2019-01-16 Nr. AB-3285-3-61-3-04926-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. C. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal S. C. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Suzan Mars“) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-01-16 Nr. AB-3285-3-61-3-04926-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Suzan Mars“ dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., VDI patikrinimas atliktas 2010 m. vasario 18 d., t. y. pusantrų metų anksčiau, nei pareiškėjas pradėjo dirbti. Užsienio išmokų tarnyba pareiškėją įrašė į valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, 2012 m. gegužės 30 d. išdavė jam A1 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Šiuo laikotarpiu Lenkijos kompetentinga įstaiga pareiškėjui nustatė laikiną teisės aktų taikymą.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-132-756/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04926-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. C. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal S. C. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Suzan Mars“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas S. C. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. SPRE-893 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui anuliuojamas A1 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatoma, jog darbo sutarčių su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (1.45)I-6245 dėl pareiškėjo skundo (toliau – ir VSDFV sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienio išmokų tarnybos Sprendimu anuliuotas pareiškėjui 2012 m. gegužės 30 d. išduotas Al pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatoma, jog darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu pareiškėjui taikytini Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje; buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o įmonėje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė VSDFV, kuri skundą atmetė remdamasi iš esmės tais pačiais pagrindais. Pareiškėjas nesutinka su VSDFV sprendimu, nes jis priimtas esant nepakankamai duomenų apie pareiškėjo darbo veiklą UAB „Suzan Mars“, neįvertinus, kad darbo sutartis su pareiškėju nėra panaikinta bei neatsižvelgus į tai, jog pareiškėjas, būdamas UAB „Suzan Mars“ darbuotoju, turi teisę į socialinės apsaugos garantijas remiantis Reglamento EB Nr. 883/2004 nuostatomis. Skundžiami sprendimai nepagrįsti, neatsižvelgta į tai, kad VDI patikrinimas, 2012 m. mokestinis tyrimas neturi įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, kadangi nėra priimtas jo, kaip darbuotojo, atžvilgiu, t. y. buvo tikrinama įmonė UAB „Suzan Mars“, o ne jos darbuotojai, nepateikti jokie kiti argumentai, susiję su pareiškėjo, kaip darbuotojo, darbu UAB „Suzan Mars“. Sprendimai grindžiami išimtinai UAB „Suzan Mars“ veiklos ekonominės logikos nebuvimu.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Suzan Mars“ dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., VDI patikrinimas atliktas 2010 m. vasario 18 d., t. y. pusantrų metų anksčiau, nei pareiškėjas pradėjo dirbti. Užsienio išmokų tarnyba pareiškėją įrašė į valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, 2012 m. gegužės 30 d. išdavė jam A1 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Šiuo laikotarpiu Lenkijos kompetentinga įstaiga pareiškėjui nustatė laikiną teisės aktų taikymą.
Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas dirbo Lietuvoje įregistruotoje įmonėje bei, remiantis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principais, jam teisėtai ir pagrįstai taikyta Lietuvos socialinio draudimo teisė. Ginčijamuose sprendimuose remiamasi 2014 m. birželio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FRl 042-7773, kuri patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje dirbo, tai patvirtina ir UAB „Suzan Mars“ 2012 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei 2012 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis.
Kadangi pareiškėjo darbo sutartys, sudarytos su Lietuvoje iki bankroto bylos iškėlimo veikusia UAB „Suzan Mars“, nėra panaikintos ir galiojančios, pareiškėjui, remiantis Reglamentu (EB) 883/2004, taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai. Priimant sprendimus, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nes Užsienio išmokų tarnyba nesikreipė į Lenkijos kompetentingą įstaigą su nesutikimu dėl pareiškėjui taikytinų socialinio draudimo teisės aktų. Užsienio išmokų tarnybai nesuteikta kompetencija panaikinti kitos valstybės narės institucijos sprendimą dėl asmeniui taikytinos socialinio draudimo teisės. Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjui laikinai nustačius Lietuvos socialinio draudimo teisę, Užsienio išmokų tarnyba nesutikimo dėl šios nustatytos teisės nepateikė, su nustatymu sutiko įtraukdama pareiškėją į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą.
