2018-04-05 Nr. AB-7046-3-61-3-01945-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-04-05 Nr. AB-7046-3-61-3-01945-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2D-3446 ir įpareigoti atsakovą išsamiai išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl neteisėtai pastatyto garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Departamento 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2D-6884.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-225-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01945-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 57.2.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2D-3446 ir įpareigoti atsakovą išsamiai išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl neteisėtai pastatyto garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Departamento 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2D-6884.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4024-281/2017 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Departamento 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2D-3446 ir 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 2D-6884 bei įpareigojo Departamentą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. skundą dėl neteisėtai pastatyto garažo, esančio (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjo L. R. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti arba sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ta dalimi, kuria pareiškėjo skundas netenkintas.
Nurodė, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė kitoje byloje. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus Departamento sprendimus, tačiau įpareigojo atsakovą ne pernagrinėti pareiškėjo skundus, o pateikti atsakymą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Departamento 20 Eur bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. I-4024-281/2017 atlyginimą.
Teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Pauliumi Bružu; pareiškėjo prašomas 231 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis (31 Eur) ir skundo teismui parengimas bei atstovavimas teismo posėdyje (200 Eur); pareiškėjas pateikė 2017 m. spalio 31 d. atstovavimo sutartį, 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/11/16 ir 2018 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitoje ir 2018 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodyme nurodyta, kad atsiskaitoma už teisines paslaugas byloje Nr. I-4024-821/2017, klaidingas vieno teisėjo kodo skaitmens nurodymas (turėjo būti 281, o nurodyta 821), laikytinas techninio pobūdžio klaida. Teismas techninio pobūdžio klaida laikė ir neteisingą teismo pavadinimo nurodymą (vietoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodytas Vilniaus apygardos teismas) sąskaitoje.
Teismas atkreipė dėmesį, kad, jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkinti du iš trijų pareiškėjo reikalavimų, todėl pareiškėjas turi teisę iš atsakovo gauti 66,67 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundą teismui pareiškėjas pateikė 2017 m. birželio 9 d., o atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir jo atstovo advokato Pauliaus Bružo sudaryta 2017 m. spalio 31 d., t. y. jau po pareiškėjo skundo pateikimo teismui. Skundą teismui pateikė ir pasirašė pats pareiškėjas, jis pats pateikė bei pasirašė ir patikslintą skundą (2017 m. liepos 7 d.). Pareiškėjas objektyviai negalėjo patirti jokių bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dar iki atstovavimo sutarties sudarymo, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo parengimą teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Bružas dalyvavo 2017 m. spalio 31 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris prasidėjo 13 val. 19 min., o baigėsi 13 val. 36 min. Bendra teismo posėdžio trukmė buvo 17 min., todėl reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už šį teismo posėdį taip pat atmestinas.
Pareiškėjas sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjui grąžinta 1 Eur žyminio mokesčio permoka. Pareiškėjui liko negrąžintas 30 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo skundo reikalavimai patenkinti 66,67 proc. apimtimi, pareiškėjui priteistinas 20 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą.
III. Pareiškėjas L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl išlaidų, patirtų atstovo teisinei pagalbai apmokėti, priteisimo.
Nurodo, kad teismui pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Paaiškino, kad surašant skundą bei jo patikslinimą pareiškėjas nepageidavo, kad advokatas jį atstovautų teisme, skundą ir jo patikslinimą teismui pateikė pats, todėl atstovavimo sutarties dėl skundo surašymo teismui neteikė. Vėliau pareiškėjas nusprendė, jog atstovas jam reikalingas ir teisme, todėl buvo sudaryta ir sutartis dėl atstovavimo teisme. Pateiktoje sąskaitoje aiškiai nurodyta, kad piniginės lėšos yra sumokėtos už skundo teismui parengimą ir atstovavimą byloje, teismas neturėjo pagrindo šiais duomenimis nesivadovauti. Pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo atstovavimo sutarties dėl skundo surašymo kopiją. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog teisės akto nuostata, kad atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, trukusiame iki 30 min., neatlyginamas, yra nelogiška.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas turėjo pateikti visus jo prašymo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus, todėl kartu su apeliaciniu skundu pavėluotai pateikta atstovavimo sutartis neturėtų būti priimta. Pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo pasisakyti dėl to, kas nebuvo pateikta į bylą. Be to, iš su atskiruoju skundu pateiktos atstovavimo sutarties neaišku, kokį ir kokios institucijos atsisakymą nagrinėti skundą buvo susitarta skųsti teismui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 17 min.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir atstovavimą teisme priteisimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nereiškia prieštaravimų ir neskundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kuria jam yra priteistas 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir atstovavimą teisme priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos, ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir atstovavimą teisme priteisimo netenkino vadovaudamasis aplinkybe, kad atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir jo atstovo advokato Pauliaus Bružo buvo sudaryta 2017 m. spalio 31 d., t. y. jau po pareiškėjo skundo pateikimo teismui, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dar iki atstovavimo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu nesutinka.
Pareiškėjas kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė advokato Pauliaus Bružo 2017 m. lapkričio 16 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/11/16. Šioje sąskaitoje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – „Skundo teismui parengimas, atstovavimas Vilniaus apygardos teisme byloje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. I-4024-821/2017“. Kaip pagrįstai 2018 m. vasario 8 d. nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtoje sąskaitoje neteisingai nurodytas teismo pavadinimas bei bylos numeris laikytini techninio pobūdžio apsirikimu.
Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nėra užvesta byla I-4024-821/2017, vadinasi, ir L. R. nėra tokios bylos proceso dalyvis. Iš byloje pateiktos advokato Pauliaus Bružo pareiškėjui L. R. 2017 m. lapkričio 16 d. išrašytos sąskaitos akivaizdu, kad skundo parengimo bei atstovavimo byloje teisinės paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos būtent Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje byloje Nr. I-4024-281/2017. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įrodomas tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas bei jų realų apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais (pvz., sąskaitomis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais apskaitos dokumentais), kurie gali būti išrašomi ir po teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-672/2011; 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012 ir kt.).
Sprendžiant, ar išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atitinka priteistinoms išlaidoms keliamus kriterijus (su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir realios išlaidos), vertinamos ne tik konkrečios sąskaitos ir jų apmokėjimo dokumentai, bet ir sudarytos teisinės pagalbos sutartys, tačiau kiekvienoje byloje atstovų suteiktos teisinės paslaugos turi būti vertinamos visos bylos kontekste, nes procesinio dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose yra atliekami atsižvelgiant į visos bylos proceso eigą bei kontekstą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo nesivadovauti į bylą pateikta sąskaita bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu lėšų pervedimo nurodymu. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo įtarimų dėl pareiškėjo atstovavimo aplinkybių, jis turėjo teisę tokių duomenų paprašyti papildomai, o ne savaime atmesti atstovavimo sutarties sudarymo anksčiau nei 2017 m. spalio 31 d. galimybę, ypač bylos kontekste vertindamas 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2017/11/16 pateiktą informaciją.
Juo labiau, kad, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, sutartis, kuria advokatui Pauliui Bružui pavesta pareiškėjo vardu surašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl institucijos atsisakymo nagrinėti skundą, buvo sudaryta 2017 m. birželio 5 d. (b. l. 77). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios į bylą pateiktos atstovavimo sutarties išrašo, kurio forma iš esmės analogiška anksčiau į bylą pateiktos 2017 m. spalio 31 d. atstovavimo sutarties išrašui, teisingumu.
Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė pats, kadangi pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, tačiau pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas jokiose kitose bylose Vilniaus apygardos administraciniame teisme nuo 2017 m. birželio 5 d. nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo argumentai dėl pareiškėjo pateiktos 2017 m. birželio 5 d. atstovavimo sutarties turinio neapibrėžtumo.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies, kuria pareiškėjas prašė atlyginti išlaidas už skundo surašymą ir atstovavimą teisme. Nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas teikia atskirąjį skundą būtent dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta jam priteisti dalį jo prašytų bylinėjimosi išlaidų, taip pat į proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, šią pareiškėjo prašymo dalį nagrinėja iš esmės.
Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).
Kaip minėta, patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia 2017 m. lapkričio 16 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2017/11/16 bei 2018 m. sausio 4 d. atliktu minėtoje sąskaitoje nurodytos sumos (200 Eur) mokėjimo nurodymu. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė (išsiuntė registruotu laišku) 2017 m. birželio 7 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2016 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 822,80 Eur. Taigi maksimali už skundo parengimą priteistina suma yra 2 057 Eur (2,5 × 822,80 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.2 p.). Pareiškėjo prašoma atlyginti 200 Eur suma yra ženkliai mažesnė už maksimalią priteistiną sumą, mažinti šią sumą dar labiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Kaip pagrįstai 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4024-281/2017 pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies (patenkinti du iš trijų reikalavimų), todėl pareiškėjas turi teisę iš atsakovo gauti 66,67 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas dėl to ginčo nekelia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo Departamento už administracinėje byloje Nr. I-4024-281/2017 parengtą skundą priteistina 133,34 Eur (200 Eur × 66,67 proc.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjui 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2017/11/16 nurodytą 200 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, tenkintinas iš dalies, pakeičiant šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį bei priteisiant pareiškėjui iš Departamento 133,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį.
Priteisti pareiškėjui ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 133,34 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir trisdešimt keturis centus) už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė