e947cc75-b079-4ba6-8513-b86dcd7a8d6e · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-366/2020 Proceso Nr. 1-01-1-404714-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.5.1; (S) 2.1.15.3.3.3. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, gynėjui advokatui Kristijonui Paliučiui, nuteistajam D.

S., nukentėjusiam L. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Kristijono Paliučio apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019-05-22 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir jam paskirta 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda. IÅ¡ D. S. priteista 200 eurų L. V. jo neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. S. nuteistas už tai, kad jis 2018-01-27, apie 17.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliui L. V. vykdant tarnybines pareigas ir vairuojant tarnybinį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, tyčia, vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė L. V. į deÅ¡inę galvos pusę, taip nukentėjusiajam L.

V. sukėlė fizinį skausmÄ ir pasiprieÅ¡ino tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu D. S. gynėjas advokatas Kristijonas Paliutis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.

3. Skunde dėstomos D. S. sulaikymo aplinkybės. Nurodoma, kad D. S. 2018-02-27 apie 16:05 val., pasibaigus (duomenys neskelbtini), „A” žiūrovų zonoje, (duomenys neskelbtini). buvo sulaikytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų dėl to, kad tarp jo draugų kompanijos ir nenustatytos asmenų grupės įvyko konfliktas. Konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jo dalyviai jau sėdosi į automobilius, kuomet pro šalį ėjo policijos pareigūnai raminti kito tuo metu vykusio konflikto.

D. S. ir su juo automobilyje buvę asmenys policijos pareigūnams aiškino, kad jis automobilio nevairavo, tačiau pareigūnai vis tiek nurodė D. S. eiti kartu su jais. Paklusęs pareigūnų reikalavimui, nuėjo prie jų automobilio ir buvo įsodintas. D. S. seneliui priklausantį automobilį vairavo visiškai blaivus draugas L. Z., tačiau tiek jis, tiek kiti draugai policijos pareigūnų reikalavimu paliko automobilį ir į Vilnių grįžo taksi. Policijos automobilio bagažinėje (būdelėje) D.

S. buvo uždarytas apie valandÄ , t. y. iki 17:20 val., kol iÅ¡ „A“ zonos iÅ¡siskirstė visi pasibaigusio ralio žiÅ«rovai. Tuomet policijos pareigÅ«nai jį nuvedė į kitÄ policijos automobilį tikslu nuvežti į ligoninę paimti kraujÄ . Pats vedimo į policijos automobilį faktas yra užfiksuotas D. S. telefonu darytame vaizdo įraÅ¡e, kuris buvo perduotas ikiteisminį tyrimÄ atlikusiam imuniteto pareigÅ«nui. Tai, kad D. S. sulaikymo metu nesiprieÅ¡ino pareigÅ«nams ir vykdė visus jų nurodymus, galėjo patvirtinti paties D.

S. filmuota medžiaga ir kartu buvę L. Z., P. M. Å ., K. K., A. P., D. M., A. B., tačiau teismas atsisakė juos apklausti. Priėjus prie kito policijos automobilio, kažkuris pareigÅ«nas liepė iÅ¡jungti telefonÄ ir akimirksniu užlaužė jo rankas, uždėjo antrankius ir įgrÅ«do jį į automobilį. Nuo tos akimirkos D. S. nieko neatsimena iki momento, kai jau ligoninėje daktaras jo klausia, ar jis turi kokių pastabų. D. S. tuomet paprašė, kad daktaras patikrintų nugarÄ dėl skausmo ties krÅ«tine.

SekančiÄ dienÄ po sulaikymo, t. y. 2018-02-28 D. S. buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl vairavimo neblaiviam ir pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2018 m. pavasarį, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties ir niekas, įskaitant L. V., nutarimų neskundė.

4. Skunde minėtas ikiteisminis tyrimas siejamas su kitu ikiteisminiu tyrimu, pradėtu tame pačiame policijos komisariate, kuriame buvo tiriami pareigÅ«nų galimai neteisėti veiksmai, kuriais buvo sužalotas D. S. ir atkreipiamas dėmesys į Å¡ių dviejų ikiteisminių tyrimų sÄ sajas. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik ikiteisminio tyrimo atnaujinimas, bet ir bylos nagrinėjimas teisme sutampa su procesiniais sprendimais byloje dėl pareigÅ«nų piktnaudžiavimo ir D. S. sveikatos sužalojimo. Atnaujinant ikiteisminį tyrimÄ D. S. atžvilgiu dėl tariamo pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams ir skubiai perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, aiÅ¡kiai parodoma, kad už siekį ieÅ¡koti teisingumo dėl asmens sveikatai policijos pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos įvertinimo, D. S. susilauks nuteisimo paminėtoje byloje.

5. Gynėjas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis net kelis kartus skirtingais pagrindais ir motyvais teismui teikė praÅ¡ymus prijungti prie bylos dokumentus apie D. S. sveikatos sužalojimÄ , tačiau teismas atmetė. Tuomet gynėjas teikė Å¡iuos dokumentus su praÅ¡ymu skirti ekspertizę, argumentuojant, kad 2018-01-27 policijos pareigÅ«nai D. S. atžvilgiu atliko veiksmus, draudžiamus nuteistojo ligos atveju ir galėjo bÅ«ti nuteistojo stuburo slankstelių kompresinių lūžių priežastimi. Tai, gynėjo manymu, turi įtakos tyčios nustatymui D. S. inkriminuojamuose veiksmuose.

6. Gynėjas teigia, kad byloje buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai, susiję su kaltininko teise į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Jis (gynėjas) pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai, nes ji viso proceso metu neleido gynėjui ginti savo atstovaujamo asmens įrodinėjant svarbias faktines aplinkybes, kurias teismas siekė nustatinėti iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«nų parodymais. Teismas atmetė visus gynėjo praÅ¡ymus dėl kartu su D. S. buvusių liudytojų apklausos, kaip neva nesusijusios su nagrinėjama byla, nors vėliau teismas dėl tų pačių faktinių aplinkybių uždavė klausimus policijos pareigÅ«nams (sulaikymo priežasčių ir aplinkybių, laikymo iki vežimo).

7. Utenos apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nepagrįstai konstatavo tiesioginę tyčiÄ D. S. inkriminuotose veiksmuose. D. S. darytame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai besielgusiam D. S. davė komandÄ nustoti filmuoti ir po Å¡ios žodinės komandos vaizdas akimirksniu nutrÅ«ksta. IÅ¡ dar sekundę girdimo garso ir kitos bylos medžiagos žinoma, kad tuomet D. S. buvo užlaužtos rankos, uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į policijos automobilį.

8. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad 2018-01-27 policijos pareigÅ«nai D. S. atžvilgiu padarė viskÄ , kÄ sergant tokia liga yra draudžiama daryti, t. y. staigiai lenkti nugarÄ (rankų užlaužimas), negalima ilgalaikė priverstinė kÅ«no padėtis (sėdėjimas automobilyje su už nugaros surakintomis rankomis, vėliau jis buvo parklupdytas ar paguldytas ant automobilio grindų su už nugaros surakintomis rangomis). Tai leidžia daryti prielaidÄ , kad tokie policijos pareigÅ«nų veiksmai galėjo bÅ«ti D.

S. nustatytų stuburo slankstelių kompresinių lūžių priežastimi ir atitinkamai kelia rimtų abejonių ar D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ veikÄ (įspirti automobilį vairuojančiam pareigÅ«nui į galvÄ ). Teismas nepagrįstai atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ prijungi minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir skirti ekspertizę baudžiamojoje byloje. Tuomet priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuris pagrįstas iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«nų parodymais.

9. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

10. Apeliacinis skundas tenkinamas. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius, Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

12. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos iÅ¡vados dėl D. S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje.

13. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Aptariamo straipsnio dispozicijoje aiÅ¡kiai nurodyti Å¡io nusikaltimo padarymo bÅ«dai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

14. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vien tik nukentėjusiojo L. V. ir policijos pareigÅ«nais dirbančių liudytojų R. N., M. N., L. M., M. J., G. K. - parodymus, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog D. S. kaltinime nurodytu laiku vežamas į Utenos ligoninę kraujo mėginiui paimti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir tyčia vienÄ kartÄ spyrė tuo metu tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigÅ«nui L. V. į galvos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmÄ . Minėtus D. S. veiksmus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pasiprieÅ¡inimas tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui ir kvalifikavo pagal BK 286 straipsnį.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais bei atlikęs įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas atliktas nesilaikant BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymo vertinimo taisyklių. Teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡analizavo ir neįvertino visų bylai svarbių D. S. atsakomybę lemiančių aplinkybių ir jo kaltę konstatavo, nesant visų bÅ«tinų nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties požymių.

17. D. S. viso proceso metu teigė, kad policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino ir vedamas pats ėjo į policijos automobilį. Patį vedimo į policijos automobilį faktÄ fiksavo telefonu. Priėjus prie automobilio, policijos pareigÅ«nai paėmė telefonÄ ir nuo to momento nebeprisimena kas vyko. Juto, jog yra laužiamos rankos, griuvo į automobilio salonÄ . Pripažįsta, kad buvo supykęs ant policijos pareigÅ«nų, nes jį neteisingai apkaltino vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Neprisimena, kad bÅ«tų kÄ nors daręs policijos pareigÅ«nui, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip pasielgti.

Å ie nuteistojo parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais - policijos pareigÅ«nų parodymais bei byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad D. S., bent jau iki to momento kada iÅ¡ jo buvo paimtas telefonas, jokių veiksmų, kurie rodytų jo pasiprieÅ¡inimÄ ar agresyvų elgesį, neatliko. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad D. S., vedamas į policijos automobilį, nesiprieÅ¡ino ir fizinio smurto nei vieno pareigÅ«no atžvilgiu nenaudojo.

Privestas prie automobilio, D. S. ėmė piktintis pareigūnų darbu, šaukti, kad jis nieko nepadarė ir yra neteisėtai sulaikomas. Pareigūnai liepė D. S. sudėti savo rankas už nugaros. D. S. pakluso pareigūnų reikalavimams, po ko buvo uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius, D. S. buvo liepta lipti į tarnybinį automobilį ir šis nesimuistydamas ir nesispyriodamas įlipo į automobilį bei atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį. Iš abiejų pusių atsisėdo pareigūnai L.

M. ir M. J.. D. S. buvo neblaivus, kas buvo matyti iÅ¡ jo neriÅ¡lios kalbos ir alkoholio kvapo. Anot M. J., D. S. sėdėjo su už nugaros antrankiais surakintomis rankomis, tačiau nesimuistė, tik reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus, kad buvo nepagrįstai sulaikytas, pareigÅ«nų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), D. S. nustojo kalbėti, apsiramino, po to, staiga, nieko nesakęs, pakėlė deÅ¡inę kojÄ ir per automobilio sėdynių tarpÄ Ä¯spyrė automobilį vairavusiam vyr. patruliui L.

V. į galvÄ . Po spyrio L. V. palinko į priekį, susiėmė ranka už savo galvos ir sustabdė vairuojamÄ automobilį. Sakė, kad jam skauda ir laikė ranka susiėmęs už galvos. Å ias policijos pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir pareigÅ«nų darytas garso įraÅ¡as automobilyje (1 t., b. l. 18). IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o matyti, kad D. S. įsodinus į automobilį ir pradėjus važiuoti, jis kurį laikÄ daug ir aktyviai kalbėjo, jo nuotaikos keitėsi – tai jis juokėsi, tai piktinosi duobėtu keliu ar, kad per lėtai važiuojama.

Tai buvo tipiÅ¡kas neblaivaus asmens elgesys. Nors jis kalbėdamas pakankamai dažnai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau iÅ¡ visos jo kalbos akivaizdu jog tie keiksmažodžiai nebuvo adresuojami kam nors iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Kurį laikÄ jo balso iÅ¡viso nebuvo girdėti ir tada pasigirdo policijos pareigÅ«no iÅ¡tartas keiksmažodis, po kurio garso įraÅ¡as nutrÅ«ksta. IÅ¡ minėtų įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. S. fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimÄ - bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas panaudojo smurtÄ pareigÅ«no atžvilgiu, siekdamas pasiprieÅ¡inti ir tokiu bÅ«du trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas.

Nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai, veždami D. S. į gydymo įstaigÄ , jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko ir D. S. nebuvo jokios dingsties prieÅ¡intis jiems (jokios dingsties ar pagrindo neiÅ¡sakė ir pats D. S. anksčiau minėtame savo monologe). Todėl D. S. fizinis kontaktas su L. V. niekaip negali bÅ«ti siejamas su trukdymu jam atlikti tarnybines pareigas, juolab kad nukentėjusysis tik vairavo automobilį ir niekaip nebuvo prisidėjęs nei prie D. S. sulaikymo, nei prie jo surakinimo antrankiais ar tiesioginio saugojimo vežimo metu.

18. Aptartų įrodymų visuma paneigiama apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad D. S. savo veiksmais kėsinosi į L. V., kaip į tarnybines pareigas vykdžiusio valstybės tarnautojo veiklÄ , todėl D. S. veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 286 straipsnį.

19. Paneigus kaltininko tikslÄ kėsintis į tarnybines pareigas atliekančio asmens veiklÄ , D. S. veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma kelia abejones ir dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nukentėjusysis L. V. parodė, kad jam po smÅ«gio svaigo galva, buvo atsiradęs patinimas deÅ¡inėje galvos pusėje ir laikėsi kelias dienas. Kitos dienos ryte jautė galvos ir kaklo skausmÄ , galvoje buvo patinimas, jautė diskomfortÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė byloje liko neįrodyta. Nukentėjusysis po fizinio kontakto į galvÄ tęsė vairavimÄ , jo niekas nekeitė, nors žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juo labiau bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, L. V. turėjo suprasti, kad esant galvos svaigimui jis negali toliau vairuoti transporto priemonės ir taip rizikuoti savo ir keleivių sveikata bei gyvybe. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai teigė, kad L. V. nuo smÅ«gio kentė skausmÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ jų negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti iÅ¡ ko padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ ir nei vienas nenurodė, kad sužalojimų vietoje matė pakitimus.

Nei tÄ , nei kitÄ dienÄ L. V. pas gydytojus nesikreipė, o pagal 2018-01-27 suraÅ¡ytÄ užduotį atlikti kÅ«no tyrimÄ (1 t., b. l. 57-58), į teismo medicinos specialistÄ kreipėsi tik 2018-02-09 ir tai tik po tyrėjos paraginimo. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2018-02-09 teismo medicininio apžiÅ«rėjimo metu L. V. kÅ«no pavirÅ¡iuje sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 59). Taigi, aplinkybė kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, pirmosios instancijos teismo faktiÅ¡kai yra konstatuota tik paties nukentėjusiojo parodymais.

Grįsti kaltinimÄ vien nuketėjusiojo parodymais, jei jų nepatvirtina kiti objektyvÅ«s įrodymai, negalima, o Å¡iuo atveju tokių objektyvių įrodymų nėra. Kolegijos abejones dėl nukentėjusiojo L. V. bei jo kolegų parodymų objektyvumo sustiprina pati ikiteisminio tyrimo eiga. Ikiteisminis tyrimas dėl D. S. veiksmų buvo pradėtas 2018-01-27, tačiau 2018-03-13 Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Inos Zabielienės nutarimu buvo nutrauktas, motyvuojant, kad įtariamasis D. S. nepadarė veiksmų, numatytų BK 286 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. S. iniciatyva 2018-08-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tuo pačiu metu galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, kuriais sužalota jo sveikata, po ko L. V. 2018-08-30 pateikė skundÄ Utenos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui A. Mačerauskui dėl 2018-03-13 Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Inos Zabielienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ D. S. atžvilgiu. L. V. nepateikė jokių rimtų argumentų kodėl priimtÄ prokurorės nutarimÄ nutarė apskųsti praėjus beveik penkiems mėnesiams.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjęs asmuo Å¡iuo atveju yra policijos pareigÅ«nas, iÅ¡manantis baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias procesinių sprendimų priėmimo bei apskundimo tvarkÄ ir terminus, todėl jo argumentas, kad apie minėtÄ nutarimÄ jam tapo žinoma tik 2018-08-14, neįtikinamas, nes jis, bÅ«damas nukentėjusiuoju, turėjo pareigÄ domėtis proceso eiga. IÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis ir neketino kelti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o juo labiau skųsti tokį nutarimÄ .

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme L. V. pripažino, kad skundÄ dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo jis pateikė po to kai tai faktiÅ¡kai daryti paragino tiesioginis vadovas.

20. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019-05-22 nuosprendis, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, naikinamas ir, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ D. S. priteista 200 eurų L. V. jo neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡teisinus D. S. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019-05-22 nuosprendį naikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo D. S. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 286 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). D. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius Teisėjai Donatas Jatužis Daina Vaidachavičienė