2018-02-20 Nr. AB-3885-3-61-3-05323-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-17-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05323-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3E-331(2.13-1) „Dėl V. P. 2015-05-26 skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Panevėžio jaunimo mokyklos (toliau – ir Mokykla) pavaduotoja ugdymui D. P. teismui be pareiškėjos žinios išplatino dokumentus, teikė antstolio patvarkymus teismui, Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir savivaldybei, viešino pareiškėjos finansinę padėtį, pareiškėja apie tai nebuvo informuota.

3. Pareiškėjos teigimu, antstolis patvarkymuose nurodė neteisingą informaciją apie pareiškėjos skolas, nes jas pareiškėja yra grąžinusi. Dėl pavaduotojos veiksmų nepagrįstai viešinant minėtus pareiškėjos duomenis, pareiškėja buvo pažeminta ir jautėsi šmeižiama. Inspekcija skundžiamame Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pavaduotoja pareiškėjos duomenis minėtoms įstaigoms pateikė pagrįstai. Inspekcija Sprendime nenurodė koks teismas, kokioje byloje ir kokių duomenų reikalavo iš Mokyklos, o su bylos Inspekcijai Mokyklos pateikta medžiaga pareiškėja nebuvo supažindinta.

4. Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos išvada, kad mokykla jokiems tretiesiems asmenims informacijos apie pareiškėjos įsiskolinimus neviešino ir neteikė. Nurodo, kad apie jos skolas žinojo Darbo ginčų komisija, savivaldybė, laikraščio „Sekundė“ korespondentė ir kiti asmenys. Pareiškėjos teigimu, Mokykla Inspekcijai pateikė melagingus duomenis ir taip ją suklaidino. Pažymėjo, kad mokykla antstolio patvarkymus Darbo ginčų komisijai ir teismui siuntė ne vieną kartą, pareiškėja su antstolio patvarkymais nebuvo supažindinta.

5. Akcentavo, kad pareiškėjos asmens duomenys galėjo būti viešinami tik su jos sutikimu, esant viešam interesui arba įstatymų nustatytais atvejais, tačiau tokių pagrindų šiuo atveju nebuvo.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti

kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Inspekcija nustatė, jog antstolis R. R. vykdo vykdomąsias bylas, kuriose skolininkė yra pareiškėja ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Instrukcija) nuostatomis, patvarkymus dėl skolos išieškojimo išsiuntė į pareiškėjos darbovietę, t. y. Mokyklą. Pareiškėjai įsipareigojus mokėti skolą geranoriškai, antstolis parengė patvarkymus dėl grąžinimo be vykdymo. Nagrinėjant pareiškėjos skundą buvo nustatyta, kad iš antstolio gautus patvarkymus Mokykla pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui, vykdydama šio teismo nutartį. Šie patvarkymai teismui buvo pateikti siekiant nurodyti informaciją, kokios sumos buvo išmokėtos pareiškėjai, nes vykdydama patvarkymus mokykla privalėjo daryti išskaitas iš pareiškėjos, kaip skolininkės, darbo užmokesčio. Skundžiamame sprendime Inspekcija konkrečiai įvardijo koks teismas, kokioje byloje, kokios informacijos ir kokiu pagrindu prašė pateikti. Šiuos dokumentus pateikti 2015 m. kovo 25 d. įgaliojimu buvo įgaliota mokyklos pavaduotoja D. P.. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. P. antstolio patvarkymus su jos asmens duomenimis teikė tik teismui, todėl pareiškėjos teiginiai, jog D. P. paviešino jos duomenis tretiesiems asmenims yra nepagrįsti.

8. Inspekcija nurodė, jog skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ADTAĮ) 36 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalimi, kuriais vadovaudamasi padarė išvadą, kad Inspekcija neturi teisės kištis į civilinių bylų procesą ir priimti sprendimą dėl antstolio patvarkymų, kaip įrodymų, pateikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo. Taip pat Inspekcija nėra kompetentinga pasisakyti, ar teisėtai Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė pareiškėjos nurodytus dokumentus tretiesiems asmenims (Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, advokatui V. M. ir (ar) kitiems).

9. Atsakydama į pareiškėjos argumentą dėl antstolio pateiktos melagingos informacijos apie pareiškėjos skolas patvarkymuose, Inspekcija skundžiamame Sprendime nurodė, kad antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai, o Inspekcija neturi įgaliojimų tikrinti antstolio pateiktų duomenų teisingumą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundo dalį ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3E-331(2.13-1) „Dėl V. P. 2015-05-26 skundo“ panaikino, įpareigojo Inspekciją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

11. Teismas, remdamasis byloje pateiktais dokumentais, nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015 m. birželio 23 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2336-956/2015 dėl Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. DGKS-360. Šioje byloje ieškovė buvo V. P., atsakovu buvo Panevėžio jaunimo mokykla, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu - Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Teismo nutartimi Mokykla buvo įpareigota pateikti duomenis apie ieškovės vieno mėnesio ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, duomenis apie mokyklos direktorei priklausantį vieno mėnesio ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, kiek pinigine išraiška sudarytų direktorės ir direktorės pavaduotojos administracijai ir ūkio reikalams darbo užmokesčių skirtumus, duomenis, kokios su darbo santykiais susijusios darbo išmokos buvo išmokėtos ieškovei ją atleidžiant iš darbo, už ką konkrečiai buvo išmokėta vienkartinė išmoka ir kokio dydžio, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo tvarkos taisyklių originalus ir kitus rašytinius įrodymus, susijusius su Mokyklos direktorės pavadavimu, ieškovės dirbtais viršvalandžiais, budėjimais namuose nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis.

Kadangi teismo įpareigojimai yra privalomi vykdyti, Mokykla pateikė teismui visus prašomus duomenis apie V. P., taip pat Mokykla nurodė, jog siekdama pagrįsti sumų dydį, pateikė teismui ir antstolio patvarkymus, nes juos vykdydama ji turėjo daryti išskaitas iš pareiškėjos, kaip skolininkės, darbo užmokesčio. Teismas sprendė, kad Mokykla pareiškėjos duomenis teismui pateikė pagrįstai, nes šioje byloje buvo proceso šalimi ir turėjo vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį teikti įrodymus, tačiau sutiko su pareiškėja, jog teismas nereikalavo, kad Mokykla pateiktų ir antstolio patvarkymus, nes iš minėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties aiškiai matyti, jog tokie dokumentai nebuvo reikalaujami.

Be to, ginčas minėtoje byloje kilo dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą, budėjimą poilsio, švenčių dienomis ir naktimis bei pavadavimą. Antstolio patvarkymai tokioje byloje reikšmės neturi, kadangi ginčo dėl to, jog nepagrįstai buvo daromos išskaitos iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo. Taip pat minėtais dokumentais nebuvo remiamasi teismo sprendime. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog antstolio patvarkymų teikimas teismui buvo neprivalomas, sprendė, kad atsakovas turėtų išnagrinėti, ar minėtų dokumentų teikimas negali būti laikomas asmens duomenų viešinimu, ypač atsižvelgiant į tai, jog minėtoje civilinėje byloje dalyvavo ir tretieji asmenys.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teigia nesanti skolinga kaip nurodyta antstolio patvarkymuose, o iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog tarp pareiškėjos ir antstolio vyko teisminiai ginčai dėl antstolio veiksmų, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėja buvo ar nebuvo skolinga civilinės bylos Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjimo metu, todėl tokių dokumentų teikimas teismui yra abejotinas.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl jos duomenų teikimo Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-2336-956/2015, kurioje atsakovas Mokykla pateikė pareiškėjos nurodytus duomenis. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo civilinėje byloje, turėjo teisę susipažinti su byloje esančia medžiaga, kuri teismo nėra pripažinta nevieša. Kadangi pareiškėja niekaip nepagrindė minėto skundo argumento, Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjos duomenis galėjo sužinoti susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, teismas sprendė, kad Mokykla šiuo aspektu jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 4 dalį, Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose, todėl skundžiamas Sprendimas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jos duomenimis mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui D. P. neturėjo teisės disponuoti ir su jais susipažinti, kadangi D. P. buvo įgaliota atstovauti Mokyklą minėtoje civilinėje byloje bei teikti dokumentus Mokyklos vardu, todėl turėjo teisę disponuoti pareiškėjos nurodytais duomenimis ir juos teikti teismui. Kita vertus, nustačius, jog antstolio patvarkymų teikimas teismui yra abejotinas, taip pat abejotina dėl D. P. įgaliojimų susipažinti su antstolio patvarkymais ir jais disponuoti, nes ji buvo įgaliota tik atstovauti Mokyklą minėtoje civilinėje byloje bei teikti dokumentus mokyklos vardu. Teismas vertino, kad Mokykla aplaidžiai tvarkė pareiškėjos duomenis ir galimai netinkamai jais disponavo, todėl sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjos skundas taip pat turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad antstolis neturėjo teisės teikti jos duomenų mokyklai, o ši – duomenų antstoliui, kadangi pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 736 straipsnio 1 dalį, antstolis patvarkymus gali siųsti skolininko darbdaviui, o darbdavys pagal gautus antstolio patvarkymus privalo vykdyti išskaitas iš darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog Mokykla šiuo atveju buvo pareiškėjos darbdavys, teismas sprendė, kad antstolis patvarkymus Mokyklai kaip pareiškėjos darbovietei siuntė pagrįstai.

15. Teismas dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su tuo, kad antstolis patvarkymuose nurodė neteisingus duomenis apie pareiškėjos skolas, nors ji nėra skolininkė, pažymėjo, kad administraciniams teismams nepriskirtina nagrinėti antstolio veiksmų, susijusių su patvarkymuose nurodyta skolos suma, todėl nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos teiginio, jog ji nėra skolininkė nenagrinėjo. Inspekcija skundžiamame Sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, jog ji neturi teisės vertinti pareiškėjos skolos buvimo bei dydžio pagrįstumo.

16. Teismas, įvertinęs tai, kad Inspekcija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundo dalį dėl to, ar pagrįstai mokykla teikė antstolio patvarkymus teismui bei skundo dalį dėl D. P. įgaliojimų susipažinti su pareiškėjos duomenimis, pareiškėjos skundo dalį tenkino ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3E-331(2.13-1) „Dėl V. P. 2015-05-26 skundo“ panaikino, įpareigojo Inspekciją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

III. 17. Atsakovas Inspekcija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

18. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o motyvai nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

19. Nesutinka su teismo motyvais, kad antstolio patvarkymų teikimas teismui buvo neprivalomas, todėl Inspekcija turėtų išnagrinėti, ar minėtų dokumentų teikimas negali būti laikomas asmens duomenų viešinimu, o ypač atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje dalyvavo ir tretieji asmenys. Paaiškina, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą skundą, nustatė, jog iš antstolio S. R. gautus patvarkymus Mokykla pateikė teismui vykdydama teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2336-956/2015, kuria Mokykla buvo įpareigota pateikti teismui duomenis, kokios su darbo santykiais susijusios darbo išmokos buvo išmokėtos ieškovei atleidžiant ją iš darbo, konkrečiai nurodant, kokio dydžio su darbo santykiais susijusios sumos ir už kokį laikotarpį buvo sumokėtos ieškovei. Siekiant teismui pateikti informaciją, kokios sumos buvo išmokėtos ieškovei (pareiškėjai), be kitų dokumentų, tų sumų dydį Mokykla pagrindė ir antstolio patvarkymais, nes vykdydama juos, Mokykla privalėjo daryti ir darė išskaitas iš pareiškėjos, kaip skolininkės, darbo užmokesčio.

20. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Inspekcija negali nepaisyti savo kompetencijos ribų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-905/2008 pažymėta, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Mokyklos direktoriaus pavaduotoja D. P. teikė teismui 2015 m. balandžio 9 d. prašymą „Dėl dokumentų prijungimo prie bylos“ (civilinėje byloje Nr. 2-2336-956/2015), prašydama prie nagrinėjamos bylos prijungti Panevėžio jaunimo mokyklos direktoriaus įsakymą dėl V. P. darbo sutarties nutraukimo ir antstolio S. R. skolos išieškojimo raštus ir jo priedus, tarp kurių buvo pridėti ir antstolio patvarkymai. Teismas pateiktus dokumentus priėmė. Taigi Mokyklos direktoriaus pavaduotoja D. P., būdama civilinio proceso šalies atstove, teikė antstolio patvarkymus teismui, prašydama juos prijungti prie civilinės bylos Nr. 2- 2336-956/2015. Inspekcija laikėsi pozicijos, kad tokių procesinių dokumentų ir įrodymų pateikimą šiuo atveju reglamentuoja CPK, todėl vertino, kad civilinio proceso šalys (šiuo atveju Mokykla), vadovaudamosi CPK nuostatomis, turi teisę teikti teismui dokumentus ir įrodymus, kurie paneigtų ar patvirtintų turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą priima sprendimą dėl teikiamų dokumentų ir įrodymų priėmimo ar atsisakymo juos priimti konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

21. Inspekcija pažymi, kad atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą Inspekcijos kompetenciją, teismų formuojamą teisminę praktiką, taip pat į tai, kad civilinius procesinius teisinius santykius, tarp jų ir įrodinėjimą, reglamentuoja CPK bei į teismo turimą išskirtinę kompetenciją įrodinėjimo procese, darytina išvada, jog Inspekcija nėra įgaliota kištis į civilinių bylų procesą ir nagrinėjamu atveju vertinti antstolio patvarkymų, kaip įrodymų, teikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Inspekcijos kompetenciją ir dokumentų, kaip įrodymų, teikimą teismui, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Priešingu atveju, jei nagrinėdama pareiškėjos skundą, Inspekcija būtų vertinusi, kokie civilinio proceso šalies (Mokyklos) teismui pateikti ir teismo prie bylos prijungti įrodymai patvirtina/nepatvirtina arba paneigia/nepaneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (t. y. vertintų, turėjo ar neturėjo Mokykla teismui pateikti antstolio patvarkymus kaip įrodymus), viršytų teisės aktais nustatytas savo kompetencijos ribas ir tokiu būdu kištųsi į teismo kompetenciją bei ribotų ginčo šalių teisę apsiginti.

22. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad 2015 m. kovo 25 d. įgaliojimu Mokyklos direktoriaus pavaduotoja D. P. buvo įgaliota pateikti teismui civilinėje byloje Nr. 2-2336-956/2015 dokumentus, o 2015 m. balandžio 28 d. įgaliojimu buvo įgaliota atstovauti Mokyklą, kaip šios civilinės bylos šalį, teisme. Teismo prašyta informacija, įskaitant pirmiau nurodytus antstolio patvarkymus, buvo pateikta teismui 2015 m. balandžio 9 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo prie bylos. Taigi D. P., atstovaudama Mokyklą nurodytoje civilinėje byloje teisme, ir vykdydama šio teismo nurodytą pareigą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), kartu ir šalies (Mokyklos) teisę teikti įrodymus byloje, privalėjo ir turėjo teisę gauti bei pateikti antstolio patvarkymus šiam teismui.

23. Pareiškėja pateiktame atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo sprendimą palikti galioti.

24. Atsiliepime nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai teigia, jog teismas reikalavo ir antstolio S. R. patvarkymų. Civilinėje byloje net nebuvo užsiminta nei teismo, nei pareiškėjos apie antstolio S. R. patvarkymus dėl skolų ir tai visiškai nesusiję su civiline byla. D. P. pateikė antstolio patvarkymus dėl pareiškėjos neva turimų skolų teismui tam, kad ją pažemintų tyčia, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos garbę ir orumą. Inspekcija turėjo ištirti ir tiksliai atsakyti kada, kur, kokiame dokumente buvo reikalaujama skolų išklotinių, koks asmuo ar teismas reikalavo. Inspekcijai pateiktoje teismo nutartyje nėra užsiminta apie antstolio patvarkymų apie pareiškėjos skolas pateikimą teismui. Akcentuoja, kad tokių skolų, apie kurias D. P. pateikė duomenis teismui, nebuvo. Pareiškėjos nuomone, prieš teikiant tokius duomenis ir dokumentus, Mokyklos atstovė turėjo įsitikinti, ar teikiami duomenys atitinka tikrovę, kadangi duomenys buvo pasenę, pateikti duomenys buvo išviešinti kitiems asmenims.

25. Akcentuoja, kad Inspekcijai žinoma, jog duomenys turi būti renkami apibrėžtais ir teisiniais tikslais, tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, kad asmens duomenys turi būti tapatūs, tinkami ir tik tokios formos, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti ir saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi. Užtikrinant asmens teisę žinoti apie jo asmens duomenų tvarkymą, įstatyme nustatyta pareiga subjektams, prieš pradedant rinkti ar viešinti informaciją ar kitokiu būdu tvarkyti asmens duomenis, apie tai pranešti asmeniui, kurio duomenys bus viešinami ar tvarkomi. Inspekcija, kuriai pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip vykdomas asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, turėtų veikti kaip asmens duomenų apsaugos srityje įgyvendintoja, tačiau pareiškėjos atveju ši įstaiga priešingai – gina Mokyklą.

26. Pareiškėja taip pat prašė remtis visais jos skunde teismui nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 3E-331(2.13-1) „Dėl V. P. 2015-05-26 skundo“, kuriuo pareiškėjos V. P. skundas, nenustačius Mokyklos ir antstolio veiksmuose ADTAĮ pažeidimų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, kuriais vadovaudamasi padarė išvadą, kad Inspekcija neturi teisės kištis į civilinių bylų procesą ir priimti sprendimą dėl antstolio patvarkymų, kaip įrodymų, pateikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo. Taip pat Inspekcija nėra kompetentinga pasisakyti, ar teisėtai Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė pareiškėjos nurodytus dokumentus tretiesiems asmenims (Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, advokatui V. M. ir (ar) kitiems).

30. Šioje byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar Inspekcija yra kompetentinga spręsti dėl proceso šalių įrodymų teikimo teismui nagrinėjant civilines bylas tikslingumo ir teisėtumo, o taip pat dėl to, ar teismas teisėtai pateikė pareiškėjos nurodytus dokumentus tretiesiems asmenims.

31. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-905/2008 pažymėta, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad Mokykla pareiškėjos duomenis teismui pateikė vykdydama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį, pagal kurią Mokykla, kaip atsakovė, buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie ieškovės priklausantį vieno mėnesio ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, duomenis apie mokyklos direktorei priklausantį vieno mėnesio ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, kiek pinigine išraiška sudarytų direktorės ir direktorės pavaduotojos administracijai ir ūkio reikalams darbo užmokesčių skirtumus, duomenis, kokios su darbo santykiais susijusios darbo išmokos buvo išmokėtos ieškovei ją atleidžiant iš darbo, už ką konkrečiai buvo išmokėta ieškovei vienkartinė išmoka ir kokio dydžio, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo tvarkos taisyklių originalus ir kitus rašytinius įrodymus, susijusius su mokyklos direktorės pavadavimu, ieškovės dirbtais viršvalandžiais, budėjimais namuose nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis (b. l. 124). Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015 m. birželio 23 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2336-956/2015 dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-20 sprendimo Nr. DGKS-360 (b. l. 16–23). Šioje byloje atsakove buvo patraukta Panevėžio jaunimo mokykla, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo įpareigojimai yra privalomi vykdyti. Vadovaudamasi CPK 42 straipsnio 1 dalimi Panevėžio jaunimo mokykla pateikė teismui visus prašomus duomenis apie pareiškėją. Nors pareiškėja teigė, jog antstolių patvarkymų Mokykla neprivalėjo ir negalėjo teikti teismui, nes tokio reikalavimo nebuvo, tačiau Mokykla pagrįstai nurodė, jog siekdama pagrįsti sumų dydį, pateikė teismui ir antstolio patvarkymus, nes juos vykdydama ji turėjo daryti išskaitas iš pareiškėjos, kaip skolininkės, darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija nemano, kad teikti teismui duomenys konkrečiu atveju buvo pertekliniai ar nesusiję su nagrinėjama byla. Tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentai, kad Mokykla, siekdama teismui pateikti visapusišką informaciją, kokios sumos buvo išmokėtos ieškovei (pareiškėjai), be kitų dokumentų, tų sumų dydį pagrindė ir antstolio patvarkymais, nes vykdydama juos, Mokykla privalėjo daryti ir darė išskaitas iš pareiškėjos, kaip skolininkės, darbo užmokesčio, yra pagrįsti. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Mokykla turėjo teikti visapusiškus ir išsamius duomenis teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2336-956/2015 vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi.

34. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog antstolio patvarkymų teikimas teismui buvo neprivalomas, atsakovė turėtų išnagrinėti, ar minėtų dokumentų teikimas negali būti laikomas asmens duomenų viešinimu, o ypač atsižvelgiant į tai, jog minėtoje civilinėje byloje dalyvavo ir tretieji asmenys. Pabrėžtina, kad Mokykla turėjo teikti visapusiškus ir išsamius duomenis teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2336-956/2015 vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi ir teikti teismui duomenys konkrečiu atveju nebuvo pertekliniai ar nesusiję su nagrinėjama byla (žr. sprendimo 33 p.). Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad įrodymų teikimas teismui vykdant teismo nutartį apskritai negali būti vertinamas kaip asmens duomenų teikimas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio prasme. Nagrinėjamą byloje įrodymų teikimą šiuo atveju reglamentuoja CPK, civilinio proceso šalys, vadovaudamosi CPK nuostatomis, teikia teismui įrodymus, kurie paneigtų ar patvirtintų turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybes, ir tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą priima sprendimą dėl teikiamų dokumentų ir įrodymų priėmimo ar atsisakymo juos priimti konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

35. Ta aplinkybė, kad, kaip teigia pareiškėja, ji nėra skolinga, kaip nurodyta antstolio patvarkymuose, o iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog tarp pareiškėjos ir antstolio vyko teisminiai ginčai dėl antstolio veiksmų, neturi reikšmės, nes šioje byloje kilo klausimas iš esmės ne dėl to, ar pareiškėja yra skolinga, bet dėl to, ar Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija yra kompetentinga spręsti apie tai, ar Mokykla nepateikė teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, perteklinės informacijos, o taip pat, ar Inspekcija nėra kompetentinga pasisakyti, ar teisėtai Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė pareiškėjos nurodytus dokumentus tretiesiems asmenims

36. Teismas taip pat nagrinėjo pareiškėjos argumentą, kad jos duomenimis mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui D. P. neturėjo teisės disponuoti ir su jais susipažinti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, kad iš 2015 m. kovo 25 d. įgaliojimo Nr. V8(1.19)-88 ir 2015 m. balandžio 28 d. įgaliojimo Nr. V8(1.19)-128 matyti, jog D. P. buvo įgaliota atstovauti mokyklą minėtoje civilinėje byloje bei teikti dokumentus mokyklos vardu (b. l. 126–127). Teismas pagrįstai nustatė, kad D. P. buvo įgaliotas asmuo, kuris turėjo teisę disponuoti pareiškėjos nurodytais duomenimis ir juos teikti teismui.

37. Tačiau pirmosios instancijos teismas iškėlė hipotezę, kad jeigu būtų nustatyta, kad antstolio patvarkymų teikimas teismui yra abejotinas, taip pat taptų abejotini ir D. P. įgaliojimai susipažinti su antstolio patvarkymais ir jais disponuoti, nes ji buvo įgaliota tik atstovauti mokyklą minėtoje civilinėje byloje bei teikti dokumentus mokyklos vardu, todėl šiuo aspektu pareiškėjos skundas grąžintas nagrinėti iš naujo. Minėta hipotezė atmestina, atsižvelgiant į aukščiau minėtą (žr. sprendimo 33, 34 punktus).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą Inspekcijos kompetenciją (žr. sprendimo 31 p.), teismų formuojamą teisminę praktiką, taip pat į tai, kad civilinius procesinius teisinius santykius, tarp jų ir įrodinėjimą, reglamentuoja CPK bei į teismo turimą išskirtinę kompetenciją įrodinėjimo procese, darytina išvada, jog Inspekcija nėra įgaliota nagrinėjamu atveju vertinti antstolio patvarkymų, kaip įrodymų, teikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo ir nėra kompetentinga pasisakyti, ar teisėtai Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė pareiškėjos nurodytus dokumentus tretiesiems asmenims, todėl pirmosios teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Inspekcijos kompetenciją ir dokumentų, kaip įrodymų, teikimą teismui, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialiosios teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos V. P. skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos V. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė