e951bf48-2b74-429a-993c-9d8d2e3bf1df · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-302-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00269-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S.(S.S.) skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas skundu (2-5 b. l.) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2 379,78 Eur (8 216,89 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir su juo susijusios iÅ¡mokos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gegužės 16 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. sausio 16 d. jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje Pagalbinių objektų apsaugos skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautojas, B lygis, 6 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė); nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2011 m. balandžio 16 d. jam buvo mokama trijų mėnesių išeitinė išmoka.

Teigė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., kuriuo buvo sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) pripažino, kad teisės aktai, kurių pagrindu buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas prašė neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovas VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu teismui (11-14 b. l.) su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutiko, pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad atsakovo sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo mokamas sumažinto dydžio darbo užmokestis, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo paskelbimo, ir jie atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir LR DK) 298 straipsnį, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis gali bÅ«ti priteisiamas už paskutinius trejus metus iki praÅ¡ymo teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2011 m. balandžio 16 d.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM atsiliepimu (15-17 b. l.) su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutiko, atsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir atsakovas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jį skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2011 m. sausio 16 d. Skundas atmetamas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir su juo susijusios iÅ¡mokos, kurie buvo sumažinti taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu, už kurį praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. sausio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) dirbo VSAT prie VRM Ignalinos rinktinės Pagalbinių objektų apsaugos skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautojas, B lygis, 6 kategorija); nuo 2008 m. gruodžio 22 d. pareiÅ¡kėjui buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė (27-28 b. l.). Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjui buvo mokama 3 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka (7 b. l.).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas).

Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.

Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas).Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiais pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 018,07 Eur (6 967,99 Lt) ir laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. balandžio 16 d. 361,71 Eur (1 248,9 Lt) dydžio su darbo užmokesčiu susijusios iÅ¡mokos nepriemoka (7 b. l.).Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad <...> Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Kad bÅ«tų užtikrintas deramas 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir su darbo užmokesčiu susijusios iÅ¡mokos teismo sprendimu, nes GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. vasario 15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-669/2016; 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Nagrinėjamoje byloje atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimais teismui prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikyti 3 metų senaties terminÄ , nustatytÄ DK 298 straipsnyje. Spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo pateikto praÅ¡ymo, teismas pažymi, kad įstatymo leidėjui nustačius neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmÄ ir jį įtvirtinus specialiajame teisės akte, t. y.

GrÄ Å¾inimo įstatyme, yra taikomos pastarojo teisės akto normos. Ä®vertinus tai, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymas taikyti 3 metų senaties terminÄ netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Dalia Pranckienė