2022-07-27 Nr. AB-19420-3-62-3-00911-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-533-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00911-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas perkelti jį į pusiaukelės namus, nes jis atitinka visus reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis skundžia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 2S-915 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. R. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. su prašymu kreipėsi į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus. Marijampolės PN atsakė į pareiškėjo prašymą 2022 m. vasario 22 d. raštu „Dėl neperkėlimo į pataisos namus“ Nr. 2S-436. Pareiškėjas nurodytą sprendimą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2S-915 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. Marijampolės PN direktoriui pasiūlė įvertinti visas aplinkybes ir pareiškėjui pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo reikalavimas (perkelti jį į pusiaukelės namus) nėra adresuotas kitai bylos šaliai (t. y. atsakovui), tačiau pačiam teismui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi.

Atsižvelgęs į tai, kad Kalėjimų departamentas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2S-915 pasiūlė Marijampolės PN direktoriui vertinti naujas aplinkybes ir pareiškėjui pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą, teismas nurodė, kad Marijampolės PN dar nėra įvykdę šio sprendimo, todėl sprendė, jog byloje nėra ginčo.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis, gavęs Marijampolės PN sprendimą, gali kreiptis į Kalėjimų departamentą ir ginčyti sprendimą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, o, esant nepalankiam Kalėjimų departamento sprendimui, kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas L. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžia jo teises. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra ginčo. Pareiškėjas teigia, kad jis, nesutikdamas su Marijampolės PN raštu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kurio sprendimą apskundė teismui, prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti skundžiamą aktą arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Pareiškėjas pažymi, kad gavo antrąjį atsakymą iš Marijampolės PN, kuris, jo nuomone, yra tapatus pirmajam.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo L. R. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Marijampolės PN dar nėra įvykdę Kalėjimų departamento 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo Marijampolės PN direktoriui buvo pasiūlyta įvertinti visas aplinkybes ir pareiškėjui pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą, t. y. byloje nėra ginčo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, nurodo, jog gavo antrąjį atsakymą iš Marijampolės PN, kuris, jo nuomone, yra tapatus pirmajam.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d., vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1–2 dalimis, kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas perkelti jį pusiaukelės namus (b. l. 7). Marijampolės PN direktorius 2022 m. vasario 22 rašte Nr. 2S-436 (b. l. 8) nurodė, jog 2022 m. vasario 3 d. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, išnagrinėjusi jo prašymą, parašymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2S-915 (b. l. 4–6) pasiūlė Marijampolės PN direktoriui įvertinti visas įtakos turinčias aplinkybes ir pateikti pareiškėjui VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus priimtu sprendimu neperkelti jo į pusiaukelės namus, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, t. y. pasinaudojo BVK 183 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Kalėjimų departamentui nepatenkinus jo skundo iš esmės (nepriėmus sprendimo, kurio skundu siekė pareiškėjas), pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu perkėlė ginčą dėl Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. vasario 22 d. rašto Nr. 2S-436, todėl be pagrindo konstatuota, kad byloje nėra ginčo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas (perkelti jį į pusiaukelės namus) nėra adresuotas kitai bylos šaliai (t. y. atsakovui), tačiau pačiam teismui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jei pirmosios instancijos teismas manė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas (skundo dalykas) ir aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas) neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimų, tai turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo patenkinti jo skundą, tačiau tokio pobūdžio prašymas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas dėl to, kad pareiškėjo skundas nėra priimtas ir neišnagrinėtas iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. R. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė