e95e09a9-bd1e-4577-8a20-0cfa1c635a42 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25069-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6; .2.14.12.2.1; 1.1.8.11; 2.3.2.2.13 2.4.2.1; 2.4.6.4.3; 2.1.15.3.3.1; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas n u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam A.

Å . ir jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie paskirtos bausmės pridėta 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. Å . paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. bÅ«ti gyvenamojoje vietoje, iki bausmės pradėjimo vykdyti palikta nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta jÄ panaikinti.

Civilinių ieškovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. D. civiliniai ieškiniai atmesti. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g. 5, Vilnius) pareikštas ieškinys tenkintas ir iš A. Š. ieškovės naudai priteista 6 364 eurai 7 centai. Taip pat iš A. Š. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 100 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. Å . pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, (duomenys neskelbtini) g. 21, Kalvarija, pagrobė V. D. priklausantį automobilį „TOYOTA C-HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango Å¡okių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krÅ«mapjovę, kurios vertė 350 eurai, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimÄ , didelės vertės turtÄ , padarydamas nukentėjusiai 24 630 eurų turtinę žalÄ .

2. A. Å . buvo kaltinamas, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl to, kad 2019 m. birželio 15 d. nakties metu, tiksliau nenustatytÄ valandÄ , įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) g. 21 Kalvarija, priklausantį V. D. ir iÅ¡ Å¡ios patalpos pagrobė V. D. priklausantį turtÄ bendros 4 017 eurų vertės.

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. Å ., veikdamas bendrai, tyčia pagrobė didelės vertės svetimÄ V. D. priklausantį turtÄ . Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, veika yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma ir kvalifikuota tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. Å . asmenybę ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos pavojingumÄ , sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant laisvės atėmimo bausmę, artimÄ BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Taip pat Marijampolės apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280, 6.249 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė jai 6 364,07 euro.

4. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir A. Å . iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. 4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesirėmė nuteistojo A. Å . paaiÅ¡kinimais, jo parodymai nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais. Nuteistasis skunde pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. 4.2.

Nuteistasis nurodo, jog kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis niekada nepripažino, tačiau patvirtino, kad minėtÄ dienÄ ir laiku, kaltinime nurodytoje vietoje buvo. PaaiÅ¡kino, kad įvykių eigoje suvokė, jog automobilis galėjo bÅ«ti T. D. įgytas nusikalstamu bÅ«du, o jis pats (A. Å .) prisidėjo prie Å¡io automobilio, kurį T. D. įgijo nusikalstamu bÅ«du, realizavimo. 4.3. Be to, pasak nuteistojo, teismas visiÅ¡kai nevertino, kad T. D. parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi: ikiteisminio tyrimo metu vienÄ kartÄ T.

D. parodė, kad nukentėjusios automobilio raktelius rado automobilio viduje, greta porankio, toje vietoje, kur dedama gertuvė, o parodymų patikrinimo vietoje metu T. D. jau nurodė, kad raktelius nuo automobilio „TOYOTA C-HR“ jam davė A. Å .. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas nevertino aplinkybės, kad T. D., prieÅ¡ingai negu A. Å ., iki nukentėjusios automobilio pagrobimo dirbo pas nukentėjusiÄ jÄ namuose. 4.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡vardino visÄ nuteistojo A.

Å . judėjimÄ Ä¯vykio naktį, kuris ir patvirtina, jog nukentėjusios automobilio jis nevogė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. D. parodymus, jog bÅ«tent A. Å . jam davė nukentėjusios automobilio užvedimo raktelius, o T. D. parodymai, apkalbant nuteistÄ jį, yra tik jo siekis iÅ¡vengti atsakomybės ir kaltę suversti A. Å ..

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Å . ir jo gynėjas advokatas Dainius Gudas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . A. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Apeliaciniame skunde A. Å . nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog T. D. parodymai buvo nenuoseklÅ«s dėl pavogto automobilio raktų perdavimo, Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nepasisakė, taigi paliko nepaÅ¡alintus prieÅ¡taravimus.

8. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apklaustas 2019 m. rugpjūčio 22 d. T. D., parodė, kad A. Å . pirmas atidarė automobilio ,,TOYOTA C-HR“ vairuotojo dureles, jas atidarant sumirkčiojo signalizacijos lemputės, tačiau jokio garso nebuvo ir parodė A. Å ., kur yra automobilio rakteliai, kurie buvo automobilio viduje, greta porankio, vietoje skirtoje padėti gertuvei. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. T. D. parodė vietÄ kelkraÅ¡tyje prie namo, pažymėto Nr. 21, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kalvarijos sav. ir papasakojo, kad Å¡ioje vietoje stovėjo automobilis ,,TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio pirmas priėjo A. Å ., o jis (T. D.) iÅ¡ paskos. Kokiu bÅ«du A. Å . atrakino automobilį, T. D. nematė. Jam priėjus prie automobilio, A. Å . padavė Å¡io automobilio raktelius ir nurodė sėstis prie vairo ir važiuoti jam iÅ¡ paskos.

9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl T. D. parodymų nenuoseklumo. Atsižvelgiant į tai, jog T. D. nebuvo apklausiamas teisme ir tai, kad nėra kitų duomenų pagrindžiančių vienÄ ar kitÄ T. D. nurodytÄ aplinkybę dėl raktų perdavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, jog automobilio, priklausančio V. D., raktelius T. D. pastarojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, perdavė bÅ«tent A. Å .. Tai, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, jog A. Å . pavogto automobilio raktelius turėjo dar iki Å¡io automobilio vagystės ir perdavimo jį vairuoti T. D. – nėra pagrindo spręsti, jog A. Å . V. D. priklausantį automobilį 2019 m. birželio 21 d. pavogė.

10. Pažymėtina, jog A. Å ., nors ir buvo kaltinamas, jog naktį iÅ¡ 2019 m. birželio 14 į 15 d. įsilaužė į nukentėjusiosios V. D. sodybÄ , tačiau dėl Å¡ios veikos jis buvo iÅ¡teisintas, o kitų duomenų apie galimÄ automobilio „TOYOTA C-HR“ raktų pagrobimÄ iÅ¡ V. D. namų – byloje nėra. Å iame kontekste paminėtina tai, jog iki vagystės iÅ¡ V. D. namo bÅ«tent T. D. dirbo pas nukentėjusiÄ jÄ , tačiau Å¡ioje byloje nesprendžiamas T. D. atsakomybės klausimas, todėl plačiau Å¡i aplinkybė nevertinama.

11. Nukentėjusioji V. D. parodė, prieÅ¡ įvykį, grįžusi iÅ¡ Kauno miesto, savo automobilį paliko gatvėje, o trečiadienio ryte, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d., pastebėjo, kad automobilio nėra. 2019 m. rugpjūčio 21 d. V. D. protokolu-pareiÅ¡kimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, kad buvo pavogtas jos automobilis „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 24 000 eurų vertės (1 t., 154 b. l.). 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, buvo nustatyta vagystės įvykdymo vieta (duomenys neskelbtini) g. 21, Kalvarija (1 t. 156 b. l.) o automobilis „TOYOTA C-HR“ buvo rastas (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilnius (1 t. 172 b. l.).

12. Paminėti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip patvirtinančius nuteistojo A. Å . kaltę pavogus automobilį, iÅ¡ tiesų patvirtina tik patį Å¡io automobilio vagystės faktÄ ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad šį automobilį pavogė bÅ«tent A. Å .. Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė, jog automobilį vogė jis. Nukentėjusioji V. D. automobilio pagrobimo momento nematė.

13. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje B., M. ir J. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

14. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, visos byloje nepaÅ¡alintos abejonės turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo A. Å . naudai, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. Å . nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobė nukentėjusiosios V. D. automobilį „TOYOTA C-HR“ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, padaryta nesant jokių jo kaltės įrodymų, ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra nepagrįsta ir neteisinga. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatytas ir nuosprendyje iÅ¡analizuotas automobilio ,,TOYOTA C-HR“ marÅ¡rutas nuo Kalvarijos iki Vilniaus, siejant jį su A.

Å . telefono abonento jungimusi prie bazinių telekomunikacijų stočių, ne tik, kad nepatvirtina A. Å . kaltės dėl automobilio vagystės, bet jÄ ir paneigia. Bylos duomenis nustatyta, jog A. Å . į KalvarijÄ iÅ¡ Marijampolės atvyko kartu su T. D., abu privažiavo prie V. D. automobilio ir, pasak T. D., A. Å . jam perdavė raktus (parodė jų buvimo vietÄ automobilyje). Todėl, remiantis T. D. parodymais, A. Å ., dar iki jiems kartu atvykstant į pavogto automobilio stovėjimo vietÄ , jau turėjo bÅ«ti gavęs Å¡io automobilio raktelius, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra.

15. Iš daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos duomenų matyti, kad Matavimo įrenginio, esančio kelyje A5 (Kaunas-Marijampolė Suvalkai) 76,940 kilometre, 01:51:47 val. užfiksuotas baltas „OPEL ASTRA“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis link Marijampolės. Iš paskos 01:51:50 val. link Marijampolės pravažiuoja automobilis „TOYOTA C-HR“, rudos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Matavimo įrenginys esantis kelyje A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 80,820 kilometre, 03:07:18 val. užfiksavo „OPEL ASTRA“, baltos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį link Vilniaus ir jam iÅ¡ paskos 03:07:54 val. pravažiuojantį automobilį „TOYOTA C-HR“, rudos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matavimo įrenginys, esantis kelyje A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 80,820 kilometre, 06:26:02 val. užfiksavo baltÄ â€žOPEL ASTRA“, automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį link Kauno. 16. 2019 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leista gauti A. Š. naudotų mobilaus ryšio telefonų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bei T. D. naudoto mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini)įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotines laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 d. rugpjūčio 22 d. Iš jų matyti, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) A. Š. pradėjo naudotis 2019 m. gegužės 16 d., iškart išėjus iš įkalinimo įstaigos.

Šio mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenimis nustatyta, jog 23:08:44 abonentas veikė (duomenys neskelbtini) a. 8, Marijampolė (celė 0109816), bokšto kryptis link Kalvarijos miesto pusės; 00:05:30 – (duomenys neskelbtini) g. 94, Marijampolė (celė 0109917), bokšto kryptis Mokolų kaimo link. 01:35:09 – Valavičių k., Marijampolės sen. (celė 0146E0C). Bokšto kryptis Kalvarijos miesto link, kelias A5 – Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. 01:36:10 – Gižų k., Gižų sen., (celė 012660C).

Bokšto kryptis link kelio A5. 01:56:10 – Vilkaviškio g. 71, Marijampolė (celė 0109B17). Bokšto kryptis link kelio A5. 02:00:18 – Vilkaviškio g. 71, Marijampolė (celė 3979). Bokšto kryptis link kelio A5. 02:01:44 – (duomenys neskelbtini) g. 94, Marijampolė (celė 0109917). Bokšto kryptis link kelio A5. 02:02:34 – (duomenys neskelbtini) 60, Marijampolė (celė 2B35). Bokšto kryptis link kelio A5. 02:08:03 – Didžiųjų Zariškių k., Kazlų Rūdos sen., (celė 0130716).

Bokšto kryptis link kelio A5. 02:26:10 – Skriaudžių k., Veiverių sen., (celė 0131915). Bokšto kryptis link kelio A5. 02:41:58 – Juragių k., Garliavos apylinkių sen., (celė 012360D). Bokšto kryptis link kelio A5. 02:42:59 – (duomenys neskelbtini), Ramučių k., Karmėlavos sen., (celė 011D50C). Bokšto kryptis link kelio A1 – Vilnius-Kaunas-Klaipėda. 03:02:59 – Rumšiškių mstl., Rumšiškių sen., (celė 0115417). Bokšto kryptis link kelio A1. 03:06:40 – Rumšiškių mstl., Rumšiškių sen. (celė 2F78).

Bokšto kryptis link kelio A1. 03:08:34 – Krivašiūnų k., Vievio sen., (celė 0114D17). Bokšto kryptis link kelio A1. 03:22:03 – Kirtimų g., 11, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (celė 0119717). Bokšto kryptis link kelio A1. 03:32:59 – (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (celė 0102917). Bokšto kryptis (duomenys neskelbtini) Vilnius, link. 03:52:59 – (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (celė 0101B0D). Bokšto kryptis Vilniaus miestas, netoli (duomenys neskelbtini) g. 04:12:59 – (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (celė 0100617).

Bokšto kryptis Vilniaus miestas, link (duomenys neskelbtini) g. 05:32:59 – Rykantų k., Lentvario sen., (celė 011910D). Bokšto kryptis link kelio A1 – Vilnius-Kaunas-Klaipėda. 05:52:59 (duomenys neskelbtini), Elektrėnų m., Elektrėnų sen. (celė 010CE0B). Bokšto kryptis link kelio A1. 06:07:59 – Žiežmarių m., Žiežmarių sen. (celė 3E56). Bokšto kryptis link kelio A1. 06:11:04 – Juragių k., Garliavos apylinkių sen. (celė 0123617). Bokšto kryptis link kelio A5-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. 06:51:22 – Skriaudžių k., Veiverių sen., (celė 013190C).

Bokšto kryptis link kelio A5. 06:56:39 – Didžiųjų Zariškių k., Kazlų Rūdos sen. (celė 4067). Bokšto kryptis link kelio A5. 06:57:13 – (duomenys neskelbtini), Marijampolė (celė 0109917). Bokšto kryptis link kelio A5 (pro Mokolų kaimo pusę). Tas pats bokštas rodo kryptį Mokolų kaimo link iki 10:03:04 (celės 30C3 ir 0109917).

17. Taigi, aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 23:08:44 val. iki 00:05:30 val. A. Š. buvo Marijampolės mieste ir judėjo Kalvarijos kryptimi, o vėliau – link Vilniaus miesto. Vilniaus mieste 03:32:59 A. Š. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio bokšto, kurio veikimo kryptis apima ir (duomenys neskelbtini). Šie duomenys pagrindžia tai, jog A. Š. telefonas judėjo nuo Kalvarijos miesto, t. y. nuo automobilio vagystės vietos iki (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje, t. y. iki V.

D. automobilio radimo vietos. Po to, nuo 05:32:59 val. telefonas jungėsi prie bokÅ¡to Rykantų k., Lentvario sen., t. y. tolesnis judėjimas vyko link Marijampolės miesto pusės. Å io telefono abonento iÅ¡klotinė patvirtina duomenis, kurie užfiksuoti daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema ir atitinka automobilių „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo marÅ¡rutÄ (3 t., 15-19 b. l.). Ä®vertinus iÅ¡analizuotÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog A.

Š. 2019 m. rugpjūčio 20 – 21 d. naktį lydėjo V. D. priklausantį automobilį iš Kalvarijos į Vilnių.

18. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ar jo teisėtai naudojamas ir asmuo tai suvokia, paprastai laikomi nusikalstamais. Jeigu kaltininkas, žinodamas, kad disponuoja nusikalstamu bÅ«du gautu turtu, iÅ¡kart jo negrÄ Å¾ina teisėtam savininkui arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigÅ«nų, jo veika atitinka BK 189 straipsnį, kurioje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si ar realizavimÄ .

AlternatyvÅ«s įgijimo, naudojimosi ir realizavimo požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu. Nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo požymį atitinka bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Å i veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz., pirkimÄ ), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtÄ tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz., turtui į tam tikrÄ vietÄ pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan.

19. Bendrininkų, kurie atlieka pagalbines funkcijas tokioje kelionėje, pvz., rÅ«pinasi technine automobilio priežiÅ«ra, lydi vogtÄ automobilį rodydami keliÄ ar įspėdami apie policijÄ ir pan., veiksmai, atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes ir susitarimo turinį, pripažintini bendravykdymu įgyjant nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ arba padėjimu tai padaryti.

20. Nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).??? 21.

A. Š. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog įvykių eigoje suvokė, kad V. D. priklausantis automobilis gautas nusikalstamu būdu, o jis pats prisideda prie šio automobilio realizavimo.

22. Pirmosios instancijos teisme A. Å . nurodė, jog kaltę pripažįsta dalinai, nes automobilio „Toyota“ nevogė, tik, T. D. praÅ¡ymu, ketino jį realizuoti. Ä® kiemÄ Vilniuje (kur vėliau buvo rastas automobilis) iÅ¡ Kalvarijos atvažiavo savo automobiliu, paskui jį važiavo T. D. su „Toyota“. Ä® KalvarijÄ iÅ¡ Marijampolės važiavo kartu su T. D., pastarasis paprašė sustoti prie kažkokio kiemo, matė kaip Å¡is atsineÅ¡a kažkokius automobilio numerius. Važiuojant link Vilniaus T. D. jam skambino, buvo sustoję ir T. D. pakeitė automobilio numerius. Kad automobilis įgytas nusikalstamu bÅ«du, suprato iÅ¡ kainos – galvojo, kad automobilis gali bÅ«ti paimtas lizingu arba pavogtas. Automobilio raktelį, užrakinęs ,,ToyotÄ â€œ, paliktÄ aikÅ¡telėje Vilniuje, jo (A. Å .) maÅ¡inoje padėjo T. D.. Automobilio jis neapgadino.

23. Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis A. Š. naudojamas „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios apžiūros metu paimtas vienas raktas „TOYTOTA C-HR“ (2 t. 19-23 b. l.), kas patvirtina A. Š. parodymus apie tai, jog jis disponavo nusikalstamu būdu gautu – nukentėjusiajai V. D. priklausančiu – automobiliu. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad vagystės dalykas – automobilis ,,Toyota“, apžiūrėtas Marijampolės AVPK kieme, nuo kurio buvo paimti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (1 t., 184-185 b. l.), t. y. būtent tie patys valstybinio numerio ženklai, kurie buvo pavogti nuo G.

M. priklausančio automobilio ,,Toyota“ 2019 metais rugpjūčio mėnesį ir kurių vagystę ji pastebėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rytÄ . IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad T. D. nurodytoje vietoje (kelkraÅ¡tyje prie T formos sankryžos) buvo rasti du valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kurie buvo nuimti nuo V. D. automobilio ir pakeisti vogtais. Tai patvirtina A. Å . parodymus apie automobilio numerių pakeitimo aplinkybes. IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog apžiÅ«rėtas A.

Š. mobilaus ryšio telefonas Apple 1778, (duomenys neskelbtini). Foto nuotraukose Nr. 5, 6, 7, 8 užfiksuotas pavogtas automobilis „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, darytos 2019 m. rugpjūčio 21 d., 03.52 val. ir persiųstos abonentui „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukose Nr. 11, 12, 13, 14 užfiksuotas susirašinėjimas su T. D., susirašinėjimas vyko 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuo 10.43 iki 18.13 val. Nuotraukoje Nr. 15 užfiksuoti du skambučiai ir SMS pranešimas A.

Å . nuo „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 99-101 b. l.). Å ie duomenys patvirtina A. Å . parodymus apie tai, jog minėtÄ automobilį jis ketino realizuoti ir paneigia, jog A. Å . iki automobilio vagystės bendravo su T. D. ar kokiu nors kitu asmeniu.

24. Sugretinus visus faktinius duomenis, t. y. nuteistojo bei T. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. Å . ir T. D. naudotų mobilių ryÅ¡io telefonų įeinančių ir iÅ¡einančių pokalbių iÅ¡klotines, A. Å . judėjimo kryptis ir siejant tai su nuteistojo parodymais, kolegija sprendžia, jog A. Å . veikoje yra visi BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Kolegija sprendžia, jog nustatyta, kad A. Å . 2019 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, (duomenys neskelbtini) g. 21, Kalvarija, įgijo, naudojosi ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtÄ , žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, o bÅ«tent V.

D. priklausantį turtÄ â€“ automobilį „TOYOTA C‑HR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 000 eurų, taip pat automobilyje buvusius tango Å¡okių batelius, kurių vertė 130 eurai, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 eurai, benzininę krÅ«mapjovę, kurios vertė 350 eurai.

25. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu konstatavo, kad situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ . <...> Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ta.

26. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K 112-697/2016). Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ , jei iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis). Apie tokiÄ veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama.

27. Tiek pagal BK 178 straipsnį, tiek pagal BK 189 straipsnį nusikaltimo objektas yra visų rÅ«Å¡ių nuosavybė. Dalykas – kaltininkui svetimas turtas, todėl lyginant pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytas veikų faktines aplinkybes ir kvalifikavimÄ matyti, jog apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ lengvesnį nusikaltimÄ , kurio požymiai yra apraÅ¡yto nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymių dalis, teisė į gynybÄ pažeista nebus, juo labiau, kad pats kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo pripažino visiÅ¡kai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas apeliacinį skundÄ .

Toks nustatytų faktinių aplinkybių perkvalifikavimas atitinka teismų praktikÄ (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-696/2017). Dėl bausmės skyrimo 28. Perkvalifikavus A. Å . nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ naujo sprendžiamas bausmės jam skyrimo klausimas, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus bei papildomai įvertinus naujas aplinkybes. Skirdamas bausmę A. Å ., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formÄ (nusikaltimas tyčinis), nuteistojo asmenybę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinus A. Å . parodymus pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. Å . kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje.

Jis anksčiau teistas, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į A. Å . asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant laisvės atėmimo bausmę, artimÄ BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, jog A. Å . nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bÅ«damas anksčiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir ne kartÄ teistas, kolegija sprendžia, jog nuteistasis nerodo noro laikytis įstatymų, yra likęs daryti nusikaltimus, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo negalima.

29. Å iuo nuosprendžiu skiriama bausmė, bendrintina su 2019 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis (taikant dalinį bausmių sudėjimÄ ). Todėl prie nauju nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 3 mėnesiai ir skirtina galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 30. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti nagrinėjamas civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ) arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

31. IÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinio ieÅ¡kinio bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad turtinė žala buvo padaryta pagrobus V. D. priklausantį automobilį „TOYOTA C‑HR“. Civilinė ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė 6364,07 eurų civilinį ieÅ¡kinį (3 t., 47 b. l., 6 t., 34-41 b. l.), nurodydama, kad nukentėjusiai iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, atsiradusios automobilio vagystės metu, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę – susigrÄ Å¾inti žalÄ iÅ¡ jÄ padariusio asmens.

Žalos dydžiui pagrįsti pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (3 t. 48-74 b. l., 6 t., 34-41 b. l.) ir paaiÅ¡kinimus su fotonuotraukomis (6 t., 34-41 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, jog automobilio apgadinimai, kurie gali bÅ«ti padaryti ir įprastinės automobilio eksploatacijos metu į sÄ matÄ neįtraukti, paÅ¡oma priteisti žalÄ padarytÄ dėl priekinės kairės pusės durų apdailos subraižymo (apdailos pakeitimo), spynelės pakeitimo (pateiktose nuotraukose akivaizdžių spynelės sugadinimų nesimato), priekinio skydo antdėklo pakeitimo, daiktadėžės pakeitimo, priekinio skydo A ir K apdailos pakeitimo ir konsolės dekoratyvinio antdėklo pakeitimo.

IÅ¡ nurodytų automobilio apgadinimų matyti, jog jie nėra bÅ«dingi įprastinei eksploatacijai ir galėjo bÅ«ti padaryti iÅ¡imtinai tik automobilio vagystės metu. Kadangi nenustatyta, jog automobilį pagrobė bÅ«tent A. Å ., taip pat nėra duomenų, jog sugadinimai buvo padaryti vairuojant šį automobilį iÅ¡ Kalvarijos į Vilnių, t. y. Å¡iuo turtu disponuojant, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog A. Å . (bei jo bendrininkas/ai) savo veiksmais nukentėjusiajai V. D. padarė turtinę žalÄ , todėl nesant tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų (žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto V.

D. automobilio disponavimo) ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos šį automobilį sugadinus, pagrindo tenkinti civilinį ieškinį nėra. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama (BPK 328 straipsnio 4 punktas), o civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmetamas. Kadangi civilinis ieškinys atmetamas, nėra pagrindo iš nuteistojo išieškoti (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti: A. Å . nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies) ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi prie paskirtos bausmės pridėti 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį bei paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. Å . priteista 6 364,07 Eur turtinei žalai atlyginti, ir (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bendrovei (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. Å . priteista 100 eurų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė