e948cf75-c666-4d21-8e62-64faa467185a · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-606/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01882-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi D. A. administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 10 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimas, kuriuo D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. spalio 15 d. 8.05 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, apvažiavo priekyje susidariusį iÅ¡ dviejų eismo juostų transporto priemonių kamÅ¡tį, kirsdamas „SiaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ â€œ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1.) važiavo kelkraščiu, taip iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų apvažiuodamas visas kamÅ¡tyje, dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamÅ¡tyje.

Be to, taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos eismo įvykiui, kurio metu galėjo bÅ«ti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji, taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu chuliganiÅ¡ku vairavimu D. A. sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų nepasitenkinimÄ .

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovas advokatas M. Venckus praÅ¡o Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimÄ panaikinti ir D. A. administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 2.1.Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamÄ nutartį, apylinkės teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl D. A. pripažinimo vairavimo chuliganiÅ¡kai, nepakankamai atsižvelgė į Kelių eismo taisyklių reikalavimus, faktines ir objektyvias bylos aplinkybes, visiÅ¡kai neatsižvelgė į D.

A. ir liudytojo V. P. paaiškinimus dėl įvykusios situacijos, todėl skundžiama nutartis yra naikintina dėl materialinės teisės taikymo klaidos. 2.2.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nustatė, jog D. A. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, t. y. transporto priemone lenkė kitas transporto priemones iš dešinės, kai tai daryti draudžiama. Su šio pažeidimo formaliu teisiniu vertinimu apeliantas sutiktų, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš jų sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Å ioje byloje be teisės pažeidimo buvo bÅ«tina nustatyti ir kitus, bÅ«tinus inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius – chuliganiÅ¡kas paskatas – ir Å¡iuo pažeidimu keliamÄ pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, nes asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. 2.3.Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas konstatavo, jog D. A. tokį vairavimo bÅ«dÄ pasirinko tyčia, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors jokių realių padarinių ir nekilo.

Teismo manymu, automobilių kolonos lenkimas kelkraščiu, nepaisant to, jog kelkraÅ¡tis asfaltuotas, kelio ruože, esančiame ties vienu iÅ¡ pagrindinių įvažiavimų į (duomenys neskelbtini), 8.05 val., kai eismas itin intensyvus, kai kelkraščiu tuo pačiu metu gali važiuoti dviratininkai, eiti pėstieji, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams, kartu esantiems keleiviams. Tačiau teismo posėdyje D. A. paaiÅ¡kino, kad jis vairavo automobilį kelkraÅ¡tyje, kirto plačiÄ linijÄ tam, kad pabaigtų manevrÄ .

Tai įvyko dėl susidariusios spÅ«sties. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, atskira eismo juosta link (duomenys neskelbtini) miesto. Baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo jo įleisti į pagrindinį keliÄ . Tada jis įjungė automobilio avarines Å¡viesas, norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį ir praÅ¡ydamas leisti įvažiuoti į pagrindinį keliÄ . Kadangi iÅ¡ kitų vairuotojų, važiavusių automobiliais pagrindiniu keliu, jokios reakcijos nebuvo, niekas jo į pagrindinį keliÄ neįleido, jis kelkraščiu riedėjo apie 5-10 kilometrų per valandÄ greičiu.

Nuriedėjus apie 10 metrų, D. A. vairuojamas automobilis buvo įleistas į pagrindinį keliÄ . KelkraÅ¡tyje buvo dar ir dėl to, kad kaito variklis. Tokius D. A. paaiÅ¡kinimus patvirtino ir liudytojas V. P., kuris įvykio metu važiavo automobiliu paskui D. A. vairuotÄ automobilį. Kartu parodė, kad įleidus D. A. vairuotÄ automobilį į judėjimo eilę, buvo įleistas ir jis, bet po to buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, kurie D. A. ir jo manevrus pamatė pro galinius veidrodėlius. 2.4.Apelianto tvirtinimu, dėl susidariusios situacijos, avarinių Å¡viesų įjungimo, važiavimo greičio, važiavimo atstumo tikrai negalima traktuoti, kad D.

A. vairavo chuliganiÅ¡kai, o įjungti posÅ«kio ir avariniai signalai kaip tik parodo, kad buvo norima tik atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, jog vairuotojui bÅ«tina baigti manevrÄ . Tačiau apylinkės teismas D. A. ir liudytojo V. P. parodymus įvertino nepakankamai objektyviai, iÅ¡ esmės rėmėsi policijos pareigÅ«nų F. R. ir V. T. parodymais. Å iuo atveju yra susidariusi keista situacija, kai visiÅ¡kai ignoruojami asmens, traukiamo atsakomybėn ir liudytojo parodymai, nors iÅ¡ Å¡ių parodymų galima nustatyti tikruosius veikos padarymo tikslus ir motyvus.

IÅ¡ jų aiÅ¡kiai matyti, kad abiejų asmenų tikslas buvo ne aplenkti iÅ¡ deÅ¡inės susidariusiÄ transporto spÅ«stį, o įsilieti į bendrÄ transporto srautÄ pasibaigus papildomai eismo juostai. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti pareigÅ«nai, nurodę, kad pirminiai D. A. ir V. P. paaiÅ¡kinimai buvo, kad pasibaigus greitėjimo juostai, jie buvo įjungę posÅ«kio signalus, tačiau jų niekas neįleido, todėl jie važiavo kelkraščiu. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, kad lenkimas iÅ¡ deÅ¡inės gali bÅ«ti vertinamas kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas, tačiau kaip motyvai yra nurodyti, jog buvo pasirinktas tyčinis toks vairavimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-50-788/2016).

Å iuo atveju veikos tikslai ir motyvai yra visiÅ¡kai skirtingi, kaip ir keliamas ar neva sukeltas pavojus. D. A. motyvas buvo ne rodant nepagarbÄ ar savo iÅ¡skirtinumÄ aplenkti transporto spÅ«stį, o įvažiuoti į pagrindinį keliÄ , kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Net Kelių eismo taisyklių 105 punkte suformuluota taisyklė, kad jeigu kelyje susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iÅ¡ susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamÄ eismo juostÄ , o persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda keliÄ .

Tačiau šiuo atveju D. A. niekas neįleido. Tokiu atveju Kelių eismo taisyklių 4 punkto reikalavimų pažeidimai turėjo būti fiksuojami ir vairuotojams, neįleidusiems D. A.. Teigti, kad šiuo atveju nebuvo parodyta savitarpio pagarba, apelianto nuomone, nėra pagrindo. Savitarpio nepagarba buvo parodyta D. A.. 2.5.Apelianto nuomone, apylinkės teismas turėjo atidžiau vertinti ir policijos pareigūnų, fiksavusių pažeidimus, parodymus. Pažymima, kad policijos pareigūnai pažeidimus užfiksavo per galinius vaizdo veidrodėlius, sėdėdami tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo spūstyje pirmojoje eismo juostoje.

Viso eismo matomumas buvo gana ribotas, todėl tiksliai užfiksuoti pažeidimo aplinkybių (nuvažiuoto atstumo, transporto priemonės greičio) galbÅ«t nebuvo galimybės. Be to, D. A. buvo sustabdytas jau pirmojoje eismo juostoje, ? V. P. net antrojoje eismo juostoje. Todėl akivaizdu, kad kokį tai atstumÄ jie nuvažiavo ir nepažeisdami Kelių eismo taisyklių, t. y. bendrame transporto sraute ir nematomi policijos pareigÅ«nų, stovėjusių spÅ«styje. Taip pat pareigÅ«nai neatmetė ir prielaidos, kad juos kiti transporto eismo dalyviai įleido į pagrindinį keliÄ tik tada, kai pamatė į kelkraÅ¡tį stojančius pareigÅ«nus.

Nagrinėjant V. P. administracinę bylÄ Nr. II-34-729/2020, Klaipėdos rajono teismo rÅ«muose buvo peržiÅ«rėtas pareigÅ«nų pateiktas video įraÅ¡as iÅ¡ tarnybinio automobilio. Jame nebuvo matyti jokių konkrečių užfiksuoto pažeidimo aplinkybių. Tai patvirtina aplinkybę, kad per galinio vaizdo veidrodėlius fiksuotos aplinkybės buvo netikslios. Ir tai sukelia pagrįstų abejonių, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos teisės pažeidėjo naudai. 2.6.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas konstatavo, jog D.

A. vairavimo bÅ«dÄ pasirinko tyčia, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors jokių realių padarinių ir nekilo. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį. Tačiau jis turi bÅ«ti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad D. A. pirmiau apraÅ¡ytu savo vairavimu pademonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ , nepagarbÄ kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamÄ reakcijÄ , pasipiktinimÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokole Å¡i aplinkybė, kaip ir skundžiamojoje nutartyje, nėra konkretizuota: juose abstrakčiai nurodyta, kad D. A. prieÅ¡ingus teisei veiksmus atliko iÅ¡reikÅ¡damas nepagarbÄ . IÅ¡ bylos duomenų ir skundžiamo teismo sprendimo negalima spręsti, kam ir kokiu bÅ«du, kokiais veiksmais Å¡i nepagarba buvo iÅ¡reikÅ¡ta.

Apelianto tvirtinimu, bÅ«tinas požymis, tam, kad bÅ«tų galima patraukti asmenį atsakomybėn už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , yra tai, kad Å¡iuo pažeidimu turi bÅ«ti keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju dėl D. A. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai bÅ«tų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir panaÅ¡iai. Taip pat jo atlikti veiksmai nekėlė jokio pavojaus jo paties saugumui, pėsčiųjų saugumui, nes jų nebuvo.

Toje vietoje net nėra jokio pėsčiųjų tako. Tai patvirtino ir policijos pareigÅ«nai. KritiÅ¡kai turėjo bÅ«ti vertinami ir liudytojos policijos pareigÅ«nės F. R. teiginiai, kad spÅ«styje esantys vairuotojai turėjo pristabdyti tam, kad įleistų iÅ¡ kelkraščio vairavusius D. A. ir V. P.. Apeliantas pažymi, kad juos tai įpareigoja daryti ir Kelių eismo taisyklių 105 punkto reikalavimai. 2.7.Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad D. A. inkriminuota chuliganiÅ¡ko vairavimo veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas.

Nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad bÅ«tų sukeltas nepasitenkinimas kitų transporto priemonių vairuotojų. Taip pat Å¡iuo atveju dėl D. A. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai bÅ«tų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir panaÅ¡iai. D. A. savo veiksmais nedemonstravo ir nerodė savo iÅ¡skirtinumo prieÅ¡ kitus transporto priemonių vairuotojus. Jo veiksmus sÄ lygojo susidariusi situacija ir kitų transporto priemonių vairuotojų, neįleidusių jo į pagrindinį keliÄ , nepagarbÅ«s ir neteisiÅ¡ki veiksmai.

Todėl nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos. Taip pat nenustatytas pavojingo vairavimo požymis. Asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiosios specialistės, laikinai einančios Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininko funkcijas, E. K. nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato M. Venckaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 10 d. nutartį.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato M. Venckaus skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

8. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo. Apeliantas, neigdamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , nurodo analogiÅ¡kus motyvus kaip ir skunde apylinkės teismui, kuriuos apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir aptarė skundžiamoje nutartyje.

9. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigÅ«nų F. R. ir V. T. parodymais, kad jie, stovėdami spÅ«styje, matė per tarnybinio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį faktÄ , kaip D. A. apie 100 metrų važiavo kelkraščiu apvažiuodamas iÅ¡ deÅ¡inės spÅ«styje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones. Aplinkybės, kad važiavo kelkraščiu apvažiuodamas iÅ¡ deÅ¡inės spÅ«styje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, neneigė ir pats D.

A.. Tokį vairavimÄ pateisindamas tuo, kad jis nesiekė aplenkti spÅ«styje stovėjusių automobilių, o tiesiog baigiantis papildomai eismo juostai, į pagrindinį keliÄ jo neįleido kiti eismo dalyviai. Tam, kad bÅ«tų įleistas į pagrindinį keliÄ , jis buvo įjungęs ir avarines Å¡viesas, o kelkraščiu nuvažiavo tik apie 10 metrų, važiavo nedideliu greičiu, todėl niekam jokio realaus pavojaus nekėlė. Be to, buvo užkaitęs ir jo automobilio variklis. Apklaustas kaip liudytojas V.

P., kuris įvykio metu važiavo kelkraščiu D. A. iÅ¡ paskos ir buvo nubaustas už analogiÅ¡kÄ administracinio nusižengimo padarymÄ , taip pat tvirtino, kad tiek jis, tiek ir D. A. kelkraščiu nuvažiavo tik apie 10 metrų, abu važiavo nedideliu greičiu, todėl niekam jokio realaus pavojaus nekėlė ir chuliganiÅ¡kų paskatų neturėjo. 10.Å iuo atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad liudytojai policijos pareigÅ«nai F. R. ir V. T. bÅ«tų turėję suinteresuotumÄ bylos baigtimi, to neparodė ir D.

A., todėl netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad jie bÅ«tent dėl pastebėtų automobilių vairuotojų D. A. ir V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sustojo kelkraÅ¡tyje tam, kad sustabdytų pažeidėjus. Liudytojas V. P. prieÅ¡ingai nei policijos pareigÅ«nai turėjo pagrindo duoti naudingus parodymus D. A., taip kartu pateisindamas ir savo paties padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes jis įvykio metu taip pat pažeidė analogiÅ¡kus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka, o Institucijos nutarimÄ taip pat buvo apskundęs Klaipėdos rajono rÅ«mams (administracinio nusižengimo byla Nr. II-34-729/2020), kur nagrinėjant V.

P. skundÄ kaip liudytojas buvo apklaustas D. A.. 11.Kelių eismo taisyklių 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iÅ¡ kairės. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 125 punkte nenustatyta, koks atstumas ir kokiu greičiu turi bÅ«ti nuvažiuotas kelkraščiu apvažiuojant ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kad bÅ«tų galima laikyti, jog jau pažeistas Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimas, kadangi toks veiksmas apskritai yra draudžiamas.

Å iuo atveju transporto priemonės vairuotojas, baigiantis papildomai eismo juostai, privalėjo sustoti ir laukti, kol bus įleistas į pagrindinį keliÄ , o nevažiuoti kelkraščiu toliau. Akcentuotina, kad Å¡iuo atveju jau pats veiksmas, kai transporto priemonės vairuotojas D. A. nesustojo, o važiavo kelkraščiu toliau, parodo jo demonstratyvų siekį aplenkti kuo daugiau spÅ«styje stovėjusių automobilių ir nuvažiuoti kuo toliau, taip parodant savo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus vairuotojus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 91 punkte pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada transporto priemonėje privalo bÅ«ti įjungta avarinė Å¡viesos signalizacija, siekiant atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, bei nenumatyta, kad transporto priemonėje įjungta avarinė Å¡viesos signalizacija transporto priemonei suteikia pirmumo teisę susidariusioje spÅ«styje.

Å iuo atveju, jeigu, kaip teigė D. A., užkaito automobilio variklis, jis transporto priemonėje įjungęs avarinę Å¡viesos signalizacijÄ turėjo teisę tik stovėti kelkraÅ¡tyje, o ne juo važiuoti. Kartu pažymėtina ir dėl apeliaciniame skunde nurodyto Kelių eismo taisyklių 105 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iÅ¡ jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iÅ¡ susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamÄ eismo juostÄ .

Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda keliÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju D. A. važiavo papildoma eismo juosta, o jai baigiantis privalėjo sustoti ir laukti, kol bus įleistas įvažiuoti į pagrindinę eismo juostÄ . Tai, kad vairuotojai, važiavę pagrindine eismo juosta, neįleido įvažiuoti į pagrindinę eismo juostÄ , D. A. nesuteikė teisės nesustoti ir toliau važiuoti kelkraščiu, taip labai Å¡iurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus. 12.Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiÅ¡kas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiÅ¡kinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių sprendžiama dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). 13.Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad D. A. demonstratyviai, rytinio piko metu, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės pusės kelkraščiu, pademonstravo ne norÄ saugiai įsilieti į transporto priemonių srautÄ iÅ¡ papildomos juostos, o nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams ir savo iÅ¡skirtinumÄ bei kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, nes kelkraÅ¡tis nėra pritaikytas transporto priemonių važiavimui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimus.

Tai, kad dėl atsitiktinumo nebuvo realiai sukeltas eismo įvykis ir jo metu niekas nenukentėjo, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nekėlė pavojaus ne tik eismo bei žmonių saugumui, tačiau ir pačiam automobilį vairavusiam D. A.. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės. 14.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Edita Lapinskienė