2023-02-17 Nr. AB-3985-3-62-3-01557-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1184-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01557-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.5; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. F. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3375-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (33.205)2-1837, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; 3) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; 4) įpareigoti NŽT per du mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldėjęs testatoriaus teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P. 1997 m. liepos 29 d. su pareiškimu (patikslintu 1997 m. spalio 8 d.) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2011 m. gruodžio 16 d. aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012 m. sausio 5 d.) (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos konkrečios V. P. valdytos žemės ribos (toliau – ir Teritorija). Pagal minėtą aktą buvo parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema. Po to daugiau kaip septynerius metus nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo vilkinamas, Kauno miesto savivaldybei bandant surasti būdų, kaip išvengti žemės gražinimo teisėtam pretendentui, keičiant poziciją dėl nuosavybės atkūrimo galimumo ir nurodant vis kitokius visuomenės poreikius, dėl kurių nuosavybės atkūrimas neva nėra galimas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. su prašymu kreipėsi į NŽT ir Administraciją, pastarosios prašydamas suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. NŽT prašymu prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Tačiau tiek Administracija, tiek ir NŽT atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus.

4. Pareiškėjo teigimu, NŽT 2019 m. liepos 2 d. sprendimas atsisakyti spręsti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą Teritoriją yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. su prašymu NŽT pateikė 2011 m. gruodžio 16 d. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. VA-2 (patikslintą 2012 m. sausio 5 d.), kuriuo yra nustatytos konkrečios V. P. valdytos žemės ribos (duomenys neskelbtini). Šio akto pagrindu matininkas A. P. sudarė žemės sklypo ribų schemą. Be to, NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. 8SD-1061-(14.8.7) patvirtino, kad buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija ((duomenys neskelbtini)) nėra suplanuota ir nėra perduota valdyti kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemė. Viešame valstybės registre – Teritorijų planavimo registre – buvo prieinama informacija, kad ginčo teritorija yra suplanuota (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu ir, kad joje yra suplanuoti „gamybinių objektų teritorijų“ sklypai su privažiavimais prie jų. Tai reiškia, kad visa informacija, reikalinga tolesniems veiksmams priimti, buvo NŽT žinioje arba laisvai prieinama.

5. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimas grindžiamas administraciniais aktais: Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-548 ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-124, kuriais nuspręsta organizuoti procedūras tikslu suformuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, bei Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1334, kuriuo nuspręsta organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taip pat, kad miesto bendrajame plane ginčijama Teritorija patenka į specializuotų kompleksų zoną.

6. Pareiškėjo vertinimu, tokia Administracijos pozicija negali būti laikoma pagrįsta, nes per visus 22 metus, nuo buvusio žemės savininko V. P. pradinio 1997 m. liepos 29 d. prašymo, nei per pastaruosius 10 metų Administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo ir neturi nei aiškios, nei nuoseklios, nei konkrečios vizijos žemės sklypo atžvilgiu. Nors Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimais deklaravo Teritorijos atžvilgiu visuomenės poreikį ir detalaus plano inicijavimą, tačiau per 10 metų tokio poreikio jokia forma nerealizavo. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-548 ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-124 buvo pritarta detaliojo planavimo organizavimui su tikslu suformuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, tačiau ginčo Teritorijai niekada nebuvo parengta ir patvirtinta jokių detaliųjų planų visuomeninės paskirties statinių statybai. Be to, Administracijos direktorius ginčijamame 2019 m. liepos 4 d. sprendime nenurodė jokio konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio šiai Teritorijai. Taip pat nenurodė, kodėl visuomenės poreikis (jeigu toks yra) objektyviai negali būti patenkintas kitoje vietoje ar kitu būdu.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2019 m. kovo 19 d. pareiškime Žemės ūkio ministerijai ir NŽT prašė pateikti informaciją apie 8 ha žemėvaldos dalių, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno apskrityje, statusą ir gražinimo procedūras buvusiems šios Teritorijos savininko įpėdiniams bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar sprendimų, kuriais būtų toliau vilkinamas nuosavybės teisių į V. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 8,0212 ha plotą, buvusį (duomenys neskelbtini), atkūrimas. Tas faktas, kad gavusi 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjo prašymą, Administracija 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu nusprendė organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tik patvirtina Administracijos nesąžiningumą ir gero administravimo bei nepiktnaudžiavo teise principų pažeidimą.

8. Be to, sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas inicijuotas nepaisant sklypų formavimui taikomų imperatyvių teisės normų. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nustato, kad sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (2 punktas). Analizuojamai teritorijai tiesiogiai taikomas (duomenys neskelbtini) detalusis planas numato „gamybinių objektų teritorijas“ ten, kur sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu buvo siekiama nustatyti visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, t. y. savivaldybės inicijuotas formavimo projektas yra neteisėtas.

9. Pareiškėjas teigė, kad savivaldybės administracija nepateikė jokių duomenų, jog dabartiniu metu yra atliekamos ir per protingą laiką bus atliktos teritorijų planavimo procedūros Teritorijos atžvilgiu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 1997 m. liepos mėn. pareiškėjo pateikto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Teritoriją, Administracija neturėjo ir neturi aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio Teritorijos atžvilgiu. Savivaldybės direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (33.200)2-2725 buvo nuspręsta sustabdyti teritorijų planavimo procedūras iki kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ir šis sprendimas niekada nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas” sudarytoje Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. SR-0484, pagal kurią yra rengiami formavimo ir pertvarkymo projektai teritorijoms Kauno mieste, nėra nurodyta jokių terminų planavimo procedūroms Teritorijos atžvilgiu atlikti. Be to, viešų projektų teritorijoje įgyvendinimui Kauno miesto savivaldybė niekuomet nebuvo ir nėra patvirtinusi jokių finansavimo šaltinių.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) patvirtintos Tvarkos 1061 punktą, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo, pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

13. Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

14. Atsakovo NŽT teigimu, tik Administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypų planus ir juos pateikus NŽT, ji galės spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas Administracija nurodė, kad pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą, atsižvelgiant į ginčo teritorijos statusą bei aktualias aplinkybes, kurios ir buvo išdėstytos skundžiamame sprendime. Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendime buvo pateikta išsami informacija, kokių dokumentų pagrindu ginčo teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis (Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai) bei kokios procedūros buvo ir yra atliekamos įgyvendinant visuomenės poreikį (sklypo (-ų) formavimo procedūros, finansavimo ir administravimo sutartis įgyvendinant projektą dėl teritorijos išvalymo. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai ginčo vietoje). Atkreipė dėmesį, kad apie ginčo teritorijai aktualius priimtus sprendimus ir atliekamas procedūras, susijusias su žemės sklypo (-ų) nagrinėjamoje teritorijoje suformavimu visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, tuometinis pretendentas jau buvo informuotas, vykstant susirašinėjimui iki 2015 m. Pretendentui pateikti atsakymai panaikinti nebuvo. Taigi nepasikeitus aplinkybėms dėl ginčo teritorijai išreikšto visuomenės poreikio, kitokio turinio Administracijos sprendimas ir negalėjo būti priimtas. Vertinant visą susirašinėjimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritoriją, laikytina, kad pareiškėjas ginčija sprendimą, kuris tėra tik vienas iš daugelio raštų tuo pačiu klausimu, kuriuo nurodomi iš esmės analogiški motyvai dėl atsisakymo atlikti prašomus veiksmus.

17. Atsakovas Administracija pažymėjo, kad visuomenės poreikis į ginčo teritoriją yra išreikštas ne ginčijamu sprendimu, o pareiškėjui žinomais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui“ ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-124 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-548 „Dėl Pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui“ pakeitimo“ (toliau – ir KMST sprendimai). Šie sprendimai buvo nurodyti atsakant pareiškėjui ir dar kartą informuojant apie juos, kaip teisinius pagrindus, kuriais yra išreikštas visuomenės poreikis. Šie sprendimai nėra ir nebuvo ginčijami ar nuginčyti.

18. Atsakovas Administracija teigė, kad KMST sprendimai, pradėtos žemės sklypo (-ų) formavimo procedūros ir Bendrasis planas patvirtina, jog ginčo teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis ir ji atitinka visus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamus reikalavimus dėl valstybės išperkamos žemės statuso.

19. Administracijos vertinimu, pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad iki šiol Administracija nerealizavo išreikšto visuomenės poreikio, t. y. iki šiol sprendimai yra įgyvendinti tik iš dalies: Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane nagrinėjamai teritorijai yra numatyta visuomeninė paskirtis, tačiau nėra parengtas detalusis planas visuomeninės paskirties statinių statybai. Pažymėjo, jog nei minėtuose sprendimuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyti terminai, per kuriuos neįgyvendinus tam tikrų visuomenės poreikį įgyvendinančių projektų, aktuali valstybinė žemė praranda valstybės išperkamos žemės statusą bei turi būti atliekamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Be to, Administracija nėra priėmusi jokių sprendimų, kuriais būtų panaikinti prieš tai minėti sprendimai ar pakeistas juose išreikštas tikslas. Atsakovui nepakeitus valios dėl sprendimais išreikšto visuomenės poreikio į ginčo teritoriją, sklypo formavimo procedūros tęsiamos.

20. Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1334 „Dėl žemės sklypo (sklypų) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (įsakymas yra galiojantis). Šio projekto rengimui yra išduoti projekto rengimo reikalavimai ir pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas jame nustatytu tikslu.

21. Atsakovas pažymėjo, kad Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 16 d. rašte Nr. 70-2-2046 nurodyta, jog V. P. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Taigi, pareiškėjui buvo žinomas atsakovo 2014 m. liepos 16 d. raštu išreikštas sprendimas, jog V. P. iki 1940 m. buvusioje valdoje laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta.

II. 22. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo M. F. P. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusiose savininko V. P. žemėvaldos ribose (teritorijoje prie (duomenys neskelbtini)), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 3 600,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldėjęs testatoriaus teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P. 1997 m. liepos 29 d. su pareiškimu (patikslintu 1997 m. spalio 8 d.), kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2011 m. gruodžio 16 d. aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012 m. sausio 5 d.) (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos V. P. valdytos žemės ribos (Teritorija). Pagal minėtą aktą buvo parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema.

24. Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. su prašymu pareiškėjas kreipėsi į NŽT ir Administraciją. Pareiškėjas Administracijos prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. NŽT minėtu prašymu pareiškėjas prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

25. Teismas nurodė, kad NŽT skundžiamame 2019 m. liepos 2 d. sprendime Nr. 8SD-3375-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Administracijos direktorius skundžiamu 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

26. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, ginčui aktualia teismų praktika.

27. Teismas, įvertinęs skundžiamą Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą, konstatavo, kad jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją ir prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. Administracija skundžiamu 2019 m. liepos 4 d. sprendimu nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

29. Sprendimą Administracija motyvavo tuo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui” ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-124 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimo Nr. T-548 „Dėl Pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimui” pakeitimo” buvo nuspręsta organizuoti procedūras tikslu suformuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams. Šie sprendimai yra galiojantys. Vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1334 „Dėl žemės sklypo (sklypų) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo” priėmė sprendimą organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šio projekto rengimui yra išduoti reikalavimai.

30. Teritorijoje išmontuoti netinkami buvusio Kauno mėsos kombinato inžineriniai statiniai ir sutvarkyta apie 80 000 kv. m teritorija. Galiojančiame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane teritorija patenka į specializuotų kompleksų zoną, kuri apima visuomenės poreikiams skirtas teritorijas, minėtų dokumentų pagrindu nagrinėjamai teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis, dėl kurio įgyvendinimo yra atliekamos žemės sklypo (-ų) formavimo procedūros, kurias pabaigus, bus galima spręsti, ar lieka laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų.

31. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, nurodė, kad Administracija pareiškėjo prašymo iš esmės neišsprendė, nepriėmė sprendimo apie tai, yra ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų, t. y. neatsakė į esminį pareiškėjo klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo (ar nebuvimo), o tik formaliai informuodama pareiškėją apie tai, kad nagrinėti šį klausimą bus galima tik tada, kai bus įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl teritorijai išreikšto visuomenės poreikio (iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kada ir kokiu būdu šie sprendimai bus įgyvendinti), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį pareiškėjo prašymo turinio. Minėti sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl teismas sprendė, kad Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui.

32. Teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti NŽT 2019 m. liepos 2 d. sprendimą nurodė, kad NŽT ginčijamu sprendimu nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), planų. NŽT gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), kai yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, pastaroji neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

33. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog Administracija pateikė NŽT informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje. Iš esmės šių aplinkybių šalys ir neginčija. Todėl, įvertinęs šią aplinkybę ir teisinį šios ginčo situacijos reglamentavimą, teismas pripažino, kad NŽT skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Todėl ginčijamas sprendimas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo.

34. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą, taip pat įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2011 m. gruodžio 16 d. aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012 m. sausio 5 d.) (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos konkrečios V. P. valdytos teritorijos ribos. Matininkas A. P. pagal minėtą aktą parengė laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schemą, į kurioje nurodytą apie 8 ha teritoriją V. P., o vėliau ir jo teisių perėmėjas – M. F. P., siekia atkurti nuosavybės teises natūra. Teritorija yra laisva ir neužstatyta pastatais ar įrenginiais, kuriems eksploatuoti reikėtų formuoti žemės sklypus. Šias aplinkybes patvirtina NŽT 2016 m. vasario 26 d. raštas Nr. 8SD-1061-(14.8.7), kuriame nurodyta, jog buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija ((duomenys neskelbtini)) nėra suplanuota ir nėra perduota valdyti kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemė; antstolio 2019 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jog teritorija yra laisva; Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. (33.200)2-2725, kuriuo nutarta sustabdyti detaliojo plano rengimo procedūras iki bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

35. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys iš esmės pripažino, jog ginčo teritorija nėra užstatyta ir yra laisva, tačiau Administracijos pozicija yra tokia, jog teritorija yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, todėl šiuo metu negali būti grąžinama pretendentams natūra. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, 2021 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, jog šioje byloje turi būti įvertinta, ar yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis ginčo teritoriją išpirkti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Taip pat nutarimuose yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

36. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nusprendė pritarti detaliojo plano organizavimui tikslu suformuoti žemės sklypą prie esamų pastatų ir žemės sklypą sporto komplekso statybai – sporto miestelio, su futbolo, beisbolo aikštėmis, teniso kortais ir kitais įrengimais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 15 d. sprendimu pakeitė detaliojo planavimo tikslą – formuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai. Proceso tikslas – išlaikyti teritoriją savivaldybės poreikiams, nes neva pretendentų susigrąžinti žeme natūrą nėra (nors V. P. prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 1997 m. liepos 29 d. (patikslintas 1997 m. spalio 8 d.). Atsakovo pakeistas panaudojimo poreikis nėra konkretus ir aiškus – teritorijoje galima būtų įkurti technologijų parką arba pritaikyti kitoms savivaldybės reikmėms. Detaliojo plano rengėjas 2016 m. gegužės 20 d. rašte nurodė, kad detaliojo planavimo užduotis yra nekonkreti ir prašė ją patikslinti. Minėtų sprendimų pagrindu vykęs detaliojo planavimo procesas nutrūko 2018 m. gruodžio 31 d., pasibaigus planavimo sąlygų sąvado galiojimui. Kitų administracinių aktų ar veiksmų dėl egzistuojančio realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio į teritoriją byloje nėra ir atsakovas teismui nepateikė.

37. Nors po šios administracinės bylos iškėlimo, Administracija 2019 m. spalio 1 d. strateginio veiklos plano pakeitimo aiškinamajame rašte deklaravo, kad ginčo teritorijoje bus ne futbolo, beisbolo aikštės ar teniso kortai, ne technologijų parkas, bet BMX dviračiams, riedučiams ir paspirtukams tinkamų rampų parkas ir daugiafunkcinis sporto centras su tinklinio, rankinio, sportinės ir meninės gimnastikos treniruočių bazėmis, tačiau, teismo vertinimu, pakeista pozicija tik patvirtina, kad nei per 22 metus nuo buvusio žemės savininko prašymo, nei per pastaruosius 10 metų Administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo ir neturi aiškaus, nuoseklaus, konkretaus visuomeninio poreikio ir vizijos teritorijos atžvilgiu.

38. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad bet kuriam iš minėtų tikslų buvo patvirtinti konkretūs ar realūs finansavimo šaltiniai. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno miesto ribose nėra pakankamai laisvos žemės kitose vietose, kuriose toks visuomenės poreikis objektyviai gali būti patenkintas, nei paimant būtent ginčo teritoriją.

39. Teismas pažymėjo, kad vertinant 1999 m. vasario 26 d. patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono detalųjį planą, kuris yra vienintelis detalusis planas, galiojantis ginčo teritorijai, akivaizdu, kad šio detaliojo plano sprendiniais teritorija nėra priskirta valstybės išperkamai. Ginčo teritorijos dalyje yra numatyti žemės sklypai, kuriems suplanuotas gamybinės paskirties objektų naudojimo būdas, nustatytos užstatymo ribos, santykinai nedidelės teritorijos skirtos taršiems (kenksmingiems objektams). Minėti sprendiniai yra pateikti pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte. Ši teritorija nėra skirta visuomeniniams objektams – sporto ar laisvalaikio kompleksams - statyti. (duomenys neskelbtini) detaliajame plane ginčo teritorijos šiaurinėje dalyje numatyta teritorija elektros tinklams ir jų apsaugos zonoms. Elektros tinklams eksploatuoti aptarnauti ir naudoti gali būti nustatyti servitutai (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.). Ginčo teritorijos pietinėje dalyje (duomenys neskelbtini) rajono detalusis planas numato pagalbinę gatvę, kuri pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punkte pateiktą klasifikaciją priskirtina D kategorijos pagalbinei gatvei, kuri galėtų būti tiesiama ir privačioje teritorijoje nustačius servitutą.

40. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusias Detaliųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, detaliojo plano sprendiniuose būdavo nustatomas teritorijos tvarkymo režimas – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statybų ar kitokios veiklos projektus (6 p.). Šių taisyklių 39 punkte buvo nurodyta, kad detaliųjų planų pagrindiniame brėžinyje nurodoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas, statybas ar kitokią veiklą sąlygojantys reikalavimai ir apribojimai. Tačiau teisinis reguliavimas nenumatė, kad detalieji planai būtų rengiami siekiant nustatyti plėtros koncepciją, plėtros gaires ar kitus bendro pobūdžio sprendinius, kurie turėtų būti konkretizuojami kituose dokumentuose. Taigi, (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano sprendiniai ginčo teritorijos nepriskiria valstybės išperkamai teritorijai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

41. Teismas nurodė, kad Žemės sklypų teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038 (teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdytas jo galiojimas), nustatytas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas prieštarauja (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniui „numatomos gamybinės paskirties teritorijos“, kadangi juo negalėjo būti keičiami (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai. Taip pat atsakovas pažeidė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkto reikalavimus.

42. Teismas, atsižvelgdamas į atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjui, kaip buvusio savininko teisių paveldėtojui, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra, sprendė, kad skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti nurodytus veiksmus yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusiose savininko V. P. žemėvaldos ribose (teritorijoje prie (duomenys neskelbtini)), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra.

43. Administracijai atlikus minėtus veiksmus, NŽT atsiras pareiga priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad NŽT ir neginčija šios pareigos, tačiau nurodo, jog pagal Tvarkos 106 punktą NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bylą. Todėl šioje ginčo situacijoje nėra pagrindo įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi toks įpareigojimas yra išankstinis. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), atmetė kaip nepagrįstą.

44. Teismas kitus šalių argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau jų neanalizavo.

45. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 3 600,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašymo dalį dėl 5 610 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III. 46. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kurioje tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti visiškai.

47. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Administracijos sprendimą pripažino neteisėtu ir jį panaikino dėl to, jog jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei ginčo žemė yra laisva (neužstatyta). Tokios teismo išvados yra neteisingos, padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai aiškinant bei taikant teisės normas.

48. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Administracija ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus išdėstė tik teisminio proceso metu procesiniuose dokumentuose, kadangi tokios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo (taip pat buvusių pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, kurių teises ir pareigas perėmė pareiškėjas) susirašinėjimas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę vyko dar nuo 2014 m., t. y. pareiškėjui buvo išaiškintos ir gerai žinomos aplinkybės, kliudančios atkurti nuosavybės teises natūra.

49. Priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, Administracijos sprendime buvo nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys Administracijos funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su teritorija, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, taip pat nurodyti priimti teisės aktai dėl teritorijos, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Sprendime aiškiai konstatuota, kad šiai teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis, nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis (t. y. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais), taip pat išdėstyta, kokios procedūros buvo atliktos ir yra atliekamos, realizuojant visuomenės poreikį (Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto įgyvendinimas, kurio metu išvalyta užteršta teritorija, žemės sklypų formavimo procedūros). Taigi sprendime pareiškėjui buvo aiškiai ir argumentuotai atsakyta, jog ginčo teritorijoje šiuo metu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemę, nes jai yra išreikštas visuomenės poreikis. Priešingai nei konstatuota teismo sprendime, Administracijos sprendime buvo išdėstytos konkrečios visuomenės poreikį ginčo žemei pagrindžiančios aplinkybės ir faktai. Teismas sprendime padarė Administracijos sprendimo turiniui prieštaraujančią ir nepagrįstą išvadą, jog Administracija neva neatsakė į esminį pareiškėjo klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo ar nebuvimo. Savivaldybė, priimdama ginčijamą sprendimą, aiškiai informavo pareiškėją apie tai, kad nėra pagrindo jo nurodytos teritorijos žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės.

50. Atsakovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, jog sprendimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje buvo priimtas dar Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštu Nr. 70-2-2046, kuriuo konstatuota, jog V. P. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Šis sprendimas buvo priimtas atsakant į NŽT prašymą išnagrinėti ginčo teritoriją ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 1061 punkto nuostatomis. Savo pozicijos dėl ginčo teritorijos Administracija niekada nekeitė, taigi minėtas sprendimas iki šiol yra galiojantis, tačiau teismas minėto sprendimo reikšmės nevertino, neanalizavo, dėl kokių priežasčių gavusi sprendimą NŽT juo nesivadovavo ir nevykdė tolesnių Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje jos kompetencijai priskirtų funkcijų – nuo 2014 m. iki šiol sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui nebuvo priimtas.

51. Atsakovas teigia, kad nepakeitus savo ketinimų ginčo teritoriją paskirti ir pritaikyti visuomenės reikmėms, nebuvo pagrindo priimti kitokį sprendimą nagrinėjant pakartotinį prašymą dėl ginčo teritorijos pripažinimo laisva (neužstatyta) žeme. Nurodyti argumentai paneigia teismo konstatuotą aplinkybę, jog sprendimo motyvus Administracija išdėstė tik procesiniuose dokumentuose, bet ne pačiame ginčijamame sprendime. Teismo padaryta išvada yra neteisinga ir neatitinka nei ginčijamo sprendimo turinio, nei kitų byloje esančių įrodymų, o šis proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą.

52. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo teritorijai nėra visuomenės poreikio, klaidingai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-548 ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-124 pagrindu vykęs detaliojo planavimo procesas nutrūko 2018 m. gruodžio 31 d., o kitų administracinių aktų ar veiksmų dėl egzistuojančio realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio į teritoriją byloje nėra. Teismas nepagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano sprendiniai nepriskiria ginčo teritorijos valstybės išperkamai žemei, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu negalėjo būti keičiami (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai ir negalėjo būti nustatomas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas.

53. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Bendrojo plano sprendinių, pagal kuriuos ginčo teritorija priskirta specializuotų kompleksų zonai, taip pat valstybės ir savivaldybės reikmėms rezervuojamoms teritorijoms. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu ir neteisingai pasisakė dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038 patvirtinto Žemės sklypų teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDR1S Nr. ZSFP-59873) (Pertvarkymo projektas) reikšmės priskiriant šią teritoriją valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.).

54. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu ginčo teritorija yra neužstatyta statiniais. Būtent dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojo pirmosios instancijos teismą išsiaiškinti, ar egzistuoja visuomenės poreikis šiai teritorijai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino Administracijos pateiktus įrodymus bei argumentus dėl visuomenės poreikio ginčo teritorijai ir nepagrįstai konstatavo, kad toks poreikis neegzistuoja.

55. Atsakovas akcentuoja, kad šiuo metu galiojančiame Bendrajame plane ginčo teritorija priskirta specializuotų kompleksų zonai, t. y. teritorijai, skirtai visuomenės poreikiams, specializuotai socialinei, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (parodų, sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo, sveikatos apsaugos, religinei) – visa ginčo teritorija pažymėta kaip vientisa funkcinė zona. Bendrojo plano sprendiniai aiškiai ir nedviprasmiškai suteikė galimybę ginčo teritorijai nustatyti būtent visuomeninės paskirties naudojimo būdą ir vykdyti būtent visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo (sklypų) formavimo procedūras. Bendrajame plane nustatytas leistinas ginčo teritorijos žemės naudojimo būdas pasižymi atitinkama specifika – tai teritorija, kuri skirta bendram viešam naudojimui (teritorija skirta visuomenės interesų užtikrinimui). Tai reiškia, kad ginčo teritorijai galiojančiame teritorijų planavimo dokumente išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis (visuomenės poreikiams, specializuotai socialinei, aptarnavimo ir paslaugų veiklai).

56. Bendrasis planas šiuo atveju yra vienas iš pagrindų, reikšmingų laikant ginčo teritoriją valstybės išperkama, numatantis tam tikrus reikalavimus konkrečiam išreikštam visuomenės poreikiui realizuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teritorijos pažymėjimas miesto bendrajame plane kaip visuomenės poreikiams reikalingos teritorijos (šiuo konkrečiu atveju – specializuotų kompleksų zona bei valstybės ir savivaldybės poreikiams rezervuojama teritorija) yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog žemė nelaikytina laisva ir priskirtina prie valstybės išperkamos žemės (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Todėl teismo padaryta išvada, jog ginčo žemė yra laisva, yra neteisinga ir padaryta tinkamai neįvertinus šių esminių bylos aplinkybių ir Bendrojo plano sprendinių.

57. Atsakovas teigia, kad teismas klaidingai vertino (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano bei Pertvarkymo projekto reikšmę, vertinant ginčo teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai žemei. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos valią 2012 m. buvo pradėtos teritorijos detaliojo planavimo procedūros, kurios nebuvo baigtos, nes 2015 m. pretendentas V. P. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę (adm. b. Nr. 1-2147- 644/2015), o vėliau pretendento įgalioti asmenys kreipėsi į savivaldybę dėl galimybės taikiai išspręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus. Taikus šalių susitarimas nebuvo pasiektas, todėl buvo nuspręsta tęsti sklypo (-ų), kuriuose numatoma realizuoti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį, formavimo procedūras. Vadovaudamasis pasikeitusiu teritorijų planavimo teisiniu reglamentavimu, Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1334 priėmė sprendimą organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir panaikino įsakymą dėl šios teritorijos detaliojo planavimo. Pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038.

58. Atsakovo vertinimu, teismas, vertindamas visuomenės poreikį ginčo teritorijai, nepagrįstai vadovavosi išimtinai (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto tarybos 1999 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 22, ir padarė neteisingas išvadas, kad šio detaliojo plano sprendiniai teritorijos nepriskiria valstybės išperkamai žemei ir jis negalėjo būti keičiamas Pertvarkymo projektu. Teismo išvados, padarytos vertinant šio detaliojo plano reikšmę, klaidingos ir prieštaringos. Kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių, planuojant teritoriją Detaliųjų planų taisyklėse nurodytas teritorijos tvarkymo režimas nebuvo nustatytas: nebuvo suformuoti konkretūs sklypai (nenurodytos jų ribos ir plotai), nenustatyta žemės sklypų paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis, užstatymo režimas ir kt. reglamentai. Įvertinus detaliojo plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano tikslas nebuvo konkrečių žemės sklypų suformavimas. Tai buvo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame įvertinta esama (duomenys neskelbtini) rajono padėtis bei numatyti tam tikri teritorijos raidos principai. Atitinkamai tai nėra tas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų galima vadovautis, sprendžiant teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai klausimą.

59. Atsakovas pažymi, kad Pertvarkymo projekto teisėtumo klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas (jis yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje). Tuo tarpu teismas ginčijamame sprendime jau konstatavo Pertvarkymo projekto neteisėtumą, nurodydamas, kad jame nustatytas suformuotų žemės sklypų visuomeninės paskirties naudojimo būdas prieštarauja (duomenys neskelbtini) rajono detaliojo plano sprendiniui „numatomos gamybinės paskirties teritorijos“, tokiu būdu pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkto reikalavimus. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas ir apribojo Administracijos teisę į teisminę gynybą, nes nagrinėjamoje byloje neginčijant Pertvarkymo projekto nebuvo teikiami įrodymai bei argumentai dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo.

60. Atsakovas teigia, kad teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl savivaldybės įgyvendinto ES lėšomis įgyvendinto projekto, sutvarkant ir išvalant užterštą ginčo teritoriją. Byloje buvo pateikti paraiškos dokumentai. Nagrinėdamas visuomenės poreikio ginčo teritorijai klausimą, teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes bei tikslą, kuriam buvo panaudotos ES lėšos – t. y., ne nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau sutvarkytą teritoriją, skirtą visos visuomenės reikmėms.

61. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl savivaldybės strateginio planavimo dokumento – Strateginio veiklos plano, kuris taip pat pagrindžia siekį ginčo teritoriją pritaikyti ir panaudoti visuomenės poreikiams. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-446 Kauno miesto savivaldybės strateginiame veiklos plane numatė priemonę – Jaunimo, užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimas (duomenys neskelbtini). Ši priemonė patvirtina, kad aukščiau nurodytais sprendimais išreikšta savivaldybės valia teritoriją skirti visuomeninės paskirties statinių statybai, nepasikeitė. Nesutinka su teismo argumentu, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad šiam tikslui buvo patvirtinti konkretūs ar realūs finansavimo šaltiniai.

62. Nurodyti argumentai paneigia teismo sprendimo motyvus, jog savivaldybė neturėjo ir neturi aiškaus, nuoseklaus, konkretaus visuomeninio poreikio ir vizijos teritorijos atžvilgiu. Visi nurodyti administraciniai teisės aktai, Bendrojo plano sprendiniai bei Pertvarkymo projekto sprendiniai pagrindžia realų ir pagrįstą visuomenės poreikį ginčo teritorijai. Savivaldybė nuosekliai, nuo 2010 metų laikėsi tokios pozicijos ir ši pozicija niekada nepasikeitė. Nors šis procesas užtruko ilgą laikotarpį, tačiau nei savivaldybės sprendimuose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyti terminai, per kuriuos turėjo būti parengti teritorijų planavimo dokumentai ar baigti įgyvendinti visuomenės poreikį patvirtinantys projektai. Ginčo teritorija visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus valstybės išperkamai žemei, o savivaldybė visada nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ši teritorija yra reikalinga ir ateityje bus panaudota bendroms visuomenės reikmėms.

63. Atsakovas teigia, kad teismas, panaikinęs savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo pateikta informacija, jog pareiškėjo prašymas suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę šiuo metu negali būti nagrinėjamas, ne įpareigojo savivaldybę iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą, o iš esmės įpareigojo tenkinti pareiškėjo prašymą ir priimti konkretų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodomą sprendimą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimu. Tokiu būdu teismas, įpareigodamas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidė proceso teisės normas bei taip nepagrįstai de facto (faktiškai) perėmė viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Net ir nustačius, kad Administracijos sprendimas pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu, teismas tokiu atveju turėjo jį panaikinti ir įpareigoti iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

64. Atsakovas nurodo, kad sprendimu teismas įpareigojo savivaldybę per vieną mėnesį suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m. (8 ha) žemėvaldos dalį, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės gražinimui natūra, tačiau toks teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas neatitinka Atkūrimo tvarkos 1061 punkte nustatytų procedūrų eiliškumo. Be to, pagal Atkūrimo tvarkos nuostatas, žemės sklypo suformavimas yra priskirtas ne Savivaldybės, o NŽT kompetencijai, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas vadovavosi, įpareigodamas šią funkciją atlikti būtent atsakovą.

65. Teismas ne tik perėmė viešojo administravimo funkcijų vykdymą, bet taip pat iš esmės įpareigojo savivaldybę visą procedūrą (su konkrečiu rezultatu) atlikti per vieną mėnesį, kai Atkūrimo tvarkoje nustatyti daug ilgesni (daugiau nei devynių mėnesių) tokių procedūros terminai, be to, įpareigojo atlikti ir tuos veiksmus, kurie nėra priskirti savivaldybės kompetencijai.

66. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

67. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog neegzistuoja joks visuomenės poreikis į ginčo teritoriją, o nuosavybės teisių atkūrimas į ją nevykdomas nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Administracijos sprendime apskritai nėra nurodyta jokių motyvų ir argumentų dėl konkrečių visuomenės poreikį Teritorijai pagrindžiančių aplinkybių ar faktų. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Administracija sprendimo motyvus išdėstė tik savo procesiniuose dokumentuose (atsikirtimuose į pareiškėjo skundą), o tai yra nesuderinama su VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas tik teisminio proceso metu teikė papildomą faktinę ir teisinę motyvaciją, kurios nebuvo Administracijos sprendime, bandydamas pagrįsti jo teisėtumą.

68. Pareiškėjas teigia, kad Kauno miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 24 d., 2012 m. kovo 15 d. ir Administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimų pagrindu vykdytas Teritorijos detaliojo planavimo procesas nutrūko vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d., pasibaigus planavimo sąlygų sąvado galiojimui. Taigi šie iki galo nerealizuotas procedūras inicijavę sprendimai niekaip nepateisina Administracijos atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą. Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepatvirtino, kad Administracijos sprendimo priėmimo metu visuomenės poreikis į Teritoriją egzistavo. Be to, Bendrojo plano sprendiniai nėra aktualūs vertinant visuomenės poreikio Teritorijai egzistavimą, todėl jais Administracijos sprendime remtasi nepagrįstai.

69. Pareiškėjas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog po 2014 m. liepos 16 d. pati Administracija pakeitė savo poziciją ir paneigė 2014 m. liepos 16 d. sprendimo galiojimą – 2016 m. Administracija pripažino detalaus plano Teritorijos atžvilgiu rengimo procedūrų nutraukimą, kuomet Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (33.200)2-2725 buvo nutarta sustabdyti detaliojo plano rengimo procedūras iki kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Be to, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Administracijos 2014 m. liepos 16 d. raštas neužkirto kelio pareiškėjui teikti prašymą dėl nuosavybės atkūrimo procedūrų vykdymo. Atsižvelgiant į ilgą laiką taip ir nekonkretizuotą visuomenės interesą (nors tam nebuvo jokių kliūčių), pareiškėjas 2019 m. inicijavo naujas atkūrimo procedūras, kurias atsakovai nepagrįstai atsisakė vykdyti.

70. Išvadą, kad Administracijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimas yra negalutinis, patvirtina ir NŽT 2017–2020 metais priimti sprendimai dėl V. P. iki 1940 m. turėtos laisvos (neužstatytos) žemėvaldos (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus turėtos žemėvaldos ribose. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad faktinės aplinkybės 2019 m. buvo pasikeitusios lyginant su 2014 metais egzistavusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas, teikdamas 2019 m. birželio 5 d. prašymą, įvertino visas aplinkybes, susijusias su Teritorija, ir, pareiškėjo teigimu, jokių ribojimų atkurti nuosavybės teises nėra. Taigi Administracijos 2014 m. liepos 16 d. raštas nesukuria tokių teisinių pasekmių, kurias nurodo Administracija, todėl nėra reikšmingas vertinant Administracijos sprendimo teisėtumą ir visuomenės poreikio Teritorijai egzistavimą.

71. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su visuomenės poreikio Teritorijai egzistavimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas, teisingai vadovavosi teismų praktika ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog visuomenės poreikis Teritorijai neegzistuoja. Pareiškėjas ir jo šeima jau virš 25 metų laukia proceso baigties. Protingas terminas Kauno miesto savivaldybei pagrįsti visuomenės poreikį Teritorijai priimant Administracijos sprendimą jau buvo neabejotinai suėjęs. Administracija taip ir nepagrindė, kokiam konkrečiam ir aiškiai išreikštam visuomenės poreikiui realizuoti, kurio negalima patenkinti jokioje kitoje Kauno miesto vietoje, buvo reikalinga Teritorija. To visuomenės poreikio Teritorijai nepagrindžia ir Administracijos nurodytos aplinkybės bei administraciniai sprendimai (sprendimai inicijuoti detaliojo plano rengimą, teritorijos išvalymas nuo kenksmingų medžiagų, savivaldybės strateginis planas).

72. Pareiškėjas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto ribose yra pakankamai laisvos žemės kitose vietose, kuriose Administracijos deklaruojamas visuomenės poreikis (šiuo metu – jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimas) objektyviai gali būti patenkintas kitaip, nei paimant būtent ginčo objektu esančią Teritoriją.

73. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad Bendrojo plano sprendiniai patvirtina visuomenės intereso Teritorijai egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei per 22 metus nuo buvusio žemės savininko prašymo, nei per pastaruosius 10 metų Administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba neturėjo ir neturi aiškaus, nuoseklaus, konkretaus visuomeninio poreikio ir vizijos Teritorijos atžvilgiu, todėl Bendrojo plano sprendiniai negali būti laikomi patvirtinančiais visuomenės poreikį Teritorijai.

74. Pareiškėjo vertinimu, Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu pradėtas Teritorijos planavimas žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projektu, ne tik neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl to, kad buvo pradėtas pavėluotai, bet ir dėl to, jog tokios rūšies dokumentu negali būti išreikštas visuomenės poreikis ir buvusi piliečių turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo proceso pradžia nėra kliūtis spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritoriją ir remiantis kitais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad projektas pažeidžia sklypų formavimui taikomas imperatyvias teisės normas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 nustato, kad sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (2 punktas). Analizuojamai Teritorijai tiesiogiai taikomas (duomenys neskelbtini) detalusis planas numato „gamybinių objektų teritorijas“ ten, kur projektu yra siekiama nustatyti visuomeninių teritorijų naudojimo būdą.

75. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) detalusis planas nėra tas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų galima vadovautis, sprendžiant teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei, kadangi pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. prašymo pateikimo Administracijai metu būtent (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo vienintelis teritorijų planavimo dokumentas, kuris turėtų būti vertinamas siekiant nustatyti, ar Teritorijai yra nustatytas visuomenės poreikis. Administracijos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) detalusis planas nebuvo rengtas konkretiems sklypams formuoti, jo objektas nebuvo konkretūs atskiri žemės sklypai, juo buvo išanalizuota bendra rajono raida bei problematika, raidos vystymo koncepcija, susisiekimo komunikacijų gairės ir pan. yra nepagrįsti teisiniu reguliavimu ir yra neteisingi. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu teisinis reguliavimas nenumatė, kad detalieji planai būtų rengiami siekiant nustatyti plėtros koncepciją, plėtros gaires ar kitus bendro pobūdžio sprendinius, kurie turėtų būti konkretizuojami kituose dokumentuose. Tam būdavo rengiamos raidos programos.

76. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai visuomenės poreikio Teritorijai nepatvirtina. Tokią išvadą pateikė ir teismo ekspertas savo konsultacijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai Teritorijos nepriskiria valstybės išperkamai teritorijai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

77. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais dėl ES lėšomis įgyvendinto projekto įtakos Teritorijos statusui, kadangi visi savivaldybės įsipareigojimai pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. sutartį Nr. ST/2010/FA/77 pasibaigė 2017 m. liepos 31 d. ir nedaro įtakos Administracijos galimybėms pareiškėjui atkurti nuosavybės teises.

78. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentas, kad teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl savivaldybės strateginio veiklos plano, kuris neva pagrindžia savivaldybės siekį Teritoriją pritaikyti ir panaudoti visuomenės poreikiams sukuriant jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros kompleksą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Savivaldybės strateginis planas patvirtintas praleidus bet kokį protingą terminą Administracijai pagrįsti visuomenės poreikį Teritorijai, o taip pat jau po skundžiamo Administracijos sprendimo priėmimo, todėl teismas nevertino šio dokumento visiškai pagrįstai, nes jis nėra susijęs su situacija, buvusia Administracijos sprendimo priėmimo metu.

79. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su de facto perimto viešojo administravimo funkcijų vykdymu, nurodo, kad teismas pagrįstai perėmė viešojo administravimo funkcijų vykdymą, o įpareigodamas Administraciją atlikti tam tikrus veiksmus priėmė sprendimą, kuriuo realiai apginamos pareiškėjo pažeistos teisės. Pirmosios instancijos teismas pats nesuderino ir nesuformavo sklypo grąžinimui natūra, o įpareigojo tą padaryti Administraciją, todėl Administracija nepagrįstai teigia, kad teismas perėmė viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2869-968/2021 grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo konstatavo, kad „turėjo būti įvertinta, ar yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis ginčo teritoriją išpirkti ir ar ši ginčo teritorija yra laisva“, t. y. apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą nustatyti, egzistuoja ar neegzistuoja visuomenės poreikis Teritorijai, t. y. byloje išspręsti šį klausimą, o ne perduoti jį spręsti Administracijai iš naujo. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad visuomenės poreikis Teritorijai neegzistuoja, joks kitoks administracinis sprendimas, kaip kad sklypo nuosavybės grąžinimui natūra suformavimas, negalėjo būti priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo Administraciją priimti būtent tokį administracinį sprendimą. Tokiu būdu teismas įgyvendino realios teisinės gynybos, efektyvumo ir ekonomiškumo principus.

80. Pareiškėjas pažymi, kad Administracijos argumentai, jog teisės aktai numato ilgesnius terminus veiksmų, kuriuos įpareigojo atlikti teismas, atlikimui yra nepagrįsti. Teismas sprendimu jau konstatavo, kad Teritorija yra laisva ir grąžintina natūra, protingas terminas Administracijai pagrįsti visuomenės poreikį ginčo teritorijai jau yra suėjęs, todėl šiai aplinkybei vertinti Administracijai laikas nėra reikalingas. Todėl visiškai pagrįstai teismas prioritetą skyrė pareiškėjo teisių gynimui ir nustatė būtent tokį terminą, kurį kvestionuodama Administracija ir toliau siekia vilkinti nuosavybės atkūrimo procesą.

81. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82. Atsakovas NŽT atsiliepime į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūrą, sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai NŽT, palikti nepakeistą.

83. Atsakovas NŽT nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo Administracijos apeliacinis skundas yra išimtinai susijęs tik su jos atliekamomis funkcijomis, t. y. laisvos (valstybės išperkamos) žemės pažymėjimu ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimu miestų teritorijose, NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

84. Atsakovas NŽT pažymi, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Taigi duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

85. Nurodo, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Nesant tokiems planams, NŽT negali atlikti veiksmų susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, grąžinant žemės sklypą natūra. NŽT vertinimu, skundo pirmasis ir ketvirtasis reikalavimas yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir perteklinis, nes tik Administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypų planus ir juos pateikus NŽT, galima spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui.

86. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Administracija informacijos apie laisvą (neužstatytą) ginčo žemę NŽT nepateikė, todėl NŽT skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Todėl ginčijamas sprendimas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, ir skundą šioje dalyje atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijami NŽT sprendimai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat, kad nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus.

87. Atsakovas NŽT teigia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne. Teismo priimtas sprendimas toje dalyje, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai NŽT, yra teisėtas ir pagrįstas.

88. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjui M. F. P. iki 2023 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti papildomus įrodymus apie V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojus ir kokia apimtimi jie priėmė palikimą.

89. Pareiškėjas M. F. P. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2017 m. kovo 24 d. testamentu V. P. išreiškė savo galutinę valią dėl atkurtinų teisių į V. ir O. P. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę paveldėjimo ir panaikino ankstesnius testamentus dėl to paties turto. V. P. neturi įstatyminių paveldėtojų, kuriems palikėjo mirties dieną būtų buvęs reikalingas išlaikymas ir kurie turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str.). Ši aplinkybė matyti iš Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D.

G. 2022 m. gruodžio 29 d. liudijimo Nr. 13829, kuriame paveldėjimo bylos Nr. 120/2017 pagrindu paliudyta, kad V. P. paveldėtojai yra tik 2017 m. kovo 24 d. testamente nurodyti asmenys – M. F. P. ir A. P., paveldintys turtą 2017 m. kovo 24 d. testamente nurodyta apimtimi. Pareiškėjas teigia, kad R. A. neturi teisės paveldėti mirusio V. P. turto ir jis pats yra tai pripažinęs teismo patvirtinta taikos sutartimi. Pažymi, kad teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje ir teismui atsakovo pateiktame Testamentų registro išraše minimas R.

A. buvo nurodytas kaip paveldėtojas anksčiau, t. y. 2011 m. spalio 18 d. sudarytame ir Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. patvirtintame V. P. testamente, tačiau pastarasis testamentas buvo panaikintas 2017 m. kovo 24 d. testamentu. R. A. apie tai buvo informuotas Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. G. 2017 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu Nr. 90/2017. Tai, kad 2011 m. spalio 18 d. testamentas buvo panaikintas 2017 m. kovo 24 d. sudarytu nauju testamentu, patvirtina ir atsakovo pateiktas Testamentų registro išrašas. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2017 m. kovo 24 d. testamentu M.

F. P. ir A. P. buvo paliktas skirtingas turtas, jie abu jiems skirtą palikimą priėmė, todėl jie abu yra nurodyti Testamentų registre, kaip asmenys, išreiškę valią jiems skirtą palikimą priimti. 2017 m. kovo 24 d. testamentas ir notaro liudijimas patvirtina, kad M. F. P. yra vienintelis teisės atkurti nuosavybės teises į V. ir O. P. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime priklausiusią žemę paveldėtojas. Atitinkamai, M. F. P. yra vienintelis materialinių teisinių santykių dėl nuosavybės teisių į minėtąją žemė atkūrimo dalyvis ir todėl jis yra vienintelis tinkamas pareiškėjas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad A. P. 2017 m. kovo 24 d. testamentu paliktos reikalavimo teisės gauti pinigines lėšas, gautinas pagal nuginčytas ar šalių susitarimu pakeistas žemės pardavimo sutartis, sudarytas iki V. P. mirties. Nei pati žemė, nei teisės papildomai atkurt nuosavybės teises į V. ir O. P. turėtą žemę A. P. Galutiniu testamentu nebuvo paliktos. Pareiškėjo teigimu, tai, kad A. P. yra nurodytas kaip teises atkurti nuosavybės teisę į V. ir O. P. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę paveldėtojas, paveldintis tuo atveju, jei palikimo atsiradimo metu (t. y.

V. P. mirties metu – CK 5.3 str.) M. F. P. būtų miręs, nesudaro prielaidos laikyti jį asmeniu, dėl kurio teisių yra sprendžiama šioje byloje. 2017 m. kovo 24 d. testamento 3-iąjame punkte nurodytoji sąlyga nesimaterializavo, t. y. V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties metu M. F. P. buvo gyvas, todėl jis ir paveldėjo teises atkurti nuosavybės teisę į V. ir O. P. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 90. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT sprendimo, kuriame nurodyta, kad NŽT negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių, kadangi Administracija nepateikė planų apie 8 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, bei Administracijos sprendimo, kuriuo nuspręsta nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo Administraciją suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei, ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą.

91. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjui M. F. P. iki 2023 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti papildomus įrodymus apie V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojus ir kokia apimtimi jie priėmė palikimą.

92. Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad jis yra vienintelis teisėtas V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldėjęs teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus.

93. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 8 ha žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamus NŽT ir Administracijos sprendimus ir įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. Taip pat prašė įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

94. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jį panaikino. Teismas, nustatęs, kad Administracija informacijos apie laisvą (neužstatytą) ginčo žemę NŽT nepateikė, įvertinęs šią aplinkybę ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog NŽT skundžiamu 2019 m. liepos 2 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė planų apie 8,00 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvusiose savininko V. P. žemėvaldos ribose (teritorijoje prie (duomenys neskelbtini)), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra.

95. Atsakovas Administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Administracijos sprendimą pripažino neteisėtu ir jį panaikino dėl to, jog jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei ginčo žemė yra laisva (neužstatyta). Tokios teismo išvados yra neteisingos, padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškinant bei taikant teisės normas. Taip pat teismas, nuspręsdamas, kad ginčo teritorijai neegzistuoja realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, nevertino ir neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus. Įpareigodamas Administraciją atlikti sprendime nurodytus veiksmus, teismas pažeidė proceso teisės normas bei nepagrįstai faktiškai perėmė viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Net ir nustačius, kad Administracijos sprendimas pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu, teismas tokiu atveju turėjo jį panaikinti ir įpareigoti iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

96. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

97. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

98. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

99. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

100. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto atsakovo argumento, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

101. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, rašytinius paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvadų, jog Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai jį panaikino. Taigi atsakovo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

102. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra vienintelis teisėtas V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldėjęs teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P. 1997 m. liepos 29 d. su pareiškimu (patikslino 1997 m. spalio 8 d.) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2011 m. gruodžio 16 d. aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012 m. sausio 5 d.) (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos V. P. valdytos žemės ribos ir parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema.

103. Pareiškėjas su prašymu 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į NŽT ir Administraciją, prašydamas Administracijos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 8 ha žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. NŽT minėtu prašymu prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 8 ha žemėvaldos dalį, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

104. NŽT skundžiamu 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 8SD-3375-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planų. Administracijos direktorius skundžiamu 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo (-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas (-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

105. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

106. Pasisakydama dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje (ginčui aktuali įstatymo redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

107. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo administracinio akto turinį, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Administracija pareiškėjo prašymo iš esmės neišsprendė, neatsakė į esminį pareiškėjo prašymo klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo (ar nebuvimo), o tik formaliai informavo pareiškėją apie tai, kad nagrinėti šį klausimą bus galima tik tada, kai bus įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl teritorijai išreikšto visuomenės poreikio (iš skundžiamo Administracijos sprendimo turinio neaišku, kada ir kokiu būdu šie sprendimai bus įgyvendinti). Taigi nurodyti Administracijos sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Taip pat sutiktina, kad administracinio akto motyvavimo ydingumas negali būti pašalinamas administracinį ginčą nagrinėjančių institucijų, todėl pripažinus administracinį aktą nepagrįstu, šis turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nenurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

108. Teisėjų kolegija taip pat kaip teisiškai nereikšmingus vertina ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjui buvo išaiškintos ir gerai žinomos aplinkybės, kliudančios atkurti nuosavybės teises natūra dar 2014 m., kuomet vyko susirašinėjimas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Administraciją su konkrečiu prašymu kreipėsi 2019 m. birželio 5 d., todėl Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą ir priimdama sprendimą, turėjo laikytis VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

109. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nusprendė pritarti detaliojo plano organizavimui tikslu suformuoti žemės sklypą prie esamų pastatų ir žemės sklypą sporto komplekso statybai – sporto miestelio, su futbolo, beisbolo aikštėmis, teniso kortais ir kitais įrengimais, o 2012 m. kovo 15 d. sprendimu pakeitė detaliojo planavimo tikslą – formuoti žemės sklypą (-us) visuomeninės paskirties statinių statybai; proceso tikslas – išlaikyti teritoriją savivaldybės poreikiams, nes neva pretendentų susigrąžinti žeme natūrą nėra (nors V. P. prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 1997 m. liepos 29 d. (patikslintas 1997 m. spalio 8 d), tačiau atsakovo pakeistas panaudojimo poreikis nėra konkretus ir aiškus – teritorijoje galima būtų įkurti technologijų parką arba pritaikyti kitoms savivaldybės reikmėms. Detaliojo plano rengėjas 2016 m. gegužės 20 d. rašte nurodė, kad detaliojo planavimo užduotis yra nekonkreti ir prašė ją patikslinti. Minėtų sprendimų pagrindu vykęs detaliojo planavimo procesas nutrūko 2018 m. gruodžio 31 d., pasibaigus planavimo sąlygų sąvado galiojimui. Kitų administracinių aktų ar veiksmų dėl egzistuojančio realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio į teritoriją byloje nėra ir atsakovas teismui nepateikė.

110. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime akcentavo, kad Administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba per 22 metus nuo buvusio žemės savininko prašymo, nei per pastaruosius 10 metų neturėjo ir neturi aiškaus, nuoseklaus, konkretaus visuomeninio poreikio ir vizijos teritorijos atžvilgiu. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Kauno miesto ribose nėra pakankamai laisvos žemės kitose vietose, kuriose visuomenės poreikis objektyviai gali būti patenkintas, nei paimant būtent ginčo teritoriją.

111. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nekeičia jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Administracijos sprendimas priimtas 2019 m. liepos 4 d., todėl vėlesni Administracijos veiksmai ir priimti aktai, kiek tai susiję su ginčijama teritorija (Administracijos 2019 m. spalio 1 d. strateginio veiklos plano pakeitimo aiškinamasis raštas, Administracijos 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038 patvirtintas Žemės sklypų teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir kt.), nevertinami ir konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi susiklosčiusi situacija yra vertinama skundžiamo Administracijos sprendimo priėmimo metu. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

112. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad įpareigodamas Administraciją atlikti sprendime nurodytus veiksmus, teismas pažeidė proceso teisės normas bei nepagrįstai faktiškai perėmė viešojo administravimo funkcijų vykdymą, net ir nustačius, kad Administracijos sprendimas pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu, teismas tokiu atveju turėjo jį panaikinti ir įpareigoti iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

113. Pažymėtina, kad teismas, įpareigodamas Administraciją suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra, jokių viešojo administravimo funkcijų vykdymo neperėmė. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokie reikalavimai yra priimtini ir nagrinėtini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 ir kt.). Toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš sprendimų – patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Taigi pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Administraciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, jokių Administracijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymo neperėmė, todėl atsakovo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

114. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kiek tai susiję su reikalavimais NŽT, neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

115. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

116. Pareiškėjas pateikė prašymus priteisti jam iš atsakovo Administracijos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 8 010 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atsakovo apeliacinius skundus parengimą (5 610 Eur ir 2 400 Eur).

117. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

118. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

119. Nagrinėjamu atveju byloje priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 5 610 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2869-968/2021) bei 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė mokėjimų nurodymus bei PVM sąskaitas faktūras.

120. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.10 punkte numatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) yra – 1,7, o 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) yra – 1,3.

121. Pareiškėjas apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-2869-968/2021 teismui pateikė 2021 m. vasario 11 d., sąskaita už teisines paslaugas apmokėta 2021 m. vasario 26 d., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,8 Eur, todėl maksimali rekomenduojama priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą yra 2 473,16 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 1 891,24 Eur. Maksimali galima priteisti suma už nurodytas teisines paslaugas yra 4 364,40 Eur. Pareiškėjas prašyme nenurodo, kokią sumą sumokėjo advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir kokią sumą už atsiliepimo parengimą, tačiau prašoma priteisti suma (5 610 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.

122. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Administracijos 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą parengtas 2022 m. balandžio 4 d., sąskaita apmokėta 2022 m. balandžio 11 d., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1 679,3 Eur, maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 183,09 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.

123. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, taip pat į pareiškėjo proporcingai tenkintų reikalavimų dalį (pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies (1/2 dalis)), pareiškėjui iš atsakovo Administracijos priteisiama iš viso 3 273,75 Eur ((4 364,40+2 183,09)/2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atsakovo apeliacinius skundus parengimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. F. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos iš viso 3 273,75 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius