2026-01-07 Nr. AB-466-3-61-3-05703-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-50-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05703-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.1; 13.6.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ME Transportas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Everwest“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-16-562 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir MD) 2023 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 1AE-126 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ (toliau – ir MD sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. 2022 m. sausio 10 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekėms „salyklinis alus BODD PU AL“ (1 920 l, 2 127,6 kg) (toliau – ir Prekės) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018228075 (toliau – ir Tranzito deklaracija). Tranzito procedūros vykdytoju nurodyta Bendrovė. Krovinys buvo nukreiptas į Latvijos muitinės pasienio postą (LV000814). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. sausio 16 d. Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.16/16)-2V-1555 (toliau – ir 2022 m. vasario 3 d. raštas) informavo pareiškėją apie tai, kad tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją neužbaigta, kadangi nebuvo gauta reikiama informacija.

Tuo pagrindu Vilniaus teritorinė muitinė pareikalavo, kad pareiškėjas per 28 dienas nuo šio rašto gavimo pateiktų detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Bendrovė, 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. R-22.002 (toliau – ir 2022 m. vasario 10 d. raštas) atsakydama į Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. vasario 3 d. raštą, paaiškino, jog 2022 m. sausio 10 d. Bendrovės transporto priemone (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo gabenamos prekės į Rusijos Federaciją pagal Tranzito deklaraciją.

Transporto priemonė, prekės, jas lydintys dokumentai bei Tranzito deklaracija buvo pateikti Latvijos (LV000814) kelio posto muitinės pareigūnams. Po muitinės tikrinimo bei įforminimo, krovinys buvo išleistas vykti toliau į Baltarusiją. Pareiškėjas paprašė leisti užbaigti tranzito procedūrą, pažymėjo, kad krovinio pagal minėtą tranzito deklaraciją išgabenimą patvirtina Rusijos muitinės įforminta importo deklaracija Nr. 10013160/251120/0674586, kurios kopiją pridėjo. 2022 m. gegužės 17 d. pareiškėjas gavo Vilniaus teritorinės muitinės el. laišką, kuriame nurodyta, kad dėl karo ir bendradarbiavimo tarp institucijų nutraukimo, Vilniaus teritorinė muitinė negalėjo atsižvelgti į Bendrovės pateiktą Rusijos muitinėje įformintą importo deklaraciją, todėl tranzito procedūra yra nebaigta.

Vilniaus TM prašė pateikti įrodymus, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai Latvijoje. Ji taip pat prašė pateikti kelių transporto važtaraštį CMR Nr.01/10 (2022 m. sausio 10 d.), kurio pagrindu buvo įforminta minėta deklaracija. Reaguodamas į minėtą Vilniaus TM raštą, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į savo klientą pateikti informaciją, kuri patvirtintų muitinės procedūros užbaigimą. 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas gavo 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus TM sprendimą, kuriame padaryta išvada, kad pagal Tranzito deklaraciją (2022 m. sausio 10 d.) gabenamos prekės nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms forminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta, dėl ko esą atsirado importo skola muitinei.

Tuo pagrindu nuspręsta pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pareiškėjui atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 5 793 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), o taip pat nuspręsta skirti pareiškėjui 579 Eur baudą. Nesutikdamas su Vilniaus TM sprendimu, 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas dėl jo pateikė skundą. 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl skundo trūkumų pašalinimo, prie kurio pridėjo nurodytos dalies skundo priedų vertimus į lietuvių kalbą – gavėjo patvirtinimo apie krovinio gavimą, 2022 m. vasario 10 d. atsakymo Vilniaus teritorinei muitinei su priedu ir Rusijos Federacijos gavėjo patvirtintas CMR kopijas. 2023 m. kovo 8 d.

Muitinės departamento sprendimu Nr. 1AE-126 pareiškėjo skundas atmestas ir patvirtintas Vilniaus TM sprendimas.

2.2. MD sprendimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Vilniaus TM sprendimas. Anot Muitinės departamento, tinkamam Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymui pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), turėjo būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba minėto dokumento kopija, patvirtinta Rusijos muitinės, o tuo tarpu kiti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (nei CMR važtaraštis, nei importo deklaracijos kopija iš kompiuterinės sistemos) nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra, ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje.

2.3. Priešingai negu yra nurodoma MD sprendime, pareiškėjas Vilniaus TM pateikė visus galiojančių teisės aktų reikalaujamus įrodymus, sudarančius pagrindą konstatuoti pradėtos Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje pateiktas sąrašas alternatyvių dokumentų, kurių pateikimas leidžia konstatuoti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjo Vilniaus TM pateikta Rusijos Federacijos importo deklaracija yra pakankamas įrodymas spręsti apie Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Iš nurodytos importo deklaracijos aiškiai matyti, jog krovinys išgabentas už Sąjungos muitinės teritorijos. Tam, kad būtų patvirtintas tokios deklaracijos tikrumas, Vilniaus TM turėjo visas galimybes kreiptis į Rusijos muitinę arba kitas šios šalies institucijas, kas įprastai ir būdavo daroma analogiškose situacijose, su kuriomis yra susidūręs pareiškėjas. Iš esmės ir pati Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja tai, kad tranzito vykdytojui tam, kad pagrįsti Sąjungos tranzito užbaigimą, visiškai pakanka pateikti atitinkamų trečiosios valstybės muitinės dokumentų kopijas, o valstybės, kuriose yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra, muitinė turi pareigą kreiptis dėl tokių kopijų tikrumo patvirtinimo į atitinkamą kompetentingą trečiosios šalies instituciją (akivaizdu, kad pats tranzito vykdytojas neturi įgaliojimų kreiptis, kaip kad šiuo atveju, į Rusijos muitinę tam, kad būtų patvirtintas deklaracijos tikrumas, ir gauti tokį atsakymą, tą galima padaryti tarpvalstybiniu instituciniu lygmeniu – būtent kreipiantis pačiai muitinei), o tai šiuo atveju nebuvo padaryta atsakant, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Rusijos institucijų yra nutrūkęs.

2.4. MD sprendime nepagrįstai teigiama, jog kreipimasis į Rusijos Federaciją dėl pateiktos importo deklaracijos kopijos tikrumo patikrinimo nėra muitinės pareiga ir neva muitinė pagrįstai ir teisėtai šioje situacijoje veikė pasyviai. Pats pareiškėjas neturi ir neturėjo jokių realių galimybių pats gauti importo deklaracijos tikrumo patvirtinimą. Pareiškėjas jau yra bandęs pats kreiptis į Rusijos Federacijos įgaliotas institucijas dėl importo deklaracijų kopijų patvirtinimo (kitoje byloje) ir yra gavęs atsakymą, kad el. būdu suformintos importo deklaracijos dar papildomai nėra atspauduojamos, o ASMP (EDC) taip pat neišduoda patvirtintų muitinės deklaracijų kopijų.

Tai tik dar kartą patvirtina pareiškėjo argumentus dėl el. forma pateiktos Rusijos importo deklaracijos tinkamumo bei leistinumo. Pareiškėjas negali būti įpareigojamas pateikti tai, kas objektyviai nėra išduodama, kaip kad šiuo atveju, negana to, kad faktinį prekių išvežimą iš Bendrijos muitų ribų parodo ir visa eilė kitų pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų. Vienintelė galimybė Vilniaus TM patikrinti Rusijos Federacijos importo deklaracijos kopijos tikrumą (ką ir taip savaime patvirtina į šią bylą pateiktas dokumentas iš el. sistemos), kreipiantis į atitinkamas šios valstybės institucijos, kas nebuvo net bandoma padaryti.

Vilniaus TM pareigą kreiptis į Rusijos Federaciją dėl pareiškėjo pateiktos importo deklaracijos kopijos tikrumo savaime patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1995 m. vasario 24 d. susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (kuris yra galiojantis), kurio 4 straipsnio 2 dalis aiškiai įtvirtinta, jog šalių muitinės administracijos esant prašymui pateikia viena kitai duomenis apie tai, kad patvirtinimas arba kiti dokumentai, kuriuos pateikė joms pavaldžios muitinės įstaigos, yra tikri ir juose nurodyta visa reikalinga informacija.

Taigi, galiojančiame teisės akte yra įtvirtinta aiški muitinės galimybė ir kompetencija kreiptis į Rusijos Federacijos institucijas dėl jai reikiamų dokumentų tikrumo patvirtinimo, jei toks klausimas iškyla (kaip kad įvyko šiuo atveju). Tačiau muitinė šia galimybe nepasinaudojo. Vietoj to, kad patikrintų pareiškėjo pateiktą informaciją, Vilniaus TM nusprendė bausti pareiškėją, nors neturi jokių objektyvių duomenų apie prekių pasilikimą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teritorijoje, o visi pareiškėjo pateiki įrodymai liudija, kad prekės buvo išgabentos už ES ribų ir Sąjungos tranzito procedūra užbaigta.

Šiuo atveju darytina išvada, kad Vilniaus TM veiksmai yra biurokratiniai, formalūs ir nepagrįsti, pažeidžia konstitucinį principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (vietoj to, kad padėtų pareiškėjui įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, muitinė pareiškėją baudžia).

2.5. Net ir suprantant akivaizdžias priežastis, dėl kurių bendradarbiavimas tarp šalių institucijų yra nutrūkęs, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus TM apie nebaigtą Sąjungos tranzito procedūrą pareiškėją informavo dar 2022 m. vasario 3 d. raštu, o savo atsakymą su Rusijos importo deklaracijomis pareiškėjas išsiuntė dar 2022 m. vasario 10 d. Tuo metu bendradarbiavimas tarp šalių dar nebuvo nutrūkęs, dėl ko darytina išvada, kad buvo pakankamai laiko Vilniaus TM pasitikrinti pateiktos Rusijos importo deklaracijos autentiškumą ir priimti sprendimą dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Pareiškėjas negali prarasti Įgyvendinimo reglamento garantuojamų teisių į teisėtą lūkestį, jog Sąjungos tranzito procedūra bus užbaigta, jeigu jis pateiks atitinkamos trečiosios valstybės importo deklaracijų kopijas (ką reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1–2 d.). Juo labiau, kad istoriškai tai būdavo daroma ir tai buvo priimtina bei taikoma praktika. Todėl pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad ir šiuo atveju bei pagrindu muitinės tranzito procedūros bus užbaigiamos, nepaisant to, kad dėl tam tikrų objektyvių bei nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių bendradarbiavimas tarp Sąjungos valstybės ir trečiosios šalies, į kurią importuotos prekės, yra nutrūkęs. Tokios išimties nenumato ir Įgyvendinimo reglamentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktos Rusijos importo deklaracijos ištrauktos tiesiogiai iš sistemos, kurioje jokie pakeitimai / pataisymai yra negalimi, taigi negali kilti ir jokių abejonių dėl tokių deklaracijų tikrumo net ir nesant Rusijos muitinės patvirtinimui dėl jų autentiškumo. Galiausiai, po Vilniaus TM sprendimo priėmimo pareiškėjas iš kliento gavo ir Vilniaus TM 2022 m. gegužės 17 d. el. laišku prašytą pateikti dokumentą – kelių transporto važtaraščio CMR Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.) kopiją su gavėjo spaudais ir Rusijos muitinės spaudais, ką pateikė kartu su skundu dėl Vilniaus TM sprendimo. Šis įrodymas savaime kartu su Rusijos Federacijos importo deklaracija patvirtina faktą, kad krovinys faktiškai buvo išgabentas už Sąjungos muitų teritorijos ribų, kas reiškia, jog Sąjungos tranzito procedūra turėjo būti laikoma užbaigta, ko Muitinės departamentas nepagrįstai tinkamai to neįvertino.

2.6. Priešingai nei sprendė Muitinės departamentas, pagal Tranzito deklaraciją gabentas krovinys buvo išvežtas iš Sąjungos muitų teritorijos (arba bent labiau tikėtina) bei buvo pagrindas Sąjungos tranzito procedūros užbaigimui, kas tuo pačiu reiškia, kad MD sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Negali būti toleruojama tokia situacija, kuomet esant akivaizdiems ir visapusiškiems įrodymams apie tai, kad prekės, kurioms buvo pradėta Sąjungos tranzito procedūra, aiškiai buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, tranzito procedūros vykdytojui vis tiek būtų keliama atsakomybė dėl muitų bei su jais susijusių mokesčių sumokėjimo. Būtent muitinės pareigūnas faktiškai tinkamai nevykdo pareigos sutikrinti / suregistruoti iš Sąjungos muitų teritorijos išvažiuojančios transporto priemonės visų turimų dokumentų, tame tarpe, susijusių su tranzito procedūros užbaigimu, ir dėl tokios aiškiai netinkamos muitinės pareigūno veiklos tranzito procedūros vykdytojas nuolat be pagrindo susiduria su tranzito procedūros neužbaigimo problematika ir nepagrįstais muitinės reikalavimais dėl importo muitų sumokėjimo už prekes, kurios faktiškai paliko Sąjungos muitų ribas, kas kažkodėl nebuvo tinkamai užfiksuota atsakingo muitinės pareigūno.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą Muitinės departamentas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal įformintą Tranzito deklaraciją atsirado mokestinė prievolė muitinei (5 793 Eur PVM, 356 Eur PVM delspinigių, 579 Eur bauda). Pareiškėjas dėl minėto sprendimo Muitinės departamentui pateikė skundą. Ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs skundą, Muitinės departamentas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu skundžiamą vietos mokesčių administratoriaus sprendimą patvirtino. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. sausio 10 d.

Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją; tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas. Prekės paskirties muitinės įstaigai, Latvijos Respublikos muitinės postui (LV000814), turėjo būti pateiktos iki 2022 m. sausio 16 d., tačiau Vilniaus teritorinė muitinė per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negavo patvirtinimo apie tranzito procedūros užbaigimą, todėl pradėjo tyrimą. 2022 m. sausio 25 d.

Vilniaus teritorinė muitinė NTKS priemonėmis išsiuntė paskirties muitinės įstaigai prašymą atlikti tyrimą, į kurį Latvijos Respublikos muitinė atsakė nurodydama atsakymo kodą „1“, reiškiantį, jog apie gabenimą paskirties įstaigoje nežinoma. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK), 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Nustačius, kad nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalimi, atsiranda importo skola muitinei. Taigi, pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, arba pateikti muitinei alternatyviuosius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui.

4.2. Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą; priešingai, kaip minėta, pareiga pateikti alternatyvius įrodymus tenka procedūros vykdytojui. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas šiame ginče nepagrįstai minėtas nuostatas interpretuoja priešingai. Nei vietos mokesčių administratoriui, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti originalūs dokumentai ar jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino trečiosios šalies institucija, kuri patvirtino originalius dokumentus, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicija grindžiama pateiktomis Rusijos Federacijos importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328, CMR važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.) kopijomis.

4.3. Kaip minėta skundžiamame centrinio mokesčių administratoriaus sprendime, bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta. Pareiškėjas, būdamas muitinio tranzito procedūros vykdytojas, pateikdamas prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai. Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalimi, kai Sąjungos tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga neaptinka jokių nusižengimų, o procedūros vykdytojas pateikia lydimąjį dokumentą arba tranzito / saugumo lydimąjį dokumentą, ta muitinės įstaiga, procedūros vykdytojo prašymu, patvirtina tą dokumentą, kad jis pagal 312 straipsnį galėtų jį pateikti kaip alternatyvųjį įrodymą. Patvirtinimas – tai tos muitinės įstaigos antspaudas, pareigūno parašas, data ir įrašas „Alternatyvusis įrodymas – 99202“. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, šia galimybe nepasinaudojo. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, priimti išnagrinėjus pareiškėjo pareikštus prieštaravimus, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus sprendimus nėra.

5. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsiliepime į skundą Vilniaus TM nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Pateikta Rusijos muitinės importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip Rusijos muitinės patvirtinta – nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM nepripažino pateiktą dokumentą įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Siekdama kreiptis į vežėją dėl prekių gabenimo aplinkybių, Vilniaus TM 2022 m. gegužės 17 d. el. paštu kreipėsi į procedūros vykdytoją su prašymu pateikti transporto važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.), su kuriuo buvo gabenamos prekės, deklaruotos Tranzito deklaracija, kopiją. Prašomas dokumentas nebuvo pateiktas. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalimi, už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Vilniaus TM sprendime išsamiai išdėstyta atlikto tyrimo eiga, pateiktų dokumentų vertinimo rezultatai, prekių muitinio įvertinimo bei apskaičiuotų importo mokesčių ir teisinis pagrindimas.

6.2. Muitinės institucijos pagrįstai nepripažino tinkamais pareiškėjo pateiktų alternatyvių rašytinių įrodymų dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kad tranzito procedūra yra užbaigta. Pareiškėjo skundas šiame ginče grindžiamas pateiktomis Muitinės departamentui Rusijos Federacijos importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 ištraukos iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio Nr. 01/10 (2022-01-10) bei prekių gavėjo rašto kopijomis. Vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatomis, Muitinės departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos negali būti pripažįstamos alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

6.3. Muitinės departamentas pagrįstai nurodė, kad kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus teritorinė muitinė, priėmusi skundžiamą sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama. Pareiga teikti alternatyvius įrodymus tenka pareiškėjui. Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnis reglamentuoja išvykimo įstaigos veiksmus, kurių ji privalo imtis atlikdama tyrimo procedūrą, susijusią su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą. Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Be to, bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „ME Transportas“ ir UAB „Everwest“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atmetė.

9. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

9.1. 2022 m. sausio 10 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekėms – salyklinis alus BODD PU AL (1 920 l, 2 127,6 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018228075. Įformintos tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas, turintis leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Latvijos muitinės pasienio postą (LV000814). Tranzito procedūros įvykdymo terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. sausio 16 d. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės iki 2022 m. sausio 16 d. buvo pateiktas paskirties muitinės įstaigai ir pradėjo tyrimą.

9.2. 2022 m. sausio 25 d. Vilniaus TM NTKS programinės įrangos pagalba išsiuntė prašymą atlikti tyrimą paskirties muitinės įstaigai, į kurį Latvijos muitinė 2022 m. vasario 21 d. „Atsakyme dėl tyrimo“ nurodė atsakymo kodą „1”– apie gabenimą paskirties vietoje nežinoma.

9.3. Vilniaus TM apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1555 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1, 2 dalyse.

9.4. Tranzito procedūros vykdytojas 2022 m. vasario 10 d. pateikė Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 ištrauką iš kompiuterinės sistemos. Siekdama nustatyti, ar prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigai Latvijoje, Vilniaus TM 2022 m. kovo 23 d. raštu išsiuntė paklausimą Latvijos muitinės administracijai. Atsakymas negautas. Pateikta Rusijos muitinės importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip Rusijos muitinės patvirtinta – nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM nepripažino pateiktą dokumentą įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

9.5. Siekdama kreiptis į vežėją dėl prekių gabenimo aplinkybių, Vilniaus TM 2022 m. gegužės 17 d. el. paštu kreipėsi į procedūros vykdytoją su prašymu pateikti transporto važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.), su kuriuo buvo gabenamos prekės, deklaruotos Tranzito deklaracija, kopiją. Prašomas dokumentas nebuvo pateiktas. Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus TM konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją (2022 m. sausio 10 d.), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos minėto kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos. Deklaruotos prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Apie tai Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu informavo procedūros vykdytoją.

9.6. Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu procedūros vykdytoją pripažino skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 5 793 Eur PVM, 356 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 579 Eur baudą, iš viso 6 728 Eur. Minėtame sprendime išsamiai išdėstyta atlikto tyrimo eiga, pateiktų dokumentų vertinimo rezultatai, prekių muitinio įvertinimo bei apskaičiuotų importo mokesčių ir teisinis pagrindimas.

9.7. Su Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjas nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka minėtą sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2023 m. kovo 8 d. sprendimu skundžiamą muitinės sprendimą patvirtino.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais ir pažymėjo, kad išvykimo įstaigos veiksmus, kurių ji privalo imtis atlikdama tyrimo procedūrą, susijusią su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnis. Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Be to, bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta. Pareiškėjas, būdamas muitinio tranzito procedūros vykdytojas, pateikdamas prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai. Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalimi, kai Sąjungos tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga neaptinka jokių nusižengimų, o procedūros vykdytojas pateikia lydimąjį dokumentą arba tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą, ta muitinės įstaiga, procedūros vykdytojo prašymu, patvirtina tą dokumentą, kad jis pagal 312 straipsnį galėtų jį pateikti kaip alternatyvųjį įrodymą. Patvirtinimas – tai tos muitinės įstaigos antspaudas, pareigūno parašas, data ir įrašas „Alternatyvusis įrodymas – 99202“. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, šia galimybe nepasinaudojo.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojai, apskaičiuota importo mokesčių dydžio mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog jis neįvykdė jam įstatymais nustatytų pareigų. Remiantis Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdytą, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis, t. y. procedūros vykdytojas – pareiškėjas neįvykdė pareigų, susijusių su Sąjungos tranzito procedūros taikymu.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Vilniaus TM nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta.

Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose.

Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a) punkte. Šis asmuo yra tranzito procedūros vykdytojas pareiškėjas, turėjęs vykdyti pareigas, numatytas Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) punkte, ir yra laikomas skolininku muitinei.

12. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kad tranzito procedūra yra užbaigta. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip pažymėta MD sprendime, pareiškėjo skundas šiame ginče grindžiamas pateiktomis Muitinės departamentui Rusijos Federacijos importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 ištraukos iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio Nr. 01/10 bei prekių gavėjo rašto kopijomis. Vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatomis, Muitinės departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos negali būti pripažįstamos alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

13. Kaip minėta skundžiamame centrinio mokesčių administratoriaus sprendime, bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta. Muitinės departamentas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-16-562 teisėtai ir pagrįstai pripažino UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skolininku muitinei ir jos atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę. Muitinės departamento 2023 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 1AE-126 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 18KP-16-562 yra priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

14. Teismo vertinimu, atsakovai turėjo pakankamus pagrindus priimti skundžiamus sprendimus. Taigi, Vilniaus TM sprendimas ir MD sprendimas buvo pagrįsti objektyviais tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus TM sprendimą ir MD sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai be jokių motyvų tiesiog nurodė, jog sutinka su MD ir Vilniaus TM pozicija, kad pareiškėjo pateikti dokumentai esą nepatvirtina, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, ir tokiu būdu ignoravo bei visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų esminių argumentų, kuriais buvo įrodinėjama priešinga pozicija, tai yra, kad prekės pagal Rusijos muitinės importo deklaraciją Nr. 10013160/251120/0674586 faktiškai buvo išgabentos už Sąjungos muitų teritorijos ribos.

16.2. Pažeisdamas sprendimo motyvavimo pareigą, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nevertinti pareiškėjo argumentai bei jo pateikti rašytiniai įrodymai (be kita ko, ir minėta Rusijos Federacijos importo deklaracija, dėl kurios autentiškumo nėra pagrindo abejoti), pagrindžia faktą, jog prekės realiai buvo išgabentos už Sąjungos muitų teritorijos ribų, dėl ko mokestinės prievolės pareiškėjui paskaičiuotos nepagrįstai. Minėti pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

16.3. Pareiškėjo atžvilgiu nuolat pasikartoja situacija, kai būtent muitinės pareigūnas faktiškai tinkamai nevykdo pareigos sutikrinti / suregistruoti iš Sąjungos muitų teritorijos išvažiuojančios transporto priemonės visų turimų dokumentų, tame tarpe, susijusių su tranzito procedūros užbaigimu, ir dėl tokios aiškiai netinkamos muitinės pareigūno veiklos tranzito procedūros vykdytojas nuolat be pagrindo susiduria su tranzito procedūros neužbaigimo problematika ir nepagrįstais muitinės reikalavimais dėl importo muitų sumokėjimo už prekes, kurios faktiškai paliko Sąjungos muitų teritorijos ribas, kas kažkodėl nebuvo tinkamai užfiksuota atsakingo muitinės pareigūno. Juk visiškai akivaizdu, kad tuo atveju, kai tranzito procedūra suformintas prekes transporto priemonė faktiškai išveža iš Sąjungos muitų teritorijos ribos (tą pagrindžia tiek teikiamos trečiosios valstybės importo deklaracijos, tiek atspaudais patvirtinti CMR, tiek galutinio krovinio gavėjo trečiojoje valstybėje raštai) atsakomybė dėl to, kad muitinė neturi informacijos apie tokių prekių išvežimą, pirmiausia, turėtų kilti atsakingam muitinės darbuotojui ir turi būti aiškinamasi, dėl kokių priežasčių transporto priemonei palikus Sąjungos ribas, muitinė iš atsakingų savo pareigūnų negauna tranzito procedūros užbaigimui reikalingų dokumentų.

17. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Muitinės departamentas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pabrėžęs, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalies formuluotę, akcentavęs, kad pareiškėjas nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui nepateikė originalių dokumentų ar jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino trečiosios šalies institucija, kuri patvirtino originalius dokumentus, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje, atkreipęs dėmesį, kad pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama pateiktomis Rusijos Federacijos importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 ir CMR važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.) kopijomis, nurodęs, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta, akcentavęs, kad pareiškėjas, būdamas muitinio tranzito procedūros vykdytojas, pateikdamas prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai, Muitinės departamentas vertino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priimti išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pareikštus prieštaravimus, todėl panaikinti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo.

19. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Vilniaus TM pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui ir pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinti įrodymais tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti. Vilniaus TM atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti alternatyvius įrodymus tenka pareiškėjui. Teritorinė muitinė nepažeidė teisės aktų reglamentuojančių tranzito procedūros užbaigimo procedūros tyrimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-16-562 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Muitinės departamento 2023 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 1AE-126 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-16-562 teisėtai ir pagrįstai pripažino UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skolininku muitinei ir jos atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę. Muitinės departamento 2023 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 1AE-126 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 18KP-16-562 yra priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-16-562 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Muitinės departamento 2023 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 1AE-126 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas esminėje dalyje, kurioje padaryta išvada, neva byloje nėra įrodyta, kad prekės buvo išgabentos už Sąjungos muitų ribos, yra nemotyvuotas, kas savaime sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, taip pat pažeisdamas sprendimo motyvavimo pareigą, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ir įrodymų vertinimo taisykles.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

26. Nustačiusi, kad 2022 m. sausio 10 d. teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekėms salyklinis alus BODD PU AL (1 920 1tr., 2 127,6 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito lydimąjį dokumentą T1 Nr. 2LTVR500018228075 ir negavusi Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis patvirtinimo (tranzito procedūros įvykdymo terminas 2022 m. sausio 16 d.), kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo tyrimą. Šio tyrimo metu (2022 m. sausio 25 d.) buvo kreiptasi į paskirties muitinės įstaigą (Latvijos muitinę), kuri informavo, jog apie prekių gabenimą paskirties vietoje nežinoma. Vilniaus TM apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1555 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus.

27. Atsakydamas į Vilniaus TM paklausimą tranzito procedūros vykdytojas 2022 m vasario 10 d. pateikė Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 ištrauką iš kompiuterinės sistemos. Siekdama nustatyti, ar prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigai Latvijoje, Vilniaus TM 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-3789 pakartotinai kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją. Atsakymas nebuvo gautas. Vilniaus TM vertino, kad pateikta Rusijos muitinės importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip Rusijos muitinės patvirtinta – nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM nepripažino pateikto dokumento įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Vykdydama tyrimą ir siekdama kreiptis į prekių vežėją, Vilniaus TM 2022 m. gegužės 17 d. el. paštu kreipėsi į procedūros vykdytoją su prašymu pateikti transporto važtaraščio Nr.01/10 (2022 m. sausio 10 d.), su kuriuo buvo gabenamos prekės, deklaruotos T1 Nr. 22LTVR500018228075, kopiją.

28. Taigi byloje ginčas kilo dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ tinkamai neįvykdytos muitinės tranzito procedūros, vykdytos pagal 2022 m. sausio 10 d. tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR500018228075.

29. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo tikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra baigta teisingai.

30. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalyje įtvirtinta, jog Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Vingės Transsphere Logistika“ tranzito procedūros užbaigimą grindžia įformintos Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 kopija iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.) ir prekių gavėjo rašto kopijomis. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, vertindami pareiškėjo pateiktą dokumentą padarė teisingą išvadą, jog Rusijos Federacijos importo deklaracija Nr. 10009100/120122/3003328 neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti (nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos), todėl nepatvirtina, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje. Taip pat pagrįstai vertinta, kad CMR važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.) bei prekių gavėjo rašto kopijos, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatomis, negali būti pripažįstamos alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

32. Taigi bylos medžiaga leidžia teigti, jog dokumentų ar jų kopijų, patvirtinančių tranzito procedūros tinkamą užbaigimą (kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos), pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Latvijos muitinės atsakymą ir pareiškėjo pateiktus dokumentus apie tranzito procedūros įvykdymą, vadovaudamiesi Sąjungos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo reglamento nuostatomis, pagrįstai sprendė, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal 2022 m. sausio 10 d. tranzito lydintįjį dokumentą (deklaraciją) T1 Nr. 22LTVR500018228075 nebaigta, t. y. prekės nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai.

33. Be to, pastebėtina, jog analogiškai kitų valstybių muitinės deklaracijų kompiuterinės kopijos/versijos vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-524-662/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-752-662/2024 ir kt.).

34. Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Kadangi atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio a) punktas).

35. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėjas būdamas tranzito procedūros vykdytoju, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir jam atsirado mokestinė prievolė muitinei.

36. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas esminėje dalyje, kurioje padaryta išvada, neva byloje nėra įrodyta, kad prekės buvo išgabentos už Sąjungos muitų ribos, yra nemotyvuotas.

37. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai argumentavo dėl Lietuvos muitinės pareigos kreiptis į Rusijos Federaciją dėl pateiktos importo deklaracijos kopijos tikrumo patikrinimo ir muitinės pasyvaus veikimo, todėl šie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Be kita ko, tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose teisingai pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta. Būtent teisės aktuose (Įgyvendinimo reglamento 312 str.) yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą (pateiktas baigtinis sąrašas). Taigi jokie kiti įrodymai (nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos importo deklaracijos Nr. 10009100/120122/3003328 ištrauka iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio Nr. 01/10 (2022 m. sausio 10 d.) ir prekių gavėjo rašto kopijos), kurie neatitinka minėto reglamento straipsnyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimais įrodymais, kad tranzito procedūra yra tinkamai užbaigta. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad nenustatyta, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose neteisingai aiškino ir taikė ES teisės normas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pažeisdamas sprendimo motyvavimo pareigą, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento pabrėžia, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis