Legislator Case Law & Legislation
e95350e2-3bbc-4290-b989-7c96ad3fe605 AI generated

Court dismisses claim to extend inheritance deadline as plaintiff failed to enter inheritance relations legally.

Case Number e95350e2-3bbc-4290-b989-7c96ad3fe605
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request to extend the deadline for accepting an inheritance and to declare the state transfer document invalid. The plaintiff, an heir, argued that the state had improperly accepted the estate after the statutory deadline expired. The court ruled that the plaintiff had not legally entered into inheritance relations and therefore lacked standing to challenge the state's acceptance.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis; CK 5.8 straipsnis: An heir who did not enter inheritance relations in the statutory order or withdraw therefrom cannot challenge the validity of the inheritance acceptance or the state transfer document.

Keywords

AI generated
inheritance acceptance deadline state inheritance transfer heir standing requirements statutory inheritance relations civil code article 5.57

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniai

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-2257-1156/2022 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00061-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.19.2.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11; 3.2.6.13; 3.4.5.19 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 12 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų teisėja Donata Å imkutė, sekretoriaujant RÅ«tai Lazauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. M., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Å velnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims: D. U., Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarei Ingai Navickienei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. A. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsniu pratęsti jai 3 mėnesių terminÄ priimti M. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur, kuri atsirado Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 pagrindu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslinus reikalavimus (DOK-20165) praÅ¡oma: 1.1. pripažinti Å venčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 3 d.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu; 1.2. pratęsti A. M. terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po M. U. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur sumÄ pagal Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtÄ taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011; 1.3. iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ .

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ji yra M. U. anÅ«kė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtino taikos sutartį, pagal kuriÄ D. K. įsipareigojo sumokėti M. U. 160 000 Lt (kas atitinka 46 339,20 Eur). (duomenys neskelbtini) mirė M. U., palikimÄ po jos mirties priėmė valstybė. Nurodė, kad M. U. turėjo du sÅ«nus: A. U. ir V. U., bet abu jie mirė anksčiau nei M. U..

V. U. neturėjo vaikų, o A. U. turėjo du vaikus, t. y. dukrÄ A. (ieÅ¡kovę) ir sÅ«nų D. U. (trečiÄ jį asmenį). Mirus M. U. ji (ieÅ¡kovė) nepriėmė palikimo, nes nežinojo, kad senelė turi kokio nors turto, nes nuo 2013 m. iki 2015 m. senelė gyveno Å venčionių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) namuose, jokio nekilnojamojo turto jau nebeturėjo, gaudavo tik nedidelę apie 200 litų dydžio pensijÄ . Apie 80 procentų pensijos buvo panaudojama apmokėti jos gyvenimÄ globos namuose, o kita dalis – pirkti vaistus ar kitus medikamentus.

Pinigų trÅ«kdavo net bÅ«tiniausiems daiktams, todėl ji, jos motina, brolis bei D. K. lankydami senelę atneÅ¡davo jai reikiamų priemonių, pavyzdžiui, sauskelnių ir pan. Jai buvo žinoma, kad teisme buvo nagrinėta civilinė byla, kurioje dalyvavo jos senelė ir D. K., iÅ¡ pradžių Å¡ioje byloje kaip senelės atstovė pagal įgaliojimÄ , vėliau senelės interesus byloje atstovavo advokatas ir ji nebesidomėjo byla. Niekada neklausė nei senelės, nei D. K. ar įvykdyta taikos sutartis, nes tėvai jÄ auklėjo taip, kad nemandagu klausinėti kitų žmonių apie jų pinigus.

Mano, kad visus pinigus pagal taikos sutartį D. K. sumokėjo senelei, nes matė kaip D. K. perdavė senelei vokÄ . Nematė, kas buvo voke, bet mano, kad ten buvo pinigai, nes vokÄ senelė pasidėjo po pagalve. Kai litai pasikeitė į eurus, ji pati klausė senelės ar reikia pakeisti pinigus, ji atsakė, kad nereikia. Senelės laidojimo iÅ¡laidas apmokėjo ji (ieÅ¡kovė), jos motina ir D. K.. Mirus senelei globos namų darbuotojai klausė jos, kÄ daryti su M. U. daiktais, ji liepė juos iÅ¡mesti ar sudeginti, nes ji nieko nenori pasiimti.

Aplinkybė, kad po senelės M. U. mirties yra konkretaus dydžio skola, ji sužinojo tik 2021 m. spalio mėn., kai buvo apklausta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-858-852/2022 pagal VMI ieÅ¡kinį D. K. dėl skolos priteisimo. Nepraėjus nė trims mėnesiams nuo to momento, kai ji sužinojo apie palikimÄ , jį kreipėsi į teismÄ . Notarė neinformavo jos, kad VMI iniciavo palikimo perėmimo procedÅ«rÄ . Bendravo su D. K. telefonu ir ji sakė, kad Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jos skundÄ .

Mano, kad senelės pinigai turėtų atitekti jai, o ne valstybei.

3. IeÅ¡kovės atstovas pašė ieÅ¡kinį tenkinti procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytai pagrindais, taip pat iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

4. Atsakovė, tiek atsiliepimu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgiant į tai, kad niekas nepriėmė palikimo po M. U. mirties, į juos kreipėsi kreditorius, praÅ¡ydamas inicijuoti palikimo perėmimo procedÅ«rÄ , todėl 2019 m. rugsėjo 3 d. palikimas perėjo valstybei. Pažymi, kad valstybė yra specialus subjektas ir neturi galimybės atsisakyti priimti palikimo. Kai valstybė, paveldėjimo santykiuose atstovaujama VMI, kreipėsi į notarę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtino taikos sutartį, pagal kuriÄ D.

K. įsipareigojo sumokėti M. U. 160 000 Lt (kas atitinka 46 339,20 Eur). VMI ne kartÄ kreipėsi į D. K., praÅ¡ant pateikti duomenis ar taikos sutartis įvykdyta, jai nepateikus Å¡ių duomenų, VMI iniciavo bylÄ Vilniaus apygardos teisme dėl skolos priteisimo. Nors minėtoje byloje D. K. tvirtino, kad pinigus sumokėjo, tai patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. M., tačiau teismas įvertinęs visumÄ byloje esančių įrodymų 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino VMI ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ D.

K. 46 339,20 Eur sumÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-747-302/2022 atmetė D. K. apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovės atstovė pabrėžė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nežinojimas apie palikimo sudėtį, jo turinį, nepateisina įstatyme numatyto 3 (trijų) mėnesių termino palikimui priimti praleidimÄ . Be to, ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad mirus senelei ji nepretendavo į palikimÄ .

ApsisprendimÄ priimti palikimÄ lėmė teismų sprendimai, kuriais tenkintas VMI ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminÄ palikimui priimti, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino, naikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimo.

5. Trečiasis asmuo D. U. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. IeÅ¡kovė patvirtino, kad jos broliui D. U. yra žinoma apie 2022 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. teismo posėdį. D. U. yra raÅ¡tu iÅ¡dėstęs, kad nepretenduoja į palikimÄ , atsiradusį po senelės M. U. mirties (1 t., b. l. 33), be to, 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje jis patvirtino, kad apie senelės M. U. sudarytÄ taikos sutartį su D. K. nieko nežinojo, nepretenduoja į palikimÄ po senelės mirties, neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų atnaujintas terminas palikimui priimti, kad jį priimtų jo sesuo A. M. (1 t., b. l. 125, 126–127).

6. Trečiasis asmuo Å venčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė Inga Navickienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (2 t., b. l. 63–64). Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atsiliepime suformavo praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas.

7. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimÄ priimti veiksmas turi bÅ«ti atliktas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai per įstatyme numatytÄ terminÄ pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminÄ atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminÄ palikimui priimti įtakÄ tiek asmens, praÅ¡iusio atnaujinti terminÄ , tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, todėl kiekvienu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad spęsdami klausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

8. Byloje nustatyta, kad M. U. turėjo du sÅ«nus: A. U. ir V. U., bet abu jos sÅ«nÅ«s mirė anksčiau nei M. U.. V. U. neturėjo vaikų, o A. U. turėjo du vaikus, t. y. dukrÄ A. U., kuri po santuokos sudarymo yra A. M., ir sÅ«nų D. U. (1 t., b. l. 30, 31, 32, 34). (duomenys neskelbtini) mirė M. U. (1 t., b. l. 16, 72; 2 t., b. l. 66-67). IeÅ¡kovė yra M. U. vaikaitė, t. y. antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IeÅ¡kovė per įstatyme nustatytÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini)., nesikreipė į notarÄ ir neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų, jog faktiniu valdymu priėmė palikimÄ , atsiradusį po senėlės M.

U. mirties (duomenys neskelbtini) todėl 2019 m. rugsėjo 3 d. palikimÄ perėmė valstybė, Å venčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė Inga Navickienė 2019 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ (1 t., b. l. 16, 17, 72, 73; 2 t., b. l. 65, 66–67, 68).

9. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymÄ .

Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Palikimo perėjimas pagal įstatymÄ valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 27 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI 2019 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ant iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ M. U. priimtÄ palikimÄ po A. B. mirties, paaiÅ¡kėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. yra priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 (1 t., b. l. 18, 19). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtinta taikos sutartis, kurios 6.2 punkte D. K. įsipareigojo per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti M.

U. 160 000 litų, kas atitinka 46 339, 20 Eur (vertinant, kad 1 Eur atitinka 3,4528 litus) (1 t., b. l. 20–23, 76–79). Nors VMI ne kartÄ ragino D. K. pateikti duomenis ar ji sumokėjo taikos sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ M. U. (1 t., b. l. 24, 25, 26, 27, 80, 81, 82, 83), negavusi tokių duomenų, VMI iniciavo civilinę bylÄ dėl skolos priteisimo, motyvuodama, kad D. K. neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtinto taikos sutarties (1 t., b. l. 5–7). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022, kuriuo visiÅ¡kai tenkino VMI ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ D.

K. 46 339,20 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesinės palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (46 339,20 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 134–142). Nesutikdama su priimtu sprendimu D. K. padavė skundÄ , bet Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-747-302/2022 D. K. apeliacinį skundÄ atmetė, konstatuodamas, kad atsakovė D.

K. neįrodė, jog yra tinkamai įvykdžiusi prievolę pagal taikos sutartį pradinei kreditorei, t. y. M. U.. Todėl daroma iÅ¡vada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę galiÄ , nustatyta, kad palikimÄ po M. U. mirties sudaro reikalavimo teisė į 46 339,20 Eur dydžio D. K. skolÄ .

11. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismui patvirtinus taikos sutartį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims įgijo galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir turi bÅ«ti vykdoma. Tik dėl praėjusio ilgo lauko tarpo nuo teismo nutarties įsiteisėjimo vykdomasis raÅ¡tas civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 646 straipsnio 6 dalis), o tai reiÅ¡kia, kad priverstinis vykdymas negalėjo bÅ«ti pradėtas, jei skolininkas gera valia atsisako vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Vien tai, kad priverstinis vykdymas negalimas dėl pasibaigusio vykdomojo raÅ¡to pareikimo vykdyti senaties termino, tai savaime nereiÅ¡kia, kad prievolės pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį skolininkui iÅ¡nyko ar baigėsi. Dėl Å¡ios priežasties, negalima vertinti, kad reikalavimo teisė į 46 339,20 Eur dydžio D. K. skolÄ M. U. (jos teisių ir pareigų perėmėjui) atsirado tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022.

12. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad senelei gyvenant globos namuose, ji jÄ lankydavo, pati padėjo organizuoti senelės laidotuves, po senelės mirties bendravo su globos namų darbuotojais ir jiems nurodė, kad nenori pasiimti jokių senelės daiktų (nurodydama, kad likusius senelės daiktus Å¡ie galintys pasilikti sau, iÅ¡mest ar sudeginti). Visa tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nenorėjo priimti palikimo, atsiradusio po senėlės M. U. mirties. Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigia nežinojusi apie konkrečias taikos sutarties sÄ lygas, teismas pažymi, kad ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovė turėjo įgaliojimÄ veikti M.

U. vardu (1 t., b. l. 29, 84), jai buvo žinoma apie civilinę bylÄ , nes A. M. dalyvavo Å¡ioje byloje kaip M. U. atstovė pagal įgaliojimÄ , be to, ieÅ¡kovė tvirtina nuolat lankydavusi senelę ir su ja bendravusi, taip pat nurodė palaikanti gerus tarpusavio santykius su kita taikos sutarties Å¡alimi D. K.. Pažymėtina, kad VMI į bylÄ yra pateikusi A. M. raÅ¡tÄ , kuriuo pastaroji patvirtino, kad D. K. atsiskaitė su jos senele M. U. (1 t., b. l. 90). Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad šį raÅ¡tÄ kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022 pateikė D.

K.. Nors Å¡iame raÅ¡te nėra nurodyta jo sudarymo data, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalimi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022 D. K. (jos atstovas) pateikė atsilepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurio vienas iÅ¡ priedų buvo A. M. raÅ¡tas. Ä®vertinus tai, kad atsiliepimas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį pateiktas 2021 m. liepos 15 d., daroma iÅ¡vada, kad ir minėtas A.

M. raÅ¡tas buvo sudarytas ne vėliau kaip 2021 m. liepos 5 d. IeÅ¡kovės teigimu, jos tarpusavio santykiai su D. K. yra geri, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kodėl D. K. prašė jos suraÅ¡yti šį raÅ¡tÄ , taigi jau Å¡io raÅ¡to sudarymo metu A. M. tapo žinoma, kad po senelės mirties gali bÅ«ti palikimas, kurį sudaro reikalavimo teisė į D. K. neįvykdytÄ Ä¯sipareigojimÄ pagal taikos sutartį. Net ir vertinant, kad ieÅ¡kovė tik dalyvaudama 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022 sužinojo reikalavimo teisės dydį, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kimas dėl termino atnaujinimo teisme gautas tik 2022 m. vasario 7 d.

IeÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių į teismÄ ji kreipėsi tik 2022 m. vasario mėn., nors neneigia, kad apsisprendimÄ kreiptis į teismÄ lėmė civilinės bylos Nr. e2-858-852/2022 iÅ¡nagrinėjimo rezultatas („kodėl senelės pinigai turėtų atitekti valstybei, o ne jai kaip anÅ«kei“).

13. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, dėl kurios ji per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepriėmė palikimo, t. y. nežinojimas apie 46 339,20 Eur dydžio D. K. skolÄ , savaime nepateisina įstatyme numatyto termino priimti palikimÄ per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymÄ ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas gausioje teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė nesiėmė veiksmų palikimui priimti daugiau nei Å¡eÅ¡erius metus, net ir sužinojusi apie galimÄ teisę į senelės palikimÄ ji delsė kreiptis į teismÄ , todėl toks ieÅ¡kovės elgesys vertintinas kaip nepakankamai atidaus ir rÅ«pestingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016), ypač turint omeny, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡silavinusi, aukÅ¡tÄ jį teisinė iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo (dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å venčionių rajono policijos komisariato tyrėja) (2 t., b. l. 140, 142–143).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms reikalavimas dėl termino atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymÄ galimybę, siekė iÅ¡vengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ tais atvejais, jei mirus palikėjui nebÅ«tų įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių bÅ«tų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).

Ginčyti palikimo priėmimÄ ar iÅ¡duoto paveldėjimo liudijimo teisėtumÄ gali asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta.

Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujins (pratęs) tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju netenkintas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius ir neturi teisės ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, todėl netenkintinas reikalavimas pripažinti Å venčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 3 d.

VMI iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu.

15. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 133 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 4, 143) ir 35,99 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintÄ minimaliÄ valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl ieÅ¡kinį atmetus kaip nepagrįstÄ valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡laidos susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 578 straipsniu, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Atmesti ieškovės A. M. ieškinį. Priteisti valstybei iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,99 Eur (trisdešimt penkis eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus. Sprendimo kopijas iÅ¡siųsti proceso dalyviams. Teisėja Donata Å imkutė