Court partially allowed claim for prison conditions violation but dismissed monetary damages due to lack of severity.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages regarding alleged violations of prison conditions at Marijampolė Correctional Facility. While the court acknowledged that the plaintiff's right to conditions complying with legal standards was violated, it found the specific breaches insufficiently severe to warrant monetary compensation. Consequently, the court recognized the violation for acknowledgment purposes but rejected the request for financial redress, deeming the admission of the violation adequate satisfaction.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai; 88 straipsnio 4 punktas; 132 straipsnio 1 dalis: Nustačius higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pripažinimas pakankamas ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
? AdministracinÄ byla Nr. I1-773-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02665-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄjas Arvydas MartinaviÄius, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas J. D. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kÄjas apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu. PareiÅ¡kÄjas J. D. skunde nurodÄ, kad MarijampolÄs pataisos namuose buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d., pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus.
Viso buvimo pataisos namuose metu jam nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, nes jo buvimo kambariuose buvo laikoma iki 12 žmonių, tad gyvenamojo ploto trÅ«ko, ypaÄ atmetus plotÄ , kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Nebuvo pakankami užtikrinamas socialinių programų įgyvendinimas, nebuvo galimybÄs lankytis renginiuose. Pataisos namų korpuse, karantine, kamerose, gyvenamosiose patalpose nÄra užtikrinta galimybÄ pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , tad saugumas nebuvo užtikrintas.
Vietos pasivaikÅ¡Äiojimui kieme buvo mažai, kieme nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirÄlių, peleninių, kieme Å¡iukÅ¡lÄs, jie nevalomi, nelaistomi, sienose ir kanalizacijoje yra asbesto. Kambariuose visiÅ¡kai nÄra ventiliacijos, drÄgna, tamsu, natÅ«ralios Å¡viesos per mažai, o dirbtinÄ Å¡viesa per stipri. Tinkama oro temperatÅ«ra neužtikrinama, žiemÄ Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta, ventiliatoriaus nebuvo leidžiama turÄti. Kambariai neremontuoti, lubos ir sienos padengtos pelÄsiu, dažai atsilupÄ, sienos valymui nepritaikytos.
DÄl to nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklÄs skausmai, kilo temperatÅ«ra. Jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, džiovinti rÅ«bus sÄ lygų nebuvo. Naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, tualetas tik skylÄ grindyse, nuo kitų kabinų atskirta siena. Dažnai nebÅ«davo karÅ¡to vandens, tad nebÅ«davo sudaryta galimybÄ kartÄ per savaitÄ praustis po duÅ¡u. Patalpose blakÄs, tarakonai, pelÄs, vorai, jokia dezinfekcija ar deratizacija nevykdomi. Maistas nekaloringas, neskanus, jo energetinÄ vertÄ tik 1300-1500 kcal, valgykloje sÄ lygos antisanitarinÄs. Ilgalaikiai pasimatymai užtikrinti nebuvo.
Tai sukÄlÄ ne tik fizinį skausmÄ , bet ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, jį labai sukrÄtÄ, jis buvo priverstas kentÄti, sukÄlÄ baimÄ, nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , tai jį žemino ir menkino, jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidarÄs, nukentÄjo jo orumas, reputacija, jis patyrÄ emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažÄjimÄ , tuo paÄiu jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 20 000 Eur, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.? Atsakovas atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad nagrinÄjant skundus vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos, yra taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuojamas senaties terminas. DÄl iÅ¡vardintų priežasÄių skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todÄl ginÄo laikotarpiui nuo 2017-06-28 iki 2017-10-21 turÄtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas.
Nurodoma, kad nuo 2017-10-21 iki 2019-08-21 pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ 4-ajame nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabuÄio tipo patalpose, kambario Nr. 420. Kambaryje buvo nuo 3 iki 11 asmenų, tad pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,29 kv. M iki 9,06 kv. m kambario plotas. PažymÄjo, kad jokie teisÄs aktai nenumato tokio skaiÄiavimo budo apie kurį kalba pareiÅ¡kÄjas, t. y., kad sanitarinio mazgo, baldų, esanÄių patalpoje, taip pat joje esanÄio inventoriaus užimamas plotas turÄtų bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaiÄiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotÄ .
SocialinÄs reabilitacijos programos yra vykdomos, pareiÅ¡kÄjas jose dalyvavo. Baldais patalpos aprÅ«pinamas pagal galiojanÄias normas Pataisos namuose 2016 metais atnaujinta radijo transliacijos ir pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, duomenų, kad ji nurodytu metu neveikÄ, nÄra. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai įrengti tinkamai, nuteistųjų bendrabutyje įrengta Å¡achtinÄ ventiliacija, be to, patalpas galima iÅ¡vÄdinti per langus. Patalpose tinkamai įrengti langai, dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus.
Pataisos namuose yra nuolat veikianti katilinį, tad temperatÅ«ra yra užtikrinama, sienų danga lygi, lengvai valoma, pelÄsio nÄra. PastebÄtina, jog patalpas prižiÅ«rÄti ir valyti turi patys nuteistieji, tinkamai tai atliekant, neatsiranda nei drÄgmÄs, nei pelÄsio. PatalynÄ iÅ¡duodama pagal normas. Kiekviename aukÅ¡te yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos. BÅ«rio, kur bausmÄ atliko pareiÅ¡kÄjas, patalpose, įrengtas sanitarinis mazgas, kur yra 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis.
DuÅ¡u naudojamasi pagal nustatytÄ grafikÄ , situacijų, kai per savaitÄ nebÅ«tų galimybÄs pasinaudoti duÅ¡u, nebuvo. DeratizacijÄ ir dezinfekcijÄ vykdo bendrovÄ pagal sudarytÄ sutartį. Maitinimas tinkamas, nuolatinÄ kontrolÄ vykdoma. Ilgalaikiai pasimatymai organizuojami, pateikus praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kÄjas savo skunde nepateikÄ jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ dÄl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodÄ, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarÄ nuteistajam žalos, todÄl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.
PareiÅ¡kÄjo J. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilÄs dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų MarijampolÄs pataisos namuose, atlyginimo. Atsakovas nagrinÄjamoje byloje praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ už 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 21 d. laikotarpį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-850/2010).
IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisÄs gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinÄs teisÄs gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentÄjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisÄs pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisÄs negalÄs bÅ«ti ginÄijamos.
Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisių ar teisÄtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisÄtus interesus, arba nemano, kad jo teisÄs ir teisÄti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dÄl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklÄ, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodÄs, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisÄ yra pažeista (pvz., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-261-363/2012).
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senatį reguliuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužÄs 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-307/2013).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprendžiama, kad nagrinÄjamu atveju, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ir ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimams.
PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi su skundu į teismÄ tik 2020 m. rugpjÅ«Äio 21 d. Esant MarijampolÄs pataisos namų praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kÄjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 21 d. taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai.
Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinÄiais didesnÄ reikÅ¡mÄ nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galbÅ«t neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsianÄias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsÄjo 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinÄs žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinÄs žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudÄtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinÄs žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo pataisos namų gyvenamosiose patalpose sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybÄs nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turÄti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kt.
Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad MarijampolÄs pataisos namuose buvo pažeistos jo teisÄs dÄl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos pažeidimų, dÄl antisanitarinÄs aplinkos (drÄgmÄ, pelÄsis, blogas apÅ¡vietimas).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau â ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) 111.1. punktas, taip pat KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaiÄiaus. Atsakovas į bylÄ pateikÄ duomenis, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjÅ«Äio 22 d. iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. buvo laikomas kambaryje Nr. 420, kurio plotas yra 36,24 kv. m, kambaryje buvo nuo 3 iki 11 asmenų, tad pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,29 kv. m iki 9,06 kv. m gyvenamojo ploto.
Ä®vertinÄs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu bendrabuÄių tipo patalpose visÄ laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esanÄio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dÄmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017).
Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2466-502/2018). NagrinÄjamos bylos atveju aptariamu laikotarpiu minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, pareiÅ¡kÄjui teko ne mažiau kaip 3,29 kv. m gyvenamojo ploto, pareiÅ¡kÄjas turÄjo judÄjimo laisvÄ už gyvenamųjų patalpų ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisÄs aktų suteiktomis teisÄmis: eiti pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, naudotis kitomis teisÄmis, jis nebuvo kalinamas blogesnÄmis sÄ lygomis nei kiti asmenys, vertintina, kad nÄra pagrindo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esanÄių baldų užimamÄ plotÄ .
Atsižvelgus į tai, nÄra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisÄtus veiksmus dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, tame tarpe ir ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ ir savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog MarijampolÄs pataisos namuose ginÄo laikotarpiu bendrabuÄių tipo patalpose buvo laikomas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis â nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka dÄl antisanitarinių sÄ lygų (drÄgmÄ, pelÄsis, blogas apÅ¡vietimas).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkriÄio 1 d.) (toliau â ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.
Turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). LaisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs gyvenamosios patalpos valomos laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).
Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 punktas). KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vÄdinami, gyvenamieji kambariai vÄdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-208 nurodyta, kad patikrinus MarijampolÄs pataisos namų 3-ÄiÄ ir 5-tÄ aukÅ¡tus, pažeidimų nenustatyta, įrenginiai tvarkingi, pelÄsio nÄra, valymo priemonÄs yra, duÅ¡o patalpos Å¡varios, tvarkingos. Teismas atkreipia dÄmesį, jog Å¡is patikrinimas atliktas ne pareiÅ¡kÄjo buvimo aukÅ¡te, taÄiau pažymi, jog skundų dÄl sÄ lygų pateikta nebuvo. Ä®vertinus tai, teismas laiko nepagrįstais teiginius dÄl vÄdinimo sistemos nebuvimo, kaip nurodoma, Å¡iose patalpose yra įrengta Å¡achtinÄ ventiliacija, patalpas galima vÄdinti per langus.
Vertinant kitas sÄ lygas gyvenamosiose patalpose, kaip pelÄsio buvimas, temperatÅ«ros režimas, oro drÄgmÄ ir apÅ¡vietimas, teismas atkreipia dÄmesį, jog jokių tai paneigianÄių argumentų pateikta nÄra, tad visos abejonÄs yra traktuotinos pareiÅ¡kÄjo naudai. Tuo paÄiu pažymÄtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytÄ tvarkÄ savo gyvenamųjų patalpų valymu rÅ«pinasi patys nuteistieji. PelÄsio gyvenamosiose patalpose atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drÄgmÄ, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybÄ, skundų dÄl higienos sÄ lygų pateikta nebuvo.
Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad dÄl netinkamų higienos sÄ lygų gyvenamosiose patalpose jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklÄs skausmai, kilo temperatÅ«ra, tai nÄra patvirtinta jo ligos istorija. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes sanitariniai mazgai atitverti tik sienomis. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinÄs institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .
Kamerų tualetai turÄtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintÄ LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabuÄio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengtas klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvÄ (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).
Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, pareiÅ¡kÄjo buvimo patalpose įrengti 6 sÄdimi unitazai, 6 pisuarai, tualetuose įrengtos kabinos. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis konstatuotina, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko reikalavimus. PareiÅ¡kÄjas neteikia įrodymų, kad dÄl privatumo pažeidimų buvo kreipÄsis į tam tikras institucijas ar Pataisos namų administracijÄ ginÄo laikotarpiu. Teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių duomenų byloje, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kÄjo teiginius, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kÄjo privatumo.
Taigi, teismas pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl privatumo neužtikrinimo atmeta kaip nepagrįstus, neįrodžius atsakovo neteisÄtų veiksmų. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad duÅ¡u galÄjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitÄ, o nesant Å¡ilto vandens, ir tai nebuvo užtikrinama. Pataisos namų (laisvÄs atÄmimo vietų) visuomenÄs sveikatos saugos reikalavimus ginÄui aktualiu laikotarpiu nustatÄ Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kÄjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitÄ, be to, teisÄs aktai nereglamentuoja karÅ¡to vandens įrengimo kiekvieno bÅ«rio sanitariniame mazge (prausykloje), todÄl atsakovo atstovo neteisÄto veikimo ar neveikimo dÄl minÄtų aplinkybių nenustatyta.
Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog ne visada buvo nuvedamas kartÄ per savaitÄ Ä¯ duÅ¡Ä , taÄiau to visiÅ¡kai nekonkretizuoja, atsakovas nurodo, kad tokių atvejų nebuvo, tad Å¡is argumentas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų sienose ir kanalizacijose yra asbesto, kas kenkia jo sveikatai. Kuo vadovaudamasis pareiÅ¡kÄjas tai teigia, nenurodoma, tad Å¡is argumentas atmestinas. PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad dÄl pareiÅ¡kÄjo keliamo pobÅ«džio pretenzijų turi bÅ«ti vertinama tai, ar dÄl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, taÄiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužÄs 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.).
Taip pat teismui nÄra pateikta jokių įrodymų, jog vietos pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose buvo per mažai, tesÄs aktai nenumato privalomumo įrengti kiemeliuose Å¡iukÅ¡lių dÄžes ar kibirus, pelenines, tad Å¡ie argumentai yra atmestini. Vis tik teismas pažymi, jog nÄra paneigti pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie netinkamas higienos sÄ lygas pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose (pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog kiemeliai nevalomi, sienos pasidengusios pelÄsiu), atsakovas atsiliepime visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl Å¡ių aplinkybių, tad abejonÄs yra traktuojamos pareiÅ¡kÄjo naudai.
Vertinant atliekamÄ MarijampolÄs pataisos namuose deratizacijÄ ir dezinsekcijÄ , pastebÄtina, jog tai atlieka pagal sutartį bendrovÄ, visi darbai yra fiksuojami, teismui pateikti įrodymai apie Å¡iuos atliktus darbus, tad argumentai dÄl neatliekamos deratizacijos ir dezinsekcijos atmestini. PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog maistas buvo tiekiamas nepakankamai kaloringas, jo energetinÄ vertÄ sudarÄ tik 1300 -1500 kcal, kuo remdamasis jis tai teigia, nenurodÄ. IÅ¡ Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimo centro 2018-03-09, 2017-11-30 atliktų tyrimų matyti, kad maisto energetinÄ vertÄ yra 2738 -2496 kcal.
MarijampolÄs valstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimÄ (Maisto tvarkymo subjekto dÄl vartotojo praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo aktas, 2019-06-19, Nr. 41VMÄ®P-87), pateikus skundÄ dÄl maisto kokybÄs, inventoriaus, higienos, susidÄvÄjimo, personalo higienos, maisto produktų laikymo, nustatÄ Å¡ilumÄ palaikanÄių indų vidiniai pavirÅ¡iai pažeisti, maisto dalintojai dÄvi netinkamus darbui drabužius, daugiau pažeidimų nenustatyta. Nustatytais pažeidimais pareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos neargumentuoja, tad jo argumentai dÄl maisto kokybÄs ir maisto vartojimo higienos sÄ lygų atmestini.
Teismui pateikti įrodymai, kad (Vilniaus pataisos namų raÅ¡tas Nr. 9/07-13609), jog pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2017-10-21 iki 2019-08-21 pateikÄ aÅ¡tuonis praÅ¡ymus dÄl dalyvavimo socialinÄs reabilitacijos programose, visi praÅ¡ymai buvo patenkinti, pateikÄ tris praÅ¡ymus dÄl dietinio maitinimo, jie buvo patenkinti, du praÅ¡ymus dÄl patalynÄs, jie buvo tinkamai iÅ¡sprÄsti, bei tris praÅ¡ymus dÄl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo, kurie nebuvo suteikti dÄl užimtų patalpų, bei vienas ilgalaikis pasimatymas buvo nesuteiktas, paÄiam pareiÅ¡kÄjui jo atsisakius.
PareiÅ¡kÄjas dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje âPilietiÅ¡ko ugdymo keliasâ, intervencinÄje elgesio keitimo programoje âElgesys - Pokalbis - Pasikeitimasâ, individualioje kognityvinÄje bihevioristinÄje korekcinÄje programoje âTik tu ir aÅ¡â, baigÄ Nusikalstamo elgesio prevencijos modulį. Su skundais dÄl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nurodytu laikotarpiu nesikreipÄ. Ä®vertinus tai, atmestini argumentai dÄl nepakankamų socialinio užimtumo programų bei neužtikrinimo patalyne.
Taip pat atmestini argumentai dÄl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi dÄl papildomų ilgalaikių pasimatymų suteikimo, tad darytina iÅ¡vada, jog tokie pasimatymai suteikiami buvo. Likusieji pareiÅ¡kÄjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsÄjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmÄnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkriÄio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).
LVAT taip pat ne kartÄ pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga â užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nÄra duomenų, kad MarijampolÄs pataisos namuose pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog MarijampolÄs pataisos namų administracija kuriuo nors pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrÄ jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarÄ jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sÄ lygas, nÄra nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kameroje, neatitinkanÄioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad MarijampolÄs pataisos namuose bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmÄs nepakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai bei dvasinÄs kanÄios turÄjo poveikį sveikatai, buvimo MarijampolÄs pataisos namuose aptariamu laikotarpiu metu), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kÄjui teisÄs aktais nustatytos sÄ lygos dalinai buvo užtikrintos - nustatyti galimi temperatÅ«ros, oro drÄgmÄs neatitikimai kambaryje, kur buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, galimas pelÄsis tame paÄiame kambaryje ir pasivaikÅ¡Äiojimo kiemuose, galimai nevalomi pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai (abejones traktuojant pareiÅ¡kÄjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, taÄiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dÄmesį į visus skunde iÅ¡dÄstytus pareiÅ¡kÄjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mÄ) neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymÄtina, jog nustaÄius tik higienos normų pažeidimus, taÄiau kitų pažeidimų nenustaÄius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1027-442/2017), teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minÄti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.
TodÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau paminÄtas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo J. D. skundÄ už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 21 d., suÄjus ieÅ¡kinio senaties terminui, atmesti. PareiÅ¡kÄjo J. D. skundÄ už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjÅ«Äio 22 d. iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo J. D. teisÄ Ä¯ higienos normų reikalavimus atitinkanÄias kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.
ReikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. TeisÄjas Arvydas MartinaviÄius