2021-05-26 Nr. AB-11247-3-61-3-00972-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1586-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00972-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 51.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. Z. 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-1285 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą atidėti skundo nagrinėjimą iki kol Nacionalinė žemės tarnyba pateiks duomenis apie apsaugos zonos įregistravimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Bendrovė) reikalavimo nugriauti statinį (toliau – ir Statinys), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kuriame yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjas nesutiko su Raštu įforminto sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimą argumentu, kad Taryba neturi įgaliojimų nagrinėti tokį ginčą, kadangi, jo nuomone, ginčo esmė susijusi su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 39 straipsniu (2000 m. liepos 20 d. įstatymo Nr. VIII-1881 redakcija). Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnyje (2004 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-2307 redakcija) įtvirtinta elektros tinklų teisėtumo prezumpcija, kadangi statybą leidžiantis dokumentas Statiniui išduotas 1990 m. liepos 25 d. Ginčas turėtų būti nagrinėjamas pagal Statinio atsiradimo metu galiojusius įstatymus, be kita ko, 1965 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio proceso kodeksą.

3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė nustatęs, kad tiek Sklype esantis pastatas-gyvenamasis namas, tiek pastatas-garažas, kuris šiuo atveju ir yra Statinys, pastatyti po 0,4 kV elektros oro linija L-200 (tarp atramų Nr. 200/5 – 200/6), šie pastatai įregistruoti kaip nebaigti statyti pastatai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Sklype nėra įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – elektros tinklų apsaugos zonų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, ankstesnės ir jam palankesnės įstatymo redakcijos galiojimo metu nepradėjęs realizuoti galimybės įteisinti Statinį, dabar neturi įgijęs tokią teisę. Atsakovas tvirtino, jog jis nėra įgaliotas vertinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjui pareikšti reikalavimai, susiję su Statinio projektiniais sprendimais ir Sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo pagrįstai nutrauktas (Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės), 48.1 p.). Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, prašydamas pagal kompetenciją įvertinti, ar Sklype esantys pastatai atitinka projektinius sprendinius ir kitus būtinus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą persiuntė ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamas į pastarajai įstaigai suteiktą kompetenciją organizuojant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių Rašto teisėtumą ar patvirtinančių, kad Taryba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje, ir tai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė Tarybos išvadai, jog jai nesuteikta teisė vertinti Statinio statybos / rekonstrukcijos teisėtumo, todėl ji pagrįstai bei teisėtai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 341 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, o surinktą medžiagą persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai bei Inspekcijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog jis santykiuose su pareiškėju veikė tik taip, kaip tai numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjas neįrodė Statinio statybos / rekonstrukcijos tikslios datos bei teisėtumo, nepaneigė galiojančios 1988 metais pradėtos eksploatuoti 0,4 kV oro linijos L-200 statybų teisėtumo prezumpcijos (be kita ko, nepagrindė savo teiginių, jog Bendrovė oro liniją savavališkai pastatė per arti Statinio stogo). Pats pareiškėjas nurodė, jog Statinio projektas buvo suderintas ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas tik 1990 m. liepos 25 d., t. y. po ginčo oro linijos įrengimo. Bendrovės siųstais raštais buvo siekiama ne priversti pareiškėją nugriauti Statinį, bet užtikrinti jai priklausančių skirstomųjų tinklų saugumą bei patikimumą, teisinį reguliavimą atitinkantį jų eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą. Pareiškėjui siųstame įspėjime nurodyti keli galimi jo elgesio variantai, tarp jų – galimybė pateikti paraišką dėl elektros oro linijos perkėlimo ar rekonstravimo savo asmeninėmis lėšomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo ne kartą prašė pareiškėjo bendradarbiauti ir pateikti Statinio statybos metus bei teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau tokio dokumentai nebuvo pateikti iki šiol.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. Z. skundą.

8. Teismas nustatė, kad Taryba 2020 m. sausio 21 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstą pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. skundą, o 2020 m. sausio 30 d. – analogiško turinio pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. skundą. Pareiškėjas skunduose nurodė, jog jis 2020 m. sausio 30 d. iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo pranešimą, kuriame reikalaujama per 2 mėnesius nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), arba savo lėšomis perkelti Bendrovei priklausančius elektros energetikos objektus. Pareiškėjas nesutiko su tokiais reikalavimais ir prašė juos pripažinti nepagrįstais.

9. Taryba ginčijamame 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-1285 nusprendė nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą (Skundų nagrinėjimo taisyklių 48.1 p.), pagal kompetenciją persiuntė skundą ir nagrinėjimo metu surinktą medžiagą įvertinti Nacionalinei žemės tarnybai ir Inspekcijai. Taryba konstatavo, jog ji nėra įgaliota vertinti ir (ar) konstatuoti, ar Bendrovės pareiškėjo atžvilgiu keliami reikalavimai, susiję su Statinio projektiniais sprendimais ir Sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl pastato statybos / rekonstrukcijos teisėtumo. Tai, ar pastatas (Statinys), kuris patenka į oro linijos laidų apsaugos zoną, yra pastatytas / rekonstruotas teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, ar jis pastatytas / rekonstruotas iki oro linijos eksploatavimo pradžios, ar po to, yra esminės aplinkybės, kurias privalu nustatyti, siekiant įvertinti pareiškėjo reiškiamų pretenzijų pagrįstumą. Taryba nustatė, kad Statinys įregistruotas kaip nebaigtas statyti pastatas, o Sklype nėra įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – elektros tinklų apsaugos zonų. Taigi, pareiškėjo skunduose iškeltas klausimas priskirtinas ne Tarybos, o Inspekcijos kompetencijai. Teismas padarė išvadą, kad Taryba pagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tokį sprendimą priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, priimdamas Raštą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Raštas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo panaikinti Raštą bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 11. Pareiškėjas K. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-1285 (įskaitant dalį, kurioje teigiama, kad „ginčo OL tenkina viešąjį interesą, todėl servituto nustatymui nereikalingas sklypo savininko sutikimas“) bei įpareigoti atsakovą pasisakyti dėl situacijos sprendimo alternatyvos – galimybės pareiškėjo lėšomis pakeisti ginčo oro linijos laidus į izoliuotus laidus (ginčo sklypo ribose), taip rekonstruojant oro liniją, pavedant AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal tokį sprendimą išduoti technines sąlygas, taip pat įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjas mano, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nes Raštas susijęs ir su L. Z. nuosavybe ir joje nustatytais servitutais (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė). Teismas neatsižvelgė į Skundų nagrinėjimo taisyklių 44.1 papunktį, kuriame numatyta Tarybos teisė sustabdyti skundo nagrinėjimą, kai būtina gauti informaciją, taip pat į 50 punkte numatytas skundo nagrinėjimo nutraukimo teisines pasekmes (pareiškėjas neturi teisės vėl kreiptis į Tarybą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Pareiškėjas teigia, kad Taryba nemotyvavo Rašto dalies dėl Bendrovės veiksmų pagrįstumo, todėl susidaro įspūdis, jog skundo nagrinėjimas šioje dalyje nebuvo baigtas (skundas neatmestas ir skundo nagrinėjimas nenutrauktas). Atsakovas galėjo nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Bendrovės reikalavimo atlikti veiksmus pagrįstumo bei ginčo elektros oro linijų teisėtumo, o skundo dalies dėl apsaugos zonų (servituto) taikymo nagrinėjimą privalėjo sustabdyti Skundų nagrinėjimo taisyklių 44.1 papunkčio pagrindu. Skunde buvo keliamas ne vienas klausimas, o pateikti du prašymai, kurie nebuvo identiški.

Atsakovas Rašte pasisakė ne dėl visų pareiškėjo prašymų (pvz., prašymo sudaryti su Bendrove taikos sutartį, įpareigoti Bendrovę patikrinti, ar esama situacija Sklype yra pavojinga, bei pateikti dėl to išvadą) ir nepagrįstai laikė, jog gavo du identiškus pareiškėjo prašymus. Pareiškėjas akcentuoja, kad prie skundo buvo pridėtas 2008 m. spalio 1 d. sprendimas, kuriame nurodyta, jog, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sklype esantis Statinys 1994 metais buvo įregistruotas kaip nebaigta statyba, todėl Taryba neturėjo pagrindo kreiptis į Inspekciją.

Inspekcija ginčo nagrinėjimo metu priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Statiniui 1997 m. spalio 6 d. buvo išduota pažyma apie statybą be nukrypimų nuo projektinių sprendinių ir įregistruotos daiktinės teisės į jį, todėl pareiškėjas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja, nes pareiškėjas neįteisino Sklype esančių pastatų. Pareiškėjas teigia, kad Sklype esančių pastatų statyba nedaro pažeidimo, kol pastatai nėra naudojami, ir nesukelia realios grėsmės Bendrovės nuosavybei.

Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčui aktualus statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 1990 m. kovo 25 d., vėliau (1990 m. liepos 31 d.) pakeistas pagal suderintą projektą, o nutarimas dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo priimtas 1992 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas įvykdė tuo metu teisės aktuose jam numatytas pareigas, buvo apdairus ir rūpestingas statytojas. Teisės aktai, priimti po projekto suderinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjant bylą praleista daug ginčui tinkamai išspręsti reikalingos medžiagos, pavyzdžiui, teismas nepasisakė dėl pateikto (duomenys neskelbtini) projekto, kuriuo įrodinėjama ginčo oro linijų savavališka statyba (prijungus naujus vartotojus ir atlikus rekonstrukciją, po 1992 m. liepos 25 d. oro linijos buvo perkeltos arčiau gyvenamojo namo), taip pat dėl to, kad oro linijų teisėtumo prezumpcija gali būti taikoma tik iki 1990 m. kovo 11 d., nors šiuo atveju ją siekiama taikyti po 1990 m. liepos 25 d.

Ginčo Sklypo savininkė L. Z. Bendrovės darbuotojų buvo patikinta, kad naujai įrengtos oro linijos yra laikinos, Bendrovė nepateikė jai išsamios informacijos apie ginčo oro linijų perkėlimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčo situacija trunka jau 23 metus, ji susiklostė dėl Bendrovės neveikimo, netinkamo informavimo ir pan. Pareiškėjas mano, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas eksploatacinių žinių lapelis nereikšmingas bylai, nes jame padaryta įrašas apie (duomenys neskelbtini) gatvės prijungimą, bet ginčo oro linijos yra (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Sklype turi būti taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos, taigi, išnyko aplinkybė, atsakovo teigimu, trukdžiusi nagrinėti skundą. Pareiškėjo įsitikinimu, Taryba kitoms įstaigoms persiuntė nagrinėti ne visus klausimus, kurių ji pati neturėjo įgaliojimų nagrinėti, o Rašte pasisakydama dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo taikymo Sklypui, peržengė savo įgaliojimų ribas (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d.).

Be to, Taryba nepagrįstai laikė, kad ginčo elektros linija yra pagrindas įregistruoti apsaugos zoną kaip tenkinančią viešąjį interesą, nes ši oro linija prijungta tik prie kelių buitinių vartotojų (neaprūpina elektra viešojo intereso kategoriją atitinkančių vartotojų). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas nukrypo nuo paruošiamuosiuose dokumentuose nagrinėtų klausimų. Pagrindinis skundo reikalavimas buvo panaikinti Raštą bei įpareigoti Bendrovę atlikti veiksmus – pateikti visus ginčo oro linijos statybos dokumentus.

Teismas vertino tik atsakovo nurodytas aplinkybes ir jas laikė nustatytomis teisingai, netikrino paruošiamųjų dokumentų priedų, nepasisakė dėl ginčo oro linijų statybos teisėtumo. Pareiškėjas pažymi, kad elektros oro linijų prijungimas prie transformatorinės yra skirtingas, todėl ginčui aktuali ne konkrečios transformatorinės pastatymo data, o linijos atramos prijungimo data (trečiojo suinteresuoto asmens pateiktame eksploataciniame lapelyje oro linijų atramų prijungimas išsidėsto nuo 1988 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d.).

Argumentai, kad pareiškėjas jau žinojo apie esamą elektros liniją, yra niekiniai, ypač atsižvelgiant į principą „iš ne teisės teisė neatsiranda“. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai vilkinant apsaugos zonos ginčo elektros linijai įregistravimą, siekiant gauti didesnę apsaugos zoną (pagal vėlesnį reglamentavimą numatyti 2 m vietoj 1 m), yra neteisėti. Bendrovės reikalavimas nugriauti visą Statinį taip pat yra netikslus, nes ginčo oro linijos apsaugos zona sudaro iš viso 4 m, nors Statinys (garažas) yra 6 m aukščio.

Pabrėžta, kad ginčo elektros linijos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, jos neminimos ir Statiniui išduotame statybą leidžiančiame dokumente, todėl, atitinkamai, Bendrovė negali reikalauti nustatyti servitutą Sklype. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismo sprendimu buvo išspręstas nuosavybės klausimas, nors tokia kompetencija administraciniam teismui nesuteikta. Pareiškėjas taip pat apžvelgia, jo įsitikinimu, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisės principus, tarp jų – teisingumo principą.

13. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad L. Z. prisimena kai kuriuos pokalbius su Bendrovės darbuotojais, kurie patvirtina pareiškėjo teiginius apie Bendrovės neveikimą, pavyzdžiui, apie nereagavimą į daugkartinius L. Z. prašymus spręsti susidariusią situaciją bei suteiktą klaidingą informaciją, kad ginčo oro linijos yra laikinos. L. Z. matė savo ir gretimų žemės sklypų planus, dalyvavo teritorijų planavimo dokumentų rengime, todėl ji yra susipažinusi su tomis elektros linijomis, kurios teisėtai įrengtos bei tinkamai pažymėtos. Pareiškėjo vertinimu, byla yra sudėtinga, nes susijusi su statybų teise (turi būti nagrinėjama, ar trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai reikalauja nugriauti Statinį), o tokia bylų kategorija savaime reiškia didelę ginčo vertę, sukeliamas teisines pasekmes (pvz., Sklype esančių statinių vertei).

14. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas pakartoja, jog jis nėra kompetentingas vertinti, ar Bendrovės pareiškėjui pareikšti reikalavimai, susiję su Statinio projektiniais sprendiniais ir sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti, kadangi, be kita ko, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Nacionalinės žemės tarnybos ir Inspekcijos vėliau priimti sprendimai pareiškėjo keliamais klausimais nėra reikšmingi ginčo dėl Rašto teistumo nagrinėjimui, juolab kad Taryba neturi teisinio pagrindo vertinti kitų įstaigų priimtų sprendimų pagrįstumą. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas anksčiau neprašė įtraukti į bylos nagrinėjimą L. Z., o apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teikia naujus įrodymus, nepaisydamas to, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia ginčo aplinkybes. Mano, kad nebuvo pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą L. Z., nes teismo sprendimas nedaro įtakos jos nuosavybės teisių į Statinį apimčiai (juo nebuvo nustatytas servitutas, įpareigojimas atlikti veiksmus ar pan.), o, nutraukus pareiškėjo skundo nagrinėjimą, L. Z. teisė kreiptis į Tarybą nebuvo apribota. Pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą ir teismą, veikė išimtinai savo vardu ir būtent dėl savo galbūt pažeistų ar ateityje numatomų apriboti teisių apgynimo. 2020 m. sausio 3 d. įspėjimas buvo adresuotas ne pareiškėjui, o Sklypo ir jame esančių pastatų savininkei – L. Z., pastaroji niekur nesikreipė dėl Bendrovės veiksmų, priešingai, ji atliko įspėjime nurodytus alternatyvius veiksmus, t. y. pateikė paraišką dėl elektros oro linijos perkėlimo ar rekonstravimo savo asmeninėmis lėšomis. Kadangi pareiškėjas Statinyje gyvena kartu su L. Z., procesiniai dokumentai buvo siunčiami tuo pačiu adresu, manytina, jog ji žinojo apie vykstantį teisminį procesą, tačiau nebuvo juo suinteresuota ir neparodė noro įstoti į procesą trečiuoju asmeniu.

18. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas vietoj apeliacinio skundo iš esmės padavė naują skundą, nes jame išdėstė naujus argumentus bei faktines aplinkybes (pvz., dėl to, kad Taryba turėjo sustabdyti skundo nagrinėjimą). Mano, kad atsakovas, vadovaudamasis gero viešojo administravimo principu, į situaciją ir pareiškėjo pretenzijas pažiūrėjo itin atsakingai ir, kiek įmanoma, pasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių. Tai, kad kai kurie teiginiai Rašte pareiškėjui nepalankūs, savaime nereiškia, jog jo teisės buvo suvaržytos.

Atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas jo kompetencijai (Taryba veikia energetikos srityje, tačiau pareiškėjo argumentai susiję su statybų teisėtumu, (ne)nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis). Pareiškėjas anksčiau nebuvo prašęs, kad du jo skundai būtų nagrinėjami atskirai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl Statinio statybos teisėtumo, pakartoja, jog Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog Statinio statyba yra visiškai ir teisėtai užbaigta, o pareiškėjas iki šiol nepateikė Bendrovei įrodymų nei apie Statinio statybos teisėtumą, nei apie 1997–2020 metais teisėtai atliktą Statinio rekonstrukciją, be to, ginčo oro linija buvo nutiesta bei pradėta eksploatuoti 1988 metais (eksploatacinių žinių lapelyje pateikiami duomenys apie visą oro liniją, kurios dalis šiuo atveju eina virš Sklypo ir jame esančių pastatų; dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini) gatve; senos transformatorinės pakeitimas nauja neturėjo įtakos oro linijos trasai), šiuo atveju galioja teisėtumo prezumpcija.

Pareiškėjo įsitikinimas, jog ginčo oro linijos turėjo būti įregistruotos, nepagrįstas (Civilinio kodekso 4.253 str. 1 d., Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d.). Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis teismų praktika, akcentuoja, kad elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, taigi, ginčo elektros linijos tenkina viešąjį interesą. Oro linijų apsaugos zonų nustatymas bei draudimas jose atlikti statybos ar kitus darbus nėra savitiksliai, nes tokiu reguliavimu siekiama apsaugoti asmenų turtą bei sveikatą, užtikrinti tinkamą bei saugų oro linijų eksploatavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas pažeidė rūšinio bylų teismingumo taisykles, kadangi teismas nesprendė dėl nuosavybės teisių klausimų. Teismas nustatė, ištyrė ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, išvadas pagrindė nuosekliai išdėstytais motyvais.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pažymi, kad Bendrovei nėra žinomi jokie L. Z. pokalbiai su jos darbuotojais, pareiškėjas neprašė apklausti šį asmenį bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Nepaisant pareiškėjo bandymų išplėsti ginčo ribas, byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statybą leidžiančių dokumentų ar kitų klausimų, galinčių turėti įtakos Statinio vertei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-1285 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą atidėti skundo nagrinėjimą iki kol Nacionalinė žemės tarnyba pateiks duomenis apie apsaugos zonos įregistravimą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

23. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra pateikęs prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

28. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvuoja, t. y. nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

30. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į atsakovą dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020m. sausio 3d. pranešimo Nr. -20KR-SD-21, kuriame pranešama, kad „statinys (namas), esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas elektros oro linijos apsaugos zonoje. Statinys trukdo saugiai eksploatuoti elektros tinklus bei gedimo atveju gali sukelti gaisrą ar pavojų Jūsų gyvybei. Tokius statinius yra draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti ar griauti be raštiško sutikimo, tad prašome jūsų: iškelti statinį iš elektros tinklų apsaugos zonos iki 2020-03-24 arba pateikti paraišką dėl elektros oro linijos perkėlimo ar rekonstravimo savo asmeninėmis lėšomis“.

32. Atsakovas 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-1283 pareiškėjui atsakė, kad nustatė, kad atsakovas nėra įgaliotas įvertinti ir (ar) konstatuoti, ar skundžiamos įmonės pareiškėjo atžvilgiu keliami reikalavimai, susiję su pareiškėjo sklype esančio statinio projektiniais sprendimais ir sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti, todėl atsakovas nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir pagal kompetenciją persiuntė skundą su surinkta medžiaga įvertinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos.

33. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad įstatymo viršenybės principas reiškia, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsakovo atliekamos funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje. Šio įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje papildomai nustatyta, kad atsakovas pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

34. Asmenų skundų nagrinėjimo procedūros įtvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintose Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklėse. Šių taisyklių 48.1 punktas nustato, kad atsakovas nutraukia skundo nagrinėjimą, jeigu neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo skunde minimi pastatai - gyvenamasis namas bei garažas, esantys (duomenys neskelbtini), pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruoti kaip nebaigti statyti pastatai. Skunde minimas garažas ir yra statinys, kuris pastatytas po 0,4 kV elektros oro linija L-200 (tarp atramų Nr. 200/5 – 200/6). Pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype, kuriame yra minimi pastatai, nėra įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – elektros tinklų apsaugos zonų.

36. Įvertinus paminėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus pareiškėjo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl statinių statybos laiko, teisėtumo, taip pat įvertinus atsakovo kompetenciją elektros energetikos sektoriuje, konstatuotina, jog atsakovas nėra įgalintas įvertinti ir spręsti, ar AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020m. sausio 3d. pranešime pateikti pasiūlymai, susiję su žemės sklype esančio statinio projektiniais sprendimais ir sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti. Todėl darytina išvada, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių 48.1 punkto nuostatomis, 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-1283 nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.

37. Kartu sutiktina su atsakovo 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-1283 priimtu sprendimu persiųsti pareiškėjo skundą su surinkta medžiaga Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Statybos inspekcija, o pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas konkrečiam žemės sklypui ar jo daliai taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą yra organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinio proceso taisykles, nes nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nes į bylą neįtraukė L. Z., kuri yra žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šios straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

40. Apeliacinės instancijos teismo kolegija įvertinusi šioje byloje kilusio ginčo pobūdį – ginčas vyksta dėl atsakovo rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą, taip pat atsižvelgusi atsakovo 2020 m. kovo 12 d. rašto Nr. R2-(VTGI)-1283 turinį, t.y. į tai, kad atsakovas nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir jokia forma nepasisakė dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės L. Z. teisių ir pareigų, taip pat atsižvelgusi į tai, jog atsakovo 2020 m. kovo 12 d. raštas L. Z. jokių teisių ar pareigų nesukuria ir nepanaikina, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto procesinio pažeidimo, nes nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

41. Papildomai pažymėtina, kad kaip patvirtina ir pats pareiškėjas, jis nėra žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Tuo tarpu AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020m. sausio 3d. pranešimas Nr. -20KR-SD-21, dėl kurio pareiškėjas su skundu kreipėsi į atsakovą, buvo adresuotas būtent statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui. Įvertinus šias faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę atmesti pareiškėjo skundą vien dėl to, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ pranešimas nebuvo skirtas pareiškėjui ir niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų.

42. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė