Legislator Case Law & Legislation
e961ffca-00a7-4cd1-b3eb-ac33dac5a421 AI generated

e961ffca-00a7-4cd1-b3eb-ac33dac5a421 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number e961ffca-00a7-4cd1-b3eb-ac33dac5a421
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas DÅ«dys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje

Legislator headnote

AI generated

e961ffca-00a7-4cd1-b3eb-ac33dac5a421 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Darbo kodekso 42 str. 1 d. ir 2 d., 43 str. 1 d., 101 str. 1 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytÄ nusižengimÄ .

Keywords

AI generated
missing case documents authorization to sue access to a profession work subject to authorization breach of employment obligations mobility of workers
AI generated
6c9bc4f0-a6f8-44f4-9b48-5b4dc0b11e09
darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ .
875150c1-fdd0-4329-9cc1-0f5a52d29d2d
Administracinio nusižengimo byla Nr.
5df78558-0aaa-4816-bd64-48016f7f37d9
P.,nuteistajam K. P.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimÄ dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. kodas (duomenys neskelbtini)Teismas, susipažinęs su probacijos tarnybos pateikta medžiaga, iÅ¡klausęs nuteistojo paaiÅ¡kinimų bei prokuroro iÅ¡vados, n u s t a t ė: K. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
a63f660b-82f8-453a-a18a-f687bd455302
?Administracinio nusižengimo byla Nr.
020a0fdd-bf72-4c88-ab73-d3d2b092b29b
Byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-4148-1011/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03381-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 19.9; 21.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas DÅ«dys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d., 505 str. 1 d. numatytų nusižengimų padarymÄ ,

n u s t a t ė :

K. P. nebūdamas legaliai dirbantis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, 2019-04-25 sudarė darbo sutartį su A. U., tokiu būdu vykdė darbdavio funkcijas, nors pagal darbo sutartį įmonėje direktoriumi dirbo tik nuo 2018-06-01 iki 2019-04-02.

Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Darbo kodekso 42 str. 1 d. ir 2 d., 43 str. 1 d., 101 str. 1 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytÄ nusižengimÄ .

Be to, K. P. vengė atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių, pateikti prašomus dokumentus, reikalingus reikšmingų aplinkybių nustatymui, tuo kliudydamas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas.

Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. l d. 3 p., 11 str. 6 d. nuostatas bei padarė ANK 505 str. 1 d. numatytÄ nusižengimÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kuo kaltinamas supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Parodė, jog 2019-04-25 buvo sudaryta darbo sutartis su A. U., kurį ir visÄ jo Å¡eimÄ labai gerai pažinojo. TÄ pačiÄ dienÄ pateikė deklaracijÄ Sodrai elektroniniu bÅ«du, tačiau praneÅ¡imo įvertinimas laikinai buvo sustabdytas. Jie su A. U. buvo 2019‑05-02 nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį objektÄ , kur A. turėjo dirbti, ten esančioje (duomenys neskelbtini), padėjo iÅ¡imti karutį, prisipÅ«sti padangÄ , tačiau dirbti nepradėjo.

A. U. jis paprašė pateikti medicininę knygelę, bet Å¡is jos nepateikė. Nurodė, kad jis niekada neleidžia asmeniui dirbti kol Å¡is nepateikia knygelės. Po kelių dienų A. U. Klausė, kodėl apie jo darbo sutartį nėra žinoma Sodroje. Tada jam paaiÅ¡kino, kad procedÅ«ra yra sustabdyta įvertinimui. Sodra prašė pateikti darbo sutarties kopijÄ Ä¯vertinimui, bet jis pasakė, kad yra priverstas nutraukti sutartį, nes žmogus nesiruoÅ¡ia dirbti, todėl nebelieka tikslo ir pateikinėti papildomų dokumentų.

Po to, jis darbams samdė subrangovus. K. P. teigimu, jis nesuprantÄ s A. U. motyvų (meluoti), mano, kad tai daroma kerÅ¡taujant, nors nebuvo jokios konfliktinės situacijos. Patikino, jog VDI pateikė darbo sutartis elektroniniu bÅ«du, taip pat pateikė trumpÄ paaiÅ¡kinimÄ (neatsimena kada), tačiau pats į VDI Alytaus filialÄ nebuvo nuvykęs, nes turėjo daug darbo (dirbo dviejose darbovietėse), be to, neturėjo pinigų kelionei, buvo sužalotas. Darbo apskaitos žurnalo nepateikė, kadangi nebuvo prasmės teikti, nes A.

U. nedirbo. PaaiÅ¡kino, kad darbų saugos vadovo pažymėjimo neįsigijo, nes A. nedirbo, o darbams buvo pasamdyti subrangovai. Jis kaip Bendrovės vadovas Sodroje neregistruotas, tačiau nuo 2011 m. registruotas VÄ® Registrų centre, todėl turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ sudarinėti tam tikras sutartis. Taip pat pažymėjo, jog bute A. U. nedirbo, nes tai per smulkus objektas, iÅ¡ jo nebÅ«tų užsidirbęs. Tačiau butÄ buvo parodęs A. prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , davė buto savininkų kontaktus.

Ar vėliau A. U. dirbo tame bute, nežino. Patvirtino, jog į VDI po paskutinio nurodymo neatvyko, nes netikrina el. laiškų, yra stresinės būsenos dėl bankroto bylos, dviejų iškeltų baudžiamųjų bylų.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2019-06-24 su Bendrove, kuriuos atstovavo K. P. kaip direktorius, buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis kavinėje, kuria jis įsipareigojo dirbti nuo 2019-07-02 (po to liudytojas pataisė, jog pradėjo dirbti 2019‑05-02). K. P. neprašė jo jokių medicininių dokumentų, neteikė siuntimo. Nuo sutartyje nurodytos datos dirbo bute (galimai adresu (duomenys neskelbtini), vykdė senų plytelių Å¡alinimo darbus. Padirbęs 3 dienas buvo dienai pasiųstas dirbti į (duomenys neskelbtini), ardyti senų Å¡aligatvių. Po tos dienos K. P. jam liepė grįžti dirbti į butÄ . Bute dirbo dar vienÄ dienÄ kol sužinojo, kad apie jo darbÄ nėra praneÅ¡ta. Apie tai sužinojo telefonu iÅ¡ darbo biržos, kurioje buvo registruotas, darbuotojo, nes darbo sutartį buvo pateikęs į darbo birÅ¾Ä . Darbo biržos darbuotojas nurodė, jog sistemoje rodo, kad jis bedarbis. Tada, metęs visus darbus, kitÄ dienÄ nuvažiavo aiÅ¡kintis į SodrÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad sistemoje nėra duomenų apie jo darbinius santykius. K. P. jam nepaaiÅ¡kino, kodėl taip atsitiko, tačiau tik paprieÅ¡taravo „kas tu man toks, kad sakytum, kÄ daryti“. Tvirtina, jog K. P. už iÅ¡dirbtas 5 dienas jam atlyginimo nesumokėjo (pagal darbo sutartį turėjo mokėti 1 700 Eur mėnesinį atlygį, t. y. 50 Eur už dienÄ atskaičiavus mokesčius), kodėl atsisakoma mokėti taip pat nepaaiÅ¡kino.

VDI atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad A. U. atvykęs į darbo inspekcijÄ pasiskundė, kad dirba nelegaliai, nebuvo sumokėtas atlyginimas. Buvo pradėtas tyrimas, apie tai informuotas A. U. Paskui pradėtas susiraÅ¡inėjimas, tačiau su K. P. niekaip nepavyko susisiekti (nei el. laiÅ¡kais, nei registruotais laiÅ¡kais jo visais žinomais adresais). Anot atstovo, iÅ¡ K. P. nebuvo gauta praÅ¡omų dokumentų. Gauta tik elektroniniu paÅ¡tu kelių žodžių, kad nebuvo kažkokio medicinos pažymėjimo, dėl to darbuotojas nebuvo įdarbintas. Taigi, niekas iÅ¡ tos žinutės nepaaiÅ¡kėjo. Neliko kitos iÅ¡eities kaip suraÅ¡yti K. P. administracinio nusižengimo protokolÄ dėl reikalavimų nevykdymo, kas ir buvo padaryta. Jeigu K. P. bÅ«tų pasakęs, kad neturi pinigų atvykti, tai galėjo atvykti į Vilniaus skyrių. Mano, kad K. P. šį pažeidimÄ padarė sÄ moningai. Dėl nelegalaus darbo paaiÅ¡kino, jog darbdavio pareiga sudaryti darbo sutartį įdarbinti darbuotojÄ ir bÅ«ti už jį atsakingam. Tik tai, kad darbuotojas nepristatė kažkokios pažymos, nėra tinkamas paaiÅ¡kinimas nevykdyti darbo sutarties.

Vis tik pripažįsta, kad K. P. Sodrai praneÅ¡imÄ apie A. U. darbÄ yra teikęs, tačiau nežino dėl kokių priežasčių praneÅ¡imas vykdymas sustabdytas patikrai. Mano, kad galimai K. P. sÄ moningai praleido vienÄ skaičių ar raidę praneÅ¡ime. Kita vertus, pažymėjo, jog protokole nurodyta, kad K. P. bÅ«damas Bendrovės direktoriumi pats darbo santykius nutraukė 2019-04-02, nors iki tos dienos įmonėje buvo samdomu darbuotoju. Pagal Darbo kodeksÄ Ä¯monės vadovas ir darbdavys bÅ«damas įmonės vadovu turi bÅ«ti įdarbintas, turi bÅ«ti su juo sudaryta darbo sutartis. NeaiÅ¡ku kodėl jis buvo iÅ¡sidarbinęs ir toliau vykdė savo veiklÄ â€“ sudarinėjo darbo sutartis su A. U. Mano, kad bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, dirbdamas nelegaliai K. P. net ir neturėjo teisės sudaryti sutarties. Todėl teismas turėtų skirti baudÄ K. P. už numatytų reikalavimų nevykdymÄ ir nelegalų darbÄ . Kadangi K. P. nesigaili, baudos dydis turi bÅ«ti paskirtas didesnis nei minimalus.

Dėl V. U. ir K. P. darbo

ANK 95 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Darbo kodekso 42 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų; 42 str. 2 d. įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Darbo kodekso 43 str. 1 d. numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais.

Darbo kodekso 101 str. 1 d. nurodyta, jog su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju darbo kodekso 40 str. taikomas mutatis mutandis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-28 atstovaujama vienintelio akcininko K. P. sudarė darbo sutartį su K. P., priimdama jį į darbÄ direktoriaus pareigoms; numatyta darbo pradžia – 2018-06-01 (b. l. 24).

Išrašas iš VSDFV duomenų bazės patvirtina, kad K. P. nuo 2019-04-02 Bendrovėje nedirba (b. l. 8).

Bendrovė, atstovaujama K. P., 2019-04-25 sudarė darbo sutartį su A. U. priimdama jį į darbÄ apdailininku, nurodant, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019-05-02 (b. l. 7).

K. P. VSDFV teritorinį skyrių 2019-04-25 praneÅ¡imu informavo apie socialinio draudimo pradžiÄ Å¡ių Bendrovės darbuotojų: A. P. nuo 2019-04-26; A. U. nuo 2019-05-02; K. P. nuo 2019‑04-26.

Teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VSDFV duomenų bazės patvirtina, kad K. P. pateikto praneÅ¡imo apie socialinio draudimo pradžiÄ darbuotojų A. P., A. U. Ir K. P. įregistravimas sustabdytas specialisto įvertinimui, tačiau nenurodoma jokia tokio procesinio sprendimo priežastis, taip pat nenurodomos jokios aplinkybės, sutrukdžiusios baigti praneÅ¡ime nurodytų apdraustųjų įraÅ¡ymo į duomenų bazę procedÅ«rÄ .

Įvertinus aptartas aplinkybes darytinos išvados, kad: 1) VSDFV teritoriniam skyriui 2019-04-25 pranešimu apie A. U. darbo pradžia buvo pranešta tinkamai, t. y. nepažeidžiant Darbo kodekso 42 str. 2 d. nurodyto termino; 2) K. P., veikdamas Bendrovės naudai ir 2019-04-25 sudarydamas darbo sutartį A. U. vykdė Bendrovės direktoriaus funkcijas (pačioje sutartyje nurodoma, kad K. P. veikia kaip direktorius), tačiau jo ir Bendrovės darbo santykiai nebuvo tinkamai įforminti, nes darbo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 7).

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, jog K. P. nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie su A. U. darbo pradžiÄ , todėl aplinkybės, susijusios su A. U. dirbtu nelegaliu darbu, Å¡alintinos iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolu K. P. inkriminuojamo ir ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo apraÅ¡ymo. Todėl nėra tikslinga analizuoti bei vertinti, ar A. U. realia pradėjo dirbti (A. U. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad buvo pradėjęs dirbti, dirbo apie 5 dienas; K. P. prieÅ¡ingai aiÅ¡kino, jog dirbti nebuvo pardėta).

K. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Bendrovės vadovu yra nuo 2011 m., tai yra registruota ir VĮ Registrų centre, todėl jis nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., turėjo teisę su A. U. sudaryti darbo sutartį, nors darbo sutartis su juo pačiu (K. P.) ir nebuvo sudaryta.

Vertinant aptartus K. P. argumentus pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. nurodoma, kad Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip, o 4 d. nustatyta, kad su bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis. Kaip minėta, pagal Darbo kodekso 101 str. 1 d., su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus.

Taigi, Bendrovė su K. P., kuris nagrinėjamu atveju 2019-04-25 sudarydamas su A. U. darbo sutartį veikė kaip bendrovės vadovas ir jos naudai, turėjo sudaryti darbo sutartį. Kadangi K. P. yra vieninteliu Bendrovės akcininku, tokios darbo sutarties sudarymu, taip pat praneÅ¡imu apie darbo pradžiÄ VSDFV teritoriniam skyriui, turėjo rÅ«pintis jis pats. Toks teisės taikymas bei aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis nusižengimo byloje Nr. AN2-369-530/2018 ir kt.). Taigi, aptarti K. P. argumentai grindžiami subjektyviu ir netinkamu teisės aktų aiÅ¡kinimu, todėl atmestini.

Atsižvelgus į tai pripažintina, kad K. P., veikdamas kaip Bendrovės vadovas (direktorius) ir Å¡ios Bendrovės naudai, 2019-04-25 sudarė su A. U. darbo sutartį, t. y. vykdė darbo funkcijas, tačiau tuo metu pats su Bendrove darbo sutarties nebuvo sudaręs. Todėl jo veiksmuose yra visi nelegalaus darbo požymiai ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn už ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymÄ .

Dėl darbo inspektoriaus nurodymų nevykdymo

ANK 505 str. 1 d. numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigÅ«nų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimas pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus ANK 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 506 str. nurodytus atvejus, užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1 950 Eur.

Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iÅ¡ darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiÅ¡kinimus žodžiu ar raÅ¡tu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti Å¡iÄ informacijÄ vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktÅ«rinį padalinį). Minėto įstatymo 11 str. 6 d. nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. U. kreipėsi į VDI Kauno skyrių 2018-05-13 su praÅ¡ymu (skundu) kuriame nurodė, kad jis buvo samdomas K. P. dirbti statybose, buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau VSDFV teritorinis skyrius apie darbo pradžiÄ nebuvo neinformuotas, taip pat jam už darbÄ nebuvo sumokėta (b. l. 3).

VDI Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, tirdamas A. U. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, 2019-05-14 surašė nurodymÄ , kuriuo K. P. buvo įpareigotas 2018-05-22 10 val. atvykti į VDI Alytaus skyrių, esantį Alytuje ir pateikti praÅ¡omus dokumentus: K. P. ir A. U. darbo sutartis; darbo laiko apskaitos žiniaraščius; darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalÄ ir (ar) darbuotojų instruktavimo tvarkÄ ; darbdavio (darbų saugos specialisto) pažymėjimÄ (b. l. 18).

K. P. neatvykus 2019-05-14 nurodyme nurodytu metu bei nepateikus prašomų dokumentų, VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2019-05-27 surašytu nurodymu pakartotinai įpareigojo jį atvykti į VDI Kauno skyrių, esantį Alytuje, 2018-06-03 15 val. bei pateikti anksčiau nurodytus dokumentus (b. l. 20).

K. P. neatvykus 2019-05-27 nurodyme nurodytu metu bei nepateikus praÅ¡omų dokumentų, VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2019-06-06 suraÅ¡ytu nurodymu pakartotinai įpareigojo jį atvykti į VDI Kauno skyrių, esantį Alytuje, 2018-06-13 15 val. bei pateikti anksčiau iÅ¡vardintus dokumentus (b. l. 21). Ä® šį nurodymÄ K. P. atsakė 2019-06-25 elektroniniu laiÅ¡ku, kuriame pažymėjo, kad su A. U. buvo sudaryta darbo sutartis, apie darbo santykius buvo praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui; paaiÅ¡kinta, kad vėliau su A. U. darbo sutartis buvo nutraukta, nes Å¡is neatvyko į darbÄ . Minėtame laiÅ¡ke taip pat pažymėta, kad pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ (raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus) pateiks vėliau, nes dabar neturi galimybės (b. l. 23).

Taigi, K. P. net tris kartus buvo kviečiamas atvykti į VDI skyrių, tačiau tokių teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdė. Teisminio nagrinėjimo metu K. P. patvirtino, kad nevykdė darbo inspektoriaus nurodymų atvykti į skyrių, nes buvo labai užimtas, nes dirbo dviejuose įmonėse, taip pat finansinių sumetimų, nes daug pinigų išleido įmonės bankroto procedūroms.

Vertinant K. P. nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad jo galimai buvęs didelis užimtumas darbe nelaikytina pateisinančia priežastimi nevykdyti privalomų nurodymų ir kviečiamam neatvykti pas darbo inspekcijos pareigÅ«nus. Be to, jis darbo inspekcijos pareigÅ«nų neinformavo apie priežastis sutrukdžiusias atvykti, vieÅ¡ai žinoma, kad autobuso bilietų iÅ¡ Vilniaus į Alytų ir atgal bendra kaina nesiekia 15 Eur. Todėl, teismo vertinimu, K. P., kaip pats patvirtino dirbdamas net dviejuose darbovietėse, tikrai galėjo rasti lėšų, kad tinkamai įvykdytų darbo inspektoriaus nurodymÄ bei atvyktų į skyrių, o jo teisminio nagrinėjimo metų teikti ir aptarti paaiÅ¡kinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.

Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad K. P. nevykdydamas 2018-05-14, 2019-05-27, 2019‑06-06 darbo inspektoriaus nurodymÄ atvykti į skyrių padarė ANK 505 str. 1 d. numatytÄ nusižengimÄ .

Byloje esančiais įrodymais K. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, padarytų nusižengimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei padarymo aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ANK 22 str. numatyti tikslai bus pasiekti paskiriant K. P. atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytas tokio dydžio baudas: už ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymÄ â€“ minimalaus dydžio, t. y. 1 000 Eur, baudÄ ; už ANK 505 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymÄ â€“ mažesnę negu vidutinio dydžio, t. y. 500 Eur, baudÄ .

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., K. P. paskirtos baudos subendrintinos paskiriant galutinę baudÄ sunkiausiojo iÅ¡ jo padarytų ir ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose, t. y. 1 200 Eur baudÄ .

Vadovaudamasis ANK 38 str. 2 d., 95 str. 1 d., 505 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 644–646 str. teismas

n u t a r i a :

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

1) Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir skirti jam už tai 1 000 (vieno tÅ«kstančio) Eur baudÄ ;

2) Administracinių nusižengimų kodekso 505 str. 1 d. numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir skirti jam už tai 500 (penkių Å¡imtų) Eur baudÄ .

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., K. P. paskirtas nuobaudas subendrinti paskiriant galutinę nuobaudÄ sunkiausiojo iÅ¡ jo padarytų ir Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 1 200 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų) Eur baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti K. P., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) 19103663415.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Dūdys