e9700a9f-de7c-4bb4-b35d-b8b0bfa4721c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1419-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02315-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.6.1.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-3138-661/2015, nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje keliamas civilinės bylos sustabdymo iki kitos bylos iÅ¡nagrinėjimo pagrįstumo klausimas.IeÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 19 911 970,46 Lt (5 766 905 Eur) skolos, 591 288,42 Lt (171 249 Eur) delspinigių, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2009-01-19 sudarė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 (toliau – ir Sutartis), kuria Å¡alys susitarė dėl produktų vežimo paslaugų teikimo už Sutartyje nustatytÄ kainÄ . 2012-12-05 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1474 buvo patvirtintos naujos redakcijos „Rinkliavų už vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklės“, o 2013-01-28 buvo priimtas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko įsakymas Nr. V-67 „Dėl rinkliavų už vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo“, kuriais buvo nustatyti rinkliavų už vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai (toliau – ir InfrastruktÅ«ros rinkliava) 2014 – 2015 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

InfrastruktÅ«ros rinkliavos pokytis yra viena iÅ¡ atsakovo atžvilgiu taikytinų tarifų dedamųjų dalių, todėl ieÅ¡kovas 2013-12-31 raÅ¡tu Nr. 2-6042 „Dėl tarifų 2014 metams“ informavo atsakovÄ apie pasikeitusius tarifus 2014 metams. Atsakovas atsisakė apmokėti už ieÅ¡kovo suteiktas paslaugas pagal 2014 metų tarifus, liko skolingas ieÅ¡kovui už laikotarpį nuo 2014-06-04 iki 2014-10-24 praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ 2015-01-05 atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ 2015-01-05 taip pat pateikė atskirÄ procesinį praÅ¡ymÄ , kuriame prašė teismo iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti Å¡ios civilinės bylos priskirtinumo Vilniaus apygardos teismui klausimÄ ir priimti nutartį, kuria ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas nenagrinėtas.

PraÅ¡yme nurodė, kad Sutarties 11.2.2. punkte Å¡alys įtvirtino arbitražinę iÅ¡lygÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovo ir atsakovo ginčai, kurių suma yra virÅ¡ 50 mln. Lt, priskirtini iÅ¡imtinei Vilniaus komercinio arbitražo teismo jurisdikcijai. Esminis kriterijus, kuris nulemia ginčo jurisdikcijÄ (Vilniaus apygardos teisme ar Vilniaus komercinio arbitražo teisme), yra ginčo suma. Vykstant ginčui dėl sutartinių tarifų dydžio, ieÅ¡kovas kitoje civilinėje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl 8 275 531,91 Lt (2 396 760 Eur) tariamos skolos priteisimo, o Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 19 911 970,46 Lt (5 766 905 Eur) skolos priteisimo, nepagrįstai reikalavimus iÅ¡skirdamas į dvi bylas ir taip siekdamas iÅ¡vengti arbitražinio teismo jurisdikcijos.

Be to, ieÅ¡kovas pateikė praneÅ¡imus atsakovui dėl nepagrįstai atliktų įskaitymų didesnei, nei 11 mln. Lt sumai, ir 2015 metais pradėjo taikyti tarifus, dėl kurių vyksta ginčas, tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad jis yra permokėjęs ieÅ¡kovui 13 402 404,86 Lt (3 881 605 Eur) sumÄ . Taigi besitęsiančio ginčo neigiamos pasekmės atsakovui kiekvienÄ dienÄ didėja ir ginčo suma neabejotinai virÅ¡ys 50 mln. Lt sumÄ , todėl Å¡is ginčas teismingas arbitražo teismui, kuriame atsakovas jau inicijavo bylÄ ieÅ¡kovui.

Todėl ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 9 p., Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAÄ®) 11 str. 1 d.).Taip pat atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ pateikė teismui 2015-01-29 praÅ¡ymÄ ir dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, nurodydamas, kad teismui atmetus atsakovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, Å¡i civilinė byla KAÄ® 11 straipsnio 3 dalies ir CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdytina iki įsiteisės Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo bylos Nr. 319 sprendimas.

Arbitražo byloje atsakovas praÅ¡o nustatyti nuo 2014-01-01 ieÅ¡kovo atsakovui suteiktų paslaugų kainÄ , o tai yra esminė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybė. Ginčas akivaizdžiai virÅ¡ija 50 mln. Lt, taigi atsakovo reikalavimai negalėtų bÅ«ti sprendžiami teisme net ir prieÅ¡ieÅ¡kinio forma, nes teismas tokį prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakytų priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu.   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-05-28 nutartimi sustabdė civilinę bylÄ Nr. e2-3138-661/2015 iki galutinio arbitražo sprendimo Vilniaus komercinio arbitražo teismo administruojamoje arbitražo byloje Nr. 319 tarp ginčo Å¡alių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „ORLEN Lietuva“ įsiteisėjimo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nepriemokÄ už ieÅ¡kinyje įvardytÄ 2014 m. laikotarpį, visų pirma turėtų nustatyta ginčijamu laikotarpiu suteiktų paslaugų kaina.

Tuo tarpu atsakovas Vilniaus komercinio arbitražo teismui 2014-12-31 pateikė praneÅ¡imÄ apie arbitraÅ¾Ä , kuriuo CK 6.198 straipsnio 4 dalies pagrindu iniciavo arbitražo bylÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas nustatyti nuo 2014-01-01 ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų kainÄ dėl iÅ¡nykusių Å¡alių pasirinktų kriterijų. Teismas sprendė, kad ginčas dėl to, kokia turi bÅ«ti paslaugų kaina pagal Sutartį aktualiu teisminiam procesui laikotarpiu, jo sumai virÅ¡ijant 50 mln. Lt ribÄ , yra priskirtinas iÅ¡imtinei arbitražo kompetencijai ir bus galutinai iÅ¡spręstas arbitražo byloje.

Be to, Å¡is ginčas apima žymiai didesnį laikotarpį, nei Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas, ir virÅ¡ija 50 mln. Lt, todėl atsakovo reikalavimai negalėtų bÅ«ti sprendžiami teisme net ir prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (CPK 137 str. 2 d. 6 p.).Vadovaudamasis KAÄ® 11 straipsnio 3 dalimi ir CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015 nagrinėjimÄ sustabdė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo tinkamÄ kreipimÄ si į arbitraÅ¾Ä , veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires) ir pažeidė KAÄ® 19 straipsnį, pagal kurį arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ar jo galiojimo. IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs prieÅ¡taravimÄ dėl arbitražo teismo jurisdikcijos nagrinėti bylÄ pagal atsakovo reikalavimus, Å¡is prieÅ¡taravimas dar nėra iÅ¡nagrinėtas arbitražo, taigi teismas neturėjo teisės konstatuoti tinkamo atsakovo kreipimosi į arbitraÅ¾Ä .

Be to, atsakovas dar nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio arbitraže, tik kreipęsis su praneÅ¡imu apie arbitraÅ¾Ä . Teismas privalo civilinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, pats iÅ¡spręsti tarp Å¡alių sudarytos sutarties aiÅ¡kinimo ir taikymo ginčo klausimus, o tai daryti jį įpareigoja pareikÅ¡tas reikalavimas dėl skolos priteisimo. Be to, arbitražo byloje nebus sprendžiama dėl jokių Sutarties nuostatų taikymo klausimų, kurie nebÅ«tų suformuluoti atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį, todėl teismui iÅ¡sprendus ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, bus iÅ¡spręsti ir atsakovo praneÅ¡ime nurodyti reikalavimai dėl kainos už 2014 metais suteiktas paslaugas nustatymo.

IeÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje byloje sudaro 20 503 258,88 Lt, todėl net ir atsakovui nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 13 402 404,86 Lt permokos priteisimo, ginčo suma nebÅ«tų virÅ¡ijusi 50 mln. Lt. Taigi teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovo reikalavimai negalėjo bÅ«ti sprendžiami teisme net ir prieÅ¡ieÅ¡kinio forma.CPK 182 straipsnis numato, kad byloje nereikia įrodinėti bÅ«tent teisme, o ne arbitraže nustatytų aplinkybių. Tai reiÅ¡kia, kad arbitražo teismo sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės nesukuria prejudicijos teismams, todėl Å¡iuo atveju teismas turi prioritetinę kompetencijÄ nagrinėti bylÄ , ypač kai teisme ji pradėta nagrinėti anksčiau nei arbitraže. Be to, proceso operatyvumo ir ekonomijos principai reikalauja, kad pirmiausiai bÅ«tų iÅ¡nagrinėtos tos bylos, kurios pirmiau pradėtos, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pradėta pirma ir ženkliai toliau pažengusi.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad arbitražai savo sprendimais negali paneigti nacionalinių teismų kompetencijos spręsti dėl savo kompetencijos, ypač tais atvejais, kai į teismus buvo kreiptasi anksčiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-17 nutartis c. b. Nr. 2T-90/2012). Atsakovo prašyme dėl bylos sustabdymo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi absoliučiai nesutampa, todėl ši nutartis neturi reikšmės teisingam klausimo dėl bylos sustabdymo išsprendimui.

Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais svarbiausiais argumentais:Tarp arbitražo bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys. IÅ¡ praneÅ¡imo apie arbitraÅ¾Ä matyti, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl Sutarties kainos nustatymo už 2014 metus yra perduotas spręsti arbitražui, remiantis Sutartyje numatyta arbitražine iÅ¡lyga, kadangi kilusio ginčo suma siekia jau daugiau nei 73 mln.

Lt. Tuo tarpu teismas neturi teisės spręsti ginčo dėl sutartinių nuostatų aiÅ¡kinimo, nes ginčo vertė yra didesnė nei 50 mln. Lt. Arbitražo byloje priėmus atsakovui palankų sprendimÄ , Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas bÅ«tų atmestas, ir atvirkščiai – ginÄÄ dėl Sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo iÅ¡sprendus ieÅ¡kovo naudai, Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nepriemokos turėtų bÅ«ti patenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties sÄ lygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalykÄ byloje, o iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties nuostatos yra vertinamos kaip prejudiciniai faktai ir kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių, iÅ¡ naujo faktai neįrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-582/2012). Arbitraže iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo 2014 metais suteiktų paslaugų kainos nustatymo, Å¡i aplinkybė turės prejudicinę reikÅ¡mę civilinės bylos nagrinėjimui.Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai neva arbitražo teismo sprendimas neturi prejudicinės galios bendrosios kompetencijos teismams. Tiek arbitražo teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismo sprendimas Å¡alims sukuria tokias pačias prejudicijos pasekmes – ginčas yra laikomas iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės ir dėl jo nagrinėjimo pakartotinai kreiptis į teismÄ negalima (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 182 str. 2 p., 293 str. 6 p.).Teismas teisingai konstatavo, kad ginčo suma virÅ¡ija 50 mln.

Lt, dėl ko atsakovas turėjo teisę ir pasirinko perduoti viso ginčo sprendimÄ arbitražui. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jo reikalavimai dėl tariamos nepriemokos priteisimo už atskirus 2014 metų laikotarpius gali bÅ«ti nagrinėjami atskirose bylose, nelaukiant, kol arbitražo byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo. Tokia ieÅ¡kovo pozicija reiÅ¡kia, kad jis tariamai turi teisę ignoruoti arbitražinę iÅ¡lygÄ ir vietoje vienos bylos inicijuoti atskiras, kuriose dirbtinai sumažinama ieÅ¡kinio suma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas. Dėl teisėjų kolegijos sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-10-16 buvo gautas apelianto prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisėjų kolegijoje. Apeliantas nurodo, kad byloje keliami sudėtingi, ankstesnėje Lietuvos teismų praktikoje išsamiai neanalizuoti procesiniai klausimai, dėl ko, remiantis CPK 304 straipsniu, sudarytina trijų teisėjų kolegija. Tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje analogiškoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo c. b.

Nr. e2-1398-157/2015). CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirÄ jį skundÄ nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ . Nutartimi perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylÄ nagrinėjantis teisėjas. Apeliantas praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje motyvavo byloje keliamais sudėtingais civilinio proceso taisyklių taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimais, kurie ankstesnėje teismų praktikoje iÅ¡samiai neanalizuoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ , jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali bÅ«ti siejamas su faktiniu bylos pobÅ«džiu (pareikÅ¡tų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės Å¡akų normas ir pan.).

Å iuo konkrečiu atveju nenustatyta poreikio atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ dėl Å¡ioje byloje keliamų procesinės teisės klausimų bei faktinių aplinkybių, susijusių su bylos Å¡alių procesiniu elgesiu, nustatymo, todėl byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę. Dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡a Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-10-19 gauti atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuos atsakovas praÅ¡o prijungti prie bylos medžiagos bei kartu su jais naujai pateiktus įrodymus ir bylos medžiagÄ pripažinti nevieÅ¡a.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priima į bylÄ atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei kartu su jais pridėtus dokumentus, kurie buvo sudaryti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir kurių atsakovas negalėjo pateikti anksčiau CPK 314 str., 338 str.).Atsakovo teigimu, ginčas kilo iÅ¡ Sutarties, kurios 13.2 punktas, be kita ko, numato, jog visa informacija, susijusi su Å¡ia Sutartimi, yra laikoma konfidencialia ir negali bÅ«ti atskleista jokiems tretiesiems asmenims.

Be to, civilinės bylos stabdymo klausimas yra susijęs su arbitražo byla, o tiek arbitražo procesas, tiek arbitražo bylos faktas yra konfidencialus, todėl nagrinėjamos bylos medžiaga pripažinti nevieÅ¡a. CPK 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas vieÅ¡ame teismo posėdyje sprendimÄ ar procesÄ užbaigiančiÄ nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumÄ , informacijos apie žmogaus sveikatÄ konfidencialumÄ , taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-25 teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡a ir nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje bei aplinkybę, jog nagrinėjama byla yra susijusi su komercine paslaptimi, jau pripažino, jog Å¡i byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. Vadinasi, rezultatas, kurio nori atsakovas, iÅ¡ esmės jau pasiektas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl bylos sustabdymo, tiek iÅ¡samiai, kiek bÅ«tų nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, netiriamos bylos faktinės aplinkybės, susijusios su apelianto ir atsakovo tarpusavio komerciniais santykiais, dėl ko galėtų bÅ«ti atskleista komercinė paslaptis ar pažeistos Sutarties konfidencialumo sÄ lygos.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo veiksmų teisėtumo įvertinimas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymo pagrindus, aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektais. Kita vertus, pagal KAÄ® 8 straipsnio 3 dalį tik arbitražo procesas yra konfidencialus, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ir pats arbitražo bylos faktas yra konfidencialus, juolab kad iÅ¡ esmės arbitražo procesas dar nevyksta ir nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ negalėtų bÅ«ti atskleisti jokie arbitražinio nagrinėjimo duomenys.

Tokiu atveju teisinių bei faktinių prielaidų atsakovo praÅ¡ymo patenkinimui nenustatyta. Dėl ieÅ¡kinio sumos nustatymo Pagal CPK 23 straipsnį ir KAÄ® 12 straipsnį, Å¡alys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, iÅ¡skyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo bÅ«das, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose, kurio tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-22 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-316-687/2015). Nagrinėjamu atveju Å¡alys Sutarties 11.2 punkte susitarė, kad ginčai iki 50 mln. Lt sumos pirmÄ ja instancija nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, o virÅ¡ijantys 50 mln. Lt sumÄ â€“ Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Vadinasi, konkretaus ginčo (konkrečios bylos) priskirtinumÄ teismui ar arbitražui lemia ginčo sumos dydis. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teismui pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta ieÅ¡kinio suma, jeigu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti įkainotas.

Taigi ginčo sumos nustatymas yra asmens, inicijuojančio teisminį procesÄ , pareiga ir dispozityvumo principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka (CPK 13 str.), nes bÅ«tent ieÅ¡kovas nustato teisminio nagrinėjimo dalykÄ . Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kreipimosi į teismÄ formalizavimas reikÅ¡mingas ne tik dėl to, kad įgalina aiÅ¡kiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Taigi teisė nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ yra dispozityvi ir absoliuti ieÅ¡kovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 str., 42 str. 1 d.).

Teismas įpareigotas ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus. Kita vertus, turtiniuose ginčuose ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti nurodyta ir dėl jos įtakos, nustatant bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ , apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį ir nustatant nagrinėtinos bylos kategorijÄ (CPK 27 str.-28 str., 80 str.). Å ioje byloje apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡ viso 20 503 258,88 Lt (19 911 970,46 Lt + 591 288,42 Lt) sumos priteisimo ir byloje nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų padidinęs savo reikalavimÄ arba kad bÅ«tų sujungtos kelios pagal apelianto ieÅ¡kinius atsakovui nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolos ir delspinigių pagal sutartį priteisimo.

Todėl atsakovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai, jog Å¡ioje konkrečioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo suma yra ne 20 503 258,88 Lt, bet didesnė nei 62 mln. Lt., aiÅ¡kiai nepagrįsti. Aplinkybė, kad apeliantas yra pareiÅ¡kęs ir daugiau ieÅ¡kinių atsakovui dėl skolos priteisimo tos pačios, kaip ir nagrinėjamu atveju, sutarties pagrindu, nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo suma yra didesnė, nei nurodyta ieÅ¡kinyje. Kadangi apeliantas su atsakovu sudarytoje sutartyje susitarė, kad ginčai iki 50 mln.

Lt sumos pirmÄ ja instancija nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme (Sutarties 11.2 p.), todėl Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tas apelianto ieÅ¡kinys dėl iÅ¡ viso 20 503 258,88 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovo nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme. Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo  Konstatavus, jog nagrinėjamas konkretus ginčas teismingas Vilniaus apygardos teismui, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė Å¡iÄ bylÄ . Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutÄ reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ .

CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pagal KAÄ® 11 straipsnio 3 dalį, teismas privalo sustabdyti bylÄ , jeigu tos bylos negalima nagrinėti tol, kol bus iÅ¡spręsta arbitražo byla. Taigi tokiu atveju, kai negalima nagrinėti civilinės bylos teisme iki kol bus iÅ¡nagrinėta arbitražo byla, civilinė byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-548/2013).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės, priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės, priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-459-611/2015). Ir visais atvejais teismas, spręsdamas ar yra pagrindas sustabdyti konkrečiÄ bylÄ , turėtų atsižvelgti ir į aplinkybę, ar tai bÅ«tų pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teismÄ pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, o sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, kad Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje nekyla Å¡alių ginčo, kad, siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti apelianto ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui, bus reikalinga nustatyti apelianto paslaugų įkainių dydį už 2014 metais suteiktas paslaugas, dėl kurio Å¡alys ir nesutaria.

Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad klientas (atsakovas) už paslaugas atsiskaito su vežėju (apeliantu) pagal įkainius, nurodytus Å¡ios Sutarties priede Nr. 1, o Å¡iame priede nurodyta Produktų vežimo tarifų nustatymo tvarka. Taigi byloje iÅ¡ esmės bus atliekamas Sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas ir vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentais, kad sutarties sÄ lygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalykÄ byloje, o tokiu atveju iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties nuostatos vertintinos kaip prejudiciniai faktai ir kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių iÅ¡ naujo neįrodinėtinos.

Tačiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas gali nustatyti pats, nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ . Byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl skolos (nepriemokos) prisiteisimo, todėl teismas, nagrinėdamas Å¡io ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , turės nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su apelianto suteiktų paslaugų įkainio apskaičiavimu bei Å¡io apskaičiavimo teisingumu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra bÅ«tina nei reikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo, susijusio su ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų įkainių dydžio nustatymu, nei stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo dėl arbitražo teisme pradėto proceso tokio reikalavimo pagrindu.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nevisiÅ¡kai tinkamai pritaikęs CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo pagrindus, nepagrįstai konstatavo privalomojo pagrindo nagrinėjamai bylai sustabdyti dėl arbitraže inicijuojamos bylos buvimÄ . Teismas pats gali nustatyti faktus, kurie reikÅ¡mingi teisingam Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato arbitražo byloje yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, kliudantis vykti nagrinėjamos bylos procesui (KAÄ® 11 str. 3 d., CPK 163 str. 3 p., 185 str.).

Dėl pirmiau Å¡ioje nutartyje jau nurodytų argumentų, susijusių su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimu, sutiktina su apelianto pozicija ir tuo aspektu, kad proceso operatyvumo ir ekonomijos principai reikalauja pirmiausiai iÅ¡nagrinėti tas bylas, kurios pirmiau pradėtos. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla jau yra nagrinėjama ir Å¡alys joje jau yra apsikeitusios paruoÅ¡iamaisiais dokumentais. Tuo tarpu pagal į bylÄ pateiktus duomenis matyti, jog Vilniaus komercinio arbitražo teisme dar yra tik gautas atsakovo praneÅ¡imas apie arbitraÅ¾Ä .

Apeliacinės instancijos nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, neturinčių teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl bylos sustabdymo iÅ¡sprendimui.Apibendrinant pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir pritaikęs CPK 163 straipsnio 3 punkto ir KAÄ® 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamÄ civilinę bylÄ sustabdė nepagrįstai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – netenkintinas atsakovo praÅ¡ymas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015 sustabdymo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, viena vertus, Å¡is praÅ¡ymas neparemtas tokių iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančiais įrodymais, kita vertus, Å¡ioje bylos proceso stadijoje ir nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims paskirstomos baigiamuoju procesiniu teismo dokumentu, atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ praÅ¡ymo dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015 sustabdymo. Teisėja                                                                                             Dalia Kačinskienė