2025-01-29 Nr. AB-1771-3-61-3-06655-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-466-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06655-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės G. M. (toliau – ir atsakovė) 211 286,68 Eur skolą, 34 261,37 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas (skaičiuojamas nuo negražintos lėšų dalies – 211 286,68 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pagal 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KU-15-1-05381-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) atsakovei buvo skirta parama – iki 291 500,00 Eur, išmokėta – 215 147,00 Eur (pagal 3 mokėjimo pranešimus). Atsakovė per nustatytą terminą (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nepateikė ketvirtojo mokėjimo prašymo. Pareiškėjas, atlikęs įtariamo pažeidimo tyrimą, 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. BRK-2205 (14.5.E) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie atsakovės padarytą pažeidimą bei siūlymą pritarti sprendimui taikyti atsakovei 215 147,00 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją, neskyrimo sankciją, t. y. neišmokėti 76 103,00 Eur paramos sumos, bei nutraukti Paramos sutartį. Atsakovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Žemės ūkio ministerijai prašymą, vietoj Paramos sutarties nutraukimo, svarstyti Paramos sutarties vykdymo sustabdymo klausimą, bet Žemės ūkio ministerija atmetė šį prašymą. Žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 sudaryta Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje pritarė Agentūros siūlymui taikyti atsakovei paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 215 147,00 Eur paramą, bei nutraukti Paramos sutartį (2020 m. rugpjūčio 6 d. protokolinis sprendimas Nr. 2D-2468 (3.19E));

2.2. pareiškėjas, atsižvelgdamas į atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą nustatytas aplinkybes ir gautą Žemės ūkio ministerijos pritarimą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-35 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuris buvo išsiųstas atsakovei kartu su 2020 m. rugpjūčio 20 d. lydraščiu Nr. BR6-3262. Atsakovė apskundė Sprendimą teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-908-426/2021 atmetė jos skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

2.3. atsakovė per 60 dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos neįvykdė pareigos grąžinti išmokėtas paramos lėšas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, nuo 2020 m. spalio 20 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punktu, 2020 m. rugsėjo 18 d. dalį skolos (95,34 Eur) išskaičiavo iš atsakovei priklausančios paramos, 2023 m. kovo 10 d. išskaičiavo dalį palūkanų (60,60 Eur). Atsakovės skola šiuo metu yra 215 051,66 Eur.

3. Atsakovė G. M. atsiliepime į prašymą nesutiko su pareiškėjo prašymu, prašė pakeisti atsakovą į tinkamą šalį – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Scandlita“, netenkinus šio prašymo – įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis UAB „Scandlita“, A. P., J. M. ir A. S., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Atsakovė atsiliepimą į prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. atsakovei būnant mažamečio vaiko mama ir besilaukiant kito vaiko, jos tėvas A. P., naudodamas psichologinį smurtą, privertė ją pateikti paraišką Agentūrai, nes jis siekė išplėsti savo sukurtą pramogų kompleksą „Dubingiai Diamond Resort“. A. P. susirašinėjimas su dukra (atsakove) patvirtina, jog paraiškos pateikimas Agentūrai buvo ne jos mintis, ji priešinosi įtraukimui į projekto teikimą;

4.2. esminis projekto tikslas buvo pastatyti skerdyklos ir mėsos perdirbimo cechą (toliau – ir Skerdykla) ir pradėti vykdyti veiklą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. atliko Skerdyklos patikrą vietoje ir nustatė statybos darbų, kuriuos atliko rangovas UAB „Scandlita“, defektus. Atsakovės pasitelktas ekspertas patvirtino pareiškėjo nustatytus pažeidimus, todėl ji kreipėsi į rangovą UAB „Scandlita“ dėl netinkamai atliktų darbų. Pareiškėjas, žinodamas, jog netinkamus statybos darbus atliko rangovas, ir neinformuodamas atsakovės apie ketinimą nutraukti Paramos sutartį, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su siūlymu taikyti atsakovei sankcijas. Atsakovė Komisijos posėdžiuose siekė, kad būtų pakeista Paramos sutarties šalis, taip pat kad būtų sustabdytas Paramos sutarties vykdymas (siekiant sudaryti galimybę pirmiausiai išspręsti ginčą su rangovu), bet jos prašymai nebuvo patenkinti, neatsižvelgta į jos raštu išdėstytą poziciją;

4.3. atsakovė siekė įvykdyti Paramos sutartį, nepaisant to, kad ji šių sutartinių įsipareigojimų šalimi tapo per prievartą. Atsakovė ieškojo visų įmanomų būdų tai padaryti, pavyzdžiui, kaip minėta, prašė sustabdyti Paramos sutarties vykdymą. Nepavykus išvengti bylinėjimosi, atsakovė toliau siekė taikaus ginčo išsprendimo. Atsakovė sudarė taikos sutartį su UAB „Scandlita“ (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2762-258/2020, kurioje Agentūra dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo), pareiškėjas neskundė šios taikos sutarties ir, atitinkamai, sutiko, kad skolą kompensuos ne atsakovė, o rangovas UAB „Scandlita“. UAB „Scandlita“ nevykdant minėtos taikos sutarties, atsakovė kreipėsi į antstolius, bet išieškojimas nebuvo sėkmingas dėl iškeltos UAB „Scandlita“ bankroto bylos (bylos Nr. B2-1359-614/2023). Pareiškėjas pasirinko lengvesnį kelią ir nukreipė savo reikalavimus į atsakovę, o ne į UAB „Scandlita“, nors pastaroji bendrovė pagal taikos sutartį buvo įsipareigojusi grąžinti pinigus dar 2020 metais;

4.4. pareiškėjas siekia dvigubai pasipelnyti iš atsakovės, nes jis kreipėsi į du skirtingus teismus, t. y. jis 2023 m. birželio 1 d. pateikė civilinį ieškinį, siekdamas pagal Paramos sutartį prisiteisti 215 051,66 Eur sumą. Minėtame ieškinyje pareiškėjas atsakingais subjektais laiko 5 asmenis. Pareiškėjui pareiškus du ieškinius dėl tapačios sumos, kildinamos iš Paramos sutarties, tariamai skirtingais pagrindais ir skirtingiems subjektams, atsakovė negali įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.). Susidariusioje situacijoje pareiga sumokėti Agentūrai tenka UAB „Scandlita“, o pareiškėjas, siekdamas prisiteisti skolą ir iš atsakovės, nepaiso dvigubo draudimo principą (non bis in idem);

4.5. pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2020 m. spalio 22 d., o ne nuo 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022 priėmimo. Pareiškėjas remiasi neaktualia teismų praktika;

4.6. pareiškėjo veiksmai pažeidžia daug viešojo administravimo subjektams taikomų principų. Šiame kontekste apžvelgta teismų praktika dėl viešojo administravimo principų, pavyzdžiui, gero administravimo principo.

5. Pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. pateikė informaciją, kad 2023 m. liepos 18 d. (po prašymo pateikimo teismui) iš atsakovei priklausančių išmokų buvo išskaičiuota dalis palūkanų (59,95 Eur) bei dalis skolos (3 764,98 Eur), todėl šiuo metu atsakovės skola yra 211 286,68 Eur.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės G. M. 211 286,68 Eur skolą, 34 261,37 Eur palūkanų (nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 211 286,68 Eur sumos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

7. Teismas nustatė:

7.1. atsakovė 2015 m. birželio 30 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KU-15-1-05381-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“;

7.2. pareiškėjas ir atsakovė 2017 m. sausio 12 d. pasirašė Paramos sutartį;

7.3. 2016 m. balandžio 12 d. atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. V-VU-0820744), kurios metu neatitikimų nenustatyta;

7.4. atsakovė 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KU-15-1-05381-MP001, pagal kurį 2017 m. lapkričio 3 d. išmokėta 37 792 Eur už Skerdyklos statybą (I etapas), verslo plano parengimą ir administravimą;

7.5. atsakovė 2018 m. kovo 29 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KU-15-1-05381-MP001-MP002 ir prašė finansuoti patirtas išlaidas už Skerdyklos statybą (II etapas). Atsakovei 2018 m. gegužės 11 d. išmokėta 98 808 Eur paramos suma;

7.6. atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateiktė trečiąjį mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KU-15-1-05381-MP003, pagal kurį 2018 m. spalio 19 d. išmokėta 78 547 Eur už Skerdyklos statybą (III etapas);

7.7. ketvirtasis mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d., bet jis nebuvo pateiktas;

7.8. Agentūra, įtarusi, kad atsakovė, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimų, vadovaudamasi žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Projektą padarė pažeidimų, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklių) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra, nustačius atsakovės padarytus pažeidimus, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. BRK-2205 (14.5.E) pateikė Žemės ūkio ministerijai informaciją apie atsakovės padarytą pažeidimą įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti sprendimui – atsakovei taikyti 215 147 Eur paramos sumos pagal MP001, MP002 ir MP003 susigrąžinimo sankciją, neskyrimo sankciją, t. y. neišmokėti 76 103 Eur paramos sumos, bei nutraukti Paramos sutartį;

7.9. Žemės ūkio ministerija 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. paštu gavo atsakovės prašymą vietoj Paramos sutarties nutraukimo svarstyti Paramos sutarties vykdymo sustabdymo klausimą. Žemės ūkio ministerija įvertino prašymą ir jį atmetė;

7.10. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje (2020 m. rugpjūčio 6 d. protokolinis sprendimas Nr. 2D-2468 (3.19E)), įvertinusi Agentūros 2020 m. birželio 8 d. rašte Nr. BRK-2205 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. BRK-2941 išdėstytas faktines aplinkybes, atlikusi jų analizę ir atsižvelgusi į Žemės ūkio ministerijos pažeidimų kontrolieriaus siūlymą, į visumą objektyvių aplinkybių, į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, teisinį reguliavimą (atsakovė nevykdė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė paskutinio mokėjimo prašymo, nepateikė galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, išrašytose pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitose faktūrose ir prie jų pridėtuose atliktų darbų aktuose užfiksuotos daug didesnės atliktų darbų apimtys nei vizualiai nustatyta apžiūros metu, neįvykdė planuotų investicijų, be kurių planuota veikla negalima, nepasiekė nustatytų projekto tikslų), pritarė sprendimui taikyti atsakovei paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 215 147 Eur paramą, bei nutraukti Paramos sutartį.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl pareiškėjo ir atsakovės santykių pradžios, atsakovės pastangų ginčą užbaigti taikiai ir sudarytos taikos sutarties nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Minėti atsakovės argumentai buvo aktualūs administracinėje byloje Nr. eI3-908-426/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl projekto įgyvendinimo, t. y. konkrečiai, ar atsakovė veikė nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022 atmetė G. M. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-908-426/2021, kuriuo G. M. skundas buvo atmestas, o Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai taikant ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas ir įvertinus aktualias faktines aplinkybes. Taigi, Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovės argumentai, susiję su minėto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinami. Sprendimas yra galiojantis, todėl sukelia atsakovei teisines pasekmes.

9. Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentus dėl subjekto, į kurį turėtų būti nukreiptas pareiškėjo reikalavimas, non bis in idem principo pažeidimo ir pan., nurodė, kad Paramos sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovės, joje nedalyvavo UAB „Scandlita“. Atsakovei skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas, savo esme nėra tapati civiliniam ieškiniui, kuris nukreiptas į UAB „Scandlita“. Nagrinėjamu atveju atsakovei pritaikyta sankcija ir UAB „Scandlita“ pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje (kreipimasis į teismą, reikalaujant atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą) yra skirtingos atsakomybės rūšys. Taigi, dvigubo baudimo draudimas šioje teisinėje situacijoje nėra pažeidžiamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022 nustatė, kad paramos gavėja G. M., įgyvendindama projektą, padarė pažeidimus ir kad Agentūra priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą, kuri šio teismo sprendimo priėmimo dieną sudarė 215 051,66 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai, pareiškėjas, vykdydama savo funkcijas, pagrįstai ir teisėtai siekia susigrąžinti išmokėtą paramą, norėdamas apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti palūkanas, nustatė, kad pareiškėjas apie 2020 m. rugpjūčio 14 d. priimtą Sprendimą informavo atsakovę 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu BR6-3262, kuriame, be kita ko, nurodė, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovė reikalaujamų lėšų negrąžino, pareiškėjas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15.1 punktais, pagrįstai ir teisėtai nuo 2020 m. spalio 22 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. nuo atsakovės negrąžintos lėšų sumos palūkanas. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo.

11. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija dėl pareiškėjo padarytų viešojo administravimo subjektams taikomų principų pažeidimų. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas vadovavosi gero administravimo ir atsakingo valdymo principais, laikėsi protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Agentūra veikė tiksliai taip, kaip nurodyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kaip minėta, atsakovės pareigą grąžinti lėšas nustatantis Sprendimas yra galiojantis, Agentūra kreipėsi į teismą, prašydama priteisti būtent Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, atsakovė apie priimtą Sprendimą buvo informuota tinkamai.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jo prašymas yra tenkintinas.

III. 13. Atsakovė G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. teismas klaidingai nustatė bylai svarbią aplinkybę, t. y. netinkamai įvertino Agentūros pareikštų reikalavimų administracinėje byloje ir baudžiamojoje byloje tapatumą. Teismas iš esmės sutiko, kad pareiškėjas yra pareiškęs identiško dydžio reikalavimą, šis reikalavimas yra kildinamas iš Paramos sutarties, šis reikalavimas pareikštas ne tik atsakovei, o Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovai nurodyti kaip solidariai atsakingi asmenys. Teismas nurodė, kad Agentūros reikalavimai skirtingose bylose nėra tapatūs dėl skirtingų atsakomybės rūšių, bet tokia pozicija yra neteisinga ir ydinga. Ta aplinkybė, kad vienu atveju vartojamas terminas „žala“, kitu atveju – „skola“, nereiškia, kad yra prašoma skirtingų dalykų, ypač kai pati Agentūra sutinka, jog reikalavimų pagrindas yra tapatus;

14.2. pareiškėjo veiksmai prieštarauja non bis in idem principui, nes kitoje byloje yra pareikšti tapatūs reikalavimai. Šiuo atveju pagal Agentūros pareikštus reikalavimus finansinius padarinius patiria vienas ir tas pats asmuo – atsakovė, todėl pareiškėjo reikalavimas turėjo būti atmestas. Be to, baudžiamojoje byloje Agentūra identišką reikalavimą nukreipė į kelis subjektus (bendraatsakovus);

14.3. teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų solidariai atsakingų skolininkų. Dėl šios priežasties neįmanoma tinkamai išnagrinėti bylą;

14.4. teismas neatskleidė bylos esmės ir neišklausė atsakovės. Teismas išnagrinėjo bylą, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismas taip pat neišsprendė atsakovės 2024 m. sausio 29 d. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu buvo pažeistos atsakovės teisės į rungimosi procesą, šalių lygiateisiškumą, teisingą teismą, bylos nagrinėjimo betarpiškumą, žodiškumą bei teisė būti išklausytam.

15. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja prašyme išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai paaiškina, kad vienintelis jo siekis – susigrąžinti netinkamai panaudotas atsakovei išmokėtas paramos lėšas, ir būtent šis klausimas yra sprendžiamas administracinėje byloje. Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės ir kitų asmenų padarytų nusikalstamų veiksmų. Agentūra, pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, siekia prisiteisti konkrečią patirtą turtinę žalą, o administracinėje byloje – skolą ir palūkanas, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklėmis. Baudžiamojoje byloje nuosprendis nėra priimtas. Be to, atsakovas teigia, kad proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o atsakovė (jos atstovas) nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba įrodymų, patvirtinančių, jog ji (jos atstovas) neturėjo galimybės pateikti teismui tokį prašymą. Atsakovei atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam keliam aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Atsakovė nepaaiškino, kokių konkrečių klausimų negalėjo užduoti, kokių aplinkybių negalėjo išsiaiškinti ir pan., dėl to, kad ji (jos atstovas) nedalyvavo teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 211 286,68 Eur skolą, 34 261,37 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas (skaičiuojamas nuo negražintos lėšų dalies – 211 286,68 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos).

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 2 dalimi, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.); pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (7 p.). Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

19. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimu į teismą taip pat šaukiami liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertėjai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos. ABTĮ 72 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, pagal ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovei atstovauja advokatas A. Š. (2019 m. rugpjūčio 14 d. atstovavimo sutartis). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo prašymą buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. sausio 29 d. 13.30 val. Teismo šaukimai (įskaitant atskirus teismo šaukimus atsakovei ir jos atstovui advokatui) buvo išsiųsti 2023 m. gruodžio 6 d., tai patvirtina Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“) esančios žymos „Išsiųstas“. Prie advokato A. Š. užfiksuota, jog dokumento pristatymo data, laikas – 2023 m. gruodžio 15 d. 11.26 val. Byloje nėra duomenų apie atsakovės (jos atstovo) pranešimą teismui, jog ji (jos atstovas) negalės dalyvauti 2024 m. sausio 29 d. 13.30 val. teismo posėdyje, prašymą atidėti šį teismo posėdį ar kitą panašaus pobūdžio procesinį prašymą, pateiktą iki šio posėdžio pradžios. Į 2024 m. sausio 29 d. 13.30 val. teismo posėdį atvyko tik pareiškėjo atstovė (nuotoliniu būdu). Pirmosios instancijos teismas posėdžio pradžioje nustatė, kad atsakovei apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, nėra prašymo atidėti teismo posėdį, nėra kliūčių nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 29 d. posėdyje užbaigė bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2024 m. vasario 19 d. Atsakovė apeliaciniame skunde neteigia, kad teismo šaukimas jai (jos advokatui) buvo išsiųstas netinkamai, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti teismo posėdį ar pan. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šiuo atveju neegzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas.

21. Atsakovė 2024 m. sausio 30 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir skirti teismo posėdį (prašyme nurodyta data – 2024 m. sausio 29 d.). Šis prašymas grindžiamas tuo, kad dėl techninės klaidos atsakovė nesusipažino su teismo šaukimu 2023 m. gruodžio 7 d., prašymas atidėti teismo posėdį nebuvo išsiųstas dėl techninės klaidos, o atsakovės atstovas 2024 m. sausio 29 d. 13.15 val. turėjo dalyvauti teismo posėdyje kitoje byloje, be to, tą pačią dieną, kai turėjo būti gautas teismo šaukimas, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d., atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje kitoje byloje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nei 2024 m. sausio 30 d. prašyme, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, dėl kokių konkrečiai objektyvių kliūčių ji (jos atstovas advokatas) nesusipažino (negalėjo susipažinti) su 2023 m. gruodžio 6 d. išsiųstais teismo šaukimais, kokią teisinę reikšmę šiuo atveju turi advokato dalyvavimas 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje kitoje byloje, ir atsakovė rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais apie technines klaidas, kurios sutrukdė jai susipažinti su teismo šaukimu ir pateikti prašymą atidėti teismo posėdį.

Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“) sudaro prielaidas laikyti, jog advokatas A. Š. susipažino su aptariamu teismo šaukimu 2023 m. gruodžio 15 d. Taip pat nei 2024 m. sausio 30 d. prašyme, nei apeliaciniame skunde nėra aiškiai nurodyta, kokias teisinę reikšmę šiai bylai turinčias aplinkybes atsakovė (jos atstovas) pageidavo papildomai paaiškinti žodžiu teismo posėdyje, o apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami atsakovės atsiliepime į prašymą ir 2024 m. sausio 16 d. prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą išdėstyti argumentai dėl subjektų, į kuriuos turėtų būti nukreiptas pareiškėjo reikalavimas, solidarios atsakomybės ir non bis in idem principo.

Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminę teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčios aplinkybės dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo jau buvo nustatytos teismine tvarka (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-908-426/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-730-552/2022). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, be kita ko, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ir ji neįrodė patirtų kliūčių prašyti atidėti teismo posėdį, be to, atsakovė savo argumentus jau buvo išdėsčiusi raštu ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2024 m. sausio 29 d. teismo posėdžio) nenurodė naujų aplinkybių, prieina prie išvados, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovės 2024 m. sausio 30 d. pateikto prašymo, nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

22. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pagal ABTĮ 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

23. Atsakovė atsiliepime į prašymą, be kita ko, prašė pakeisti atsakovą į tinkamą šalį – UAB „Scandlita“, netenkinus šio prašymo – įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis UAB „Scandlita“, A. P., J. M. ir A. S.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymų dėl atsakovo pakeitimo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą. Teismas dėl pirmojo aspekto nurodė, kad nėra pareiškėjo sutikimo ir nenustatyta, kad prašymas paduotas netinkamam atsakovui (Paramos sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovės); dėl antrojo aspekto – nenustatyta, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Scandlita“, A. P., J. M. ir A. S. teisėms ir pareigoms. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad į bylą turėjo būti įtraukti visi solidariai atsakingi Agentūros skolininkai, nes be atsakovų daugeto neįmanoma tinkamai išnagrinėti bylos.

24. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje atsakove laikytina būtent G. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad Paramos sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovės, pareiškėjas paramos išmokas pagal Paramos sutartį išmokėjo atsakovei, pareiškėjas Sprendime nusprendė pritaikyti atsakovei išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją ir pareiškėjas savo reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą ir metines palūkanas grindžia tuo, kad atsakovė per nustatytą terminą neįvykdė Sprendimo. Kiti atsakovės nurodyti asmenys (rangovas UAB „Scandlita“, jos tėvas A. P. ir kt.) nėra Paramos sutarties pagrindu tarp pareiškėjo ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių šalys, todėl minėtiems asmenims nekyla teisės ir / ar pareigos pagal Paramos sutartį. Pagal taikos sutartį, sudarytą tarp G. M. ir UAB „Scandlita“ bei patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2762-258/2020, ieškovas (UAB „Scandlita“) įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokėti 227 147 Eur (iš viso) atsakovei (G. M.), o ne Agentūrai. Be to, pareiškėjas savo prašyme kaip atsakovę įvardijo G. M. ir toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, jog G. M. yra tinkama ir vienintelė atsakovė šioje byloje.

25. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-271-817/2023, kurioje yra kaltinami G. M., A. P., D. P., J. M., A. S., UAB „Scandlita“, UAB „Dubingiai diamond resort“ ir A. T., dėl nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimas, didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule ir kt.), susijusių su G. M. pagal Paramos sutartį skirtomis 291 500 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Atsakovės pateiktoje Agentūros 2023 m. birželio mėn. civilinio ieškinio kopijoje nurodyta, kad Agentūra prašo priteisti iš atsakovų G. M., A. P., A. S. (UAB „Scandlita“ darbų vadovo), J. M. (UAB „Scandlita“ direktoriaus) ir UAB „Scandlita“ 215 051,66 Eur žalai, kuri buvo padaryta Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos valstybės biudžetui, atlyginti. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip matyti iš aptartų dokumentų, Agentūros civiliniame ieškinyje prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis yra siejamas su atsakovei pagal Paramos sutartį išmokėtų, bet nesusigrąžintų paramos išmokų dydžiu, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja A. P., A. S., J. M. ir UAB „Scandlita“ suinteresuotumo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėjo reikalavimas administracinėje byloje priteisti iš atsakovės skolą ir palūkanas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė neįvykdė Sprendimo, kuris yra skirtas tik atsakovei bei nesukuria teisių ir pareigų kitiems asmenims. Atsakovė nepagrindė, kad tikrinamame teismo sprendime buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra atmestini.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų reikalavimų pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytus faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jau yra aptvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl Sprendimas sukelia atsakovei teisines pasekmes, o atsakovės argumentai dėl turtinio reikalavimo nukreipimo į UAB „Scandlita“, non bis in idem principo pažeidimo, metinių palūkanų skaičiavimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo bei viešojo administravimo principų pažeidimo yra nepagrįsti. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, mano, kad teismas netinkamai įvertino Agentūros pareikštus reikalavimus šioje administracinėje byloje ir baudžiamojoje byloje (non bis in idem principo taikymo aspektu). Teisėjų kolegija, nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengiamos apeliacinio skundo ribos, bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, nusprendžia tik papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, be kita ko, nurodė, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų, toks sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Šio išaiškinimo laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2023, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-629/2024).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko savo pažeistas teises ginti dviem būdais: 1) pasikreipdamas į administracinį teismą su prašymu priteisti nurodytą sumą ir metines palūkanas iš atsakovės; 2) pateikdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje su reikalavimu priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės ir kitų asmenų (solidariai iš 5 asmenų).

29. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimą), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir dėl kitų padarytų teisės pažeidimų. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

30. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia (be kita ko) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šios konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

31. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-55-525/2020).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymą administracinėje byloje ir civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pateikė tuo pačiu (2023 m. birželio 1 d.) arba panašiu metu (tiksli civilinio ieškinio pateikimo data nėra žinoma). Baudžiamoji byla Nr. 1-271-817/2023 nėra užbaigta. Kadangi nėra priimto teismo sprendimo pagal Agentūros civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės (t. y. atsakovei dar nėra pritaikyta jokia teisinė atsakomybė), pripažintina, kad šiuo metu neegzistuoja dvigubo baudimo draudimo principo suponuojamos kliūtys tenkinti pareiškėjo reikalavimą šioje administracinėje byloje.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovės išmokėtą paramos sumą ir metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis