2019-05-15 Nr. AB-11340-3-61-3-01333-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-439-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01333-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (6–1)9R-941 „Dėl prašyme išdėstytos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) ištirti Departamento vyriausiosios specialistės R. Ž. išduoto 2013 m. spalio 4 d. dokumento apie A. B. kaip norminio akto teisėtumą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėti ginčijami dokumentai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams.

2. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas, kuriuo atsakyta į jos 2017 m. kovo 23 d. prašymą, buvo parengtas nekompetentingai, jis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų, jame remiamasi neegzistuojančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtintų Vaiko globos organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14.5 papunkčio apribojimais. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepastebėjo, kad 2013 m. spalio 4 d. dokumente apie A. B. klaidingai įrašyta apie apribojimus, nors Nuostatuose nėra ir nebuvo jokių apribojimų. Šiuos apribojimus išsigalvojo R. Ž., kuri juos įrašė į 2013 m. spalio 4 d. dokumentą. Pareiškėja tvirtino, kad užsienio teismas 2013 m. spalio 9 d. išdavė leidimą jai ir visoms bylos šalims susipažinti su visais duomenimis apie A. B.. R. Ž. išgalvotas dokumentas padarė didžiulę žalą pareiškėjai ir jos vaikui, kadangi jos sūnus yra paverstas kankiniu ir kankinamas psichikos sutrikimų turinčio A. B., kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl labai sunkių nusikaltimų prieš jos sūnų. Pareiškėjai neramu dėl savo sūnaus sveikatos ir gyvybės.

3. Atsakovas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog į Nuostatus yra perkeltas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje įtvirtintas apribojimas tapti vaiko globėju (rūpintoju) – jei asmuo yra teistas už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į registre tvarkomus duomenis apie A. B. ir minėtus Civiliniame kodekse bei Nuostatuose įtvirtintus apribojimus, susijusius su siekiančio tapti vaiko globėju (rūpintoju) asmens teistumu už tyčinius nusikaltimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateiktas registro išrašas, kurio pavyzdinė forma nustatyta Departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5V-67 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 priede, su formuluote: „Informuojame, kad duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo neteiktini, kadangi registre esantys duomenys nėra susiję su Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 nutarimu Nr. 405 (Žin., 2002, Nr. 35-1275; 2012, Nr. 80-4165) 14.5 punkto nuostata išdėstytais apribojimais“. Ši formuluotė, kuri automatiškai sugeneruojama prašymų / išrašų rengimo ir išdavimo posistemyje, naudojama tais atvejais, kuomet teisės aktas, kurio pagrindu rengiamas registro išrašas, nenumato kitų registre tvarkomų duomenų nei nustatyta teisės akte teikimo, todėl nesuteikia teisės duomenų gavėjui juos gauti. A. B. atveju registre tvarkyti duomenys apie jį nebuvo susiję su galiojančiu teistumu už tyčinius nusikaltimus. Atsakovo teigimu, jam buvo persiųstas pareiškėjos 2017 m. kovo 23 d. prašymas, skirtas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Departamentas, pagal kompetenciją įvertinęs prašyme išdėstytus faktus, pateikė pareiškėjai 2017 m. balandžio 11 d. atsakymą Nr. (6-1)9R-941 (Sprendimą). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. spalio 4 d. registro išrašas Nr. 9R-A-20330, pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, vadovaujantis Nuostatų 14.5 papunkčiu, yra teisingas, teisės aktai nebuvo pažeisti.

5. Pareiškėja 2017 m. gegužės 25 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą nurodė su juo nesutinkanti, jį laikė neteisėtu, nepagrįstu ir nemotyvuotu. Jos teigimu, atsakovas klaidinančiai nurodė, jog 2013 m. spalio 4 d. pažyma buvo išrašyta pagal Taisyklių 17 priedą, kadangi tokios formuluotės 17 priede nėra, tokia pažymos forma išvis nėra patvirtinta.

6. Pareiškėja 2017 m. birželio 19 d. prašyme nurodė, jog A. B. yra dirbęs kartu su buvusiu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju V. B. ir gali būti jo giminė, pakartojo, kad atsakovas nuslėpė informaciją apie visus A. B. teistumus, kriminalinius išrašus, įspėjimus. Taip pat prašė išreikalauti medžiagą, kurią Departamentas teikė Lietuvos apeliaciniam teismui apie A. B..

7. Pareiškėja 2017 m. birželio 19 d. prašymu prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą atlikti Departamento tarnybinį patikrinimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nurodė, kad A. B. galbūt seksualiai prievartauja jos sūnų, ir prašė išreikalauti jos nurodytą tai patvirtinantį vaizdo įrašą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi minėtas prašymas atsižvelgiant į jo procesinį pobūdį, įvertintas kaip patikslintas skundas ir jį buvo atsisakyta priimti (t. I, b. l. 132).

8. Pareiškėja 2017 m. birželio 22 d. prašymu prašė ją apklausti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, paaiškino negalinti grįžti į Lietuvą dėl vykdomo politinio susidorojimo su ja ir jos šeima. Pastarasis prašymas buvo gautas po to, kai pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą iš esmės ir nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2017 m. birželio 22 d.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. I. skundą.

10. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. spalio 3 d. paklausimu Nr. 19-10-2627 kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti duomenis apie A. B., prašymą grindė Nuostatų 14.5 papunkčiu. Departamento 2013 m. spalio 4 d. parengtame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, jog duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo neteiktini, kadangi registre esantys duomenys nėra susiję su Nuostatų 14.5 papunkčio nuostata išdėstytais apribojimais.

11. Pareiškėja su 2017 m. kovo 23 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką ir Lietuvos Respublikos Seimo kanclerį, prašydama panaikinti Departamento specialistės parengtą 2013 m. spalio 4 d. dokumentą ir jį paskelbti negaliojančiu, įpareigoti Departamentą neklastoti dokumentų, skubiai pateikti duomenis apie A. B. pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Departamentas 2017 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. (6–1)9R-941 nurodė, jog jis, teikdamas 2013 m. spalio 4 d. išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo ir registre sukauptus duomenis apie A. B., nepažeidė Nuostatų, todėl nėra pagrindo įtarti, kad Departamento tarnautojai padarė tarnybinį nusižengimą. Sprendime pareiškėja buvo informuota ir apie tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, duomenys apie asmenį teikiami tik gavus asmens rašytinį sutikimą, todėl Departamentas negali pateikti registro ir administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. B..

12. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, priėjo išvadą, kad Departamentas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. spalio 3 d. paklausimą Nr. 19-10-2627 ir nustatęs, jog registre tvarkomi duomenys apie A. B. nėra susiję su galiojančiu teistumu už tyčinius nusikaltimus, taigi nėra susijęs su Nuostatų 14.5 papunktyje nustatytais ribojimais tapti vaiko globėju (rūpintoju), kitų duomenų, nesusijusių su Nuostatų 14.5 papunktyje nustatytais ribojimais, neturėjo pareigos teikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Taigi, atsakovas Sprendime teisėtai ir pagrįstai nenustatė, jog teikiant 2013 m. spalio 4 d. išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo ir registre sukauptų duomenų apie A. B. nebuvo pažeisti Nuostatai, ir konstatavo, jog nėra pagrindo įtarti, kad Departamento tarnautojai padarė tarnybinį nusižengimą.

13. Teismas pažymėjo, jog Departamento 2013 m. spalio 4 d. išrašas apie A. B. nėra norminis administracinis aktas, nes jame nėra nustatytų elgesio taisyklių, skirtų individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, juo yra pateikiama tam tikro turinio informacija, todėl šio išrašo tyrimas pagal norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo taisykles negalimas. Teismui nekilo abejonių dėl ginčijamų dokumentų atitikties Konstitucijai, todėl jis nusprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ginčijami aktai neprieštarauja Konstitucijai. Be to, akcentuota, jog Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirtas individualių administracinių aktų atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams tyrimas.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

III. 15. Pareiškėja A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti jo skundą, taip pat iš Departamento priteisti jai ir jos atstovaujamam sūnui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą po šimtą milijardų eurų, o teismui nusprendus rengti žodinį teismo posėdį, prašo ją apklausti nuotoliniu būdu.

16. Pareiškėja tvirtina, kad teismo posėdyje nebuvo nagrinėtas jos pateiktas atsiliepimas, ji nebuvo apklausta (netenkintas prašymas ją apklausti nuotoliniu būdu). Pareiškėja pakartoja savo argumentus, kad A. B. turi teistumą, jis yra netinkamas tapti vaiko globėju, kad 2013 m. spalio 4 d. pažymoje nurodyta melaginga informacija ir kad 2013 m. spalio 9 d. teismo leidimas gauti A. B. duomenis iki šiol nėra įvykdytas. Pareiškėjos nuomone, 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus įstatymui, privaloma pateikti informaciją apie visus A. B. teistumus. Be to, pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, be jos sutikimo teikdamas duomenis apie pareiškėją A. I. (ankstesnė pavardė – B.) ir jos šeimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ypač nuslepiant faktą, kad pareiškėja niekada nebuvo teista. Pareiškėjos vertinimu, 2013 m. spalio 4 d. išrašo tyrimas pagal norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo taisykles yra galimas, nes Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad tokios pažymos generuojamos automatiškai, jos yra sugeneruojamos žmonių grupei, todėl jomis yra daroma žala daugybei vaikų. Ginčijami dokumentai neatitinka Konstitucijos nuostatų, nes nėra patvirtintas tokios pažymos pavyzdys. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė rašytinius skundus/kopijas Įvaikinimo tarnybai ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, prašė juos paskirti trečiaisiais asmenimis. Papildomus dokumentus taip teikė 2018 m. rugpjūčio 10 d., lapkričio 5 d., 2019 m. gegužės 2 d. ir gegužės 6 d.

17. Atsakovas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas pažymi, jog, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsniu, teikiant registro duomenis savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams vaikų globos nustatymo tikslais duomenų subjekto sutikimas nereikalingas. Atsakovui neaišku, apie kokį 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusį įstatymą užsimena pareiškėja, tačiau jis nurodo, kad 2017 m. sausio 1 d. pasikeitė Nuostatai, bet ir po šių pakeitimų nebūtina teikti duomenis apie neatsargius nusikaltimus, net ir galiojant teistumui. Atsakovas pažymi, kad 2013 m. spalio 3 d. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateikti duomenys ne apie pareiškėjos teistumą, o apie jos atžvilgiu pradėtus du ikiteisminius tyrimus. Atsakovas paaiškina pažymų ir išrašų rengimo tvarką, teigia, kad, atsižvelgiant į teikiamų duomenų apimtį ir atitinkamą taikytiną teisės aktą, konkretaus dokumento forma gali skirtis nuo Taisyklių prieduose nustatytos pavyzdinės dokumentų formos. Atsakovas taip pat pakartoja savo argumentus, pagrindžiančius jo poziciją, kad pareiškėjos pageidaujami duomenys apie A. B., tvarkomi registre, nebuvo pateikti, nes Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui nebuvo suteikta teisė juos gauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Informatikos ir ryšių departamento 2017 m. balandžio 11 d. rašto (Sprendimo) Nr. (6–1)9R-941 „Dėl prašyme išdėstytos informacijos“, Departamento 2013 m. spalio 4 d. parengto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Administracinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Departamento 2017 m. balandžio 11 d. rašto (Sprendimo) Nr. (6–1)9R-941 „Dėl prašyme išdėstytos informacijos“ panaikinimo, dėl Departamento 2013 m. spalio 4 d. parengto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį teisėtumo kaip norminio akto ištyrimo, dėl Departamento 2017 m. balandžio 11 d. rašto (Sprendimo) Nr. (6–1)9R-941 ir Departamento 2013 m. spalio 4 d. išrašo ištyrimo dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įpareigojimo atlikti Departamento tarnybinį patikrinimą, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

21. Pareiškėja, apeliaciniame skunde prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, jos skundą tenkinti, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad teismas neįvertino jos atsiliepime į atsakovo atsiliepimą į skundą nurodytų argumentų, nepagrįstai netenkino prašymo dėl jos apklausos nuotoliniu būdu; teigė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. turi būti teikiama informacija apie visus fizinio asmens, ketinančio tapti vaiko globėju, teistumus; teismas nepagrįstai nevertino Departamento padarytų asmens duomenų teikimo pažeidimų, padarytų teikiant informaciją apie pareiškėją ir jos šeimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui; nepagrįstai atsisakė atlikti Departamento 2013 m. spalio 4 d. parengto išrašo kaip norminio akto teisėtumo tyrimą; akcentavo, kad ginčijami dokumentai neatitinka Konstitucijos. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė rašytinius skundus / kopijas Įvaikinimo tarnybai ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, prašė juos paskirti trečiaisiais asmenimis. Pareiškėja papildomus dokumentus apeliacinės instancijos teismui teikė ir 2018 m. rugpjūčio 10 d., lapkričio 5 d., 2019 m. gegužės 2 d. bei gegužės 6 d.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų 140 str. 2 d.).

23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

24. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju visos bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant kilusį ginčą, nustatytinos remiantis rašytiniais įrodymais, pateiktais byloje, todėl skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra būtina. Tuo pačiu pasisakydama dėl apeliantės argumento, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė jos nuotoliniu būdu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks prašymas buvo pateiktas 2017 m. birželio 22 d., jau po teismo posėdžio 2017 m. birželio 19 d., kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl teismas dėl objektyvių priežasčių negalėjo jo svarstyti.

25. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėta, kad pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu bei vėliau – 2018 m. rugpjūčio 10 d., lapkričio 5 d., 2019 m. gegužės 2 d. ir 6 d., pateikė papildomus duomenis, kurie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja nėra nurodžiusi argumentų, kaip šie duomenys susiję ginčo dalyku, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nors dalimi dokumentų pareiškėja disponavo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi ir tai, kad pateikti duomenys nėra susiję su ginčijamu atsakovo sprendimu bei atsisakymo teikti informaciją pagrįstumu (t. y. su bylos nagrinėjimo dalyku), bei aplinkybę, kad dalis dokumentų apskritai neegzistavo byloje pareiškėjos ginčijamų sprendimų priėmimo metu, papildomai pateiktų duomenų neprideda prie nagrinėjamos bylos.

26. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Informatikos ir ryšių departamento 2017 m. balandžio 11 d. raštą (Sprendimą) Nr. (6–1)9R-941 „Dėl prašyme išdėstytos informacijos“, kuriuo Departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstą pareiškėjos prašymą „Dėl R. Ž. 2013 m. spalio 4 d. suklastotos pažymos apie A. B. paskelbimo negaliojančia dėl viešo intereso“, nustatė, jog Informatikos ir ryšių departamentas, teikdamas 2013 m. spalio 4 d. išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo ir registre sukauptus duomenis apie A. B. teistumą už tyčinius nusikaltimus Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, nepažeidė, todėl nėra pagrindo įtarti, kad Informatikos ir ryšių departamento tarnautojai padarė tarnybinį nusižengimą. Papildomai pareiškėja buvo informuota apie tai, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, duomenys apie asmenį teikiami tik gavus asmens rašytinį sutikimą, todėl Informatikos ir ryšių departamentas negali pateikti registro ir administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. B. (I t., b. l. 53). Pareiškėja taip pat prašė ištirti Departamento išduoto 2013 m. spalio 4 d. dokumento kaip norminio teisės akto teisėtumą; kreiptis į konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėti dokumentai neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės nutarimams.

27. Pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. prašymu „Dėl R. Ž. 2013 m. spalio 4 d. suklastotos pažymos apie A. B. paskelbimo negaliojančia dėl viešojo intereso“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prašydama panaikinti Informatikos ir ryšių departamento specialistės R. Ž. parengtą 2013 m. spalio 4 d. dokumentą ir jį paskelbti negaliojančiu, nes jis suklastotas, nurodyti duomenų teikimo apribojimai, kurių nebuvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 14.5 papunktyje, buvo nuslėpti A. B. labai sunkūs nusikaltimai; R. Ž. neužtikrino Registro išrašų ir Registro duomenų pagrindu parengtų pažymų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka duomenų gavėjams, neatliko savo pareigų ir padarė tarnybinį nusižengimą; dokumento suklastojimas pareiškėjai ir jos sūnui V. sukėlė sunkias pasekmes, nes vaiko globa buvo perduota A. B.; nurodė, kad ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas prašydama panaikinti suklastotą pažymą; prašė įpareigoti Informatikos ir ryšių departamentą neklastoti dokumentų, skubiai pateikti duomenis apie A. B. pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, atlikti B. A. ir R. Ž. tarnybinius patikrinimus (I t., b. l. 6–11).

28. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19-10-2676 kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą paklausimu „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį ar juridinį asmenį“, kuriame, vadovaudamiesi Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (Žin., 2002, Nr. 35-1275, Nr. 80-4165), 14.5 papunkčio nuostata, prašė pateikti duomenis apie A. B.. Informatikos ir ryšių departamento Teistumo informacijos skyriaus specialistės R. Ž. 2013 m. spalio 4 d. parengtame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį (A. B.) nurodyta, jog duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo neteiktini, kadangi Registre esantys duomenys nėra susiję su Vaiko globos organizavimo nuostatų 14.5 papunkčio nuostata išdėstytais apribojimais (I t., b. l. 54).

29. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo argumentų, nurodytų jos atsiliepime, kuris buvo pateiktas susipažinus su atsakovo atsiliepimu į skundą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje turi būti tiriamos tik tos aplinkybės ir vertinami tik tie argumentai, kurie patenka į teismo priimto pareiškėjos skundo ribas. Šias ribas, atsižvelgiant į ABTĮ 24 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 8 punktų nuostatas, apibrėžia pareikšti skundo reikalavimai ir skundo dalykas, t. y. tos faktinės aplinkybės ir tie teisiniai pagrindai, kurie nurodyti kaip patvirtinantys tikėtiną pareiškėjos teisių pažeidimą ir susiję su prašomais taikyti pažeistų teisių gynimo būdais.

30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti atsakovo Departamento 2017 m. balandžio 11 d. raštą (Sprendimą) Nr. (6–1)9R-941, kuriuo buvo atsakyta į jos 2017 m. kovo 23 d. prašymą „Dėl R. Ž. 2013 m. spalio 4 d. suklastotos pažymos apie A. B. paskelbimo negaliojančia dėl viešojo intereso“. Pareiškėjos prašymo turinys leidžia spręsti, jog savo teisių pažeidimą pareiškėja sieja su Departamento 2013 m. spalio 4 d. išrašo, kuris buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie A. B. teistumą, turiniu. Pareiškėjos teigimu, dokumentas buvo suklastotas, nuslėpti duomenys apie asmens sunkius nusikaltimus, tai lėmė sūnaus globos teisių perdavimą A. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra atsakovo – viešojo administravimo subjekto – veiksmų teisėtumas teikiant informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie A. B. teistumą bei Departamento atsakymo, kuris buvo išdėstytas pareiškėjai 2017 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (6–1)9R-941, teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Pareiškėja Departamento 2013 m. spalio 4 d. parengtos informacijos neteisėtumą grindė aplinkybėmis, kad išraše buvo nurodyti duomenų teikimo apribojimai, kurių nebuvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 14.5 papunktyje, nuslėpti A. B. labai sunkūs nusikaltimai; R. Ž. neužtikrino Registro išrašų ir Registro duomenų pagrindu parengtų pažymų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka duomenų gavėjams, neatliko savo pareigų ir padarė tarnybinį nusižengimą. Taigi į administracinės bylos nagrinėjimo ribas patenka būtent šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, taip pat Departamento atsisakymo 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (6–1)9R-941 teikti pareiškėjai duomenis apie A. B. pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neturėjo tirti aplinkybių, kurios peržengia ginčo ribas, tai reiškia, kad neturėjo nagrinėti tų proceso šalių nurodomų aplinkybių ir argumentų, kurie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat ir tų, kurie buvo pertekliniai, nurodyti pareiškėjos 2017 m. gegužės 25 d. atsiliepime.

32. ABTĮ 135 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pareikšti nauji reikalavimai priteisti jai ir jos atstovaujamam sūnui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (po šimtą milijardų eurų) nebuvo pareikšti ir priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme jie negali būti nagrinėjami. Taip pat apeliacinės instancijos teisme į bylos nagrinėjimą negali būti įtraukiami nauji proceso dalyviai. Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, jie turi proceso šalies teises (ABTĮ 46 str. 2 d., 49 str., 52 str.), tarp jų ir teisę pateikti savo paaiškinimus ir prieštaravimus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimą. Šių proceso dalyvių įtraukimas į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reikštų jų procesinių teisių apribojimą iš esmės, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Įvaikinimą tarnybą ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių. Be to, pareiškėja nenurodė argumentų, kurie pagrįstų, kad skundžiamas teismo sprendimas turėtų įtakos subjektų, prašomų įtraukti trečiaisiais asmenimis, teisėms ir pareigos.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą aspektu, ar buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, kurių nustatymas patenka į nagrinėjamo ginčo ribas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19-10-2676 pateiktą užklausą atsakovo pateikta informacija atitiko Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 1 dalies 6 punkto kriterijus, t. y. nesant duomenų, kad asmuo yra teistas už tyčinius nusikaltimus, duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo nebuvo teikiami. Informacijos teikimas iš minėto registro neatsiejamas nuo tokios informacijos panaudojimo tikslų, taigi ji negalėjo būti teikiama didesne apimtimi negu įstatyme nustatyti jos naudojimo tikslai, ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, jog buvo nurodyta netinkama Nuostatų redakcija (beje, informacijos teikimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 14.6 papunktyje buvo numatyti tapatūs reikalavimai). Tiek dėl neaktualios Nuostatų redakcijos nurodymo, tiek dėl kitų formalaus pobūdžio aplinkybių, kurias pareiškėja akcentuoja kvestionuodama suteiktos informacijos teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo teigti, kad Departamento veiksmai buvo neteisėti, o vyriausios specialistės R. Ž. parengtas 2013 m. spalio 4 d. dokumentas – suklastotas.

34. Kitas reikšmingas ginčo aspektas – Departamento atsisakymo 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (6–1)9R-941 teikti pareiškėjai informaciją apie A. B. pagrįstumas. Atsakovas savo poziciją grindė argumentu, kad, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, duomenys apie asmenį teikiami tik gavus asmens rašytinį sutikimą, todėl Informatikos ir ryšių departamentas negali pateikti registro ir administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. B.. Pareiškėjos niekuo nepagrįsti teiginiai, kad neva buvo nuslėpti A. B. labai sunkūs nusikaltimai bei kad vaiko globos teisės tėvui galėjo būti perduotos neteisėtai, nepaneigia atsisakymo teikti informaciją privačiam asmeniui duomenų teisinės apsaugos pagrindais teisėtumo. Be to, vaiko globos teisių suteikimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl su tuo susiję pareiškėjos argumentai šioje byloje neturi būti nagrinėjami.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo ištirti Departamento 2013 m. spalio 4 d. parengto išrašo apie A. B. kaip norminio akto teisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šis išrašas nėra norminis administracinis aktas, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, kuris nustato, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamu atveju informacijos apie konkretų asmenį suteikimas ar nesuteikimas nėra elgesio taisyklė, skirta individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, todėl negali būti nagrinėjama ABTĮ II skyriaus 1 skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė dėl ginčijamų dokumentų atitikties Konstitucijai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes pareiškėja nėra nurodžiusi argumentų, kuriais galėtų būti grindžiama byloje taikytinų teisės aktų neatitiktis aukštesnės galios teisės aktams ar Konstitucijai; be to, tyrimas dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams (Vyriausybės nutarimams) nėra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstos objektyviai byloje nustatytomis aplinkybėmis ir iš esmės tinkamu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų (Civilinio kodekso 3.269 str., Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 str.) taikymu; byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas laikantis administracinių bylų procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė