e93b6aa8-10b9-4f8c-84bb-cbffa4bd2deb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1756-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01086-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Jet Maintenance Solutions atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4938-258/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Jet Maintenance Solutions ieÅ¡kinį atsakovui WINGS 4 SKY GROUP SIA (trečiasis asmuo – SIA „Baltic Jet Air Company“) dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Jet Maintenance Solutions kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo WINGS 4 SKY GROUP SIA priteisti 42 529,66 Eur skolÄ , 1587,84 Eur palÅ«kanų, 6 proc. procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ .

PraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindė didele ieÅ¡kinio suma ir ta aplinkybe, kad atsakovas gali imtis priemonių apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.IÅ¡ pateiktų duomenų teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei didesnę skolos dalį, o likusiÄ sumÄ vėluoja apmokėti mažiau nei mėnesį, todėl Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vengs galimo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Be to, ieÅ¡kovė nėra pateikusi įrodymų, kad atsakovas yra ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtÄ ir taip iÅ¡vengti įsipareigojimų ieÅ¡kovei vykdymo.III.

Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovė UAB Jet Maintenance Solutions atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – skubiai bei nepraneÅ¡ant atsakovui taikyti jam priklausančio nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ ir (ar) trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ už ieÅ¡kinio sumÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Sutiktina su teismo iÅ¡dėstyta pozicija, kad taikant didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ yra bÅ«tina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, t. y. iÅ¡tirti ir įvertinti ar konkreti suma laikytina pakankamai reikÅ¡minga atsakovui, galinčia daryti įtakÄ priverstiniam sprendimo vykdymui.

Tačiau nesutiktina, kad nurodomas tyrimas ir vertinimas turi bÅ«ti atliekamas kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. IeÅ¡kovė objektyviai negali pateikti jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, o todėl objektyviai neegzistuoja jokios galimybės atlikti reikalavimo sumos ir atsakovo mokumo vertinimo. Tačiau tokia situacija negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti užtikrinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo realų įvykdymÄ . Atsakovas yra Latvijos Respublikoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms neteikia jokių duomenų apie savo veiklÄ ir finansinę bÅ«klę.

Lietuvos apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų praktikoje taip pat buvo pasisakyta, kad bylose, kuriose yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užsienio subjektui, sprendžiant klausimÄ dėl didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijos taikymo ar paneigimo, yra remiamasi vien pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma, nevertinant aplinkybių, susijusių su atsakovo turtine padėtimi.Teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad net ir mažesnės nei 44 117,50 Eur juridiniams asmenims pareikÅ¡tos reikalavimo sumos gali bÅ«ti laikomos didelėmis, t. y. savaime keliančiomis grėsmę ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymui.Atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, privalo pateikti teismui duomenis ir dokumentus įrodančius, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir todėl nekyla jokia rizika ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus sprendimo vykdymui.

AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ savo praktikoje yra iÅ¡dėstęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015). Taigi teismas nepagrįstai aukščiau nurodomÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkėlė ieÅ¡kovei, kuri objektyviai neturi jokių galimybių pateikti įrodymų, susijusių su atsakovo esama turtine padėtimi bei įsipareigojimais.Atsakovas veikia nesÄ Å¾iningai. Atsakovas piktybiÅ¡kai vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei, t. y. nenurodo tikslių priežasčių, kodėl apmokėjimas iki Å¡ios dienos nėra įvykdytas, vengia komunikuoti su ieÅ¡kove.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtÄ ir taip iÅ¡vengti įsipareigojimų ieÅ¡kovei vykdymo. IeÅ¡kovė objektyviai negali sekti atsakovo veiklos bei identifikuoti galimai nesÄ Å¾iningų jo veiksmų ir siekių, nes atsakovas yra užsienio juridinis asmuo. Atsakovo veiksmai iki Å¡io skundo pateikimo dienos rodo, kad atsakovas yra linkęs elgtis nesÄ Å¾iningai, o todėl yra bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei apsaugoti teisėtus ieÅ¡kovės turtinius interesus.

Teismask o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui, kuris yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos.Kadangi Å¡iuo atveju nėra ginčo dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, egzistavimo.Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Tačiau teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).

Kitaip tariant, ieÅ¡kinio suma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, ir toks vertinimas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turi bÅ«ti atliekamas, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra fizinis ar juridinis asmuo, o taip pat, ar atsakovu įtrauktas juridinis asmuo yra registruotas Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos ir bÅ«tent ieÅ¡kovui, praÅ¡ančiam byloje taikyti tokias priemones, tenka pareiga įrodyti sÄ lygų, dėl kurių praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014), o CPK nenustato jokių įrodinėjimo pareigos ar jos apimties, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , iÅ¡imčių tuo atveju, kai atsakovu byloje yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1934/2014 faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡iuo metu nagrinėjamos bylos aplinkybių ir, skirtingai nei interpretuoja ieÅ¡kovė, laikinosios apsaugos priemonės užsienio juridiniam asmeniui minėtoje byloje buvo taikomos, atsižvelgiant ne vien į didelę ieÅ¡kinio sumÄ , bet ir nutartyje iÅ¡dėstytas aiÅ¡kias aplinkybes, liudijančias, jog atsakovas gali siekti perleisti ginčo akcijas ar kitÄ turtÄ , bei taip pat įvertinant ieÅ¡kovės statusÄ (bankrutuojanti įmonė) bei byloje esantį vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2-1934/2014 nepagrindžia ieÅ¡kovės argumento, kad atsakovui esant užsienyje registruotam juridiniam asmeniui ir ieÅ¡kovei neturint įrodymų apie pastarojo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikomos remiantis vien tik pačios ieÅ¡kovės pasirinkta ir ieÅ¡kinyje nurodyta reikalavimo suma.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog teismų praktikoje ir mažesnės ieÅ¡kinio sumos nei Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma, buvo pripažintos didelėmis, pati savame nepagrindžia pirmosios instancijos teismo priimtos ir apeliantės skundžiamo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, nes, kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, ieÅ¡kinio sumos vertinimas didele (ar nedidele) priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, konkretaus atsakovo, jo turtinės padėties ir pan.Kaip jau buvo minėta, bÅ«tent ieÅ¡kovui, praÅ¡ančiam byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti sÄ lygų, dėl kurių praÅ¡oma taikyti Å¡ias priemones, egzistavimÄ .

Minėta iÅ¡vada paremta bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, pagal kuriÄ Å¡alys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). PraÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį dėl priteisimo, ieÅ¡kovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.

Savo ruožtu atsakovas, jeigu jam buvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , teikdamas atsiliepimÄ ir bÅ«damas suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, turi pateikti įrodymus apie jo gerÄ turtinę padėtį ar kitas aplinkybės, paneigiančias grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimÄ . Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieÅ¡kinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui, kas faktiÅ¡kai ir buvo nurodyta ieÅ¡kovės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-782-180/2015, kurioje buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, prieÅ¡ingai nei Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones.

Taigi, atsakovas privalo pateikti jo gerÄ finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpcijÄ tuo atveju, kai teismas pritaiko areÅ¡tÄ (laikinÄ sias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014), tačiau, prieÅ¡ingai nei interpretuoja ieÅ¡kovė, teismų praktika dėl atsakovo pareigos įrodyti savo gerÄ turtinę padėtį nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos pagrįsti jos praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, be kita ko teikti įrodymus, patvirtinančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ , o pirmosios instancijos teismas neprivalo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo vien dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovės nurodytas atsakovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas tikėtinai vengs ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo vykdymo. Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo ir ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ grindžia tik ta aplinkybe, kad atsakovas iki Å¡iol nėra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kove ir, ieÅ¡kovės nuomone, piktybiÅ¡kai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Tačiau pažymėtina, kad atsakovo neatsiskaitymo priežastys, be kita ko ir aplinkybė, ar apskritai atsakovas turėtų atsiskaityti su ieÅ¡kove, Å¡ioje byloje dar nėra nustatytos, o vien tik ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir taikyti atsakovo turtui apribojimus.Atsižvelgdamas į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė