Legislator Case Law & Legislation
e962dbb3-9ef1-4ed4-aa5a-fefd3d8a1996 AI generated

Court dismisses claim that neighbor's building height and distance violations are minor under fairness principles.

Case Number e962dbb3-9ef1-4ed4-aa5a-fefd3d8a1996
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiffs' request to recognize the defendants' refusal to consent to a building permit as unlawful. Plaintiffs argued that the building's height and proximity to the neighbor's land violated fairness principles, but the court found the existing administrative finding of violations to be final and binding. The court ruled that overturning the statutory prohibition on height and distance would violate public interest and the rights of neighboring landowners.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 178; Civil Code Art. 1.5: The court cannot apply principles of fairness to overturn mandatory statutory regulations regarding building height and distance when the violation has already been established by a final administrative decision.

Keywords

AI generated
building height violation neighbor distance requirement fairness principles application final administrative decision mandatory statutory regulation public interest protection unlawful consent refusal

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 178
Civil Procedure Code Art. 42
Civil Procedure Code Art. 270
Civil Procedure Code Art. 93
Civil Procedure Code Art. 96
Civil Procedure Code Art. 98
Civil Procedure Code Art. 182
Civil Code Art. 1.5

Cited Case Law

AI generated
Civil Case No. 2-171-301/2011

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                       Civilinė byla Nr. 2-35-374/2012                                                                                     Proceso Nr. 2-28-3-04853-2011-9             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.; 52.4.             Marijampolės rajono apylinkės teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2012 m. sausio 25 d.                                                      Marijampolė               Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G.

D., dalyvaujant ieÅ¡kovams R. L., L. L., jų atstovui advokatui V. R., atsakovei N. G., jos atstovui advokatui V. K., M. K., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams L. V., V. V., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. L. ir L. L. ieÅ¡kinį atsakovams N. G., M. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės derinti prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ be atsakovų sutikimo, ir NUSTATĖ :

             IeÅ¡kovai teismo praÅ¡o: pripažinti atsakovių N. G. ir M. K. atsisakymÄ pasiraÅ¡yti sutikimÄ statinio, esančio (duomenys neskelbtini), aukščiui 5,50 m ir nesant atstumui 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neteisėtu ir pripažinti L. L. ir R. L.. teisę derinti statinio aukščio ir atstumo projektinę dokumentacijÄ be atsakovų sutikimo; priteisti iÅ¡ atsakovių civilinės bylos vedimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovų ir valstybės naudai.             Atsakovės N. G. ir M.

K. su ieÅ¡kiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir praÅ¡o atmesti.             Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ palieka spręsti teismui.            IeÅ¡kinys atmestinas.             Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tuometinės (2009 m.) Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos Statybos priežiÅ«ros skyriaus specialistai atvykę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra savavaliÅ¡kai atlikti statybos darbai:

R. L., turėdamas nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ ir leidimÄ statybai, pastatė Å«kinį pastatÄ su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t.y. padidino aukÅ¡tį apie 3, 20 m (projekte numatytas statinio aukÅ¡tis 4,30 m., o pastatytas statinys 7,50 m. aukščio) ir neiÅ¡laikė projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. 2009-07-02 Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. TPS 17-I ir statybos sustabdytos.

Marijampolės apskrities viršininko 2009-07-07 raštu Nr. SD-9-2260 “Dėl ūkinio pastato statybos (duomenys neskelbtini).“ R. L. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2009-10-15 savo lėšomis, tačiau pašalino jų tik dalį, t.y. statinio aukštį sumažino iki 5,50 m ir nugriovė stoginę (rašytiniai įrodymai pateikti prijungtoje civ. byloje Nr. 2-171-301/2011).             Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2001 teismas įpareigojo R.

L. ir L. L. įstatymų nustatyta tvarka paÅ¡alinti Å«kinio pastato, pastatyto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ : per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius Å¡io teismo sprendimo. įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius perstatyti Å«kinį pastatÄ . (duomenys neskelbtini), pagal suderintÄ statinio projektÄ ir 2001-10-22 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 114, bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis.               IeÅ¡kovai nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi į gretimų sklypų savininkus, praÅ¡ydami leisti statyti statinį 5,50 m aukščio ir įteisinti statinį nesant 3 m atstumui iki jų sklypų, kad galėtų paruoÅ¡ti projektinius dokumentus ir baigti statybÄ .

Tačiau, kaip nurodo ieškovai, negavo teigiamo atsakymo ir raštiško sutikimo, todėl laiko, kad atsakovų atsakymas dėl sutikimo yra neigiamas. Registruotu laišku 2011-07-07 atsakovėms buvo išsiųstas pakartotinis prašymas (b.l. 6-7). Ieškovai įsitikinę, kad jie nepažeidė jokių atsakovių teisių ir interesų. Jų nuomone, norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo, ar jame esančio statinio, savininko teisės. Ieškovų teigimu, sutinkamai su CK 4. 98 str. nuostata, ieškovas taip pat turi teisę, gindamas savo interesus, reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

IeÅ¡kovai mano, kad jų teisės Å¡iuo atveju pažeistos, nes atsakovai neduoda sutikimo statybai, neturėdami ir nepateikdami įrodymų, kad yra iÅ¡ esmės pažeistos jų teisės. Atsakovės, atsisakydamos pasiraÅ¡yti raÅ¡ytinį sutikimÄ statybai, privalo nurodyti ir protingai įrodyti atsisakymo pagrindus. Jeigu kaimynai nenurodo motyvuoto atsisakymo duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ statyti, ieÅ¡kovai laiko, kad teismas turi tokį atsisakymÄ pripažinti trukdymu kitam kaimynui realizuoti savo teises ir teisėtus interesus, bei vykdyti statybos darbus (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Ieškovai taip pat nurodo, kad jų padaryti nukrypimai nuo projekto yra nežymūs, be to tiksliai nėra nustatyta, ar pažeisti atstumai nuo kaimyninių sklypų, kadangi atlikti matavimai pagal dvi skirtingas koordinačių sistemas. Ieškovai teigia, kad statinys stovi jau dešimt metų, per šį laikotarpį atsakovės nesiėmė jokių priemonių jų neva pažeistoms teisėms ir interesams apginti, vadinasi, jokios teisės ir interesai nėra pažeisti. Atsakovės N. G. ir M. K. laikosi vieningos nuomonės ieškinio atžvilgiu.

Jų nuomone, CK 4.99 str. reglamentuoja, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugojami nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

Atsakovės teigia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek vieÅ¡Ä jam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Teisės įgyvendinimas tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios prieÅ¡tarauja įgyvendinamos teisės paskirčiai, laikytina piktnaudžiavimu teise, o savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra vieÅ¡asis interesas {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Atsakovės įsitikinę, kad savo ieškiniu ieškovai siekia įteisinti statybas, kurios buvo padarytos nukrypstant nuo projekto. Atsakovių nuomone, nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t, y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Tokiu būdu, statinio architektūriniai sprendimai, kurie buvo padaryti nesilaikant projekto, turi būti pašalinti pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t.y. vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu.

Dabartinė situacija yra tokia, kad savavaliÅ¡ka statyba iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovių teises bei teisėtus ir turtinius interesus. Nesilaikant atstumo iki atsakovės N. G. žemės sklypo ribos, visas lietaus vanduo subėga į jos žemės sklypÄ . Tai ženkliai atsiliepia žemės kokybei, derlingumui. Pastato aukÅ¡tingumas tiesiogiai atima galimybę saulės spinduliams patekti į žemės sklypÄ , gadina pastatus, neleidžiant drėgmei pilnai iÅ¡džiÅ«ti, taip pat atsiliepia derlingumui.

Kadangi pastatas yra pietinėje pusėje, todėl dėl saulės spindulių riboto patekimo, kaip teigia atsakovė N. G., ji jaučianti diskomfortÄ , emocinį nestabilumÄ , nuotaikų kaitÄ . Todėl kategoriÅ¡kai nesutinka, kad bÅ«tų įteisinta savavaliÅ¡ka statyba, o jos padariniai turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti nugriaunant pastatÄ . Atsakovė N. K. nurodo, kad atstumas iki jos sklypo ribos nuo ieÅ¡kovų pastato yra tik 1,3 m, dėl ko ženkliai sumažėja sklypo vertė. Ateityje atsakovė planuoja statyti gyvenamÄ jį namÄ , todėl prieÅ¡gaisrinė riba taip pat turi bÅ«ti žymiai didesnė.

NeiÅ¡laikant atstumo iki atsakovės žemės sklypo ribos ir esant didesniam pastato aukščiui rytinėje pusėje saulės spinduliai nepatenka į atsakovės M. K. sklypÄ . Dėl Å¡ių priežasčių atsakovės praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad norint įteisinti pagal esamÄ padėtį pastatytÄ Å«kinį pastatÄ , vadovaujantis statybos įstatymo (aktualios nuo 2010 m. spalio 1 d. redakcijos) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, turi bÅ«ti iÅ¡ naujo parengtas projektas ir gautas naujas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Kadangi ginčo statinys stovi arčiau nei 3 metrai iki gretimų žemės sklypų ribų, tai R. L. ir L. L. turės gauti gretimų žemės sklypų savininkų raÅ¡tiÅ¡kus sutikimus, kad statinys gali bÅ«ti pastatytas mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimų žemės sklypų ribų. Kadangi tretysis asmuo suinteresuotumo Å¡ioje byloje neturi, ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ palieka spręsti teismui.Byloje keliamas klausimas dėl teismo leidimo pripažinti ieÅ¡kovams teisę derinti statinio aukščio ir atstumo projektinę dokumentacijÄ be atsakovų sutikimo, pažeidžiant norminių teisės aktų nustatytÄ atstumÄ iki kaimyninių žemės sklypų bei pastato aukÅ¡tingumÄ , nesant Å¡ių sklypų savininkų sutikimo.            Kaip aukščiau minėta, 2009 m. birželio 29 d. buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas R.

L. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), turėdamas nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ bei 2001 m. spalio 22 d. Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 114, pastatė Å«kinį pastatÄ su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t.y. padidino statinio aukÅ¡tį apie 3,20 m, nes projekte numatytas statinio aukÅ¡tis yra 4,30 m, o pastatyto statinio aukÅ¡tis buvo apie 7,50 m, ir neiÅ¡laikė projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.

Prie Å«kinio pastato pastatė projekte nenumatytÄ stoginę. IeÅ¡kovas R. L. buvo įpareigotas savo lėšomis perstatyti Å«kinį pastatÄ pagal suderintÄ projektÄ ir nugriauti stoginę. Nustatytu terminu R. L. paÅ¡alino tik dalį savavaliÅ¡kos statybos padarinių: sumažino pastato aukÅ¡tį iki 5,50 m ir nugriovė stoginę, tačiau neperstatė Å«kinio pastato pagal suderintÄ projektÄ , įpareigojimo neįvykdė. Pagrindinis statybos procesÄ reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vieni iÅ¡ normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiÅ«ros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiÅ«ros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklÄ reglamentuoja Statybos įstatymas.

Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimÄ , siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus vieÅ¡uosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumÄ , įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali bÅ«ti pažeisti, teisėtus interesus. Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų.

Å ių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietÄ sklype, yra vieni iÅ¡ esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavaliÅ¡ka statyba.

Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o Å¡ių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisėtumÄ , nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų statybos teisėtumo sÄ lygų.

Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymÄ leidžiamas tik turint raÅ¡ytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimÄ .Statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriÅ¡kai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y., jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ V skirsnio „Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga“ 173 punkto nuostatas projektuojamosios bÅ«sto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi bÅ«ti toks, kad, pastačius statinius, juos naudojant ir prižiÅ«rint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos nepablogėtų, palyginus su sÄ lygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios; 175 punkte nustatytos tokios reglamentuojančios sÄ lygos: suprojektuota bÅ«sto visuma turi bÅ«ti pastatyta pagal projektÄ ir naudojama pagal paskirtį, o projektas turi bÅ«ti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės bÅ«klės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę bÅ«klę.

Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį.

Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami teismo leisti jiems nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, minėta, kartu yra ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos garantija, iÅ¡ esmės praÅ¡o ne pripažinti ir apginti jų teisę statyti, bet sukurti naujÄ teisę. Tokių teisių gynybos bÅ«dų civiliniuose įstatymuose nenustatyta (CK 1.138 straipsnis). Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviÄ sias teisės normas.

Teismas negali apginti asmens teisės, kai Å¡is siekia jÄ Ä¯gyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011, kat. 30.2; 30.10).Å ioje byloje ieÅ¡kovai nepagrįstai remiasi teismų praktikoje iÅ¡dėstytu aiÅ¡kinimu, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, tai vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2011 konstatavo, kad „nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai pastatė Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini), su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto (t.y. pastatė Å«kinį pastatÄ ne projekte nurodytoje vietoje, o arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos)“ (prijungta civ. byla Nr. 2-171-301/2011). Å io teismo sprendimo ieÅ¡kovai neskundė, vadinasi, su jame iÅ¡dėstytais motyvais sutiko, sprendimas yra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovai vis dar abejoja teismo nustatyta aplinkybe dėl atstumo iki gretimų sklypų pažeidimo, motyvuodami esant galiojančioms skirtingoms koordinačių sistemoms bei tuo, kad nėra jų valdomo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto (b.l. 48), tačiau Å¡ios aplinkybės pakartotinai nenustatinėjamos ir neaptarinėjamos (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovų padaryti pažeidimai pripažinti esminiais, vadinasi, spręsti klausimÄ apie pažeidimų pobÅ«dį (žymÅ«s ar nežymÅ«s) nėra jokio pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo remtis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nes ieÅ¡kovams palankiu teismo sprendimu bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigtas imperatyvusis reglamentavimas ir gretimų žemės sklypų savininkų teisės, kartu bÅ«tų pažeistas statybos veiklÄ reglamentuojančių įstatymų saugomas vieÅ¡asis interesas.

Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų motyvų, laikytina, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.). Kiti posėdžio metu Å¡alių iÅ¡sakyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės bylai.IÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės N. G. naudai solidariai priteistinos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ (b.l. 39-40), bei valstybės naudai – teismo paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 93, 96, 98 str.).Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270 str., teismas NUSPRENDĖ:

             IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), atsakovės N. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Lt už advokato pagalbÄ .             Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 16,50 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.             Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                    RÅ«ta Gustienė                                         Â