e96a2003-8e76-49c1-bbdf-91fabe3c375e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                          Administracinė byla Nr. I-701-426/2014                                            Proceso Nr. 3-61-3-02669-2013-2                                                                            Procesinio sprendimo 15.2.3.2;74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. (D. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas D. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b. l. 1–3) paaiÅ¡kina, jog nuo 2012-01-26 iki 2013-06-24 LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nes maždaug 8 kv. m. ploto kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikomi 3-4 asmenys.

Pažymi, jog kamerose įrengtas tualetas, dviejų aukÅ¡tų lovos, staliukas su dviem kėdėmis ir praustuvas, kurie taipogi užimdavo dalį kameros ploto. Be to, dėl mažo staliuko, nebuvo galimybės patogiai pavalgyti. Gyvenamojoje patalpoje veisdavosi tarakonai. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl laikymo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Tokiais atsakovės veiksmais, D. K. manymu, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3,5,8 str. nuostatos.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutinka, mano, jog pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiami reikalavimai yra nepagrįsti. Atsiliepime (b. l. 7–13) nurodo, jog teismui pateikta visa informacija apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, iÅ¡ kurios matyti, kad atskirais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas pilnai atitiko norminių teisės aktų reikalavimus.Atkreipia dėmesį, jog skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.             Pripažįsta, jog kai kurios kameros galėjo bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos neatitinka nustatytų reikalavimų, bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose.

Kameras valo ir tvarko patys nuteistieji bei suimtieji. Tam reikalingas inventorius, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, yra iÅ¡duodama į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Pažymi, kad, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat naikina vabzdžius ir graužikus, prižiÅ«ri patalpas bei atlieka profilaktinius patikrinimus.

Pasak atsakovės atstovo, civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 str. nurodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų valdžios institucijų veiksmų.PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai. Teismas nenustatė kliūčių bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka ir priimti sprendimÄ .

TokiÄ teisę suteikia Administracinių bylų įstatymo 78 str. 3 d. nuostatos.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl D. K. skundo reikalavimo, priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės 10 000 neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ skunde teismui nurodytų aplinkybių, motyvų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K 2012–2013 m. jis buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, taip pat kamerose nebuvo viso bÅ«tino inventoriaus.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienai iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas D.

K. nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 7–10) apie D.

K. kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2011-03-10 iki 2013-01-25 (iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2012-01-30 iki 2012-02-07), pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,60 kv. m., t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad D. K. teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis iÅ¡ viso buvo laikomas apie 17 mėnesių, o vienam asmeniui tekdavo vidutiniÅ¡kai apie 1,20–2,6 kv. m. patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte.Ä®vertinus pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , akivaizdu, kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 Nr. V-176 įsakymu patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių III skyriuje „Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas“ detaliai reglamentuojama, kaip turi bÅ«ti įrengtos kameros, kokie baldai turi bÅ«ti pastatyti.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala padaryta ir tuo, kad jisai buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko Taisyklių reikalavimų, nes jose nebuvo visi bÅ«tini baldai, trÅ«ko spintelių.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b.

Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm.b. Nr. A492-176/2013 ir kt.)Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nei argumentų, nei įrodymų dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su inventoriaus trÅ«kumu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neteikė.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Taisyklių reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm.b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamo ginčo atveju D.

K. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis norminių teisės aktų reikalavimų, dėl to patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie negali bÅ«ti pripažįstami mažareikÅ¡miai. Todėl konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, D. K. praÅ¡oma priteisti 10 000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, įvertinęs D.

K. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 3 000 litų kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėja, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., n u t a r ė : pareiÅ¡kėjo D. K. (D. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D.

K. (D. K.) naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimų dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                      RÅ«ta Miliuvienė