e95b7b4e-447a-42a4-818b-2e00e33f5b99 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Kęstutis Venckus AdmTeisėja Gražina Kazilionienė             Administracinio teisės pažeidimo byla             Nr. ATP-377-719/2016             Proceso Nr. 4-08-3-01269-2016-2             Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R.

I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,nustatė:Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė PažeidėjÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutine nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 10 d. apie 15.55 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį atbuline eiga sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitÄ stovintį automobilį, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties; panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jam paskirta galutinė nuobauda.

Jis dėsto apie teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, cituoja ATPK 130 straipsnio 1 dalį, skundžiamÄ nutarimÄ . Pažeidėjas pripažįsta, kad nurodytu laiku vairavo automobilį ir galėjo kliudyti stovintį automobilį, tačiau tvirtina to nepajutęs, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo sÄ Å¾iningai klysdamas, o apie eismo įvykį sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Nurodo, kad jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikÅ¡mis, nes automobiliai apgadinti nežymiai, pasitraukdamas iÅ¡ eismo įvykio vietos policijos pareigÅ«nams nesutrukdė iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, jis geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais.

Taip pat Pažeidėjas teigia, kad jis nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už sukeltÄ eismo įvykį, nes tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos jam nebuvo jokio tikslo – jis buvo blaivus, niekur neskubantis, padarė nedidelę žalÄ , transporto priemonė apdrausta privalomuoju draudimu ir techniÅ¡kai tvarkinga. Atsižvelgdamas į tai Pažeidėjas mano, kad objektyvios aplinkybės – padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis, jo veiksmai įvykio vietoje ir kt. nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis galėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis ir tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo vietos, todėl nubausdamas jį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ , kuris turi bÅ«ti pakeistas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikÅ¡mingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.Apeliacinis skundas atmetamas.Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sÄ mone.

Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Byloje esantys duomenys – Pažeidėjo paaiÅ¡kinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, vaizdo įraÅ¡as, nukentėjusio asmens paaiÅ¡kinimas bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Pažeidėjas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik tuo metu Pažeidėjo teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas.

Å ių aplinkybių Pažeidėjas neginčija. Savo kaltę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jis neigia iÅ¡ esmės tvirtindamas, kad iÅ¡kart po eismo įvykio jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, nes nepajuto kliudęs stovintį automobilį. Tačiau tokiÄ Pažeidėjo versijÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. PeržiÅ«rėjus jį matyti, kad įvykio metu Pažeidėjas, vairuodamas automobilį, važiuodamas juo atbuline eiga ir sukdamas į deÅ¡inę, priekine kairiÄ ja jo vairuoto automobilio dalimi kliudo stovinčio automobilio galinę deÅ¡inę dalį.

Tuo metu Pažeidėjo vairuoto automobilio langai buvo praviri. Po automobilių kontakto stovintis automobilis akivaizdžiai sujuda. Tačiau Pažeidėjas net nepristabdęs baigia manevrÄ ir nedelsdamas iÅ¡važiuoja iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu lengvuoju automobiliu kliudyti kitÄ lengvÄ jį automobilį ir jį sujudinti to nepajutus bei pro atvirus automobilio langus neiÅ¡girdus automobilių kontakto metu tarpusavyje besitrinančių detalių sukelto garso, yra sunkiai įsivaizduojama.

Visa tai patvirtina, kad iÅ¡kart po eismo įvykio Pažeidėjas turėjo ir galėjo suprasti, jog įvykio metu jis sugadino svetimÄ automobilį ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ kitam asmeniui, todėl nagrinėjamu atveju eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens ar jo atstovo, Pažeidėjas negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. NežiÅ«rint to, pažeisdamas KET reikalavimus Pažeidėjas sÄ moningai ir tikslingai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės (pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos jis neketino iÅ¡vengti atsakomybės, nes buvo blaivus, niekur neskubantis, padarė nedidelę žalÄ , transporto priemonė apdrausta privalomuoju draudimu ir techniÅ¡kai tvarkinga) Pažeidėjo kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos neeliminuoja.Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutarimÄ .

Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys patvirtina Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas. Apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir R.

I. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.Teisėjas             Artūras Ridikas