2023-06-15 Nr. AB-12171-3-64-3-00018-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-742-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00018-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Clear Channel Lietuva“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) priimtus nutarimus skirti baudas pareiškėjui UAB „Clear Channel Lietuva“: 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-3, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-4, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-5, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-6, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-7, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-8, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-9, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-10, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-11, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-12, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-13 (toliau – ir Nutarimai); priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skundo reikalavimus pareiškėjas iš esmės grindė šiais argumentais:

2.1 Pareiškėjo atžvilgiu 2021 m. gruodžio 17 d. buvo priimti nutarimai skirti baudas (toliau – Nutarimai) dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo (toliau – ir Reklaminiai įrenginiai).

2.2 Pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą dėl visų skunde nurodytų Reklaminių įrenginių. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir RĮ) 12 straipsnio 10 dalis tiesiogiai ir aiškiai numato, kad tuo atveju, jeigu per 20 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo nėra išduodamas leidimas ir nėra pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, yra laikoma, kad leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas. Tokiu atveju joks papildomas administracinis sprendimas neturi būti priimtas, kad būtų įformintas leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas. Šiuo atveju atsakovas per minėtą 20 d. d. terminą neišdavė leidimų dėl Reklaminių įrenginių, tačiau ir nepateikė motyvuotų atsisakymų išduoti leidimus, dėl to turi būti laikoma, kad leidimai dėl Reklaminių įrenginių buvo išduoti paraiškose nurodytam terminui, kaip tai numato RĮ 12 straipsnio 10 dalis.

2.3 Pareiškėjas teisėtai naudojęs Reklaminius įrenginius ir tai daręs išduotų leidimų galiojimo metu, nepažeidė RĮ reikalavimų ir dėl to pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo išduotų leidimų galiojimo laikotarpiu, skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

2.4 Leidimą išduodanti institucija vertina reklaminės veiklos subjekto pateiktą paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo. Tuo atveju, jeigu reklaminės veiklos subjektui buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą RĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, tai reklaminės veiklos subjektas turi teisę eksploatuoti atitinkamą reklaminį įrenginį tol, kol išduotas leidimas yra galiojantis ir nėra panaikintas. Reklaminės veiklos subjektui negali būti taikoma atsakomybė dėl leidimą išduodančios institucijos veiksmų, kurie buvo atlikti leidimo išdavimo stadijoje, vertinant reklaminės veiklos subjekto pateiktą paraišką. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai leidimas reklaminės veiklos subjektui buvo išduotas dėl aplinkybės, kad per nurodytą terminą leidimą išduodant institucija leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, atsakomybė dėl išduoto leidimo reklamai atitikimo RĮ tenka ne reklaminės veiklos subjektui, bet būtent leidimą išduodančiai institucijai, kuri ir išdavė leidimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai RĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka dėl aplinkybės, kad per nurodytą terminą leidimą išduodant institucija leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, be to, minėti leidimai nebuvo panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui šiuo atveju negali būti taikoma administracinė atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo, kai pats atsakovas išdavė atitinkamus leidimus dėl tokių Reklaminių įrenginių eksploatavimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo išduotų leidimų galiojimo laikotarpiu, skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

2.5 Pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta pažeidus RĮ nustatytą pažeidimų nagrinėjimo tvarką ir nesudarius galimybės pateikti motyvuotų paaiškinimų dėl pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas galiausiai buvo nubaustas. Pažeidimo procedūros metu buvo prašoma iš pareiškėjo pasiaiškinti dėl vieno RĮ pažeidimo, t. y. Reklaminių įrenginių eksploatavimo be išduoto leidimo (RĮ 12 str. 1 d. 5 punktas), tačiau galiausiai pareiškėjas nubaustas dėl kito RĮ pažeidimo, pareiškėjui nesudarius galimybės dėl tokio tariamo pažeidimo pasiaiškinti RĮ 25 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka (t. y. dėl eksploatuojamų Reklaminių įrenginių tariamos neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams) (RĮ 12 str. 5 dalis). Tokiu būdu buvo iš esmės pažeista RĮ pažeidimų nagrinėjimo procedūra. Be to, pažeidimų procedūros nagrinėjimo metu buvo išeita už nagrinėjamo pranešimo (skundo) apibrėžtų pažeidimų procedūros nagrinėjimo ribų ir buvo vertinamos faktinės aplinkybės dėl kurių Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti RĮ 25 str. 12 dalyje nustatyta tvarka ir kurios egzistavo po pranešimo (skundo) pateikimo. Atsižvelgus į tai, kad priimant skundžiamus Nutarimus buvo iš esmės pažeista RĮ pažeidimų nagrinėjimo procedūra, skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

2.6 Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė RĮ nuostatas (nors tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo), pareiškėjas vis tiek negalėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra pareiškėjo kaltės dėl tariamai padarytų RĮ pažeidimų, be to, pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Faktinių aplinkybių visuma, taip pat ir paties atsakovo faktinis elgesys, sudarė pagrindą pareiškėjui laikyti, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai ir turint tokią teisę suteikiančius leidimus įrengti išorinę reklamą. Atsakovas ne vienerius metus nereiškė iš viso jokių pretenzijų pareiškėjui dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo (pretenzijos pareikštos baigiantis išduotų leidimų galiojimo terminui), o su atsakovu susijusios įstaigos net skleidė išorinę reklamą ant Reklaminių įrenginių. Susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leido pareiškėjui manyti, kad jis neatlieka jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidžia RĮ nuostatų. Dėl to pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė dėl RĮ reikalavimų pažeidimo, nesant pareiškėjo kaltės kaip būtinos sąlygos administracinei atsakomybei taikyti. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, kuriuos turi atlikti reklaminės veiklos subjektas, siekdamas gauti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą. Atsakovas iš savo pusės netinkamai vykdė pareigas, tinkamai ir laiku neregistravo pareiškėjo pateikiamų dokumentų, savalaikiai neteikė atsakymų į gautus pareiškėjo prašymus ir būtent atsakovo veiksmai sukūrė esamą faktinę situaciją dėl kurios galiausiai neteisėtai buvo nubaustas pareiškėjas. Pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė ne dėl atliktų kokių nors kaltų neteisėtų veiksmų, bet dėl atsakovo neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo. Skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neatliko iš viso jokių neteisėtų veiksmų, o visą laiką veikė išimtinai vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir dėl to pareiškėjui negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

2.7 Pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo pritaikyta priežiūros institucijai turint išankstinę nuomonę dėl pažeidimų tariamo padarymo iki pažeidimų procedūros nagrinėjimo pradžios. Pažeidimų nagrinėjimas buvo tik formalumas, neužtikrinant nešališko ir skaidraus proceso. RĮ 25 straipsnyje numatyta RĮ reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo procedūra nėra savitikslė ir jos metu priežiūros institucija turi nešališkai atlikti pranešimo (skundo) nagrinėjimą. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamus Nutarimus priėmęs subjektas Nutarimų paskelbimo metu iš esmės pripažino, kad Nutarimai dėl atsakomybės taikymo pareiškėjui jau buvo parengti iki 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio (t. y. sprendimas dėl pareiškėjo baudimo buvo priimtas iki posėdžio, kurio metu turėjo būti nagrinėjamas pranešimas (skundas)). Teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kai administracinio pažeidimo procedūrą nagrinėjantis subjektas turi išankstinę nuomonę dėl pažeidimų procedūrų baigties ir pažeidimų padarymo, o pati procedūra vyksta tik dėl akių. Priežiūros institucijos sprendimas dėl atsakomybės taikymo reklaminės veiklos subjektui turėtų būti priimtas pasibaigus administracinio pažeidimo procedūrai ir išklausius reklaminės veiklos subjektą posėdžio metu. Šiuo konkrečiu atveju skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, nes administracinio pažeidimo procedūros nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintas nešališkas ir skaidrus procesas, o subjektas priėmęs sprendimą dėl baudų skyrimo pareiškėjui turėjo išankstinę nuomonę dėl pažeidimų tariamo padarymo iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo pradžios.

3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Pareiškėjas nepagrįstai skundo 5-10 pastraipose dėsto, kad esą nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. turėjo leidimus eksploatuoti ginčui aktualius Reklaminius įrenginius. Ginčas dėl to, ar pareiškėjas minėtu laikotarpiu turėjo leidimus eksploatuoti ginčui aktualius reklaminius įrenginius, tarp šios bylos šalių yra kilęs kitoje administracinėje byloje nagrinėjamoje Regionų apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-493-283/2022) ir tik minėtoje administracinėje byloje įsigaliojus galutiniam teismo sprendimui paaiškės, ar iš tikro pareiškėjas turėjo leidimus eksploatuoti Reklaminius įrenginius.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo leidimų įrengti išorinę reklamą ginčui aktualiems reklaminiams įrenginiams ir taip pat netiesiogiai konstatavo, kad pareiškėjo ginčui aktualūs reklaminiai įrenginiai yra pažeidžiantys RĮ 12 straipsnio 5 dalį, nes pasisakė, kad jie neatitinka Specialiojo plano reglamentų. Jeigu pareiškėjas būtų laikęs, kad jis turi galiojančius leidimus Reklaminiams įrenginiams eksploatuoti, tai neabejotinai taip ir būtų atsakęs atsakovui į jo pateiktus reikalavimus, tačiau vietoje to, pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. pateikė paraiškas naujiems leidimams gauti, tiems patiems ginčui aktualiems Reklaminiams įrenginiams, taip patvirtindamas, kad tuo metu galiojančio leidimo eksploatuoti ginčui aktualius Reklaminius įrenginius jis neturi.

Šias paraiškas atsakovas išnagrinėjo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimais, kuriuos pareiškėjas ir skundžia aukščiau minėtoje kitoje administracinėje byloje. Atsakovas į pareiškėjo 2021 m. liepos 8 d. raštą atsakė 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. S-2699 „Dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo teisminio ginčo nagrinėjimo metu“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui tą pačią liepos 27 dieną duomenų valdymo sistemos „Avilys“ funkcionalumu 7 val. 52 min. į Pareiškėjo nurodytą oficialų elektroninio pašto adresą.

Atsakovas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštą atsakė 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-3033 „Dėl prašymo leisti eksploatuoti išorinės vaizdinės reklamos įrenginius“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui tą pačią rugpjūčio 26 d. duomenų valdymo sistemos „Avilys“ funkcionalumu 16 val. 36 min. į Pareiškėjo nurodytą oficialų elektroninio pašto adresą, dėl ko pareiškėjo teiginiai esą jis minėto atsakymo nėra gavęs yra vertintini kaip melas, sąmoningai siekiant suklaidinti teismą. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina aukščiau minėtų atsakovo raštų tinkamą įteikimą pareiškėjui.

Raštai, atsakymai pareiškėjui buvo išsiųsti tokiu pat būdu, kokiu buvo gautos užklausos (el. paštu), dokumentai buvo išsiųsti oficialiais elektroninio pašto adresais, kurie taip pat yra nurodomi pareiškėjo teiktuose raštuose (užklausimuose). Atsakovas gali daryti tik prielaidas, kad kadangi susirašinėjimas vyko su pareiškėju, o skundą šioje byloje suformulavo pareiškėjo atstovas, pareiškėjo atstovas nėra gavęs iš pareiškėjo visų ginčui aktualių dokumentų, dėl ko skunde nurodo visiškai nepagrįstus bei melagingus teiginius.

Vis dėl to atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo raštus ir pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie atsakovo poziciją dėl galimybės eksploatuoti reklaminius įrenginius iki bus išnagrinėta kita administracinė byla.

4.2 Atsakovo nuomone, šiam ginčui yra visiškai neaktualu, kokius veiksmus atliko pareiškėjas, siekdamas gauti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą, nes tai nėra šios bylos dalykas, ginčas dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo / neišdavimo tarp šios bylos šalių vyksta kitoje administracinėje byloje, kurioje ši aplinkybė yra nagrinėjama iš esmės, tačiau kitoje administracinėje byloje teismui sprendus, kad pareiškėjas vis dėl to turėjo leidimus įrengti išorinę reklamą pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d., šiai bylai tas didesnės reikšmės neturėtų dėl to, kad pareiškėjo deklaruojamų tariamai turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimas būtų pasibaigęs 2021 m. liepos 24 d.. Tai reiškia, kad pasibaigus leidimų galiojimo terminui, pareiškėjas neturėdamas galiojančio leidimo privalėtų išmontuoti turimus reklaminius įrenginius per 20 darbo dienų, kaip tas numatyta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. A-1785 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte.

4.3 Apie šį reikalavimą išardyti išorinės reklamos pateikimo priemonę pasibaigus leidimui įrengti išorinę reklamą per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą pareiškėjas tikrai žinojo, tą patvirtina ir pareiškėjo raštuose pateikiami argumentai, pvz., pareiškėjo 2021 m. liepos 8 d. rašto „Dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo teisminio ginčo nagrinėjimo metu“ 5 pastraipa. Tačiau, nepaisant to, kad žinojo apie reikalavimą pasibaigus leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimo terminui panaikinti reklaminius įrenginius per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, šio reikalavimo pareiškėjas nevykdė nei 2019 m. liepos 24 d. pasibaigus turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimo terminui, nei 2021 m. liepos 24 d. pasibaigus pareiškėjo deklaruojamų tariamai turėtų leidimų galiojimo terminui. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad privalo išardyti reklaminius įrenginius pasibaigus Leidimų galiojimui per ne ilgesnį nei 20 darbo dienų terminą, net jei ir laikė, kad turėjo leidimus galiojančius iki 2021 m. liepos 24 d., sąmoningai to nepadarė, nepanaikino ginčui aktualių reklaminių įrenginių, juose skleidė reklamą ir taip vykdė priešingą teisei veiką iki 2021 m. rugsėjo 13 dienos, t. y. eksploatavo reklaminius įrenginius, kurie neatitiko Specialiojo plano11 reglamentų, taip vykdydamas RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

4.4 Pareiškėjas nepagrįstai įrodinėja tariamai turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą faktą, nors atsakomybė dėl RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto (reklamos skleidimas neturint leidimo) pažeidimo jam nebuvo taikyta. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu pareiškėjas didžiąja skundo dalimi bando įrodinėti šias faktines aplinkybes, kai iš esmės tai yra kitos administracinės bylos dalykas.

4.5 Pažeidimų nagrinėjimo procedūra buvo pradėta pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. pranešimą (skundą) Nr. (12.8.)SSA-399 „Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų“, kuriame buvo nurodyta, kad „nustatyti galimi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimai, todėl tikslinga pradėti nagrinėjimo procedūras“. Šio pranešimo pagrindu atsakovas priėmė 2021 m. liepos 16 d. nutarimus „Pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimą“, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjas Šiaulių miesto centrinėje (A) zonoje eksploatuoja išorinės vaizdinės reklamos įrenginius, skleidžia išorinę reklamą ir taip galimai pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Apie priimtus nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimą pareiškėjas buvo informuotas atsakovo 2021 m. liepos 20 d. raštais, kuriuose taip pat buvo nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą dėl pareiškėjo eksploatuojamų ginčui aktualių reklaminių įrenginių, galimai pažeidžiant RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Šie raštai buvo išsiųsti pareiškėjui registruotu paštu bei elektroninio pašto adresu.

Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pažeidimų nagrinėjimo procedūros apimtį bei ribas. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjas nesuprasti, kad nagrinėjimas vyksta dėl galimo RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes tas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įvardinta tiek pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, tiek nutarime pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, tiek ir raštuose (lydraščiuose), kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie priimtus nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, o juo labiau, kad šiame procese pareiškėjas buvo atstovaujamas teisininko profesionalo – advokato.

Taigi, pareiškėjui, kurio tinkamą teisinį atstovavimą procese užtikrino teisininkas profesionalas – advokatas, turėjo būti visiškai aišku, kad procedūroje nagrinėjama yra dėl pareiškėjo veikų, kurios galimai prieštaravo RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktui ir to paties straipsnio 5 daliai.

4.6 Pareiškėjo atstovui buvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, tačiau šia galimybe pareiškėjo atstovas nepasinaudojo. Taip pat pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 571 straipsnio suteikta teisė būti išklausytam, Pareiškėjo atstovo prašymu pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, visas vienuolika pradėtų procedūrų nagrinėjant viename posėdyje, taip užtikrinant proceso ekonomiškumą bei buvo suteikta teisė pareiškėjo atstovui pasisakyti byloje, pateikti savo argumentus dėl nagrinėjamų RĮ normų galimo pažeidimo, dėl ko nėra jokio pagrindo daryti prielaidas, kad buvo padaryti kažkokie RĮ nustatytos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos pažeidimai. Taip pat pareiškėjo atstovas vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje turėjo galimybę ir iš tiesų išsamiai pasisakė pareiškėjo vardu dėl galimo RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo (posėdžio garso įrašo dalis nuo 27 min. 40 sek. iki 35 min. 25 sek.).

4.7 Nutarimai tikrai nebuvo parengi iki 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio, tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad posėdžio metu pareiškėjo atstovui paprašius pagarsinti konkrečius argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas skirti baudą pareiškėjui, sprendimą priimantis asmuo to padaryti negalėjo. Nutarimai buvo priimti ir paskelbti po 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio. Iš esmės pareiškėjo keliamas klausimas yra suprantamas, tačiau šiuo klausimu keliamos abejonės dėl sprendimą priėmusios institucijos nešališkumo yra visiškai nepagrįstos. Sprendimą dėl nustatyto RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo priėmė ta pati institucija, kuri nusprendė pradėti šio pažeidimo tyrimą, t. y. sprendimą priimančiam asmeniui visos faktinės aplinkybės jau buvo žinomos. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu, 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje pareiškėjo atstovas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie pateisintų pareiškėjo priešingą teisei veiką. Dėl šio sprendimas buvo priimtas sąlyginai greitai, tačiau tas savaime nereiškia, kad skundžiami nutarimai buvo priimti dar iki bylos nagrinėjimo 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu.

4.8 Kiekvienas iš vienuolikos pareiškėjo vadinamų epizodų yra atskiras įstatymo pažeidimas dėl išorinės vaizdinės reklamos įrenginių, kurie stovėjo įvairiose Šiaulių miesto reklamos vietose. Taigi, nors pažeidimų padarymo laikotarpis ir pažeidimo turinys sutampa, tačiau pažeidimai vykdyti atskirose Šiaulių miesto dalyse, dėl ko yra vertinti kaip atskiri pažeidimai. Dėl kiekvieno pažeidimo pradėta atskira pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir priimti atskiri vienuolika nutarimų skirti baudą už kiekvieną vykdytą pažeidimą.

4.9 Pareiškėjas teigia, kad paskirtų baudų dydis yra neproporcingai didelis bei vietoje to pareiškėjui už vykdytą priešingą teisei veiką turėtų būti skiriamas įspėjimas, o ne bauda. Su tokiais Pareiškėjo argumentais sutikti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. RĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad priežiūros institucijos, atlikdamos šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę įstatymų nustatytais atvejais skirti baudas. RĮ 24 straipsnio 4 dalis numato, kad už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų. Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 „Dėl įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 12 punktas nustato, kad baudai, skiriamai už RĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyto įpareigojimo nevykdymą, apskaičiuoti mutatis mutandis taikomos Aprašo 6-10 punktų nuostatos, pradinį baudos dydį pagal Aprašo 6 punktą prilyginant pusei RĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytos maksimalios baudos. Atsižvelgiant į tai, kad RĮ 24 straipsnio 4 dalyje už RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimą yra numatyta maksimali trijų tūkstančių eurų bauda, pusė šios baudos dydžio būtų vienas tūkstantis penki šimtai eurų. Taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių pažeidimų nagrinėjimo procedūrose nenustatyta. Skundžiamų nutarimų 21 punktu pažymėtoje dalyje yra detalizuojamos nustatytos sunkinančios aplinkybės, dėl kurių yra taikytinos Aprašo 7.2.3. papunkčio nuostatos, dėl bazinio baudos dydžio didinimo 30 procentų. Taigi, jeigu pradinis skirtinos baudos dydis yra 1500 Eur, šį bazinį baudos dydį padidinus 30 procentų gauname 1950 Eur baudą, kokios ir buvo skirtos pareiškėjui, dėl ko pareiškėjo argumentai, esą jam skirtos baudos yra neproporcingai didelės, yra visiškai teisiškai nepagrįsti ir atmestini, nes baudų dydžiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis RĮ ir Aprašo nuostatomis.

4.10 Atsakovas taip pat nurodė, kad iš tiesų kitos bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino, kad pareiškėjo teiktos paraiškos buvo gautos ir nebuvo per 20 darbo dienų išnagrinėtos, tačiau tuo pačiu pateikė ir eilę argumentų, kodėl vien tas faktas nereiškia, kad atsakovas išdavė pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir bylą nagrinėjęs teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendime konstatavęs, kad pareiškėjui leidimai įrengti išorinę reklamą nebuvo išduoti. Akivaizdu, kad ši pareiškėjo be konteksto cituojama atsakovo atstovo pasisakymo dalis niekaip nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodomų nepagrįstų teiginių dėl tariamai turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą. Be to, atsakovo atstovas iš tiesų pasisakė, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau toks pasisakymas buvo teiktas atsakant į pareiškėjo atstovo užduotą klausimą, ar leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo procese Pareiškėjas atliko kažkokius neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus. Taigi, nors teikdamas paraiškas leidimams gauti pareiškėjas neatliko jokių nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų, tas niekaip nesisieja su šioje byloje nagrinėjamais pareiškėjo teisės pažeidimais, kuomet jis eksploatavo RĮ 12 straipsnio 5 dalį pažeidžiančius reklaminius įrenginius. Atsakovas iš tikro nepriėmė jokių atskirų administracinių sprendimų dėl leidimų panaikinimo, nes tokių atsakovo pareiškėjui išduotų leidimų 2019 m. birželio 20 d. paraiškų pagrindu nėra ir jie niekada neegzistavo. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir kitoje byloje sprendimą priėmęs teismas, pasisakydamas, kad leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjui pagal 2019 m. birželio 20 d. paraiškas nebuvo išduoti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Clear Channel Lietuva“ skundą tenkino. Panaikino atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-3, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-4, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-5, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-6, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-7, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-8, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-9, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-10, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-11, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-12, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-13. Priteisti pareiškėjui UAB „Clear Channel Lietuva“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 5186,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad UAB „Clear Channel Lietuva“ atžvilgiu 2021 m. gruodžio 17 d. priimti Nutarimai skirti baudas dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo pažeidimų: 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-3 skirta 1950 Eur bauda už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-4 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-5 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-6 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-7 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-8 skirti 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-9 skirta 1 950 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-10 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-11 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-12 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo; 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. IRSA-13 skirta 1950 Eur bauda už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo.

7. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. surašė raštus „Reikalavimus panaikinti išorinės reklamos įrengimo pažeidimus“ Nr. S-904, Nr. S-905, Nr. S-906, Nr. S-907, Nr. S-908, Nr. S-909, Nr. S-910, Nr. S-911, Nr. S-912, Nr. S-913, Nr. S-914.

8. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. balandžio 13 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) Nr. TPSA-197.

9. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-1684 „Pranešimas dėl galimo (-ų) išorinės reklamos įrengimo pažeidimo (-ų) panaikinimo“ pareiškėjas informuotas, kad Reklaminiai įrenginiai galimai įrengti neturint išduoto leidimo išorinei reklamai.

10. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2021 m. gegužės 5 d. raštą, pateikė 2021 m. gegužės 12 d. paaiškinimus bei nurodė, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai, turint RĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą.

11. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. S-1879 „Pranešimas dėl galimo (-ų) išorinės reklamos įrengimo pažeidimo (-ų) panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad jam nebuvo išduoti leidimai dėl Reklaminių įrenginių pagal anksčiau teiktas paraiškas.

12. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2021 m. gegužės 21 d. raštą, pateikė 2021 m. birželio 11 d. paaiškinimus bei nurodė, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai, turint RĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą.

13. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Nr. TPSA-813.

14. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 16 d. priėmė nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimą Nr. PV-663, Nr. PV-671, Nr. PV-672, Nr. PV-673, Nr. PV-674, Nr. PV-675, Nr. PV-676, Nr. PV-677, Nr. PV-678, Nr. PV-679, Nr. PV-680, kuriuose nurodyta, kad UAB „Clear Channel Lietuva“, neturėdama Savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą, kaip tai numatyta RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 (2021 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. A-462 redakcija) patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte, Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiuoju planu (TPDR T00075486), patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, Šiaulių miesto centrinėje (A) zonoje eksploatuoja išorinės vaizdinės reklamos įrenginį, skleidžia išorinę reklamą ir taip galimai pažeidė RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

15. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. liepos 20 d. raštais Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424 nurodė, jog galimai pažeidžiami RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai ir pareikalavo pareiškėjo pateikti motyvuotą paaiškinimą.

16. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2021 m. liepos 20 d. raštus, pateikė 2021 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimus, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai, turint RĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą.

17. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimus Nr. APSA-N-12, Nr. APSA-N-13, Nr. APSA-N-14, Nr. APSA-N-15, Nr. APSA-N-16, Nr. APSA-N-17, Nr. APSA-N-18, Nr. APSA-N-19, Nr. APSA-N-20, Nr. APSA-N-21, Nr. APSA-N-22 taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą dėl Reklaminių įrenginių.

18. Pareiškėjas UAB „Clear Channel Lietuva“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo atsakovą, kad per teisės aktuose numatytą 20 d. d. terminą, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. nuo atsakovo atsakymo pateikimo), išmontuos Reklaminius įrenginius. Reklaminiai įrenginiai buvo išmontuoti per nurodytą terminą ir dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra.

19. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. Pranešimu dėl pažeidimo (-ų) nagrinėjimo Nr. (12.4E)SSA-717 informavo pareiškėją, kad 2021 m. gruodžio 14, 15 dienomis rašytinio proceso tvarka Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriuje (toliau – CSTS), Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose, bus nagrinėjamos pažeidimų procedūros Nr.: APT-1-(12.12.), APT-2-(12.12.), APT-3-(12.12.), APT-4-(12.12.), APT-5-(12.12.), APT-6-(12.12.), APT-7-(12.12.), APT-8-(12.12.), APT-9-(12.12.), APT-10-(12.12.), APT-11- (12.12.) (nagrinėjamos pažeidimų procedūros Nr., data, tikslus laikas, pridedamas), dėl RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo. Prašymą Savivaldybės administracijos CSTS dėl pažeidimo nagrinėjimo žodine tvarka pateikti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki nustatyto pažeidimo nagrinėjimo dienos, taip pat turite teisę susipažinti su pažeidimo procedūros dokumentais ir kita informacija.

20. Pareiškėjas UAB „Clear Channel Lietuva“ atstovas 2021 m. lapkričio 29 d. raštu, be kita ko, prašė nagrinėjamas pažeidimų procedūras Nr. APT-1-(12.12.), APT-2-(12.12.), APT-3-(12.12.), APT-4-(12.12.), APT-5-(12.12.), APT-6-(12.12.), APT-7-(12.12.), APT-8- (12.12.), APT-9-(12.12.), APT-10-(12.12.), APT-11-(12.12.) sustabdyti, kol nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-10840-283/2021, informavo dėl pažeidimo nagrinėjimo žodine tvarka.

21. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (12.8.)SSA-751 „Dėl pažeidimų procedūrų nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriuje 2021 m. lapkričio 30 d. gautas raštas su priedais registruotas dokumentų valdymo sistemoje Nr. GSA-1737 „Dėl 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimo Nr. SSA-717 dėl pažeidimo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas). Susipažinus su pateiktu Raštu dėl pažeidimų procedūrų nagrinėjimo, nurodytas aplinkybes, informavo, kad buvo priimti sprendimai nagrinėjamų pažeidimų procedūrose: Nr.: APT-1-(12.12.), APT-2-(12.12.), APT-3-(12.12.), APT-4-(12.12.), APT-5-(12.12.), APT-6-(12.12.), APT-7-(12.12.), APT-8-(12.12.), APT-9-(12.12.), APT-10- (12.12.), APT-11-(12.12.), nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjimui paskirtas posėdis 2021 m. gruodžio 17 d. 10.00 val. Atsakovo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimais nuspręstą nagrinėti pažeidimų procedūrą, prašymo sustabdyti netenkinti. Po to buvo priimti skundžiami Nutarimai.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja RĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d.), Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 „Dėl įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 2 d.; toliau – ir Aprašas).

23. RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal RĮ 12 straipsnio 5 dalį, išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.

24. Teismas pažymėjo, kad ginčijamais Nutarimais skirtos 1950 Eur baudos už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimą dėl vienuolikos Reklaminių įrenginių eksploatavimo, nes Reklaminiai įrenginiai viršijo Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, kuris patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75 (toliau – Specialusis planas), numatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį. Taigi, pareiškėjas buvo nubaustas ne dėl išorinės reklamos įrengimo neturint leidimo (RĮ 12 straipsnio 1 dalis 5 punktas), bet dėl reklaminio įrenginio galimos neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams (RĮ 12 straipsnio 5 dalis), todėl bylai neaktualu, ar pareiškėjas turėjo ar neturėjo atsakovo išduotus leidimus išorinei reklamai įrengti nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d., teismas ginčo šalių argumentų pastaruoju klausimu nevertino ir nepasisakė.

25. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, pažeidimo procedūra buvo pradėta ir pareiškėjo buvo prašoma pasiaiškinti dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo tariamai neturint išduotų leidimų reklamai įrengti, tačiau pareiškėjas galiausiai buvo nubaustas dėl visai kito tariamai padaryto pažeidimo, dėl kurio nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti RĮ 25 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka.

26. Teismas pažymėjo, kad RĮ 25 straipsnio 4 ir 12 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad reklaminės veiklos subjektui turi būti sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl galimai padaryto pažeidimo, o atsakomybė reklaminės veiklos subjektui gali būti taikoma dėl pranešime nurodytų aplinkybių, dėl kurių reklaminės veiklos subjektui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Priešingas RĮ nuostatų ir RĮ nustatytos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aiškinimas pažeistų reklaminės veiklos subjekto, kuris kaltinamas tam tikrų pažeidimų padarymu, teisę į gynybą, kadangi pažeidimo procedūros ribos taptų neapibrėžtos galimų pažeidimų ir įrodinėtinų aplinkybių aspektu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo informuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštais Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424, jog galimai pažeidžiami RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai ir pareikalauta pareiškėjo pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl Įmonė eksploatuoja išorinės vaizdinės reklamos įrenginį, skleidžia išorinę reklamą ir nesustabdo išorinės reklamos skleidimo neturint Savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą, kaip numatyta RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2018 m. spalio 25 d. (2021 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. A-462 redakcija) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1785 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

27. Taigi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštuose (pranešimuose) Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424 yra nurodytos tik pažeidimo faktinės aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas neturėjo Savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą (RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2021 m. liepos 20 d. raštuose (pranešimuose) Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424 nėra nurodyta faktinių aplinkybių dėl RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo dėl vienuolikos Reklaminių įrenginių, jog Reklaminiai įrenginiai galimai viršijo Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, kuris patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, numatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį, už ką yra nubaustas ginčijamais Nutarimais, taip kaip numatyta RĮ 25 straipsnio 4 ir 12 dalyse, todėl spręstina, kad atsakovas pažeidė RĮ 25 straipsnio 4 ir 12 dalių reikalavimus. Taigi, atsakovas nubaudė pareiškėją kitu faktiniu pagrindu, dėl kurio pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti paaiškinimą RĮ nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, atsakovas nubaudė pareiškėją ne dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo tariamai neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo (t. y. RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo), bet dėl įrengtų Reklaminių įrenginių tariamos neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams (t. y. RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo). Skundžiami Nutarimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti tuo pagrindu, jog pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta pažeidus RĮ pažeidimų nagrinėjimo tvarką ir nesudarius galimybės pateikti paaiškinimų dėl pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas buvo nubaustas.

28. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors pranešime nebuvo nurodyta faktinių aplinkybių, tačiau tai buvo nurodyta Nutarime pradėti skundo nagrinėjimą, kuris kartu su pranešimu pareiškėjui buvo išsiųstas, iš kurio buvo galima suprasti. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 16 d. Nutarimuose pradėti skundo nagrinėjimą, kurie buvo išsiųsti pareiškėjui kartu su pranešimais, nurodyta, jog „neturėdama Savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 (2021-04-06 įsakymo Nr. A-462 redakcija) patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte, Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiuoju planu (TPDR T00075486), patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, Šiaulių miesto centrinėje (A) zonoje eksploatuoja išorinės vaizdinės reklamos įrenginį, skleidžia išorinę reklamą ir taip galimai pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi, Nutarimuose pradėti skundo nagrinėjimą taip pat nėra nurodyta faktinių aplinkybių dėl RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo dėl vienuolikos Reklaminių įrenginių, jog Reklaminiai įrenginiai galimai viršijo Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, kuris patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, numatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį, todėl pareiškėjas negalėjo suprasti kuo yra kaltinamas. Be to, 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-1684 pareiškėjui pranešta, kad galimai eksploatuoja Reklaminius įrenginius neturėdamas Atsakovo išduoto leidimo išorinei reklamai įrengti (t. y. RĮ 12 str. 1 d. 5 punkto galimą pažeidimas). Tokia pati informacija Pareiškėjui buvo pateikta ir Atsakovo 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. S-1879. Apie galimus kitus RĮ pažeidimus pareiškėjas nebuvo informuotas.

29. Pareiškėjo ir jo atstovo advokato nuomone, pareiškėjui buvo pritaikyta RĮ numatyta atsakomybė nesant visų atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (t. y. neteisėtų veiksmų ir kaltės), be to, pareiškėjui paskirtos baudos yra nepagrįstos ir neproporcingos.

30. Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose Nutarimuose pareiškėjo kaltė aptarta, nurodant, jog „Reklamos veiklos subjektas savo veiklą vykdo ne pirmus metus, Reklamos veiklos subjektas įsirengdamas IVR reklamos įrenginį ir jį eksploatuodamas, naudodamas skleisdamas reklamą žinojo ir suprato savo veikimą, kad Reklamos įrenginys įrengtas ir eksploatuojamas, naudojamas pažeidžiant RĮ 12 straipsnio 5 dalį, numatė žalingas jo pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti <...>; <...> Reklaminės veiklos subjektas tai žinodamas ir suprasdamas sąmoningai neišardė <...>“.

Tačiau ginčijamuose Nutarimuose nėra įvertintos visos aplinkybės, pagrindžiančios baudos skyrimą ir baudos dydį, kaip numatyta RĮ 25 straipsnio 17 dalies 7 dalyje, Aprašo 6-7, 12 punktuose, kadangi ginčijamuose Nutarimuose nenurodyta konkrečiai pažeidimo trukmė, nuo kada iki kada truko pažeidimas. Nors nurodoma, kad truko ilgiau nei keletą savaičių, tačiau nemotyvuota, kodėl tokia išvada padaryta ir kokią įtaką šios aplinkybės turi baudos dydžiui. Nors skundžiamuose Nutarimuose nurodyta, kad pastarosios aplinkybės atitinka Aprašo 7.2.3. punkte numatytas sunkinančias aplinkybes, tačiau tai nepagrįsta ir nemotyvuota.

Visiškai neaišku, kodėl atsakovas remiasi Aprašo 7.2.3 punktu, o ne 7.2.2 punktu, kadangi pastarajame punkte, kai minėta, nurodoma, jog vidutinės trukmės pažeidimo atveju (jei, atsižvelgiant į skirtingas reklamos pateikimo priemones ir būdus, pažeidimas truko iki kelių valandų, keleto savaičių ar kitą vidutinio ilgumo laiko tarpą) – baudos dydis didinamas iki 15 procentų. Be to, ginčijamuose Nutarimuose nėra aptartas pažeidimo pobūdis (intensyvumas, agresyvumas, dažnumas, padaryta žalą vartotojams, visuomenei ar jos grupei ar galima riziką ją sukelti), tik deklaratyviai nurodyta, jog skiriant baudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, bei neaptartas pažeidimo mastas (komercinės veiklos subjekto gauta nauda, geografinis mastas, informacijos perdavimo priemonių skaičius, pažeidimo įtaka vartotojų ekonominiam elgesiui ir kitos pažeidimo masto požiūriu reikšmingos aplinkybės).

Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas ir jo atstovas, iš viso pareiškėjui skundžiamais Nutarimais buvo paskirta 21450 Eur dydžio bauda (11 kartų x 1950 Eur), tačiau tokio dydžio bauda yra itin didelė ir nėra suderinama su administracinės atsakomybės paskirtimi, kuriai nėra būdingas baudžiamosios atsakomybės griežtumas, nors, kaip nurodė pats atsakovas skundžiamuose Nutarimuose, pažeidimas truko ilgiau nei keletą savaičių.

31. Ginčijamuose Nutarimuose nėra aptarta ir nurodyta faktinių aplinkybių, kaip konkretus Reklaminis įrenginys neatitiko Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, kuris patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, numatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį, koks buvo Reklaminis įrenginys, kiek viršijo Specialiajame plane nustatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį. Ginčijamuose Nutarimuose tik deklaratyviai nurodyta, kad atitinkamas Reklaminis įrenginys viršijo Specialiajame plane nustatytą didžiausią leistiną atskirais stovinčio reklaminio įrenginio dydį, to nepagrindžiant ir nemotyvuojant.

32. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų dėl aukščiau nurodytų ir aptartų skundžiamų Nutarimų trūkumų dėl motyvų ir faktinių aplinkybių stokos. Teismo vertinimu, skundžiamų Nutarimų motyvų išdėstymas yra nepakankamas, o nustatyti trūkumai yra esminiai.

33. Atsižvelgdamas į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė RĮ 25 straipsnio 4 ir 12 dalių, RĮ 25 straipsnio 17 dalies 5 ir 7 punktų, Aprašo 6-7, 12 punktų, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų dėl ko ginčijami Nutarimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl skundžiami aktai yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, tokie aktai naikintini.

34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 5186,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

35. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdytas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nutarimų: 2021 m. gruodžio 17 d. „Nutarimas skirti baudą“ Nr. IRSA-3, Nr. IRSA-4, Nr. IRSA-5, Nr. IRSA-6, Nr. IRSA-7, Nr. IRSA-8, Nr. IRSA-9, Nr. IRSA-10, Nr. IRSA-11, Nr. IRSA-12, Nr. IRSA-13 vykdymas, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Kadangi skundas tenkintinas, todėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (ABTĮ 70 straipsnio 10 punktas).

III. 36. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie šios administracinės bylos 2020 m. birželio 29 d. atsiliepimą Nr. (8.2.)SJ-175 su jo priedu - Specialiojo plano projekto rengėjo paaiškinimu ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Nr. TPSA-957; panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2945-621/2022 ir priimti naują sprendimą – Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ 2022 m. sausio 7 d. skundą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 17d nutarimų Nr. IRSA-3, IRSA-4, IRSA-5, IRSA-7, IRSA-8, IRSA-9,1RSA- 10, IRSA-11, IRSA-12 ir IRS A-13 skirti baudą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti atsakovo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimus kaip teisėtus ir pagrįstus.

37. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1 Pažeidimų nagrinėjimo procedūroje priimtuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad nustatyti galimi RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei RĮ 12 straipsnio 5 dalies reikalavimu pažeidimai. Pareiškėjas buvo apie tai informuotas tiek pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, tiek nutarime pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, tiek ir raštuose (lydraščiuose), nurodant, kad pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūra vyksta dėl pareiškėjo eksploatuojamų ginčui aktualių IRI, galimai pažeidžiant RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei RĮ 12 straipsnio 5 dalies nustatytus reikalavimus. Todėl visiškai neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl atitinkamo pažeidimo. Teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavęs aplinkybes, kad buvo taikomi du pažeidimai, subjektyviai išima viena iš jų, o dėl kito nepagrįstai pasisako pareiškėjo naudai, nors visa bylos medžiaga ir įrodymai akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjui buvo viskas žinoma.

37.2 Teismas visiškai nevertino fakto, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, pareiškėjo atstovo prašymu pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, visas vienuolika pradėtų procedūrų nagrinėjant viename posėdyje, vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje pareiškėjo atstovas turėjo galimybę ir iš tiesų išsamiai pasisakė pareiškėjo vardu dėl galimo RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo (posėdžio garso įrašo dalis nuo 27 min. 40 sek. iki 35 min. 25 sek.). Teismui šis įrašas buvo pateiktas ir iš jo aišku, kad pareiškėjo atstovas patvirtino, kad jam buvo žinoma už kokius pažeidimus priimti skundžiami nutarimai, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertina šių įrodymų ir tik subjektyviai konstatuoja nepagrįstas aplinkybes.

37.3 Pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 25 d. neturėjo atsakovo išduotų leidimų įrengti Reklamos įrenginių (ginčą dėl to išsprendė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. el3-493-283/2022, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi eA-1929-629/2022 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą).

37.4 Leidimai įrengti Reklamos įrenginius nebuvo išduoti būtent dėl to. kad vadovaudamasi Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75 „Dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano patvirtinimo” sprendiniu 2.1 „Išorinės vaizdinės reklamos sprendinių detalizavimas 5 funkcinėse zonose“ ir Įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A) leidimai išorinės vaizdinės reklamos įrenginiams, kurie yra didesni nei 10 kv. m., neišduodami (Skundžiamų nutarimų 16 punktas). Pareiškėjui visa ši situacija buvo žinoma. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nurodydamas, kad jam nebuvo žinomos pažeidimų nagrinėjimo procedūros apimtis bei ribos.

37.5 Teismas priimdamas sprendimą be pagrindo nevertino fakto, kad pareiškėjas neturėjo išduotų Administracijos leidimų įrengti Reklamos įrenginius, todėl atsakomybė įrodyti pareiškėjo įrengtų Reklamos įrenginių atitikimo RĮ 12 straipsnio 5 daliai, atsakovui nekilo ir tai sąlygojo nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą, ypač, kai sprendimo priėmimo metu jau buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo išduotų leidimų.

37.6 Teismo nurodyti galimi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų pažeidimai šiuo atveju negali būti vertinami tik formaliai ir visi šios situacijos dokumentai turi būti vertinami sistemiškai (kaip jau nurodė atsakovas Nutarimuose buvo pateikti teisiniai pagrindai jų pagrindimui ir priėmimui. Iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų bei Nutarimų turinio, matosi, kad juose pateiktos visos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos pažeidimu nagrinėjimo procedūroje. Nustatyti reikalavimų pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai nurodyti faktinių duomenų patikrinimo aktuose - 2021 m. birželio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. TPSA-813 ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. TPSA-957.

37.7 Administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 10 d. atlikęs patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui priklausantys Reklaminiai įrenginiai sudaryti iš trijų pusių (vienos pusės matmenys yra apie 150 cm X 300 cm), t. y. patikrinimo metu buvo nustatyta, kiek pareiškėjo Reklaminių įrenginių viršijo Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75 (toliau – ir Specialusis planas) nustatytą didžiausią leistiną stovinčio reklaminio įrenginio dydį.

37.8 Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotos būtent tokio pobūdžio aplinkybės ir pirmosios instancijos teismas nereikalavo pateikti atitinkamų dokumentų byloje, manytina, kad tikslinga prie šio skundo pateikti 2021 m. rugpjūčio 10 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Nr. TPSA-957, todėl atsakovas prašo minėtą dokumentą priimti ir prijungti prie bylos siekiant teisinio aiškumo byloje, kad atsakovas išmatavo ir nustatė, kiek Reklaminiai įrenginiai viršijo Specialiajame plane nustatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį, o pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti ir su šiuo dokumentu, bet to nepadarė savo valia, nors aiškiai suprato kokių pažeidimų padarymu buvo kaltinamas.

37.9 Pareiškėjas teisme pats neįrodė, kad Reklaminiai įrenginiai atitinka Specialiojo plano reikalavimus, nors būtent jam buvo priskirta ši pareiga ir valingai nesiėmė jokių priemonių dėl to.

37.10 Nutarimuose buvo nurodoma pažeidimo trukmė, taip pat nurodytas nustatytų reikalavimų pažeidimo trukmę patvirtinantys įrodymai – 2021 m. birželio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. TPSA-813, ir 2021 m. rugpjūčio 10 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. TPSA-957 ir vėlesnių patikrinimo aktai iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (imtinai). Pirmosios instancijos teismas pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles ir nenagrinėja visų surinktų dokumentų visumos sistemiškai, o tik formaliai priima sprendimą, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir juo labiau būti pagrindu išvengti atsakomybės pareiškėjui.

37.11 Nutarimuose buvo nurodoma pažeidimo trukmė, taip pat nurodytas nustatytų reikalavimų pažeidimo trukmę patvirtinantys įrodymai - 2021 m. birželio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. TPSA-813, ir 2021 m. rugpjūčio 10 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. TPSA-957 ir vėlesnių patikrinimo aktai iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (imtinai). Pirmosios instancijos teismas pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles ir nenagrinėja visų surinktų dokumentų visumos sistemiškai, o tik formaliai priima sprendimą, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir juo labiau būti pagrindu išvengti atsakomybės pareiškėjui.

37.12 Teismas nurodo, kad neaišku, kodėl atsakovas pareiškėjui skirdamas baudą remiasi Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 „Dėl įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 7.2.3 punktu, o ne 7.2.2 punktu, tačiau pažymėtina, kad Aprašo 7.2,2. papunktis numato, kad vidutinės trukmės pažeidimo atveju (jei, atsižvelgiant į skirtingas reklamos pateikimo priemones ir būdus, pažeidimas truko iki kelių valandų, keleto savaičių ar kitą vidutinio ilgumo laiko tarpą) - baudos dydis didinamas iki 15 procentų, o Aprašo 7.2.3 papunktis, kad ilgos trukmės pažeidimo atveju (jei, atsižvelgiant į skirtingas reklamos pateikimo priemones ir būdus, pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ilgiau nei keletą savaičių ar kitą ilgą laiko tarpą) — baudos dydis didinamas iki 30 procentų. Taigi, akivaizdu, kad Aprašo 7.2.2 papunktis taikomas tuomet, kai pažeidimas yra vidutinės trukmės, t. y. trunka iki keleto savaičių. Aprašo 7.2.3 papunktis taikomas, kai pažeidimas yra ilgos trukmės, t. y. trunka ilgiau nei keletą savaičių. Šiuo atveju, pažeidimas truko ilgiau nei keletą savaičių, todėl atsakovas pagrįstai taikė ir Nutarimuose nurodė Aprašo 7.2.3 papunktį.

37.13 Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 5186,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo nuomone, ši išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga bylos apimčiai, advokato darbo laiko sąnaudoms.

38. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI2-2945-621/2022, palikti nepakeistą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 30 d. apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjo UAB „Clear Channel Lietuva“ naudai iš atsakovo nagrinėjamoje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

39.1 Pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta pažeidus RĮ nustatytą pažeidimų nagrinėjimo tvarką ir nesudarius galimybės pateikti motyvuotų paaiškinimų dėl pažeidimų. Pažeidimo procedūros metu buvo prašoma pasiaiškinti dėl vieno RĮ pažeidimo, t. y. Reklaminių įrenginių eksploatavimo be išduoto leidimo (RĮ 12 str. 1 d. 5 punktas), tačiau galiausiai pareiškėjas nubaustas dėl kito RĮ pažeidimo, net nesudarius galimybės dėl tokio tariamo pažeidimo pasiaiškinti RĮ 25 str. 12 dalyje nustatyta tvarka (t. y. dėl eksploatuojamų Reklaminių įrenginių tariamos neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams) (RĮ 12 str. 5 dalis). Tokiu būdu buvo iš esmės pažeista RĮ pažeidimų nagrinėjimo procedūra. Be to, pažeidimų procedūros nagrinėjimo metu buvo išeita už nagrinėjamo pranešimo (skundo) apibrėžtų pažeidimų procedūros nagrinėjimo ribų ir buvo vertinamos faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti RĮ 25 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad priimant nutarimus buvo iš esmės pažeista RĮ pažeidimų nagrinėjimo procedūra, skundžiami Nutarimai turėjo būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

39.2 Pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą dėl visų Reklaminių įrenginių. RĮ 12 straipsnio 10 dalis tiesiogiai ir aiškiai numato, kad tuo atveju, jeigu per 20 d. d. terminą nuo paraiškų gavimo nėra išduodamas leidimas ir nėra pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, yra laikoma, kad leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas. Tokiu atveju joks papildomas administracinis sprendimas neturi būti priimtas, kad būtų įformintas leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas. Šiuo atveju atsakovas per minėtą 20 d. d. terminą neišdavė leidimų dėl Reklaminių įrenginių, tačiau ir nepateikė motyvuotų atsisakymų išduoti leidimus, dėl to turi būti laikoma, kad leidimai dėl Reklaminių įrenginių buvo išduoti paraiškose nurodytam terminui, kaip tai numato RĮ 12 straipsnio 10 dalis.

39.3 Pareiškėjas teisėtai naudojęs Reklaminių įrenginius ir tai daręs išduotų leidimų galiojimo metu, nepažeidė RĮ reikalavimų ir dėl to pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo išduotų leidimų galiojimo laikotarpiu, skundžiami nutarimai turėjo būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

39.4 Leidimą išduodanti institucija vertina reklaminės veiklos subjekto pateiktą paraišką dėl leidimo įengti išorinę reklamą išdavimo. Tuo atveju, jeigu reklaminės veiklos subjektui buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą RĮ 12 str. 10 dalyje nustatyta tvarka, tai reklaminės veiklos subjektas turi teisę eksploatuoti atitinkamą reklaminį įrenginį tol, kol išduotas leidimas yra galiojantis ir nėra panaikintas. Reklaminės veiklos subjektui negali būti taikoma atsakomybė dėl leidimą išduodančios institucijos veiksmų, kurie buvo atlikti leidimo išdavimo stadijoje, vertinant reklaminės veiklos subjekto pateiktą paraišką. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai leidimas reklaminės veiklos subjektui buvo išduotas dėl aplinkybės, kad per nurodytą terminą leidimą išduodant institucija leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, atsakomybė dėl išduoto leidimo reklamai atitikimo RĮ tenka ne reklaminės veiklos subjektui, bet būtent leidimą išduodančiai institucijai, kuri ir išdavė leidimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai RĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka dėl aplinkybės, kad per nurodytą terminą leidimą išduodant institucija leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, be to, minėti leidimai nebuvo panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo.

39.5 Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo išduotų leidimų galiojimo laikotarpiu, skundžiami nutarimai turėjo būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

39.6 Šiuo konkrečiu atveju iš Nutarimų turinio ir išdėstytų motyvų nebuvo galima suprasti priimtų Nutarimų faktinio pagrindo. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, skundžiamame sprendime, panaikinti nutarimai neatitiko VAĮ nustatytų reikalavimų ir nebuvo tinkamai pagrįsti, t. y. motyvų išdėstymas nebuvo pakankamas ir nustatyti trūkumai buvo esminiai, kas sudarė savarankišką pagrindą nutarimus panaikinti. Tai, kad nutarimai neatitiko VAĮ reikalavimų ir nebuvo tinkamai motyvuoti patvirtina ir atsakovo atstovės bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Atsakovo atstovė posėdžio metu negalėjo sukonkretinti tariamo pažeidimo už kurį pareiškėjui pritaikyta atsakomybė faktinio pagrindo, t. y. negalėjo paaiškinti, kodėl Reklaminiai įrenginiai neatitinka Specialiojo plano reikalavimų, kokie yra Reklaminių įrenginių išmatavimai ir pan. Visa tai patvirtina, kad ne tik pareiškėjui, bet ir atsakovo atstovei nebuvo aiškus nutarimų turinys, o priimtų Nutarimų motyvai nebuvo iki galo suprantami. Atsižvelgus į tai, galima pagrįstai teigti, kad Nutarimai buvo pagrįstai ir teisėtai panaikinti kaip neatitinkantys VAĮ keliamų reikalavimų.

39.7 Tuo atveju, jeigu būtų buvę pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė RĮ nuostatas (nors tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo), pareiškėjas vis tiek negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nebuvo pareiškėjo kaltės dėl tariamai padarytų RĮ pažeidimų, be to, pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Faktinių aplinkybių visuma, taip pat ir paties atsakovo elgesys, sudarė pagrindą pareiškėjui laikyti, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai ir turint tokią teisę suteikiančius leidimus įrengti išorinę reklamą. Atsakovas ne vienerius metus nereiškė jokių pretenzijų pareiškėjui dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo (pretenzijos pareikštos baigiantis išduotų leidimų galiojimo terminui), o su atsakovu susijusios įstaigos skleidė išorinę reklamą ant Reklaminių įrenginių. Susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leido pareiškėjui manyti, kad jis neatlieka jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidžia RĮ nuostatų. Dėl to pareiškėjui negalėjo būti taikoma atsakomybė dėl RĮ reikalavimų pažeidimo, nesant pareiškėjo kaltės kaip būtinos sąlygos administracinei atsakomybei taikyti.

39.8 Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, kuriuos turi atlikti reklaminės veiklos subjektas, siekdamas gauti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą. Atsakovas iš savo pusės netinkamai vykdė pareigas, tinkamai ir laiku neregistravo pareiškėjo pateikiamų dokumentų ir būtent atsakovo veiksmai sukūrė esamą faktinę situaciją dėl kurios galiausiai neteisėtai buvo nubaustas pareiškėjas. Pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė ne dėl pareiškėjo atliktų kokių nors kaltų neteisėtų veiksmų, bet dėl atsakovo neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo. Skundžiami Nutarimai turėjo būti panaikinti, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neatliko iš viso jokių neteisėtų veiksmų, o visą laiką veikė išimtinai vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir dėl to pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė.

39.9 Skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir tai padarė atsižvelgdamas tiek į bylos specifiką, tiek ir į kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-3, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-4, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-5, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-6, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-7, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-8, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-9, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-10, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-11, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-12, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. IRSA-13 teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad skundžiami Nutarimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta pažeidus Reklamos įstatyme numatytą pažeidimų nagrinėjimo tvarką, nesudarant galimybės pateikti paaiškinimų dėl pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas buvo nubaustas. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ginčijami Nutarimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, dėl faktinių aplinkybių ir motyvų stokos, o taip pat priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių ištyrimą, įvertinimą ir spendimų pagrįstumą, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.

42. Atsakovas nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais prašo sprendimą panaikinti. Pažeidimų nagrinėjimo procedūroje priimtuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad nustatyti galimi RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei RĮ 12 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjas buvo apie tai informuotas tiek pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, tiek nutarime pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, tiek ir raštuose (lydraščiuose), nurodant, kad pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūra vyksta dėl pareiškėjo eksploatuojamų Reklaminių įrenginių, galimai pažeidžiant RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei RĮ 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Todėl visiškai neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl atitinkamo pažeidimo. Teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavęs aplinkybes, kad buvo taikomi du pažeidimai, subjektyviai išima viena iš jų, o dėl kito nepagrįstai pasisako pareiškėjo naudai, nors visa bylos medžiaga ir įrodymai akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjui buvo viskas žinoma. Teismas visiškai nevertino fakto, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, pareiškėjo atstovo prašymu pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, visas vienuolika pradėtų procedūrų nagrinėjant viename posėdyje, vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje pareiškėjo atstovas turėjo galimybę ir iš tiesų išsamiai pasisakė pareiškėjo vardu dėl galimo RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo (posėdžio garso įrašo dalis nuo 27 min. 40 sek. iki 35 min. 25 sek.). Teismui šis įrašas buvo pateiktas ir iš jo aišku, kad pareiškėjo atstovas patvirtino, kad jam buvo žinoma už kokius pažeidimus priimti skundžiami nutarimai, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertina šių įrodymų ir tik subjektyviai konstatuoja nepagrįstas aplinkybes. Pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 25 d. neturėjo atsakovo išduotų leidimų įrengti Reklamos įrenginių (ginčą dėl to išsprendė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. el3-493-283/2022, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi eA-1929-629/2022 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą).

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinis teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1d. ).

44. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė priedus - Specialiojo plano projekto rengėjo paaiškinimus ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Nr. TPSA-957; prašydamas juos prijungti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą, todėl bylos šalies pateikti nauji įrodymai nebus tiriami.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai analizavo bylos proceso šalių argumentus, tačiau nevertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, selektyviai pasisakydamas dėl Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštuose (pranešimuose) yra nurodytos tik pažeidimo faktinės aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas neturėjo Savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą (RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2021 m. liepos 20 d. raštuose (pranešimuose) Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424, nepasisakydamas ir nevertindamas kitų atsakovo teiktų Administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimų Nr. APSA-N-12, Nr. APSA-N-13, Nr. APSA-N-14, Nr. APSA-N-15, Nr. APSA-N-16, Nr. APSA-N-17, Nr. APSA-N-18, Nr. APSA-N-19, Nr. APSA-N-20, Nr. APSA-N-21, Nr. APSA-N-22 taikyti laikinojo pobūdžio priemonę - įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą IRI.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepasisakys dėl faktinių aplinkybių, kurias abi proceso šalys kėlė bylos nagrinėjimo metu, t. y dėl aplinkybių susijusių su leidimų reklamai išdavimu pareiškėjui. Priešingai nurodė, jog tai nėra nagrinėjamai bylai aktualūs dalykai. Nustatyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jau buvo priimtas galutinis sprendimas byloje tarp tų pačių šalių ginče dėl sprendimų neišduoti leidimų įrengti išorinę reklamą teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo pripažinta, kad leidimai reklamai buvo neišduoti pareiškėjui pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. eA-1929-629/2022).

47. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertindama visų byloje esančių aplinkybių sistemiškai, netinkamai jas tirdamas padarė neteisingą išvadą, neatsižvelgdamas į tokią aplinkybes, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko visą ginčo laikotarpį, pareiškėjas atsakydavo į atsakovo jam siunčiamus pranešimus, informacinius raštus, galiausiai išmontavo reklaminę įrangą, todėl neteisinga būtų vertinti, kad pareiškėjui buvo žinoma ir jis buvo informuotas tik apie Reklamos įstatymo pažeidimo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jam nebuvo žinomos aplinkybės ir nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo kito pažeidimo, t. y. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo, už ką jis vėliau ir buvo nubaustas. Pažymėtina, kad atsakovas skyrė pareiškėjui ekonominę sankciją, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vieną pažeidimą, o nubaustas už kitą.

48. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamus Nutarimus neteisėtais ir naikintinais, akcentavo, kad ginčijamas sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų dėl aukščiau nurodytų ir aptartų skundžiamų Nutarimų trūkumų dėl motyvų ir faktinių aplinkybių stokos. Teismo vertinimu, skundžiamų Nutarimų motyvų išdėstymas yra nepakankamas, o nustatyti trūkumai yra esminiai.

49. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamų Nutarimų neteisėtumo pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse (VAĮ 1 straipsnio 1dalis). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 438-1116/2010). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Visgi net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-662-5/2012, 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje eA-2530-602/2022).

50. Aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamų Nutarimų neteisėtumo negali būti laikomos pagrįstomis, nes nebuvo nagrinėta, kokios faktinės aplinkybės reikšmingos sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje išvados padarytos neatskleidus bylos esmės, t. y. nenustačius, ar egzistavo aplinkybės kurioms esant atsakovas (ne)galėjo skirti baudą, dėl sankcijos skyrimo pagrįstumo kolegija nepasisako, nes tai turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą.

51. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2098-822/2021).

52. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53. Kai byla grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, teisėjų kolegija nesprendžia proceso šalių prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė