2021-07-28 Nr. AB-15164-3-62-3-00873-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-49-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00873-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos teikimą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021 pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. Z. 74,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 22,99 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Prienų rajono savivaldybėje. Atsakovas laiku nesumokėjo nustatyto dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T3-17. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Prienų rajono savivaldybėje. Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovui, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo V. Z. trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai 74,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo V. Z. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Nuostatų 4, 5, 13–14 punktais, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.5, 6.6, 8 punktais.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r., todėl pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo tenkino, priteisdamas iš atsakovo 74,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Teismas įvertino, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl sumažino iki 14 Eur.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.) ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka buvo atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, ar kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (lengvatos pritaikymo).

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad iš atsakovo teikiamų naujų įrodymų matyti, jog juose nurodomos faktinės aplinkybės egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tai reiškia, kad atsakovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Teismas akcentavo, kad tokio pobūdžio įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui yra procesinis netikėtumas kitai proceso šaliai, iš kurios yra atimta galimybė šiuos įrodymus vertinti ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtų papildomų įrodymų apie apmokėtą elektros energiją teisėjų kolegija nevertino.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja teikimu pasiūlė atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021.

Teikime nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (pranešėjas) Romanas Klišauskas 2021 m. balandžio 21 d. pranešimu informavo, jog, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2021 m. balandžio 14 d. nutartį, atsakovas V. Z. buvo miręs (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informaciją apie asmenį, gautą iš Gyventojų registro, atsakovas mirė (duomenys neskelbtini)) ir ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma po to, kai nutartis buvo priimta. Atsižvelgęs į tai, teisėjas (pranešėjas) siūlė svarstyti klausimą dėl teikimo atnaujinti procesą padavimo adminsitracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje (ABTĮ IV dalies I skyriuje „Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“) nustatytais pagrindais ir tvarka.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusių teismų sprendimus. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

ABTĮ 157 straipsnio 2 dalyje numatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teisė paduoti teikimą dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo. Pažymėtina, kad šios teisės realizavimas galimas esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Nagrinėjamu atveju teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021 padavė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Taigi, vertintina, ar egzistuoja sąlygos atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje nurodytu pagrindu.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą.

Nagrinėjamu atveju po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, kad atsakovas V. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 14 d. priimant nutartį, atsakovas buvo miręs, o ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma tik po to, kai nutartis buvo priimta.

Vienas iš proceso atnaujinimo instituto tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai. Kadangi administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021 atsakovu buvo įtrauktas jau miręs asmuo, procesas byloje turi būti atnaujintas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 punktu, 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021 patenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021 pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė