Legislator Case Law & Legislation
e9397752-764b-4e5a-b786-2e4a724ace1b AI generated

e9397752-764b-4e5a-b786-2e4a724ace1b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e9397752-764b-4e5a-b786-2e4a724ace1b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t. y. 390 732,91 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki Lietuvos arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

e9397752-764b-4e5a-b786-2e4a724ace1b · Lietuvos apeliacinis teismas: Lietuvos arbitražo teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, taip pat ji yra plati ir apima visus ginčus, kylančius iÅ¡ sutarties, yra nepagrįsta. Sutarties 8 p. suformuluota arbitražinė iÅ¡lyga apima Å¡alių ginčus, kylančius iÅ¡ sutarties, tačiau Å¡i arbitražinė iÅ¡lyga neapima visų ir bet kokių Å¡alių ginčų, inter alia ginčų, kylančių iÅ¡ kitų sutarčių, kuriose arbitražinė iÅ¡lyga nėra numatyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-59-370/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00049-2015-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 132 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.

  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (atsakovo) ECAA Europe, UAB skundÄ dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 pagal ieÅ¡kovo SeiÅ¡elių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd ieÅ¡kinį atsakovui ECAA Europe, UAB dėl prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Limited.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė                          IeÅ¡kovas su 2014 m. gruodžio 3 d. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 414 001,62 Eur sumÄ skolos atlyginimui, procesines palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ grindė 2012 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta triÅ¡ale sutartimi Nr. 1388/02/12 (toliau – Sutartis). Nurodė, kad Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui prekes, o atsakovas ir ieÅ¡kovas įsipareigojo pagal trečiojo asmens pateiktas sÄ skaitas sumokėti už prekes. Sutartyje numatyta tokia atsiskaitymo už prekes tvarka: ieÅ¡kovas ir atsakovas mokėjimus atlieka už kiekvienÄ užsakymÄ pagal trečiojo asmens pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Atsakovo mokėjimai sudaro 65 proc. nuo kiekvieno užsakymo sumos, likusius 35 proc. užsakymo sumos apmoka ieÅ¡kovas. Sutarties 5.2 p. numatyta, kad atsakovas įsipareigojo kiekvienÄ kartÄ užsakęs prekes sumokėti trečiajam asmeniui 30 proc. atitinkamo užsakymo kainos kaip avansÄ , o likusius 35 proc. užsakymo sumos atsakovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui pateiktus važtaraÅ¡tį. Sutarties 5.3 p. nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi sumokėti trečiajam asmeniui 35 proc. kiekvieno užsakymo sumos per 10 dienų nuo trečiojo asmens praneÅ¡imo apie mokėjimÄ gavimo dienos.

IeÅ¡kovo teigimu, jam įvykdžius prievolę – atsakovo naudai trečiajam asmeniui sumokėjus 414 001,62 Eur, jis įgijo regreso teisę reikalauti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtÄ pinigų sumÄ pagal CK 6.112 str. 1 p.                           Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl piniginės sumos priteisimo, Lietuvos arbitražo teismo prašė:

1) patikslintÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ;

2) arbitražinį nagrinėjimÄ nutraukti, nes ginčas yra nearbitruotinas;

3) jeigu ginčas yra arbitruotinas, arbitražinį nagrinėjimÄ nutraukti, nes ieÅ¡kinys nenagrinėtinas Lietuvos arbitražo teisme;

4) ieškinį atmesti, jeigu būtų nuspręsta, kad ginčas arbitruotinas ir ieškinys nagrinėtinas Lietuvos arbitražo teisme;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.             Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė Lietuvos arbitražo teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu:

1) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t. y. 390 732,91 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki Lietuvos arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priskyrė arbitražo Å¡alims jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ byloje Nr. 1-1/2013;

2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 str. 3 d., 3, 4, ir 6 p. pagrindais:Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu. Šiuo atveju šalių ginčas nearbitruotinas. Aplinkybė, kad ieškovas, pareiškėjas ir trečiasis asmuo sudarė 2012 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 1388/02/12 (toliau – Sutartis) ir joje sulygo 8 p., nereiškia, kad visi ir bet kokie šių asmenų ginčai nagrinėtini arbitraže. Tai, kad Sutarties 8 p. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nepripažinta negaliojančia, nereiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pasisakyta būtent dėl šios arbitražo bylos ginčo arbitruotinumo.

Lietuvos arbitražo teismo išvada, kad šalių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat ji yra plati ir apima visus ginčus, kylančius iš sutarties, yra nepagrįsta. Sutarties 8 p. suformuluota arbitražinė išlyga apima šalių ginčus, kylančius iš sutarties, tačiau ši arbitražinė išlyga neapima visų ir bet kokių šalių ginčų, inter alia ginčų, kylančių iš kitų sutarčių, kuriose arbitražinė išlyga nėra numatyta.

Pagal Sutarties 8 p. arbitražo teisme gali bÅ«ti sprendžiami tik tokie ginčai: pirma, tarp trečiojo asmens ir pareiÅ¡kėjo; antra, tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo, t. y. Sutartis nereglamentuoja ieÅ¡kovo ir pareiÅ¡kėjo teisinių santykių ta apimtimi, kiek tai susiję su tuo, kaip pareiÅ¡kėjo akcininkai finansuoja pareiÅ¡kėjo veiklÄ ir kokia tvarka turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos pareiÅ¡kėjo akcininkų paskolintos lėšos. Dėl atsakovo finansavimo ir dėl lėšų grÄ Å¾inimo akcininkams tvarkos pareiÅ¡kėjo akcininkai susitarė ne Sutartyje, bet 2011 m. lapkričio 24 d. atsakovo steigimo sutartyje.

Nesutiktina su arbitražo teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nesant         2011-11-24 susitarimo Å¡alimi, jis negali juo remtis. Å alis – ieÅ¡kovÄ ir pareiÅ¡kėjÄ â€“ siejo ne pirkimo-pardavimo, bet paskolos teisiniai santykiai, kylantys iÅ¡ 2011 m. lapkričio 24 d. susitarimo.Dėl sprendimo panaikinimo KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti šį ginÄÄ , nes Sutarties 8 p. iÅ¡dėstytoje arbitražinėje iÅ¡lygoje nebuvo nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teismas, kaip nuolatinė arbitražo institucija, turėtų nagrinėti ginÄÄ , jeigu tarp Å¡alių kiltų arbitruotinas ginčas, t. y. 8 p. nebuvo nurodytas konkretus arbitražo teismas, apsiribojant bendriniais žodžiais „Arbitražo teismas“, nors pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , arbitražinis susitarimas yra tinkamas, jeigu yra nurodytas konkretus arbitražo teismas arba jeigu pagal arbitražinės iÅ¡lygos formuluotę, taikant bendruosius sutarčių aiÅ¡kinimo principus, įmanoma nustatyti, dėl kurios konkrečiai arbitražinės ginčų sprendimo institucijos Å¡alys susitarė.