Todėl pareiškėjas buvo draudžiamas Lietuvos Respublikoje teisėtai, remiantis Reglamentų Nr. 883 ir 987 pagrindais. Kadangi Užsienio išmokų tarnyba nepateikė Lenkijos kompetentingai įstaigai savo prieštaravimų, pareiškėjui taikytini ir Lietuvos, ir Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad Lietuvos valstybei už pareiškėją sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos yra negrąžintos.
4. Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o UAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti, susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo nepavyko. 2015 m. vasario 12 d.
UAB „Suzan Mars“ direktorei E. B. K. išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti su darbuotojų darbo santykiais įmonėje susijusius dokumentus, tačiau įmonės direktorė nustatytu laiku neatvyko ir dokumentų nepateikė. Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – ir VAVMI) 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Nustatyta, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, o kitų išlaidų bendrovė nepatyrė.
Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų nurodyta gyvenamoji vieta dažniausiai (duomenys neskelbtini), Lenkija. Nelogiška, kad darbuotojai į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė, nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje.
VAVMI išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas. Tai rodo, kad įkurta bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. VAVMI mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją dėl bendrovės vykdomos veiklos perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tolimesniam tyrimui. Užsienio išmokų tarnyboje gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos 2016 m. sausio 18 d. raštas Nr. 180000/503/127/2012 dėl informacijos apie S. C.
K. išduoto A1 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas, 2012 m. gegužės 30 d. pareiškėjui išduotas A1 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalimi.
Už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. S. C. K. Lenkijos kompetentinga įstaiga taikytinų teisės aktų nustačiusi nebuvo. Užsienio išmokų tarnyba, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. SPRE-893 „Dėl S. C.
K. išduoto A1 pažymėjimo naikinimo“ anuliavo S. C. K. išduotą A1 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad S. C. K. darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. VSDFV nurodė, kad iki Užsienio išmokų tarnybos Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas S. C. K. išduotas A1 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo už laikotarpį, kuriam buvo išduotas A1 pažymėjimas dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymo, S. C. K. valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje nemokėjo ir neteikė mokestinių prievolių įvykdymui Lietuvoje reikiamos informacijos. Tai rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo, neturėjo tikslo būti draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, o siekė išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje. VDI ir VAVMI nenustatė, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, todėl jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. VSDFV nuomone, Užsienio išmokų tarnyba tinkamai nustatė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, o skundžiamas Užsienio išmokų tarnybos Sprendimas iš esmės yra teisingas ir pagrįstas. Naikinant asmeniui, vykdančiam veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, anksčiau išduotą A1 pažymėjimą, Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnis netaikomas. VSDFV nuomone, Užsienio išmokų tarnyba, naikindama pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paaiškėjusių aplinkybių, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai veiklos Lietuvoje nevykdė, Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnyje nustatytos tvarkos nepažeidė.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Suzan Mars“, atstovaujamas bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Nemokumas“, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal valstybės institucijų surinktą informaciją UAB „Suzan Mars“ buvo fiktyvią veiklą vykdžiusi įmonė ir sutiko su valstybės institucijų argumentais, kad bendrovė galėjo veikti ne ekonominės naudos siekimo, o kitais tikslais – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų, Lenkijoje vykdančių individualią veiklą, tokiu būdu siekiant nemokėti socialinių draudimo įmokų Lenkijoje. Nurodė, kad neturi įmonės dokumentų ir nėra tikri dėl pareiškėjo pateikiamų aplinkybių apie darbą įmonėje. Pagal VSDFV el. duomenis buvo deklaruota, kad pareiškėjas dirbo ir jam buvo priskaitomos su darbo santykiais susiję pajamos, tačiau pagal nurodomas sumas (asmens pajamos, neatskaičius mokesčių, sudarė nuo 0 iki 96,96 Lt per mėnesį) akivaizdu, kad darbas UAB „Suzan Mars“ negalėjo būti pakankamas ir pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo ir pajamų šaltinis; nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad darbas UAB „Suzan Mars“ galėjo būti esminė jo ekonominių interesų vieta.
II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo S. C. K. skundą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2009) ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), aptarė šių teisės aktų nuostatas.
12. Teismas nustatė, kad į atsakovą kreipėsi pareiškėjas, Lenkijos Respublikos pilietis, gyvenantis Krokuvoje, prašydamas išduoti A1 formos pažymėjimą jam kaip Lietuvoje pagal darbo sutartį ir Lenkijoje savarankiškai dirbančiam asmeniui. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Suzan Mars“ sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kurioje numatyta, kad pareiškėjas dirbs reklamos agentu pagal grafiką, mokant valandinį darbo užmokestį pagal minimalią mėnesinę algą, taikant suminę darbo apskaitą ir 2013 m. spalio 1 d. terminuotą darbo sutartį iki 2015 m. rugsėjo 30 d., nutrauktą 2014 m. spalio 31 d., kurioje numatyta, kad pareiškėjas dirbs reklamos agentu pagal grafiką, mokant valandinį darbo užmokestį pagal minimalią mėnesinę algą, taikant suminę darbo apskaitą. Užsienio išmokų tarnyba 2012 m. gegužės 30 d. išdavė pareiškėjui A1 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas turimais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas.
13. Skundžiamu Užsienio išmokų tarnybos Sprendimu, gavus Lenkijos kompetentingos įstaigos raštą dėl informacijos apie pareiškėją, nuspręsta anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad pareiškėjui darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas – tai, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo. Tokia išvada padaryta įvertinus VDI, VAVMI atliktų UAB „Suzan Mars“ patikrinimų rezultatus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2016 m. spalio 11 d. padavė skundą VSDFV, teigdamas, kad įmonė veiklą vykdė, pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, gavo atlyginimą, patikrinimų metu kompetentingos institucijos nėra pripažinusios, kad jis nėra dirbęs UAB „Suzan Mars“. VSDFV, išnagrinėjusi skundą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundžiamu 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu, jį atmetė, papildomai konstatavusi, kad UAB „Suzan Mars“ sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, todėl pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis.
14. Teismas pažymėjo, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis. Pareiškėjas skundą grindžia įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su atsakovo ir VSDFV išvada, jog jis faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovui iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad UAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė. Iš VDI 2010 m. balandžio 28 d. rašto matyti, kad inspekcija, atlikusi įmonės patikrinimą, dar 2010 metais nustatė, kad registracijos adresu įmonė patalpų neturi, įmonės direktorės paaiškinimu, veiklos nevykdo, įmonėje įdarbinti 112 Lenkijos piliečių reklamos agentų pareigoms, tačiau jie realiai niekada Lietuvoje nedirbo, įmonei faktiškai vadovauja akcininkai Lenkijos Respublikos piliečiai.
Iš atsakovo 2014 m. sausio 22 d. rašto matyti, kad atsakovas VAVMI informavo, kad į jį dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai, pasirašę sutartis su UAB „Suzan Mars“, kurie šių darbo sutarčių galiojimo laikotarpiais vykdo savarankiškas veiklas Lenkijoje; šie asmenys Lenkijoje verčiasi skirtinga veikla (taksi vairuotojai, stomatologai, prekybininkai, batsiuviai, kt.). VAVMI 2014 m. gegužės 13 d. – 2014 m. birželio 30 d. atliko įmonės UAB „Suzan Mars“ operatyvų patikrinimą.
Iš 2014 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad mokesčių administratorius, išsamiai išanalizavęs įmonės buhalterinius ir kitus veiklos duomenis, konstatavo, jog bendrovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie jos vykdomą veiklą, bendrovėje įdarbintų Lenkijos piliečių Lietuvoje atliktus darbus, biuro nuomos ir kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, į kasą pinigai įnešami tikslu išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, paaiškinimus, kitą turimą ir surinktą informaciją ekonominio pagrįstumo (ekonominės logikos) aspektu, padarė išvadą, kad sudarytos su Lenkijos Respublikos gyventojais darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą).
VAVMI 2014 m. spalio 29 d. informavo atsakovą, kad atitinkamų įmonių, tarp jų ir UAB „Suzan Mars“ veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje. VDI 2015 m. vasario 27 d. informavo atsakovą, kad UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovų rasti nepavyko.
16. Teismas konstatavo, kad aptarti duomenys atsakovui sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl realaus pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje nebuvimo kaip sąlygos netaikyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų. Nors pagal UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo metu pateiktus dokumentus tariamai buvo suteiktos didelės vertės reklamos paslaugos, tačiau nei mokesčių administratoriui, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys realų paslaugų teikimą Lietuvoje; nėra aišku, dėl kokių ekonomine logika pagrįstų priežasčių UAB „Suzan Mars“ buvo reikalinga tokioms paslaugoms Lietuvoje įdarbinti tiek daug, turinčių skirtingas kvalifikacijas ir būtent vykdančių individualią veiklą Lenkijos piliečių. Atsakovas 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. gegužės 5 d. raštais kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovus, prašydamas pateikti realius darbų ar teikiamų paslaugų atlikimą patvirtinančius duomenis, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jis faktiškai Lietuvoje dirbo, iš esmės remiasi tik darbo sutarčių sudarymo faktu ir tuo, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat pildomas darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau įrodymų, paneigiančių kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų darbą Lietuvoje, nepateikia. Nors formaliai pareiškėjo su UAB „Suzan Mars“ sudarytoje darbo sutartyje buvo numatytas reklamos agento darbo funkcijų atlikimas Lietuvoje ir dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o taip pat pildomas darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau darbo sutartyse buvo numatytas darbo laikas pagal grafiką, nustatytas darbo užmokestis pagal minimalią mėnesinę algą. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštį už 2012 m. spalio-lapkričio mėn., pareiškėjas dirbo vieną darbo dieną per mėn. 8 valandas, gavo 31,31 Lt darbo užmokesčio. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu jis atvykdavo dirbti į Lietuvą, kas sumokėdavo jo kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą išlaidas, ar jis kelionės metu nakvodavo ir patirdavo su tuo susijusių išlaidų, kokias darbines funkcijas faktiškai jis Lietuvoje atliko, kokias paslaugas ar prekes jis reklamavo, kokia forma tai darė ir kt. Tuo atveju, jei su kelione susijusios išlaidos tekdavo pareiškėjui, nepateikti paaiškinimai, kokiu būdu pareiškėjo gaunamas atlygis už darbą galėdavo tokias išlaidas padengti. VAVMI atlikto UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo metu minėta įmonė Lenkijos piliečių kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų mokesčių administratoriui nepateikė, taigi nėra duomenų, kad tokias išlaidas padengė darbdavys. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu ar kokiu kitu metu jis buvo atvykęs į Lietuvą.
18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios dėl jo darbinės veiklos. Atsakovas VDI atlikto patikrinimo rezultatais išimtinai kaip vieninteliu įrodymu nesirėmė, tačiau juos vertino surinktų duomenų visumoje. Nors VDI atliktas patikrinimas nesutampa su pareiškėjo darbo laikotarpiu, tačiau jis leidžia visapusiškiau spręsti dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos pobūdžio jau nuo 2010 m. Kita vertus, VAVMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius išsamiai išanalizavo UAB „Suzan Mars“ veiklos aplinkybes būtent ginčui aktualiu pareiškėjo darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu. Taigi atmestini pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamuose sprendimuose remtasi neobjektyviais, nemotyvuotais, nesusijusiais duomenimis.
19. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių dėl procedūrinių pažeidimų Užsienio išmokų tarnybai nesikreipus į Lenkijos kompetentingą įstaigą su nesutikimu dėl pareiškėjui taikytinų socialinio draudimo teisės aktų remiantis Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsniu, pažymėjo, kad minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus abejonėms dėl dokumento galiojimo arba dėl duomenų, kuriais grindžiami jame išdėstyti teiginiai, tikslumo, dokumentą gaunanti valstybės narės įstaiga prašo dokumentą išdavusią įstaigos suteikti reikiamą tikslesnę informaciją, o tam tikrais atvejais anuliuoti tą dokumentą; išdavusi įstaiga persvarsto dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį anuliuoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodyta tvarka Lenkijos Socialinio draudimo (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. sausio 18 d. raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas patikrinti ir pakeisti pareiškėjui išduoto A1 pažymėjimo duomenis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kelis kartus buvo įsidarbinęs Lenkijos teritorijoje 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. liepos 10 d. ir šiomis dienomis pareiškėjo atžvilgiu taikytini Lenkijos teisės aktai, o atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui anuliuotas A1 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatoma, jog darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Teismas sprendė, kad anuliuojant anksčiau išduotą A1 pažymėjimą Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnis netaikomas ir nėra pagrindo pripažinti, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo padaryti pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovas ir VSDFV teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, o pareiškėjo teismui pateikti argumentai tokios išvados nepaneigia. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nesiekė pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet galbūt siekė kitų tikslų. Pripažinus, kad pareiškėjui pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, atsakovui kilo pareiga remiantis aptartomis reglamentų ir Aprašo nuostatomis anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą bei nustatyti, kad jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Teismas pripažino, kad skundžiami sprendimai priimti tinkamai nustačius faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįsti ir teisėti, pagrindo jų panaikinti nėra ir pareiškėjo skundą atmetė.
III. 21. Pareiškėjas S. C. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei klaidingai vertino, kad jo skundas grindžiamas vien įrodymų vertinimo aspektu ir sprendime nevertino bei nepasisakė ne tik dėl ginčijamų sprendimų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, bet ir dėl atsakovo kompetencijos priimti pareiškėjo atžvilgiu sprendimą dėl užsienio valstybės – Lenkijos Respublikos, teisės aktų taikymo. Pareiškėjas teigia, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, nemotyvuoti, jų turinys nėra aiškus ir pakankamas.
23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad VDI patikrinimai neįvyko, rėmėsi tik atsakovui palankiais dokumentais, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Pareiškėjas įmonėje nebedirbo nuo 2014 m. spalio 31 d., todėl 2015 m. įvykęs tariamas VDI patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu teisiškai nereikšmingas. Nei 2014 m. operatyvaus patikrinimo medžiagoje, nei VDI raštuose nenurodyti kompetentingų įstaigų sprendimai dėl įmonės ir jos darbuotojų darbo Lietuvoje fiktyvumo, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė veiklos Lietuvoje nevykdė, o pareiškėjas dirbo fiktyviai, taigi teismas peržengė ginčo ribas, praplėtė skundžiamų sprendimų motyvus. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikoje ir buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimo nepaneigta, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nėra nuginčyta, o negrąžinus pareiškėjo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, laikytina, jog pareiškėjas faktiškai dirbo Lietuvoje.
24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje netaikytinas Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnis. Remiantis Aprašo nuostatomis, Užsienio išmokų tarnyba nors ir gali panaikinti išduotą A1 pažymėjimą, tačiau neturi teisės pakeisti kitos valstybės narės nustatytos taikytinos socialinio draudimo teisės, taip pat šio sprendimo anuliuoti. Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą viršijo savo įgaliojimus, nesutikdama su nustatyta teise nesikreipė į kompetentingą Lenkijos įstaigą bei nepateikė savo prieštaravimo, nesilaikė Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialiosios teisės normas, peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nevisapusiškai, neobjektyviai tyrė įrodymus, nevertino jų visumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
25. Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį jam negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, o taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. VSDFV nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo veiklą Lietuvoje, pagrįstai vadovavosi VDI 2010 m. vasario 18 d. ir 2015 m. vasario mėnesio patikrinimų dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje išvadomis bei VAVMI atlikto UAB „Suzan Mars“ mokestinio tyrimo nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. rezultatais ir padarė išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje pagal darbo sutartį nedirbo. UAB „Suzan Mars“ sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. Pareiškėjo teiginys, kad negrąžinus jam socialinio draudimo įmokų, laikytina nustatyta, jog jis faktiškai dirbo Lietuvoje, yra nepagrįstas. Pagal Draudėjų permokų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų grąžinimo tvarkos aprašą, patvirtintą VSDFV direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-149, socialinio draudimo įmokos grąžinamos tik draudėjui pateikus prašymą. Draudėjas UAB „Suzan Mars“ dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo į VSDFV Vilniaus skyrių nesikreipė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl Užsienio išmokų tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui anuliuotas A1 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatoma, jog darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai bei VSDFV 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (1.45)I-6245 dėl pareiškėjo skundo.
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnyba ir VSDFV, atsižvelgdamos į surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį jam negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas. Teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės rėmėsi tik darbo sutarties sudarymo faktu ir tuo, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau įrodymų, paneigiančių institucijų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes, nepateikė, o atsakovas rėmėsi ne tik patikrinimo rezultatais, tačiau juos vertino, remdamasis visais surinktais duomenimis.
31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė jų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir padarytoms išvadoms papildomai jų nekartoja, o juos tik papildo.
33. Ginčui dėl minėto pažymėjimo išdavimo, įskaitant jo panaikinimą, yra aktualios Reglamento Nr. 883/2004, Reglamento Nr. 987/2009 nuostatos bei 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.
34. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nors dėl pobūdžio ir paskirties ES teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, nepažeisdamos Reglamento nuostatų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C-316/10, EU:C:2011:863).
35. VSDFV direktorius, vadovaudamasis Reglamentais Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009, kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtino Aprašą, kuris nustato A1 pažymėjimų išdavimo tvarką, inter alia (be kita ko) išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo pagrindus. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
36. Vadovaujantis Aprašu, A1 pažymėjimas pareiškėjui galėjo būti išduotas Užsienio išmokų tarnybai nustačius, kad pareiškėjas atitiko jo išdavimo sąlygas. Aprašo 44 punkte įtvirtintos sąlygos, kurioms esant Užsienio išmokų tarnyba panaikina išduotą A1 pažymėjimą (44.1–44.3 p.). Todėl pareiškėjui išduotas A1 pažymėjimas galėjo būti panaikintas tik nustačius atitinkamai vieną ar kelis pagrindus, nurodytus Tvarkos aprašo 44.1–44.3 punktuose, kai atsiranda aplinkybės dėl kurių Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės taikymas asmeniui negalimas.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės normomis bei konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnybai iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog UAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė, tai atitinka Aprašo 44.3 punkte įtvirtintą A1 pažymėjimo panaikinimo sąlygą.
38. Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, priėmė subjektyviomis prielaidomis grįstą sprendimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios.
Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012). Pareiškėjo apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų dokumentų bei netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, savaime nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus.
Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai ar apskritai jų nevertino.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į byloje pateiktų dokumentų visumą ir jų priėmimo laiką matyti, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu VDI 2010 m. pradėjo įmonių (UAB „Suzan Mars“, UAB „Darvada“, UAB „Vil-Training“, IĮ „Ebi Kursas“), kuriose įdarbinti Lenkijos piliečiai, patikrinimus, kurie buvo tęsiami iki 2015 m. Kaip matyti iš Užsienio išmokų tarnybos sprendimų, pažymėjimai pareiškėjams buvo išduoti 2013 m. už laikotarpius, apimančius 2010–2014 m. Atsižvelgiant į tai, jog visa informacija apie minėtas įmones buvo parengta tik 2015 m., teisėjų kolegija vertina, jog Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai priėmė Sprendimą anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą tik turėdama pakankamai svarius argumentus dėl UAB „Suzan Mars“ vykdytos veiklos bei Lenkijos piliečių faktinio įdarbinimo Lietuvos Respublikoje. Byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo faktinio darbo Lietuvoje.
40. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Atsakovas, priimdamas Sprendimą anuliuoti pareiškėjui išduotą pažymėjimą, pagrindė jį surinktais duomenimis, o pareiškėjas nepateikė atsakovo argumentus apie pareiškėjo veiklą Lietuvoje paneigiančių duomenų.
41. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiami atsakovo Užsienio išmokų tarnybos Sprendimas ir VSDFV Sprendimas pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, motyvų išdėstymas juose yra aiškus ir pakankamas, todėl minėti sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.
42. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės, materialinės teisės normas taikė tinkamai, proceso teisės pažeidimų nepadarė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. C. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė