Legislator Case Law & Legislation
e938faa6-47f2-40d3-a162-dbda81ebd3f2 AI generated

e938faa6-47f2-40d3-a162-dbda81ebd3f2 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Case Number e938faa6-47f2-40d3-a162-dbda81ebd3f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl leidimo be bendraturčio sutikimo kreiptis dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, dėl kadastro duomenų įregistravimo vieÅ¡ame registre, dėl leidimo įsirengti beÅ¡ešėlinę tvorÄ ties bendraturčių sklypų riba ir pagal atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį A. R. su trečiuoju asmeniu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

e938faa6-47f2-40d3-a162-dbda81ebd3f2 · Kelmės rajono apylinkės teismas: brėžinyje pažymėta vidine riba tarp A. R. ir R. V. naudojamos sklypo dalies. Atsakovui perkant gyvenamojo namo ir namų valdos dalį iÅ¡ G. D. buvo sklypo gale pažymėtas R. V. nupirkto sklypo plotis 10,90m., o sklypo dalis prie gatvės plane yra pora milimetrų platesnė, tai įvertinant mastelį sklypo plotis prie gatvės turi bÅ«ti apie 1 metrÄ platesnis. Atstovė nurodo, kad perkant sklypÄ ir naudojantis juo, Å¡alių sklypų dalis skyrė kuoliukai, buvę prie namo iÅ¡ gatvės pusės ir iÅ¡ kiemo pusės. Kuoliukai buvo už R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6-496/2014Teisminio proceso Nr.2-23-3-00591-2013-1Procesinio sprendimo kategorija30.9.1., 99.7.; 116.4.; 118.4. (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 13 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei, advokatei I. P., atsakovo atstovei, advokatei Virginijai Pluščiauskienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal A.

R. ieÅ¡kinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl leidimo be bendraturčio sutikimo kreiptis dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, dėl kadastro duomenų įregistravimo vieÅ¡ame registre, dėl leidimo įsirengti beÅ¡ešėlinę tvorÄ ties bendraturčių sklypų riba ir pagal atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį A. R. su trečiuoju asmeniu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir n u s t a t ė :

             IeÅ¡kovas A. R. ieÅ¡kiniu (l.4-5) praÅ¡o įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , be bendraturčio R. V. sutikimo (parašų). Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o leisti jam savo lėšomis įrengti beÅ¡ešėlinę tvorÄ ties bendraturčių sklypų riba, plane pažymėta punktyrine linija, paliekant priėjimÄ prie gyvenamajame name esančių langų. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo R.

V. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintu ieÅ¡kiniu (l.78-79) ieÅ¡kovas praÅ¡o leisti jam be bendraturčio R. V. sutikimo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, bei praÅ¡o leisti be bendraturčio sutikimo kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus priimto sprendimo dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo vieÅ¡ame registre.

Taip pat ieÅ¡kovas A. R. praÅ¡o leisti jo lėšomis įrengti beÅ¡ešėlinę tvorÄ ties bendraturčių sklypų riba, plane pažymėta punktyrine linija, paliekant priėjimÄ prie gyvenamajame name esančių atsakovo langų. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2014-04-24 ieÅ¡kovo atstovė pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , be bendraturčio R.

V. sutikimo (parašų).Atsakovas R. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (l. 98-100) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nustatyti ieÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančio namų valdos 1536 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ Â pagal UAB „Altagis“ (licencija G-770-(541), iÅ¡duota 2008-09-11), 2013m. 09 mėnesį paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi planÄ â€“ pasiÅ«lymÄ , M 1:500. PraÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovas A.

R. į teismo posėdžius neatvyko, jo atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atstovė nurodė, kad atsakovas R. V. nupirko namų valdos dalį, kuri buvo nustatyta 1991-10-17 teismo sprendimu byloje 2-344-91, atsakovo įgytas plotas yra 677 kv.m., o sklypo plotis per visÄ sklypo ilgį buvo 10,90 m. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis yra 859 kv.m. IeÅ¡kovo atlikti kadastriniai sklypo matavimai yra padaryti valstybinėje koordinačių sistemoje, jie atitinka nusistovėjusiÄ bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

IeÅ¡kovo atstovė nurodo, kad atsakovo R. V. pateiktas planas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pateiktas senoje koordinačių sistemoje, jo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka keičia nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių. Atsakovo siÅ«loma linija tarp bendraturčių naudojamų sklypų netaisyklinga. IeÅ¡kovo atstovė nurodo, kad ieÅ¡kovo užsakymu atlikti nauji namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai patikslina iÅ¡orines sklypo ribas iÅ¡ pietų pusės, o Å¡iaurinė riba iÅ¡ R.

V. pusės lieka nepakitusi, todėl praÅ¡o leisti jam be bendraturčio sutikimo kreiptis į Kelmės žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, vėliau, jei kadastriniai matavimai bÅ«tų patvirtinti, praÅ¡o leisti be bendraturčio sutikimo kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo vieÅ¡ame registre, bei leisti pastatyti beÅ¡ešėlinę tvorÄ ties bendraturčių sklypų riba, plane pažymėta punktyrine linija, leidžiant atsakovui prieiti prie jo langų.

             Atsakovas R. V. 2014-03-13 teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Jis paaiÅ¡kino, kad jis sutinka su A. R. užsakymu atliktų kadastrinių matavimų nustatytomis iÅ¡orinėmis sklypo ribomis, dėl jų prieÅ¡taravimų neturi, jis nesutinka tik dėl plane punktyrine linija pažymėtos vidinės sklypo ribos tarp jo ir atsakovo sklypų dalių. Jis praÅ¡o sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal jo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , nes jis nori laisvai prieiti prie jam priklausančių namo langų, kad jo komunikacijos nepatektų į A.

R. paskirtÄ naudotis plotÄ .             Atsakovo atstovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį, nes atsakovas R. V. sutinka su ieÅ¡kovo atliktų kadastrinių matavimų iÅ¡orinių ribų nustatymu ir jis neturėjo galimybės pareikÅ¡ti nuomonės vien tik dėl iÅ¡orinės ribos, nes į ieÅ¡kovo brėžinį yra įbrėžta vidinė riba, kuri nustatytų bendraturčių ieÅ¡kovo ir atsakovo naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Atstovė nurodo, kad atsakovas nesutinka su G.

P. brėžinyje pažymėta vidine riba tarp A. R. ir R. V. naudojamos sklypo dalies. Atsakovui perkant gyvenamojo namo ir namų valdos dalį iÅ¡ G. D. buvo sklypo gale pažymėtas R. V. nupirkto sklypo plotis 10,90m., o sklypo dalis prie gatvės plane yra pora milimetrų platesnė, tai įvertinant mastelį sklypo plotis prie gatvės turi bÅ«ti apie 1 metrÄ platesnis. Atstovė nurodo, kad perkant sklypÄ ir naudojantis juo, Å¡alių sklypų dalis skyrė kuoliukai, buvę prie namo iÅ¡ gatvės pusės ir iÅ¡ kiemo pusės. Kuoliukai buvo už R.

V. lango ribos, bei iÅ¡ vidinės kiemo pusės R. V. yra pasistatęs malkinę, kurios kraÅ¡tas pagal A. R. pasiÅ«lymÄ patektų į A. R. tenkančiÄ naudotis sklypo dalį. Pagal A. R. pasiÅ«lytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , R. V. vandentiekio, kanalizacijos, interneto linijos patektų į A. R. naudojamÄ sklypo dalį. Atstovė nurodė, kad A. R. nusipirkęs ir valstybės papildomÄ Å¾emės plotÄ , nori nustumti atsakovÄ R. V. nuo jo valdomos sklypo dalies.              Trečiojo asmens atstovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (l.44-46), atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (l.108-109), paaiÅ¡kinimų 2014-03-13 teismo posėdžio metu matyti, kad kadastriniai matavimai gali bÅ«ti tikslinimai pateikus žemės sklypo savininko, Å¡iuo atvejų bendraturčių - ieÅ¡kovo ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl kadastro duomenų patikslinimo.

Prašymas be vieno iš bendraturčių parašo nėra svarstomas. Atstovė nurodo, kad trečiasis asmuo neprieštarauja nei ieškovo, nei atsakovo prašymams ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pagrindinis šalių ginčas kyla dėl naudojimosi bendru namų valdos sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovo A. R. pateikto matininko G. P. parengto žemės valdos plane 2,9, 10, 11, 11 posūkio taškų koordinatės nesutampa su VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruoto sklypo ribomis, kirsdamas kaimyninio sklypo ribas.

Atsakovo R. V. pateikto UAB „Altagis“ parengto žemės valdos paskirstymo plano išorinių ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su VĮ Registrų centro žemėlapiuose įregistruotos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) išorinėmis sklypo ribomis. Jei būtų patenkintas ieškinys, ieškovo prašymas patikslinti kadastrinius matavimus būtų priimtas be bendraturčio sutikimo, tik tada būtų sprendžiama ar patvirtinti atliktus matavimus. Vidinės bendraturčių naudojimosi tvarkos linijos gali būti nustatytos nebūtinai tiesiai, tai bendraturčių susitarimo reikalas.       Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

              Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-13/2010) Tuo atveju, kai bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti.

Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šakių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3563/2007). CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo bÅ«dų yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d).Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi bÅ«ti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos.

Be to, teismas turi siekti nustatyti tokiÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms. Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi bÅ«ti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, byloje 3K-3-416/2010).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (l.31-34) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 0,1536 ha žemės sklypas su pastatais – gyvenamuoju namu, šiltnamiu. Gyvenamasis namas priklauso šiomis dalimis: R. V. 64/100 dalys, A. R. 36/100 dalys. Žemės sklypo 677/1536 dalys nuosavybės teise priklauso R. V., 859/1536 dalys nuosavybės teise priklauso A. R.. 1991-10-17 Raseinių rajono teismo sprendimu (l.9-10) nustatyta, kad A. R. tenkanti sklypo dalis, tuo metu 677 kv. m., iš pietų pusės. 182 kv.m.

žemės sklypÄ ieÅ¡kovas A. R. nusipirko iÅ¡ valstybės 2000 metais, iÅ¡ pietų pusės prie turimo namų valdos sklypo, nuo to laiko ieÅ¡kovui tenkanti namų valdos sklypo dalis sudaro 859 kv.m. VÄ® Registrų centre yra įregistruotas 2000 metų namų valdos (duomenys neskelbtini) esantis sklypas (l.20), kuriame yra pažymėtos sklypo koordinatės ir nurodytas bendraturčiams priklausančio sklypo dydis, atstumai. Sklypo gale (toliau nuo gatvės) yra pažymėtas G. D. (Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso R.

V.) priklausančio sklypo plotis 10,90m., toje vietoje A. R. sklypo plotis 11,60 m. Atsakovo R. V. sklypo plotis prie gatvės nėra pažymėtas, matuojant liniuote, R. V. sklypo plotis prie (duomenys neskelbtini) gatvės brėžinyje pažymėtas 2 mm platesnis, nei toje vietoje, kur pažymėta 10,90 m. IÅ¡ to galima spręsti, kad registre įregistruotas sklypas nėra visiÅ¡kai lygiomis linijomis, tai paneigia ieÅ¡kovo atstovės tvirtinimÄ , kad R. V. sklypas per visÄ ilgį yra vienodo pločio. Atsakovo pateiktose nuotraukose (l.56, l. 55 trečia nuotrauka) matyti, kad iÅ¡ gatvės pusės prie namo yra betoninis stulpelis už lango rėmo pabaigos.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje buvo įkastas stulpelis – žyma, rodanti žemės sklypo ribÄ , nuo kurios bendraturčiai naudojosi kiekvienas savo sklypo dalimi. Kitoje nuotraukoje (l.55, nuotrauka 2) matyti, kad gyvatvorę bendraturčiai kerpa skirtingame aukÅ¡tyje, dalyje, kur aukÅ¡tesnė gyvatvorė, matyti kanalizacijos vamzdis. Atsakovas R. V. nurodė, kad kanalizacijos dangtis priklauso jam ir yra įprastai jo prižiÅ«rimame plote.  Nuotraukose (l.121) atsakovo R. V. užfiksuotas vaizdas, iÅ¡ kurio matyti, kad vienas iÅ¡ bendraturčių – ieÅ¡kovas A.

R. augina gyvatvorę, kuri rodo jo naudojamos sklypo dalies ribÄ . IeÅ¡kovas ir jo atstovė nepaneigė atsakovo nurodytos Å¡ių įrodymų  reikÅ¡mės. IÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, kad tarp A. R. naudojamo žemės sklypo kiemo pusėje ir atsakovo malkinės, kurios stogas matyti nuotraukoje, yra tarpas.  Apklaustas liudytoju matininkas T. Ž. paaiÅ¡kino, kad jis sudarė žemės sklypo planÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal R. V. užsakymÄ (l.101). RuoÅ¡damas šį planÄ jis pasinaudojo registrų centre įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini) koordinatėmis.

Įregistruotame plane (nurodo l.

20) linija, skirianti R. V. ir A. R. naudojamas sklypų dalis yra įbrėžta nevisiškai tiesiai. Jo sudarytame plane dėl naudojimosi tvarkos (l.101) yra atsižvelgta į iki šiol bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis, tačiau pasiūlyme riba yra pastumta apie 15-20 cm. Liudytojas nurodė, kad įregistruotas žemės sklypo planas (l.20) ir G. P. sudarytas planas (l.21) turi skirtingas koordinates. Liudytojo nuomone, atliekant kadastrinius sklypo matavimus pirmiausia turi būti tiksliai nustatytos ir įregistruotos namų valdos sklypo išorinės ribos, o tik po to sprendžiama dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių.Liudytojas G.

P. nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo A. R. užsakymÄ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Jis paaiÅ¡kino, kad A. R. užsakė matavimus bÅ«tent dėl vidinės sklypo ribos nustatymo. Atlikdamas matavimus, jis matė, kad iÅ¡orinės realiai naudojamo sklypo ribos nevisiÅ¡kai sutampa su Registrų centre įregistruoto sklypo ribomis. R. V. nuosavybės teise priklauso 677 kv. m. plotas. Jo sklypo plotis įregistruotame plane buvo pažymėtas 10.90 m. tačiau tokiu atveju R. V. trÅ«ksta ploto, todėl jis paskaičiavo plotÄ ir nubrėžė kompiuterinę linijÄ ties 11,15 m. pločio riba.

Nubrėžus tokiÄ linijÄ , R. V. pastatas patenka į A. R. tenkantį plotÄ . Dėl T. Ž. plano jis mato trÅ«kumÄ , kad naudojimosi tvarka siÅ«loma plotais, kurių forma nėra taisyklinga. IÅ¡ visų aptartų įrodymų matyti, kad ginčas tarp Å¡alių kyla ne dėl iÅ¡orinių bendraturčiams priklausančio sklypo ribų, bet dėl vidinės ribos, t. y. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovas, siekdamas patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus pirmiausia turėjo nustatyti tikslias iÅ¡orines sklypo ribas ir tik po to spręsti ginÄÄ su bendraturčiu R.

V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Å iuo atveju ieÅ¡kovas siekia ne tik pakeisti iÅ¡orines sklypo ribas, bet ir nubrėždamas kompiuterinę linijÄ , siekia be bendraturčio sutikimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ su atsakovu. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas tiesiogiai liečia atsakovo interesus, todėl teismas mano, kad dėl vidinės sklypo ribos nustatymo, t.y. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, negali bÅ«ti sprendžiama be bendraturčio R.

V. sutikimo, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Nepatenkinus pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo, negali bÅ«ti tenkinami kiti reikalavimai dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo vieÅ¡ame registre ir dėl beÅ¡ešėlinės tvoros pastatymo ties bendraturčių sklypų riba, nes nėra aiÅ¡ki tokia riba. IeÅ¡kovo atstovė pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisako nuo ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , be bendraturčio R.

V. sutikimo (parašų). Å io ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl atsisakymas nuo Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo yra priimamas, civilinė byla dalyje nutraukiama. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra motyvuotas, jame atsižvelgiama į nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , į pravestas komunikacijas, į pasiskirstymÄ gyvenamojo namo patalpomis ir priėjimÄ prie langų, tačiau atsakovas siÅ«lo naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal žemės sklypo planÄ , kuris nors yra įregistruotas vieÅ¡ame registre, tačiau realiai bendraturčių naudojamo žemės sklypo iÅ¡orinės ribos skiriasi nuo įregistruotų ribų vieÅ¡ame registre.

Dėl tos priežasties atsakovo pasiÅ«lymas negali bÅ«ti pripažįstamas teisingu, tiklsiu ir tinkamu, todėl jis yra atmestinas. Siekiant nustatyti bendraturčių naudojimosi tvarkÄ namų valdos žemės sklypu, pirmiausia turi bÅ«ti vieÅ¡ame registre įregistruotos sklypo ribos ir tik po to galima bus nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, siekiant abiem Å¡alims priimtiniausio sprendimo. Atsakovo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

Atmetus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡alims neatlygintinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o valstybės turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo lygiomis dalimis, po 13,40 Lt (l. 1).            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. teismas n u s p r e n d ė : Atmesti A. R. ieÅ¡kinį dalyje dėl leidimo kreiptis be bendraturčio sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, dėl leidimo be bendraturčio sutikimo įregistruoti patikslintus kadastro duomenis vieÅ¡ame registre, dėl leidimo įsirengti beÅ¡ešėlinę tvorÄ ties bendraturčių sklypų riba.             Nutraukti bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , be bendraturčio R. V. sutikimo (parašų).             Atmesti R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Priteisti iÅ¡ A. R. 13,40 Lt (trylika litų 40 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ R. V. 13,40 Lt (trylika litų 40 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Daiva Valčiukienė