Court dismisses claim that neighbor's building height and distance violations are minor under fairness principles.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the plaintiffs' request to recognize the defendants' refusal to consent to a building permit as unlawful. Plaintiffs argued that the building's height and proximity to the neighbor's land violated fairness principles, but the court found the existing administrative finding of violations to be final and binding. The court ruled that overturning the statutory prohibition on height and distance would violate public interest and the rights of neighboring landowners.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 178; Civil Code Art. 1.5: The court cannot apply principles of fairness to overturn mandatory statutory regulations regarding building height and distance when the violation has already been established by a final administrative decision.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
                                       CivilinÄ byla Nr. 2-35-374/2012                                                                                     Proceso Nr. 2-28-3-04853-2011-9             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.; 52.4.             MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2012 m. sausio 25 d.                                                      MarijampolÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄja RÅ«ta GustienÄ, sekretoriaujant G.
D., dalyvaujant ieÅ¡kovams R. L., L. L., jų atstovui advokatui V. R., atsakovei N. G., jos atstovui advokatui V. K., M. K., treÄiojo asmens ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams L. V., V. V., teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. L. ir L. L. ieÅ¡kinį atsakovams N. G., M. K., treÄiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dÄl teisÄs derinti prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ be atsakovų sutikimo, ir NUSTATÄ :
             IeÅ¡kovai teismo praÅ¡o: pripažinti atsakovių N. G. ir M. K. atsisakymÄ pasiraÅ¡yti sutikimÄ statinio, esanÄio (duomenys neskelbtini), aukÅ¡Äiui 5,50 m ir nesant atstumui 3 m iki kaimyninio žemÄs sklypo ribos, neteisÄtu ir pripažinti L. L. ir R. L.. teisÄ derinti statinio aukÅ¡Äio ir atstumo projektinÄ dokumentacijÄ be atsakovų sutikimo; priteisti iÅ¡ atsakovių civilinÄs bylos vedimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovų ir valstybÄs naudai.             AtsakovÄs N. G. ir M.
K. su ieÅ¡kiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir praÅ¡o atmesti.             Tretysis asmuo ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ palieka sprÄsti teismui.            IeÅ¡kinys atmestinas.             Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad tuometinÄs (2009 m.) MarijampolÄs apskrities virÅ¡ininko administracijos Statybos priežiÅ«ros skyriaus specialistai atvykÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatÄ, kad yra savavaliÅ¡kai atlikti statybos darbai:
R. L., turÄdamas nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ ir leidimÄ statybai, pastatÄ Å«kinį pastatÄ su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t.y. padidino aukÅ¡tį apie 3, 20 m (projekte numatytas statinio aukÅ¡tis 4,30 m., o pastatytas statinys 7,50 m. aukÅ¡Äio) ir neiÅ¡laikÄ projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. 2009-07-02 MarijampolÄs apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento Statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. TPS 17-I ir statybos sustabdytos.
MarijampolÄs apskrities virÅ¡ininko 2009-07-07 raÅ¡tu Nr. SD-9-2260 âDÄl Å«kinio pastato statybos (duomenys neskelbtini).â R. L. buvo įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2009-10-15 savo lÄÅ¡omis, taÄiau paÅ¡alino jų tik dalį, t.y. statinio aukÅ¡tį sumažino iki 5,50 m ir nugriovÄ stoginÄ (raÅ¡ytiniai įrodymai pateikti prijungtoje civ. byloje Nr. 2-171-301/2011).             MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011-07-11 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-171-301/2001 teismas įpareigojo R.
L. ir L. L. įstatymų nustatyta tvarka paÅ¡alinti Å«kinio pastato, pastatyto žemÄs sklype, (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. per 9 mÄnesius nuo įsiteisÄjusio teismo sprendimo dienos teisÄs aktų nustatyta tvarka parengti projektinÄ dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ : per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius Å¡io teismo sprendimo. įpareigoti atsakovus per 3 mÄnesius perstatyti Å«kinį pastatÄ . (duomenys neskelbtini), pagal suderintÄ statinio projektÄ ir 2001-10-22 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 114, bei sutvarkyti statybvietÄ savo lÄÅ¡omis.               IeÅ¡kovai nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisÄjimo kreipÄsi į gretimų sklypų savininkus, praÅ¡ydami leisti statyti statinį 5,50 m aukÅ¡Äio ir įteisinti statinį nesant 3 m atstumui iki jų sklypų, kad galÄtų paruoÅ¡ti projektinius dokumentus ir baigti statybÄ .
TaÄiau, kaip nurodo ieÅ¡kovai, negavo teigiamo atsakymo ir raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, todÄl laiko, kad atsakovų atsakymas dÄl sutikimo yra neigiamas. Registruotu laiÅ¡ku 2011-07-07 atsakovÄms buvo iÅ¡siųstas pakartotinis praÅ¡ymas (b.l. 6-7). IeÅ¡kovai įsitikinÄ, kad jie nepažeidÄ jokių atsakovių teisių ir interesų. Jų nuomone, norminių statybos teisÄs aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemÄs sklypo, ar jame esanÄio statinio, savininko teisÄs. IeÅ¡kovų teigimu, sutinkamai su CK 4. 98 str. nuostata, ieÅ¡kovas taip pat turi teisÄ, gindamas savo interesus, reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
IeÅ¡kovai mano, kad jų teisÄs Å¡iuo atveju pažeistos, nes atsakovai neduoda sutikimo statybai, neturÄdami ir nepateikdami įrodymų, kad yra iÅ¡ esmÄs pažeistos jų teisÄs. AtsakovÄs, atsisakydamos pasiraÅ¡yti raÅ¡ytinį sutikimÄ statybai, privalo nurodyti ir protingai įrodyti atsisakymo pagrindus. Jeigu kaimynai nenurodo motyvuoto atsisakymo duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ statyti, ieÅ¡kovai laiko, kad teismas turi tokį atsisakymÄ pripažinti trukdymu kitam kaimynui realizuoti savo teises ir teisÄtus interesus, bei vykdyti statybos darbus (Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad jų padaryti nukrypimai nuo projekto yra nežymÅ«s, be to tiksliai nÄra nustatyta, ar pažeisti atstumai nuo kaimyninių sklypų, kadangi atlikti matavimai pagal dvi skirtingas koordinaÄių sistemas. IeÅ¡kovai teigia, kad statinys stovi jau deÅ¡imt metų, per šį laikotarpį atsakovÄs nesiÄmÄ jokių priemonių jų neva pažeistoms teisÄms ir interesams apginti, vadinasi, jokios teisÄs ir interesai nÄra pažeisti. AtsakovÄs N. G. ir M. K. laikosi vieningos nuomonÄs ieÅ¡kinio atžvilgiu.
Jų nuomone, CK 4.99 str. reglamentuoja, kad žemÄs sklypo savininkas turi teisÄ reikalauti, kad kaimyniniuose žemÄs sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugojami nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemÄs sklypui ar jo žemÄs sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
AtsakovÄs teigia, kad įstatymų leidÄjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatÄ, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Ä®statymų leidÄjas nustatÄ, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek vieÅ¡Ä jam interesui, tiek privaÄių asmenų teisÄms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. TeisÄs įgyvendinimas tokiu bÅ«du ir priemonÄmis, kurios prieÅ¡tarauja įgyvendinamos teisÄs paskirÄiai, laikytina piktnaudžiavimu teise, o savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojanÄias teisÄs normas yra vieÅ¡asis interesas {Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
AtsakovÄs įsitikinÄ, kad savo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai siekia įteisinti statybas, kurios buvo padarytos nukrypstant nuo projekto. Atsakovių nuomone, nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradÄta, ji vis tiek lieka savavaliÅ¡ka, t, y. neteisÄta, ir jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo metu. Tokiu bÅ«du, statinio architektÅ«riniai sprendimai, kurie buvo padaryti nesilaikant projekto, turi bÅ«ti paÅ¡alinti pagal Å¡iuo metu galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus, t.y. vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu.
DabartinÄ situacija yra tokia, kad savavaliÅ¡ka statyba iÅ¡ esmÄs pažeidžia atsakovių teises bei teisÄtus ir turtinius interesus. Nesilaikant atstumo iki atsakovÄs N. G. žemÄs sklypo ribos, visas lietaus vanduo subÄga į jos žemÄs sklypÄ . Tai ženkliai atsiliepia žemÄs kokybei, derlingumui. Pastato aukÅ¡tingumas tiesiogiai atima galimybÄ saulÄs spinduliams patekti į žemÄs sklypÄ , gadina pastatus, neleidžiant drÄgmei pilnai iÅ¡džiÅ«ti, taip pat atsiliepia derlingumui.
Kadangi pastatas yra pietinÄje pusÄje, todÄl dÄl saulÄs spindulių riboto patekimo, kaip teigia atsakovÄ N. G., ji jauÄianti diskomfortÄ , emocinį nestabilumÄ , nuotaikų kaitÄ . TodÄl kategoriÅ¡kai nesutinka, kad bÅ«tų įteisinta savavaliÅ¡ka statyba, o jos padariniai turÄtų bÅ«ti paÅ¡alinti nugriaunant pastatÄ . AtsakovÄ N. K. nurodo, kad atstumas iki jos sklypo ribos nuo ieÅ¡kovų pastato yra tik 1,3 m, dÄl ko ženkliai sumažÄja sklypo vertÄ. Ateityje atsakovÄ planuoja statyti gyvenamÄ jį namÄ , todÄl prieÅ¡gaisrinÄ riba taip pat turi bÅ«ti žymiai didesnÄ.
NeiÅ¡laikant atstumo iki atsakovÄs žemÄs sklypo ribos ir esant didesniam pastato aukÅ¡Äiui rytinÄje pusÄje saulÄs spinduliai nepatenka į atsakovÄs M. K. sklypÄ . DÄl Å¡ių priežasÄių atsakovÄs praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Tretysis asmuo ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodÄ, kad norint įteisinti pagal esamÄ padÄtį pastatytÄ Å«kinį pastatÄ , vadovaujantis statybos įstatymo (aktualios nuo 2010 m. spalio 1 d. redakcijos) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, turi bÅ«ti iÅ¡ naujo parengtas projektas ir gautas naujas statybÄ leidžiantis dokumentas.
Kadangi ginÄo statinys stovi arÄiau nei 3 metrai iki gretimų žemÄs sklypų ribų, tai R. L. ir L. L. turÄs gauti gretimų žemÄs sklypų savininkų raÅ¡tiÅ¡kus sutikimus, kad statinys gali bÅ«ti pastatytas mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimų žemÄs sklypų ribų. Kadangi tretysis asmuo suinteresuotumo Å¡ioje byloje neturi, ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ palieka sprÄsti teismui.Byloje keliamas klausimas dÄl teismo leidimo pripažinti ieÅ¡kovams teisÄ derinti statinio aukÅ¡Äio ir atstumo projektinÄ dokumentacijÄ be atsakovų sutikimo, pažeidžiant norminių teisÄs aktų nustatytÄ atstumÄ iki kaimyninių žemÄs sklypų bei pastato aukÅ¡tingumÄ , nesant Å¡ių sklypų savininkų sutikimo.            Kaip aukÅ¡Äiau minÄta, 2009 m. birželio 29 d. buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas R.
L. jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, (duomenys neskelbtini), turÄdamas nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ bei 2001 m. spalio 22 d. MarijampolÄs apskrities virÅ¡ininko administracijos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 114, pastatÄ Å«kinį pastatÄ su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t.y. padidino statinio aukÅ¡tį apie 3,20 m, nes projekte numatytas statinio aukÅ¡tis yra 4,30 m, o pastatyto statinio aukÅ¡tis buvo apie 7,50 m, ir neiÅ¡laikÄ projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio žemÄs sklypo ribos.
Prie Å«kinio pastato pastatÄ projekte nenumatytÄ stoginÄ. IeÅ¡kovas R. L. buvo įpareigotas savo lÄÅ¡omis perstatyti Å«kinį pastatÄ pagal suderintÄ projektÄ ir nugriauti stoginÄ. Nustatytu terminu R. L. paÅ¡alino tik dalį savavaliÅ¡kos statybos padarinių: sumažino pastato aukÅ¡tį iki 5,50 m ir nugriovÄ stoginÄ, taÄiau neperstatÄ Å«kinio pastato pagal suderintÄ projektÄ , įpareigojimo neįvykdÄ. Pagrindinis statybos procesÄ reglamentuojantis teisÄs aktas â Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiÅ«ros tvarka, subjektų veiklos Å¡ioje srityje principai ir atsakomybÄ (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiÅ«ros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vieni iÅ¡ normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai â VyriausybÄs įgaliotos institucijos teisÄs aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiÅ«ros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninÄs priežiÅ«ros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklÄ reglamentuoja Statybos įstatymas.
Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ nustatantys teisÄs norminiai aktai, kurių paskirtis â detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimÄ , siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus vieÅ¡uosius ir privaÄiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisÄtumÄ , įtvirtinti statybos procese dalyvaujanÄių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali bÅ«ti pažeisti, teisÄtus interesus. Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemÄs sklypų ribų.
Å ių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietÄ sklype, yra vieni iÅ¡ esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojanÄio statybÄ leidžianÄio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , taÄiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavaliÅ¡ka statyba.
Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o Å¡ių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisÄtumÄ , nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dÄl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dÄl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų statybos teisÄtumo sÄ lygų.
Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisÄs akte atstumu iki gretimo žemÄs sklypo, pagal įstatymÄ leidžiamas tik turint raÅ¡ytinį gretimo žemÄs sklypo savininko sutikimÄ .Statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju â jeigu su tuo savanoriÅ¡kai sutinka kaimyninio žemÄs sklypo savininkas, t. y., jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Pagal STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ V skirsnio âTreÄiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugaâ 173 punkto nuostatas projektuojamosios bÅ«sto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi bÅ«ti toks, kad, pastaÄius statinius, juos naudojant ir prižiÅ«rint, treÄiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos nepablogÄtų, palyginus su sÄ lygomis, kurias jie turÄjo iki statybos pradžios; 175 punkte nustatytos tokios reglamentuojanÄios sÄ lygos: suprojektuota bÅ«sto visuma turi bÅ«ti pastatyta pagal projektÄ ir naudojama pagal paskirtį, o projektas turi bÅ«ti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priÄjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminÄ ir antžeminÄ statyba (tiesimas) nepablogintų treÄiųjų asmenų statinių esamos techninÄs bÅ«klÄs ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vÄliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninÄ bÅ«klÄ.
TeisÄs aktų nuostatos, suteikianÄios teisÄ asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemÄs sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisÄtumo tikslų, visų pirma siejamas su treÄiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arÄiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisÄ, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, taÄiau niekas kitas to negali padaryti už jį.
Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisÄs nesuteikta. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami teismo leisti jiems nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, minÄta, kartu yra ir treÄiųjų asmenų nuosavybÄs teisių apsaugos garantija, iÅ¡ esmÄs praÅ¡o ne pripažinti ir apginti jų teisÄ statyti, bet sukurti naujÄ teisÄ. Tokių teisių gynybos bÅ«dų civiliniuose įstatymuose nenustatyta (CK 1.138 straipsnis). Statytojo teisÄ â tai teisÄ statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti jiems teisÄ pažeisti imperatyviÄ sias teisÄs normas.
Teismas negali apginti asmens teisÄs, kai Å¡is siekia jÄ Ä¯gyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisÄtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mÄn. 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-379/2011, kat. 30.2; 30.10).Å ioje byloje ieÅ¡kovai nepagrįstai remiasi teismų praktikoje iÅ¡dÄstytu aiÅ¡kinimu, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisÄs aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, tai vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemianÄiu statybos neteisÄtumo.
MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2011-07-11 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-171-301/2011 konstatavo, kad ânagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai pastatÄ Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini), su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto (t.y. pastatÄ Å«kinį pastatÄ ne projekte nurodytoje vietoje, o arÄiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos)â (prijungta civ. byla Nr. 2-171-301/2011). Å io teismo sprendimo ieÅ¡kovai neskundÄ, vadinasi, su jame iÅ¡dÄstytais motyvais sutiko, sprendimas yra įsiteisÄjÄs. IeÅ¡kovai vis dar abejoja teismo nustatyta aplinkybe dÄl atstumo iki gretimų sklypų pažeidimo, motyvuodami esant galiojanÄioms skirtingoms koordinaÄių sistemoms bei tuo, kad nÄra jų valdomo žemÄs sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto (b.l. 48), taÄiau Å¡ios aplinkybÄs pakartotinai nenustatinÄjamos ir neaptarinÄjamos (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Kaip minÄta aukÅ¡Äiau, ieÅ¡kovų padaryti pažeidimai pripažinti esminiais, vadinasi, sprÄsti klausimÄ apie pažeidimų pobÅ«dį (žymÅ«s ar nežymÅ«s) nÄra jokio pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismas sprendžia, kad nÄra jokio pagrindo remtis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nes ieÅ¡kovams palankiu teismo sprendimu bÅ«tų iÅ¡ esmÄs paneigtas imperatyvusis reglamentavimas ir gretimų žemÄs sklypų savininkų teisÄs, kartu bÅ«tų pažeistas statybos veiklÄ reglamentuojanÄių įstatymų saugomas vieÅ¡asis interesas.
DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dÄstytų motyvų, laikytina, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.). Kiti posÄdžio metu Å¡alių iÅ¡sakyti motyvai nenagrinÄtini kaip neturintys esminÄs reikÅ¡mÄs bylai.IÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovÄs N. G. naudai solidariai priteistinos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ (b.l. 39-40), bei valstybÄs naudai â teismo paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 93, 96, 98 str.).Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270 str., teismas NUSPRENDÄ:
             IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenanÄių (duomenys neskelbtini), atsakovÄs N. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Lt už advokato pagalbÄ .             Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenanÄių (duomenys neskelbtini), 16,50 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.             Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                                                    RÅ«ta GustienÄ                                         Â