2016-03-01 Nr. AB-4831-3-62-3-00812-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-439-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00812-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Milsta“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI skyrius) 2014 m. gegužės 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr.1) dalį, kuria nustatytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kad K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais savavališkai, be darbų vadovo D. R. nurodymo atliko daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu, pažeisdamas uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ (toliau – ir UAB „Milsta") direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 019 patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio statybos konstrukcijų montavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr.02 (toliau – ir Instrukcija Nr.02) 4.1 punktą, numatantį darbuotojui „dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirbdamas UAB „Milsta" montuotoju, 2014 m. vasario mėnesį kartu su įmonės darbuotojais T. G., S. K., J. D., S. B. buvo išsiųsti į komandiruotę atlikti statybos darbų biokatilinėje Biruliškių g. 6A, Kaune. 2014 m. vasario 24 d. vykdant UAB „Milsta" statybos darbų vadovo D. R. nurodymą prie lubų sumontuoti kelis šimtus kilogramų sveriančias daugiasluoksnes plokštes, susidedančias iš skardos ir izoliacinės medžiagos, pareiškėjas, iškėlęs rankas virš galvos laikė pakeltą link lubų plokštės galą, paremdamas ją apsauginio šalmo viršutine dalimi.

Plokštei slystelėjus nuo šalmo, pareiškėjui neužteko jėgų išlaikyti pakeltą plokštės galą ir slinkdama plokštė traumavo kaklą. Po traumos pasidarė silpna, pradėjo tirpti ranka. Kauno klinikose pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sužalojimas, dėl to buvo hospitalizuotas, po to išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo kreipėsi po tam tikro laiko, nes anksčiau kreiptis negalėjo dėl sveikatos būklės. VDI Kauno skyrius atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, kurio išvados 2014 m. gegužės 22 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1. Pareiškėjas teigė, kad Akto Nr.1 3-oje išvadoje nelaimingo atsitikimo priežastimi nepagrįstai nurodyta pareiškėjo kaltė, esą plokštės kėlimo ir transportavimo darbus rankiniu būdu atliko savavališkai, be darbų vadovo nurodymo ir leidimo, nes plokštę, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, kėlė ir montavo darbų vadovo D. R. pavedimu. Akte Nr.1 išdėstant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, užfiksuoti prieštaravimai, kurie nebuvo ištirti ir pašalinti, nereikalauta papildomų duomenų.

Minėta išvada buvo pateikta besąlygiškai patikėjus darbdavio paaiškinimais, kuris yra suinteresuotas jam palankiu sprendimu, nes nuo to priklauso darbdavio civilinės atsakomybės apimtis, bei darbuotojų J. D. bei S. K. paaiškinimais, kurie buvo suinteresuoti darbo vietos išsaugojimu. Pareiškėjas ir T. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad plokštes prie lubų montuoti rankiniu būdu nurodė darbų vadovas D. R. Tirdamas nelaimingą atsitikimą VDI skyrius nesiaiškino, ar nelaimingo atsitikimo dieną plokštės objekte buvo dedamos pirmą kartą ar buvo pradėtos montuoti anksčiau.

Pareiškėjas teigė, kad šiame objekte plokščių kėlimą ir montavimą rankiniu būdu Įmonė praktikavo jau kurį laiką, siekdama sutaupyti lėšas. VDI skyrius nepareikalavo iš įmonės dokumentų, galinčių patvirtinti, kad plokštės iš tiesų turėjo ir galėjo būti montuojamos krano pagalba. Pareiškėjas teigė, kad tame objekte plokščių kėlimo ir montavimo darbų krano pagalba nebuvo įmanoma atlikti, nes kranas negalėjo į šią patalpą patekti dėl jos uždarumo ir konstrukcijų pobūdžio. VDI inspektoriui buvo pateikti UAB „Milsta" montuotojo pareiginiai nuostatai ir 2013 m. sausio 2 d.

įsakymas Nr. 001 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir papildymo bei darbuotojų instruktavimo tvarkos“ su priedais esą darbuotojai, tarp jų ir pareiškėjas, buvo pasirašytinai supažindinti su šiais dokumentais. Pareiškėjas teigė, kad šiuose dokumentuose parašai prie jo pavardės yra suklastoti, jis niekada nebuvo supažindintas su minėtais dokumentais ir niekada jų nepasirašė.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) paaiškino, kad VDI Kauno skyrius apie UAB „Milsta" montuotojui K. A. 2014 m. vasario 24 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe buvo informuotas tik 2014 m. balandžio 9 d., gavęs nukentėjusiojo K. A. 2014 m. balandžio 8 d. prašymą (skundą) Nr. APS-7-6663. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr.1118, patvirtintų Nelaimingų atsitikimu darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir NADT nuostatai), 68 punktu, VDI Kauno skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr. 2VK-75 pavedė vyriausiajam darbo inspektoriui atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Inspektorius, atlikęs tyrimą surašė 2014 m. gegužės 22 d. surašė Aktą Nr.1, kuriame nurodė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

Atsakovas pažymėjo, kad darbdavys apie 2014 m. vasario 24 d. įvykį VDI nepranešė, o pareiškėjas pranešė tik 2014 m. balandžio mėn. pradžioje. Įvykio vieta iki tyrimo pradžios buvo pakeista, pakeitimai neužfiksuoti nei raštu, nei nuotraukose, todėl įvykio aplinkybės buvo nustatytos, remiantis įvykio dalyvių ir liudytojų, t. y. darbininkų J. D., S. K., S. B. bei projektų vadovo D. R. paaiškinimais. Minėti liudytojai nurodė, jog daugiasluoksnę plokštę atsinešti į montavimo vietą ir ją sumontuoti prie lubų darbuotojai nusprendė patys, be darbų vadovo D. R. nurodymo ir žinios, nes D. R. buvo nurodęs tik pasiruošti darbo vietą ir pačią plokštę montavimui, kol atvyks kranas. Vertinant K. A. ir T. G. paaiškinimus, buvo pastebėti nesutapimai, nurodant darbą atlikusių asmenų skaičių, todėl jais nesiremta. Tyrimo metu darbo inspektorius raštu pareikalavo iš darbdavio pateikti reikalingą informaciją, susijusią su nelaimingu atsitikimu darbe. Minėta informacija buvo pateikta ir įvertinta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neišsamaus tyrimo nepagrįsti. K. A. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu darbo inspektoriui nebuvo pateikęs informacijos apie tai, kad jo parašai suklastoti, todėl ši aplinkybė ir nebuvo vertinta. Pareiškėjas dėl parašų klastojimo turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Atsakovas teigė, kad Aktas Nr.1 surašytas objektyviai įvertinus visus surinktus teisiškai reikšmingus faktus bei aplinkybes, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Milsta“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad buvo atliktas išsamus įvykio tyrimas, Aktas Nr.1 yra pagrįstas ir teisėtas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu K. A. skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 3-ąją dalį.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. gegužės 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte. Jeigu tirdamas įvykį darbe tyrėjas nustato, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, jis pripažįsta šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, baigia tyrimą ir surašo N-1 formos aktą (31 p., 43 p.). NADT nuostatai numato pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką. Nuostatų privalo laikytis visi darbdaviai ir darbdaviams atstovaujantys asmenys.

Teismas nustatė, kad Akto Nr.1 17 punkte nurodytos 3 nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2014 m. vasario 24 d. 9 val. 15 min., priežastys. Pareiškėjas ginčija Akto Nr.1 išvadų 17 punkto 3-ą dalį, kurioje nurodyta, kad montuotojas K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais savavališkai, be darbų vadovo D. R. nurodymo atliko daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu, pažeisdamas Instrukcijos Nr.02 4.1 punktą, numatantį darbuotojui „ dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“ (b.l. 21-22).

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 3 d. tarp UAB „Milsta“ ir K. A. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 142, pareiškėjas priimtas dirbti montuotoju (Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga (toliau – ir NAT medžiaga, l. 33-34). 2014 m. vasario 24 d. biokatilinės statybos objekte UAB „Milsta“ montuotojas K. A. kartu su įmonės darbuotojais T. G., S. K., J. D. ir S. B. buvo paskirti sumontuoti prie lubų daugiasluoksnes plokštes, susidedančias iš skardos ir izoliacinės medžiagos. Plokštės buvo keliamos ir montuojamos prie lubų 2,5-3 metrų aukštyje, paaukštinimo priemonė naudojant 1 m aukščio pastolius, ant jų užlipę darbininkai, laikydami plokštę rankomis virš galvų, pritvirtindavo prie lubų. Apie 9.15 val. keliant plokštę K. A. jos neišlaikė ir plokštei slystant buvo sužalotas. Akto Nr. 1 duomenimis, įvykio metu buvo keliama 5 m ilgio, 1 m. pločio apie 200 kg. svorio daugiasluoksnė lubų plokštė (I t., b.l. 22, 23-24). Iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos (toliau – ir LSMUL Kauno klinikos) medicinos dokumentų išrašo teismas nustatė, kad K. A. 2014 m. vasario 24 d. buvo hospitalizuotas į šių Klinikų Stuburo neurochirurgijos skyrių dėl darbe patirtos traumos, nukritus ant galvos plokštei (I t., b. l. 28 A). LSMUL Kauno klinikos 2014 m. balandžio 17 d. pažymoje apie traumos sunkumą Nr. G-(1.16)-171 nurodyta, kad 2014 m. vasario 24 d. darbo metu patirta trauma ((duomenys neskelbtini)) priskiriama prie sunkių (I t., b.l. 28).

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI skyrius pradėjo 2014 m. balandžio 10 d. gavęs pareiškėjo prašymą. UAB „Milsta“ Darbo inspekcijai apie nelaimingą atsitikimą darbe nepranešė. Pareiškėjo teigimu, 2004 m. vasario 24 d. daugiasluoksnė lubų plokštė, kurią keliant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo keliama ne savavališkai, o darbų vadovo D. R. nurodymu, VDI skyriaus nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, ginčijama Akto Nr.1 išvada padaryta nepagrįstai remiantis tik darbdaviui palankiais duomenimis, tyrimo metu nepašalinti prieštaravimai.

Teismo posėdyje liudytojas T. G. parodė, kad 2014 m. vasario 24 d. atvykus į darbą Kaune biokuro katilinėje, darbų vadovas D. R. jam, K. A., J. D. ir S. B. nurodė sumontuoti ant lubų 8 plokštes rankomis. Plokštes kelti teko nuo pastolių nepatogiomis sąlygoms, jas laikyti virš galvos. S. K. prie jų prisijungė keliant 3-ią plokštę. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, K. A. neužteko jėgų išlaikyti pakeltą plokštės galą, kol kitas galas buvo tvirtinamas prie lubų, ir slinkdama žemyn plokštė jį traumavo. Prieš kelias dienas iki įvykio lygiai tokios pačios konstrukcijos pastate plokštes prie lubų taip pat montavo rankomis.

Teismas nustatė, kad šie liudytojo T. G. parodymai atitinka jo 2014 m. balandžio 18 d. paaiškinimus VDI (b.l. 35), tos pačios dienos K. A. paaiškinimus (b.l.

34) ir jo paaiškinimus teisme. Šiuos paaiškinimus patvirtino teisme apklausti liudytojais S. B. ir J. D., todėl jais netikėti teismas nenustatė pagrindo. Liudytojas S. B. parodė, kad 2014 m. vasario 24 d. atvykus į statybos objektą montuoti plokščių kartu su darbų vadovu buvo nuspręsta plokštes kelti rankomis, nes kranas į tą patalpą netilpo, todėl plokštės buvo keliamos rankomis. Keliant 4-ą ar 5-ą plokštę, K. A. jos neišlaikė ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Minėtas liudytojas parodė, kad prieš 2-3 dienas buvo sumontuotos plokštės analogiškos konstrukcijos patalpoje rankiniu būdu, nes toje vietoje krano pagalba plokščių nebuvo įmanoma sumontuoti dėl to, kad kranas netilpo ir atvykęs kranininkas atsisakė dirbti.

Iš esmės analogiškai aplinkybes teisme nurodė liudytojas J. D. Įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, teismas nustatė, kad keturi iš penkių įmonės darbuotojų, dalyvavusių keliant plokštę, t.y. K. A., T. G., J. D. ir S. B. teisme patvirtino aplinkybę, kad 2014 m. vasario 24 d. ginčui aktualiame objekte plokštės buvo montuojamos rankiniu būdu su darbų vadovo žinia, jo pritarimu ir pavedimu. Iš minėtų liudytojų parodymų teismas nustatė, kad rankiniu būdu buvo užbaigti darbai šiame objekte ir po nelaimingo atsitikimo.

Be to, iš šių liudytojų parodymų ir įvykio vietos užfiksavimo duomenų Nelaimingo atsitikimo darbe medžiagoje teismas nustatė, kad kitu būdu (krano pagalba) toje patalpoje plokščių sumontuoti nebuvo galimybės dėl priežasčių, susijusių su patalpos konstrukcija (uždara patalpa, siauras praėjimas), kranas į tą patalpą neįtilpo. Iš įvykio vietos fotonuotraukos (I t., b.l. 43), Nelaimingo atsitikimo darbe medžiagos (l.32) matyti, jog daugiasluoksnė lubų plokštė, kurią keliant susižalojo K. A., buvo keliama uždaroje patalpoje, kuri uždengta skardiniu stogu, įėjimas iš dviejų pusių, tačiau siauras.

Liudytojo J. D. teigimu, įėjimas į minėtas patalpas apie 1-1,5 metro pločio, stoge nėra jokių angų, todėl toje patalpoje plokštes sudėti buvo įmanoma tik rankomis. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir daugiasluoksnių plokščių montavimo technologinės kortelės duomenys, kuriuose nurodyta, kad plokščių montavimui parinktas kranas Grove GMK 2035E, kurio keliamoji galia 35 t., strėlės ilgis 29 metrai (I t., b.l. 158). Palyginus krano techninius duomenis, jo fotonuotrauką su įvykio vietos fotonuotraukoje užfiksuota iš viršaus uždara patalpa (I t., b.l.

43) akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju sumontuoti plokštes su kranu nebuvo objektyvių galimybių.

Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. vasario 24 d. darbų vadovas nebuvo nurodęs kelti plokštes, buvo nurodęs tik pasiruošti darbui ir laukti atvykstant krano, plokštės buvo montuojamos rankomis darbuotojų bendru sutarimu, nesant darbų vadovo nurodymo. Teismas konstatavo, kad remtis šiuo liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra nenuoseklūs, neatitinka raštu pateiktų 2014 m. vasario 25 d. paaiškinimų darbdaviui ir 2014 m. balandžio 29 d. paaiškinimų VDI skyriui. S. K. 2014 m. vasario 25 d. paaiškinime darbdaviui nurodė, kad K. A. laikant rankose plokštes nutirpo rankos, plokštės nebuvo keliamos virš galvos (I t., b.l.38); paaiškinime Darbo inspekcijai nurodė, kad plokštę visiems iškėlus apie vieną metrą aukščio, K. A. nutirpo ranka ( I t., b.l. 39); teisme parodė, kad keliant ar laikant plokštę įvyko įvykis. Atsižvelgdamas į minėto liudytojo parodymų prieštaringumą, nenuoseklumą, į tai, kad jį tebesieja darbo santykiai su UAB „Milsta“, teismas liudytojo S. K. parodymus vertino kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir jais nesirėmė (ABTĮ 57 str. 6d.).

UAB „Milsta“ darbų vadovas D. R. teismo apklaustas liudytoju parodė, kad 2014 m. vasario 24 d. darbininkai savavališkai nešė ir kėlė plokštes prie lubų, nes šiuos darbus turėjo atlikti kranas, kuris atvyko po nelaimingo atsitikimo ir užbaigė darbus. Teismas konstatavo, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių krano atvykimą ir darbą tame objekte bei apmokėjimą už šiuos darbus. Liudytojo D. R. teigimu, tą dieną turėjo atvykti į objektą kranas iš UAB „Kauno kranai“, tačiau teismas nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Milsta“ pateiktuose į bylą mokestiniuose dokumentuose (atliktų darbų lydraščiuose, sąskaitose–faktūrose, II t., b.l. 5-14) nėra duomenų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes.

Mokestiniai dokumentai, patvirtinantys atliktus darbus UAB „Kauno kranai“ Statybininkų 4, Kaune, yra išrašyti 2013 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gruodžio 27 d. (II t., b.l. 13-14) bei 2014 m. sausio 31 d. (II t., b.l. 8), t.y. pakankamai daug laiko iki įvykio. Be to, liudytojo D. R. parodymai prieštarauja ne tik pirmiau nurodytų liudytojų parodymam, bet ir liudytoju apklausto Įmonės vadovo R. P. parodymams. Liudytojas D. R. parodė, jog jis 2014 m. vasario 23 d. (dieną prieš įvykį) kalbėjo su R. P. ir susitarė, kad kraną šiam objektui susiras statybos vietoje, nes šiuos klausimus visada derina su įmonės vadovu, tuo tarpu liudytojas su R.

P. parodė, kad D. R. dėl krano su juo 2014 m. vasario 23 d. nebendravo, pagal Įmonėje įprastą tvarką kranu išimtinai rūpinosi darbų vadovas. Be to, teismas nustatė, kad tretysis suinteresuotas asmuo VDI skyriui ir teismui nepateikė saugos reikalavimus atliekant šio pobūdžio darbus nustatančių aktų (instrukcijų). UAB „Milsta“ direktoriaus patvirtinta 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 019 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio pakrovimo, iškrovimo, darbus rankiniu būdu, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 04 nustato rankiniu būdu atliekamų darbų saugos reikalavimus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias D. R. parodymų prieštaringumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, jų neatitikimą administracijos vadovo nurodytoms aplinkybėms, taip pat į tai, kad šį liudytoją su UAB „Milsta“ tarnybinės priklausomybės santykiai, teismas minėto liudytojo parodymus vertino kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi, nepatikimus. Be to, pažymėjo, kad D. R. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių nesutampa ir su S. K. parodymais. D. R. parodė, kad po nelaimingo atsitikimo darbai ginčo objekte buvo užbaigti krano pagalba, kuris atvyko prieš pietus.

Tuo tarpu liudytojas S. K. parodė, kad tą dieną kranas neatvyko.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos (43-45 str.), NADT nuostatai ( 9p.) įpareigoja darbdavį, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apie tai informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kuri nedelsdama privalo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, tačiau konkrečiu atveju tai nebuvo atlikta, apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo, o ne darbdavys. Teismas pažymėjo, kad šis teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog darbdavys, nepranešdamas apie įvykį ir atlikdamas tyrimą savo iniciatyva, t.y. imdamasis tirti įvykį , dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, kai toks tyrimas priskirtas VDI kompetencijai (NADNT nuostatų 14-15), siekė išvengti atsakomybės, todėl darbdavio tyrimo duomenų, kurie užfiksuoti 2014 m. vasario 24 d. įsakymu „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingo atsitikimo tyrimui“, 2014 m. vasario 25 d. trijų darbuotojų paaiškinimais (I t., b.l. 33, 36, 38, 40), negalima laikyti objektyviais.

Iš atsakovo atsiliepimo ir nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad Darbo inspekcija K. A. ir T. G. paaiškinimus atmetė dėl to, kad jų parodymai nesutapo su kitų liudytojų paaiškinimais dėl darbininkų, kėlusių plokštę skaičiaus. K. A. ir T. G. nurodė, kad plokštę kėlė 4 darbuotojai, o kiti nurodė, kad 5. Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 24 d. plokštę kėlė 5 darbuotojai, t.y. K. A., T. G., J. D., S. B., S. K. Liudytojas J. D. parodė, kad jis „dirbo prie keltuko“ ir prie montuotojų prisijungė vėliau, jiems keliant plokštę, dėl kurios kėlimo ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti liudytojai, taigi montavimo darbus pradėjo 4 darbuotojai, vėliau tęsė 5, jų skaičius kito, todėl netikslumas dėl darbuotojų skaičiaus bei konkrečiai nenustatyta aplinkybė, kelintą plokštę keliant įvyko nelaimingas atsitikimas (vieni darbuotojai nurodė, kad trečią, kiti, kad ketvirtą), nesudaro pagrindo netikėti K. A. ir T. G. paaiškinimais. Dėl atsakovo argumentų, kad priimant ginčijamą išvadą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties, buvo remtasi daugumos parodymais, o liudytojai Inspekcijoje buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog S. B. Inspekcijoje nebuvo apklaustas, o J. D. apklausiamas Inspekcijoje dar buvo nenutraukęs darbo santykių su darbdaviu, nuo jo priklausomas, todėl minėto asmens paaiškinimai Inspekcijoje vertinami kaip neobjektyvūs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, rėmėsi teisme duotais liudytojų T. G., J. D., S. B., įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės, parodymais, nes jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina visuma surinktų įrodymų.

Įvertinęs įrodymus, teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nepašalinus prieštaravimų, nepagrįstai buvo atmesti pareiškėjo K. A. ir liudytojo T. G. parodymai, be išlygų kaip teisingi priimti UAB „Milsta“ administracijos darbuotojų parodymai, todėl šioje byloje ginčijama Akto Nr. 1 3-ia išvada buvo pateikta neišsiaiškinus visumos faktinių aplinkybių ir nesurinkus pakankamai įrodymų, t.y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, o tai sudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Viešojo administravimo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas, 1 straipsnio, 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

Nustatęs, kad 2014 m. vasario 24 d. pareiškėjas K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu atliko ne savavališkai, o pavedus jo tiesioginiam darbo vadovui (su tiesioginio vadovo žinia, jo pritarimu), kuris neužtikrino jam pavaldžių darbuotojų saugaus ir sveikatai nekenksmingo darbo sąlygų (saugių darbo sąlygų ir būdų iš darbdavio pusės neužtikrinimas nustatytas Akto Nr.1 1 –oje išvadoje, kuri nėra ginčijama), teismas konstatavo, kad tai sudaro pagrindą Akto 3-ią išvadą, kuria nurodyta, kad K. A. pažeidė Instrukcijos Nr.02 4.1 punktą, numatantį darbuotojui „dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“ panaikinti kaip nepagrįstą, prieštaraujančią byloje nustatytoms aplinkybėms ir pirmiau nurodytiems teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad darbdavio Inspekcijai pateiktuose kai kuriuose dokumentuose jo parašai suklastoti. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra ginčijama Akto Nr.1 17 punkte nurodyta 3-ia išvada, susijusi su Instrukcijos Nr.02 tinkamu vykdymu. Pareiškėjas neteigia, kad su šia instrukcija nebuvo supažindintas ir dėl šio savo parašo tikrumo. Konstatavęs, kad byloje nėra ginčo ir dėl Akto Nr.1 1-os ir 2-os išvados teisėtumo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl parašo suklastojimo ant dokumentų, kurie nesusiję tiesiogiai su ginču, teismas nevertino. Pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijai, atlikusiai nelaimingo atsitikimo tyrimą, šios aplinkybės nenurodė. Išaiškino, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo parašas buvo suklastotas, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Atsakovas VDI Kauno skyrius (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pasak apelianto, teismas rėmėsi tik suinteresuoto bylos baigtimi K. A. bei T. G. parodymais, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, priėmė neobjektyvų sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo pradėtas gavus rašytinį pareiškėjo skundą, praėjusios 45 dienoms po įvykio. Įvykio vieta iki tyrimo pradžios nebuvo išsaugota, ji buvo pakeista, pakeitimai neužfiksuoti nei raštu, nei fotonuotraukomis.

Byloje nėra faktinių įrodymų apie statinio būklę ir konstrukcijas nelaimingo atsitikimo metu, todėl teismo išvada, kad dėl krano techninių charakteristikų ir patalpos uždarumo, plokštes kelti krano pagalba toje statinio vietoje nebuvo galimybės, nepagrįsta. Per laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo iki VDI atlikto tyrimo pradžios statybvietėje vykstant intensyviems statybos darbams, statomas statinys ir jo konstrukcijos galėjo kardinaliai pasikeisti, t.y. uždaros patalpos su stogu ir siaurais praėjimais, užfiksuotais fotonuotraukoje VDI atlikto tyrimo metu, įvykio metu galėjo nebūti.

Byloje nėra faktinių įrodymų apie statinio būklę ir konstrukcijas nelaimingo atsitikimo metu, todėl teismo išvada, kad dėl krano techninių charakteristikų ir patalpos uždarumo, plokštes kelti krano pagalba toje statinio vietoje nebuvo galimybės, nepagrįsta. Tyrimo metu VDI įvertino visų įvykio liudytojų ir dalyvių paaiškinimus, tarp jų ir K. A. bei T. G.. 4 iš 6 darbuotojų nurodžius, kad plokštę montuoti nusprendė jie patys, negavę darbų vadovo nurodymo, VDI pareigūnui nebuvo jokio pagrindo jais netikėti. Lyginant su kitų liudytojų paaiškinimais, K.

A. ir T. G. paaiškinimai buvo netikslūs, neatitiko daugumos liudytojų pasakojimų, todėl buvo vertinti kritiškai. Pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes turi tikslą prisiteisti iš darbdavio piniginę kompensaciją, J. D., tiek S. B. parodymai teismo posėdžio metu prieštaravo jų rašytiniams paaiškinimams teiktiems darbdaviui ir VDI. Abu darbuotojai savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad jie laukė atvykstant krano, nors teisme teigė, kad krano pagalba toje vietoje plokštės kelti nebūtų buvę įmanoma ir buvo nuspręsta darbą atlikti rankų pagalba.

Be to, J. D. teisme parodė, tą dieną dirbo prie „keltuko“ ir tik vėliau, kažkuriam iš darbuotojų paprašius pagalbos, jis prisijungė prie montuotojų, kai rašytiniuose paaiškinimuose ši aplinkybė nebuvo paminėta. S. B. įvykio tyrimo metu VDI pareigūnui paprašius pateikti papildomus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, tai padaryti atsisakė. VDI atliekamo tyrimo metu visi apklausti liudytojai, išskyrus pareiškėją K. A. ir T. G., dar buvo UAB „Milsta“ darbuotojai, todėl nesiremti daugumos liudytojų paaiškinimais (4 iš 6), kurie iš esmės sutapo būtų buvę netikslinga ir neobjektyvu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. gegužės 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 dalį, kurioje viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nurodytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, t.y. kad K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais savavališkai, be darbų vadovo nurodymo atliko daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu, tuo pažeidė Instrukcijos Nr.02 4.1 punktą.

Pareiškėjo skundžiama Akto Nr.1 dalis yra Nelaimingo atsitikimo darbe akto, kurio forma (forma N-1) patvirtinta NADT nuostatais (NADN nuostatų 7 punktas ir 1 priedas), 17 punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“. VDI skyrius nustatė ir Akto Nr.1 17 punkte nurodė iš viso tris 2014 m. vasario 24 d. nelaimingo atsitikimo, kuriame UAB „Milsta“ statybvietėje buvo sunkiai sužalotas šios įmonės darbuotojas (montuotojas) K. A., priežastis: „1.Saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, „2.Leidimas dirbti darbą asmeniui, privalomai nepasitikrinusiam sveikatos“; „3.Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt. reikalavimų pažeidimas“. Ginčas šioje byloje kilęs tik dėl Akto Nr.1 17-me punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ nurodytos 3-osios priežasties nustatymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir šią Akto Nr.1 dalį panaikino.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu kurie skundo nepadavė (1 d.); teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-739 redakcija) 3 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Įstatymų leidėjas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatė darbdavių ir darbuotojų pareigas, kurių tikslas užtikrinti darbuotojų saugą ir jų sveikatą. Šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnį viena iš darbuotojų pareigų rūpinantis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata - darbuotojai nedelsdami turi pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus (DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje, nustatančiame darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, be kita ko, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas (DSSĮ 25 straipsnio 12 punktas); Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą (DSSĮ 25 straipsnio 14 punktas).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nelaimingo atsitikimų darbe tyrimo tvarkos nereglamentuoja, tik imperatyviai nustato pareigą ištirti visus nelaimingus atsitikimus darbe Vyriausybės nustatyta tvarka (DSSĮ 44 straipsnis). Lengvų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, sukėlusių darbuotojo mirtį, ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.1562 redakcija). Šiame poįstatyminiame teisės akte detalizuotos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 12 punkte nustatytos darbdavio pareigos pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe (NDNT nuostatų 19-21 punktai), taip pat šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos darbuotojų pareigos šiuo aspektu (NDNT nuostatų 16 punktas).

NDNT nuostatų 19 punkte nustatyta, kad apie nelaimingus atsitikimus darbe padalinio vadovas privalo nedelsdamas pranešti įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui. Pagal NDNT nuostatų 20 punktą įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vadovaudamasis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 (Žin., 2001, Nr.64-2377), ir apie nelaimingus atsitikimus darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė (įskaitant šių Nuostatų 40 punkte nurodytus įvykius), taip pat apie tai, kad asmuo mirė darbe dėl ligos, nesusijusios su darbu, privalo nedelsdamas telefonu, elektroniniu paštu, faksu arba kitomis ryšio priemonėmis pranešti: atitinkamos apylinkės prokuratūrai; Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, pateikdamas nustatytosios formos pranešimą (pagal 3 priedą); nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui. Be to, NDNT nuostatų 21 punkte nurodyta, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga šių Nuostatų 27 punkte nustatyta tvarka dar nepranešė apie asmens sužalojimo sunkumą, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo sužinoti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ar nukentėjusiojo sužalojimas priskirtinas prie sunkių, ir apie tai pranešti šių Nuostatų 20 punkte nurodyta tvarka.

VDI skyrius, tirdamas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nustatė, kad K. A., kuris 2014 m. vasario 24 d. 9.15 val. darbe patirtą traumą, apie tai nedelsdamas informavo statybos darbų vadovą D. R., šis pranešė telefonu UAB „Milsta“ direktoriaus pareigas laikinai ėjusiam R. P., po to nuvežė K. A. į LSMUL Kauno klinikas, kur nukentėjusysis buvo paguldytas į atitinkamą skyrių. Byloje nustatyta, kad VDI skyrius informaciją apie minėtą sunkų nelaimingą atsitikimą gavo tik 2014 m. balandžio 9 d. iš K. A. skundo, nes pagal pateiktus į bylą įrodymus UAB „Milsta“ neatliko pirmiau aptartose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje NDNT nuostatų normose numatytų darbdavio pareigų sužinoti ar nukentėjusiojo sužalojimas priskirtinas prie sunkių ir apie tokį sužalojimą pranešti VDI teritoriniam skyriui (NDNT nuostatų 20-21 punktai). Akte Nr.1 nurodyta, kad VDI skyrius ginčui aktualaus 2014 m. vasario 24 d. nelaimingo atsitikimo tyrimą pradėjo 2014 m. balandžio 10 d., baigė 2014 m. gegužės 22 d.

NADT nuostatų 7 punkte nurodyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (pagal 2 priedą).

NADT nuostatų 8 punkte nustatyti atvejai, kuriais surašomas N-1 formos aktas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe, tarp jų: dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens (toliau – įmonės vadovas) ar jo įgalioto asmens (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo) žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas (8.1 p.); parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje (8.2 p.).

NADT nuostatų 5 punkte nurodyta, kad šių Nuostatų prasme nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe arba jį lėmusios, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai

VDI skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs 2014 m. vasario 24 d. 9.15 val. nelaimingo atsitikimo UAB „Milsta“ montuotojui K. A. tyrimą, 2014 m. gegužės 24 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame nustatė, kad nukentėjusįjį sužalojęs veiksnys – keliamo krovinio (daugiasluoksnės lubų plokštės, kurios matmenys: ~ 5 m. ilgio, 1 m. pločio, 200 kg. svorio) poslinkis (slydimas) (Akto Nr.1 14-16 punktai). Viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių (Akto Nr.1 17 punkte nurodyta 3-oji priežastis) VDI skyrius nustatė Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą. Šį pažeidimą VDI skyrius Akto Nr.1 17 punkto 3-oje išvadoje pagrindė argumentais, kad montuotojas K. A. kartu su kitais įmonės darbuotojais savavališkai, be darbų vadovo D. R. nurodymo atliko daugiasluoksnės lubų plokštės transportavimo ir kėlimo darbus rankiniu būdu, tuo pažeidė UAB „Milsta“ direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 019 patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio statybos konstrukcijų montavimo darbus, saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr.02 4.1 punkto nuostatą „dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis darbo vadovas ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“.

Pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjo skundžiamą Akto Nr.1 17 punkto dalį, kurioje VDI skyrius nustatę minėtą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį, nustatęs, kad atsakovas šią išvadą pateikė neatlikęs išsamaus ir objektyvaus nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimo.

Minėta, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas vien nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str.2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.6 d.) išsamią teismo posėdyje ištirtų įrodymų (rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, bylos proceso dalyvių paaiškinimų) visumos analizę ir sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrindė išvadą, kad byloje nustatyta, jog 2014 m. vasario 24 d. K. A. kartu su kitais darbuotojais daugiasluoksnės lubų plokštės kėlimo tvirtinimui prie lubų darbus rankiniu būdu atliko ne savavališkai, o pavedus tiesioginiam darbo vadovui (su jo žinia ir pritarimu), kuris neužtikrino saugių darbo sąlygų, todėl skundžiama VDI skyriaus akto Akto Nr.1 dalis, t.y. 17 punkto 3-oji išvada, nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Teismas, nagrinėdamas bylą ne tik išsamiai patikrino VDI skyriaus tyrimo medžiagos duomenis, kuriais remdamasis atsakovas pateikė Akto Nr.1 17 punkto 3-ąją išvadą (be kita ko, apklausė liudytojais T. G., J. D., S. K., D. R., R. P., kurių rašytiniai paaiškinimai yra VDI skyriaus tyrimo medžiagoje), bet surinko ir kitus visų bylai svarbių aplinkybių visapusiškam, objektyviam bylos ištyrimui reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 81 str.), kurių VSD skyrius netyrė, t.y. apklausė liudytoju S. B., dalyvavusį keliant plokštę, ištyrė atsakovo pozicijos esą 2014 m. vasario 24 d. plokštės pakėlimo ir montavimo prie lubų darbams turėjo atvykti kranas pagrįstumą.

Teismas ištirtų įrodymų visumos analize ir jais pagrįstu vidiniu įsitikinimu motyvuotai ir įtikinami pagrindė, kurių liudytojų parodymus vertina kaip objektyvius, o kuriuos vertina kritiškai. Nesutikti su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimų teisėjų kolegija nenustatė pagrindo. Taigi tikrinamoje apeliacine tvarka byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

Tai, kad bylos proceso dalyvis (šiuo atveju atsakovas) nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas išvadoms, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad informaciją apie 2014 m. vasario 24 d. nelaimingo atsitikimą gavo pavėluotai (po 45 dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos), t. y. UAB „Milsta“ neišsaugojus iki tyrimo pradžios įvykio vietos, jos nenufotografavus. Sutiktina, kad ši aplinkybė apsunkino tyrimą, tačiau NADT nuostatai numato kokie veiksmai turi būti atlikti esant tokiai situacijai. NADT nuostatų 46 punktas reglamentuoja, kad tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, be kita ko, būtina nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta.

Jeigu ji pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu (46.1 p.). VDI skyriaus tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas atliko kokius nors veiksmus, kuriuos turėjo atlikti pagal NADT nuostatų 46.1 punktą. Nors VDI skyrius tyrimo metu tuo aspektu, ar darbininkai kėlė plokštę montavimui prie lubų darbų vadovo D. R. nurodymu, ar savo iniciatyva, surinko prieštaringus duomenis, o dalis darbininkų (J. D., S. K.) teigė, kad šį veiksmą atliko laukdami krano, VDI skyrius tyrimo metu fotonuotraukoje užfiksavęs patalpą, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nustatęs nukentėjusįjį traumavusio veiksnio duomenis (Akto Nr.1 16 punkte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko montuojant ~ 5 m. ilgio, 1 m. pločio, 200 kg. svorio plokštę), nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko uždaroje, nedidelėje patalpoje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės tokioje patalpoje plokščių pakėlimui ir montavimui prie lubų panaudoti kraną.

Atsakovas tyrimo metu nereikalavo iš UAB „Milsta“ duomenų apie galimus patalpos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, konstrukcijų pakeitimus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti galimybę nelaimingo atsitikimo vietos patalpoje plokščių prie lubų montavimui panaudoti kraną, todėl apeliaciniame skunde kelia nepagrįstas prielaidas esą statinio konstrukcijos po įvykio galėjo būti pakeistos. Ar 2014 m. vasario 24 d. plokščių montavimui buvo kviestas kranas, ar jis apskritai galėjo būti panaudotas atlikti plokščių montavimo nelaimingo atsitikimo vietoje darbus atsakovas netyrė, nors tai galėjo padėti pašalinti nustatyti nelaimingam atsitikimui darbe reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymų visumą (liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, bylos proceso dalyvių paaiškinimus) priėjo prie pagrįstų išvadų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų (užsakymų, apmokėjimo už mechanizmo nuomą dokumentų, kt.), jog 2014 m. vasario 24 d. plokščių montavimui prie patalpos lubų buvo kviestas kranas, o pagal nelaimingo atsitikimo vietos patalpos duomenis (stoge nėra jokių angų, siauras praėjimas) automobilinis kranas, kuris parinktas pagal Daugiasluoksnių plokščių montavimo technologinę kortelę (GROVE GMK2035E, strėlės ilgis 29 m.) įvažiuoti negalėtų.

UAB „Milsta“ pozicija esą 2014 m. vasario 24 d. plokščių montavimo darbai turėjo būti atlikti panaudojant kraną, VDI skyriaus tyrimo metu buvo pareikšta abstraktaus pobūdžio teiginiais ir nepagrįsta jokiais įrodymais teiginiais, o atsakovas šios aplinkybės netyrė. Teismui pasiūlius (ABTĮ 57 straipsnio 4 d.) trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti su šia aplinkybe susijusius įrodymus (1 t., b.l. 140), kaip jau buvo minėta, nei krano kvietimo 2014 m. vasario 24 d. atlikti plokščių montavimo darbus, nei galimybės jį panaudoti atliekant tokius darbus patalpoje, kurioje įvykio ginčui aktualus nelaimingas atsitikimas darbe, įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

Pirmosios instancijos teismo ištirtos krano panaudojimo ir galimybės jį panaudoti nelaimingo atsitikimo darbe vietoje aplinkybės patvirtino liudytojų T. G., J. D., S. B. parodymus bei pareiškėjo paaiškinimus, kad ginčui aktualiu atveju nebuvo kito būdo montuoti plokštes prie lubų, išskyrus montavimo rankomis būdą, ir 2014 m. vasario 24 d. tai buvo daroma su darbų vadovo D. R. žinia, neužtikrinus saugių darbo sąlygų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinant įrodymų visumą, taip pat pritardama teismo išvadoms, kad VDI skyrius pareiškėjo skundžiamą Akto Nr.1 17 punkto 3-ąją išvadą pateikė neatlikęs išsamaus ir objektyvaus nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimo, šiais aspektais plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu esą pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis, 47-471 straipsniai). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 47–471 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisę pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą, jei turi pagrindą manyti, kad yra aplinkybių dėl kurių jis negali nagrinėti bylą (ABTĮ 47 straipsnio 1, 5, 6 dalys).

EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt v. Denmark). Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo v. Italy). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar v. United Kingdom).

Byloje nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai, sudarytai nagrinėti bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą, nušalinimo nepareiškė. Tai reiškia, kad atsakovui dėl teisėjų kolegijos, ar kurio nors teisėjų kolegijos teisėjo nešališkumo abejonių nekilo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, esą teismas buvo neobjektyvus, nepagrįstas jokiais argumentais, kurie atitiktų pirmiau minėto objektyviojo testo kriterijus. Minėtas apelianto argumentas iš esmės siejamas su teismo priimtu atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmiau minėta, kad teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti apelianto teisės į nešališką teismą pažeidimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Akto Nr.1 17 punkto 3-ąją išvadą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriais apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Anatolijus Baranovas