Å is trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas ir / ar užpildytas taikant arbitražui taikytinÄ teisę, inter alia KAÄ®. KAÄ® nereglamentuoja, kuris Lietuvoje veikiantis nuolatinis arbitražo teismas turi nagrinėti ginčus Lietuvoje, kai arbitražiniuose susitarimuose nenurodytas konkretus arbitražo teismas – Lietuvos arbitražo teismas, Vilniaus komercinio arbitražo teismas, Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas ar sprendime minimas Klaipėdos tarptautinis jÅ«rų komercinis arbitražas.

Lietuvos arbitražo teismo argumentas, kad jo pavadinime yra žodis Lietuvos, o kitų arbitražo teismų pavadinimuose nuorodos tik į tam tikrÄ miestÄ , visiÅ¡kai nepagrįstas, nes tarp arbitražo teismų nėra instancinės, hierarchinės ar kitokios arbitražo teismų nelygybę įtvirtinančios sistemos, todėl ne iÅ¡ pavadinimo skambumo sprendžiama, kuris arbitražo teismas turėtų nagrinėti ginÄÄ . Ginčas gali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) ginčo šalys raštu susitarė, kad ginčo nagrinėjimas perduodamas organizuoti ir aptarnauti Lietuvos arbitražo teismui;

2) ginčo Å¡alys susitarė, kad jų ginčas bus sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksu. Be to, yra pagrindas konstatuoti, kad Sutarties 8 p. formuluotė vertintina kaip formuluotė, kuri pagal 1958 m. Niujorko konvencijos II str. 3 d. 3 p. turi bÅ«ti kvalifikuojama arbitražiniu susitarimu, kurio neįmanoma įvykdyti, nes neįmanoma įvykdyti arbitražinio susitarimo, iÅ¡ kurio neįmanoma nustatyti, kuriame iÅ¡ kelių nuolatinių arbitražo teismų Å¡alys susitarė spręsti ginÄÄ ir pagal kurį neįmanoma suformuoti arbitražo teismo.

PareiÅ¡kėjas niekada nesutiko, kad ginčas bÅ«tų nagrinėjamas arbitražo teisme, nepriklausomai nuo to, ar tai bÅ«tų Lietuvos arbitražo teismas, ar kitas arbitražo teismas.Dėl sprendimo panaikinimo KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu. Sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nes ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo Lietuvos arbitražo teismui byloje Nr. 1-1/2013 pateikė ir panaudojo suklastotus dokumentus ir galbÅ«t buvo įvykdyta nusikalstama veikla – pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ pareiÅ¡kėjo turtÄ (BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str.).

Å iuo atveju galbÅ«t buvo suklastoti dokumentai – 2012-05-10 kvitas Nr. 1712392, 2012-07-20 kvitas Nr. 0534956, 2012-06-01 kvitas Nr. 021411, 2012-08-04 kvitas Nr. 086375, 2012-12-27 kvits Nr. 2206354, 2012-03-10 kvitas Nr. 0718213., taip pat Acemark Enterprises Limited 2012-12-30 pažyma Nr. 182, joje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ieÅ¡kovas sumokėjo trečiajam asmeniui 414 001,62 Eur. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo iniciatyva atlikti ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų (kvitų) vertimai iÅ¡ kinų (mandarinų) kalbos į lietuvių kalbÄ , taip pat paskirta lingvistinė ekspertizė, kuri iÅ¡ esmės patvirtino, kad daugumoje kvitų įraÅ¡ytos skirtingos sumos hieroglifais ir skaitmenimis.

Kita abejones ieškovo pateiktais įrodymais kelianti aplinkybė yra ta, kad nors patikslintuose ieškiniuose nurodyta, jog mokėjimai atlikti eurais, tačiau pateiktuose kvituose nurodyta valiuta – Kinijos Liaudies Respublikos piniginis vienetas ženminbi juanis (CNY). Be to, ieškovo pateiktame 2012 m. kovo 10 d. kvite Nr. 0718213 nenurodytas nei pinigų gavėjas, nei finansų direktorius, nei buhalteris, nei kasininkas, nėra šių asmenų parašų. Nurodyti ir kiti argumentai, susiję su įrodymų nepatikimumu, nustatytais trūkumais.

PareiÅ¡kėjas viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ieÅ¡kovas, kuris yra susijęs su trečiuoju asmeniu subjektas, realiai trečiajam asmeniui 35 proc. pagal Sutarties 5 p., t. y. 414 001,62 Eur, nesumokėjo, o tik siekia nesÄ Å¾iningai ir netgi galbÅ«t nusikalstamai praturtėti pareiÅ¡kėjo sÄ skaita. Lietuvos arbitražo teismas, sprendime nenurodydamas jokių motyvų, kodėl atmeta pareiÅ¡kėjo atsikirtimus, arbitražo teismo paskirto eksperto iÅ¡vadÄ ir kitus įrodymus, jais rėmėsi, priimdamas sprendimÄ . Toks nepagrįstas ir nemotyvuotas arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

PareiÅ¡kėjas aptartus argumentus ir įrodymus buvo nurodęs ir pateikęs ne tik Lietuvos arbitražo teismui, bet ir teisėsaugos institucijoms. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15899-15 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti) buvo pradėtas Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ajame skyriuje. Atsiliepime į skundÄ ieÅ¡kovas teismo praÅ¡o:

1) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ;

2) iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų ir panaikinti 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos arbitražo teismo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013, nutarties rezoliucinę dalį, kuria Å¡alims buvo priskirtos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kovui priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas Å¡ioje arbitražo byloje. Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisės panaikinti arbitražo sprendimÄ iÅ¡imtinumo. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , arbitražo teismo sprendimų peržiÅ«rėjimas yra iÅ¡imtinė kontrolės forma, o tokie sprendimai gali bÅ«ti panaikinami tik iÅ¡skirtiniais atvejais.

Arbitražo teismo sprendimas negali bÅ«ti tikrinamas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu. Tačiau pareiÅ¡kėjo skunde keliami bÅ«tent fakto ir materialinės teisės taikymo klausimai, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės revizuoja arbitražo teismo sprendimo turinį – nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų tyrimÄ ir arbitražo teismo atliktÄ teisinių santykių kvalifikavimÄ .Dėl sprendimo panaikinimo KAÄ® 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu. Pirma, sutartimi yra aiÅ¡kiai reglamentuojami tarp ieÅ¡kovo ir pareiÅ¡kėjo egzistuojantys teisiniai santykiai (sutarties 5.1 ir 5.3 p.).

Sutarties 8 p. aiÅ¡kiai nustatyta, kad „bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties ar susiję su ja, turi bÅ«ti sprendžiami atsakovo Å¡alies arbitražo teisme“. Be to, Å iaulių apygardos teismo 2014-08-28 sprendime, priimtame c. b. Nr. 2A-204-440/2014, konstatuota, kad Å¡i iÅ¡lyga yra galiojanti ir tarpusavyje saisto tiek ieÅ¡kovÄ , tiek pareiÅ¡kėjÄ . Antra, pareiÅ¡kėjo skola ieÅ¡kovui yra susidariusi pagal Sutartį, o ne pagal 2011-11-24 Akcininkų susitarimÄ prie steigimo sutarties.

Tai patvirtina Sutarties 9.5 punktas, taip pat tai, kad akcininkų susitarimas sudarytas dar iki pareiÅ¡kėjo įsteigimo, visi ieÅ¡kovo mokėjimai trečiajam asmeniui atlikti tik po Sutarties pasiraÅ¡ymo, mokėjimo kvituose atsispindi, kad mokėjimo pagrindas – Sutartis. Taigi, tarp ieÅ¡kovo ir pareiÅ¡kėjo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai kilę iÅ¡ Sutarties, todėl skola ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta vadovaujantis sutarties nuostatomis. Trečia, nesutiktina su skundo argumentu, kad kitos 2011-11-24 susitarimo Å¡alys skolino lėšas pareiÅ¡kėjui pagal 2011-11-24 susitarimÄ .

Arbitražo teismui pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiÅ¡kėjui paskolos teiktos pagal atskiras sutartis. Arbitražo teismas teisingai ir tiksliai nustatė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas kyla iÅ¡ Sutarties, todėl vadovaudamasis 8 p. teisingai konstatavo ginÄÄ esant arbitruotinÄ .Dėl sprendimo panaikinimo KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. Nesutiktina su skundo argumentu, kad Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Lietuvos arbitražo teismas teisingai konstatavo, kad Sutarties 8 p. įtvirtinto arbitražinio susitarimo sisteminė ir lingvistinė patvirtina, jog Å¡alių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui ir taip atsisakyti bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos yra iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai.

Arbitražinėje iÅ¡lygoje sÄ moningai atsisakyta nuorodos į konkrečios Å¡alies pavadinimÄ , apsiribojant žodžių junginiu „atsakovo Å¡alies arbitražo teismas“, nes Å¡alys galėjo pakeisti savo buveinės vietÄ . Vieninteliame Lietuvos arbitražo teisme ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ Lietuvoje veikusiame arbitražo teisme vartojamas Å¡alies pavadinimas, todėl remiantis lingvistiniu sutarčių aiÅ¡kinimo metodu sutartyje numatytÄ sÄ vokÄ â€žatsakovo Å¡alies arbitražo teismas“ tiksliausiai atitinka Lietuvos arbitražo teismas.

Arbitražo sprendime nei žodžiu neužsimenama apie jokiÄ hierarchinę, instancinę ar dar kitokiÄ arbitražo teismų nelygybę. Skundu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės antrÄ kartÄ , tik kitoje byloje, kvestionuoja tos pačios arbitražinės iÅ¡lygos galiojimÄ . Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nenorėjo ar nepritarė bylos nagrinėjimui Lietuvos arbitražo teisme, nereiÅ¡kia, kad kilęs ginčas yra nearbitruotinas arba, kad ieÅ¡kovas kreipėsi ne į tÄ arbitražo teismÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kuri Lietuvoje veikianti arbitražo institucija, anot pareiÅ¡kėjo, turėjo nagrinėti kilusį ginÄÄ .

Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu. Skunde keliami fakto klausimai, itin plačiai aprašinėjant mokėjimų kvitus, analizuojant juose neva esančius neatitikimus, kvitų klastojimo požymius ir pan., t. y. skunde teikiamos identiškos faktinės aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu ir kurias Lietuvos arbitražo teismas jau yra įvertinęs, nors Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė arbitražo teismo sprendimus tikrinti fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, atlikus lingvistinę ekspertizę paaiÅ¡kėjo, kad tiek pirmieji, tiek antrieji mokėjimų kvitų egzemplioriai, tiek ir jų pateiktos kopijos sutampa. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo egzistavimÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Arbitražo bylÄ laimėjusiam ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos arbitražo teisme. To nepadarius pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės ir teisėti interesai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų iÅ¡eiti už pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo ribų ir ieÅ¡kovui priteisti arbitražo teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas kartu su skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimÄ .

Taip pat kartu su 2015 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kimu dėl papildomų įrodymų prijungimo pareiÅ¡kėjas pateikė Å¡iuos naujus įrodymus: 1) 2015-06-04 antstolio A. B. patvarkymo Nr. BLO025515 kopijÄ , 2015-06-04 antstolio A. B. raginimo įvykdyti sprendimÄ Nr. BLO025517 kopijÄ , 2015-06-04 antstolio A. B. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo Nr. BLO025533 kopijÄ , 2015-05-27 East China Automobile Association LTD praÅ¡ymo Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-154-291/2014 egzemplioriaus kopijÄ , 2015-05-07 East China Automobile LTD praÅ¡ymo Å iaulių apygardos teismo c. b.

Nr. e2-432-368/2015 egzemplioriaus kopijÄ bei 2015-06-01 East China Automobile Association LTD praÅ¡ymo Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2-781/157/2015 egzemplioriaus kopijÄ . Å ie įrodymai prie bylos neprijungtini, nes Lietuvos apeliacinis teismas nepriima ir nevertina naujų įrodymų. Trečiasis asmuo Acemark Enterprises LTD atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad arbitražo teismo sprendimas naikintinas KAÄ® 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu.

Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, Sutartimi nebuvo apibrėžti santykiai tarp pareiškėjo ir ieškovo, jei ieškovas Sutartimi įsipareigojo apmokėti ir trečiajam asmeniui apmokėjo net 35 proc. pareiškėjo atlikto užsakymo sumos. Sutartimi buvo apibrėžti santykiai tiek tarp ieškovo ir pareiškėjo, tiek tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens, tiek tarp ieškovo ir trečiojo asmens, todėl bet kokie ginčai, pagal Sutarties 8 p., kylantys iš šių civilinių teisinių santykių, turi būti sprendžiami atsakovo šalies arbitražo teisme.

