Legislator Case Law & Legislation
e9707e46-cedd-4672-b61f-e056333c7706 AI generated

Court partially allowed claim for prison conditions violation but dismissed monetary damages due to lack of severity.

Case Number e9707e46-cedd-4672-b61f-e056333c7706
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages regarding alleged violations of prison conditions at Marijampolė Correctional Facility. While the court acknowledged that the plaintiff's right to conditions complying with legal standards was violated, it found the specific breaches insufficiently severe to warrant monetary compensation. Consequently, the court recognized the violation for acknowledgment purposes but rejected the request for financial redress, deeming the admission of the violation adequate satisfaction.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai; 88 straipsnio 4 punktas; 132 straipsnio 1 dalis: Nustačius higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pripažinimas pakankamas ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas.

Keywords

AI generated
prison conditions violation non-material damages proportionality principle administrative law satisfaction for harm

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai
88 straipsnio 4 punktas
132 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017
AI generated
34968da5-96da-4f52-9dff-18598bb62d27
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
f624eb90-c819-4e57-9640-4b14f5469233
Court dismissed claim for non-material damages alleging prison conditions violated privacy and human dignity rights.
667f8f69-ce2a-45a0-bec8-d85d4477b9f4
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
8f38465e-1758-4a37-8f7f-9e72aa358068
?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
bd631a9a-373b-450c-aa04-3264e901072d
? Administracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-773-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02665-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu. PareiÅ¡kėjas J. D. skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Viso buvimo pataisos namuose metu jam nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, nes jo buvimo kambariuose buvo laikoma iki 12 žmonių, tad gyvenamojo ploto trÅ«ko, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Nebuvo pakankami užtikrinamas socialinių programų įgyvendinimas, nebuvo galimybės lankytis renginiuose. Pataisos namų korpuse, karantine, kamerose, gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , tad saugumas nebuvo užtikrintas.

Vietos pasivaikščiojimui kieme buvo mažai, kieme nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, kieme Å¡iukÅ¡lės, jie nevalomi, nelaistomi, sienose ir kanalizacijoje yra asbesto. Kambariuose visiÅ¡kai nėra ventiliacijos, drėgna, tamsu, natÅ«ralios Å¡viesos per mažai, o dirbtinė Å¡viesa per stipri. Tinkama oro temperatÅ«ra neužtikrinama, žiemÄ Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta, ventiliatoriaus nebuvo leidžiama turėti. Kambariai neremontuoti, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę, sienos valymui nepritaikytos.

Dėl to nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, kilo temperatÅ«ra. Jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, džiovinti rÅ«bus sÄ lygų nebuvo. Naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, tualetas tik skylė grindyse, nuo kitų kabinų atskirta siena. Dažnai nebÅ«davo karÅ¡to vandens, tad nebÅ«davo sudaryta galimybė kartÄ per savaitę praustis po duÅ¡u. Patalpose blakės, tarakonai, pelės, vorai, jokia dezinfekcija ar deratizacija nevykdomi. Maistas nekaloringas, neskanus, jo energetinė vertė tik 1300-1500 kcal, valgykloje sÄ lygos antisanitarinės. Ilgalaikiai pasimatymai užtikrinti nebuvo.

Tai sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, jį labai sukrėtė, jis buvo priverstas kentėti, sukėlė baimę, nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , tai jį žemino ir menkino, jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20 000 Eur, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.? Atsakovas atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nagrinėjant skundus vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, yra taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2017-06-28 iki 2017-10-21 turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Nurodoma, kad nuo 2017-10-21 iki 2019-08-21 pareiÅ¡kėjas atliko bausmę 4-ajame nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose, kambario Nr. 420. Kambaryje buvo nuo 3 iki 11 asmenų, tad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,29 kv. M iki 9,06 kv. m kambario plotas. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo budo apie kurį kalba pareiÅ¡kėjas, t. y., kad sanitarinio mazgo, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotÄ .

Socialinės reabilitacijos programos yra vykdomos, pareiškėjas jose dalyvavo. Baldais patalpos aprūpinamas pagal galiojančias normas Pataisos namuose 2016 metais atnaujinta radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema, duomenų, kad ji nurodytu metu neveikė, nėra. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti tinkamai, nuteistųjų bendrabutyje įrengta šachtinė ventiliacija, be to, patalpas galima išvėdinti per langus. Patalpose tinkamai įrengti langai, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus.

Pataisos namuose yra nuolat veikianti katilinį, tad temperatūra yra užtikrinama, sienų danga lygi, lengvai valoma, pelėsio nėra. Pastebėtina, jog patalpas prižiūrėti ir valyti turi patys nuteistieji, tinkamai tai atliekant, neatsiranda nei drėgmės, nei pelėsio. Patalynė išduodama pagal normas. Kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos. Būrio, kur bausmę atliko pareiškėjas, patalpose, įrengtas sanitarinis mazgas, kur yra 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis.

DuÅ¡u naudojamasi pagal nustatytÄ grafikÄ , situacijų, kai per savaitę nebÅ«tų galimybės pasinaudoti duÅ¡u, nebuvo. DeratizacijÄ ir dezinfekcijÄ vykdo bendrovė pagal sudarytÄ sutartį. Maitinimas tinkamas, nuolatinė kontrolė vykdoma. Ilgalaikiai pasimatymai organizuojami, pateikus praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo J. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo. Atsakovas nagrinėjamoje byloje prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ už 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-363/2012).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į teismÄ tik 2020 m. rugpjūčio 21 d. Esant Marijampolės pataisos namų praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo pataisos namų gyvenamosiose patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės” 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose buvo pažeistos jo teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos pažeidimų, dėl antisanitarinės aplinkos (drėgmė, pelėsis, blogas apÅ¡vietimas).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas kambaryje Nr. 420, kurio plotas yra 36,24 kv. m, kambaryje buvo nuo 3 iki 11 asmenų, tad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,29 kv. m iki 9,06 kv. m gyvenamojo ploto.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose visÄ laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju aptariamu laikotarpiu minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,29 kv. m gyvenamojo ploto, pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už gyvenamųjų patalpų ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys, vertintina, kad nėra pagrindo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų užimamÄ plotÄ .

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, tame tarpe ir ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog Marijampolės pataisos namuose ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka dėl antisanitarinių sÄ lygų (drėgmė, pelėsis, blogas apÅ¡vietimas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami, gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-208 nurodyta, kad patikrinus Marijampolės pataisos namų 3-čiÄ ir 5-tÄ aukÅ¡tus, pažeidimų nenustatyta, įrenginiai tvarkingi, pelėsio nėra, valymo priemonės yra, duÅ¡o patalpos Å¡varios, tvarkingos. Teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡is patikrinimas atliktas ne pareiÅ¡kėjo buvimo aukÅ¡te, tačiau pažymi, jog skundų dėl sÄ lygų pateikta nebuvo. Ä®vertinus tai, teismas laiko nepagrįstais teiginius dėl vėdinimo sistemos nebuvimo, kaip nurodoma, Å¡iose patalpose yra įrengta Å¡achtinė ventiliacija, patalpas galima vėdinti per langus.

Vertinant kitas sÄ lygas gyvenamosiose patalpose, kaip pelėsio buvimas, temperatÅ«ros režimas, oro drėgmė ir apÅ¡vietimas, teismas atkreipia dėmesį, jog jokių tai paneigiančių argumentų pateikta nėra, tad visos abejonės yra traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytÄ tvarkÄ savo gyvenamųjų patalpų valymu rÅ«pinasi patys nuteistieji. Pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drėgmė, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybė, skundų dėl higienos sÄ lygų pateikta nebuvo.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų higienos sÄ lygų gyvenamosiose patalpose jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, kilo temperatÅ«ra, tai nėra patvirtinta jo ligos istorija. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes sanitariniai mazgai atitverti tik sienomis. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintÄ Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengtas klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, pareiÅ¡kėjo buvimo patalpose įrengti 6 sėdimi unitazai, 6 pisuarai, tualetuose įrengtos kabinos. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis konstatuotina, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko reikalavimus. PareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų, kad dėl privatumo pažeidimų buvo kreipęsis į tam tikras institucijas ar Pataisos namų administracijÄ ginčo laikotarpiu. Teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių duomenų byloje, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo teiginius, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo.

Taigi, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo atmeta kaip nepagrįstus, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, o nesant Å¡ilto vandens, ir tai nebuvo užtikrinama. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens įrengimo kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog ne visada buvo nuvedamas kartÄ per savaitė į duÅ¡Ä , tačiau to visiÅ¡kai nekonkretizuoja, atsakovas nurodo, kad tokių atvejų nebuvo, tad Å¡is argumentas atmestinas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemų sienose ir kanalizacijose yra asbesto, kas kenkia jo sveikatai. Kuo vadovaudamasis pareiÅ¡kėjas tai teigia, nenurodoma, tad Å¡is argumentas atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiÅ¡kėjo keliamo pobÅ«džio pretenzijų turi bÅ«ti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.).

Taip pat teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog vietos pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo per mažai, tesės aktai nenumato privalomumo įrengti kiemeliuose Å¡iukÅ¡lių dėžes ar kibirus, pelenines, tad Å¡ie argumentai yra atmestini. Vis tik teismas pažymi, jog nėra paneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas higienos sÄ lygas pasivaikščiojimo kiemeliuose (pareiÅ¡kėjas nurodo, jog kiemeliai nevalomi, sienos pasidengusios pelėsiu), atsakovas atsiliepime visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡ių aplinkybių, tad abejonės yra traktuojamos pareiÅ¡kėjo naudai.

Vertinant atliekamÄ Marijampolės pataisos namuose deratizacijÄ ir dezinsekcijÄ , pastebėtina, jog tai atlieka pagal sutartį bendrovė, visi darbai yra fiksuojami, teismui pateikti įrodymai apie Å¡iuos atliktus darbus, tad argumentai dėl neatliekamos deratizacijos ir dezinsekcijos atmestini. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog maistas buvo tiekiamas nepakankamai kaloringas, jo energetinė vertė sudarė tik 1300 -1500 kcal, kuo remdamasis jis tai teigia, nenurodė. IÅ¡ Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimo centro 2018-03-09, 2017-11-30 atliktų tyrimų matyti, kad maisto energetinė vertė yra 2738 -2496 kcal.

Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimÄ (Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo aktas, 2019-06-19, Nr. 41VMÄ®P-87), pateikus skundÄ dėl maisto kokybės, inventoriaus, higienos, susidėvėjimo, personalo higienos, maisto produktų laikymo, nustatė Å¡ilumÄ palaikančių indų vidiniai pavirÅ¡iai pažeisti, maisto dalintojai dėvi netinkamus darbui drabužius, daugiau pažeidimų nenustatyta. Nustatytais pažeidimais pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos neargumentuoja, tad jo argumentai dėl maisto kokybės ir maisto vartojimo higienos sÄ lygų atmestini.

Teismui pateikti įrodymai, kad (Vilniaus pataisos namų raštas Nr. 9/07-13609), jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-10-21 iki 2019-08-21 pateikė aštuonis prašymus dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, visi prašymai buvo patenkinti, pateikė tris prašymus dėl dietinio maitinimo, jie buvo patenkinti, du prašymus dėl patalynės, jie buvo tinkamai išspręsti, bei tris prašymus dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo, kurie nebuvo suteikti dėl užimtų patalpų, bei vienas ilgalaikis pasimatymas buvo nesuteiktas, pačiam pareiškėjui jo atsisakius.

Pareiškėjas dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiško ugdymo kelias“, intervencinėje elgesio keitimo programoje „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“, individualioje kognityvinėje bihevioristinėje korekcinėje programoje „Tik tu ir aš“, baigė Nusikalstamo elgesio prevencijos modulį. Su skundais dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nurodytu laikotarpiu nesikreipė. Įvertinus tai, atmestini argumentai dėl nepakankamų socialinio užimtumo programų bei neužtikrinimo patalyne.

Taip pat atmestini argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl papildomų ilgalaikių pasimatymų suteikimo, tad darytina iÅ¡vada, jog tokie pasimatymai suteikiami buvo. Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Marijampolės pataisos namų administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Marijampolės pataisos namuose bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Marijampolės pataisos namuose aptariamu laikotarpiu metu), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui teisės aktais nustatytos sÄ lygos dalinai buvo užtikrintos - nustatyti galimi temperatÅ«ros, oro drėgmės neatitikimai kambaryje, kur buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, galimas pelėsis tame pačiame kambaryje ir pasivaikščiojimo kiemuose, galimai nevalomi pasivaikščiojimo kiemai (abejones traktuojant pareiÅ¡kėjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, atmesti. PareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo J. D. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius