2018-08-29 Nr. AB-14830-3-61-3-02838-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-666-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02838-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.4; 18.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. J., R. J. (R. J.), L. J. ir R. J. (R. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. J., R. J., L. J. ir R. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai D. J., R. J., L. J. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2016 m. gegužės 27 d. sprendimus Nr. 49S-361-(14.49.3.), Nr. 49S-362-(14.49.3.), Nr. 49S‑363‑(14.49.3.), Nr. 49S-365-(14.49.3) (toliau – ir NŽT sprendimai, NŽT 2016 m. gegužės 27 d. sprendimai) ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. A51-57176/16(2.14.2.12-MP-8) (toliau – ir savivaldybės administracijos sprendimas, 2016 m. liepos 28 d. sprendimas), taip pat įpareigoti atlikti veiksmus – suformuoti 0,9161 ha žemės sklypą(-us) pagal UAB „Julimatas“ 2016 m. liepos 8 d. parengtą prašomos sugrąžinti natūra – laisvos valstybinės žemės Gabijos g., Vilniuje, sklypo ribų planą m1:1600.

2. Pareiškėjai nurodė, kad J. J. (J. J.) iki nacionalizacijos (1940 m.) nuosavybės teise turėjo 4,1918 ha žemės buvusiame Krynički palivarke, Pašilaičių kaime, Vilniuje (prie Pavilnionių ir Gabijos g.). Pareiškėjai 2016 m. liepos 8 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti 0,9161 ha žemės sklypą(-us) pagal UAB „Julimatas“ 2016 m. liepos 8 d. parengtą prašomos sugrąžinti natūra – laisvos valstybinės žemės Gabijos g., Vilniuje, sklypo ribų planą. Tačiau savivaldybės administracija ginčijamame 2016 m. liepos 28 d. sprendime nurodė, kad pridėtame plane nurodytas pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį, todėl suprojektuoti papildomą/papildomus laisvą/laisvus (neužstatytą/neužstatytus) sklypą/sklypus žemės grąžinimui natūra buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje nėra teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjai teigė, kad savivaldybės administracijos teiginys, jog jų pridėtame plane nurodyta žemė yra užimta patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotomis Pavilnionių ir Leičių gatvėmis, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, yra neteisingas, nes žemės sklypai Pavilnionių ir Leičių g. nėra suformuoti bei įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre, minėtos gatvės nėra nutiestos ar šiuo metu tiesiamos (įrengiamos). Savivaldybės administracija neteisingai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-310 „Dėl sklypų tarp Gabijos ir Pavilnionių gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-744 „Dėl sklypų Gabijos gatvėje detaliojo plano tvirtinimo“ yra suprojektuotos Pavilnionių ir Leičių gatvės.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad tais atvejais, kai žemės plote, kurį pilietis pageidauja susigrąžinti natūra, yra požeminiai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos tiekimo ir kiti inžineriniai tinklai, kurie kaip priklausiniai tarnauja pagrindiniams statiniams eksploatuoti, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą, tiems statiniams – inžineriniams tinklams žemės sklypai neformuojami, o nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant žemę natūra, nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir/ar žemės servitutus. Dėl šios priežasties požeminių inžinerinių statinių ir tinklų buvimas prašomame grąžinti natūra žemės plote negali būti laikomas priežastimi šią žemę laikyti valstybės išperkama žeme. Be to, nuo jų pageidaujamos susigrąžinti žemės iki Ukmergės g. jau yra suformuoti trys žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys fiziniams asmenims, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

5. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamais NŽT 2016 m. gegužės 27 d. sprendimais nuspręsta D. J. už 0,2309 ha žemės atlyginti pinigais – 417,28 Eur suma, R. J. už 0,2309 ha žemės – 417,10 Eur, L. J. už 0,2311 ha žemės – 417,64 Eur, R. J. už 0,2308 ha žemės – 417,10 Eur.

6. NŽT 2016 m. birželio 10 d. pažymos Nr. 49PAŽ1-178, Nr. 49PAŽ1-175, Nr. 49PAŽ1‑177, Nr. 49PAŽ1-176 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ buvo parengtos vėliau nei priimti ginčijami NŽT sprendimai, kuriuose jau nurodyta pinigais atlygintinos žemės vertė. NŽT pažymose neteisingai nurodyta, kad pareiškėjai nepageidauja žemės susigrąžinti natūra. Pareiškėjai visada pageidavo, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra, jie niekada nekeitė savo valios ir neprašė piniginės kompensacijos. Tai patvirtina jų 2012 m. gegužės 16 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. prašymai. Pareiškėjams dar neatkurta 1,4036 ha žemės: D. J. – 0,3509 ha, R. J. – 0,3508 ha, L. J. – 0,3511 ha, R. J. – 0,3508 ha. Pareiškėjų teisės buvo pažeistos, nes dalis jiems neatkurtos žemės (0,3581 ha) patenka į tris prieš tai paminėtus jau suformuotus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nuosavybės teise priklausančius kitiems asmenims, o būtent į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,0417 ha, į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0198 ha ir į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,2966 ha žemės. Buvusio savininko J. J. turėtos žemės dalis, kuri jiems dar nesugrąžinta natūra ir kurią galima sugrąžinti, yra 0,9161 ha ploto. Ši žemės dalis nėra valstybės išperkama, nes iš tiesų tai pieva ir laikinas privažiavimas prie statinių.

7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Savivaldybės administracija nurodė, kad ginčijamą 2016 m. liepos 28 d. sprendimą priėmė motyvuodama tuo, jog pareiškėjų pridėtame plane nurodyta žemė yra užimta patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuotomis Pavilnionių ir Leičių gatvėmis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais kitais inžineriniais statiniais – sporto aikštelėmis. Pavilnionių ir Leičių gatvių raudonosios linijos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-310 „Dėl sklypų tarp Gabijos ir Pavilionių gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-744 „Dėl sklypų Gabijos gatvėje detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintuose detaliuosiuose planuose.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, kurioje nurodyta ir Pavilnionių gatvė. Pasitarimo miesto plėtros klausimais, įvykusio 2013 m. sausio 22 d., metu buvo nutarta pavesti Miesto plėtros departamentui pradėti rengti detalųjį planą dėl Pavilnionių ir Salomėjos Nėries gatvių jungties įrengimo.

Taip pat nutarta pavesti Miesto ūkio ir transporto departamentui užsakyti, kad SĮ „Vilniaus planas“ parengtų Pavilnionių ir Ukmergės gatvių jungties techninį projektą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 1-160 „Dėl apie 0,65 ha teritorijos ties Pavilnionių ir Ukmergės gatvėmis detaliojo plano tvirtinimo“ 1 punktu nuspręsta patvirtinti 0,65 ha teritorijos ties Pavilnionių ir Ukmergės gatvėmis (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), Pašilaičių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius; 3 punktu nuspręsta pavesti Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriui teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Taigi žemės sklypai, kuriuos nurodo pareiškėjai, bus paimti visuomenės poreikiams, šie žemės sklypai yra (iš dalies) po 1995 m. birželio 1 d. miestui priskirtoje teritorijoje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė šių sklypų neformavo. Miesto ūkio ir transporto departamentas 2015 m. lapkričio 13 d. parengė SĮ „Vilniaus miesto planas“ užsakymą atlikti Pavilnionių gatvės ir Ukmergės ir L. Zamenhofo gatvių sankryžos statybos projektą. 2016 m. gegužės 5 d. patvirtinta užduotis Pavilnionių gatvės ir Ukmergės ir L. Zamenhofo gatvių sankryžos Vilniaus mieste rekonstravimo ir statybos projektiniams pasiūlymams rengti.

9. Savivaldybės administracija rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, rekonstravus ir įrengus įstatymų nustatyta tvarka Pavilnionių g., ji bus perduota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Atsakovas taip pat rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir darė išvadą, kad pareiškėjų pridėtame plane nurodytas pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, todėl suprojektuoti papildomus sklypus žemės grąžinimui natūra buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje nėra teisinio pagrindo.

10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas tarpinstituciniu bendradarbiavimu, todėl šiam procesui užbaigti yra būtinas visų jame dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų tinkamas vykdymas. Tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. A51-8609/15(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų buvusiame Pašilaičių kaime (prie Pavilionių g.) suprojektavimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad kartografijoje nurodyto J. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame Pašilaičių kaime ribose visa (laisva) neužstatyta žemė Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) sprendimais yra grąžinta piliečiams natūra, todėl atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją nurodyta spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Iš ginčijamo savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjai buvo pakartotinai informuoti, jog suprojektuoti papildomą/papildomus laisvą/laisvus neužstatytą/neužstatytus sklypą/sklypus žemės grąžinimui natūra buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje nėra teisinio pagrindo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti ginčijamą savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimą yra nepagrįstas. Teismas sutiko su savivaldybės administracijos sprendime nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu ir akcentavo, kad pareiškėjų pateiktame plane nurodytas pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, už kurią pareiškėjams turėtų būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, todėl suprojektuoti papildomus sklypus žemės grąžinimui natūra buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje nėra teisinio pagrindo.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 27 d. sprendimus pagrįstumą, pažymėjo, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos Atkūrimo įstatymo numatytais atvejais grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra; jeigu toks turtas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamam turtui, piliečiams už tokį valstybės išperkamą turtą atlyginama Atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtinti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai. Pareiškėjai raštu buvo išreiškę valią atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja bei planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 1061 punktu, padarė išvadą, kad Tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

16. Teismas nurodė, kad savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. A51-8609/15(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų buvusiame Pašilaičių kaime (prie Pavilionių g.) suprojektavimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad kartografijoje nurodyto J. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame Pašilaičių kaime (prie Pavilionių ir Gabijos g.) ribose visa (laisva) neužstatyta žemė VAVA sprendimais yra grąžinta piliečiams natūra, todėl atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, klausimus pagal kompetenciją nurodyta spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

17. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, teigė, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra savivaldybės administracijos suformuotų žemės sklypų dalis, o tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas natūra, vadovaujantis savivaldybės administracijos pateikta bei nurodyta informacija, nėra galimas. Pareiškėjams nuosavybės teisės į neatkurtą žemės plotą gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai. Pareiškėjų pavardės įrašytos į eilę naujam žemės sklypui gauti. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) reglamentavo, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) numatė, kad tuo atveju, kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

18. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatyme buvo numatytas naujas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas – pinigais, o 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai iki 2012 m. birželio 1 d. turi teisę keisti valią tik į vieną atlyginimo būdą – pinigus. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (įsigaliojusi nuo 2012 m. lapkričio 21 d.) reglamentavo, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią ir pasirinkti kitą būdą, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

19. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo iki 2003 m. balandžio 1 d., kai nėra galimybės nurodytuoju būdu atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę natūra bei neišreiškus valios iki įstatyme numatyto termino dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai ar lygiaverčio žemės ploto, nuosavybės teisės gali būti atkurtos pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas – atlyginant pinigais.

20. Teismas nustatė, kad Tarnyba ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasi savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015m.sausio 23 d. raštu Nr. A51‑8609/15C2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų buvusiame Pašilaičių kaime (prie Pavilionių g.) suprojektavimo“; apie šiame rašte išdėstytas aplinkybes NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. 49SF-414-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėjus. Nors pareiškėjai teigė, kad buvusio savininko J. J. turėtosios žemės dalis nėra valstybės išperkama, nes iš tiesų tai yra pieva ir laikinas privažiavimas prie statinių, o tai reiškia, kad tai yra laisva (neužstatyta) žemė, kuri gali būti formuojama žemės sklypui nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau šių savo teiginių įrodymais nepagrindė. Iš to teismas padarė išvadą, kad ginčijami NŽT 2016 m. gegužės 27 d. sprendimai yra pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, todėl nėra teisinio pagrindo šiuos sprendimus naikinti.

III. 21. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, nemotyvavo, kurios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos, kurios nenustatytos. Teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik atsakovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nesiaiškino pareiškėjų nurodytų aplinkybių bei teiginių pagrįstumo, neargumentavo, kodėl pripažino atsakovų išvadų pagrįstumą. Teismas neatliko jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

23. Pareiškėjai akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių atitiktį Konstitucijai, laikosi nuoseklios pozicijos, jog laisva neužstatyta žemė negali būti traktuojama kaip valstybės išperkama ir privalo būti sugrąžinta (atkurtos nuosavybės teisės) piliečiams. Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime nurodė, kad valstybė, atkurdama nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, išperka, o ne grąžina natūra tik tokius detaliaisiais planais (jiems prilyginamais kitais dokumentais) suformuotus žemės sklypus, kurie yra būtini statiniams, pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

24. Nagrinėjamu atveju nėra patvirtintų detaliųjų planų, kuriais būtų suformuoti žemės sklypai ir tiksliai nustatytos jų ribos, skirtos Pavilnionių ir Leičių gatvių įrengimui, žemės sklypai nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, minėtos gatvės nėra nutiestos ar šiuo metu tiesiamos (įrengiamos). Tuo tarpu inžineriniams tinklams žemės sklypai neformuojami, todėl nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant žemę natūra. Juo labiau, kad nuo pareiškėjų pageidaujamos susigrąžinti žemės iki Ukmergės gatvės jau yra suformuoti trys žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys fiziniams asmenims ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Be to, byloje nėra įrodymų, kad į pareiškėjų prašomą suformuoti ir sugrąžinti 0,9161 ha ploto žemės sklypą patenka sporto aikštelės (kur šios aikštelės yra, kiek jos užima ploto, kokiu plotu reikėtų mažinti prašomo suformuoti ir sugrąžinti žemės sklypo dydį). Ši žemės dalis nėra valstybės išperkama, nes iš tiesų tai pieva ir laikinas privažiavimas prie statinių.

25. Pareiškėjai pažymi, jog net jeigu ir būtų patvirtintas detalusis planas, kuriame būtų aiškiai nurodytos Pavilnionių ir Leičių gatvių ribos, ši aplinkybė nebūtų tinkamas argumentas, kad žemė negali būti sugrąžinta, nes yra valstybės išperkama. Pagrindimas tik detaliuoju planu dar nepatvirtina jo (detalaus plano) įgyvendinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷-1018/2001).

26. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Be to, NŽT 2016 m. birželio 10 d. pažymos Nr. 49PAŽ1-178, Nr. 49PAŽ1-175, Nr. 49PAŽ1-177, Nr. 49PAŽ1-176 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ buvo parengtos vėliau nei priimti ginčijami NŽT 2016 m. gegužės 27 d. sprendimai, kuriuose pinigais atlygintinos žemės vertė nurodyta vos 18 Eur suma už vieną arą, taip pat neteisingai teigiama, jog pareiškėjai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra. Pareiškėjų valia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra, buvo aiškiai išreikšta ir nebuvo pakeista.

27. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą kartoja aplinkybes, išdėstytas atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą, taip pat akcentuoja, kad savivaldybės administracija 2006 m. birželio 22 d. išdavė statybos leidimą Nr. IT/745/06-0328 Pavilnionių gatvės statybai, todėl dalis Pavilnionių gatvės jau yra įrengta. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 1-160 „Dėl apie 0,65 ha teritorijos ties Pavilnionių ir Ukmergės gatvėmis detaliojo plano tvirtinimo“ 1 punktu nuspręsta patvirtinti 0,65 ha teritorijos ties Pavilnionių ir Ukmergės gatvėmis (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), Pašilaičių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius; 3 punktu nuspręsta pavesti Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriui teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Taigi žemės sklypai, kuriuos nurodo pareiškėjai, bus paimti visuomenės poreikiams. Žemės sklypai yra po 1995 m. birželio 1 d. miestui priskirtoje teritorijoje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė jų neformavo. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2015 m. lapkričio 13 d. užsakė, kad SĮ „Vilniaus miesto planas“ parengtų Pavilnionių gatvės ir Ukmergės ir L. Zamenhofo gatvių sankryžos statybos projektą. 2016 m. gegužės 5 d. buvo patvirtinta užduotis Pavilnionių gatvės ir Ukmergės ir L. Zamenhofo gatvių sankryžos Vilniaus mieste rekonstravimo ir statybos projektiniams pasiūlymams rengti. Rekonstravus ir įrengus įstatymų nustatyta tvarka Pavilnionių g., ji bus perduota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

29. Atsakovas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, daro išvadą, kad pareiškėjų pridėtame plane nurodytas pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, todėl suprojektuoti papildomus sklypus žemės grąžinimui natūra buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje nėra teisinio pagrindo. Nors pareiškėjai teigia, kad buvusio savininko J. J. turėtosios žemės dalis, kuri jiems nebuvo sugrąžinta natūra (0,9161 ha ploto), nėra valstybės išperkama, nes tai yra laisva (neužstatyta žemė), tačiau šie jų teiginiai nėra pagrįsti įrodymais.

30. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nuodugniai ir objektyviai įvertino visas reikšmingas byloje aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, todėl sprendimas turėtų būti paliktas galioti.

32. Atsakovas pažymi, kad pažyma dėl valstybės išperkamos žemės vertės surašoma, kai jau būna priimtas sprendimas dėl atkūrimo, o žemės vertė apskaičiuojama valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės vertės apskaičiavimo aktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo pareiškėjams siekiant, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto teritorijoje. Toks pareiškėjų reikalavimas atsakovų nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad žemė, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskirta valstybės išperkamai, o nuosavybės teisės į tokią žemę negali būti atkuriamos natūra, todėl priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises pareiškėjams atlyginant pinigais.

34. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus atmetė, iš esmės patvirtinęs atsakovų pozicijos teisingumą.

35. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neobjektyviai, neatliko savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimo ir rėmėsi tik atsakovų nurodytais argumentais.

36. Pareiškėjai savo apeliaciniame skunde išsakė ir pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo atskirai neargumentavo.

37. .Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

38. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl būtinumo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymi, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys teismo posėdyje žodžiu išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, teismui buvo pateikti išsamūs paaiškinimai raštu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

40. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 4,1918 ha žemės buvusiame Krynički palivarke, Pašilaičių kaime, Vilniaus apskrityje (šiuo metu Vilniaus miesto teritorija prie Pavilnionių ir Gabijos g.). Pareiškėjai yra J. J. teisių perėmėjai, 2001 m. padavę prašymą atkurti nuosavybės teises. Jiems iki 2016 metų buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį valdytos žemės, tačiau liko neatkurtos nuosavybės teisės į 1,4036 ha žemės.

41. Pareiškėjai mano, kad J. J. valdytos žemės vietoje yra galimybė suformuoti 0,9161 ha ploto žemės sklypą grąžinimui natūra pagal jų parengtą planą. Atsakovai su tuo nesutinka, nurodydami, kad visa J. J. iki nacionalizacijos valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai.

42. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

43. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; <...>.

44. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas).Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis į pageidaujamą grąžinti natūra žemę. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A858-1183/2014, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A5-63-2003 apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.

46. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų pridėtame plane nurodyta žemė yra užimta nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuotomis Pavilnionių ir Leičių gatvėmis ir NTR įregistruotais inžinieriniais statiniais. Pavilnionių ir Leičių g. raudonosios linijos nustatytos Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.1-634 “Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo”, 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.1-310”Dėl sklypų tarp Gabijos ir Pavilnionių gatvių detaliojo plano tvirtinimo”, 2008m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr.1-744 “Dėl sklypų Gabijos gatvėje detaliojo plano tvirtinimo” patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr.1-91 buvo patvirtinta Vilniaus m. savivaldybės teritorijos gatvių ribų schema, kurioje nurodoma ir Pavilnionių gatvė, dalis šios gatvės jau yra įrengta. Be to, Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr.1-160 nuspręsta patvirtinti 0,65 ha teritorijos ties Pavilnionių ir Ukmergės g. (žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą ir jo sprendinius. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ši teritorija patenka į infrastruktūros teritoriją, kuri skirta svarbiausių gatvių ir kelių koridoriams bei magistralinių inžinierinių tinklų koridoriams. Šie duomenys neginčijamai įrodo konkretų visuomenės poreikį pageidaujamai grąžinti žemei ir leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad žemės sklypas, kurį natūra siekia susigrąžinti pareiškėjai, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

47. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjai išsako savo nuomonę, kaip turėtų būti naudojama žemė, kurią jie pretenduoja susigrąžinti, kokie teritorijų planavimo dokumentai turėtų būti priimti, nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir todėl atmestini. Konkretaus visuomenės poreikio ginčijamam žemės sklypui nepaneigia ir tos aplinkybės, kad dabartiniu metu jame dar nėra įrengta gatvė ar jos infrastruktūra, ar kad šioje teritorijoje buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems piliečiams.

48. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors esminių procedūrinių pažeidimų, sprendžiant pareiškėjų prašymus grąžinti ginčo žemės sklypą natūra. Kaip nustatyta Tvarkos 106 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Nagrinėjamu atveju tokia Savivaldybės administracijos informacija buvo pateikta 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. A51-8609/15(2.14.2.12-MP8), kuris nėra panaikintas ar nuginčytas.

49. Pasisakydama dėl kito pareiškėjų reikalavimo, susijusio su Tarnybos parinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai prašė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir kitokių nuosavybės teisių atkūrimo būdų nebuvo pasirinkę, priešingai, reaguodami į Tarnybos siūlymus pasirinkti kitokius atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, toliau reikalavo tik žemės grąžinimo natūra. Tokią pačią poziciją pareiškėjai patvirtino ir apeliaciniame skunde. Kaip minėta šios nutarties 46 punkte, šiuo pareiškėjų pasirinktu būdu nėra objektyvių galimybių atkurti nuosavybės teises. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad Tarnyba pagrįstai Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka atkūrė pareiškėjams nuosavybės teisęs į žemę atlygindama pinigais.

50. Remiantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką. Žemės, į kurią pareiškėjams ginčijamais Tarnybos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės, įvertinimas atitiko šios metodikos reikalavimus.

51. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai.

52. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų D. J., R. J. (R. J.), L. J. ir R. J. (R. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan