėje yra 12 laisvų vietų svečiams. Kai J. paliko automobilį rezervuotoje aikÅ¡telėje, už kelių metrų buvo dvi laisvos vietos. Todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavus pareigÅ«nams, jis nurodė, kur yra automobilio savininkas. Policininkas nuėjo į butÄ ir pakvietė R. J.. Jam išėjus į laukÄ , R. J. pribėgo prie jo, jis tuo metu kalbėjo su kaimynėmis. Pribėgęs R. J. pradėjo jam kumščiais grasinti, „tu iÅ¡kvietei policijÄ , tu atneÅ¡i man pinigus dantyse ir už mane ir už brolio sÅ«nų, kurį irgi nubaudė policininkai“.

Po grasinimų jis nuėjo į policijos automobilį, ten jam surašė protokolÄ . Kai policija iÅ¡važiavo, jis vėl pradėjo grasinti, sakė, kad atvažiavę vyrai mane patvarkys, reikalavo, kad rytoj bÅ«tų pinigai, kuriuos sumokės už save ir už brolio sÅ«nų. Jis nuėjo prie savo laiptinės ir atsisėdo ant suoliuko. Kaltinamasis automobiliu privažiavo prie laiptinės, iÅ¡lipo, priėjo prie jo ir pradėjo jį daužyti. Viena ranka jam griebė už gerklės, ir kiek prisimena du kartus jam kirto per veidÄ .

Jam trenkė į veido kairę pusę, negali pasakyti, kuria ranka buvo suduoti smÅ«giai. Kaip viskas baigėsi neatsimena, kadangi trumpam prarado sÄ monę. IÅ¡ antros laiptinės antro aukÅ¡to J. Å . pradėjo rėkti. Matė pribėgantį R. V.. Jie Å¡aukė, klausė, už kÄ jį taip daužai. Jis R. V. dėkingas, kad jį iÅ¡gelbėjo. Ä®vykį matė iÅ¡ gretimos laiptinės penkto aukÅ¡to O. J.. B. J. buvo už jo, už suoliuko, Å¡aukė, keikėsi. Kai kurių aplinkybių gerai neprisimena.

Po Å¡io įvykio jam pasidarė bloga. R. V. jį palydėjo į namus. Po įvykio paskambino policijai, pranešė apie jo sumuÅ¡imÄ . Ä® jo namus atvyko pareigÅ«nai, jis sakė, kad pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ys vėliau, ir kad pats nuvyks pas medikus. Jis iÅ¡sikvietė taksi ir nuvyko į ligoninę, kur jam buvo atlikti tyrimai. Ligoninėje prabuvo apie 6 valandas. IÅ¡ ligoninės iÅ¡vyko apie 20 val. SekančiÄ dienÄ , tai buvo sekmadienis, nuvyko į policijÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko.             Liudytojas K.

D., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad budėtojų dalyje buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje rezervuotoje aikÅ¡telėje be leidimo pastatytas automobilis. Nuvykus į įvykio vietÄ , jų laukė namo bendrijos pirmininkas Ž., kuris parodė automobilį, kuris buvo pastatytas aikÅ¡telės rezervuotoje vietoje. Dėl Å¡io pažeidimo policija dažnai gauna praneÅ¡imus dėl pažeidimų. Pirmininkas nurodė automobilio savininkÄ . Jis nuėjo į butÄ ir pakvietė automobilio savininkÄ .

Jiems išėjus į aikÅ¡telę, tarp kaltinamojo ir namo bendrijos pirmininko įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis priekaiÅ¡tavo Ž., kad jis skundžia, o Ž. sakė, kad „gerai, kad tave nubaus“. Siekiant iÅ¡vengti tolimesnio konflikto, kaltinamÄ jį pasisodino į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį. Tuo metu pirmininkas vaikščiojo aplink maÅ¡inÄ , todėl liepė jam pasitraukto tolyn nuo automobilio. JonuÅ¡kai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir iÅ¡važiavo. Ne už ilgo gavo praneÅ¡imÄ dėl Ž. sumuÅ¡imo.

Nuvyko pas Ž. į namus, jis pasakė, kad jį sumušė J., trenkė jam į galvÄ . SumuÅ¡imo žymių ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo, nematė bÅ«tinybės dėl neatidėliotinos medicininės pagalbos suteikimo. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis gali paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai.              Liudytoja V. L., policijos pareigÅ«nė, parodė, kad įvykio dienÄ Â pagal iÅ¡kvietimÄ nuvyko į Naujojoje gatvėje esančiÄ aikÅ¡telę dėl rezervuotoje vietoje pastatyto automobilio.

Kolega nuėjo į namÄ ir pakvietė automobilio savininkÄ . Jiems išėjus į laukÄ , tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Abu buvo įpykę. Kaltinamasis įsėdo į jų tarnybinį automobilį. Dėl pažeidimo jam buvo raÅ¡omas protokolas. Nukentėjusysis priėjo prie automobilio, pro pravirÄ langÄ vyko apsižodžiavimas. Nukentėjusiojo prašė pasitraukti, kad netrukdytų jiems dirbti, tačiau jis nelabai klausė. Vienu metu buvo priėjusi kaltinamojo motina, bet J. prašė jos eiti atgal.

Kiek prisimena, kad kažkas praėjo vedžiodamas Å¡unį. SuraÅ¡ius protokolÄ , jie iÅ¡važiavo. Maždaug po pusvalandžio gavo praneÅ¡imÄ , kad nukentėjusiajam buvo suduota. Nuvyko pas nukentėjusįjį į butÄ . Jokių žymių ant jo veido nebuvo pastebėta. Jis pareiÅ¡kimo nerašė, sakė, kad pats kreipsis pas medikus.              Liudytoja J. Å . parodė, kad jis yra gyvena (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, jos butas antrame aukÅ¡te. Ä®vykio dienÄ ji lauke iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atidarė langÄ .

Pamatė, kad R. J. bėga į trečiÄ laiptinę. Prie trečios laiptinės ant suoliuko sėdėjo A. Ž.. R. J. pribėgo prie A. Ž. ir nukentėjusiajam sudavė. Gerai, kad A. Ž. sėdėjo viduryje suoliuko. Jis pasviro, jam nukrito kepurė. Ji pradėjo Å¡aukti „kas čia darosi, jei turit problemų, reikia spręsti žodžiais, o ne kumščiais“. Po laiptinės stogeliu dar buvo R. J. mama. Ji laikė popierius. Tuo metu rėkdamas atbėgo R.. R. rėkė, ji uždarė langÄ ir daugiau nežiÅ«rėjo.

Dėl įvykio ji susinervino, verkė. JÄ sujaudino kaltinamojo toks elgesys. Po įvykio nukentėjusiojo nematė. Vėliau nukentėjusysis skundėsi, kad skauda galvÄ , blogai jaučiasi. Pas juos konfliktai kyla dėl automobilių statymo rezervuotoje aikÅ¡telėje. Ji su vyru už automobilio statymÄ yra sumokėjusi 400 litų.                           Liudytoja O. J. parodė, kad ji gyvena ketvirtoje laiptinėje, penktame aukÅ¡te. Ä®vykio dienÄ pro virtuvės langÄ Â matė, kad aikÅ¡telėje stovėjo J. automobilis.

J. iÅ¡ policijos pareigÅ«no automobilio Å¡aukė ant A. Ž. „vagis, aferistas, tu man dantyse pinigus atneÅ¡i“. Nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko prie trečios laiptinės. Matė, kaip kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, pribėgo prie sėdinčio nukentėjusiojo ir ranka trenkė nukentėjusiajam per galvÄ . A. Ž. pasviro, tačiau nenugriuvo. R. J. motina stovėjo prie laiptinės. Po įvykio kaltinamasis sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. R. V. bėgo link namo.

Daugiau paÅ¡alinių žmonių nematė. Ji uždarė langÄ ir daugiau nežiÅ«rėjo. Buvo iÅ¡sigandusi. Ji suolelį, ant kurio sėdėjo A. Ž., matė iÅ¡ Å¡ono, iÅ¡ deÅ¡inės pusės.              Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ aikÅ¡telę atvažiavo kaltinamasis. Pastatė automobilį prie trečios laiptinės rezervuotoje vietoje. A. Ž. sėdėjo ant suoliuko. TurbÅ«t A. Ž. papriekaiÅ¡tavo, kad automobilį pastatė rezervuotoje vietoje.

Kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo, jam du kartus kirto per veidÄ . Matė, kaip kaltinamasis užsimojo. A. Ž. pasviro. Jis pribėgo prie kaltinamojo, griebė jam už rankos ir taip jį sulaikė, kad daugiau nemuÅ¡tų. Kaltinamasis sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Nukentėjusysis dar pasėdėjo ant suoliuko, sakė, kad jam negera, ji nukentėjusįjį parvedė į namus. A. Ž. iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo metu sužalojimų nesimatė. KitÄ dienÄ taip pat sužalojimų nesimatė.

             B. A. J., parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Su nukentėjusiuoju nebendrauja, nesikalba. Jis nubaudė jos anÅ«kÄ , sÅ«nų. Ä®vykio dienÄ jos sÅ«nui buvo iÅ¡kviesta policija. Ji nuėjo į aikÅ¡telę. A. Ž. sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės. SÅ«nui iÅ¡važinėjant iÅ¡ aikÅ¡telės, A. Ž. pradėjo rodyti Å¡pygas. Toks elgesys įžeidė jos sÅ«nų, jam užvirė kraujas, jis supyko. Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, ėjo į A.

Ž., į jį tiesė rankÄ , o A. Ž. tiesė rankÄ Ä¯ jos sÅ«nų, įvyko rankų kivirčas. Ji iÅ¡sigando, negali pasakyti, ar buvo įvykęs fizinis kontaktas. Jie nesimušė, gal sÅ«nus pasiekė nukentėjusiojo petį. Už kaklo A. Ž. negriebė. Gal kiek jį papurtė.             IÅ¡ liudytojos B. A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30), kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pas jÄ svečiuose apsilanko jos sÅ«nus R. J.. Rezervuotoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ji vietos iÅ¡sipirkusi neturi. 2015-10-24 pas jÄ atvažiavo sÅ«nus, kur jis pastatė automobilį ji nežino. Pas jÄ buvo apie 15 minučių. Jau norėjo važiuoti kai prie durų sutiko policijos pareigÅ«nus. Jis nuėjo pas juos į automobilį. Ji pasiėmė Alytaus miesto savivaldybės praneÅ¡imÄ dėl svečio kortelės iÅ¡davimo ir nuėjo į apačiÄ . A. Ž. atėjo prie III laiptinės, ji buvo Å¡alia.

R. sėdo į automobilį ir ketino važiuoti, tuomet A. Ž. jam parodė Å¡pygÄ . Tuomet R. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie A. Ž. ir suėmė jam už kaklo, bei užsimojo, tačiau ji suriko ir jis tada A. Ž. tik pakratė. SmÅ«gių nesudavė, nors moterys sakė, kad sudavė. Tuomet priėjo R. V. ir bandė griebti jos sÅ«nui už rankos, bet ji pasakė jam kÄ Äia jis daro, tuomet jis nieko nedarė. Jos sÅ«nus R. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.             IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015-10-24 19.55 val. policijos komisariate iÅ¡ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis praneÅ¡imas, kad kreipėsi A.

Ž., kurį 2015-10-24 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) namo sumušė R. J.. Nustatytas galvos ir veido sumuÅ¡imas, suteikus med. pagalbÄ iÅ¡leistas į namus (b.l. 16).              IÅ¡ protokolo - pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. 2015-10-25 kreipėsi į policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad 2015-10-24 apie 12.00 val. atvykęs pas gyventojÄ B. J. sÅ«nus pasistatė automobilį rezervuotoje automobilių aikÅ¡telės vietoje, tuomet jis paskambino BPC telefonu ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigÅ«nai.

Išvykus pareigūnams jam sėdint prie laiptinės pribėgo R. J. ir jam sugriebė už gerklės, bei smogė du kartus į kairę galvos ir veido pusę. Tuomet jį gynė (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. V. (b. 1. 17-18)             Iš 2015-10-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1096/15 (06) matyti, kad A. Ž. nustatytas sužalojimas -  veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad A. Ž. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo apžiÅ«rėtas 2015-10-24 17.05 val. (b.l. 38).             IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Nukentėjusysis parodė vietÄ prie trečios laiptinės namo (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį suoliukÄ , ant kurio sėdėjo tuo metu, kai buvo sumuÅ¡tas, vietÄ , kur įvyko konfliktas, Protokole nurodyta, kad nukentėjusysis parodė, kad sėdėjo ant medinio suoliuko, kai R.

J. pribėgęs prie jo sudavė smÅ«gį deÅ¡ine renka nukentėjusiajam į kairės pusės galvos sritį (b.l. 54-60).             IÅ¡ Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad konstatuota aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės suoliukas yra su stogeliu. Stogelis neleidžia iÅ¡ aukščiau esančių butų langų matyti po stogeliu esantį vaizdÄ (b.l. 141-145).             IÅ¡Â 2015-11-20 nutarimo matyti, kad policijos pareigÅ«nas atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal R.

J. pareiÅ¡kimÄ (b.l. 149-150).                          Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nurodydamas, kad smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo. Parodė, kad jam iÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės, A. Ž. sėdėdamas ant suoliuko, koliojo jo motinÄ , rodė Å¡pygas. Tuomet jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie suolelio, ant kurio sėdėjo A. Ž., norėdamas jį sudrausminti.

Tuo metu nukentėjusysis stojosi nuo suoliuko. Kaltinamasis iÅ¡sigando, kad A. Ž. gali panaudoti fizinę jėgÄ , ir į jį iÅ¡tiesė savo rankÄ , kad galėtų iÅ¡laikyti tarp jų atstumÄ , iÅ¡vengiant galimo smurto. Tačiau tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja byloje nustatytų įrodymų visumai ir vertinamos kaip gynybinė pozicija. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2015-10-24 apie 13 val. tarp kaltinamojo R. J. ir A. Ž. įvyko konfliktas dėl automobilio pastatymo rezervuotoje aikÅ¡telės stovėjimo vietoje.

Nustatyta, kad už šį pažeidimÄ R. J. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kad abu asmenys buvo nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai K. D. ir V. L.. Nukentėjusysis parodė, kad policijos pareigÅ«nams iÅ¡vykus, kaltinamasis sėdo į automobilį ir iÅ¡važinėjo iÅ¡ aikÅ¡telės. Jis tuo metu sėdėjo prie namo trečios laiptinės, ant suoliuko. Kaltinamojo motina stovėjo netoliese. Tuomet kaltinamasis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pribėgo prie nukentėjusiojo, sugriebė jam už gerklės ir sudavė du kartus į galvos kairę sritį.

Po suduotų smÅ«gių jis apsvaigo ir visų aplinkybių gerai nurodyti negali. Nukentėjusiojo parodymus dėl smurto panaudojimo patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai J. Å ., O. J., R. V., iÅ¡ dalies ir liudytoja B. J.. Liudytojos J. Å . ir O. J. parodė, kad jos per buto langus matė aikÅ¡telėje vykusį konfliktÄ tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Jos matė, kad tarp Å¡ių asmenų vyko žodinis konfliktas dėl rezervuotos stovėjimo vietos aikÅ¡telėje ir dėl sumokėtų pinigų.

O. J. girdėjo, kad R. J. pasakė A. Ž., kad „pinigus jis atneÅ¡ dantyse“. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis tokius žodžius sakė. Taip pat J. Å . ir O. J. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, pribėgo prie sėdinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam smÅ«gius į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis pasviro į Å¡onÄ . Matė, kad R. V. sulaikė kaltinamÄ jį. Liudytoja B. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad jos sÅ«nus R.

J. išlipo iš automobilio, priėjo prie A. Ž., suėmė jam už kaklo ir užsimojo, jai surikus, jis tik A. Ž. pakratė. Smūgių nesudavė. Tuomet priėjo R. V. ir bandė jos sūnui griebti už rankos (b.l. 30). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. parodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu parodymų pilnai netvirtina, netvirtina, tos aplinkybės, kad R. J. nukentėjusiajam griebė už kaklo. Parodė, kad įvyko rankų kivirčas, nurodė, kad sūnus galėjo kažkiek papurtyti nukentėjusįjį.

Jos sÅ«nų įžeidė nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Liudytojas R. V. parodė, kad jis lauke vedžiojo Å¡unį. Matė, kaip R. J. priėjo prie sėdinčio nukentėjusiojo, užsimojo ir sudavė jam smÅ«gius. Tuomet jis griebė R. J. už rankos ir tokiu bÅ«du jį sulaikė nuo kitų smÅ«gių. Teismas nesivadovauja antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 141-145), kadangi nustatyta, kad antstolis, konstatuodamas faktinę aplinkybę, šį faktÄ atliko toje vietoje, kur sėdėjo nukentėjusysis A.

Ž., o ne iÅ¡ liudytojų J. Å . ir O. J. butų, kurios įvykį stebėjo pro atidarytus langus, todėl Å¡is įrodymas nelaikytinas objektyviu. Ä®vertinus bylos duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. J. vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ . Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jo parodymus parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 54-59), kuriuose parodė, kad R. J. pribėgęs prie jo sudavė smÅ«gį deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam į kairės pusės galvos sritį, taip pat specialisto iÅ¡vadÄ , todėl teismas tikslina faktines aplinkybes ir iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, kad R.

J. griebė nukentėjusiajam už kaklo, taip pat tikslina suduotų smÅ«gių skaičių, nurodant, kad R. J. nukentėjusiajam A. Ž. sudavė ne mažiau vienÄ smÅ«gį ranka į kairę galvos ir veido sritis. Fizinio smurto panaudojimo faktÄ ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada (b.l. 38). Joje nurodyta, kad A. Ž. nustatyta veido sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, kuris galėjo bÅ«ti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad A. Ž. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo apžiÅ«rėtas 2015-10-24 17.05 val., tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių laiko, taip pat dėl kreipimosi į medicinos įstaigÄ . Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiÅ¡kusių bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytu bÅ«du) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ . Kaltinamojo gynėja nurodė, kad nebuvo sukelti padariniai – visuomenės rimties ar vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ praktikÄ , sprendžia, kad BK 284 str. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek dėl chuliganiÅ¡kų, tiek dėl asmeninio pobÅ«džio paskatų ir motyvų.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas, ar tikslas yra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, apraÅ¡ančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje, kad BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikÅ¡mės neturi (LAT nutartys Nr. 2K-652/2007. 2K-386/2013). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus R.

J. atliko vieÅ¡oje vietoje. Dėl to ginčas nekyla. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl automobilio statymo rezervuotoje automobilių statymo aikÅ¡telėje. Kaltinamojo motina B. J., kuriÄ Ä¯vykio dienÄ lankė R. J., neturi stovėjimo vietos rezervuotoje aikÅ¡telėje. Kad nukentėjusiojo A. Ž. ir kaltinamojo R. J. Å¡eimos santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki patvirtina liudytojos B. J. parodymai, kad pagal analogiÅ¡kÄ A. Ž. skundÄ anksčiau buvo nubaustas R. J. anÅ«kas, o dabar – sÅ«nus. Kaltinamasis patvirtino, kad ginčo objektas – nesumokėti pinigai už aikÅ¡telės rezervavimÄ .

Kaltinamasis patvirtino, kad konflikto metu sakė nukentėjusiajam, kad jis pinigus turės jam atneÅ¡ti. Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is konfliktas kilo iÅ¡ asmeninių paskatų. Tačiau atsižvelgiant į formuojamÄ teisminę praktikÄ , asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad savo asmeninių santykių aiškinimuisi šiuo atveju buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta, ir dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Liudytoja J. Š. parodė, kad kilo didelis triukšmas, pati bandė visus raminti, sakė, kad tokiu būdu (smurtu) negalima spręsti tarpusavio problemų. Dėl šio įvykio ji susinervino, verkė, pergyveno dėl kaltinamojo netinkamo elgesio. Liudytoja O. J. patvirtino, kad dėl įvykio ji išsigando.

Laikytina, kad Å¡ių liudytojų poilsis ir ramybė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta. Liudytojas R. V., turintis sveikatos problemų, turėjo sureaguoti į kaltinamojo smurtÄ , dėl ko patyrė jaudulį. Nors kaltinamojo veiksmai dėl smurto vartojimo truko pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , tačiau teismas įvertina tai, kad konfliktas prasidėjo anksčiau, kai buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, konfliktas iÅ¡ pradžių vyko žodine forma, ir tęsėsi iki to laiko, kai buvo atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, įvykęs smurtas buvo viso konflikto pasekmė.

Todėl laikytina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko tam tikrÄ laiko tarpÄ , kurį stebėjo paÅ¡aliniai asmenys. Ä®vertinus visus duomenis, nustatyta, kad R. J. panaudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Ž., dėl ko vieÅ¡oje vietoje buvo kilusi sumaiÅ¡tis ir dėl Å¡ių veiksmų nepatogumų patyrė paÅ¡aliniai asmenys ir taip buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Kaltinamasis panaudodamas smurtÄ vieÅ¡oje vietoje, nesiskaitė su elementariomis moralės normomis, pasielgė ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles.

Tokie R. J. padaryti veiksmai pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , jo veikos motyvai buvo chuliganiÅ¡ki, rodantys aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ . VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ kaltinamasis pažeidė įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį, nepagarbos demonstravimu kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims.

Daiktinių įrodymų nėra              Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo jam padarytÄ 3000 eurų neturtinę žalÄ (b.l. 51).  Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimÄ atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , teismas vadovaujasi BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas vieÅ¡oje vietoje, kitų kaimynų akivaizdoje. Tačiau teismas įvertina ir paties nukentėjusiojo A. Ž. provokuojantį elgesį. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis provokavo kaltinamÄ jį, tęsdamas žodinį konfliktÄ , tai patvirtina policijos pareigÅ«nai K.

D. ir V. L., kurie nurodė, kad nukentėjusysis vaikščiojo apie policijos pareigÅ«nų automobilį ir žodžiais provokavo kaltinamÄ jį. Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, jis mažintinas.

Teismas, atsižvelgiamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikÅ¡mingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad 200 Eur neturtinės žalos dydis atitinka įstatymų reikalavimus bei nepažeidžia teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Bylinėjimosi iÅ¡laidos              Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 200 eurų advokato iÅ¡laidoms apmokėti.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas. Nukentėjusiojo patirtas 200 eurų bylinėjimo iÅ¡laidas patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b.l. 151), todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).                          Bausmės skyrimo pagrindai                          Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. J. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs liudytojų policijos pareigÅ«nų K. D. ir V. L. bei liudytojos B. J. parodymus dėl nukentėjusiojo elgesio viso konflikto metu. Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad kaltinamojo nustatytas neteisėtas elgesys yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, todėl jam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, ir jos dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str., n u s p r e n d ž i a : R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudÄ .Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , o banko kvitas pateiktas teismo raÅ¡tinės darbuotojui.KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iÅ¡ R. J. nukentėjusiajam A. Ž. 200 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 200 eurų advokato iÅ¡laidoms apmokėti, likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                              Vilma Dapkevičienė