Legislator Case Law & Legislation
e97b2dd3-c0a2-46af-9983-5721bc2da1bb AI generated

e97b2dd3-c0a2-46af-9983-5721bc2da1bb · Kauno apylinkės teismas

Case Number e97b2dd3-c0a2-46af-9983-5721bc2da1bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka Kauno apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pripažinti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, pripažinti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, IeÅ¡kovės E. B. naudai iÅ¡ atsakovės V. Z. priteisti 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ LR DK 140 str. pagrindu, IeÅ¡kovės E. B. naudai iÅ¡ atsakovės V.

Legislator headnote

AI generated

e97b2dd3-c0a2-46af-9983-5721bc2da1bb · Kauno apylinkės teismas: LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Å io įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-8409-920/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04243-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2; 1.3.6.4; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės E. B. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovei V. Z., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinį atsakovei V.

Z. dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka Kauno apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pripažinti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, pripažinti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, IeÅ¡kovės E. B. naudai iÅ¡ atsakovės V. Z. priteisti 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ LR DK 140 str. pagrindu, IeÅ¡kovės E. B. naudai iÅ¡ atsakovės V.

Z. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, IeÅ¡kovės E. B. naudai iÅ¡ atsakovės V. Z. priteisti neturtinę žalÄ - 500 Eur., patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2015-02-10 d. ieÅ¡kovė įsidarbino pardavėja pas V. Z., vykdančiÄ individualiÄ veiklÄ , pažymėjimo Nr. 018992. Darbo sutartimi buvo suderintas darbo laikas nepilnÄ darbo dienÄ , pagal sudaromÄ darbo grafikÄ .

VisÄ darbo sutarties laikotarpį ieÅ¡kovė tinkamai vykdė darbo funkcijas ir laikėsi nustatytos darbo tvarkos. Jokių pastabų ar papeikimų iÅ¡ darbdavės nebuvo gavusi. 2016-02-04 d. ieÅ¡kovė susirgo ir negalėjo atvykti į darbÄ . Apie ligÄ ji nedelsdama telefonu informavo savo darbdavę V. Z.. Su pastarÄ ja ieÅ¡kovė susitarė, kad nepraÅ¡ys gydytojo nedarbingumo pažymėjimo, gydysis iki pirmadienio (vasario 8 d.), kadangi sausio mėnesį dirbo ne po 4, o po 8 darbo valandas. 2016-02-08 ieÅ¡kovė atvyko į darbÄ , tačiau atsakovės buvo žodžiu informuota, kad ji yra atleista.

PaaiÅ¡kėjo, kad 2016-02-06 darbdavė V. Z. susirašė sau aktÄ dėl E. B. neatvykimo į darbÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ sau pasiÅ«lė ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo atleisti. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovė pateikė duomenis VSDFV, kad ieÅ¡kovę atleido iÅ¡ darbo pagal DK 136 str., 3 d. 2 punktÄ , t.y. kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista neteisėtai. Atsakovė atleisdama ieÅ¡kovę pažeidė LR DK 240 str., įtvirtintÄ darbuotojo atleidimo tvarkÄ , t.y. atsakovė raÅ¡tu nepareikalavo, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo prieÅ¡ jai skiriant drausminę nuobaudÄ .

IeÅ¡kovei buvo įteikta tik akto „Dėl E. B. neatvykimo į darbÄ " kopija. Jai nebuvo įteikta įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo kopija, atsakovė piktybiÅ¡kai neatidavė ieÅ¡kovės darbo sutarties egzemplioriaus, kuris buvo laikomas darbo vietoje.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodoma, kad IeÅ¡kovė nuo pat įsidarbinimo dienos nesilaikė sutarto grafiko, kadangi ieÅ¡kovė vis rasdavo priežasčių kodėl negali atvykti į darbÄ , tai ieÅ¡kovė serga, nors nedarbingumo pažymėjimo neima, tai ieÅ¡kovės mamos sveikata prasta, tai giminaičių mirtys ar dar kokios kitos priežastys sutrukdė jei atvykti į dirbti.

IeÅ¡kovė dirbo pardavėja, vienintele darbuotoja, todėl jos neatvykimo į darbÄ atveju atsakovė turėdavo pati važiuoti dirbti vietoje jos arba tÄ dienÄ visiÅ¡kai nevykdyti savo individualios veiklos ir prarasti pinigus bei klientus. Atsakovei jau buvo pabodę įvairÅ«s ieÅ¡kovės pasiteisinimÄ dėl kurių ji negali atvykti į darbÄ , kadangi jais jau nebetikėjo. Atsakovė augina mažametį vaikÄ , kuriam Å¡iuo metu yra tik 1 m. 4 mėn., todėl ieÅ¡kovei neatvykus į darbÄ jai tekdavo ieÅ¡koti, kam palikti savo mažametį vaikÄ ir pačiai vykti į darbÄ ir dirbti už ieÅ¡kovę.

Per visÄ laikotarpį ieÅ¡kovė buvo pateikusi tik vienÄ nedarbingumo pažymÄ , kuri įrodė, kad ieÅ¡kovė tuo laikotarpiu tikrai sirgo, o kiti jos neatvykimai į darbÄ buvo pagrįsti tik ieÅ¡kovės žodžiais, kuriais kuo toliau, tuo labiau buvo sunku patikėti. IeÅ¡kovė nėra gavusi oficialių pastabų ar papeikimų iÅ¡ darbdavės, kadangi atsakovė jos vis gailėdavo ir bandydavo pateisinti jos nuolatinius neatvykimus, nors jos nurodytos neatvykimo priežastys seniai kėlė įtarimÄ bei rodė, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja gerumu ir supratingumu ir taip siekia neatvykti į darbÄ be svarbių priežasčių.

Nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė 2015-02-04 susirgo, kadangi nėra pateikusi jokių duomenų, kad bÅ«tų kreipusis į kokiÄ nors gydymo įstaigÄ . Su atsakove nebuvo tartasi, kad ieÅ¡kovė sirgs ir nepraÅ¡ys gydytojo, kad bÅ«tų iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. IeÅ¡kovė informavo telefonu, kad sirgs ir pati nurodė, kad neims nedarbingumo pažymėjimo, atsakovė nurodydavo imti nedarbingumo pažymėjimÄ . Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡duotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas nebuvo ir "Sodros" sistemoje, taip pat ieÅ¡kovė telefonu nepateikė duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę bei toks jos elgesys nebuvo pirmas, todėl įvertinus visus turimus duomenis atsakovė nusprendė, kad nelauks ieÅ¡kovės pasirodant darbo vietoje ir pateikiant pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nebuvimo darbe.

LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Å io įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ dėl nesvarbių priežasčių visÄ darbo pamainÄ , o tiksliau net dvi pamainas t.y. 2016-02-04 ir 2016-02-05. Taip pat ieÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio nėra pateikusi jokių duomenų, kurie pagrįstų jos neatvykimo į darbÄ priežastį – ligÄ . Atsakovė nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikti pasiaiÅ¡kinimo dėl neatvykimo į darbÄ tik todėl, kad netikėo, jog ieÅ¡kovė dar ateis į darbÄ . GinÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

Darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes t.y., kad ieÅ¡kovė padarė Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir net dvi pamainas neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties, netgi ir darbdaviui nepareikalavus pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo, nelaikytina, kad paskirta drausminė nuobauda neteisėta, todėl darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Priteisiant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti ne tik į darbdavio, bet ir darbuotojo elgesį. Akivaizdu, kad neatvykusi į darbÄ savo darbo grafiko laiku ieÅ¡kovė savo elgesiu iššaukė galimas darbdavio sankcijas t.y. atleidimÄ iÅ¡ darbo.Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp Å¡alių kyla dėl pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos LR DK 140 str. pagrindu priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 500 Eur. neturtinės žalos priteisimo.

Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Dėl pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-02-10 d. ieÅ¡kovė įsidarbino pardavėja pas V. Z., vykdančiÄ individualiÄ veiklÄ , pažymėjimo Nr. 018992. Darbo sutartimi buvo suderintas darbo laikas nepilnÄ darbo dienÄ , pagal sudaromÄ darbo grafikÄ (b.l. 23). 2016-02-06 20:24 Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie ieÅ¡kovės nedarbingumÄ nerasta (b.l. 35). 2016-02-06 darbdavė V.

Z. surašė aktÄ dėl E. B. neatvykimo į darbÄ ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo (b.l. 8). 2016-02-06 atsakovės įsakymu ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktÄ (b.l. 22).Vertinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, taip pat pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ - darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , o taip pat byloje esančius įrodymus, teismas reikÅ¡mingomis ginčo sprendimui pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, nagrinėjant ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nekyla ginčo dėl fakto, jog ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ 2016-02-04 ir 2016-02-05, o Å¡ios dienos pagal darbo grafikÄ ir darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį jai nurodytos darbo dienomis (b.l. 32-33). Taip pat byloje nekyla ginčo dėl to, kad Å¡iomis dienomis ieÅ¡kovei laikinas nedarbingumo pažymėjimas nebuvo iÅ¡duotas, šį faktÄ patvirtina ir duomenys iÅ¡ VSDFV sistemos (b.l. 35).

Antra, įrodinėdama neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ ieÅ¡kovė teigia, kad 2016-02-04 d. susirgo ir negalėjo atvykti į darbÄ , apie ligÄ nedelsdama telefonu informavo savo darbdavę V. Z., su pastarÄ ja ieÅ¡kovė susitarė, kad nepraÅ¡ys gydytojo nedarbingumo pažymėjimo, gydysis iki pirmadienio (vasario 8 d.), kadangi sausio mėnesį dirbo ne po 4, o po 8 darbo valandas (b.l. 3). Tačiau atsakovė teigia nurodžiusi ieÅ¡kovei imti nedarbingumo pažymėjimÄ , o to Å¡iai nepadarius, atleidusi jÄ iÅ¡ darbo (b.l. 17).

Nagrinėjant Å¡ias Å¡alių nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl to, kad atsakovė nurodė ieÅ¡kovei neimti nedarbingumo pažymėjimo. Taip pat konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sausio mėnesį dirbo ne po 4, o po 8 darbo valandas. PrieÅ¡ingai, Å¡ias aplinkybes paneigia byloje esantis darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis (b.l. 31). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neįvykdė pagal kasacinio teismo praktikÄ jai tenkančios pareigos įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , nes nepateikė jokių jos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teiginius patvirtinančių įrodymų.Trečia, byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovė nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo prieÅ¡ jai skiriant drausminę nuobaudÄ , t.y. nesilaikė LR DK 240 str., įtvirtintos darbuotojo atleidimo tvarkos.

Vertinant šį atsakovės įstatyme nustatytos pareigos nesilaikymÄ Å¡ioje byloje esančių įrodymų kontekste, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad nagrinėjant iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , negali bÅ«ti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bÅ«tina įvertinti, ar Å¡ioje byloje nustatytas LR DK 240 str. įtvirtintos darbuotojo atleidimo tvarkos nesilaiymas iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovės interesus ir lėmė jos neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Vertinant Å¡ias aplinkybes, visų pirma atsižvelgtina į faktÄ , kad ieÅ¡kovė net ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo neatvykimo į darbÄ fakto bei nepateikė jokių neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ pagrindžiančių įrodymų.

Tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareikalavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo, atsakovė bÅ«tų gavusi neatvykimo į darbÄ svarbÄ pagrindžiančius įrodymus (pvz. laikino nedarbingumo pažymėjimÄ ar kitokį susirgimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ ), ir dėl to bÅ«tų privalėjusi priimti kitokį sprendimÄ . Ketvirta, vertinant drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ LR DK 228 str. nuostatų kontekste, teismas remiasi teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustų A.

Z. ir E. B. parodymais, kurios nors ir netiesiogiai, bet patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės netinkamo darbo grafiko laikymosi, dažno neatvykimo į darbÄ nepraneÅ¡us darbdavei (atsakovei) ar nenurodžius svarbių neatvykimÄ pagrindžiančių priežasčių. Abi liudytojos taip pat patvirtino aplinkybes, kad dėl ieÅ¡kovės darbo grafiko nesilaikymo atsakovė pati turėdavo skubiai vykti į darbÄ , ieÅ¡koti galimybių palikti mažametį vaikÄ , nes jos vykdomos individuali veiklos pelnas priklausė tik nuo jos pačios ir ieÅ¡kovės tinkamų darbo funkcijų atlikimo.

IÅ¡klausęs Å¡ių liudytojų parodymų ir atsižvelgdamas į nuosekliai ir neprieÅ¡taringai iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu bei laikyti juos nepatikimais ar Å¡aliÅ¡kais, todėl pripažįsta, kad liudytojos, nors ir netiesiogiai, bet patvirtino atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes.Penkta, teismas atsižvelgia į faktÄ , kad atsakovė vykdo individualiÄ veiklÄ , todėl jos veiksmai nepareikalaujant iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, o taip pat neskiriant drausminių nuobaudų už galimai anksčiau ieÅ¡kovės nesilaikytÄ darbo grafikÄ bei kiti panašūs veiksmai gali bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į artimų tarpusavio santykių mažoje įmonėje specifikÄ , kurie lemia mažiau formalizuotÄ darbo santykių įgyvendinimÄ . ŠeÅ¡ta, ieÅ¡kovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl galimai ieÅ¡kovės dirbtų virÅ¡valandžių Å¡ioje byloje nenagrinėtinos, nes ieÅ¡kinyje nėra pareikÅ¡tas atitinkamas reikalavimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos įrodyti neatvykimo į darbÄ priežasčių ir svarbos, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai dėl pripažinimo, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, taip pat pripažinimo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta pagal LR DK 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos LR DK 140 str. pagrindu priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 500 Eur. neturtinės žalos priteisimo Vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos LR DK 140 str. pagrindu priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2016-02-06) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 500 Eur. neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į faktÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl pripažinimo, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta neteisėtai, yra atmestas, todėl atmestini ir nurodyti iÅ¡vestiniai reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteistina 300 Eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 36-37).Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,48 Eur (CPK 88str.) (b. l. 2). Teismas, vadovaudamasis LR DK 136 str., 228 str., 235 str., 240 str., CPK 270 str., n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V.

Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur. (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 3,48 Eur (tris eurus 48 ct.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                                  Linas Baublys