Nesutiktina, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir ieÅ¡kovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai kylantys iÅ¡ 2011-11-24 pareiÅ¡kėjo akcininkų susitarimo prie Steigimo sutarties, nes atsakovas nebuvo susitarimo Å¡alimi, be to, tuo metu jis nebuvo įsteigtas. Nors pareiÅ¡kėjo skolos grÄ Å¾inimo terminas Sutartyje nenustatytas, nagrinėjamu atveju taikytinos CK nuostatos (CK 6.53 str. 1 d., 6.314 str. 2 d.).PareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas, kad ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo ne tas arbitražo teismas, nenurodė, kuris arbitražo teismas bÅ«tų kompetentingas nagrinėti šį ginÄÄ .

PareiÅ¡kėjo kvestionuojamos arbitražinės iÅ¡lygos galiojimas patikrintas Å iaulių apygardos teismo 2014-08-28 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-204-440/2014. Sutarties 8 p. įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga aiÅ¡ki ir suprantama – kadangi atsakovas registruotas Lietuvoje, todėl ir buvo kreiptasi į Lietuvos arbitražo teismÄ . Nesutiktina, kad arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai (KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p.). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokius fundamentalius, valstybėje galiojančius principus, susijusius su teisingumu ir morale, ir/arba taisykles, kurios skirtos tarnauti pagrindiniams valstybės politiniams, socialiniams ar ekonominiams interesams bei jos įsipareigojimus kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms galėtų pažeisti arbitražo sprendimas.

PareiÅ¡kėjo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiÅ¡kia, kad baudžiamoji byla bus persiųsta į teismÄ . Trečiasis asmuo užtikrina, kad mokėjimų kvitai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas už pareiÅ¡kėjÄ Ä¯vykdė prievolę ir sumokėjo Sprendimu priteistÄ sumÄ , buvo iÅ¡raÅ¡yti teisėtai, todėl negali bÅ«ti kalbama apie kvitų suklastojimÄ . Mokėjimų kvitų pirmųjų ir antrųjų egzempliorių turinys nesutampa tik tuo aspektu, jog dalis antrųjų mokėjimų kvitų egzempliorių turinio yra iÅ¡blukusi.

Visa kita sutampa identiÅ¡kai. Be to, byloje iki teismo posėdžio pradžios buvo gauti pareiÅ¡kėjo procesiniai dokumentai 2016-01-06 ir 2016-01-08 dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei ieÅ¡kovo 2016-01-11 raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Å alių pateikti procesiniai dokumentai ir juose nurodytos aplinkybės ir praÅ¡ymai susiję su bylos esme, todėl pridėtini prie bylos, vertintini su kitais bylos duomenimis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas, atsakovas (pareiÅ¡kėjas) ir trečiasis asmuo 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. 1388/02/12 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismÄ praÅ¡ydamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 414 001,62 Eur sumÄ skolos atlyginimui, procesines palÅ«kas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas ir ieÅ¡kovas įsipareigojo pagal trečiojo asmens pateiktas sÄ skaitas sumokėti už prekes. IeÅ¡kovo teigimu, kadangi ieÅ¡kovas įvykdė savo prievolę pagal Sutartį, jis įgijo regreso teisę reikalauti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ pagal CPK 6.112 str. 1 p.Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl skolos grÄ Å¾inimo, iÅ¡spręstas arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 (toliau – arbitražo sprendimas Nr. 1-1/2013), kuriuo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , t. y. 390 732,91 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki Lietuvos arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) skunde Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ Nr. 1-1/2013, kaip prieÅ¡taraujantį Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) 50 straipsnio 3 dalies 3 punktui, 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punktui.

Faktinį skundo pagrindÄ sudaro Å¡ios aplinkybės:

1) Lietuvos arbitražo teismas iÅ¡nagrinėjo nearbitruotinÄ ginÄÄ , nes Sutartyje neapibrėžti jokie santykiai tarp ieÅ¡kovo ir pareiÅ¡kėjo, spręstini arbitražo teisme sutarties 8 p. nustatyta tvarka;

2) sprendimÄ priėmė arbitražo teismas, kuriam perduoti Å¡alių ginÄÄ Å¡alys nebuvo susitarusios, t. y. Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti šį ginÄÄ ;

3) ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo pateikė ir panaudojo suklastotus dokumentus ir taip galbÅ«t įvykdė nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasikėsinimÄ apgaule įgyti didelės vertės turtÄ .Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) VIII skyriaus normose. KAÄ® 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, o 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Å¡io straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams.

Pažymėtina, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).

Atsižvelgiant į tai, nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas skunde nurodytais argumentais Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. 1-1/2013 KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindais, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro ne tik atsakovo (pareiÅ¡kėjo) nurodyti, bet ir KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas. Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punktoKAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui.

Arbitražas yra ginčo sprendimo bÅ«das, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismÄ , o į jų susitarimu pasirinktÄ arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtÄ trečiÄ jį asmenį (-is). Å alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ir (ar) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis).

Pagal KAĮ 12 straipsnio 1 dalį arbitraže gali būti sprendžiami visi ginčai, išskyrus šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytas išimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos pagal Sutartį priteisimo, nepatenka į KAĮ 12 straipsnyje nustatytus ginčus, kurie negali būti sprendžiami arbitraže, t. y. teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš pareiškėjo (atsakovo) skunde nurodytų argumentų ir arbitražo teismo priimto sprendimo panaikinimo pagrindų, keliamas klausimas dėl Sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos aiškinimo ir taikymo.

Sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alys 8 p. sulygo, kad „bet kokie ginčai, galintys kilti dėl Å¡ios sutarties ar susiję su ja, turi bÅ«ti sprendžiami atsakovo Å¡alies Arbitražo teisme, vadovaujantis Å¡io teismo procesinėmis taisyklėmis“. Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) Å¡iÄ Sutartyje įtvirtintÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ (jos taikymÄ tarp Å¡alių kilusiam ginčui) ginčija dvejopo pobÅ«džio pagrindais: pirma, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostę santykiai nepatenka į 8 p. numatytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ , t. y. ginčas, kildinamas iÅ¡ skolos pagal Sutartį priteisimo nearbitruotinas, nes pagal Sutarties 8 p. arbitražo teisme gali bÅ«ti sprendžiami tik ginčai tarp trečiojo asmens ir pareiÅ¡kėjo bei tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo (KAÄ® 50 str. 3 d. 3 p.); antra, Sutarties 8 p. nenumatytas konkretus arbitražo teismas ir iÅ¡ Å¡ios sutarties nei taikant bendruosius sutarčių aiÅ¡kinimo principus, nei kitais bÅ«dais neįmanoma nustatyti, kurioje konkrečiai nuolatinėje ar ad hoc arbitražo institucijoje Å¡ios sutarties Å¡alys susitarė spręsti ginčus, nes institucija, pavadinimu arbitražo teismas, Lietuvos Respublikoje neegzistuoja, Å¡ių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, todėl nagrinėjamu atveju sprendimÄ Å¡alių ginče priėmė Lietuvos arbitražo teismas, neturėjęs kompetencijos spręsti šį ginÄÄ (KAÄ® 50 str. 3 d. 4 p.).

Dėl Å¡ių pagrindų Lietuvos apeliacinis teismas pasisakys atskirai. Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punktoKAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ , jei Å¡alis pateikia įrodymų, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra iÅ¡spręsti arbitražui perduoti klausimai, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantis arbitražinis nagrinėjimas, arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimai, taip pat kiti su arbitražu susiję klausimai reglamentuojami KAÄ® ir CPK nuostatų. PrieÅ¡ingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama Å¡alių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimÄ arbitražo teismui, todėl pagrindinė taisyklė, kuriÄ ne kartÄ savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad arbitražinė iÅ¡lyga galioja sutarties Å¡alims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Sutartį pasirašė 3 Å¡alys – ieÅ¡kovas, atsakovas ir trečiasis asmuo, nebuvo ginčijama nei arbitražo teismo proceso metu, nei atsakovui pateikus skundÄ dėl priimto arbitražo teismo sprendimo. Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo.

Arbitražo kompetencijos klausimo tinkamas iÅ¡sprendimas yra reikÅ¡mingas, nes Å¡iuo pagrindu arbitražo vėliau priimtas sprendimas dėl ginčo esmės tampa teismo sprendimo funkciniu atitikmeniu – jis gali bÅ«ti vykdomas priverstinai, įgyti res judicata bei prejudicinę galiÄ . Arbitražo prisiimta kompetencija nagrinėti bylÄ de facto apriboja kitų subjektų – valstybės teismo arba kito arbitražo galimybę nagrinėti bylÄ . Arbitražo sprendimas, priimtas arbitražui neturint kompetencijos, nėra legitimus, arbitražo kompetencijos trÅ«kumas yra vienas iÅ¡ visuotinai pripažintų pagrindų, kuriems esant arbitražo sprendimas gali bÅ«ti panaikinamas arba nepripažįstamas.

Tačiau KAÄ® 19 straipsnyje įtvirtinta kompetencijos-kompetencijos doktrina per se neriboja valstybės teismo galimybės nagrinėti arbitražo jurisdikcijos klausimus, o tik netiesiogiai nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ â€“ įtvirtina arbitrų teisės spręsti šį klausimÄ pirmenybės taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014). Arbitražo teismo jurisdikcija pirmiausia grindžiama Å¡alių susitarimu, t. y. savo teisės kreiptis į teismÄ dėl konkrečių ginčų nagrinėjimo atsisakymu, todėl kiekvienu atveju Å¡alys pačios sprendžia, kurių ginčų nagrinėjimÄ jos nori perduoti arbitražo teismui ir šį savo sprendimÄ iÅ¡dėsto arbitražiniame susitarime.

Rengdamos arbitražinį susitarimÄ Å¡alys turi bÅ«ti atidžios ir įvertinti rizikÄ , kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iÅ¡ to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali bÅ«ti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo Å¡alis, bet ir teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

Taigi, sprendžiant dėl arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti konkretų ginÄÄ svarbus arbitražinis susitarimas, jo turinys, Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė dėl arbitražinės iÅ¡lygos. Kai Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė intencijÄ ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokiÄ valiÄ Ä¯gyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys Sutartyje sulygo tokiÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ â€“ „Bet kokie ginčai, galintys kilti dėl Å¡ios Sutarties ar susiję su ja, turi bÅ«ti sprendžiami atsakovo Å¡alies Arbitražo teisme, vadovaujantis Å¡io teismo procesinėmis taisyklėmis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutartyje nustatyta arbitražinė iÅ¡lyga savo esme atitinka jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus (KAÄ® 3 str. 5 d.), t. y. Å¡alys turėjo teisę bendru sutarimu ginčus, kylančius iÅ¡ Sutarties, nuspręsti nagrinėti ne bendrosios kompetencijos teismuose, o arbitraže. Pažymėtina, kad Å iaulių apylinkės ir apygardos teismuose buvo spręstas Sutarties 8 p. įtvirtinto arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas.

Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4754-772/2013, Sutarties 8 p. numatytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ pripažino negaliojančia. Apskundus šį sprendimÄ , Å iaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-204-440/2014, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ atmetė ieÅ¡kovų ECAA Europe UAB (atsakovo, pareiÅ¡kėjo), J. D. ir UAB „VaivorykÅ¡tė“ ieÅ¡kinį.

Å iaulių apygardos teismas konstatavo, kad Å¡alių sulygta arbitražinė iÅ¡lyga atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, jÄ pasiraÅ¡iusių Å¡alių valiÄ , yra galiojanti, neprieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Lietuvos arbitražo teismas, įvertinęs minėtÄ iÅ¡lygÄ , sprendė, kad sisteminė ir lingvistinė Å¡io Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo, jo apimties, analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui ir taip atsisakyti bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos yra iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, dėl to arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir įpareigojantis visus jį sudariusius asmenis.

Sutarties Å¡alių sudaryta arbitražinė iÅ¡lyga yra plati ir apima visus ginčus, kylančius iÅ¡ Sutarties, taip pat susijusius su Sutartimi, todėl atsakovo argumentai, kad arbitražo teisme gali bÅ«ti nagrinėjami ginčai, kylantys tarp atsakovo ir trečiojo asmens atmestini kaip nepagrįsti. Skunde atsakovas (pareiÅ¡kėjas) apeliuoja į arbitražo teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl konkretaus tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kilusio ginčo arbitruotinumo, nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismuose (Å iaulių apylinkės teisme ir Å iaulių apygardos teisme) buvo sprendžiama dėl arbitražinės iÅ¡lygos pripažinimo negaliojančia, bet nėra pasisakyta bÅ«tent dėl Å¡ios arbitražo bylos ginčo arbitruotinumo.

Šis atsakovo argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas. Minėtomis nutartimis šiuo konkrečiu atveju galima vadovautis tik tuo aspektu, kuriuo arbitražinė išlyga pripažinta galiojanti, atitinkanti KAĮ 3 str. 5 p. jai keliamus esminius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant šalių sudarytam galiojančiam (šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu) arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini.

Reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiÅ¡kiai patenka į Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikÅ¡tų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimÄ , kurį Å¡alys apibrėžė arbitražiniame susitarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti į Sutartį Å¡alių įtraukto arbitražinio susitarimo apimtį (arbitražinės iÅ¡lygos esmę bei turinį), turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), kurias taikant turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ jų kylančius įsipareigojimus.

Minėta, kad ieÅ¡kovas, atsakovas (pareiÅ¡kėjas) ir trečiasis asmuo Sutartyje save įvardijusios atitinkamai „Kreditoriumi“(dar ir Kinijos Liaudies Respublikos akcininkas, sutarties 9.1 p.), „Klientu“ ir „Prekybos agentu“, sulygo tokios formuluotės arbitražinę iÅ¡lygÄ : „Bet kokie ginčai, galintys kilti iÅ¡ Å¡ios Sutarties ar susiję su ja, turi bÅ«ti sprendžiami atsakovo Å¡alies Arbitražo teisme, vadovaujantis Å¡io teismo proceso taisyklėmis. Arbitražo sprendimas bus galutinis ir saistomas abi Å¡alis“.

Taigi, arbitraže Å¡alys susitarė spręsti visus iÅ¡ Sutarties kylančius ginčus ar susijusius su Sutartimi. Arbitražo teismas minėtÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ vertino kaip plačiÄ ir apimančiÄ visus ginčus kylančius iÅ¡ Sutarties, tarp jų ir ginčus tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad nors sutiktina su arbitražo teismo iÅ¡vada dėl arbitražinės iÅ¡lygos plataus taikymo (t. y. Å¡alys neapibrėžė konkrečių ginčų, sprendžiamų arbitraže), tačiau arbitražinė iÅ¡lyga neatsiejamai susijusi ir su pačia Sutartimi, tai patvirtina arbitražiniame susitarime vartojamas žodžių junginys „galintys kilti dėl Å¡ios Sutarties ar susiję su ja“, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ji negali bÅ«ti vertinama atsietai nuo pačios Sutarties.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į arbitražo teismÄ savo reikalavimÄ grįsdamas regreso teise pagal Sutartį, t. y. pagal atliktus mokėjimus Sutarties 5.3 p. pagrindu, kuriame numatyta, kad kreditorius (ieÅ¡kovas) moka 35 proc. kiekvieno užsakymo sumos banko pavedimu, kaip nurodyta Prieduose arba Pardavimo sÄ skaitose faktÅ«rose. Nurodė, kad mokėjimus pagal minėtÄ sutarties punktÄ Ä¯vykdė, todėl įgijo regreso teisę reikalauti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ pagal CK 6.112 str. 1 p. Atsakovas savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose arbitražo teismui iÅ¡ karto nurodė, kad ginčas nearbitruotinas, nes yra susijęs su esminėmis sÄ lygomis kitos sutarties (2011-11-24 Steigimo sutarties, kuriÄ sudarė UAB „VaivorykÅ¡tė“, J.

D., D. G. ir East China Automobile Association Ltd įgaliotas asmuo bei 2011-11-24 akcininkų susitarimo prie steigimo sutarties, kuriÄ pasirašė tie patys asmenys), kurioje yra numatyti tam tikri atsiskaitymo ypatumai su arbitražo bylos ieÅ¡kovu kaip akcininku ir tai liečia ne tik atsakovÄ , bet ir kitus asmenis, kurie nėra Å¡ios arbitražo bylos dalyviai.Arbitražo teismas tik priimdamas sprendimÄ pasisakė dėl ginčo arbitruotinumo, tačiau konkretaus ginčo reikalavimo, ieÅ¡kovo grindžiamo regreso teise, nevertino pasisakydamas dėl ginčo arbitruotinumo, ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio santykius kvalifikavo tik pasisakydamas dėl ginčo esmės, nurodant, kad Sutartis turi paskolos sutarties elementų, o ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja paskoliniai santykiai, todėl Å¡alims Sutartyje neaptarus tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, taikytina CK 6.873 str. 2 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, arbitražo teismui iÅ¡plėtus Sutarties nuostatas (nukrypus į CK paskolÄ reglamentuojančias teisės normas), nors pačios Sutarties nuostatos yra grynai prekių pirkimo-pardavimo (Sutartyje expressis verbis nėra nuostatų, susijusių su finansavimu, paskolos suteikimo, jos grÄ Å¾inimu ir kita) nepagrįstai iÅ¡plėsta ir 8 p. įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga santykiams, kurių Sutartis nereglamentuoja, nors, kaip minėta, arbitražiniame susitarime aiÅ¡kiai nurodyta, kad arbitraže nagrinėjami ginčai kylantys iÅ¡ (dėl) Sutarties arba susiję su sutartimi.

Pažymėtina, kad arbitražo teismas ginčijamame sprendime pats nurodė, kad pagal Sutarties nuostatas trečiajam asmeniui kyla pareiga tiekti prekes atsakovui pagal pateiktus užsakymus, atsakovui kyla pareiga sumokėti 65 proc. perkamų prekių kainos, o ieškovui kyla pareiga sumokėti likusius 35 proc. atsakovo perkamų prekių kainos. Taigi, sutartyje yra aptarti trečiojo asmens ir atsakovo bei trečiojo asmens ir ieškovo tarpusavio santykiai, tačiau nėra numatyta, kokia tvarka ir terminais atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškovu, todėl arbitruotinumo aspektu padaryta klaidinga išvada dėl arbitražinės išlygos taikymo apimties, t. y. teisėjų kolegijos nuomone, arbitražo teismo atliktas šalių santykių kvalifikavimas ne pagal Sutarties nuostatas negali kartu lemti Sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos praplėtimo, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad tik tie ginčai, kurie kyla iš Sutarties arba su ja susiję, nagrinėtini arbitražo teisme.

Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė iÅ¡lyga, o dėl dalies tokios iÅ¡lygos nėra ir Å¡iuos reikalavimus galima faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai atskirti (jie kyla iÅ¡ skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi bÅ«ti nagrinėjami atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostę santykiai, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikalavimo pobÅ«dį, nėra kildinami iÅ¡ Sutarties (joje tiesiogiai įtvirtintų nuostatų), kuri sieja ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį bei atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį, ypatingai per Sutarties 5 p. įtvirtintas mokėjimo sÄ lygas (atsakovas teismui teigė, jog ginčas yra susijęs su kita sutartimi, kurioje arbitražinės iÅ¡lygos nėra ir liečia kitus asmenis) jie gali bÅ«ti ir turi bÅ«ti nagrinėjami atskirai, t. y.

Sutartyje Å¡alių sulygta arbitražinė iÅ¡lyga neapima ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio santykių ir ginčų sprendimo. Aplinkybe, kad pagal Sutarties 8 p. arbitražo teisme gali bÅ«ti sprendžiami tik ginčai tarp trečiojo asmens ir pareiÅ¡kėjo bei tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo viso arbitražinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas rėmėsi nuosekliai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad arbitražo teismas netinkamai iÅ¡sprendė ginčo arbitruotinumo klausimÄ , todėl arbitražo sprendimas naikintinas KAÄ® 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu kaip priimtas dėl nearbitruotino ginčo.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui yra nearbitruotinas (nepriskirtinas arbitražo teismo kompetencijai), nagrinėjamu atveju nėra aktualÅ«s kitų atsakovo skunde nurodytų arbitražo teismo sprendimų panaikinimo pagrindai. Dėl to teisėjų kolegija plačiai dėl jų nepasisako. Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko Å¡alių susitarimo ir (arba) imperatyvių Å¡io įstatymo nuostatų.

Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) nurodo, kad Å¡iuo atveju sprendimÄ priėmė arbitražo teismas, kuriam Å¡alys perduoti Å¡alių ginÄÄ nebuvo sutarusios, t. y. Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti šį ginÄÄ , nes arbitražinėje iÅ¡lygoje nebuvo nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teismas, kaip nuolatinė arbitražo institucija, turėtų nagrinėti ginÄÄ , jeigu tarp Å¡alių kiltų arbitruotinas ginčas. Arbitražo teismas nurodė, kad nors iÅ¡lygoje tiesiogiai neįvardintas Lietuvos arbitražo teismas, toks atvejis nėra naujas ir teismų praktikoje vadinamas „patologiniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

Arbitražo teismo nuomone, tai, kad Å¡alių sudarytame arbitražiniame susitarime nurodyta, kad ginčai turi bÅ«ti sprendžiami atsakovo Å¡alies arbitražo teisme, lėmė ginčo nagrinėjimÄ bÅ«tent Lietuvos arbitražo teisme, nes jo vienintelio pavadinime naudojamas valstybės pavadinimas, o kiti tuo metu veikę arbitražo teismai buvo Vilniaus komercinio arbitražo teismas, Klaipėdos tarptautinis jÅ«rų komercinis arbitražas, Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės ir skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti, kad pagal Sutarties 8 p. bÅ«tent Lietuvos arbitražo teismui priskirta kompetencija nagrinėti ginčus, kylančius iÅ¡ Sutarties ar su ja susijusius.

Nenustačius arbitražo procedÅ«rų pažeidimų ar arbitražinės iÅ¡lygos, kaip tokios, galiojimo pažeidimų, Atsakovo (pareiÅ¡kėjo) argumentai, susiję su Lietuvos arbitražo teismo kompetencija nagrinėti ginčus, kylančius iÅ¡ Sutarties 8 p. nuostatos, laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti Lietuvos arbitražo sprendimÄ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. Dėl KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto Atsakovas (pareiÅ¡kėjas) Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimÄ grindžia ir KAÄ® 50 str. 3 d. 6 p. įtvirtintu pagrindu – sprendimo prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai, šį negaliojimo pagrindÄ grįsdamas arbitražo teismo proceso metu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens galbÅ«t pateiktais suklastotais dokumentais, kurių pagrindu buvo įrodinėjamas skolos atsiradimo dydis ir faktas.

KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Minėta, kad pagal KAÄ® 50 straipsnio 4 dalį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigotas bet kuriuo atveju ex officio vertinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį vieÅ¡ajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos vieÅ¡osios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtÄ arbitražo teismo sprendimÄ , tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms.

Taigi vieÅ¡oji tvarka tokiame procese turi bÅ«ti suprantama siauriau nei nacionalinė vieÅ¡oji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

Taigi, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje draudžiamas. Be to, sprendžiant arbitražo teismo sprendimo atitiktį vieÅ¡ajai tvarkai, pastaroji kategorija negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip plačiai, kaip ji aiÅ¡kinama nagrinėjant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nacionalinių materialiosios teisės normų taikymo tinkamumas paprastai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikcijÄ , sprendžiant dėl arbitražo sprendimo atitikties vieÅ¡ajai tvarkai, nebent Å¡ių normų netinkamu taikymu bÅ«tų ne tik iÅ¡ esmės neteisingai iÅ¡spręsta byla, bet ir nepaisyta visuotinai žinomų ir pripažintų taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-72/2014).PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas (pareiÅ¡kėjas) jo nurodomi argumentai, susiję su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu nagrinėjamu atveju, laikytini kaip praÅ¡ymas iÅ¡ naujo vertinti arbitražo teismo jau iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, nors tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui nepriskirta.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos arbitražo teismas sprendime nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl atmeta pareiÅ¡kėjo atsikirtimus dėl galbÅ«t suklastotų raÅ¡ytinių įrodymų (mokėjimo kvitų), arbitražo teismo paskirti eksperto iÅ¡vadÄ ir kitus įrodymus, tačiau kaip matyti iÅ¡ arbitražo sprendimo teismas įvertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ (trečiojo asmens patvirtinimÄ , kad ieÅ¡kovas su juo pagal Sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, trečiojo asmens pateiktÄ pakvitavimÄ , taip pat pateiktus mokėjimo kvitus, lingvistinę ekspertizę atlikusio eksperto pateiktus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo (pareiÅ¡kėjo) skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma naikinti arbitražo teismo sprendimÄ , yra susijusios su faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, kurių teismui nesuteikta kompetencija vertinti, Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako dėl į bylÄ gautų Å¡alių paaiÅ¡kinimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu dėl galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsakovas (pareiÅ¡kėjas) pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame prašė:

1) iš ieškovo atsakovui priteisti 735,92 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato V. B. suteiktas teisines paslaugas Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2A-59-370/2015;

2) atsakovui iš ieškovo priteisti 1 120 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato D. K. suteiktas teisines paslaugas Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2A-59-370/2016;

2) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 217 Eur žyminį mokestį už skundo dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimo arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 pateikimÄ Lietuvos apeliaciniam teismui c. b. Nr. e2A-59-370/2016;

4) atsakovui iš ieškovo priteisti 5 163,45 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato V. B. ir VšĮ „Kultūros vizija“ suteiktas teisines paslaugas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013;

5) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti kitas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 321,81 Eur už kopijavimo paslaugas, 55,03 Eur už čekių vertimo iÅ¡ kinų kalbos į lietuvių kalbÄ paslaugas, 680 Eur už 2014 m. gruodžio 8 d. Lietuvos arbitražo teismo posėdį byloje Nr. 1-1/2013, 300 Eur už 2015 m. vasario  18 d. teismo posėdį Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 ir ekspertizės atlikimÄ bei eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje bei 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios buvo sumokėtos 2015 m. kovo 2 d., už 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdį ir eksperto-vertėjo dalyvavimÄ 2015 m. vasario 18 d. posėdyje, iÅ¡ viso 1 656,84 Eur kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad advokatui V. B. už skundo dėl arbitražo sprendimo panaikinimo parengimÄ sumokėjo 735,92 Eur.

Å ių iÅ¡laidų dydį ir faktÄ patvirtina 2015 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra AVB Nr. 2015-043 ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. PraÅ¡oma priteisti suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija rekomendacijų dydžio (8.9 p.), todėl priteistina visa suma (735,92 Eur).Atsakovas pareiÅ¡kime dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme Å¡ioje civilinėje byloje patyrė dar 1 120 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ : 1) 100 Eur už 2015-06-05 pareiÅ¡kimo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimÄ ; 280 Eur už 2015-07-10 atsiliepimo į ieÅ¡kovo 2015-07-08 praÅ¡ymÄ dėl užstato taikymo c. b.

Nr. e2A-816-180/2015 parengimÄ ; 50 Eur už 2015-07-24 praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir dėl dokumentų prijungimo parengimÄ ; 50 Eur už 2015-09-16 praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir dėl dokumentų prijungimo pateikimÄ ; 280 Eur už 2015-12-09 praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ ; 280 Eur už 2015-12-28 atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimÄ ; 80 Eur už 2016-01-05 pareiÅ¡kimo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimÄ .Atsakovas nurodo, kad Å¡ias teisines paslaugas (procesinius dokumentus) jam teikė advokatas D.

K. atstovavimo sutarties ir teisinių paslaugų sutarties dėl teisinio konsultavimo ir procesinių dokumentų rengimo pagrindu, nepaisant to, kad subendrintÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už nurodytų procesinių dokumentų parengimÄ atsakovui iÅ¡rašė UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“, su kuria atsakovas buvo sudaręs Sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas. IeÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovui turėtų bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodant, kad teisines paslaugas jam teikė ne advokatas, todėl tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos remiantis CPK 98 straipsniu.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė su advokatu D. K. sudarytÄ atstovavimo sutartį bei teisinių paslaugų sutartį, taip pat atsakovo ir UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“ sudarytÄ sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija „už advokato D. K. pagal 2015-05-11 Sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas ir pagal 2015-05-25 Tarpininkavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo Lietuvos apeliacinio teismo c. b.

Nr. e2A-59-370/2016“, taip pat mokėjimo kvitÄ pagal minėtÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pridėti įrodymai patvirtina, kad aukščiau nurodytas teisines paslaugas suteikė advokatas, todėl atsakovas turi teisę praÅ¡yti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio nuostatas. Å ios iÅ¡vados nepaneigia faktinė aplinkybė, kad atsakovas už advokato suteiktas teisines paslaugas mokėjo per tarpininkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už suteiktas teisines paslaugas (8.16.), praÅ¡oma priteisti 1 120 Eur suma laikytina pagrįsta ir įrodyta, todėl priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo.Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡o priteisti 217 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už skundÄ dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 217 Eur suma.Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 5 163,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, patirtas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013. Nurodo, kad šias bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė tiek dėl advokato V. B., tiek dėl VšĮ „Kultūros vizija“ suteiktos teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnį, galima praÅ¡yti atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios patirtos dėl advokato ar advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų, todėl atsakovo iÅ¡laidos, susijusios su VšĮ „KultÅ«ros vizija“ suteiktomis teisinio pobÅ«džio paslaugomis, negali bÅ«ti atlyginamos CPK 98 straipsnio pagrindu. Taip pat jos negali bÅ«ti atlyginamos ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktikÄ CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos yra tokios iÅ¡laidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, bÅ«tinos, pagrįstos ir įrodytos.

Tokiomis iÅ¡laidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų bÅ«ti pripažintos bylai bÅ«tinų dokumentų gavimo, kelionės ir panaÅ¡ios iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009), o atstovavimo iÅ¡laidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).Kaip matyti iÅ¡ arbitražo teismo bylos medžiagos advokatas V.

B. Lietuvos arbitražo teismo byloje suteikė tik Å¡ias teisines paslaugas: 1) 420,53 Eur (1452 Lt) už praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir kitų dokumentų rengimÄ ; 315,4 Eur (1089 Lt) už atskirojo skundo, praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir kitų dokumentų rengimÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 East China Automobile Association Ltd v. ECAA Europe UAB, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013; 3) 144,81 Eur (500 Lt) už 2013 m. liepos 2 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ ; 4) 1682,11 Eur (5808 Lt) už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimÄ ; 5) 525,66 Eur (1815 Lt) už praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir kitų dokumentų parengimÄ ; 5) 525,66 Eur (1815 Lt) už pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ arbitražo teismo posėdyje; 6) 332,75 Eur už praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir kitų dokumentų parengimÄ ; pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ arbitražo teismo posėdyje.

IÅ¡ viso advokato V. B. teisinės paslaugos arbitražo byloje atsakovui kainavo 3 946,92 Eur. Å ių atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir faktÄ pagrindžia arbitražo byloje esantys duomenys. Å i suma laikytina protinga ir atitinkančia Rekomendacijų nustatytus dydžius, todėl priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos (1 216,63 Eur), kurias sudaro atlikti mokėjimai VšĮ „KultÅ«ros vizija“ už suteiktas teisines paslaugas, neatlyginamos (5163,45 Eur – 3 946,92 Eur).

Taip pat atsakovas praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 patirtas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas (kopijavimo iÅ¡laidas, dokumentų vertimÄ , 2014 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį, ekspertizę ir eksperto dalyvavimo teismo posėdžiuose), viso – 1656,84 Eur. Å ios iÅ¡laidos vertintinos kaip pagrįstos ir bÅ«tinos, jų dydį ir faktÄ pagrindžia arbitražo byloje esantys duomenys, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).IÅ¡ viso atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 7 676,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (735,92 + 1120 + 217 + 3 946,92 + 1 656,84).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniun u t a r i a : atsakovo (pareiÅ¡kėjo) ECAA Europe, UAB skundÄ dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo byloje Nr. Nr. 1-1/2013 panaikinimo, tenkinti.Panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. 1-1/2013.IÅ¡ ieÅ¡kovo (suinteresuoto asmens) SeiÅ¡elių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd (kodas 080014, 303 Aarti Chambers, Victoria, Mahė, SeiÅ¡elių Respublika; a. s. 808-865406-838, HongKong & Shanghai Banking corporation Ltd) atsakovui (pareiÅ¡kėjui) ECAA Europe, UAB (j. a. k. 302726974, Vytauto g. 122, 76340, Å iauliai) priteisti 7 676,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė                                                                              Egidijus Žironas