2018-11-06 Nr. AB-19763-3-62-3-01811-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-734-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01811-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno žydų religinei bendruomenei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjos 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno religinei bendruomenei“ ir sklypo detalų planą arba žemės valdos projektą, kurių pagrindu buvo priimtas 2018 m. kovo 8 d. įsakymas, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. 2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ir nutarta, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį jį sumokėjusiam asmeniui.

3. Teismas pažymėjo, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, priimta byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).

4. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.), kuriuo neatlygintinai Kauno žydų religinei bendruomenei suteiktas nuosavybėn 1204 kv. m (0,1204 ha) ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bei prašo panaikinti sklypo detalų planą arba žemės valdos projektą, kurių pagrindu buvo priimtas minėtas įsakymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimas reiškiamas remiantis civilinio teisinio pobūdžio argumentais. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas įsakymas, kuriuo buvo suformuotas trečiojo asmens sklypas, pažeidė jos žemės sklypo ribas, t. y. skundžiamu įsakymu religinei bendruomenei buvo suteiktas visas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių, t. y. į pareiškėjos, teisėtus interesus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 str. 1 d.). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Be to, pareiškėja iš esmės ginčija akto, priimto NŽT dalyvaujant sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose (dėl atitinkamo valstybinės žemės sklypo suteikimo neatlygintinai (panaudos)), teisėtumą. Tuo tarpu šie teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėja kelia ginčą (panaudos teisiniai santykiai), yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, taigi ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

5. Atsižvelgęs į tai, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas kartu akcentavo, kad pareiškėja taip pat prašo panaikinti sklypo detalų planą arba žemės valdos projektą, kurių pagrindu buvo priimtas minėtas 2018 m. kovo 8 d. įsakymas. Tačiau ginčijamas sklypo detalus planas ar žemės valdos projektas negali būti savarankiški administracinės bylos dalykai, jie yra sudėtinė ginčijamo įsakymo dalis, todėl ir šioje dalyje skundą atsisakytina priimti tuo pačiu pagrindu. Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nurodė, kad atsisakius priimti skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. 6. Pareiškėja, nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos skundą arba perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai atsisakė priimti administracinio teismo kompetencijai teismingą skundą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo esminis klausimas yra NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.) teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos teigimu, tai yra viešojo administravimo santykių sritis, todėl dominuojantys santykiai yra administraciniai santykiai, o ne civiliniai. Taigi, priešingai, nei skundžiamoje nutartyje sprendė teismas, pagal pareiškėjos skundą byla yra nagrinėtina administraciniame teisme, kadangi bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose. Pareiškėja akcentuoja, kad jos skundžiamas įsakymas yra priimtas atsakovo (institucijos) vykdant jam įstatymu pavestas viešąsias funkcijas valstybinės žemės reformos srityje. Skundžiamas įsakymas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes (nepagrįstai apribojama galimybė disponuoti turimu turtu), kurių nebūtų, jei atsakovas, vykdydamas jam pavestas viešąsias funkcijas žemės reformos srityje, būtų veikęs teisėtai ir pagal įstatymo reikalavimus. Pareiškėja nurodo, jog ji nekelia ginčo tarp privačių asmenų dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o ginčija viešojo administravimo subjekto (NŽT Kauno miesto skyriaus) priimtą sprendimą, pastarajam veikiant valstybinės žemės reformos, t. y. viešojo administravimo, srityje. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog ginčijamas aktas yra priimtas NŽT dalyvaujant sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose (dėl atitinkamo valstybinės žemės sklypo suteikimo neatlygintinai (panaudos)), kadangi atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, veikė pagal jam deleguotą kompetenciją įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, be to, ginčijamu įsakymu sklypas suteiktas nuosavybėn, o ne panaudos pagrindais. Taigi, pareiškėjos manymu, šiuo atveju teismas neįsigilino į ginčo esmę, neteisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Pareiškėja skunde, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno religinei bendruomenei“ ir sklypo detalų planą arba žemės valdos projektą.

9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, todėl atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

10. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla teisminga administraciniam teismui.

11. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai (7 straipsnio 2 dalis).

12. Iš pacituotų Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad religinėms bendrijoms suteikiami nuosavybėn neatlygintinai tokie žemės sklypai, kurie: 1) yra prie jų nuosavybės teise šiuo metu turimų pastatų ir kitų statinių; 2) yra naudojami turimiems nuosavybės teise pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti; 3) kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tokioms religinėms bendruomenėms, kurios veikė iki veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Taigi minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis tam tikra apimtimi yra įgyvendinamas nekilnojamojo turto atkūrimas religinėms bendrijoms.

13. Iš ginčijamo NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.) matyti, kad juo, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Kauno žydų religinei bendruomenei buvo neatlygintinai, o ne panaudos pagrindais, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, suteiktas 1 204 kv. m (0,1204 ha) ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

14. Pareiškėja reiškia reikalavimą panaikinti minėtą NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.). Šis įsakymas yra priimtas atsakovui vykdant viešąsias funkcijas viešojo administravimo srityje, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

15. Atsižvelgusi į tai, kad dominuojantys santykiai yra administraciniai santykiai, o ne civiliniai santykiai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos J. M. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė