Legislator Case Law & Legislation
e945c53b-d9b2-4a75-b252-8b4b3e48892a AI generated

e945c53b-d9b2-4a75-b252-8b4b3e48892a · Kauno apygardos teismas

Case Number e945c53b-d9b2-4a75-b252-8b4b3e48892a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-802-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15549-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1.;2.4.2.2.;2.4.2.9.2.;3.1.7.4.;3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. K. ieÅ¡kinį atsakovei S. K. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovės S. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui N. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Legislator headnote

AI generated

e945c53b-d9b2-4a75-b252-8b4b3e48892a · Kauno apygardos teismas: Nors ieÅ¡kovas neigė, kad bÅ«tų pasirašęs tokį pasižadėjimÄ , tačiau atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad paraÅ¡as yra N. K.. Å is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovas prie ginčo buto įsigijimo neprisidėjo ir prieÅ¡taravimų, kad butas priklauso asmeniÅ¡kai atsakovei, neturėjo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-802-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15549-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1.;2.4.2.2.;2.4.2.9.2.;3.1.7.4.;3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. K. ieÅ¡kinį atsakovei S. K. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovės S. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui N. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti jam natÅ«ra visÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais ir priteisti atsakovei 9 000 Eur kompensacijÄ , mokant lygiomis dalimis kas mėnesį į atsakovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ per vienerius metus nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su atsakove sudarė santuokÄ . Å alys santuokoje įsigijo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovės vardu. 2000 metais sutuoktiniai iÅ¡vyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV), tačiau (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta, JAV teismas butÄ adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei. Atsakovė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl JAV sprendimo pripažinimo, tačiau Lietuvos teismas jos praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismui nepripažinus JAV teismo sprendimo, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas nėra padalintas. Ginčo butas buvo įgytas gavus lengvatinę paskolÄ iÅ¡ AB SEB banko. Å iuo metu su kreditoriumi pagal 1999 m. sausio 4 d. paskolos sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaityta. Gyvenant JAV Å¡alys bendrus pinigus paskolai padengti bei mokesčiams sumokėti siųsdavo atsakovės giminėms, kurie ir apmokėdavo sÄ skaitas, butas buvo nuomojamas.

IeÅ¡kovas 2016 m. balandžio mėnesį grįžo gyventi į LietuvÄ , tačiau iki Å¡iol gyvena pas gimines, kadangi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, o jo ir atsakovės bute gyvena atsakovės motina. Kadangi ieÅ¡kovas neturi kur gyventi, o atsakovė grįžti į LietuvÄ neplanuoja, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam butÄ natÅ«ra, įpareigojant atsakovei sumokėti pusės buto vertės kompensacijÄ .

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , pripažinti santuokos metu įgytÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), asmenine S. K. nuosavybe ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 1996 m. sausio 12 d. atsakovė su ieÅ¡kovu sudarė santuokÄ , kuri (duomenys neskelbtini), Å¡alims gyvenant JAV, buvo nutraukta. Atsakovas 2016 metais grįžo į LietuvÄ , o atsakovė liko gyventi JAV. Ginčo butas buvo įsigytas santuokos metu, tačiau jį atsakovei iÅ¡pirko jos motina M.

V., todėl nei butas, nei kompensacija už santuokos metu įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovui nepriklauso, kadangi tai yra asmeninė atsakovės nuosavybė. IeÅ¡kovas neprisidėjo prie buto įsigijimo ir jo iÅ¡laikymo. Paskolai gauti atsakovės motina padovanojo 6 000 Lt, be to, motina bei atsakovės sesuo L. V. mokėjo bankines įmokas. Å alims iÅ¡vykus į JAV, jų turtinė padėtis buvo sunki, jie neturėjo pinigų, skolinosi pragyvenimui, todėl atsakovės motina padengė įsiskolinimus, kurie buvo susidarę už Å¡iam butui teiktas paslaugas.

Nurodė, jog atsakovės motina bute gyvena nuo 2000 m. kovo mėn., juo rÅ«pinasi, pakeitė langus, duris, įstiklino balkonÄ , padarė remontÄ , supirko baldus bei buitinę technikÄ . IeÅ¡kovas tai žinojo, niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ir nepretendavo į butÄ . Tai patvirtindamas N. K. 2008 m. gruodžio 23 d. pasirašė pasižadėjimÄ , kad neturi į ginčo butÄ jokių pretenzijų ir įsipareigojimų. Be to, gyvenant JAV, ieÅ¡kovas buvo įsigijęs namÄ , automobilį ir turėjo paskolÄ , todėl Å¡alys susitarė, kad tai, kas registruota ieÅ¡kovo vardu priklauso jam, o kas atsakovės vardu – atsakovei.

IeÅ¡kovas nedirbo, vartojo alkoholį ir savo turtÄ prarado, todėl grįžęs į LietuvÄ bando prisiteisti butÄ , kuris jam nepriklauso. Tai, kad butas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažino ir JAV teismas, tačiau jo sprendimo nebuvo leista vykdyti Lietuvoje. Kadangi ginčo butas įsigytas iÅ¡ atsakovei dovanotų pinigų, registruotas jos vardu ir niekada nebuvo gerinamas iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, butas turėtų bÅ«ti pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino, pripažino butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės S. K. nuosavybe ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 239,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nurodė, kad ginčo butas įgytas santuokos metu (duomenys neskelbtini), todėl preziumuojama, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta, jei yra įrodoma, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nei 1999 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje, nei 1999 m. sausio 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje nepasirašė ir jų sudaryme nedalyvavo, pas notarÄ nevyko, ginčo buto savininke vieÅ¡ajame registre nurodyta tik atsakovė, jame nėra duomenų apie tai, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, teismo vertinimu, vien Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, jau turėdamas savo asmeninio turto, ginčo buto pirkimu nesidomėjo ir nenorėjo prisiimti skolinių įsipareigojimų bankui.

6. Teismas taip pat nustatė, kad avansui už butÄ sumokėti ir dokumentų tvarkymui pinigus atsakovei davė jos motina M. V. Nurodė, jog ieÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡alys tuo metu santaupų neturėjo ir jis nežinojo iÅ¡ kur Svetlana gaus pinigų reikalingiems mokėjimams atlikti. IeÅ¡kovas nurodė, kad tais reikalais rÅ«pinosi S. Atsakovės motina M. V. turėjo galimybę duoti dukrai pinigų, nes buvo neseniai pardavusi po vyro mirties paveldėtÄ automobilį. Tai patvirtina 4 000 Lt ir 2 000 Lt raÅ¡ytinės dovanojimo sutartys (SÅ K 22 straipsnis, tuo metu galiojusio 1964 m. CK 282 straipsnis). Visi motinos atsakovei duoti pinigai sudarant šį sandorį buvo skirti asmeniÅ¡kai dukrai, o ne jos Å¡eimai, nes ieÅ¡kovas jau turėjo savo vardu registruotÄ buto dalį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ginčo buto pirkimu nesidomėjo ir visiÅ¡kai nesirÅ«pino iÅ¡ kur gauti pinigų pradinėms sumoms už šį butÄ sumokėti.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovės motina M. V. tokiu bÅ«du dovanojo dukrai S. K. pinigus, tačiau ne sudarydama dovanojimo sutartį, o pinigines įmokas už butÄ tiesiogiai pervedinėdama bankui ir taip grÄ Å¾indama už dukrÄ paskolÄ . Teismo vertinimu, už ginčo butÄ sumokėjus trečiajam asmeniui, kuris teigia tokiu bÅ«du siekęs padovanoti ginčo butÄ konkrečiam asmeniui, mokėjimo pavedimai, kuriais trečiasis asmuo pervedinėjo lėšas bankui, laikytini raÅ¡ytiniais įrodymais, kad butas pirktas už trečiojo asmens dovanotas buto pirkimui lėšas, nors atskira dovanojimo sutartis ir nebuvo sudaryta. Teismas pripažino, kad už tokiu bÅ«du dovanotas lėšas įgytas butas yra asmeninė S. K. nuosavybė.

8. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad Å¡alys kartu gyveno ir JAV vedė bendrÄ Å«kį, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jie iÅ¡ bendrų lėšų už ginčo butÄ paskolos bankui nemokėjo. Nurodė, kad paskolÄ už butÄ grÄ Å¾ino atsakovės S. K. motina, kuri teisme patvirtino, kad tai darė iÅ¡ savo asmeninių lėšų dukters labui. Tai, kad ieÅ¡kovas sutiko, jog butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir į jį jokių pretenzijų neturėjo, patvirtina ir atsakovės į bylÄ pateiktas 2008 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas pasižadėjimas, kuriame jis nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigojimų į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 160).

Nors ieÅ¡kovas neigė, kad bÅ«tų pasirašęs tokį pasižadėjimÄ , tačiau atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad paraÅ¡as yra N. K.. Å is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovas prie ginčo buto įsigijimo neprisidėjo ir prieÅ¡taravimų, kad butas priklauso asmeniÅ¡kai atsakovei, neturėjo.

9. Teismas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kuriais jis grindė ieÅ¡kinį, vertino kritiÅ¡kai, nes bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas keitė savo pozicijÄ : iÅ¡ pradžių teigė, kad jiems iÅ¡važiavus į JAV, už butÄ M. V. mokėjo paskolÄ iÅ¡ jų bendrai siunčiamų JAV uždirbtų pinigų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Vėliau pradėjo teigti, kad butas buvo nuomojamas ir iÅ¡ gaunamo nuomos mokesčio buvo dengiama paskola, tačiau Å¡io fakto taip pat jokiais įrodymais nepatvirtino. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog kaina už butÄ buvo sumokėta ir paskola grÄ Å¾inta iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų.

10. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo butas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas N. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, kurių pagrindu 1999 m. sausio 4 d. buvo įsigytas ginčo butas, todėl nepagrįstai sprendė, jog butas įsigytas už atsakovės mamos jai asmeniÅ¡kai dovanotas lėšas. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovė, bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu, notaro patvirtinta 1999 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad ji sudaryta tarp trijų Å¡alių: pardavėjo, pirkėjo ir banko, kuriam pirkėjas perkamÄ butÄ Ä¯keis, o bankas per 2 dienas po įkeitimo sutarties sudarymo paskolos sutarties pagrindu į pardavimo sÄ skaitÄ perves 47 880,00 Lt (Sutartis 8 p.).

Taigi, notaro patvirtintos sutarties turinys aiÅ¡kiai patvirtina, jog ginčo butas buvo įsigytas ne už atsakovės mamos atsakovei asmeniÅ¡kai dovanotus, o banko paskolintus pinigus. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir raÅ¡ytinė 1999 m. sausio 4 d. Lengvatinės paskolos gyvenamajam bÅ«stui pirkti sutartis Nr. 031099013. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, susijusia su turto teisinio režimo nustatymu, kai turtas įgijimas iÅ¡ asmeninių vieno sutuoktinio lėšų.

Nei 1999 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje, nei Lengvatinės paskolos gyvenamajam bÅ«stui pirkti sutartyje Nr. 031099013 nėra jokių nuorodų, kad už banko paskolintus pinigus įsigytas nekilnojamasis turtas tampa atsakovės asmenine nuosavybe. Be to, teismas neįvertino, jog Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 priedėlis numato standartinę PraÅ¡ymo suteikti valstybės paramÄ apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis formÄ , kurioje privalo bÅ«ti nurodyti ne tik visi Å¡eimos nariai, bet ir visų pilnamečių Å¡eimos narių paraÅ¡ai.

Taigi, pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimÄ PraÅ¡ymÄ suteikti valstybės paramÄ apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis pasirašė abu sutuoktiniai, todėl neabejotina, kad ieÅ¡kovui buto įsigijimo aplinkybes ne tik, kad buvo žinomas, bet jis pats asmeniÅ¡kai dalyvavo buto įsigijimo procese tiek, kiek tai buvo bÅ«tina pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Nurodytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo aiÅ¡kus susitarimas dėl buto įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡eimos poreikių tenkinimui lengvatinės paskolos pagrindu. 11.2.

Pripažindamas ginčo butÄ asmenine atsakovės nuosavybe, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 1999 m. avansas už buto pardavimÄ ir buto pirkimo pardavimo dokumentų tvarkymas, taip pat 2000–2009 metų laikotarpiu banko paskola, už kuriÄ pirktas butas, buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ asmeniÅ¡kai atsakovei jos mamos dovanotų pinigų. Tokios teismo iÅ¡vados padarytos pažeidžiant CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, nes faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovės motinos M. V. 1998-12-02 ir 1999-01-01 raÅ¡ytinių dovanojimo sutarčių, kuriomis ji dukrai galimai dovanojo 2 000 Lt ir 4 000 Lt, negalima pripažinti oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę galiÄ prieÅ¡ kitus įrodymus. IeÅ¡kovas apie Å¡ias sutartis sužinojo tik teisme nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . 1999-01-04 Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje nėra jokių nuorodų, kad pradinę įmokÄ (avansÄ ) už butÄ atsakovė sumokėjo mamos dovanotais pinigais, prieÅ¡ingai, sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad pradinę 4 788,00 Lt įmokÄ už butÄ pardavėjui sumokėjo atsakovė, o ne jos mama (Sutarties 3 p.).

Esant tokiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė pradinę įmokÄ (avansÄ ) už butÄ sumokėjo ar buto pirkimo pardavimo dokumentus tvarkė už jai mamos padovanotus pinigus. Esant ginčui tarp sutuoktinių dėl nekilnojamojo turto, nupirkto santuokos metu vieno sutuoktinio vardu, paprastų raÅ¡ytinių pinigų dovanojimo sutarčių, kuriose kalbama tik apie avansÄ už butÄ ir dokumentų tvarkymÄ , negali pakakti pripažinti, kad Å¡is nekilnojamasis turtas priklauso tik jį pirkusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, nes tokiu atveju yra paneigiama notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties esmė.

Dovanotoja (atsakovės mama) atsakovei iki nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo galimai dovanojo tik labai nedidelę, t. y. apie 10 procentų turto vertės, sudarančiÄ pinigų sumÄ , bet jokiu bÅ«du ne nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ kurių viena yra turtinio režimo pakeitimo sutartis, gali bÅ«ti sudaryta tik notarine forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.), todėl notarinę sandorio formÄ pakeisti paprasta raÅ¡ytine forma tokiu bÅ«du, kaip to siekia atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, negalima, nes įstatymas neleidžia notarinę formÄ pakeisti paprasta raÅ¡ytine sutarties forma (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). 11.3.

Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ sutartis, gali bÅ«ti sudaryta tik notarine forma. Dėl nurodytos priežasties ieÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 23 d. pasižadėjimas, kuriame jis nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigojimų į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertinant ginčo buto teisinį režimÄ yra niekinis, kaip neatitinkant įstatymo reikalaujamos formos (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Be to, juo remtis pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas buto teisinį režimÄ , negalėjo dar ir dėl to, jog jis neatitinka įrodymo leistinumo reikalavimo (CPK 177 straipsnio 3 dalis). 11.4.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų, dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo teismas pasisakė tik vienoje pastraipoje, nurodęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo butas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieÅ¡kinį atmeta, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkina. Tokie teismo motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ byloje. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Šio straipsnio 2 dalyje yra suformuota prezumpcijos taisyklė - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nustatyta, kad ginčo butas yra įgytas šalių santuokos metu. Todėl vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, nustatyta prezumpcijos taisykle ne ieškovas turėjo įrodinėti, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ši prezumpcija paneigta.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė S. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Atsakovės nuomone, teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius, kurių pagrindu 1999 m. sausio 4 d. buvo įsigytas ginčo butas, ir pagrįstai nusprendė, jog ginčo butas iÅ¡pirktas už atsakovės mamos asmeniÅ¡kai atsakovei dovanotas lėšas.

Teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė kasacinio teismo praktikÄ , teisingai kvalifikavo tarp atsakovės ir jos mamos susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas laikėsi įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ byloje. Ne vienÄ kartÄ teismas ieÅ¡kovui suteikė papildomÄ terminÄ jo praÅ¡omiems įrodymams gauti, pateikti (kurių pastarasis nepateikė), tenkino visus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, iÅ¡davė teismo leidimus jo praÅ¡omiems įrodymams surinkti, sudarė visas galimybes tinkamai pagrįsti ieÅ¡kinį, tačiau ieÅ¡kovas suteiktomis galimybėmis nesinaudojo. 12.2.

Teismas pagrįstai ginčo butÄ , įsigytÄ 1999 m. sausio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos atsakovės vardu, pagrindu, pripažino atsakovės asmenine nuosavybe. Teismas laikė, kad Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija paneigta. Savo iÅ¡vadÄ teismas pagrindė tuo, jog avansui už butÄ sumokėti ir dokumentų tvarkymui pinigus asmeniÅ¡kai atsakovei, raÅ¡ytinių dovanojimo sutarčių pagrindu, dovanojo jos mama. O vėliau, t. y. 2000-2009 metų laikotarpiu, atsakovės mama iÅ¡ atlyginimo ir santaupų grÄ Å¾ino už dukrÄ , o ne už jos Å¡eimÄ , bankui visÄ paskolÄ , už kuriÄ buvo pirktas butas.

Todėl ginčo butas pagrįstai buvo pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, kaip įsigytas iÅ¡ asmeninių (dovanotų) lėšų. Å i teismo iÅ¡vada pagrįsta ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, atsakovės atstovės L. V. paaiÅ¡kinimu, liudytojos M. V. liudijimu, o taip pat į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: dviem M. V. dovanojimo sutartimis 1998 gruodžio 2 d. (1 t., b. l.

49) ir 1999 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 48), nuo 2000 metų M. V. arba jos įgaliotos L. V. atlikinėtų mokėjimo pavedimų bankui už S. K. kvitais (11., b. l. 50-86), atsakovės paskolos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2003 m. spalio 6 d. (2 t., b. l. 138-145), 2008 m. gruodžio 23 d. N. K. pasiraÅ¡ytu pasižadėjimu, kad neturi į ginčo butÄ jokių pretenzijų ir įsipareigojimų (2 t., b. l. 16), byloje atlikta raÅ¡ysenos ekspertize, kuri patvirtino, kad pasižadėjime pasirašė N. K. 12.3.

Nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo neigta, kad butas 1999 m. sausio 4 d. įsigytas už banko suteiktÄ paskolÄ pagal 1999 m. sausio 4 d. Lengvatinės paskolos gyvenamajam bÅ«stui pirkti sutartį Nr. 031099013. Tačiau visuose procesiniuose dokumentuose, paaiÅ¡kinimuose, liudytojų liudijimuose akcentuota, kad gaunant lengvatinę paskolÄ , perkant butÄ ar grÄ Å¾inant bankui įmokas, ieÅ¡kovas niekuo neprisidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, susijusia su turto teisinio režimo nustatymu, kai turtas įgyjamas iÅ¡ asmeninių vieno sutuoktinio lėšų.

Nors apeliantas teigia, kad nei 1999 m. sausio 4 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje, nei 1999 m. sausio 4 d. Lengvatinės paskolos gyvenamajam bÅ«stui pirkti sutartyje Nr. 031099013, nėra jokių nuorodų, kad už banko paskolintus pinigus įsigytas nekilnojamasis turtas tampa atsakovės asmenine nuosavybe, tačiau Å¡iuose dokumentuose taip pat nėra jokių nuorodų, kad butas tampa bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , situacijÄ aiÅ¡kinosi plačiau ir vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , kad padarytų teisingas iÅ¡vadas.

Teismas iÅ¡klausė ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų dėl ginčo buto įsigijimo. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad pradiniam įnaÅ¡ui sutuoktiniai pinigų neturėjo, kad ieÅ¡kovas nežinojo iÅ¡ kur atsakovė gavo pinigų avansui sumokėti ir dokumentams sutvarkyti, kad ieÅ¡kovas jau turėjo savo nekilnojamojo turto dalį, kad nežino, kaip buvo grÄ Å¾inama paskola už įsigytÄ butÄ . Teismas įvertino ir tai, kad iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas teigė, jog už butÄ atsakovės mama mokėjo iÅ¡ atsakovės jai siunčiamų pinigų, o kai to pagrįsti nepavyko, keitė parodymus, t. y. vėliau aiÅ¡kino, kad paskola buvo grÄ Å¾inama iÅ¡ už buto nuomÄ gautų pinigų, tačiau nei kad nuomojo butÄ , nei kad gavo nuomos pinigus, nei kas buvo nuomininkai, ieÅ¡kovas nepagrindė.

Teismas taip pat iÅ¡klausė atsakovės įgaliotinės paaiÅ¡kinimų, apklausė liudytojus, įvertino raÅ¡ytinius įrodymus. 12.4. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog aplinkybė už kieno lėšas (Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas ar atsakovei asmeniÅ¡kai mamos dovanotas lėšas) buvo grÄ Å¾inta paskola bankui nėra įrodinėjimo dalykas sprendžiant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir byloje apklaustų liudytojų, įgaliotos atstovės paaiÅ¡kinimų yra akivaizdu, kad gavę paskolÄ sutuoktiniai neturėjo lėšų mokėti eilinių bankinių įmokų pagal banko nustatytÄ grafikÄ , nemokėjo net už komunalinius patarnavimus, paliko skolas, kurias padengė atsakovės mama. Sutuoktiniai dėl sunkios materialinės padėties iÅ¡vyko užsidirbti į JAV, o bÅ«dami JAV, įmokų bankui už butÄ nesiuntė. Jeigu paskola bÅ«tų paimta abiejų sutuoktinių vardu, M.

V. nebÅ«tų jos dengusi, nes nebÅ«tų buvusi tikra, kad butÄ iÅ¡pirkinėja savo dukters labui, tai ji patvirtino duodama parodymus teisme. Å iuo atveju paskola buvo paimta vienos S. K. vardu, todėl jos mama M. V. butÄ iÅ¡pirkinėjo dukrai, mokėdama už jÄ bankines įmokas. Jei pati atsakovė bÅ«tų dengusi paskolÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai bÅ«tų galėjęs pretenduoti į kompensacijÄ , kaip į už santuokines lėšas iÅ¡pirkto turto dalį. Tačiau, Å¡iuo atveju iÅ¡ santuokinių lėšų paskola dengiama nebuvo.

Nuo pat pradžių iki galo butas įsigytas už atsakovės mamos lėšas, kurios buvo dovanojamos asmeniÅ¡kai atsakovei. 12.5. Byloje pateiktas 2008 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis skundžiamame sprendime buvo vertinamas bendrame kontekste su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais bei paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais ir tik, kaip tarpusavio susitarimÄ ir ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl buto parodantis įrodymas, bet ne kaip atskiras dokumentas, keičiantis Å¡alių turto teisinį režimÄ .

Å iuo atveju bÅ«tent atsakovė prisiėmė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , ir teikė įrodymus teismui, bei paneigė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 dalyje suformuotÄ prezumpcijÄ - kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. 12.6. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės motina M. V. dovanojo dukrai S. K. pinigus, tačiau ne sudarydama dovanojimo sutartį, o pinigines įmokas už butÄ tiesiogiai pervedinėdama bankui ir taip grÄ Å¾indama už dukrÄ paskolÄ .

Už ginčo butÄ sumokėjus trečiajam asmeniui, kuris teigia tokiu bÅ«du siekęs padovanoti ginčo butÄ konkrečiam asmeniui, mokėjimo pavedimai, kuriais trečiasis asmuo pervedinėjo lėšas bankui, laikytini raÅ¡ytiniais įrodymais, kad butas pirktas už trečiojo asmens dovanotas buto pirkimui lėšas, nors atskira dovanojimo sutartis ir nebuvo sudaryta. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad už tokiu bÅ«du dovanotas lėšas įgytas butas yra asmeninė S. K. nuosavybė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

14. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo, šio turto padalinimo tarp buvusių sutuoktinių, byloje surinktų įrodymų vertinimo.

15. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovas N. K. ir atsakovė S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (1 t., b. l. 9). 1998 m. gruodžio 2 d. atsakovės S. K. motina M. V. dovanojimo sutartimi padovanojo S. K. 2 000 Lt sumÄ lengvatinės paskolos sutarties gavimui, sutvarkymui ir apmokėjimui (1 t., b. l. 49), o 1999 m. sausio 1 d. – 4 000 Lt sumÄ kaip avansinę įmokÄ buto (duomenys neskelbtini) pirkimui (1 t., b. l. 48). 1999 m. sausio 4 d. S. K. ir Vilniaus banko Kauno filialas sudarė lengvatinės paskolos gyvenamajam bÅ«stui pirkti sutartį (1 t. b. l. 16–20), kuria S. K. buvo suteikta lengvatinė ilgalaikė 11 970 JAV dolerių paskolÄ minėto buto pirkimui.

S. K. 1999 m. sausio 4 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kuria iÅ¡ E. S. įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sudarant pirkimo pardavimo sutartį dalyvavo ir paskolos davėjas Vilniaus banko Kauno filialas, kuriam pirkėja S. K. įsipareigojo įkeisti nupirktÄ butÄ už suteiktÄ paskolÄ , o bankas įsipareigojo pervesti buto pardavėjui E. S. 43 092 Lt sumÄ (1 t. b. l. 10–12). Butas S. K. vardu įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 1999 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 14, 15). 2000 m. kovo 1 d.

S. K. ir M. V. sudarė Å¡io buto panaudos sutartį (2 t., b. l. 163). Visos S. K. prievolės pagal paskolos sutartį buvo įvykdytos ir S. K. jokių finansinių įsipareigojimų Vilniaus bankui nebeturi (1 t., b. l. 21). Byloje yra pateiktas atsakovės banko suteiktos paskolos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 28 d., iÅ¡ kurio matyti, jog Å¡iuo laikotarpiu buvo periodiniais mokėjimais grÄ Å¾inta bankui S. K. suteikta 11 970 JAV dolerių paskola (2 t., b. l. 138–145). 2008 m. gruodžio 23 d.

N. K. pasirašė pasižadėjimÄ , kad neturi į ginčo butÄ (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų ir įsipareigojimų (2 t., b. l. 160, popierinės bylos atskiras priedas, 2 t.). Byloje buvo atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė, kuri patvirtino, kad pasižadėjimÄ pasirašė N. K. (3 t. b. l. 75–77, popierinės b. 2 t. b. l. 26). (duomenys neskelbtini) Å¡alių santuoka buvo nutraukta JAV teismo sprendimu (1 t., b. l. 22).

16. Byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei, kuriame teigė, kad butas buvusių sutuoktinių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, prašė teismo priteisti jam natÅ«ra visÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais ir priteisti atsakovei 9 000 Eur kompensacijÄ . Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, jame prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , pripažinti santuokos metu įgytÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), asmenine S. K. nuosavybe.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino; pripažino butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės S. K. nuosavybe. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas N. K., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, jog teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, kurių pagrindu 1999 m. sausio 4 d. buvo įsigytas ginčo butas, todėl nepagrįstai sprendė, jog butas įsigytas už atsakovės mamos jai asmeniÅ¡kai dovanotas lėšas; teigia, jog buvo bendraturčių susitarimas dėl buto įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡eimos poreikių tenkinimui lengvatinės paskolos pagrindu; teismas be pagrindo vertino, jog paskola buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ asmeniÅ¡kai atsakovei jos mamos dovanotų pinigų; pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik notarine forma, todėl ieÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 23 d. pasižadėjimas, kuriame jis nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigojimų į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertinant ginčo buto teisinį režimÄ yra niekinis; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ byloje, ne ieÅ¡kovas turėjo įrodinėti, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovė turėjo įrodyti, kad Å¡i prezumpcija paneigta.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G.

L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

18. CK 3.88 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 dalies 1 punktas); preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis); turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

19. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), o ginčo butas buvo įgytas 1999 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartimi, t. y. galiojant 1970 m. redakcijos Santuokos Å¡eimos kodeksui (nustojo galioti 2001 m. liepos 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d.

įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi bÅ«ti daroma ne pagal SÅ K, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ .

Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, reikÅ¡minga yra ir tai, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai Å¡iuo atžvilgiu buvo laikomi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugÄ . SÅ K 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė.

Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

Å . v. R. Å ., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog vieÅ¡ame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi bÅ«ti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu vieÅ¡ame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.).

Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008).

20. Iš šios bylos duomenų matyti, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienos atsakovės S. K. vardu ir nėra įvardintas kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė (1 t. b. l. 14, 15). Kaip jau minėta šios nutarties 19 pastraipoje, vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Dėl to nagrinėjamu atveju nesant nė vieno iÅ¡ CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį nekilnojamojo turto registre, negalima remtis sutuoktinių (Å¡alių) turto bendrumo prezumpcija dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė savo pozicijÄ , kad ginčo butÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nenuginčijo vieÅ¡o registro duomenų apie turto priklausomybę ir nepaneigė atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudijančių turto įgijimÄ atsakovės asmeninės nuosavybės teise.

21. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nei sudarant 1999 m. sausio 4 d. paskolos sutartį su Vilniaus banku, nei sudarant 1999 m. sausio 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį kaip Å¡alis nedalyvavo, Å¡ių sandorių nepasirašė. Å ios aplinkybės pagrindžia atsakovės pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas, jau turėdamas savo buto dalį (duomenys neskelbtini), ginčo buto pirkimu nesidomėjo ir nenorėjo prisiimti skolinių įsipareigojimų už jį bankui. Byloje taip pat nustatyta, kad paskolos dokumentams sutvarkyti ir avansinei įmokai sumokėti už ginčo butÄ pinigus S. K. padovanojo jos motina M.

V. (1 t., b. l. 48, 49). Buto įgijimo metu galiojusio SÅ K 22 straipsnyje buvo numatyta, jog turtas, gautas santuokos metu kaip dovana, yra asmeninė kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė. Tuo metu galiojęs 1964 m. CK 282 straipsnis reglamentavo dovanojimo sutarties formÄ . Å io straipsnio 1 ir 3 dalyse buvo įtvirtinta, kad pinigų, kurių suma didesnė kaip du tÅ«kstančiai litų, dovanojimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o kurių suma didesnė kaip trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų, dovanojimo sutartys turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos ir notariÅ¡kai patvirtintos.

Todėl minėtos pinigų dovanojimo sutartys atitiko tuo metu įstatymo reikalaujamÄ formÄ , todėl apelianto teiginiai, jog Å¡ie įrodymai nepatvirtina nuosavybės įgijimo fakto, yra neteisingi. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog motinos M. V. atsakovei duoti (padovanoti) pinigai sudarant minėtÄ sandorį buvo skirti asmeniÅ¡kai S. K., o ne jos Å¡eimai, jie buvo panaudoti tik buto įsigijimui.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jis yra prisidėjęs savo asmeninėmis ar santuokoje įgytomis lėšomis įgyjant butÄ ir grÄ Å¾inant Vilniaus banko suteiktÄ paskolÄ atsakovei, kuri buvo panaudota butui įgyti. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – mokėjimo čekių ir kvitų matyti, jog įmokas paskolai grÄ Å¾inti mokėjo didžiÄ ja dalimi atsakovės S. K. sesuo L. V., atskirais atvejais už atsakovę įmokas yra sumokėjusi ir jos motina M.

V. (1 t., b. l. 50-86). CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolę už asmenį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti ir trečiasis asmuo. Tokiu atveju laikoma, kad asmuo yra pilnai įvykdęs prisiimtÄ prievolę. Apklausta 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje liudytoja M. V. (įraÅ¡o 1 val. 02 min. –1 val. 27 min.) paaiÅ¡kino, jog „N. K. turėjo 32 kv. m. buto dalį (duomenys neskelbtini). PaskolÄ butui įgyti ėmė viena dukra Svetlana, butÄ pirko viena pati sau, prašė motinos materialinės pagalbos, 1988 metų pabaigoje ir 1999 metų pradžioje liudytoja padovanojo dukrai 2 000 lt ir 4 000 lt sumas buto įgijimui.

Lėšų mokėjimui paskolai grÄ Å¾inti liudytoja nei iÅ¡ dukros S. K., nei iÅ¡ buvusio žento N. K. negavo, pati mokėjo už dukros buto komunalinius patarnavimus savo lėšomis, iÅ¡ savo santaupų padengė 997 Lt susidariusį įsiskolinimÄ už butui teiktus komunalinius patarnavimus, nes bute buvo atjungta elektra. PaaiÅ¡kino, kad N. K. turėjo 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, todėl jis ir atsisakė imti paskolÄ butui (duomenys neskelbtini) pirkti, bei mokėti už dukros S. paimtÄ paskolÄ butui įgyti.

Liudytoja nurodė, kad 2000–2009 metų laikotarpiu iÅ¡ atlyginimo ir santaupų grÄ Å¾ino už dukrÄ Vilniaus bankui visÄ suteiktÄ paskolÄ butui pirkti“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog faktÄ , kad ieÅ¡kovas sutiko, jog butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir į jį jokių pretenzijų neturi, patvirtina ir atsakovės į bylÄ pateiktas 2008 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas pasižadėjimas, kuriame jis nurodė, kad neturi jokių pretenzijų ir įsipareigojimų į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 160).

Å ios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad suteiktÄ banko paskolÄ , kuri buvo panaudota ginčo butui pirkti, grÄ Å¾ino pati atsakovė, o ieÅ¡kovas prie paskolos grÄ Å¾inimo ir tuo pačiu prie buto įsigijimo nei savo nei santuokoje įgytomis lėšomis neprisidėjo.

23. Ä®vertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninio ir santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ , todėl sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 816,75 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (4 t. b. l. 11-13). Apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 816,75 Eur turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė Arvydas Žibas