e936df5e-0b97-468a-b5de-11162d69bf4e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. PK-2701-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00198-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. spalio 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, iÅ¡nagrinėjęs S. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieÅ¡ A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjos skundas, kuriame praÅ¡oma patraukti A. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog 2016-09-18 A. B. kvietė policijos pareigÅ«nus ir kvietimo metu sÄ moningai Å¡meižė pareiÅ¡kėjÄ pagalbos telefono 112 operatoriams, pateikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. nurodė, kad ji „daiktus vagia, viskÄ neÅ¡a iÅ¡ mano kambario... ateina be jokio leidimo jinai ir jos nepilnametės dukros, kelia triukÅ¡mÄ prie vaikų”;

“jai jau yra byla iÅ¡kelta už smurtÄ Å¡eimoje jau viena ir greitai gali bÅ«ti dar viena... jinai konfliktiÅ¡ka labai... nežinau, kai mes draugavome iki santuokos, sakė kad gulėjusi (matonai ligoninėje dėl psichologinių sutrikimų), aÅ¡ turiu ginklÄ , bet jisai yra Policijoje, kadangi jinai pripažinta nepatikima, tai kaip tik iÅ¡kėlė jai baudžiamÄ jÄ bylÄ paprašė, kad aÅ¡ ginklÄ Ä¯ PolicijÄ atneščiau”. Be to, anot pareiÅ¡kėjos, A. B. praÅ¡yme teismui nurodė, jog „dėl netinkamo rÅ«pesčio jauniausiuoju sÅ«numi A.

B., laiku nepristatant jo į stacionarÄ , vaikui buvo nustatytas sepsis“, kas formuoja niekinančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ . Privataus kaltinimo procesÄ pradėti atsisakytina. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ esant vienai iÅ¡ dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sÄ lygų – kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, viena jų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu ir atsisakytina priimti skundÄ .Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitÄ Å¾mogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ .

Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes.

Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.Asmens garbę ir orumÄ taip pat gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Tiek baudžiamiesiems, tiek civiliniams įstatymams nustatant atsakomybę už iÅ¡ esmės tokius pat veiksmus, atsiranda baudžiamųjų ir civilinių teisės normų konkurencija. Svarbu ir tai, kad įstatymai nenustato jokių aiÅ¡kių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi bÅ«ti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi bÅ«ti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad klausimas yra paliktas spręsti tik skundÄ paduodančio asmens valiai.

Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 4121 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamÄ veikÄ nėra aiÅ¡kių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sÄ voka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, Å¡ioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip Å¡meižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Tam yra teismų praktikoje suformuotos prielaidos.Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013).Nors pareiškėjos skunde gana abstrakčiai nurodyta, kad A.

B. sÄ moningai jÄ Å¡meižia, tačiau iÅ¡ tam tikrų skundo elementų galima nuspėti, kuriuos teiginius pareiÅ¡kėja laiko Å¡meižiančiais:kad ji daiktus vagia, viskÄ neÅ¡a iÅ¡ mano kambario;kad jai jau yra byla iÅ¡kelta už smurtÄ Å¡eimoje;kad ji yra konfliktiÅ¡ka;kad ji gulėjusi (matomai ligoninėje dėl psichologinių sutrikimų);kad ji pripažinta nepatikima;kad ji netinkamai rÅ«pinosi jauniausiuoju sÅ«numi A. B., laiku nepristatė jo į stacionarÄ , vaikui buvo nustatytas sepsis.Ä®vertinęs skunde nurodytus teiginius, pareiÅ¡kėjos įvertintus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius S. B. pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ ja ir jų galimÄ paskleidimo mastÄ , teismas mano, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms, juo labiau, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos, kad tarp A.

B. ir S. B. yra susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai, vyksta teisminis skyrybų procesas, tiek iÅ¡ vienos, tiek iÅ¡ kitos pusės inicijuojamos įvairios bylos, taip pat ir privataus kaltinimo. Visi pareiÅ¡kėjos nurodyti teiginiai yra pakankamai bendro pobÅ«džio, juose nėra tiesiogiai suformuluoti visiems suprantami Å¡meižikiÅ¡ki teiginiai, kurie gali žeminti asmens garbę ar orumÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡ie teiginiai iÅ¡sakyti kreipiantis pagalbos į valstybės institucijas ir procesiniame dokumente teismui.

Be to, pareiÅ¡kėja gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudojusi civilinės teisės priemonėmis. CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali bÅ«ti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kita vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas.

Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis iÅ¡dėstyta teismų praktikÄ daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodomi A. B. atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymÄ galima bÅ«tų svartyti dėl kriminalinės bausmės paskyrimo.Atsižvelgiant į nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodytais veiksmais, kuriuos, anot pareiÅ¡kėjos galėjo padaryti A.

B., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių. Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu, 412 straipsnio 3 dalimi, teismas n u t a r i a: atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. B. 2016-10-17 skundÄ , nes jos skunde nurodytais veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys