2022-08-17 Nr. AB-20502-3-61-3-02475-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3601-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02475-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. O. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 22S50589 (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad bijo sugrįžti į kilmės šalį, nes (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai jam nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pasakojimas apie įvykius lėmusius išvykimą iš kilmės valstybės dėl gręsiančio persekiojimo, neturėjo formos ir turinio trūkumų. Surinkta kilmės valstybės informacija, nustatytos tyrimo metu individualios aplinkybės pakankamos pagrįsti tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Baimė grįžti į kilmės šalį nėra hipotetinio pobūdžio ir yra pagrįsta.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėtas nevisapusiškai ir objektyviai, tyrimas atliktas ne pakankamai atidžiai, neįvertinta inidividuali pareiškėjo situacija dėl gręsiančio persekiojimo kilmės valstybėje, nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neproporcingas draudimas maksimaliam 5 (penkerių) metų terminui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes.

6. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktą. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius išvykti iš (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas duomenų apie (duomenys neskelbtini).

9. Migracijos departamento teigimu, nors pareiškėjas apklausoje teigė, kad (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) neleistinoje vietoje, neturėjo pateisinamos priežasties būti Lietuvos Respublikoje (neturi jokių socialinių, ekonominių ir šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublika), prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas buvo savavališkai pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro, tačiau laiku sulaikytas, nėra sąžiningas gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo kilmės valstybėje. Aplinkybių visuma leido daryti pagrįstą prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas nustatyti maksimalų 5 (penkerių) metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpį.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo R. O. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti R. O. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi R. O. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, kaip nepagrįstą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, byloje pateiktus bei surinktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Atsakovo darbuotojai apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat, pagrįstai vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje jo pasakojimo kontekste.

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas nenuoseklus, neišsamus, nenustatyti tikėtini persekiotojo tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą vertino kaip turintį rimtų trūkumų. Pareiškėjo nurodoma informacija yra bendro pobūdžio ir nepatvirtina individualios grėsmės pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės, o bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo grėsmę. Teismas sprendė, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Apklausoje prieglobsčio prašytojas vengė atsakyti į jam užduodamus konkrečius klausimus, be to, prašė neuždavinėti jam daugiau klausimų, nes jie jį trikdo. Pareiškėjas nesuteikė detalios informacijos. Taigi, pareiškėjo pasakojimas buvo be konkrečių detalių, tikslumo, pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia.

15. Teismas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė sugrįžti į kilmės valstybę grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais. Teismas sutiko, jog Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl pagrįstai nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, jis vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Todėl Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, pripažino pagrįsta ir atitinkančia Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

17. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento pareiškėjui nustatytas penkerių metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas vertino, kad nors nustatytų aplinkybių visumoje ir prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau sprendė, kad proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeisdamas šį laikotarpį iš penkerių į dvejus metus.

III. 18. Pareiškėjas R. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo situacija. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius ir iš kelių šaltinių duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį.

22. Pareiškėjas nurodo, kad jo nurodytos priežastys negali būti įvardijamos vien kaip ekonominės, nes jos gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, pavyzdžiui, genties ir kaimo tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas šiuo atveju neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga jam nesuteikti nepagrįstai. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draugimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

25. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo, pagrįstumo.

27. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atskirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti proporcingas, todėl, atsižvelgęs į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, teismas patenkino skundą iš dalies, pakeitė skundžiamą Sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, taip pat sutrumpino perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu pareiškėjo pasakojimo ir jį patvirtinančios kilmės šalies informacijos vertinimu, laikosi pozicijos, kad jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas surinko kilmės šalies informaciją, kuri neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, nėra surinkta iš keleto įvairių šaltinių. Be to, sprendimu išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

33. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

34. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

37. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

38. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

39. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

40. Pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo (duomenys neskelbtini).

41. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo persekiojimo, grasinimų ir dėl to kylančios individualios grėsmės, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Migracijos departamento išvadoms, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias jį išvykti iš kilmės valstybės abstraktus, nenuoseklus bei prieštaringas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo pasakojimą. Pareiškėjas, Migracijos departamente vykusioje apklausoje pradžioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

42. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė, grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, remiantis turima informacija, Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl Sprendime nurodyti informacijos šaltiniai apie pareiškėjo kilmės valstybę buvo netinkami, kaip galėtų pasikeisti pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimas, surinkus informaciją iš kitų šaltinių. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių šaltinių, patvirtinančių jo teiginius, taip pat nenurodo. Taigi, darytina išvada, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.

44. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Šiuo atveju pažymėtina, kad Migracijos departamentui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę nereiškia pareigos rinkti informaciją pareiškėjo norimais aspektais, ypač jeigu tokių aspektų pareiškėjas nenurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausoje.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dviejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dviejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė