2020-11-04 Nr. AB-21137-3-62-3-00625-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2518-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00625-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. V. 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. jam būdavo skiriama nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Dėl tokio draudimo jis iki vieno mėnesio negalėdavo apsipirkti, o kai nuobauda skiriama nepasibaigus ankstesnei nuobaudai – ir du mėnesius iš eilės. Pareiškėjas negalėdavo įsigyti cigarečių, kavos, arbatos (dauguma nuteistųjų yra priklausomi nuo cigarečių, kavos, arbatos; galimybė atsigerti karštos arbatos ypač aktuali žiemos metu, sergant), prieskonių, maisto (pataisos įstaigos tiekiamas maistas nebūdavo kokybiškas) ir t. t. Pareiškėjo nuomone, tokia nuobauda neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatų. Tokiu būdu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė pasirinkti maistą, atitinkantį jo pomėgius, fiziologinius poreikius, rūpintis savo sveikata, sportuoti; jis negalėdavo valgyti, gerti, rūkyti, kai norėdavo, bet matydavo tai darančius kitus nuteistuosius.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) pareiškėjui būdavo skiriama už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl neigiamų išgyvenimų, susijusių su skirta minėta nuobauda. Pareiškėjas skunde objektyviais duomenimis nepagrindė reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas savo valia pažeidė įstaigoje nustatytą bendrą tvarką.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. skundą.

6. Teismas nustatė, kad nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pareiškėjui buvo skirta: 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 67-7217 už tai, kad pareiškėjas užfiksuotas be įstaigos administracijos kortelės; 2018 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 67-38 už tai, kad pareiškėjas nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų; 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 67-1081 už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 67-1253 už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų apsirengti; 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 67-1361 už tai, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, nevykdė pareigūnų nurodymų; 2019 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 67-241 už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų; 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 62-152 už tai, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių bei nevykdė pareigūnų nurodymų.

7. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) jam buvo skiriama nepagrįstai dažnai. Akivaizdu, jog pareiškėjas sistemingai darė drausmės pažeidimus, todėl Pravieniškių PN-AK direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdami į pareigūnų tarnybinius pranešimus bei siūlymus dėl nuobaudos skyrimo, anksčiau minėtais nutarimais skyrė pareiškėjui draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas, žinodamas, jog, pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos sankcijos, pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėta, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigos direktoriui imperatyvo kelis kartus iš eilės neskirti tos pačios nuobaudos, vadovui palikta diskrecija nuspręsti, kokią nuobaudą skirti, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 str. 2 d.). Atsakovo atstovas yra pagrįstai sukūręs nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistemą, kuri leidžia valdyti nuteistųjų elgesį bei nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismas papildomai pastebėjo, kad pareiškėjas neįrodė ir žalos fakto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pripažintas nepagrįstu.

III. 9. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

10. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas negalėdavo apsipirkti 2–3 mėnesius iš eilės, nepaisant to, kad nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje gali būti taikoma tik iki vieno mėnesio. Be to, teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad tokio pobūdžio nuobauda pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas akcentuoja, kad nuobaudos pareiškėjui buvo skiriamos už sistemingai daromus drausmės pažeidimus, pareiškėjas pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, o įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl skirtinos nuobaudos, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. Byloje nenustatytos aplinkybės, suponuojančios pataisos įstaigų neteisėtus veiksmus, todėl, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas. Pareiškėjas skunde rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių;

3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą);

4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

14. Byloje nustatyta, kad nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pareiškėjui buvo skirta: 2016 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 67-7217 už tai, kad pareiškėjas užfiksuotas be įstaigos administracijos kortelės; 2018 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 67-38 už tai, kad pareiškėjas nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų; 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 67-1081 už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 67-1253 už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų apsirengti; 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 67-1361 už tai, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai, nevykdė pareigūnų nurodymų; 2019 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 67-241 už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų; 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 62-152 už tai, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių bei nevykdė pareigūnų nurodymų.

15. Nuteistasis turi teisę BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti jam paskirtą nuobaudą.

16. Šios Nutarties 14 punkte nurodytos nuobaudos įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintos skirtomis nepagrįstai ir neteisėtai bei nebuvo panaikintos BVK 183 straipsnyje nurodytų pareigūnų, taip pat teismo.

17. Tai suponuoja, kad Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmai nėra pripažinti neteisėtais.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013).

19. Šiuo atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekia paneigti įkalinimo įstaigos administracijos veiksmų teisėtumą skiriant nuobaudas įrodinėdamas pirmąją privalomą sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei kilti (neteisėtus veiksmus), nors specialia BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtosios nuobaudos nėra panaikintos.

20. Dėl šių teisinių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus įkalinimo įstaigos administracijos priimtų nutarimų, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos, teisėtumo, sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog administracijos veiksmai skiriant nuobaudas buvo neteisėti.

21. Nutarties 20 punkte nurodytos išvados suponuoja, kad nenustatyta sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė