e96032ef-baba-4fa5-a40a-4c23a1d75715 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2445-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29255-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; (S)   VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovams E. O. ir D.

O. dėl skolininko E. O. ir jo sutuoktinės D. O. turto padalinimo, trečiasis asmuo antstolis I. G., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Herz Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. O. ir D. O., praÅ¡ydamas nustatyti skolininko E. O. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. O., nustatant, kad konkretÅ«s daiktai ir jų dalys bei turtinės teisės priklauso skolininkui bei jo sutuoktinei.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, pateikiant arba įstatymo reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį dėl sutuoktinių turto padalinimo arba įstatymų reikalavimus atitinkantį pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrame turte su kitu asmeniu nustatymo.IeÅ¡kovas UAB „HERZ Baltija“ per teismo nutartimi nustatytÄ terminÄ paÅ¡alino pareiÅ¡kimo trÅ«kumus ir pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nustatyti, kad skolininkui E. O. ir jo sutuoktinei priklauso po 1/2 dalį turimo turto bei praÅ¡o padalinti turtÄ vienu iÅ¡ nurodytų alternatyvių bÅ«dų, priteisiant :

1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butÄ , 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2) skolininkui 100 proc. turto dalį į kambarių butÄ , 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3) D. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamÄ jį namÄ , 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) D. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypÄ , 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

5) D. O. 100 proc. turto dalį į garaÅ¾Ä , 53 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);Teismui netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti:

1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butÄ , 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

2) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į kambarių butÄ , 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

3) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypÄ , 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

4) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamÄ jį namÄ , 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

5) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į garaÅ¾Ä , 53 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ieÅ¡kinį.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimus (dalykÄ ) ir faktinį pagrindÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas UAB „Herz Baltija“ nusprendė nebesinaudoti teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko turto dalies nustatymo vadovaujantis CPK 667 str., o naudotis kreditoriaus teise, įtvirtinta CK 3.116 str., kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčo teisenos tvarka dėl sutuoktinių turto padalinimo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas padalinti skolininko ir jo sutuoktinės turtÄ , nustatant, kad vieni konkretÅ«s turtiniai vienetai (nekilnojamasis turtas) priklauso skolininkui, o kiti - jo sutuoktinei.

Tokiu bÅ«du kreditorius pareiÅ¡kė turtinį reikalavimÄ dėl konkrečių turto vienetų nustatymo kaip skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, kas reiÅ¡kia, kad tokiu turtu padidės skolininko turimo asmeninio turto dalis bei atitinkamai ieÅ¡kovas (kaip kreditorius) galės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Teismas laikė, kad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas sukelia ieÅ¡kovui tiesiogines turtines pasekmes, todėl jis yra įkainojamas priklausomai nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti skolininkui asmeninės nuosavybės teise turto dalies rinkos vertės (sumos) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.).

BÅ«tent tokios iÅ¡vados laikomasi Å¡iuo klausimu besiformuojančioje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje 2S-743-601/2013). TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir besikreipiančių asmenų į teismÄ lygybės principas, kuomet santuokos nutraukimo bylose sutuoktiniams praÅ¡ant padalinti turtÄ , sutuoktinių reikalavimai dėl konkretaus turto priskyrimo asmeninėn nuosavybėn laikomi turtiniais ir apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu. Vadinasi, sutuoktinių kreditoriai neturėtų bÅ«ti pastatomi į palankesnę padėtį nei patys sutuoktiniai turto padalinimo bylose (CPK 3 str. 1 d.).

Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ kreditoriaus reiÅ¡kiami actio Pauliana ieÅ¡kiniai, pagal kuriuos kreditorius taip pat pat neįgyja jokio turto, o tik reikalauja jį gražinti jį skolininko nuosavybėn tam, kad galėtų iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti (kaip ir Å¡iuo atveju) taip pat laikomi turtiniais reikalavimais (CK 6.66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-439/2014).Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas remiasi teismų praktika, kurioje buvo sprendžiamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo natÅ«ra, kuomet pareiÅ¡kėjo turimo turto vertė nekinta, o tik keičiasi turimo turto forma, naudojimosi bÅ«das (iÅ¡ natÅ«ra į piniginę formÄ , nustatoma konkreti dalies vieta daikte ir pan.).

Tuo tarpu sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalinimo sutuoktiniai įgyja turtÄ asmeninės nuosavybės teise (kurios iki tol neturėjo), dėl ko jų turtinė padėtis (turimo turto vertė) keičiasi.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio priedų vien ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti atsakovo (skolininko) asmeninėn nuosavybėn dviejų butų rinkos vertė yra iÅ¡ viso sudaro 67 372 Eur (29 541 Eur + 37 831 Eur), kas reiÅ¡kia, kad vien Å¡ių dviejų ieÅ¡kinio reikalavimų suma virÅ¡ija 43 500 Eur.

IeÅ¡kinio sumai virÅ¡ijant 43 500 Eur, teismas laikė, kad byla teisminga apygardos teismams (CPK 27 str. 1 p.), todėl atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kiniu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ (CPK 27 str.1 p., 29 str., 137 str. 3 d.).              III.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu UAB „Herz Baltija“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ieÅ¡kinį dėl skolininko E. O. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.) ir atidalinimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 4.90 str.). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nusprendė nebesinaudoti teise kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujantis CPK 667 str.

Ieškovas 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje aiškiai nurodė, jog yra teikiamas ieškinys dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.) ir atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 4.90 str.). Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas yra pirminis ir pagrindinis inicijuojamo proceso tikslas, o reikalavimas dėl atidalinimo yra ne alternatyvus, o papildomas. Formuluodamas du ieškinio reikalavimus ieškovas, vadovaudamasis ekonomiškumo bei koncentracijos principais, siekia savo procesines teises įgyvendinti viename civiliniame procese.

Tokia ieÅ¡kovo teisė įtvirtinta CPK 136 str.2) Reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimÄ nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepraÅ¡oma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. Å¡iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrÄ jÄ dalinę į asmeninę nuosavybę.

Kadangi Å¡iuo atveju nepraÅ¡oma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 str. prasme negalima, todėl toks Å¡alių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-316-198/2016). Reikalavimo dėl skolininko turto atidalijimo traktavimas kaip neturtinio ginčo be kita ko yra nulemtas specifinio CPK 667 str. bei CK 4.90 str. reglamentavimo, t. y. nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimai reiÅ¡kiami iÅ¡ieÅ¡kojimo procese, kai pati reikalavimo teisė į skolininkÄ jau yra pripažinta.

Tokiu bÅ«du yra ginami iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.3) Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį remdamasis formaliais ieÅ¡kinio trÅ«kumais, tokiu bÅ«du, skundžiama nutartimi sukeliamos itin sunkios pasekmės ieÅ¡kovo teisėms bei interesams, nes ieÅ¡kovas praranda realiÄ galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko jam priteistas ir teisėtai priklausančias sumas.4) Netgi sprendžiant, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl reikalavimo atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip turtinis reikalavimas (su kuo ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka), teismas turėjo priimti tokį sprendimÄ : ieÅ¡kinį, dalyje dėl reikalavimo atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, atmesti, nurodant kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , o dalyje dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priimti nagrinėti teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Byloje ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymÄ vykdymo procese bei skolininkui priklausančios turto dalies atidalijimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tikslu, aiÅ¡kinimo ir taikymo.Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko – fizinio asmens – iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iÅ¡ jo dalies, įeinančios į bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į Å¡iÄ dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.) ir atidalinimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 4.90 str.); skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas yra pirminis ir pagrindinis inicijuojamo proceso tikslas, o reikalavimas dėl atidalinimo yra ne alternatyvus, o papildomas.

CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali bÅ«ti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iÅ¡ anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Kaip minėta, CK 667 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į Å¡iÄ dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Å iuo atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus I. nustatyti, kad skolininkui E. O. ir jo sutuoktinei priklauso po 1/2 dalį turimo turto bei praÅ¡o padalinti turtÄ vienu iÅ¡ nurodytų alternatyvių bÅ«dų, priteisiant :

1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butÄ , 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2) skolininkui 100 proc. turto dalį į kambarių butÄ , 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3) D. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamÄ jį namÄ , 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) D. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypÄ , 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

5) D. O. 100 proc. turto dalį į garaÅ¾Ä , 53 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); II. teismui netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti:

1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butÄ , 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

2) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į kambarių butÄ , 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

3) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypÄ , 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

4) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamÄ jį namÄ , 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje;

5) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į garaÅ¾Ä , 53 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensacijÄ nuo Å¡io buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pažymėtina, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau iÅ¡lieka bendrosios nuosavybės objektu.

CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CPK 667 str. 4 d.). Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymui, pareikÅ¡tam CPK 667 str. pagrindu, tenkinti reikÅ¡minga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.

Nors apeliantas nurodo, kad teismui atsisakius priimti ieÅ¡kinį, jis praranda realiÄ galimybę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ skolininko jam priteistas ir teisėtai priklausančias sumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius ieÅ¡kovo argumentus vertina kritiÅ¡kai. Neginčytina, kad kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau pagal CPK 667 str. normos prasmę tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė bÅ«tų pakankama vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti ir iÅ¡ kurios bÅ«tų galima realiai iÅ¡ieÅ¡koti.

IÅ¡ieÅ¡kotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ , turi pasirinkti, jo nuomone, veiksmingiausiÄ (greičiausiÄ , ekonomiÅ¡kiausiÄ ir pan.) procesinį bÅ«dÄ Å¡iam reikalavimui patenkinti: t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. CPK 667 str. 4 d. įtvirtinta teisės norma negali bÅ«ti suprantama kaip reiÅ¡kianti galimybę supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo.

IÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 str. 3 d., gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirÄ daiktÄ kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ , į kurį bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atidalyto (turinčio vienÄ savininkÄ turto) paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Tačiau bendrosios nuosavybės atidalijimas, kai iÅ¡ jos siekiama iÅ¡ieÅ¡koti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 str.) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad reiÅ¡kia du reikalavimus, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad apeliantas, praÅ¡ydamas nustatyti, kad vieni konkretÅ«s turtiniai vienetai (nekilnojamasis turtas) priklauso skolininkui, o kiti - jo sutuoktinei, pasirinko savo teises ginti teikdamas pareiÅ¡kimÄ supaprastinto proceso tvarka, tačiau reikalavimÄ suformulavo tokį, koks gali bÅ«ti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ir CPK 135 str. nuostatas atitinkantį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo suformuluotas reikalavimas neatitinka CPK 667 straipsnyje numatyto skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo instituto esmės, nes siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininkui priklausančio turto dalies, tai turi bÅ«ti atliekama ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.90 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė turtinį reikalavimÄ dėl konkrečių turto vienetų nustatymo kaip skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, todėl jis yra įkainojamas priklausomai nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti skolininkui asmeninės nuosavybės teise turto dalies rinkos vertės (sumos) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.), o kadangi ieÅ¡kinio suma virÅ¡ija 43 500 Eur, byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.), tačiau su tokia iÅ¡vada negalima sutikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).

Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad turto atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės jam jokių tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, apeliantas nesiekia įgyti naujo turto. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerės, jo turto dydis nepadidės, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto reikalavimÄ pripažino turtiniu reikalavimu ir laikė, kad byla teisminga apygardos teismui.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, netinkamai taikė žyminį mokestį bei teismingumÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,             n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ieÅ¡kinio atsakovams E. O. ir D. O. dėl skolininko E. O. ir jo sutuoktinės D. O. turto padalinimo, trečiasis asmuo antstolis I. G., priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.           Teisėja                                                                   Asta Radzevičienė