e944eaca-26cc-4bb7-8dd1-ce50918b4584 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-248-330/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Holmbergs Safety System“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2150-601/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KB Components“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Holmbergs Safety System“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau -­ UAB) „KB Components“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės UAB „Holmbergs Safety System“ priteisti 50 041,32 Eur skolÄ už patiektas prekes, 1 551,76 Eur palÅ«kanų, 40 Eur sumÄ pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2019 m. spalio 23 d. atsakovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams.

Atsakovė savo praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ . 3. 2019 m. lapkričio 5 d. atsiliepimu į atsakovės praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė su atsakovės pozicija nesutiko. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Å¡alys nebuvo paraÅ¡u patvirtinusios atsakovės nurodytų Bendrųjų pirkimo sÄ lygų, kur nurodoma apie arbitražinį ginčų nagrinėjimÄ , todėl Å¡ios negali bÅ«ti laikomos jų sudaryto sandorio sudėtine dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4.

Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu.

5. Teismas akcentavo, kad pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas yra tas, kad­ jame turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu bÅ«du (valstybės teisme, mediacijos bÅ«du ir kt.), o bÅ«tent arbitraže.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės pirkimo pardavimo sutarties, o tarp Å¡alių susiklostė faktiniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė ieÅ¡kovei pateiktuose pirkimų užsakymuose nurodydavo esmines konkretaus pirkimo užsakymo sÄ lygas (prekių pavadinimÄ , kiekį, kainÄ ir t. t,) bei įraÅ¡ydavo nuorodÄ apie BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas, tai yra, jog pirkimo užsakymui ir visiems pristatymams į Homlbergs Childsafety Holding AB ar bet kuriÄ jos dukterinę įmonę ar filialÄ galioja „Bendrosios pirkimo sÄ lygos ir nuostatos“, skelbiamos interneto svetainėje www.holmberg.se.

7. Teismas pažymėjo, kad kylant neaiÅ¡kumams dėl Å¡alių valios nustatymo, pirmiausia taikytinas subjektyvusis (Å¡alių tikrųjų ketinimų aiÅ¡kinimosi) metodas. Teismas pripažino, kad verslo praktikoje yra įprasta sudaryti susitarimus, juose pateikiant nuorodÄ Ä¯ kitÄ dokumentÄ , o tokiu bÅ«du gali bÅ«ti sudaromi ir susitarimai dėl arbitražo. Spręsdamas, ar ieÅ¡kovė pritarė atsakovės pasirinktam ginčų sprendimo bÅ«dui, teismas atsižvelgė į tai, jog pirkimo užsakyme pateikta nuoroda nukreipia į Holmbergs kompanijos internetinę svetainę, kurioje galima rasti ginčo BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas, tačiau ne tiesiogiai į Å¡ios svetainės puslapį, kuriame iÅ¡dėstytos Å¡ios sÄ lygos.

Taipogi teismas akcentavo, jog minėtoje interneto svetainėje informacija pateikiama anglų, vokiečių, japonų ir kinų kalbomis. Minėtos Bendrosios pirkimo sÄ lygos yra iÅ¡dėstytos septyniuose puslapiuose anglų kalba, o arbitražinė iÅ¡lyga numatyta sÄ lygų 21.1. punkte. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog internete skelbiamose Bendrosiose pirkimo sÄ lygose numatyta, jog jos turi bÅ«ti Å¡alių pasiraÅ¡ytos, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų tas sÄ lygas pasiraÅ¡iusi.

8. Ä®vertinęs, jog ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme, ir nenustačius Å¡alių aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios ginÄÄ nagrinėti arbitraže, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atsakovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1.Apskųstoje teismo nutartyje pateikti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, paneigiantys esminius arbitražo principus ­ in favor contractus ir lex arbitri, pamatinę kompetencijos-kompetencijos doktrinÄ . 9.2.IeÅ¡kovei buvo žinomas Bendrųjų pirkimo sÄ lygų turinys bei joje esanti arbitražinė iÅ¡lyga, kadangi visuose pirkimų užsakymuose buvo nuoroda, jog jiems taikomos Bendrosios pirkimo sÄ lygos. 9.3.Arbitražo doktrinoje nėra reikalavimo, kad numanomas arbitražinis susitarimas bÅ«tų tiesiogiai paminėtas, užtenka vien nuorodos į dokumentÄ , kuriame yra numatytas arbitražinis susitarimas. 9.4.

IeÅ¡kovė niekada nepareiÅ¡kė nesutikimo su Bendrosiomis pirkimo sÄ lygomis ar jų taikymu, taip pat nepranešė atsakovei negalinti jų rasti interneto svetainėje www.holmbergs.se. 9.5. Å alių sudarytas arbitražinis susitarimas atitinka formos reikalavimus. ­Å alys sudarė arbitražinį susitarimÄ , vadinamÄ ­arbitražinio susitarimo inkorporavimu pagal nuorodÄ . 9.6. Arbitražo doktrinoje pripažįstama, kad nuoroda į standartines sutarties sÄ lygas, kuriose numatoma arbitražinė iÅ¡lyga, atitiks raÅ¡ytinės formos reikalavimÄ , jeigu kita Å¡alis akceptuos sutartį, nors ir nebus bendro dokumento, kurį bÅ«tų pasiraÅ¡iusios abi Å¡alys. 9.7.

Bendrosiose pirkimo sÄ lygose esanti arbitražinė iÅ¡lyga negalėjo bÅ«ti siurprizinė ieÅ¡kovei. 9.8. Teismas privalėjo Å¡alis nukreipti į arbitraÅ¾Ä . Be to, teismas apskųstoje nutartyje nemotyvavo, kokiu pagrindu paneigė arbitražo teismo pirmaeilę jurisdikcijÄ nuspręsti dėl jo paties kompetencijos nagrinėti konkretų ginÄÄ .

5. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 10.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje suformulavo taisykles dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo ir galiojimo bei kompetencijos -kompetencijos doktrinos taikymo, o Å¡ios bylos ratio decidendi sutampa su kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybėmis. 10.2. Atsakovės pateiktų pirkimo užsakymų sÄ lygos nesutapo su ieÅ¡kovės teikiama prieÅ¡prieÅ¡ine oferta, todėl laikytina, kad Å¡alys nesuderino atsakovės nurodytų Bendrųjų pirkimo sÄ lygų. 10.3.

Atsakovė pati nustatė susipažinimo su Bendrosiomis pirkimo sÄ lygomis tvarkÄ ir neužtikrino jų patvirtinimo, todėl Å¡alių valia dėl arbitražinio susitarimo nebuvo suderinta. 10.4. Arbitražinis susitarimas turi bÅ«ti sudaromas raÅ¡tu, tačiau Å¡alys nesudarė įstatymo reikalaujamos formos raÅ¡ytinio susitarimo. 2. 2020 m. sausio 9 d. atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

4. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas praÅ¡ymas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , yra pagrįsta ir teisėta.

5. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi paneigė arbitražo kompetencijos-kompetencijos doktrinÄ . Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

6. Arbitražo kompetencijos-kompetencijos doktrina atsispindi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau ­â€“ Arbitražo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos teismas spręsdamas dėl ieÅ¡kinio priėmimo ar palikimo nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , privalo iÅ¡spręsti savo paties jurisdikcijos egzistavimo klausimÄ .

Vien tai, kad esant galimam arbitražiniam susitarimui valstybės teismo jurisdikcijos klausimo sprendimas apima ir arbitražo teismo jurisdikcijos (ne)buvimo klausimo iÅ¡sprendimÄ , nesuponuoja arbitražo kompetencijos-kompetencijos doktrinos paneigimo. TokiÄ pozicijÄ yra iÅ¡dėstęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad Arbitražo įstatymo 19 straipsnis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog teismas turi nukreipti Å¡alis į arbitraÅ¾Ä iÅ¡spręsti arbitražinio susitarimo egzistavimo klausimo, jei arbitražo procesas nėra pradėtas, o asmens inicijuotame teismo procese kyla klausimas dėl arbitražinės iÅ¡lygos egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019).

7. Vadovaujantis Arbitražo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti įformintas kaip arbitražinė iÅ¡lyga, įraÅ¡yta sutartyje, arba kaip Å¡alių sudaryta atskira sutartis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, arbitražiniai susitarimai gali bÅ«ti sudaromi pateikiant nuorodÄ Ä¯ pagrindinį dokumentÄ , kuriame nustatytas ginčų sprendimas arbitraže (arbitražinio susitarimo inkorporavimas pagal nuorodÄ ), tačiau toks susitarimas su nuoroda į kitÄ dokumentÄ privalo atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus ir bÅ«ti:

1) įformintas raÅ¡tu; arba 2) sudarytas Å¡alims apsikeičiant raÅ¡tais (kurie gali bÅ«ti siunčiami elektroninių ryÅ¡ių galiniais įrenginiais, jeigu užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiÅ¡kumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryÅ¡ių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiÅ¡kumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) Å¡alims apsikeičiant ieÅ¡kiniu ir atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kuriuose viena Å¡alis tvirtina, o kita Å¡alis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimÄ ; arba 5) yra kitokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad Å¡alys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimÄ (Arbitražo įstatymo 10 str. 2, 3 d.).

8. Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovė pateikė ieÅ¡kovei pirkimų užsakymus, kuriuose buvo pateikta nuoroda į BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas, skelbiamas interneto svetainėje www.holmbergs.se. Minėtoje svetainėje informacija pateikiama anglų, vokiečių, kinų ir japonų kalbomis, tačiau Bendrosios pirkimo sÄ lygos pateikiamos tik anglų kalba. Å ių sÄ lygų 21.1. punkte numatyta, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis ar susijęs su Sutartimi ar Å¡iomis Nuostatomis ir SÄ lygomis, arba jų pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, turi bÅ«ti galutinai iÅ¡spręstas arbitražo, administruojamo Stokholmo prekybos rÅ«mų („SPR“) Arbitražo instituto <...> Arbitražo vieta yra Stokholmas, Å vedija (angl.

Any dispute, controversy or claim arising out of or in connection with the Contract or these Terms and Conditions, or the breach, termination or invalidity thereof, shall be finally settled by arbitration adminis-tered by the Arbitration Institute of the Stockholm Chamber of Commerce (“SCC”).<...> The seat of arbitration shall be Stockholm, Sweden).

9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais, pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis, o arbitražinis susitarimas atspindi Å¡alių valios autonomijos principÄ , kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo bÅ«do, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant Å¡alių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-255-1075/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ­â€“ CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas apima ne tik Å¡alių teisę sudaryti sutartis, bet ir Å¡alių laisvę sutarčių nesudaryti. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pabrėžtina, kad esminė arbitražinės iÅ¡lygos sÄ lyga yra iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia kilusius ginčus spręsti bÅ«tent arbitraže, o ne kitu alternatyviu ginčų sprendimo bÅ«du. Nenustačius Å¡alių suderintos valios egzistavimo, nėra ir pagrindo laikyti, kad yra sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017, 27 p.).

10. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (ofertÄ ) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptÄ ) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iÅ¡ esmės pakanka, kad Å¡alys susitartų dėl sutarties sÄ lygų; sutartis laikoma sudaryta pagal iÅ¡ esmės sutampančias standartines sutarties sÄ lygas, iÅ¡skyrus atvejus, kai viena Å¡alis iÅ¡ anksto aiÅ¡kiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos Å¡alies pasiÅ«lytomis standartinėmis sÄ lygomis, arba apie tokį nesutikimÄ nedelsdama praneÅ¡a tas sÄ lygas gavusi (CK 6.179 str.).

RaÅ¡ytinės formos sandoriai sudaromi suraÅ¡ant vienÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių, arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais, o raÅ¡ytinės formos dokumentui prilyginami Å¡alių pasiraÅ¡yti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryÅ¡io ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraÅ¡Ä (CK 1.73 str. 2 d.).

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė pateikė ieÅ¡kovei pirkimų užsakymus su nuoroda juose į BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas, pagal kurias numatytas ginčų sprendimas arbitraže. Minėti pirkimų užsakymai arbitražinio susitarimo sudarymo prasme laikytini oferta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė pateikė atsakovei raÅ¡ytinį akceptÄ dėl atsakovės užsakymų, tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (važtaraščiai) patvirtina, jog ieÅ¡kovė įvykdė atsakovės užsakymus pristatydama prekes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirkimų užsakymų, kuriuose buvo nuoroda į dokumentÄ (BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas), numatantį ginčų sprendimÄ arbitraže, akceptavimas konkliudentiniais veiksmais (užsakymų įvykdymas), negali bÅ«ti pripažįstamas atitinkančiu raÅ¡ytinę susitarimo dėl arbitražinės iÅ¡lygos formÄ bei Arbitražo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti arbitražinį susitarimÄ . Pirma, į bylÄ pateiktuose pirkimų užsakymuose įraÅ¡ant nuorodÄ Ä¯ BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas, nėra atskleista, kad Å¡iose sÄ lygose nustatyta arbitražinė iÅ¡lyga. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pačių Bendrųjų pirkimo sÄ lygų turinys suponuoja, jog Å¡alys, akceptuodamos tokias sÄ lygas, jas (sÄ lygas) turėtų pasiraÅ¡yti. Trečia, Bendrosios pirkimo sÄ lygos skelbiamos tik anglų kalba ir ne pačios atsakovės, bet susijusios įmonės interneto tinklalapyje. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad Å¡alys, konkliudentiniais veiksmais sukurdamos sutartinius santykius, apskritai bÅ«tų aptarusios konkrečius galimų ginčų sprendimo bÅ«dus.

13. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog tik nuorodos apie BendrÄ sias pirkimo sÄ lygas įraÅ¡ymas pirkimų užsakymuose, Å¡ių užsakymų neakceptavus raÅ¡tu ir nesant duomenų, patvirtinančių suderintÄ Å¡alių valiÄ spręsti ginÄÄ arbitraže, negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu Arbitražo įstatyme įtvirtintÄ arbitražinio susitarimo formÄ ir galiojančiu susitarimu.

14. Kiti atsakovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

15. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė dėl savo jurisdikcijos nagrinėti Å¡alių ginÄÄ ir priėmė teisėtÄ nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

16. Atmetus atskirÄ jį skundÄ , nėra teisinio pagrindo spręsti apeliaciniam teismui pateiktÄ atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis