Legislator Case Law & Legislation
e9692fdb-bd8a-4cb0-a664-c2f444cf557d AI generated

e9692fdb-bd8a-4cb0-a664-c2f444cf557d · Kauno apygardos teismas

Case Number e9692fdb-bd8a-4cb0-a664-c2f444cf557d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-99-245-2014Teisėja Banga Bartkienė             Proceso Nr. 1-61-1-00055-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos:              1.2.14.10; 1.2.26.2.1;              2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

Legislator headnote

AI generated

e9692fdb-bd8a-4cb0-a664-c2f444cf557d · Kauno apygardos teismas: kaltės klausimÄ . Todėl jo parodymus reikia vertini kritiÅ¡kai, nes praėjus dviems metams po įvykio, abejotina, ar jis galėjo tiksliai prisiminti aplinkybes, kurių negalėjo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismas nenurodė, kodėl vertindamas vienus, atmeta kitus V. R. parodymus, tokiu bÅ«du nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, vertinant byloje esančius įrodymus. Parodymo atpažinti asmenį iÅ¡ fotonuotraukos protokole, kuris skundžiamame nuosprendyje paminėtas kaip viena iÅ¡ L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-99-245-2014Teisėja Banga Bartkienė             Proceso Nr. 1-61-1-00055-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos:              1.2.14.10; 1.2.26.2.1;              2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

A. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas 2 (dvejais) metais laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vieneriais) metais laisvės atėmimo; pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su 2011-12-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta - 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Å i bausmė pagal BK 64 str. subendrinta su 2012-06-12 Danijos Karalystės Viborgo teismo nuosprendžiu paskirta ir dalinai neatlikta bausme dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo;priteista Policijos departamentui prie LR VRM iÅ¡ L. A. 8360,50 Lt ekstradicijos iÅ¡laidų; tenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ L. A. priteista V. R. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo;teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

L. A. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. birželio 19 d. laikotarpyje nuo 03.20 val. iki 04.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A. ir R. M., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , vieÅ¡oje vietoje - ant kelio prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., tyčia įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, vandaliÅ¡kais veiksmais, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , be jokių priežasčių vairuojamu automobiliu „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. K., tyčia automobiliu užtvėrė keliÄ ant kelio prie namo stovėjusiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam V. R., kuriuo dar važiavo R. R.. V. R. pasiteiravus, ar jiems reikia kokios pagalbos ar jie ko ieÅ¡ko, tuo metu A. A. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir pagrasinus V. R. pasakant: „tuoj tu nieko neieÅ¡kosi, tuoj tau nieko nereikės“ ir priėjus prie V. R. automobilio koja įspyrus į automobilio priekinį bamperį, po ko nukentėjusiajam V.

R. bandant pabėgti ir pradėjus važiuoti atbuline eiga, bendrais veiksmais su A. A. ir R. M., dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirÄ , metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ Ä¯ V. R. automobilio priekinį stiklÄ ir jį įskėlė, tuo pat metu metė medinę kaladę į priekinį automobilio kairės pusės statramstį, ir jį sugadino. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A. ir R. M., dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirÄ , (duomenys neskelbtini) r., automobiliu „Audi“ 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) persekiojo nukentėjusiojo V. R. automobilį, tyčia metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ Ä¯Â nukentėjusiojo V. R. automobilio galinį stiklÄ , taip jį iÅ¡daužė, tuo pat metu (duomenys neskelbtini) r., pasivijęs automobiliu „Audi“ 80, prie sankryžos Vilijampolė-Žeimiai-Šėta, Jonavos r., V. R. vairuojamÄ automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia užtvėrė jam keliÄ , o nukentėjusiajam V. R. automobiliu „VW Passat“ atsitrenkus į automobilį „Audi“ 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) taip tokiu bÅ«du bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir nurodytomis aplinkybėmis sugadino svetimÄ turtÄ â€“ V. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas V. R. 1845 Lt turtinę žalÄ .Nuteistojo L. A. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. A. iÅ¡teisinti iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. arba, nutarus, kad L.

A. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta, skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, paÅ¡alinant jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – apsvaigimÄ nuo alkoholio ir paskiriant pagal BK 284 str. 1 d. iki deÅ¡imt mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 187 str. 1 d. iki aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrintÄ bausmę – iki deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo, kuriÄ subendrinti su Kauno apygardos teismo 2011-12-29 nuosprendžiu ir Danijos Karalystės Viborgo teismo 2012-06-12 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, įskaityti į galutinės bausmės laikÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-06-22 iki 2011-07-21 ir nuo 2012-02-29 iki 2013-10-10.Gynėjo advokato skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi L.

A. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme, savo kaltės nepripažino, nes jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, iÅ¡ viso kaltinime nurodytu laiku nebuvo nurodytose vietose. VisiÅ¡kai nepagrįstai apylinkės teismas jo kaltę grindžia liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kadangi liudytojai ir nukentėjusieji kategoriÅ¡kai negalėjo patvirtinti, kad bÅ«tent jis padarė inkriminuojamus nusikaltimus. BylÄ nagrinėjant teisme buvo apklausti septyni liudytojai, tačiau nei vienas jų neparodė matęs, kad L.

A. buvo tariamai jo veiksmų atliktose vietose. Nukentėjusioji R. R. galėjo paliudyti tik tiek, kad pagal kÅ«no sudėjimÄ asmuo buvo panaÅ¡us į L. A.. Nukentėjusysis V. R. taip pat nesugebėjo nurodyti, kokius veiksmus atliko L. A., o aplinkybė, kad jis dalyvavo kaltinime paminėtų nusikaltimų padaryme grindžiama vien tuo, kad po gaudynių ir persekiojimo jis buvo atvažiavęs prie baro S. kaime ir iÅ¡ tolo matė iÅ¡ persekiotojų automobilio iÅ¡lipant L. A.. Teismas neįvertino to, kad Å¡ie parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų, nes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-19 V.

R. iš viso nenurodė, kad persekiotojų automobiliui privažiavus prie baro, iš jo kas nors išlipo. Papildomos apklausos metu V. R. parodė, kad vienas iš vaikinų iš privažiavusio automobilio buvo išlipęs, bet jis nematė to vaikino veido. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė ir 2012-01-05, tačiau ir vėl neapibūdino jokių duomenų, kurie padėtų identifikuoti asmenį. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. R. parodymai neturi įrodomosios galios, sprendžiant L.

A. kaltės klausimÄ . Todėl jo parodymus reikia vertini kritiÅ¡kai, nes praėjus dviems metams po įvykio, abejotina, ar jis galėjo tiksliai prisiminti aplinkybes, kurių negalėjo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismas nenurodė, kodėl vertindamas vienus, atmeta kitus V. R. parodymus, tokiu bÅ«du nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, vertinant byloje esančius įrodymus. Parodymo atpažinti asmenį iÅ¡ fotonuotraukos protokole, kuris skundžiamame nuosprendyje paminėtas kaip viena iÅ¡ L.

A. kaltės įrodymų, V. R. nurodė, kad L. A. jam tik panaÅ¡us į vaikinÄ , kuris buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ „Audi“ automobilio prie daugiabučio namo M. kaime, tačiau ir tuomet V. R. nenurodė, kad tÄ vaikinÄ jis antrÄ kartÄ matė iÅ¡lipusį iÅ¡ to paties automobilio prie baro S.. V. R. negalėjo objektyviai paaiÅ¡kinti, kuo tas vaikinas jam panaÅ¡us į tÄ vaikinÄ , kuris vėliau vijosi jo automobilį su „Audi“. Skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ patvirtina aiÅ¡kus nesilaikymas principo, kad įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama kaltinamajam, nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o skundžiamame nuosprendyje negali bÅ«ti užuominų, jog kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo.

Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje pateikta visa eilė duomenų, kurie liko neįvertinti, dėl ko yra neaiÅ¡ku, ar tie duomenys patvirtina L. A. kaltę, ar paneigia. Nors apylinkės teismas cituoja 2011-06-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame užfiksuota kelyje Kaunas – Žeimiai posÅ«kyje link B. kaimo Jonavos rajone rastos dviejų skirtingų raÅ¡tų automobilio protektoriaus ratų vėžės, tačiau nenurodyti jokie duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, esant Å¡iuos pėdsakus identifikuotus kaip paliktus minėtame įvykyje dalyvavusių automobilių ar iÅ¡ viso kokių nors konkrečių automobilių.

Liko niekaip neįvertinti ir kiti duomenys - ant keliuko M. kaime rasti automobilio pėdsakai, du tuÅ¡ti buteliai ir medinė kaladė, kurie sutinkamai su toliau cituojamu daiktų apžiÅ«ros protokolu, buvo apžiÅ«rėti. Nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie kokias nors Å¡ių daiktų sÄ sajas su byloje minimomis nusikalstamomis veikomis: nėra rankų pirÅ¡tų pėdsakų, nėra duomenų apie Å¡ių daiktų kontaktÄ su V. R. automobiliu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir niekas iÅ¡ procese dalyvavusių asmenų Å¡ių daiktų atpažinti negalėjo.

Ratų pėdsakai niekuomet nebuvo identifikuoti, kaip palikti kokio nors konkretaus automobilio ratų. Liko nenurodyta ir tai, kad apgadinimai ant „VW Passat“ ir „Audi“ yra būtent šių automobilių tarpusavio kontakto ir L. A. bei kitų pripažintų kaltais asmenų veiksmų pasekmė. Taigi, visi paminėti duomenys patvirtina, kad L. A. kaltu pagal BK 187 str. 1 d ir BK 284 str. 1 d. pripažintas nepagrįstai. Net ir pripažinus jį kaltu dėl paminėtų nusikaltimų, nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta apsvaigimas nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais duomenimis grįsta aplinkybė, kad L. A. 2011-06-18 girtavo su A. A. ir R. M., nors paminėtas liudytojas V. K., tačiau neaiÅ¡ku, kodėl apylinkės teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jo parodymai patvirtina buvus girtavimo faktÄ . Nei vieno liudytojo parodymuose nėra duomenų, kad kuris nors jų bÅ«tų matęs L. A. vartojant alkoholinius gėrimus, ar apsvaigusį nuo alkoholio. Apsvaigimas inkriminuojamas netiesiogiai, liudytojai R. K. iÅ¡ vyro žodžių sužinojus ir parodžius, kad jos vyras girtavo su A..

Tai, kad kompanijoje K. kaimo parke buvo ir kaltinamasis, kaip kad parodė V. K., dar nereiÅ¡kia, kad jis ir girtavo, nors apylinkės teismas L. A. apsvaigimÄ grindžia bÅ«tent Å¡ia aplinkybe. Pabrėžiama tai, kad V. K. pats buvo sunkaus girtumo laipsnio, todėl vertinti jo parodymus kaip objektyvius negalima. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmens neblaivumÄ nustatinėti reikia remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir kitais bylos įrodymais, pavyzdžiui, specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymais, kitais duomenimis.

Å ioje byloje duomenų, kurie patvirtintų V. K. nurodytÄ aplinkybę buvus L. A. neblaivų, nėra. Todėl yra nepagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vada dėl L. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – neblaivumo buvimo.Apeliantas skundžiasi dėl neteisingos L. A. bausmės tuo atveju, jeigu liktų galioti skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvuodamas skyrė L. A. bausmę, vien formaliai paminėdamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tačiau nepasisakydamas nei dėl vienos iÅ¡ jų.

Pagal BK 284 str. 1 d. L. A. paskirta maksimali įstatyme numatyta bausmė, pagal BK 187 str. 1 d. lygi sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, tokio sprendimo nemotyvuojant. Nuteistajam paskirtos bausmės yra žymiai sunkesnės nei 2012-06-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. ir R. M. paskirtos bausmės už tas pačias nusikalstamas veikas, niekaip tokio sprendimo nemotyvuojant, daro skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, apylinkės teismas neteisingai įskaitė L.

A. į bausmės laikÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , kadangi įskaityti tik laikotarpiai nuo 2011-06-22 iki 2011-07-21 ir 2012-11-30 iki 2013-10-10. Liko neįskaitytas L. A. iÅ¡bÅ«tas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime Danijos Karalystėje nuo 2012-02-29 iki jo perdavimo Lietuvai. Todėl į bausmės laikÄ turi bÅ«ti įskaičiuoti laikotarpiai: nuo 2011-06-22 iki 2011-07-21 ir nuo 2012-02-29 iki 2013-10-10.Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė tenkinti gynėjo advokato apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo L.

A. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms – neteisingai pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p., 3 p.) Dėl L. A. pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. Nuteistojo gynėjas advokatas nepagrįstai abejoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl L.

A. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo L. A. nusikalstamas veikas ir pripažino jį kaltu, padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Nuteistojo L. A. gynėjo advokato apeliaciniame skunde keliamas L.

A. kaltės klausimas, nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, o bÅ«tent, praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, kadangi jis nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų.Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, kurie pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti nuosprendyje, visetÄ . Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, padarius kaltinime paminėtus nusikaltimus, atitinka bylos aplinkybes, iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo L.

A. kaltę, todėl išteisinti jį pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. pagrindo nėra. Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu neprisipažino, jo kaltę teisme patvirtino byloje surinktų ir iširtų įrodymų visuma. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo L. A. kaltę padarius nuosprendyje paminėtus nusikaltimus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismui pateiktų bei ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad L. A. veikdamas bendrai su A.

A. ir R. M., kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, vandaliÅ¡kais veiksmais, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , be jokių priežasčių tyčia V. K. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užtvėrė keliÄ ant kelio prie namo stovėjusiam automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiam V.

R., kuriuo dar važiavo R. R., bendrais veiksmais su A. A. ir R. M. metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ Ä¯ V. R. automobilio priekinį stiklÄ , ir jį įskėlė, tuo pat metu metė medinę kaladę į priekinį automobilio kairės pusės statramstį, ir jį sugadino, persekiojo nukentėjusiojo V. R. automobilį, tyčia metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ Ä¯ nukentėjusiojo V. R. automobilio galinį stiklÄ ir taip jį iÅ¡daužė, po to tyčia užtvėrė V.

R. automobiliui keliÄ , o nukentėjusiajam V. R. automobiliu „VW Passat“ atsitrenkus į automobilį „Audi“ 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ir Å¡iomis aplinkybėmis sugadino svetimÄ turtÄ â€“ V. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalÄ 1845 Lt, patvirtina nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma. Nors pats L. A. kaltu neprisipažino, tai, kad jis dalyvavo nusikaltimų padaryme, nenuginčijamai įrodyta nuosekliais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiųjų V.

R. ir R. R. parodymais, jog iÅ¡ privažiavusio automobilio iÅ¡lipęs jaunuolis pradėjo jį daužyti, spardyti, mėtyti butelius, kaladę, jaunuoliai elgėsi agresyviai, visi spardė automobilį, iÅ¡daužė priekinį ir galinį stiklÄ ; liudytojos L. G. parodymais, kad jai apie prie namų įvykusį konfliktÄ pasakė E. Å ., o ji pati matė V. ir R. R. apgadintÄ automobilį, kurį apgadino, kaip jai sakė, R. R., trys „Audi“ atvažiavę asmenys; liudytojo L. G. parodymais nustatyta, kad prie V.

R. automobilio priėję du iÅ¡ privažiavusio kito automobilio „Audi“ iÅ¡lipę asmenys apgadino nukentėjusiojo automobilį – vienas jų metė alaus butelį ir įskėlė priekinį stiklÄ , kitas – priėjo prie vairuotojo durelių; liudytoja R. K. (K.) parodė, kad vyras jai sakė, jog gėrė parkelyje kartu su A. ir L. A., tačiau jis neprisiminė, kaip buvo sudaužytas automobilis; liudytojas V. K. parodė, kad K. parkelyje gėrė kartu su A. ir L. A., prisimena, kaip iÅ¡ parko iÅ¡važiavo žalios spalvos automobiliu „Audi 80“, tačiau negali apibÅ«dinti, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jo automobilis; liudytoja E. Å . apibÅ«dino V.

R. automobilio apgadinimo aplinkybes, ji matė, kaip iÅ¡ atvažiavusio žalios spalvos automobilio „Audi“ iÅ¡lipo trys vaikinai, vienas iÅ¡ jų į V. R. automobilį metė butelį į stiklÄ , spardė automobilį, kilo sÄ myÅ¡is, jie visi buvo prie automobilio, tačiau kuris kÄ darė, sukonkretinti negali, kitas – nubėgo prie malkinės, ieÅ¡kodamas ko nors sunkesnio, kÄ bÅ«tų galima dar mesti, tačiau V. R. automobilis dideliu greičiu paspruko nuo užpuolikų; liudytoja L. Å . matė nuvažiuojantį dideliu greičiu žalios spalvos automobilį, o V.

R. automobilis buvo su iÅ¡daužtais langais (Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendis); liudytojos G. M. parodymais nustatyta, kad L. A. buvo pas jÄ atvažiavęs, jis norėjo kartu nuvykti pas V. R. ir pasikalbėti, kad jis nekaltas, tačiau susitikimas neįvyko, jis atvažiavo gal po mėnesio. Remdamasis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais ir tuo, kad įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu įrodyta A. A. ir R. M. kaltė, padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir tyčinį turto sužalojimÄ su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, kuris, kaip vėliau nustatyta, buvo L.

A., byloje pateikta raÅ¡ytine medžiaga – įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros, asmens atpažinti pagal fotonuotraukÄ protokolais, telefoninių pokalbių įrašų iÅ¡klotinėmis, kitais nuosprendyje paminėtais duomenimis, nustatyta ir įrodyta, kad L. A. veikė bendrai su A. A. ir R. M. ir visi kartu padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir svetimo turto sugadinimÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. IÅ¡ 2012-06-21 nuosprendžio matyti, kad V. R. atpažino L. A., kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo trise, bėgiojo, mėtė butelį, kitus daiktus, veiksmus atliko R.

M., L. ir A. A.. IÅ¡ telefoninių pokalbių iÅ¡traukų matyti, kad L. A. tarėsi su A. A. duoti neteisingus parodymus, kad suklaidinti tyrimÄ ir teismÄ , siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Asmens atpažinti pagal fotonuotraukÄ protokole užfiksuota, kad V. R. atpažino L. A., kaip asmenį, kuris 2011-06-19 apie 3.30 val. M. kaime Jonavos r. prie daugiabučio namo privažiavo automobiliu „Audi“, buvo iÅ¡ jo iÅ¡lipęs, o vėliau vijosi V. R. automobilį (t. 1, b. l. 59-61), Å¡ias aplinkybes V.

R. patvirtino teisiamajame posėdyje. Tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendyje, tiek skundžiamame to paties teismo 2013-10-10 nuosprendyje teisingai visų trijų nuteistųjų veiksmai pripažinti įvykdyti bendrai. Bendrininkavimo atveju, tai yra, kai BK specialiojoje dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos sudėties požymius bendromis pastangomis realizuoja keli asmenys, jie yra bendravykdytojai. Sutinkamai su BK 26 str. 1 d., bendrininkai atsako už tas vykdytojo veikas, kurias apima jų tyčia.

Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9-2009). Įvertinus tai, kad aukščiau minėtu nuosprendžiu pripažinta ir įrodyta A. A. ir R. M. padarius BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, nekyla jokių abejonių dėl L.

A. baudžiamosios atsakomybės, esant nenuginčijamai nustatytai aplinkybei, kad jis kartu su pirmais dviem asmenimis nusikaltimų padarymo vietoje buvo ir kartu realizavo nusikalstamų veikų požymius. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta aplinkybe apie A. A. ir R. M. ir tuo metu dar nenustatyto asmens (L. A.) veikos bendrumÄ , jų susitarimÄ su Å¡iuo asmeniu bei esant tyčiÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ kartu su juo, taip pat nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindÄ abejoti dėl jo (L.

A.) pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, pagrįstai konstatavo, kad jie padarė nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaudami su Å¡iuo asmeniu ir veikė su juo bendrininkų grupe.Reikia pažymėti, kad susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas.

Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pabrėžtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Nuteistojo L. A. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentai, kad jo ginamasis neatliko kaltinime inkriminuojamų veiksmų, kad jis nusikaltimo vietoje nebuvo iÅ¡ viso, kad pirmosios instancijos teismas nesugebėjo nurodyti, kokius veiksmus konkrečiai atliko L. A., atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi Å¡ios versijos nepatvirtino nei vienas liudytojas, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai L. A. nurodė kaip vienÄ iÅ¡ asmenų, kuris 2011-06-19 trikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį ir sugadino svetimÄ turtÄ . Nukentėjusiojo V.

R. parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko R. M., L. ir A. A., o liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais nustačius, kad su juo K. parke kompanijoje kartu buvo abu A., kad jis gėrė su jais, važiavo į R. kaimÄ ir tęsė alkoholio vartojimÄ , kad A. A. ir R. M. buvo neblaivÅ«s, tačiau automobilio apgadinimo aplinkybių jis negalėjo nurodyti, ir aukščiau iÅ¡dėstyti motyvai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui tikėti pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad L.

A., veikdamas bendrininkų grupėje, vieÅ¡oje vietoje įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais, sugadindamas svetimÄ turtÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tyčia sugadino svetimÄ turtÄ . Taigi, jo veika pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, todėl iÅ¡teisinti jį iÅ¡ Å¡ių kaltinimų pagrindo nėra.Gynėjo advokato skunde paminėta, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl byloje surinktų duomenų apie kaltinamųjų pirÅ¡tų pėdsakus, patvirtinančius galimÄ Å¡ių daiktų kontaktÄ su V.

R. automobiliu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors procese dalyvavusių asmenų būtų įstatymų nustatyta tvarka atpažinęs prie bylos prijungtus butelius ir kaladę, kaip daiktus, kurie buvo panaudoti padarant nurodytas nusikalstamas veikas, kad byloje užfiksuoti automobilio ratų pėdsakai nebuvo identifikuoti, kaip palikti konkretaus automobilio ratų, ir kad šie įrodymai nebuvo įvertinti, tačiau tai nereiškia, kad šių duomenų pagrindu galima nuneigti kitus L.

A. kaltę patvirtinančius įrodymus. Advokato paminėti duomenys patvirtina nukentėjusiųjų V. R., R. R., liudytojų L. R., E. Å ., L. G., tiesiogiai mačiusių įvykius M. kaime, parodymų teisingumÄ , o be to, tai yra nustatyta įsiteisėjusių Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu, ir kolegijai Å¡ių byloje esančių įrodymų sÄ sajumas su nagrinėjama L. A. nusikalstama veika abejonių nebekelia. Dėl L. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p. Pirmosios instancijos teismas L.

A. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. nustatęs, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šiuo požiūriu sutiktina su gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis padaryta išvada, kad 2011-06-18 L. A. girtavo su A. A. ir R. M., kartu buvo liudytojas V. K. ir kiti asmenys. Iš tikrųjų, V. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2011-06-18 girtavusių asmenų kompanijoje buvo L. ir A.

A., P. D., merginos, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jis negalėjo konkrečiai nurodyti, kas iÅ¡ buvusių asmenų gėrė, o kas – ne (t. 1, b. l. 162-168). Liudytojos R. K. parodymais, kuriai vyras V. K. sakė, kad gėrė K. parkelyje kartu su L. ir A. A., taip pat konkrečiai negalima nustatyti, ar L. A. vartojo alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys rodo, kad 2011-06-19 9.20 val. neblaivumas 0,49 prom. nustatytas tik A. A. (t. 2, b. l. 139), apie L. A. neblaivumÄ duomenų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. parodė, kad iš automobilio, kuris blokavo jo automobilį, išlipo trys neblaivūs jaunuoliai (T.1 b.l. 49-52). Pastarojo parodymus patvirtino nukentėjusioji R. R. (T.1 b.l. 84-86), kuri paaiškino, jog jaunuoliai rankose turėjo butelius. Iš liudytojos D. P. parodymų matyti, kad pastaroji parodė, jog „L. ir A. bendravo su vyru gėrė alų..“ Iš 2011-06-22 įtariamojo L. A. parodymų (T.3 b.l.

84) matyti, kad pastarasis parodė, jog „prie automobilių kiek pabendravome, iÅ¡gėrėme alaus“. Tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje nurodytų Å¡altinių minėtos aplinkybės nebuvo patvirtintos. IÅ¡ Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendyje esančių nuteistojo A. A. parodymų matyti, kad nuteistasis A. A. parodė, jog 2011-06-18 vakare jis su L. A. ir kitais asmenimis vyko į sodybÄ , esančiÄ R. k., kur „atsigėrė Å¡ampanao ir visi nuėjo miegoti“, tačiau nėra paaiÅ¡kinta, ar gėrė alkoholinius gėrimus L.

A. ir kiek, jeigu gėrė.Kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veikÄ padaro asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena nustatoma ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo girtumo aplinkybė nebÅ«tinai turi bÅ«ti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ , nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui bÅ«tinas įrodymas – tam tikra specialisto iÅ¡vada. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę gali bÅ«ti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimÄ nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Å ioje byloje nuteistojo girtavimo aplinkybes iki nusikalstamos veikos ir jo apsvaigimÄ nusikalstamos veikos darymo metu kategoriÅ¡kai nepatvirtino nei vieno iÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, alkoholio vartojimas buvo paminėtas tik dviejų liudytojų parodymuose – liudytojos R. K., kuri iÅ¡ vyro žodžių sužinojo, kad K. kaimo parkelyje buvo girtaujama, ir liudytojo V. K., kuris patvirtino, kad girtaujančių asmenų kompanijoje buvo ir L. A., tačiau ar gėrė visi, nurodyti negalėjo.

Pats V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme akcentavo itin sunkų savo apsvaigimÄ nuo alkoholio, dėl ko teigė sunkiai prisimenantis įvykio aplinkybes ir juo labiau negalintis jų tinkamai įvertinti. IÅ¡ to seka, kad Å¡ių duomenų nepakanka inkriminuoti baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkiančiai aplinkybei pagal BK 60str. 1 d. 9 p. L. A.. Tam, kad bÅ«tų inkriminuota Å¡i sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktÄ , jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistojo L. A. veiksmai kilo dėl jo girtumo, kad net ir tariamas apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė nuteistajam nevaldomos agresijos, kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl išdėstyti motyvai neduoda pagrindo daryti išvadai, kad L. A. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pirmos instancijos teismas pripažindamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe jog nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir kad tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui, nemotyvavo.

Todėl girtumas, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, Å¡alintina iÅ¡ L. A. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 328 str. 3 p.). Atitinkamai spręstinas nuteistojo L. A. bausmės klausimas. Dėl L. A. paskirtos bausmės Gynėjo advokato apeliaciniame skunde ginčijamas bausmės dydis, skundžiamasi tuo, kad L. A. nepagrįstai paskirta maksimali BK 284 str. 1 d. numatyta bausmė, visiÅ¡kai tokio sprendimo nemotyvuojant, kai to paties teismo 2012-06-21 nuosprendžiu A.

A. ir R. M. už tas pačias nusikalstamas veikas, padarytas bendrininkaujant su L. A., paskirtos žymiai Å¡velnesnės laisvės atėmimo bausmės, tokį sprendimÄ iÅ¡samiai motyvuojant. Kaip žinia, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. A. už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d ir BK 187 str. 1 d., vadovavosi Å¡iomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, tačiau, įvertinus tai, kad nepagrįstai inkriminuota jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmę jam paskyrė per griežtÄ .

Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad L. A. eilę kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, dabar jis nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymÄ , kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis, 4 kartÄ teisiamam asmeniui, kuris nusikalstamas veikas įvykdė neiÅ¡nykus teistumui, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Taigi, bausmės rūšis (laisvės atėmimas) L. A. parinkta teisingai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas paskyrė per griežtÄ bausmę, neteisingai parinko jos trukmę, nes nepagrįstai pripažino L. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje yra nustatyta viena L. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl recidyvistui L.

A. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas. Taip pat neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė. Veikos, už kurias nuteistas L. A. skundžiamu nuosprendžiu, padarytos 2011-06-19. Bausmė nuteistajam L. A., kuri buvo paskirta Danijos Karalystės Viborgo miesto teismo 2012-06-12 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo suderinta ir palikta 2013-02-28 nutartimi. Todėl šios bausmės negalėjo būti subendrintos BK 64 str. pagrindu.

Todėl keistinas bausmių subendrinimas. Taip pat teismas nepakankamai konkrečiai nurodė ir kitų bausmių subendrinimo pagrindÄ , tai yra, nebuvo nurodytas BK 63 str. 9 d. bausmių subendrinimo pagrindas. Todėl minėtas baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas yra esminis ir jis taisytinas. Dėl aukščiau paminėto skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p.).Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įskaitė L.

A. į bausmės laikÄ Danijos Karalystėje suėmime iki jo perdavimo Lietuvai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , tai yra, neįskaitė laikotarpio nuo 2012-02-29 iki 2012-11-30, iÅ¡ dalies pagrįstas, kadangi skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikas perdavus nuteistÄ jį atlikti tolimesnę bausmę Lietuvoje tik nuo 2012-11-30, nežiÅ«rint į tai, kad keliamas klausimas dėl iÅ¡bÅ«to laiko suėmime įskaitymo buvo jau iÅ¡spręstas Kauno apylinkės teismo 2013-02-28, 2013-04-24 nutartimis, tai yra, Å¡is laikas, įskaitytinas į bausmės laikÄ , buvo patikslintas ir L.

A. buvo įskaitytas į bausmės laikÄ . IÅ¡ LR teisingumo ministerijos 2012-11-26 praneÅ¡imo Nr.(332/12) 9R-4356 (T.4 b.l. 22-23) matyti, kad L. A. buvo laikomas suimtas Danijoje nuo 2012-02-29. Po to jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai toliau atlikti bausmę, paskirta kardomoji priemonė- suėmimas. Bausmes subendrinus BK 63 str. 9 d. pagrindu, įskaitytinas visas iÅ¡bÅ«tas laikas kardomajame kalinime ir į bausmės laikÄ Ä¯skaitytina atlikta bausmė pagal ankstesnius nuosprendžius. Skundžiamu nuosprendžiu subendrinant bausmes, nurodyta, kad bendrinama Kauno apygardos teismo 2011-12-29 nuosprendžiu paskirta bausmė.

Tačiau iš to paties nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad minėtu nuosprendžiu buvo tik pakeista Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, bet ne laisvės atėmimo bausmė, todėl turėjo būti nurodytas minėtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendis. Taip pat minėta bausmė buvo jau subendrinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi su neatlikta bausme pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį, kuri liko nesubendrinta.

Tačiau dėl to skundo nėra. Pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ nuteistojo padėtis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti sunkinama, todėl Å¡is netikslumas taisytinas, bausmės bendrinamos nesunkinant nuteistojo padėties.Kadangi L. A. neteisingai inkriminuota jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, neteisingai subendrintos bausmės ir paskirta neteisingai bausmė, įvertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, taip pat paÅ¡alinant iÅ¡ nuosprendžio Å¡iÄ L.

A. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p., 3 p., n u s p r e n d ž i a : nuteistojo L. A. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti:IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad L. A. BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p).L.

A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę-laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi paskirta subendrinta bausme bei Danijos Karalystės Viborgo teismo 2012-06-12 nuosprendžiu paskirta, Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutartimi suderinta su LR baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir palikta ta pačia-1(vienerių metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės pridedant Å¡velnesnes ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę-laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį bei Danijos Karalystės Viborgo teismo 2012-06-12 nuosprendį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                           Kęstutis Dargužis Teisėjai:                          ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                  Viktoras PreikÅ¡as