2016-08-10 Nr. AB-15743 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-769-624/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08537-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. V. (O. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. V. 2016 m. birželio 17 d. (pagal spaudą ant voko) paštu išsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą (teisme gautas 2016 m. birželio 20 d.), kuris 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo perduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą, teisme gautas 2016 m. birželio 23 d.

Pareiškėjas skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780; 2) panaikinti Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-693. Pareiškėjas suformulavo ir prašymus pratęsti skundžiamų sprendimų terminus bei pareiškė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo O. V. prašymą atnaujinti praleistus terminus skundui paduoti atmetė, atsisakė priimti O. V. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsniu.

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-693, tačiau konkrečiai teismui nenurodė, kada gavo skundžiamą sprendimą ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau pažymėjo, kad į teisininką dėl minėto sprendimo apskundimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d., todėl teismas sprendė, jog nuo šios datos ir skaičiuotinas skundo padavimo terminas. Taigi, ginčo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-693, nebuvo. Kitu skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo panaikinti Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780, nurodydamas, kad šį sprendimą gavo 2016 m. birželio 1 d. Taigi, paskutinė skundo padavimo teismui diena – 2016 m. birželio 15 d. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog skundą teismui paštu išsiuntė 2016 m. birželio 15 d., tačiau ant voko nurodyta išsiuntimo data – 2016 m. birželio 17 d. Šiuos savo argumentus paneigė ir pats pareiškėjas, nes ant paties prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė 2016 m. birželio 16 d. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas prašo teismo atnaujinti terminą ir šiam sprendimui apskųsti, nors nurodė, kad jo nepraleido. Taigi, ir šiam sprendimui apskųsti pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 34 straipsniu. Pažymėjo, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjas tvirtino, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjo atstovas užtruko ilgą laiką atlikdamas veiksmus, susijusius su įrodymų surinkimu, pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, o lėšų Lietuvos Respublikos advokatams neturėjo, kad tinkamą vertėją surasti buvo sunku.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Pareiškėjo nurodomos priežastys, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, kad sunku greitai paruošti skundą, kad neturėjo lėšų susirasti atstovo Lietuvoje, negali būti laikomos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Net tvirtinant, jog pareiškėjui nemokančiam lietuvių kalbos buvo sunku parengti skundą, atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jau 2015 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atstovą Ukrainoje I. P., kuris rinko įrodymus, susijusius su keliamu ginču. Taigi, pareiškėjas, atstovaujamas atstovo, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Pateiktos pareiškėjo aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad terminas, skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl išimtinai nuo jo valios priklausiusių aplinkybių.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ginčijamų Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 ir Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-693 apskundimo terminus ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šie terminai galėtų būti atnaujinti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Kadangi prašymas atnaujinti praleistus terminus skundui paduoti atmetami, skundą priimti atsisakyta.

III. Pareiškėjas O. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą skundui paduoti atnaujinti.

Nurodo, kad prašyme dėl apskundimo terminų atnaujinimo padarė gramatinę klaidą, kadangi turėjo omenyje papildomų dokumentų vertimus, kurie buvo padaryti 2016 m. birželio 15 d. 2016 m. birželio 16 d. buvo baigtas ruošti prašymas ir 2016 m. birželio 17 d. dokumentai buvo išsiųsti į teismą.

Pažymi, kad pareiškėjas yra užsienietis, kuris visiškai nesupranta lietuvių kalbos bei neturi jokių teisinių žinių, dėl ko jam prireikė nemažai laiko surasti tinkamą teisininką. Jo rastas teisininkas I. P. taip pat visiškai nesupranta lietuvių kalbos ir nėra Lietuvos teisės specialistas. Be to, teisininkas pirmiausiai suruošė skundus rusų kalba, kurie privalėjo būti išversti į lietuvių kalbą. Atkreipia dėmesį, jog diplomuotų lietuvių kalbos vertėjų, kurie specializuotųsi teisiniuose tekstuose, Kijeve yra tik vienas.

Tvirtina, kad pareiškėjas laiku ėmėsi dokumentų vertimo, skundo parengimo, tačiau jam pritrūko dviejų dienų dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo vertinimu, jis viską atliko per trumpiausius įmanomus terminus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 ir Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-693 apskundimo terminus ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje įtvirtinta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, o pareiškėjas neginčija, kad pareiškėjas, 2016 m. birželio 17 d. išsiuntęs teismui skundą dėl Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 ir 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-693, praleido Įstatymo nustatytą 14 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos terminą. Taigi, ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis, t. y. pateisinančiomis termino skundui paduoti praleidimą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. apskundimo terminą, nurodęs, kad į teisininką dėl jo apskundimo kreipėsi dar 2015 m. gruodžio 23 d., skundą teismui išsiuntė tik 2016 m. birželio 17 d. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jo atstovas užtruko atlikdamas veiksmus, susijusius su įrodymų, reikalingų minėto sprendimo apskundimui, surinkimu, jis nei skunde, nei atskirajame skunde nepagrindė tokio ilgo skundo dėl 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo panaikinimo pateikimo uždelsimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių terminas paduoti skundą dėl Departamento 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo panaikinimo galėtų būti atnaujintas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo paduoti. Pareiškėjas teigia, kad šį sprendimą jis gavo 2016 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundas teismui buvo išsiųstas 2016 m. birželio 17 d., terminą apskųsti šį sprendimą pareiškėjas praleido tik 2 dienomis.

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, tai reiškia, kad prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiu atveju pareiškėjo galimybę savarankiškai ginti savo teises ir interesus, piktnaudžiavimo turimomis teisėmis galimybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-236-822/2016).

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis ir jam reikalinga vertėjo pagalba, vertintina kaip buvus papildoma kliūtis pareiškėjui laiku įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013).

Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjas ir jo rastas teisininkas visiškai nesupranta lietuvių kalbos, todėl skundo rengimas užtruko dėl būtinybės naudotis vertėjo paslaugomis, be to, pareiškėjo pasamdytas teisininkas nėra Lietuvos teisės specialistas.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, šiuo metu esantis ne Lietuvoje, valstybinės lietuvių kalbos nemoka, laikytina, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti Departamento 2016 m. gegužės 25 d., sprendimą, išsiuntęs skundą teismui 2016 m. birželio 17 d., veikė pakankamai operatyviai.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, bei tai, kad procesinis terminas apskųsti Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą praleistas tik 2 dienomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 apskundimo terminą ir šioje dalyje priimti pareiškėjo skundą, naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminas skundui dėl Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 paduoti pareiškėjui turi būti atnaujintas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, naikintina ir skundo dėl Departamento 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo O. V. (O. V.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas O. V. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 paduoti ir atsisakyta priimti šią skundo dalį.

Atnaujinti pareiškėjui O. V. (O. V.) skundo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-9-8A-195)10K-20780 padavimo terminą ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius