Legislator Case Law & Legislation
e95a5540-623b-435b-9103-3e23ca039b2f AI generated

e95a5540-623b-435b-9103-3e23ca039b2f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e95a5540-623b-435b-9103-3e23ca039b2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Adm NuoraÅ¡as Adm. byla Nr. ATP-1057-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01089-2013-8                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. spalio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Å .

Legislator headnote

AI generated

e95a5540-623b-435b-9103-3e23ca039b2f · Vilniaus apygardos teismas: Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ . Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ta aplinkybė, kad daugiau kaip po 2 valandų 40 minučių pakartotinai patikrinus, apelianto kraujyje alkoholio nerasta, pažeidimo esmės nepaneigia ir veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Apeliantas pažymi, jog jis buvo vartojęs vaistÄ â€žpertusinÄ sirupÄ â€œ.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm NuoraÅ¡as Adm. byla Nr. ATP-1057-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01089-2013-8                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. spalio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Å .

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo Å . T. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, n u s t a t ė :Å . T. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 23 d., 18.17 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Å venčionių gatvėje, bÅ«damas neblaivus (0.68 promilės), vairavo G. T. vardu registruotÄ automobilį „Renault 19“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas Å .

T. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimÄ ir jam naujÄ administracinę nuobaudÄ : vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , nevertino visų byloje esančių aplinkybių. Apeliantas pažeidimo tyrimo metu ir teisme nurodė, kad vartojo alkoholį dienÄ prieÅ¡, manė, kad yra blaivus, todėl ir vairavo transporto priemonę.

Apeliantas pažymi, jog jis teismui taip pat nurodė, jog buvo vartojęs vaistÄ â€žpertusinÄ sirupÄ â€œ. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ vaisto „pertusino sirupo“ informacinio lapo turinio matyti vaisto „pertusino sirupo“ sudėtis: „Šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 8 tÅ«rio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 0.8 g dozėje (10 ml), tai atitinka 16 ml alaus, 6,7 ml vyno“. Apeliantas nurodo, kad jis dienÄ prieÅ¡ tikrinant neblaivumo (girtumo) laipsnį vartojo itin maÅ¾Ä kiekį alkoholio, todėl net neįtarė, jog 2013-07-25 yra lengvo girtumo laipsnio (0,68 promilės neblaivumas) ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Apeliantas mano, kad lemiamÄ Ä¯takÄ jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo vaisto „pertusino sirupo“ vartojimas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas nevertino minėtos aplinkybės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nuo 2006 metų yra Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ savanoris.

Kaip matyti iÅ¡ 2013-07-22 Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ rekomendacijos, apeliantas dalyvauja „Maisto banko“ akcijose, turi daug patirties savanoriaujant su neįgaliais žmonėmis, supranta jų poreikius ir žino tinkamiausius bÅ«dus iÅ¡ dalies juos patenkinti, puikiai užmezga ryšį su žmonėmis, lanksčiai reaguoja į susiklosčiusias situacijas, moka racionaliai iÅ¡spręsti kylančius sunkumus, prireikus stabilizuoti situacijÄ . Taip pat apeliantas padeda neįgaliesiems apsirÅ«pinti maisto produktais, kompensacine technika, higienos priemonėmis ir visa tai atlieka laisvu nuo darbo laiku ir naudodamasis savo transporto priemone.

Atsižvelgiant į tai, apeliantui užsiimant savanoriÅ¡ka ir visuomenei naudinga veikla reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas taip pat pažymi, kad gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Å is faktas taip pat patvirtintas minėtame 2013-07-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis ATPK 31 str. 1 punktu, kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis laikytinas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimÄ lengvinančia aplinkybe. Apeliacinis skundas netenkinamas. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.Nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARCK-0008 2013-06-23, 18.17 val., Å . T. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas (b. l. 6). Patikros sertifikate Nr. 1239665 nurodyta, kad alkoholio matuokliui, kuriuo buvo atliekamas Å . T. neblaivumo patikrinimas, yra nustatyta leistina paklaida ± 1,7 procentai (b. l. 4). Ä®vertinus galimÄ matavimo prietaiso paklaidÄ , Å .

T. iÅ¡kvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,66844 promilės, t. y. siekė ir virÅ¡ijo ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ minimalaus neblaivumo laipsnio dydį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 5937(01) užfiksuota, kad Å . T. kraujyje, paimtame 2013-06-23, 21.00 val., t. y. praėjus daugiau nei 2 valandoms 40 minučių nuo administracinėn atsakomybėn traukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, nebuvo rasta etilo alkoholio (b. l. 12).

IÅ¡ Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 868 matyti, kad Å . T. 2013-06-23 21:05 val. alkotesteriu nustatytos 0,00 promilės, 21:20 val. – 0,00 promilės alkoholio, t. y. praėjus daugiau nei 2 valandoms nuo vairavimo neblaiviam nustatymo. Priklausomybės ligų centre kraujas tyrimui paimtas 2013-06-23, 21.00 val., ir atlikus jo tyrimÄ nustatyta, kad Å . T. kraujyje etilo alkoholio nerasta bei padaryta iÅ¡vada, kad jis yra blaivus (b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo iki medicininės apžiÅ«ros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ . Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ta aplinkybė, kad daugiau kaip po 2 valandų 40 minučių pakartotinai patikrinus, apelianto kraujyje alkoholio nerasta, pažeidimo esmės nepaneigia ir veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Apeliantas pažymi, jog jis buvo vartojęs vaistÄ â€žpertusinÄ sirupÄ â€œ.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ vaisto „pertusino sirupo“ informacinio lapo turinio matyti vaisto „pertusino sirupo“ sudėtis: „Šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 8 tÅ«rio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 0.8 g dozėje (10 ml), tai atitinka 16 ml alaus, 6,7 ml vyno“. Apeliantas nurodo, kad jis dienÄ prieÅ¡ tikrinant neblaivumo (girtumo) laipsnį vartojo itin maÅ¾Ä kiekį alkoholio, todėl net neįtarė, jog 2013-07-25 yra lengvo girtumo laipsnio (0,68 promilės neblaivumas) ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Apeliantas mano, kad lemiamÄ Ä¯takÄ jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo vaisto „pertusino sirupo“ vartojimas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas nevertino minėtos aplinkybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad tyrimo metu pirminiame paaiÅ¡kinime suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Å . T. nurodė, jog įvykio dienÄ alkoholio nevartojo, buvo muzikos festivalyje, jautėsi blaivus, netikėjo, kad įpÅ«s. Nurodė, kad labai gailisi (b. l. 2). VersijÄ , kad lemiamÄ Ä¯takÄ jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo vaisto „pertusino sirupo“ vartojimas, Å . T. iÅ¡kėlė tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad Å . T. nenurodė, kad minėtus vaistus vartojo prieÅ¡ pat jo neblaivumo patikrinimÄ ir tai galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams.

Todėl tokia apelianto keliama versija atmetama, kaip neįtikima. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, policijos pareigÅ«nai laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija Å . T. iÅ¡kvėptame ore virÅ¡ijo 0,4 promilės, jie pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas Å . T. neblaivumas, bÅ«tų naudojamas ne pagal instrukcijÄ ar turėtų kokių nors gedimų. Taip pat nėra duomenų, kad Å . T. ir jo blaivumÄ tikrinusius policijos pareigÅ«nus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog Å . T. 2013 m. birželio 23 d., 18.17 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Å venčionių gatvėje, bÅ«damas neblaivus (0.68 promilės), vairavo G.

T. vardu registruotÄ automobilį „Renault 19“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. Dėl nuobaudos Å¡velninimo.Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad jis nuo 2006 metų yra Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ savanoris, dalyvauja „Maisto banko“ akcijose, padeda neįgaliesiems apsirÅ«pinti maisto produktais, kompensacine technika, higienos priemonėmis ir visa tai atlieka laisvu nuo darbo laiku ir naudodamasis savo transporto priemone.

Atsižvelgiant į tai, apeliantui užsiimant savanoriÅ¡ka ir visuomenei naudinga veikla reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas taip pat pažymi, kad gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Å is faktas taip pat patvirtintas minėtame 2013-07-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis ATPK 31 str. 1 punktu, kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis laikytinas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimÄ lengvinančia aplinkybe. Apeliantas praÅ¡o, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantÄ kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti Å¡ios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ , taikant ATPK 301 str., mažinti apeliantui paskirtÄ nuobaudÄ , byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudÄ jau įvertinta Å . T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimÄ (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartÄ jos vertinti nėra pagrindo.

Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jam užsiimant savanoriÅ¡ka ir visuomenei naudinga veikla reikalingas vairuotojo pažymėjimas, reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Å .

T. padarė Å¡iurkÅ¡tų administracinį teisės pažeidimÄ transporto srityje, t. y. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas pakankamai ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pastebėtina, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 8-9), matyti, kad Å . T. jau yra baustas už vairavimÄ neblaiviam, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, rodo, kad Å . T. atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams.

Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, Å . T. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimas Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistu.Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å . T. pažeidimas yra visiÅ¡kai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Å . T. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                       Angelė IkasalienėNuoraÅ¡as tikras :Teisėja                                                                                                              Angelė Ikasalienė