e973b341-5d39-48c5-8a93-1bf37b8a9800 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-581-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-63-3-25636-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

T., D. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-732/2019 pagal ieškovų R. P. ir A. P. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau ir Savivaldybė), D. T., R. T., Č. D., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT), A. K. B., uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „A.

V.“, A. G., R. G., K. G., T. M., A. M., J. M., dėl servituto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai R. P. ir A. P. nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2972/3121 dalis 3121 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir 1268), esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo nėra galimybės naudotis, nenustačius keliui ir inžinierinių tinklų koridoriui žemės servituto, nes sklypas buvo suprojektuotas be privažiuojamojo kelio.

Teigė, kad ieÅ¡kovas A. P., prieÅ¡ įsigydamas žemės sklypo dalį iÅ¡ buvusios savininkės R. T., 2014-05-09 sudarė preliminarų susitarimÄ dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei susitarimÄ dėl teisės į žemės servitutÄ . Nurodė, kad susitarimas dėl teisės į servitutÄ nebuvo patvirtintas notarine tvarka, nes sandorio sudarymas vyko pardavėjai priklausiusiame sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir 2145), jame iÅ¡ karto numatant pravažiavimo galimybes į jiems parduodamÄ sklypÄ , be to, toje vietoje, kurioje turėjo praeiti galutinai sutartas kelio servitutas, nebuvo visiÅ¡kai laisvas įvažiavimas, todėl notarė, 2014-11-06 tvirtinusi pirkimo - pardavimo sutartį dėl 2026/3121 dalies žemės sklypo pardavimo, negalėjo įtraukti susitarimo dėl servituto į pagrindinę sutartį.

Teigė, kad atsiradus teisinėms prielaidoms sudaryti notarinę sutartį dėl servituto, gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau ir Miesto plėtros departamentas) 2018 m. vasario mėnesį raÅ¡tÄ Nr. A51-/18(2.14.2.12E-MP8), atsakovė R. T. nurodė, kad žemės sklypÄ yra perleidusi sÅ«nui D. T., todėl notarinės sutarties dėl servituto nesudarys.

2. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė projektinius sprendinius dėl kelio ir inžinierinių tinklų koridoriaus servituto per sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Å¡iuo metu priklauso atsakovui D. T., ir infrastruktÅ«rinį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir 2148), besiribojantį su (duomenys neskelbtini) gatve, priklausantį atsakovei Č. D..

3. IeÅ¡kovai prašė teismo pripažinti 2014-05-09 susitarimÄ galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnio 1 punktas); nustatyti žemės servitutÄ kelio ir inžinerinių komunikacijų koridoriui pagal Miesto plėtros departamento parengtÄ projektinių sprendimų sklype planÄ : per sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovui D. T., ir infrastruktÅ«rinį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantį su (duomenys neskelbtini) gatve, priklausantį atsakovei Č.

D. (CK 4.117 straipsnis) bei priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir R. T. atlyginamÄ dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 2.63 straipsnis), apskaičiuotus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.129 straipsnį. 4. 2019-01-02 paaiÅ¡kinimais dėl ieÅ¡kinio dalyko, 2019-01-16 paaiÅ¡kinimais bei alternatyvius reikalavimus galutinai suformulavus parengiamajame teismo posėdyje, ieÅ¡kovai prašė pripažinti 2014-05-09 susitarimÄ galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnio 1 punktas) dalyje dėl servituto ir nustatyti žemės servitutÄ kelio ir inžinierinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti – teisę neterminuotai naudotis 3 m pločio ir 85,7 m ilgio (257 kv.m. ploto) keliu (pažymėtu Servituto nustatymo plane kaip S1 su posÅ«kio kampais 1, 2, 9, 10, 11, 3 m. pločio) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D.

T., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „Geodezinis planas“ planÄ arba nustatyti žemės servitutÄ â€“ teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 85,7 m ilgio (345 kv.m. ploto) žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), keliui ir komunikacijų koridoriui per sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. T., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „Geodezinis planas“ planÄ (CK 4.119 straipsnio 2 dalis), arba nustatyti žemės servitutÄ â€“ teisę neterminuotai naudotis pagal Miesto plėtros departamento parengtÄ projektinių sprendimų sklype planÄ : per sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovui D.

T., ir infrastruktÅ«rinį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantį su (duomenys neskelbtini) gatve, priklausantį atsakovei Č. D., nustatant teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 35,9 m ilgio (143,6 kv. m. ploto) pažymėtu keliu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. T., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, ir nustatant teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 53 m ilgio keliu (212 kv.m. ploto) infrastruktÅ«riniu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovei Č.

D., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Pirmosios instancijos teismas 2019-05-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o 2019-05-20 nutartimi, nurodęs, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje per klaidÄ Ä¯raÅ¡ytas ir alternatyvus ieÅ¡kovų reikalavimas, sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstė sekančiai - pripažino 2014-05-09 susitarimÄ dalyje dėl servituto galiojančiu ir nustatė žemės servitutÄ kelio ir inžinierinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti – teisę neterminuotai naudotis 3 m pločio ir 85,7 m ilgio (257 kv. m ploto) keliu (pažymėtu Servituto nustatymo plane kaip S1 su posÅ«kio kampais 1, 2, 9, 10, 11, 3 m. pločio) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D.

T., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, pagal UAB „Geodezinis planas“ planÄ . Be to, iÅ¡ atsakovų R. T. ir D. T. priteisė po 17,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei, o iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos - 970,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės Č. D. naudai.

6. Teismas nustatė, kad 2014-05-09 sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu, 2014-11-06 ieÅ¡kovai su atsakove R. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 2972/3121 žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad preliminarioje sutartyje pardavėja R. T. suteikė teisę pirkėjui teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypo dalimi, reikalingÄ privažiavimui prie parduodamo sklypo, naudojimosi juo, komunikacijoms, keliui į jį tiesti ir padarė prieraÅ¡Ä , kuriame nurodė, jog servitutas keliui turi užimti ne daugiau 3 metrų pločio ir jo kaina 10 000 litų. PasiraÅ¡ant galutinę pirkimo-pardavimo sutartį Vilniaus 1-ojo biuro notarė į pagrindinę sutartį neįtraukė Å¡alių susitarimo dėl teisės į servitutÄ .

7. Konstatavo, jog susitarimas dėl kelio servituto pardavėjos R. T. nebuvo įvykdytas, o 2017-03-20 dovanojimo sutartimi žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas atsakovui D. T..

8. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų nupirktas sklypas Å¡iaurinėje pusėje ribojasi su atsakovui D. T. bei Č. D. priklausančiais sklypais, tačiau norint patekti į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ bÅ«tina judėti per dar du žemės sklypus, priklausančius Č. D.. Nurodė, kad iÅ¡ pietinės pusės ieÅ¡kovams su bendraturčiais priklausantis žemės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu miÅ¡ku, besiribojančiu su Nerimi ir patekti į ieÅ¡kovams su bendraturčiais priklausantį žemės sklypÄ nėra jokios galimybės.

9. Teismas nesutiko su atsakovų R. T. ir D. T. teiginiais, kad susitarimas dėl servituto pasibaigė 2014-09-30, nes preliminarioji sutartis nebuvo pratęsta. Pažymėjo, jog 2014-05-09 susitarimu nėra nuginčytas, yra galiojantis, buvo susitarta dėl teisės į servitutÄ (įgyti teisę į žemės dalies servitutÄ , reikalingÄ panaudoti privažiuojamajam keliui), o papildant 5 punktÄ , aptartas ir pats servituto turinys bei kaina.

10. Nurodė, kad tarnaujančio daikto savininkė R. T. neginčijo ieÅ¡kovų veiksmų, jiems bandant iÅ¡spręsti privažiavimo prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) klausimÄ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ginÄÄ su Vilniaus miesto savivaldybe dėl servituto ir privažiavimo nagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl servituto nustatymo yra teisėtas ir spręstinas įstatymo nustatyta tvarka. Sprendime pasisakyta ir dėl galimybės nustatyti servitutÄ per valstybei priklausantį žemės sklypÄ , kuris ribojasi su ieÅ¡kovų sklypu, t.y., kad jis galėtų bÅ«ti nustatomas, kai toks servitutas bÅ«tų suprojektuotas ir numatytas teritorijų planavimo dokumente, tačiau to nėra.

11. Atsižvelgęs į byloje pateiktÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtÄ projektinių sprendimų sklype planÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pati nustatė galimo servituto vietÄ ir klausimas dėl servituto nustatymo per Lietuvos Respublikai priklausantį sklypÄ nekvestionuojamas. Nurodė, kad projektinis sprendimas nebuvo apskųstas.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad siÅ«lymas nustatyti servitutÄ per atsakovės Č. D. sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir 2148) yra nelogiÅ¡kas, nes servitutas turėtų bÅ«ti nustatytas ir dar dviem atsakovei priklausantiems sklypams, kas bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarautų pačiai servituto sampratai.

13. Darė iÅ¡vadÄ , kad R. T., perleisdama sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) D. T., pažeidė ieÅ¡kovų ir bendraturčių teisę patekti į jų valdomÄ Å¾emės sklypÄ ir tai vertintina kaip nesÄ Å¾iningumas. Nurodė, kad R. T., bÅ«dama abiejų sklypų savininke, pasirašė susitarimÄ dėl servituto nustatymo per vienÄ sklypÄ , kuris tapo tarnaujančiu ir preliminaria sutartimi patvirtino susitarimÄ parduoti sklypÄ , kuris tapo vieÅ¡pataujančiu bei sutiko nustatyti servitutÄ . Atsakovas D. T. yra R. T. sÅ«nus, todėl priimdamas dovanÄ , privalėjo žinoti, jog jam dovanojamas sklypas yra apsunkintas susitarimu dėl servituto Å¡iam sklypui nustatymo.

14. Atsakovo D. T. paaiÅ¡kinimus apie jam priklausančiame sklype esančius statinius, parengtÄ ir suderintÄ Suvestinį inžinierinių tinklų planÄ bei iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ naujo gyvenamojo namo statybai, dėl konstatuoto atsakovės R. T. nesÄ Å¾iningumo perleidžiant žemės sklypÄ , teismas vertino kaip neturinčius reikÅ¡mės bylai. Pažymėjo, kad visi nepatogumai, apribojimai bei praradimai gali bÅ«ti atgręžti atsakovei R. T. ir jos sÄ skaita padengti visi nuostoliai.

15. Sprendė, jog atsakovės Č. D. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes atsakovė į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukta tik dėl Miesto plėtros departamento pateikto projektinio sprendinio, kuris teismo pripažintas nelogiÅ¡ku. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovai R. T. ir D. T. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Nurodo, kad teismas neiÅ¡sprendė visų ieÅ¡kinio reikalavimų, o bÅ«tent reikalavimo atsakovės Č. D. atžvilgiu bei atsakovei R. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareikÅ¡to reikalavimo priteisti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Be to, teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 142 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, ekonomiÅ¡kumo, rungimosi bei dispozityvumo principus, nes ieÅ¡kovams 2019-01-03, 2019-01-16 teiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais tikslinant ieÅ¡kinio reikalavimus bei pareiÅ¡kus naujus ieÅ¡kinio reikalavimus, kuriuos teismas priėmė, byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui į patikslintÄ ieÅ¡kinį (naujai pareikÅ¡tus reikalavimus) pateikti; nevertino jo, atsakovo D.

T. pateiktų įrodymų dėl ieÅ¡kovų galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ per kitus žemės sklypus.

18. Tvirtina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas byloje susiklosčiusiems Å¡alių teisiniams santykiams, dėl ko ginčo sandoris, dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms nepagrįstai pripažintas galiojančiu.

19. Nurodo, kad atsakovė R. T. jokių notaro patvirtintų sandorių su ieÅ¡kovais dėl bet kokių servitutų žemės sklypui 2145 nustatymo nesudarė, todėl preliminarios sutarties 5 punkto nuostata dėl bet kokių servitutų nustatymo CK 1.74 straipsnio 1 dalies ir CK 1.93 straipsnio 3 dalies prasme yra niekinė ir negaliojanti ab initio, todėl Å¡is susitarimas negalėjo bÅ«ti pripažintas galiojančiu, o teismo iÅ¡vada, jog jie turėjo nuginčyti preliminariÄ jÄ sutartį nurodytoje dalyje, yra nepagrįsta.

Kad preliminariojoje sutartyje nurodyti susitarimai dėl servitutų žemės sklypui 2145 nustatymo yra niekiniai ir negaliojantys, patvirtina ir ta aplinkybė, kad po 2014-11-06 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovai kreipėsi į administracinį teismÄ su skundu dėl servituto gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatymo administraciniu aktu ir Å¡ie reikalavimai buvo atmesti. Be to, atsakovei Č. D. 2018-06-15 ieÅ¡kovai pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad vienintelis bÅ«das patekti jiems į žemės sklypÄ 1268 bei prijungti komunikacijas prie jo, yra kelio ir inžinierinių tinklų servituto nustatymas atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose 2148 ir 2149.

Tvirtina, kad preliminarios sutarties 5 punkte nurodyto vienkartinio 10 000 Lt atlygio ar jo dalies už galimÄ servitutÄ Å¾emės sklype 2145 ieÅ¡kovai nesumokėjo, o jie niekada nesuteikė ieÅ¡kovams galimybės transporto priemonėmis važiuoti arba eiti pėsčiomis per žemės sklypÄ 2145 ir tokiu bÅ«du patekti į žemės sklypÄ 1268.

20. Teigia, kad šalys niekada nesudarė žemės sklypo 2145, kaip nekilnojamojo turto objekto, kadastrinių duomenų ir kadastro žemėlapio (plano, schemos ir pan.), kaip kadastro duomenų bazės grafinės dalies, tikslinimo, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka būtų pažymėtas bet koks servitutas (lokacija žemės sklype, teritorija (plotas), posūkių taškai ir kt.), kad būtų galima tokio servituto teisinė registracija nekilnojamojo turto registre, o šalys aiškiai žinotų su tuo susijusias savo teises ir pareigas.

21. Nurodo, kad bet kokie susitarimai dėl servitutų nustatymo žemės sklypui 2145, atsakovui D. T. nėra privalomi, o nesutariant dėl servituto nustatymo, ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2014-05-09 susitarimÄ galiojančiu dalyje dėl servituto, CK 4.126 straipsnio 1 dalies prasme, atsakovams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ servituto nustatymÄ teismo sprendimu, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

22. Pažymi, kad D. T. žemės sklype 2145 yra pastatų (gyvenamasis namas) ir kitų statinių, t. y., sklypas yra užstatomas pagal parengtÄ ir suderintÄ Generalinį sklypo planÄ bei jame numatytus sprendinius, yra parengtas sklypo Suvestinis inžinierinių tinklų planas, kuris yra suderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ sklype pastatytas naujas gyvenamasis namas. Teigia, kad norint spręsti dėl servituto žemės sklype 2145 nustatymo, turi bÅ«ti nuginčyti Å¡io sklypo Generalinio plano ir Suvestinio inžinierinių tinklų plano sprendiniai, kuriuose servitutas nėra numatytas. Tuo tarpu su ieÅ¡kovams priklausančiu sklypu besiribojančiuose bei Å¡alia esančiuose kituose žemės sklypuose (Nr. 989, 2045, 1048, 2148, 2149) jokių statinių nėra.

23. Tvirtina, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos – nustatyti servitutus D. T. priklausančiame žemės sklype 2145 nėra jokios objektyvios bÅ«tinybės, nes nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo 989 ir žemės sklypo 2045 ieÅ¡kovai naudojasi įrengtu apie 4 m pločio keliu, o žemės sklypo 2045 ir žemės sklypo 1048 savininkai jokių prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovams nepareiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai pripažino aplinkybę, kad neiÅ¡naudojo visų galimybių patekimui į jiems priklausančiÄ dalį žemės sklypo užsitikrinti, t.y., nesikreipė į žemės sklypų Nr. 989, 2045 ir 1048 savininkus dėl susitarimo naudotis Å¡iais žemės sklypais ir dėl servituto nustatymo.

Tvirtina, kad byloje bÅ«tent ieÅ¡kovams tenka pareiga pagrįsti praÅ¡omo nustatyti servitutų bÅ«tinumÄ ir įrodyti, kad kitas esantis privažiavimas dėl tam tikrų priežasčių yra negalimas naudotis, tačiau teismas nepagrįstai Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jam, atsakovui ir, nepaisant Å¡ios aplinkybės, jo pateiktų įrodymų dėl ieÅ¡kovų galimybės laisvai ir nevaržomai patekti į savo žemės sklypÄ , nevertino, dėl jų nepasisakė.

24. Nurodo, kad ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybės, jog privažiavimas prie žemės sklypo 1268 iÅ¡ pietinės žemės sklypo pusės yra neįmanomas ar reikalaujantis nepagrįstai didelių sÄ naudų. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad galimybė patekti į žemės sklypÄ 1268 yra per tris atsakovei Č. D. priklausančius žemės sklypus, nors bylos duomenys patvirtina, jog tai galima padaryti per atsakovės dalį žemės sklypo 2148 ir per dalį jam, atsakovui D. T. priklausantį žemės sklypÄ 2145 ir kad bÅ«tent tokį reikalavimÄ atsakovės Č. D. atžvilgiu pareiÅ¡kė ieÅ¡kovai.

25. Tvirtina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 4.129 straipsnį, numatantį servituto atlygintinumÄ ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl atlygintinumo už servituto nustatymÄ . Netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl R. T. gauto užmokesčio už ieÅ¡kovams parduotÄ sklypÄ bei galimai su tuo susijusį susitarimÄ dėl servituto.

26. Nurodo, kad teismas nusprendė D. T. priklausančiame žemės sklype 2145 nustatyti žemės servitutÄ , nors tokio servituto nustatymo Civilinio kodekso nenumato, be to, rezoliucinėje dalyje nenurodyta nustatytino servituto posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės pagal Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiÄ LKS-94 koordinačių sistemÄ , todėl pagal tokį sprendimÄ nekilnojamojo turto registre nustatyto servituto žemės sklype 2145 įregistruoti neįmanoma.

27. Tvirtina, kad teismas pažeidė ir CPK 93 straipsnio 1 - 2 dalis, nes ieškinį tenkinęs iš dalies (reikalavimai Č. D. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš esmės tenkinti nebuvo), bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Nurodo, kad nors Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog atmetus ieškinio reikalavimus atsakovo patirtos išlaidos yra priteisiamos iš kito atsakovo, tačiau teismas, atmetęs ieškinį dalyje dėl atsakovės Č. D. atžvilgiu pareikštų savarankiškų reikalavimų, jos patirtas bylinėjimosi išlaidos priteisė ne iš ieškovų, o iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

28. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Savivaldybės atsakovės Č. D. naudai. Nurodo, kad toks teismo sprendimas nėra pagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, nes nė vienas iš teismui pareikštų alternatyvių reikalavimų nebuvo pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl ji neturėjo atsakyti pagal ieškinį.

29. Teigia, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tarpininkauti nustatant servitutus privatiems žemės sklypams, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kovams teikė tik paaiÅ¡kinimus, t.y., pagal gatvės kategorijÄ vertino ar yra techninės galimybės įrengti įvažiavimo keliÄ .

30. Pažymi, jog jokių projektinių sprendinių nustatyti servitutÄ nei per atsakovės Č. D. sklypÄ , nei per sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui D. T., Savivaldybė neteikė. Nurodo, kad su 2018-07-03 raÅ¡tu Nr. A51-55431/18(3.3.16.1E-EM4) buvo pateikta tik iÅ¡trauka iÅ¡ patvirtinto sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, kuri nelaikytina jokiu projektiniu sprendiniu ar planu dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovams, kaip sprendime įvardija teismas, taip pat ieÅ¡kovams pateikta informacija dėl techninių galimybių kelio servituto nustatymui.

31. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018-02-09 raÅ¡tu Nr. A51-11257/18(2.14.2.12E-MP8) ieÅ¡kovams buvo paaiÅ¡kinta, jog atsižvelgiant į tai, kad yra iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę statyti gyvenamÄ jį namÄ sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra suprojektuotas įvažiavimas į šį sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, yra techninė galimybė projektuoti įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų sklypÄ per sklypÄ (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui D. T..

32. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovai prašo apeliacinius skundus atmesti.

33. Nurodo, kad apeliantų R. T. ir D. T. argumentas, jog prie jiems, ieÅ¡kovams priklausančio sklypo galima privažiuoti, įrodo neteisingÄ objektyvių faktų interpretavimÄ , nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-07 patikrinimo akte Nr. 49ŽN-4 nustatyta faktinė aplinkybė, jog žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturi privažiavimo.

34. Teigia, kad byloje nėra įrodyta CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo faktinio pagrindo, o jei apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis turi trūkumų, jie turėtų būti ištaisyti šioje instancijoje. Be to, nurodo, kad atsakovai neturi teisės pasisakyti dėl atsakovių Savivaldybės ir Č. D. teisių ir pareigų.

35. Nurodo, kad 2014-05-09 sudarant susitarimÄ su R. T. dėl servituto, negalėjo tiksliai, su posÅ«kio taÅ¡kų iÅ¡dėstymu ir kitais elementais, bÅ«dingais matininko parengtam planui susitarti, nes nebuvo aiÅ¡ku, kur jį bus galima padaryti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , susitarimas dėl privažiuojamojo kelio yra pakankamas preliminariu susitarimu.

36. Tvirtina, jog atsakovei Savivaldybei atsiliepime teigiant, kad nuo nuosavybės atkÅ«rimo momento privažiavimas į 0,3121 ha žemės sklypÄ buvo numatytas per sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė atsakovei R. T., ir atsakovams nesutinkant su preliminaraus susitarimo sÄ lygomis, turi bÅ«ti taikomi CK 4.119 ir 4.126 straipsniai. Å ios normos taikytinos ir apdovanotam žemės sklypu D. T., tokiu atveju jokios kompensacijos už naudojimÄ si tarnaujančiu daiktu atsakovams nepriklauso, o susitarimas galioja tiek, kiek juo nustatoma servituto vieta.

37. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai R. T. ir D. T. nurodo, jog CK 4.126 straipsnio 1 dalies prasme reikalavimas pripažinti 2014-05-09 susitarimÄ galiojančiu, atsakovams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t.y., turi bÅ«ti taikoma įstatymo norma dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, sutinka su tokiu bylos faktinių aplinkybių interpretavimu. Ä®vertinant, kad yra pateiktas į bylÄ servituto planas su 4 metrų pločio keliu, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo juo vadovautis, jei teismas manytų, kad apeliantų teiginys yra pagrįstas.

38. Nurodo, kad byloje nustačius, jog į jiems priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) galima patekti tik per du sklypus, kurių vienas priklauso atsakovei Č. D., o kitas – atsakovui D. T., apeliantai nori iÅ¡spręsti privažiavimo klausimÄ atsakovės Č. D. sÄ skaita. Tvirtina, kad atsakovė R. T. pasinaudojo galimybe atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra tik todėl, kad buvo privažiavimas per jai priklausiusiÄ namų valdÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad gavus beveik du su puse karto didesnę kainÄ už parduotÄ atkurto sklypo dalį, atsakovai siekia pažeisti sutarčių laikymosi principÄ . Nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, mokėdami mokesčius valstybei, jie penkerius metus negali naudotis įsigyto sklypo dalimis ir tai yra aplinkybė reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

39. Nurodo, kad apeliantai ignoruoja faktÄ , jog buvo sutarta kaina už servitutÄ ir dalis jos sumokėta. Teigia, kad sumokėtų kainų skirtumu už sklypus aplinkybe apeliantai nesirėmė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl ji nevertintina.

40. Tvirtina, kad administracinio teismo sprendimu jiems buvo nurodyta, jog jie gali išsireikalauti iš valstybės nuostolius, kilsiančius dėl servituto nustatymo, todėl būtų nelogiška Č. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš jų, kai jie patys turi teisę kreiptis į Savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo.

41. Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, įvertindamas alternatyvaus ieÅ¡kinio dalyko kilmę, teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ Savivaldybės. Teigia, kad jei sklypas bÅ«tų buvęs tinkamai suformuotas, teisminio ginčo nebÅ«tų buvę, o klaidos faktÄ aiÅ¡kiai nurodė ir Nacionalinė žemės tarnyba 2017-03-17 raÅ¡te Nr. 1SS-693-(7.5.).

42. Nurodo, jog jei apeliacinės instancijos teismas spręstų pakeisti sprendimÄ , esant vieÅ¡ajam interesui, Savivaldybė įpareigotina pateikti apskaičiuotus servituto kaÅ¡tus, kaip atlyginimÄ atsakovei Č. D.. PraÅ¡o bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nes dėl Savivaldybės neteisėto neveikimo 5 metus negali naudotis sklypu.

43. Atsiliepimu į atsakovų R. T. ir D. T. apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atsakovų apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovų R. T., D. T. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniais skundais.

45. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2014-05-09 susitarimo galiojimo dalyje dėl servituto keliui bei kelio ir inžinierinių tinklų komunikacijų koridoriui įrengti servituto nustatymo ieškovams priklausančiam žemės sklypui.

46. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. P., prieÅ¡ įsigydamas 2026/3121 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. iÅ¡ buvusios savininkės R. T., 2014-05-09 sudarė preliminarų susitarimÄ dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei susitarimÄ dėl teisės į žemės servitutÄ . Minėta sutartimi Å¡alys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2014-09-30, aptarė žemės sklypo kainÄ , kelio servituto plotį ir jo kainÄ .

Nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 2014-11-06, tačiau Å¡ia sutartimi servituto klausimas nebuvo numatytas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. T. jai priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017-03-20 perleido sÅ«nui D. T.. 2018-04-13 ieÅ¡kovai atsakovei R. T. pateikė raÅ¡tÄ , kuriuo pareikalavo vykdyti sutartinius santykius ir prašė nustatyti tinkamÄ matininkÄ , kuris parengtų servituto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), projektinių sprendinių projektÄ ; nurodyti tinkamÄ notarų biurÄ , kuris patvirtintų servituto sutartį.

Sudaryti notarinę sutartį dėl servituto atsakovai atsisakė. 2018-06-15 ieÅ¡kovai pateikė atsakovei Č. D. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad vienintelis bÅ«das patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ bei prijungti komunikacijas yra kelio ir inžinierinių tinklų servituto nustatymas jai priklausančiuose žemės sklypuose 2148 ir 2149. Č. D. 2018-07-30 nurodė, kad su pasiÅ«lymu nesutinka.

47. IeÅ¡kovai R. P. ir A. P. ieÅ¡kiniu bei 2019-01-02, 2019-01-16 procesiniais dokumentais nurodė, jog jie negali naudotis įsigytu žemės sklypu nenustačius keliui ir inžinierinių tinklų koridoriui servituto ir prašė teismÄ pripažinti 2014-05-09 susitarimÄ dėl servituto galiojančiu, nustatyti servitutÄ bei nurodė kelis alternatyvius servituto nustatymo bÅ«dus.

48. Pagal Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aukščiau minėtame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t.y., bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

49. Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Todėl, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-94-248/2016, Nr. e3K-3-200-916/2018).

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ gali bÅ«ti svarbÅ«s ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iÅ¡ tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutÄ . Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi bÅ«ti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

51. Minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde apeliantai R. T. ir D. T. įrodinėja esant alternatyviÄ ieÅ¡kovų susisiekimo su jų nurodomu žemės sklypu galimybę, tačiau teigia, kad teismas atsakovų teiktų įrodymų nevertino, jų nenagrinėjo. Tvirtina, kad 2014-05-09 susitarimas negalioja, yra niekinis, tai esÄ iÅ¡ dalies pripažino ir ieÅ¡kovai, nes administraciniu aktu siekė nusistatyti servitutÄ gretimame žemės sklype.

Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovai neįrodė praÅ¡omo nustatyti servituto bÅ«tinumÄ per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ 2145 ir kad kitas esantis privažiavimas, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo 989 ir žemės sklypo 2045, kuriame yra įrengtas apie 4 m pločio kelias, ir kuriuo naudojasi ieÅ¡kovai, dėl tam tikrų priežasčių yra negalimas naudotis. Nurodo, kad faktiÅ¡kai per žemės sklypÄ 2045 bei žemės sklypÄ 1048 tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis laisvai ir nevaržomai ieÅ¡kovai gali patekti ir patenka į žemės sklypÄ 1268, o žemės sklypo 2045 ir žemės sklypo 1048 savininkai jokių prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovams nepareiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia.

52. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, apeliantų nurodomų visų servituto galimybių teismas nevertino, - konstatavo ieÅ¡kovų ir atsakovės R. T. 2014-05-09 sudaryto susitarimo dėl kelio servituto galiojimÄ ir motyvavo servituto nustatymo negalimumÄ per Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypÄ , atsakovei Č. D. priklausantį žemės sklypÄ 2148, nurodant, kad servituto nustatymas per šį žemės sklypÄ yra nelogiÅ¡kas, nes patekimas į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ galimas per tris Č.

D. priklausančius žemės sklypus. Nors vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų reikalavimo byloje buvo pripažinti galiojančiu 2014-05-09 susitarimÄ dėl kelio servituto ir jį nustatyti tiek pagal minėtÄ susitarimÄ , tiek ir pagal alternatyvų reikalavimÄ per atsakovui D. T. priklausantį žemės sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovai R. P. ir A. P. pateikė ir kitÄ alternatyvų reikalavimÄ nustatyti servitutÄ - teisę neterminuotai naudotis pagal Miesto plėtros departamento parengtÄ projektinių sprendimų sklype planÄ : per sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovui D.

T. ir infrastruktÅ«rinį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantį su (duomenys neskelbtini) gatve, priklausantį atsakovei Č. D., nustatant teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 35,9 m ilgio (143,6 kv. m. ploto) pažymėtu keliu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. T., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, ir nustatant teisę neterminuotai naudotis 4 m pločio ir 53 m ilgio keliu (212 kv.m. ploto) infrastruktÅ«riniu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovei Č.

D., suteikiant teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, nenustatant naudojimosi juo apribojimų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai minėto alternatyvaus reikalavimo neatsisakė.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009 yra nurodęs, kad alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų (ieÅ¡kinio dalykų) nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovai yra nurodę, kad minėtas servituto nustatymas per D. T. ir Č. D. priklausančius žemės sklypus 2145 ir 2148 atitinka vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančių sklypų savininkų interesus.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad servitutas turi bÅ«ti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi bÅ«ti pateiktas jo planas (schema). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio dėl servituto nustatymo pagrindÄ sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra bÅ«tinoji ieÅ¡kinio dalis (priedas). Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka Å¡ių reikalavimų, tai sudaro pagrindÄ teismui nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o, jų nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinį atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtÄ tuo atveju, jei byla buvo iÅ¡kelta (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Taigi, servituto planas tokio pobÅ«džio bylose yra raÅ¡ytinis įrodymas, kuris patikslina, detalizuoja, sukonkretina aplinkybes apie praÅ¡omo nustatyti kelio servituto vietÄ ir duomenis, ir todėl yra pagrindinis įrodymas patvirtinantis faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kę aukščiau minėtÄ alternatyvų reikalavimÄ , su ieÅ¡kiniu nepateikė visų bÅ«tinų įrodymų, t.y., servituto plano alternatyviam reikalavimui, kuris iÅ¡ esmės yra grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raÅ¡te Nr. A5/18(2.14.2.12E-MP8) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-07-03 raÅ¡te „Dėl įvažiavimo“ pateikta informacija ir su Å¡iais raÅ¡tais pateikta schema.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raÅ¡tu Nr. A5/18(2.14.2.12E-MP8) ieÅ¡kovams buvo pateiktas planas, kurio pagrindu yra praÅ¡oma nustatyti servitutÄ per Č. D. ir D. T. priklausančius žemės sklypus, yra „iÅ¡trauka iÅ¡ patvirtinto sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“, kuriame nurodyta galima servituto vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto plano laikyti tinkamu sprendžiant dėl servituto nustatymo negalima, nes jame nurodytas servituto turinys nustatytas neaiÅ¡kiai, neatitinka CK 4.112 straipsnio reikalavimų.

IÅ¡ minėto plano matyti tik tai, jog kelias galimai kirstų vienÄ ÄŒ. D. priklausantį žemės sklypÄ bei dalį D. T. priklausančio žemės sklypo, tačiau jame nėra pažymėti ilgiai, matmenys, posÅ«kių taÅ¡kai, aiÅ¡ki teritorija, kuriai praÅ¡oma nustatyti servitutÄ ir kiti bÅ«tinieji duomenys, kurie, jeigu bÅ«tų tenkintas toks ieÅ¡kinio reikalavimas, aiÅ¡kiai apibrėžtų Å¡alių teises bei pareigas ir įgalintų tokio servituto teisinę registracijÄ .

56. Be to, iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog Å¡io alternatyvaus reikalavimo ribos buvo neaiÅ¡kios ir bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kuris vertindamas minėtÄ reikalavimÄ , laikė jį nelogiÅ¡ku, nusprendęs, jog patekimas į ieÅ¡kovų su bendraturčiais nuosavybės teise priklausantį sklypÄ galimas tik per tris Č. D. priklausančius sklypus, t.y., vertino, jog vienas iÅ¡ alternatyvių servitutų yra iÅ¡ esmės kitoje vietoje bei kitokio iÅ¡sidėstymo erdvėje, nei, kad buvo nurodyta alternatyviame ieÅ¡kinio reikalavime.

Kadangi ieÅ¡kovai servituto nustatymui nurodė kelis alternatyvius reikalavimus, todėl kiekvienam jų turėjo bÅ«ti parengtas ir servituto nustatymo planus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina ieÅ¡kinio trÅ«kumus, kurių egzistavimÄ atsakovė Č. D. akcentavo pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas paÅ¡alinti minėtÄ reikalavimo trÅ«kumÄ , termino ieÅ¡kovams nenustatė (CPK 135, 115 straipsniai) ir sprendime iÅ¡ esmės dėl alternatyvaus reikalavimo nepasisakė.

57. Byloje nustatyta, kad patekimui į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ yra bÅ«tinas privažiavimas, t.y., servitutas yra bÅ«tinas, todėl esant nustatytam servituto egzistavimo faktui, teismas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , aktyviai dalyvauja ir renka įrodymus dėl servituto kelio vietos ir krypties (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, turintis parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises, privalėjo svarstyti visus tiek ieÅ¡kovų, tiek ir atsakovų nurodomus servituto nustatymo variantus, o to nepadarius, konstatuoti, kad byla yra iÅ¡nagrinėta teisingai, nėra pakankamo pagrindo.

58. Be to, teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kadangi servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami, todėl teismas, nustatęs servitutÄ , turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , nes prieÅ¡ingu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis, bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta.

Vykdydamas nurodytÄ pareigÄ teismas sprendimu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

59. Pripažinus galiojančiu 2014-05-09 susitarimÄ dėl kelio servituto ir nustačius ieÅ¡kovams teisę neterminuotai naudotis 3 m. pločio ir 85,7 m ilgio (257 kv.m) servitutÄ atsakovui D. T. priklausančiame žemės sklype 2145, kompensacijos klausimo teismas nesprendė, nors 2014-05-09 preliminarioje sutartyje Å¡alys buvo nustatę servituto kainÄ , kuri, kÄ ieÅ¡kinyje pripažįsta ieÅ¡kovai, sudarant žemės sklypo pirkimo sutartį nebuvo sumokėta.

60. IeÅ¡kiniu R. P. ir A. P. prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir R. T. atlyginimÄ dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 2.63 straipsnis), apskaičiuotus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus pagal CK 4.129 straipsnį. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai minėto reikalavimo neatsisakė, tokie duomenys byloje nepateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl minėto reikalavimo nepasisakė ir reikalavimo neiÅ¡sprendė. Nesutiktina su apeliantais R. T. ir D. T., kad neiÅ¡sprendus minėto reikalavimo, sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes minėtas reikalavimas galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas ir iÅ¡skyrus bylas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

61. IÅ¡ ieÅ¡kinyje dėstomų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog ieÅ¡kovai reikalavimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo kildino iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-08 nutarties administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017, kurioje buvo nurodyta, jog jei dėl servituto nustatymo pareiÅ¡kėja (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė) patirtų nuostolių, juos galėtų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ valstybės, naudodamasi žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu.

Tačiau taip pat kartu nurodė, jog dėl ieÅ¡kovų laiko sÄ naudų ir patiriamų kaÅ¡tų kreipiantis į teismÄ dėl servituto vieÅ¡pataujančiam daiktui suteikimo yra atsakinga atsakovė R. T., kuri privalo atlyginti visus ieÅ¡kovų nuostolius, neįvykdžius 2014-05-09 susitarimo. IÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių nėra aiÅ¡ku kam bei kokio dydžio nuostoliai turėtų bÅ«ti atlyginami, ar jie turėtų bÅ«ti vertinami, kaip atlyginimas vieÅ¡pataujančių daiktų savininkams už servituto nustatymÄ vienu iÅ¡ alternatyvių bÅ«dų ar turėtų apimti kitus, galimai ieÅ¡kovų patiriamus, nuostolius.

Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovai šiuo klausimu nebuvo nuoseklūs, minėto reikalavimo aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra aiškiai suformuluotas ir turėtų būti tikslinamas, aiškiai bei nedviprasmiškai nurodant kokio pobūdžio nuostolius ir konkrečiai kam yra prašoma atlyginti.

62. Be to, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams R. P. ir A. P. 2018-08-20 pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovams, 2019-01-02, 2019-01-16 reikalavimai buvo tikslinami atskirais procesiniais dokumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti vientisas dokumentas, kuriame ieÅ¡kovas turi tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t.y., suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ (CPK 135 straipsnis).

Kadangi tik aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida, teismas, priimdamas ieÅ¡kinį ir rengdamas bylÄ teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai, iÅ¡vengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Å ių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

63. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad pagrindinis ieÅ¡kovų reikalavimas yra servituto nustatymas kelio bei inžinerinių komunikacijų koridoriui įrengti, kuris užtikrintų galimybę ieÅ¡kovams naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir Å¡iam tikslui pasiekti ieÅ¡kovai nurodo alternatyvius reikalavimus. Kadangi nagrinėjamos kategorijos bylose teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises, todėl, nustatęs servituto bÅ«tinumÄ , nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tiek ieÅ¡kovų, tiek ir atsakovų nurodomus kelio servituto variantus.

64. Ä®vertinusį aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pasirengta nagrinėti bylÄ teisme, t.y., teismas neatliko tų procesinių pasirengimo veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti ex officio: nepatikslino Å¡alių pareigos įrodinėti (pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai), pareigos galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai, pateikti bÅ«tinus įrodymus, o Å¡ie proceso pirmosios instancijos teisme trÅ«kumai nulėmė bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių neatskleidimÄ .

Jeigu apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetencijÄ negali iÅ¡taisyti nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų (nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir ieÅ¡kinio dalykui, atitinkančiam ieÅ¡kinio pagrindÄ , suformuluoti), nes nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ yra ieÅ¡kovų pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2, 4 punktai), bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme.

65. Dėl paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

66. Kadangi byla grÄ Å¾intina teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl sprendimo dalies pripažinti 2014-05-09 susitarimÄ dėl kelio servituto galiojančiu, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, nes bylÄ nagrinėsiantis teismas pakartotinai privalės iÅ¡ naujo vertinti Å¡alių argumentus bei spręsti dėl jų pagrįstumo.

67. GrÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nesprendžiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija: Eigirdas Činka Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė