e933d1e6-e225-468b-9f5c-0fd14ecaa63a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-487/2021 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00153-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.2; 1.2.14.4.1; 1.1.4.8.; 1.1.4.5.2.1.2.22.11; 1.2.23.1.1; 1.2.29.1.2; 1.2.29.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Gudžiūnienės ir Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistajam A.

N. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam I. V. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajam M. Z. ir jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, nuteistajam S. Ž. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nuteistajam A. B. ir jo gynėjai advokatei Gintarei LeÅ¡kevičienei, nukentėjusiųjų V. S., A. G. atstovui advokatui Daliui Poviliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nukentėjusiųjų V.

S. ir A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus, nuteistųjų S. Ž., I. V., M. Z., nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės, nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo: A. N. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo šešeriems metams bausme; - pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme; - pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - bauda, kuri Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pakeista į viešųjų darbų 204 valandoms bausmę, bausmes apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., bei bausmė, atlikta pagal KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , pakeistÄ Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi. A. N. byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

I. V. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo penkeriems metams bausme; - pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme; - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė, bausmę atlikant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 30 d. M. Z. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo penkeriems metams bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo ketveriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausme jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2017 m. kovo 29 d. bei bausmė, atlikta pagal 2018 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . A. B. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo ketveriems metams bausme; - pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 50 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta areÅ¡to 30 parų bausme bausmes apimant ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. spalio 30 d., bei bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendį.

IÅ¡ A. N. ir I. V. solidariai priteista K. J. 275,14 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. N., I. V., M. Z., S. Ž. ir A. B. solidariai priteista A. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. N., I. V., M. Z. ir S. Ž. solidariai priteista V. S. 2000 Eur neturtinai žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, iÅ¡aiÅ¡kinant teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. IÅ¡ A. N. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1971,15 Eur ekstradicijos iÅ¡laidoms atlyginti.

Atmestas nukentėjusiųjų V. S., A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus prašymas dėl 753,01 Eur išieškojimo iš nuteistųjų ,,(duomenys neskelbtini)” naudai. Atmestas Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš M. Z. ir S. Ž. išlaidas advokato darbo užmokesčiui apmokėti. Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas A. B. turtui – piniginėms lėšoms – 500 Eur, likusiai sumai laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas I. V. turtui – piniginėms lėšoms – 466,12 Lt (134 Eur) ir 30 Eur. Iki civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų visiÅ¡ko atlyginimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas A. N. turtui – piniginėms lėšoms – 649,95 Lt (187 Eur), vienam JAV doleriui, 1520,91 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. N., I.

V., A. B., M. Z. ir S. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad: A. N., I. V., A. B. su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z. ir S. Ž. bei asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir A. L., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo bei teismo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laiko tarpais, turint tikslÄ bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingÄ vaidmenį, iÅ¡ anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę RespublikÄ (toliau – VFR) siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, o bÅ«tent: 1.1.

A. N., I. V., A. B., asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. A. L., (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys S. Ž. bei M. Z., veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., vykdydami 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybÄ Å¾monėmis, kiekvienam iÅ¡ organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A.

L. nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2013 m. gegužės 3 d. iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiÅ«lė poilsį VFR, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiÅ«lymu sutiko, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį ir nupirkęs bilietus į autobusÄ vykstantį marÅ¡rutu Ryga – Å tutgartas, kartu su A.

B. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), kur tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sodino į autobusÄ ir apie 16 val. iÅ¡gabeno į VFR, o A. N., atlikdamas savo užduotį, gavęs informacijÄ iÅ¡ A. B. apie nukentėjusiojo iÅ¡gabenimÄ , telefonu informavo I. V., o Å¡is M.

Z., kuris turimÄ informacijÄ perdavė S. Ž., tokiu bÅ«du perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai iÅ¡naudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami A.

G. pažeidžiamumu, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimÄ , A. B. gabeno nukentėjusįjį, A. N. perleido jį kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. A. G. kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį iÅ¡naudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.2. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. N., I. V., M. Z. ir S. Ž., nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. balandžio 6 d., veikdami organizuota grupe ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami 2013 m. kovo 22 d.

I. V. ir (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybÄ Å¾monėmis, kiekvienam iÅ¡ organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A. N., vykdydamas I. V. ir M. Z. bendrÄ susitarimÄ , 2013 m. balandžio 1 d. telefonu susisiekė su S. Ž. ir su juo užmaskuota forma aptarė asmenų, reikalingų nusikalstamų veikų darymui, verbavimo, gabenimo aplinkybes, po ko A.

N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo, bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. balandžio 2 d.

A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. A. N., įvykusio tarpusavio susitikimo metu šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam padavė 300 Eur kelionei bei tuo pačiu nurodė autobuso vairuotojo, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, telefono numerį, su kuriuo susisiekus nukentėjusysis bus nuvežtas į VFR, V.

S. įvykdžius jo nurodymÄ , t. y. telefonu susisiekus su autobuso vairuotoju, 2013 m. balandžio 4 d. apie 11 val., nukentėjusysis iÅ¡ autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), mikroautobusu buvo nugabentas į VFR, po ko apie nukentėjusiojo iÅ¡gabenimÄ A. N. telefonu informavo S. Ž., tokių bÅ«du perleido nukentėjusįjį pastarojo kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, bÅ«vimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai iÅ¡naudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V.

S. pažeidžiamumu, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimÄ , A. N. jį verbavo, gabeno bei perleido nukentėjusįjį kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. V. S. kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį iÅ¡naudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.3. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. N. ir I. V., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A.

N. siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iÅ¡ D. A., kuris Å¡iuo metu atliekÄ bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiÅ«lė susitikti Å¡alia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytÄ vietÄ , ten atvykę automobiliu, laukė A.

N. ir I. V., kurie atlikdami savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę pasiÅ«lė gerai apmokamÄ darbÄ VFR neįvardindami tikrojo darbo pobÅ«džio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiÅ«lymu sutiko, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus keletui dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ mėnesį bei dienÄ , telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė, tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytÄ vietÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R.

S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N. ir I. V., veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami R. S. pažeidžiamumu, panaudodami apgaulę, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.4. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A.

N. ir I. V., nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodami apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, A.

N., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimÄ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), kuomet A. N. ir I. V. atvykę automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), R.

S. automobiliu „Opel Zafira” VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N. ir I. V., veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.5.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. N. ir I. V., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. gegužės 20 d.

A. N. paskambino nukentėjusiajam telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, o I. V., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir radęs automobilį „Audi A4” Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), jį perdavė R.

S., kuris 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten minėtu automobiliu jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo, nukentėjusįjį, o I.

V. sudarė sÄ lygas gabenti nukentėjusįjį į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. 1.6. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. N. ir I. V., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodami apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, abu nuvyko pas V.

S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko I. V. 2013 m. liepos 20 d., apie 19 val., R. S. perdavė nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtÄ automobilį „Audi A4” Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 2013 m. liepos 21 d., apie 7 val. 30 min. ryto, atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jie veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V.

S. pažeidžiamumu, verbavo, nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.7. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ D.

A., kuris Å¡iuo metu atliekÄ bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo V. S. kontaktinį telefono numerį ir iÅ¡ anksto žinodamas apie sunkiÄ nukentėjusiojo materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino telefonu ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiÅ«lė susitikti Å¡alia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), kur susitikimo metu, iÅ¡ anksto žinodamas, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiÅ«lė darbÄ VFR neįvardindamas tikrojo darbo pobÅ«džio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiÅ«lymu sutiko, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus savaitei po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ mėnesį ir dienÄ , vėl telefonu susisiekęs su nukentėjusiuoju, pastarajam nurodė, kad su juo susisieks asmuo, kuris jį, t. y.

V. S., nuveÅ¡ į VFR ir tos pačios dienos vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytas asmuo susiekęs su nukentėjusiuoju telefonu jam nurodė, kitos dienos 6 val. ryto jo lauks (duomenys neskelbtini) m., prie pagrindinio kelio, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį V.

S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, bÅ«vimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.8. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N. nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y.

R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, bei po jo, t. y.

A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį tuo pačiu sakydamas, jog su juo susisieks asmuo, kuris jį nuveš, po ko tos pačios dienos vakare su nukentėjusiuoju V.

S. telefonu susiekęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė kitos dienos rytÄ ateiti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytÄ vietÄ , R. S. automobiliu „Audi”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, bÅ«vimu užsienio valstybėje iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas Å¡ios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas V.

S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.9. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y.

A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio bei po jo, t. y. A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), R.

S. automobiliu „Audi”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. 1.10.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N. nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 27 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, bei po jo, t. y. A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ mėnesį bei dienÄ paskambino telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), R.

S. automobiliu „Audi A4”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas šios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

2. A. N. ir I. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininku grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtÄ , t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, A. N. ir I. V. susitikimo, vykusio Å¡alia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini) su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., telefonu pareikalavo skolÄ grÄ Å¾inti bei tuo pačiu metu siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartÄ â€“ grasinimus fiziÅ¡kai susidoroti su nukentėjusiuoju, iÅ¡ pastarojo pareikalavo dar 1000 Lt, kuriuos per du kartus Å¡alia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė A.

N.: 2013 m. gegužės 9 d. apie 10 val. 250 Lt. reikalaujamos skolos ir dalį – 150 Lt prievolę virÅ¡ijančios sumos per A. N. nurodytÄ tarpininkÄ , neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, L. N., ir dalį prievolę virÅ¡ijančios sumos – 800 Lt, 2013 m. gegužės 17 d., apie 19 val., pačiam A. N..

3. Be to, A. N. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ L. R. vardu, kuri atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. disponavo žinomai suklastotu dokumentu iki 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min., kol jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai atliktos kratos metu.

4. A. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), plastikinėje smulkintuvėje „DUDE” laikė nedidelį kiekį 0,0377 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančio delta – 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,5%, kol visas neteisėtai jo laikytas narkotines medžiagas – kanapių dalis 2013 m. liepos 22 d. 12 val. 50 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

5. I. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė narkotines ir psichotropines medžiagas: 1,3543 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (haÅ¡iÅ¡o), bendrÄ kiekį – 1,0996 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių: 0,4765 g kanapių dalių su jose esančia delta-9-tetrahidrakanabiniolio koncentracija 11,4% ir 0,6231 g kanapių dalių su jose esančio delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 8,8%, 4 vnt. psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo ir 21 vnt. – 4,9797 g bendro svorio psichotropinės medžiagos – MDMA tablečių, kuriose yra – 1,9419 g (39,0%) gryno MDMA, kol visas neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min. rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai atliktos kratos metu.

6. Be to, I. V. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neturėdamas leidimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuris remiantis ,,Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å audmenų kontrolės įstatymu” priskiriamas Å¡aunamiesiems „A” kategorijos ginklams: 9 mm kalibro automatinį dujinį pistoletÄ â€žZoraki mod.914”, su savadarbiu bÅ«du panaikintu numeriu, skirtÄ Å¡audyti 9 mm P.A.K. dujiniais bei garsiniais Å¡oviniais, su iÅ¡sukta kanalo pertvara leidžiančia iÅ¡ pistoleto Å¡audyti ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A.

Å¡oviniais, bei 16 vnt. pirmos ir 3 vnt. antros grupės Å¡audmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų įstatymÄ bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11 d. posėdžio protokolo Nr. 12 iÅ¡raÅ¡Ä , priskiriami „B” kategorijos Å¡audmenims, o bÅ«tent: 16 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm pistoletinius Å¡ovinius su gumine kulka „9 mm PA, OZK”, kurių maksimali kulkos kinetinė energija yra 35 J, skirtų Å¡audyti pistoletams su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija virÅ¡ija 7,5 J, 3 vnt.

– 16 kalibro medžioklinių Å¡ovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams Å¡autuvams, t. y. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis iki 2013 m. liepos 22 d., 15 val. 30 min., kol Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei Å¡audmenis rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai atliktos kratos metu.

7. A. B. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 19 d., susitikimo su nukentėjusiuoju V. K. metu, Å¡alia parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)” esančios (duomenys neskelbtini), pastarajam pasiÅ«lė darbÄ Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), o Å¡iam su pasiÅ«lymu sutikus, padavė 360 Lt asmens dokumentui – Lietuvos Respublikos pasui reikalingam vykimui į JAV susitvarkyti, nukentėjusiajam 2013 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyryje atsiėmus jo vardu iÅ¡duotÄ dokumentÄ â€“ Lietuvos Respublikos pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tÄ pačiÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, susitikimo metu A.

B. nukentėjusiojo paprašė parodyti įgytÄ dokumentÄ nurodydamas, kad jis jam reikalingas kitų dokumentų tvarkymui, nukentėjusiajam patikėjus jo pažadais, pastarasis dokumentÄ atidavė, tačiau A. B. dokumento negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du atvirai panaudodamas apgaulę pagrobė nukentėjusiojo V. K. vardu iÅ¡duotÄ dokumentÄ â€“ Lietuvos Respublikos pasÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 8. Kauno apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko apeliaciniame skunde praÅ¡oma Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį M.

Z. atžvilgiu pakeisti – BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 dalies pagrindu pripažinti M. Z. pavojingu recidyvistu ir paskirti jam laisvės atėmimo septyneriems metams bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 8.1. Prokuroro nuomone, pirmos instancijos teismas, svarstydamas klausimÄ dėl nuteistojo pripažinimo itin pavojingu recidyvistu, dalį atsakomybės perkėlė laisvės atėmimo vietos įstaigai, tačiau neįvertino nuteistojo asmenybės, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnio, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pobÅ«džio (BK 27 straipsnio 3 dalis).

Be to, pripažino tik vienÄ BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , nors nagrinėjamu atveju sÄ lygos yra dvi. 8.2. Prokuroras nurodo, kad M. Z. iki skundžiamo nuosprendžio teistas tris kartus, iÅ¡ kurių du kartus jau bÅ«damas pilnametis. M. Z. ankstesniais nuosprendžiais bÅ«damas pilnametis nuteistas už 7 tyčinių nusikaltimų padarymÄ , iÅ¡ kurių du yra labai sunkÅ«s, nukreipti į žmogaus sveikatÄ ir gyvybę. NaujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ M. Z. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė ne tik turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir bÅ«damas recidyvistas, padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tik pradėjęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis vėl ėmėsi neteisėtos veiklos, dėl kurios yra nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Visai tai rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti M. Z. galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. 8.3. Prokuroras teigia, jog, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis pripažintas kaltu dėl tyčinio, baigto, labai sunkaus nusikaltimo siekiant turtinės naudos ir prieÅ¡ socialiai pažeidžiamus asmenis padarymo, be to, nusikaltimas turi tarptautinį elementÄ , padarytas organizuota grupe, į tai, kad M. Z. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo antraeilis, yra BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 dalyje numatytas pagrindas M.

Z. pripažinti pavojingu recidyvistu. 8.4. Prokuroras nurodo, kad, pripažinus Å¡iÄ aplinkybę, tikslinga peržiÅ«rėti nuteistajam M. Z. paskirtÄ bausmę, kuriÄ , atsižvelgiant į pernelyg ilgÄ bylos procesÄ , praÅ¡o skirti mažesnę nei skiriant pavojingam recidyvistui bausmę, t. y. laisvės atėmimÄ septyneriems metams.

9. Nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡oma peržiÅ«rėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , atsižvelgti į visus proceso pažeidimus ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis skunde nurodo, jog bylos procesas vyko daugiau nei septynerius metus. Trejus metus ir aÅ¡tuonis mėnesius jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, per šį laikÄ patyrė įvairius iÅ¡gyvenimus. Paleistas į laisvę, jis susirado darbÄ , sukÅ«rė Å¡eimÄ , turi tris mažamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir paskyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

10. Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 10.1. Nesutikdamas su nustatytomis jo nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, apeliantas teigia, jog kaltinime nepagrįstai nurodytos kelios organizuotos grupės. Be to, pasak nuteistojo, teisinga kaltinimo formuluotė dėl A. G. verbavimo bÅ«tų ta, kad jis nukentėjusiajam A. G. pasiÅ«lė daryti nusikaltimus, o jis (A. G.) tai suprato ir sutiko. 10.2. Nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka nuo 2011 m. balandžio 9 d. ir per šį laikÄ jis nebuvo išėjęs į laisvę, nusikalstamų veikų nedarė ir jose nedalyvavo, nukentėjusiųjų nepažinojo ir jų neiÅ¡naudojo, pinigų negavo.

Būdamas pataisos namuose, jis neturėjo teisės naudotis uždraustais daiktais, skambindavo iš taksofono. Liudytoja V. S. patvirtino, jog M. Z. pardavinėjo jos (V. S.) nupirktus telefonus. Tai buvo jo (M. Z.) verslas. Be to, jis (M. Z.) pats naudojosi telefonais, skambino šeimos nariams. Grynųjų pinigų už telefonus negavo, piniginiais reikalais rūpinosi V. S.. Aštuonis vienetus telefonų ,,Samsung“ V. S. nupirko M. Z. prašymu. Pinigus už parduotus telefonus ji nuteistajam pervesdavo į (duomenys neskelbtini) PN.

Kuo užsiiminėjo I. V., nuteistasis nežinojo. Jie buvo pažįstami, turėjo bendrų reikalų minėtame „telefonų versle”. Tai patvirtina telefoniniai įrašai (Nr. 2472, 2473, 2477, 2518, 2560, 2793, 2962, 4306, 6972, 7073, 7074). Apeliantas abejoja įrašų autentiškumu, tačiau jeigu jie buvo – tai jo teiginius patvirtina. Pažymi, jog kai kurių pokalbių laikas nurodytas ryte, o tai yra neįmanoma, nes pokalbiai pataisos namuose galimi tik vakare. Be to, apeliantas mano, jog pokalbiai yra sutrumpinti, išrinktas tik kaltinimui naudingas kontekstas.

Nuteistojo teigimu, nusikaltimus darantis asmuo pavardžių neminėtų, juo labiau tų asmenų nepažįstant. Pasak nuteistojo, pokalbio Nr. 2962 su I. V. metu („Nu, viskas aiÅ¡ku, sakau lauks žmogelis tada”), galėjo bÅ«ti kalbama apie telefonų verslÄ . Nuteistasis nesutinka, kad pokalbio Nr. 4306 su I. V. metu buvo kalbama apie tai, kad V. S., užverbuotas ir iÅ¡gabentas nusikalstamai veikai užsienio valstybėje vykdyti, blogai vykdė nurodymus, nesiorientavo užsienio valstybėje. Apeliantas pažymi, jog pokalbyje nėra minimos jokios pavardės. Be to, abejoja, ar per deÅ¡imt dienų asmuo galėjo bÅ«ti užverbuotas (pokalbis Nr. 2962, „lauks žmogelis tada”), iÅ¡vežtas į užsienį, suspėtų padaryti nusikaltimus, dėl ko jau bÅ«tų galima skųstis (pokalbis Nr. 4306).

Tuo labiau, kad 2013 m.balandžio 29 d. (po mėnesio) pokalbio Nr. 6972 metu I. V. nuteistÄ jį informavo, kad jau gabena V. S.. Aplinkybę, kad jis su I. V. buvo „verslo partneriai”, patvirtina pokalbis Nr. 7074 („uz realo pergale prieÅ¡ dortmunda. ir barsos pergale prieÅ¡ bayerna. čempionu liga.

1. i.. (duomenys neskelbtini)”). 10.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pokalbių įrašus tyrę specialistai pateikė tikėtinas išvadas, t. y. kad visi įrašai yra abejotini, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai. 10.4. Apeliantas taip pat teigia, jog nuosprendžio teiginys – „Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. Ž. ir M.” yra tik prielaida, nes jis (M.

Z.) neturi ir negalėjo turėti abonentinio telefono numerio.Tai yra tik protokolÄ suraÅ¡iusio asmens niekuo nepagrįsta nuomonė. 10.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ (t. 11, b. 1. 125-130) ir teigia, jog Å¡is nuosprendyje apraÅ¡ytas protokolas negali bÅ«ti vertinamas, grindžiant jo kaltę dėl jam inkriminuotos nuskalstamos veikos padarymo. 10.6. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis V. S., atsisakęs M. Z. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , bÅ«damas įsitikinęs, kad M.

Z. yra nekaltas. Tačiau apygardos teismas V. S. civilinį ieÅ¡kinį priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų, tame tarpe ir iÅ¡ M. Z.. Nuteistajam nesuprantamas teismo argumentas, kad pagal teisinį reglamentavimÄ bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai, kadangi nuosprendyje nenurodytas nei straipsnis, numatantis šį reglamentavimÄ , nei atitinkama teismų praktika. 10.7. Apeliaciniame skunde taip pat aptariamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 5 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, cituojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2009, Nr. 3K- 3-75/2010, Nr. 3K-7-375/2011), nurodomi sprendimai byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ bei NorkÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turi pagrindÄ konstatuoti minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus, o taip pat vertinti precedentinę reikÅ¡mę turinčius paminėtus teismų sprendimus ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 10.8. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl bausmės subendrinimo su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

11. Nuteistojo A. N. gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu A. N. paskirtÄ bausmę. 11.1. Gynėjos nuomone, skundžiamas nuosprendis A. N. atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anot gynėjos, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė objektyvumo ir teisingumo principus, nesilaikė BPK 305 straipsnyje įtvirtintų nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų. 11.2. Aptardama BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas bei skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl skiriamos bausmės, gynėja teigia, kad jos ginamajam A.

N. buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Nesutikdama su teismo nurodyta aplinkybe, kad nukentėjusieji jautėsi įbauginti, gynėja nurodo, kad, nors nuteistojo veikla buvo nusikalstama, ji padėjo iÅ¡gyventi sunkiai besiverčiančiai V. S. Å¡eimai, taip pat materialinės naudos turėjo ir kiti du nukentėjusieji. 11.3. Gynėja taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pernelyg ilgÄ bylos nagrinėjimÄ teisme. Apeliantė cituoja teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010, Nr.  2K-192/2011, Nr. 2K-102/2009, Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-172/2014, Nr. 2K-208-976/2019), taip pat aptaria Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenvcijos 6 straipsnio 1 dalį, BPK 2 straipsnį, 44 straipsnio 5 dalį.

Gynėja pažymi, jog nagrinėjamu atveju nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip septyneri metai. Gynėjos nuomone, procesas užsitęsė dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų nekokybiÅ¡ko darbo, o bÅ«tent dėl to, kad teismas buvo priverstas skirti audio įrašų ekspertizę, taip pat dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei teisėjų kaitos. 11.4. Be to, gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį nuteistajam A.

N., neįvertino ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenvcijoje įtvirtinto proceso reikÅ¡mės persekiojamam asmeniui kriterijaus. Bylos proceso metu A. N. ketverius metus ir 20 dienų iÅ¡buvo kardomajame kalinime. Toks ilgalaikis pagrindinių žmogaus laisvės ir teisių suvaržymas turėjo neigiamų pasekmių ne tik jam, bet ir jo Å¡eimai, artimiesiems bei visuomenei. Dėl ilgalaikio A. N. laisvės suvaržymo, neturint teisės į ilgalaikius pasimatymus, iÅ¡iro Å¡eima, nuteistojo tėvai, norėdami padėti sÅ«nui iÅ¡gyventi, siuntė siuntinius ir ilgÄ laikÄ buvo sunkioje materialinėje padėtyje.

A. N. buvo kalinamas neatitinkančiomis laisvės atėmimo vietoms keliamų reikalavimų sÄ lygomis. Priteista kompensacija buvo mažai reikÅ¡minga, palyginus su kalinimo blogose gyvenimo sÄ lygose metu patirtais iÅ¡gyvenimais. Gynėja pažymi, jog bylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimÄ , ar baudžiamasis procesas nebuvo pernelyg ilgas, ne tik kad gali, bet ir turi vertinti suėmimÄ ir jo trukmę, kaip svarbiÄ aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019). 11.5.

Gynėja nurodo, kad aplinkybė dėl pernelyg ilgo proceso Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas Å¡velninti bausmę sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvegus į nustatytÄ pernelyg ilgÄ bylos procesÄ , tai, kad dėl A. N. padaryto nusikaltimo neatsirado sunkios pasekmės, kad jis nusikalto, bÅ«damas neteistas, charakterizuojamas teigiamai, gynėja nurodo, kad A. N. paskirtoji bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama iki minimalios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo ketveriems metams bausmės.

12. Nuteistojo I. V. apeliaciniame skunde praÅ¡oma Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nukentėjusiųjų V. S., A. G., K. J. civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jam priklausančius 466,12 Lt (134 Eur) ir 30 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti ir laikyti, kad jis laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs. 12.1. Abejodamas nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje nuo 38 lapo trečiosios pastraipos iki 40 lapo pabaigos tekstas identiÅ¡kai sutampa su tekstu, kuris prasideda nuo 41 lapo pirmosios pastraipos iki 43 lapo Å¡eÅ¡tos pastraipos, nors pasikartojančioje teksto dalyje teismas ketino aptarti turto prievartavimo epizodÄ . 12.2.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis yra pripažintas kaltu dėl tęstinės veikos, susijusios su prekyba žmonėmis, padarymo. Tačiau apraÅ¡ydamas nusikalstamų veikų tęstinumÄ , teismas konstatavo, jog A. G. nuo 2013 m. balandžio iki 2013 m. gegužės 3 d. buvo užverbuotas, o 2013 m. gegužės 3 d. iÅ¡gabentas į VFR. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. buvo užverbuotas ir 2013 m. balandžio 4 d. iÅ¡gabentas į VFR V.

S.. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. sausio 30 d. buvo užverbuotas ir iÅ¡gabentas R. S.. Ketvirtas tęstinis epizodas inkriminuotas nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., susijęs su V. S. verbavimu ir gabenimu į VFR. Nuteistasis atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007, kurioje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos bei kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, Nr. 2K-717/2007, Nr. 2K-605/2007, Nr. 2K-148/2010, kuriose pasisakyta dėl pakartotinių nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ir nurodo, kad jam (I.

V.) inkriminuojami nusikaltimai laiko atžvilgiu yra nelogiÅ¡ki, nes pirmojo epizodo laikas yra vėlesnis, nei konstatuoti kiti trys epizodai, kurių padarymo laikas nuosprendyje nurodytas kaip ankstesnis už pirmÄ . Kitaip tariant, negalima padaryti vėliau nusikaltimo turint vieningÄ tyčiÄ daryti ankstesnius tokio pat pobÅ«džio nusikaltimus. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, I. V. teigia, jog skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas įtikinamu, teisėtu bei pagrįstu. 12.3. Aptardamas bendrininkavimo formos – organizuotos grupės sÄ vokÄ , nuteistasis nurodo, kad Å¡ioje byloje jis vienu atveju nuteistas organizavęs nukentėjusiojo verbavimÄ , kitu – už patį verbavimÄ , dar kitu – už sÄ lygų gabenimui sudarymÄ .

IÅ¡ nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokį vaidmenį jis (I. V.) turėjo organizuotoje grupėje. Nuteistasis pažymi, jog kaltinant asmenį dalyvavus organizuotoje grupėje, be kita ko, bÅ«tina įrodyti, kad jis suvokė, jog priklauso organizuotai grupei ir norėjo daryti nusikaltimus. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje jokie organizuotos grupės požymiai, skiriantys jÄ nuo paprastos bendrininkų grupės, neatskleisti, tik formaliai deklaruota, kad tokia organizuota grupė egzistavo. 12.4. Be to, nuteistasis teigia, jog nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jo ir kitų nuteistųjų susitarimas organizuoti prekybÄ Å¾monėmis, nenurodyta kada, kur ir kokiu bÅ«du jis (I.

V.) tariamai susitarė su M. Z. daryti nusikaltimus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas tiriamu laikotarpiu buvo laisvėje, o M. Z. – atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) PN. Taip pat nuteistajam neaiÅ¡ku, koks tokio susitarimo turinys, kokiu bÅ«du kiti bendrininkai apie tariamÄ susitarimÄ sužinojo, nenurodyti ir duomenys, leidžiantys daryti tokias iÅ¡vadas. Antai pirmajame ir antrame epizoduose teismas konstatavo, jog I. V. 2013 m. kovo 22 d. su M. Z. užmaskuota forma susitarė verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavo prekybÄ Å¾monėmis.

Trečiame - Å¡eÅ¡tame epizoduose teismas nurodė, jog I. V. su kitais bendrininkais vykdė bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Pasak nuteistojo, iÅ¡ nurodytų iÅ¡vadų neaiÅ¡ku, kokį susitarimÄ teismas turėjo omenyje trečiame - Å¡eÅ¡tame epizoduose. Jei tai tas pats 2013 m. kovo 22 d. susitarimas, įvardintas pirmame - antrame epizoduose, tai akivaizdu, kad trečio epizodo veika su R. S., padaryta dar iki tariamo susitarimo buvimo.

Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje tik formaliai konstatuotas užmaskuoto susitarimo tarp I. V. ir M. Z. bei tarp I. V. ir A. N. organizuoti prekybÄ Å¾monėmis buvimas, tačiau duomenys, kurie patvirtintų tokias teismo iÅ¡vadas, nurodyti nebuvo. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad susiraÅ¡inėjimas ar pokalbiai yra susijęs su nusikalstamos veikos planavimu, aptarimu, konspiracija, vaidmenų pasiskirstymu ir pan.. Apelianto nuomone, teismas byloje esančių susiraÅ¡inėjimų bei pokalbių padrikas frazes dirbtinai pritempė prie kaltinimo, kadangi nei pokalbiuose, nei susiraÅ¡inėjimuose nėra nė karto atvira, užmaskuota ar kitokia forma paminėta Vokietija, nusikaltimai, žmonių verbavimas, gabenimas, kokie nors nukentėjusiųjų duomenys.

Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad į bylÄ pateiktų pokalbių numeracija nėra iÅ¡tisinė. Apeliantas neatmeta tikimybės, kad pareigÅ«nų neįdėti pokalbiai turėjo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, paneigiančiÄ pareikÅ¡tus kaltinimus. 12.5. Toliau skunde aptardamas BK 147 straipsnio dispozicijÄ , apeliantas nurodo, jog nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nedetalizuota, kokie konkrečiai duomenys patvirtina teismo nustatytÄ nuteistojo vaidmenį konkrečiame prekybos žmonėmis epizode. Remdamasis BPK 305 straipsnio nuostatomis nuteistasis teigia, jog iÅ¡ teismo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kada, kur, su kuo ir kokiomis aplinkybėmis jis susitarė daryti nusikaltimus. 12.6.

Pirmame epizode teismas nurodė, jog vykdydami I. V. ir M. Z. 2013 m. kovo 22 d. užmaskuotos formos susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti, A. N. informavo I. V. apie tai, jog A. B. iÅ¡gabeno nukentėjusįjį A. G. į užsienį, o jis (I. V.) savo ruožtu Å¡iÄ informacijÄ perdavė M. Z.. Å iuos nuteistojo veiksmus teismas vertino kaip verbavimÄ pasinaudojus nukentėjusiojo pažeidžiamumu. Aptardamas verbavimo sÄ voka, nuteistasis teigia, jog teismo nustatytos faktinės aplinkybės – informacijos apie nukentėjusiojo iÅ¡gabenimÄ perdavimas, neatitinka verbavimo pasinaudojus asmens pažeidžiamumu sÄ vokos. 12.7.

Be to, nuteistasis teigia, jog epizode dėl nukentėjusiojo V. S. prekybos organizavimo, teismas iÅ¡dėstė kitų nuteistųjų veiksmus, t. y. kaip A. N. susisiekė telefonu su S. Ž., paskambino nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR, susitikimo metu perdavė jam pinigus, informavo S. Ž. apie V. S. iÅ¡gabenimÄ , savo ruožtu S. Ž. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti grupės nariai jį iÅ¡naudotų sukčiavimams daryti. Nuteistajam neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė jo veika organizuojant V.

S. verbavimÄ , gabenimÄ bei perleidimÄ kitiems asmenims. 12.8. Apeliantas taip pat teigia, jog trečiame epizode konstatavus, kad I. V. su A. N., nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. sausio 30 d. veikdami organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, vykdė bendrÄ susitarimÄ , nenurodyta, koks tai susitarimas, kada, su kuo, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo, kokios menamo susitarimo ribos. Akivaizdu, kad prieÅ¡ tai teismas nurodė apie I. V. ir M. Z. vėlesnį, t. y. 2013 m. kovo 22 d. tariamÄ susitarimÄ vykdyti prekybÄ Å¾monėmis.

Toliau Å¡iame epizode teismas nurodė, kad I. V. su A. N. susitiko su nukentėjusiuoju R. S., panaudojant apgaulę pasiÅ«lė gerai apmokamÄ darbÄ VFR neįvardindami tikrojo darbo pobÅ«džio, tokiu bÅ«du pasinaudodami nukentėjusiojo pažeidžiamumu, užverbavo jį nusikalstamoms veikoms VFR daryti. Nuteistasis pažymi, jog apgaulės panaudojimas pasireiÅ¡kia tyčiniu nukentėjusiojo suklaidinimu, siekiant, kad jis elgtųsi taip, kaip nori kaltininkas. Tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam R.

S. asmuo, vardu D., su kuriuo jis bendravo telefonu, pasiÅ«lė važiuoti į VokietijÄ užsidirbti. Pats R. S. nurodė, kad pirmojo susitikimo metu jam A. N. paaiÅ¡kino, kÄ reikės Vokietijoje daryti, t. y. nueiti į namÄ , pasakyti tai, kÄ nurodys telefonu paskambinęs asmuo, paimti pinigus ir iÅ¡eiti, sėsti į automobilį ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ miestelio. Taigi, iÅ¡ tokių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis negalėjo nesuprasti, kokiu tikslu važiuoja į VokietijÄ , todėl teismo iÅ¡vada, jog prieÅ¡ R.

S. buvo panaudota apgaulė, kuri pasireiÅ¡kė gerai apmokamo darbo siÅ«lymu VFR neįvardijus tikrojo darbo pobÅ«džio, prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams. Å ios iÅ¡vados nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. 12.9. Aptardamas ketvirtÄ jį epizodÄ , nuteistasis teigia, kad jame taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo veiksmai pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu ar priklausomumu, o taip pat grasinimai nukentėjusiajam ir jo Å¡eimai, nes tokie grasinimai inkriminuoti A. N.. Pasak nuteistojo, duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jis (I.

V.) yra kaip nors susijęs su A. N. inkriminuotu grasinimu susidoroti 2012 m., byloje nėra. 12.10. Aptardamas kaltinimÄ dėl sÄ lygų nukentėjusiojo gabenimui į VFR nusikaltimams daryti sudarymÄ , apeliantas nurodo, jog iÅ¡ 2014 m. sausio 30 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jis (I. V.) kalba su nenustatytu vyru apie automobilius, tačiau pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡is pokalbis yra susijęs su automobilio, skirto gabenti užverbuotus asmenis, įsigijimÄ , nėra.

Byloje nustatyta, kad automobilis, kuriuo V. S. tariamai buvo gabenamas į VFR, yra „AUDI A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ minėtame protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo kalbama apie automobilius ,,Å koda”, ,,VW Passat”, KaravanÄ , ,,Rover”, LimuzinÄ , ,,Audi”, tačiau automobilis ,,AUDI A4” bei valstybiniai numeriai neminimi. Nukentėjusysis V. S. parodė, kad į VFR jis buvo vežamas „VW Passat”, „Audi”, „Opel Zafira” markių automobiliais, tačiau jų valstybinių numerių nurodyti negalėjo.

I. V. nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam gabenti skirtu automobiliu rūpinosi nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., o R. S. su nukentėjusiuoju V. S. išvyko į VFR 2013 m. gegužės 26 d. 2013 m. rugppjūčio 26 d. Transporto priemonių draudikų biuro pažyma patvirtina, kad R. S. automobilį „Audi A4” civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. liepos 13 d. ir nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d.

Apelianto nuomone, neatlikta Å¡ių duomenų analizė įtakojo nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad I. V. rÅ«pinosi automobiliu ir jo perdavimu R. S. ir tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas nukentėjusiojo gabenimui į VFR, nes neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilis negalėjo važiuoti į užsienio valstybę. 12.11. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å¡eÅ¡tojo nusikalstamos veikos epizodo, taip pat nepagrįstos jokiais bylos duomenimis.

Apeliantas pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, tuo tarpu Å¡ioje byloje patikimų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo I. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nėra. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas. 12.12. Nuteistasis I. V. taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės prievartavus nukentėjusiojo K. J. turtÄ .

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nuteistasis teigia, jog prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, pokalbyje Nr. 7932 nėra įvardijama pinigų suma, kuriÄ K. J. turėjo gražinti, taip pat nėra įvardijama, kad nukentėjusysis turi perduoti pinigus už tai, kad atsisakė važiuoti į VFR. Anot nuteistojo, kituose dviejuose pokalbiuose Nr. 8292 ir 8329, tiek jo (I. V.), tiek A. N. balsų tapatumas yra tikėtinas, todėl teismo iÅ¡vados nepagrįstos objektyvais įrodymais. 12.13.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas T. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad byloje yra ne visi pokalbiai, o tik tie, kurie, jo asmenine nuomone, turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, byloje nesantys pokalbiai yra sunaikinti. Remdamasis byloje esančių pokalbių seka (po pokalbio Nr. 7932, kitas pakalbis yra Nr. 8008, kitas Nr. 8292, kitas Nr. 8329 ir t. t.), I. V. daro prielaidÄ , jog į bylÄ nepateikti pokalbiai yra reikÅ¡mingi gynybai. Tikėtina, jog iÅ¡ byloje nesančių pokalbių galima buvo daryti prielaidÄ , kad pats K.

J. pažadėjo gražinti didesnę nei prievolė sumÄ už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ , t. y. skolÄ su procentais. Nurodytų aplinkybių kontekste nuteistasis teigia, jog telefoniniai pokalbiai nėra objektyvus ir patikimas įrodymų Å¡altinis, ir prieÅ¡tarauja BPK 20 straispnyje numatytai įrodymų teisėtumo sÄ vokai. 12.14. Apeliaciniame skunde aptardamas turto prievartavimo bei kvalifikuoto savavaldžiavimo dispozicijas, nuteistasis taip pat teigia, jog nagrinėjamu atveju jei ir buvo reikalaujama perduoti pinigus grasinant, tai duomenų, kad jis (I.

V.) reikalavo didesnės nei skola sumos, nėra. 12.15. Apeliaciniame skunde nesutinkant su teismo paskirta bausme, nuteistasis I. V. teigia, jog skirdamas bausmę teismas neįvertino visų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui, o bÅ«tent tai, kad nuteistasis turi mažametę dukrÄ , iÅ¡laiko jÄ , dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” instaliuotoju, gauna legalų užmokestį, moka mokesčius, padeda garbingo amžiaus tėvams. Be to, neatsižvelgta į tai, jog nuo nuteistajam inkriminuoto paskutinio nusikaltimo praėjo pakankamai ilgas, t. y. daugiau kaip septyneri metai, ir Å¡iuo laikotarpiu I.

V. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, jį charakterizuoja itin teigiamai, ir yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę. Pasak nuteistojo, būtina įvertinti ir tai, kad jis beveik ketverius metus buvo suimtas nepriėmus jokios procesinio sprendimo dėl jo kaltės.

13. Nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį dalyje, kuria A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir A. B. atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. B. kaltas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 13.1.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, gynėja teigia, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas A. B. teises bei sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, gynėja teigia, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 13.2.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja aptardama BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, ir cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-79-976/2016, Nr. 2K-7-174-303/2019 bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimus, teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka nei apkaltinamojo nuosprendžio formai, nei turiniui keliamų reikalavimų. 13.3.

Gynėja nurodo, jog iš A. B. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis buvo kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje padarymu, tuo tarpu kiti šioje byloje nuteisti asmenys buvo kaltinami kelių (A. N. – dešimties, I. V. – šešių, M. Z. – dviejų, S. Ž. – dviejų) atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Aprašydamas nusikalstamos veikos dėl prekybos žmonėmis padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas visų nuteistųjų padarytas veikas (viso dešimt epizodų) aprašė bendrai visiems nuteistiesiems, tame tarpe ir A.

B., kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodydamas, kad „A. N., I. V., A. B. su (duomenys neskelbtini) PN, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z. ir S. Ž. bei asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tai yra R. S. ir A. L., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo bei teismo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2013 m. liepos 22 d., skirtingais laiko tarpais, turint tikslÄ bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingÄ vaidmenį, iÅ¡ anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti” ir toliau iÅ¡dėstydamas visų deÅ¡imties nusikalstamų veikų epizodų padarymo faktines aplinkybes.

Gynėja pažymi, kad byloje esant keliems kaltinamiesiems, kiekvienam jų gali bÅ«ti inkriminuoti tik tie nusikalstamos veikos epizodai, kuriuose jie betarpiÅ¡ku dalyvavo ir tik Å¡iuose, kiekvienam kaltinamajam inkriminuotuose nusikalstamos veikos epizoduose, jų veika gali bÅ«ti pripažinta tęstine. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas A. B. inkriminavo ne tik tÄ nusikalstamos veikos epizodÄ kurio dalyvavime jis buvo kaltinamas, tačiau iÅ¡ esmės konstatavo, kad A. B. dalyvavo visų deÅ¡imties nusikalstamų veikų epizodų, vykusių laikotarpiu nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. liepos 22 d., ir pripažintų viena tęstine nusikalstam veika, padaryme.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neteisėtai iÅ¡plėtė kaltinimo ribas, A. B. praktiÅ¡kai suformulavo naujÄ kaltinimÄ , taip pažeisdamas A. B. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tuo pačiu suprasti, dėl ko yra nuteistas, o tuo pačiu ir jo teisę į gynybÄ . 13.4. Be to, gynėja nurodo, jog nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytos viena kitai prieÅ¡taraujančios aplinkybės. ApraÅ¡ant epizodÄ dėl A. G. gabenimo į VFR nurodyta, kad A. B. su kitais organizuotos grupės nariais vykdė 2013 m. kovo 22 d.

I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, tuo tarpu nuosprendžio nustatomosios dalies pradžioje nurodyta, kad A. B. su kitais organizuotos grupės nariais iÅ¡ anksto susitarė daryti nusikalstamas veikas nuo 2012 m. rudens. Todėl nėra aiÅ¡ku, kada ir koks susitarimas buvo sudarytas ir vykdomas. Be to, A. G. verbavimo ir gabenimo į VRF epizodas, vykęs laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., bendroje vienoje tęstinėje veikoje buvo apraÅ¡ytas kaip pirmasis, toliau nurodant, kad kiti Å¡ioje byloje kartu nuteisti asmenys, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ nusikalstamus veiksmus atliko ankščiau, pavyzdžiui nuo 2012 m. rudens, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. (trečias, septintas, aÅ¡tuntas ir devintas epizodai), nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 27 d. (deÅ¡imtas epizodas), nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d. (ketvirtas epizodas).

Gynėjai nesuprantama, kaip nusikalstamus veiksmus laiko atžvilgiu galima tęsti ankščiau, negu jie buvo pradėti. Gynėjos nuomone, toks nenuoseklus, nelogiškas nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. 13.5. Be to, gynėja teigia, jog nuosprendžio motyvuojamoji dalis taip pat nebuvo surašyta kaip to reikalauja baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepateikė nei argumentuotos įrodymų analizės, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei išvadų.

Teismo motyvai dėl visų dešimties prekybos žmonėmis epizodų išdėstyti trijuose puslapiuose, teismas įrodymų dėl kiekvieno atskiro prekybos žmonėmis epizodo atskirai nevertino, nuosprendyje juos išdėstė taip, lyg būtų buvusi padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, o ne susidėjusi iš atskirų savarankiškų nusikalstamos veikos sudėtinių dalių (epizodų). Nuosprendyje nėra jokių nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, kodėl kaltinamųjų, tame tarpe ir A.

B., veika kiekviename atskirame epizode atitinka prekybos žmonėmis sudėtį. Teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje privalo aiÅ¡kiai nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, kurių pagrindu galima padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ dėl kaltininko (-ų) veikos kvalifikavimo, tačiau motyvų, kodėl A. B. veika atitinka BK 147 straipsnį, skundžiamame nuosprendyje, nėra. Nei nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nei motyvuojamoje dalyje nėra konstatuota, kad A. B. padarė BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad jo veiksmai atitinka Å¡io straipsnio sudėtį.

Gynėjos nuomone, nuosprendis, kuriame nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo iÅ¡vadas, analizės ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir iÅ¡vadų, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgdama į tai, jog nuosprendyje vien tik iÅ¡dėsčius įrodymus ir praktiÅ¡kai neatlikus jų analizės, neatskleidus jų tarpusavio ryÅ¡io, kad iÅ¡ jų analizės logiÅ¡kai iÅ¡plauktų A. B. kaltę patvirtinančios iÅ¡vados, neįvertinus įrodymų ir nesuraÅ¡ius iÅ¡samių BK 147 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo motyvų, taip pat nenurodžius, kokie konkrečiai įrodymai atkleidžia BK 147 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimÄ A.

B. veikoje, gynėja teigia, jog buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuotatos, reglamentuojančios nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , Å¡ie esminiai pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas A. B. teises bei sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 13.6. Aptardama BK 147 straipsnio dispozicijÄ bei cituodama kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014, gynėja nurodo, kad A. B. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino.

Pastarasis parodė, kad iÅ¡ kaltinamųjų pažįsta A. N.. 2013 m. pavasarį labai dažnai, praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ važinėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyveno jo draugė, dabartinė žmona V. B.. Žinodamas, kad jis dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas A. L. paprašė jo nuvežti jį (A. L.) kartu su dviem draugais, kurių jis (A. B.) nepažinojo, į (duomenys neskelbtini). KitÄ dienÄ važiuojant į (duomenys neskelbtini), A.

L. su draugais kalbėjo, kad ruoÅ¡iasi važiuoti į užsienį. Nuteistasis jų pokalbyje nedalyvavo, vairavo automobilį. Minėtus asmenis nuvežė iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Jokių telefonų ar pinigų jis nė vienam iÅ¡ jų nedavė, iÅ¡naudoti nieko neketino ir laisvės niekam jokiu bÅ«du neapribojo. Tuo laikotarpiu jis užsiiminėjo naudotų automobilių detalėmis, tai yra Vokietijos automobilių laužynuose pirkdavo senus automobilius, jų dalis ir, parvežęs į LietuvÄ , perparduodavo.

Jis serga piktybine kraujo liga, inkriminuojamu laikotarpiu jo sveikatos bÅ«klė buvo labai prasta, neseniai buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, todėl jis pats vykti į VokietijÄ nebegalėjo, jo praÅ¡ymu automobilius parvarydavo kiti asmenys. 13.7. Gynėja nurodo, jog nepaisant to, kad pagal BPK 20 straipsnio prasmę kaltinamojo (nuteistojo, iÅ¡teisintojo) parodymai taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, kurio įrodomoji vertė nėra menkesnė už kitus įrodymus, pirmosios instancijos teismas Å¡ių A.

B. parodymų visiškai neanalizavo, dėl jų vertinimo nuosprendyje nieko nepasisakė, tarsi jų byloje nebūtų, nuosprendyje tik deklaratyviai nurodydamas, kad „nors kaltinamieji kategoriškai neigia jiems inkriminuojamus kaltinimus, jų kaltę dalyvavimu prekyboje žmonėmis patvirtina nukentėjusiųjų R. S., V. S., A. G. parodymai duoti teisme, ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti telefoninių pokalbių įrašuose ir bylos dokumentuose”.

Å ių iÅ¡vardintų įrodymų Å¡altinių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, bÅ«tent kuris iÅ¡ jų ir kaip konkrečiai patvirtina A. B. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. 13.8. Gynėja taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų įraÅ¡ai patvirtina, kad nuteistųjų tarpusavio santykiai nėra atsitiktiniai ar kad jie buvo mažai pažįstami asmenys, kad nusikalstama veika iÅ¡ anksto buvo kruopščiai planuojama. Gynėja pažymi, kad byloje nėra nė vieno A.

B. pokalbio su M. Z. ar S. Ž., todėl nėra aiÅ¡ku, kokius pokalbius tarp I. V., M. Z. ir A. B. ar A. N., I. V., A. B., S. Ž. teismas turėjo omenyje. Gynėja nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis, jog telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad A. N. su A. B. derino K. J. ir A. G. gabenimÄ , kontrolę, aptarinėjo iÅ¡kilusias problemas, iÅ¡kilusias problemas dėl iÅ¡gabentų asmenų tarpusavyje aptarinėjo ir sprendė ir I. V. su A. B.. Gynėja atkreipia dėmesį, jog nei A. B., nei kiti kaltinamieji pokalbių turinio nepaaiÅ¡kino.

Teismas skundžiamame nuosprendyje detalios telefoninių pokalbių turinio analizės taip pat neatliko, tik nurodė eilę telefoninių pokalbių numerių iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jog fiksavimo ir kaupimo protokolų. Gynėja pažymi, kad protokoluose užfiksuotos pareigūnų pastabos teismų praktikoje vertinamos tik kaip subjektyvios pareigūnų interpretacijos, išvados, kaip pareigūnai asmeniškai suprato pokalbių turinį, bet ne faktiniai duomenys, patvirtinantys kokias nors reikšmingas bylai aplinkybes (pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-318/2019). Remdamasi nurodyta teismų praktika gynėja daro iÅ¡vada, jog protokoluose užfiksuotos pareigÅ«no T. G. pastabos yra subjektyvios A. B., A. N., I. V. telefoninių pokalbių turinio interpretacijos, bet ne faktiniai duomenys, kurie objektyviai gauti atlikus telefoninių pokalbių fiksavimÄ bei turinio kontrolę ir kurie galėtų bÅ«ti vertinami, kaip patvirtinantys A. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Gynėja pažymi ir tai, kad nei A. B., nei A. N. nebuvo kaltinami dėl K. J. gabenimo ar kontrolės, todėl gynėjai nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jie tarpusavyje derino Å¡io asmens gabenimÄ . Be to, gynėja atkreipia dėmesį, kad telefoniniai pokalbiai tarp A. B. ir I. V. 2013 m. gegužės 30 d. ir 31 d., tai yra jau pasibaigus nusikalstamai veikai, kurios padarymu buvo kaltinamas A. B.. IÅ¡ Å¡ių užfiksuotų pokalbių matyti, kad I. V. paskambinus A. B., pastarasis net nesuprato su kuo kalba, I.

V. paklausus ar žino, su kuo kalba, A. B. atsako, kad „nelabai”, o I. V. paaiÅ¡kinus, kad „či, kur važiavom tada kartu. Atsimeni?”, A. B. tik kažkÄ neaiÅ¡kiai numykia „ai. Nu, nu” (įraÅ¡as Nr. 3267). IÅ¡ A. B. pokalbių su A. N. matyti, kad pokalbiai yra buitinio lygmens, juose nėra jokių užuominų apie prekybÄ Å¾monėmis, juolab, kad teismas nuosprendyje taip pat nenurodė, kokios Å¡iuose pokalbiuose užfiksuotos frazės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jų bendravimas buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu.

Gynėjos nuomone, svarbu paminėti ir tai, kad byloje nėra pateiktos buvusių telekomunikacinių įvykių suvestinės, iš kurių matytųsi, kad tokie pokalbiai tarp byloje minimų abonentinių numerių iš tiesų egzistavo, taip pat iš kurių matytųsi visų telekomunikacinių įvykių eiga, visi įeinantys bei išeinantį skambučiai tarp reikšmingų abonentų. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas šiuos pokalbius klausęs ir protokolus rašęs pareigūnas T. G. parodė, kad teismui pateikti ne visi pokalbiai, o tik tie, kurie jam pasirodė reikšmingi.

Gynėjos nuomone, negali bÅ«ti atmetama tikimybė, jog pareigÅ«nai selektyviai atrinko tik tuos pokalbius, kurie yra naudingi kaltinimui, ir specialiai nepateikė tų pokalbių, naudingų kaltinamųjų gynybai, galinčių paneigti pateiktus kaltinimus. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste gynėja daro iÅ¡vadÄ , jog A. B. kitų byloje kaltintų asmenų, iÅ¡skyrus A. N., nepažinojo, su jais nebendravo, jokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių derinti negalėjo ir nederino. Pasak gynėjos, prieÅ¡ingos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia bylos aplinkybių analize ir įrodymų vertinimu. 13.9.

Be to, nuteistojo gynėja nurodo, kad A. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo iÅ¡ esmės pagrįsta vien nukentėjusiojo A. G. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai, kuriems teismas skyrė pabrėžtinai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , iÅ¡ esmės yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis. 13.10. Gynėja cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017 ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikė parodymų patikimumo vertinimo reikalavimų, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo nukentėjusiojo A.

G. parodymų chronologijos, nuoseklumo dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, jų atitikimo kitiems bylos duomenims. Nesutikdama su teismo teiginiu, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina duomenys iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, gynėja nurodo, jog Å¡ie duomenys iÅ¡ esmės patvirtina tik aplinkybę, kad A. G. ir P. J. buvo iÅ¡vykę į VokietijÄ , tačiau nepatvirtina A. G. parodymų, kad A. B. davė P. J. 500 Eur ir abiems po telefonÄ bei kelias iÅ¡ankstinio apmokėjimo korteles.

A. B. kategoriÅ¡kai neigė davęs pinigus ir telefonus, to nepatvirtino ir atsisakęs duoti parodymus A. L.. Vienintelis asmuo, galintis patvirtinti arba paneigti A. G. parodymus yra P. J., tačiau jis Å¡ioje byloje apklaustas nebuvo. Apeliantė pažymi, jog gynyba keletÄ kartų prašė apklausti P. J., tačiau to padaryti nepavyko. Nagrinėjant bylÄ teisme, prokuroras pateikė duomenis, kad P. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) Respublikoje nuo 2015 m. liepos 15 d. ir į laisvę gali bÅ«ti paleistas ne ankščiau kaip 2018 m. gegužės 22 d.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, jog apklausti P. J. nėra galimybės. Gynėja, cituodama kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, teigia, jog gavęs duomenų, kad bylai reikÅ¡mingus parodymus galintis duoti liudytojas atlieka laisvės atėmimo bausmę kitoje Europos SÄ jungos valstybėje, pirmosios insatancijos teismas galėjo organizuoti jo apklausÄ nuotoliniu bÅ«du arba kreiptis dėl Europos tyrimo orderio. AntrÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apygardos teisme, P. J. jau buvo grįžęs į LietuvÄ , tačiau teismas vėl nedėjo maksimalių pastangų dėl jo apklausos.

Gynėja daro iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du A. G. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. G. parodymai yra patikimi. Juo labiau, kad A. G. parodymai dėl kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių proceso metu ne kartÄ kito. 13.11. Be to, gynėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vados, kad A. G. atžvilgiu buvo pasinaudota jo pažeidžiamumu ir panaudota apgaulė, nepagrindė byloje nustatytų aplinkybių analize ir surinktų įrodymų vertinimu. Gynėja cituoja kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-697/2019 ir teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie objektyvÅ«s duomenys, kuo remiantis A.

G. gali bÅ«ti priskiriamas pažeidžiamų asmenų kategorijai, neindividualizuotas pastarojo pažeidžiamumas. Gynėja nurodo, jog byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad A. G. materialinė padėtis buvo sunki ir, kad tai galėjo nulemti nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymÄ . Bylos duomenimis, A. G. yra jauno darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jis turi kokiÄ nors negaliÄ , kad dėl ligos ar kitokių objektyvių priežasčių negali dirbti. Nukentėjusysis parodė, kad turi įgijęs buhalterinės apskaitos specialybę ir neblogai moka kelias užsienio kalbas (anglų ir rusų).

Gynėjos nuomone, A. G. neturėjo jokių kliūčių įsidarbinti ir taip pakeisti savo materialinę padėtį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent paties A. G. sÄ moningi veiksmai, jo nenoras dirbti, lėmė jo turtinę padėtį, kuri, akivaizdu, nebuvo sunki, nes nukentėjusysis gyveno pas tėvus jų iÅ¡laikomas, ir tai neskatino jo aktyviai ieÅ¡koti kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. buvo tokioje situacijoje, kuriÄ bÅ«tų buvę galima apibÅ«dinti kaip „be iÅ¡eities”.

Nukentėjusysis suaugęs asmuo, nei materialiniu ar visuomeniniu statusu, nei išsilavinimu, nei fizinės ar psichinės sveikatos būkle socialiai pažeidžiamoms grupėms akivaizdžiai nepriklauso. A. G. socialinė padėtis, išsilavinimas ir kitos aplinkybės neišskiria jo iš bendraamžių, byloje nėra duomenų, kad jis buvo socialinėje atskirtyje, turėjo didelių turtinių įsipareigojimų, išlaikytinių ar panašių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti nuo jo valios nepriklausoma sunkia materialine padėtimi. 2011 m. balandžio 5 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (toliau – Direktyva) pasinaudojimas pažeidžiamumu paaiÅ¡kintas kaip padėtis, kai atitinkamas asmuo neturi tikro ar priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti prievartai. Pagal teismų praktikÄ pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiÅ«lymÄ .

Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo iÅ¡naudojimui faktÄ kaip bÅ«dÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ skurdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473-942/2016, Nr. 2K-173-693/2018, Nr. 2K-288-648/2018). Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju gynėjai kyla klausimas, ar A. G. dėl neva sunkios jo materialinės padėties neturėjo realaus ar kito jam priimtino pasirinkimo kaip tik priimti pasiÅ«lymÄ vykti atostogauti. Gynėja mano, jog tokį veikos padarymo bÅ«dÄ bÅ«tų galima inkriminuoti, jeigu A.

G. bÅ«tų pasiÅ«lytas darbas, galimybė užsidirbti ir jis dėl sunkios materialinės padėties nebÅ«tų turėjęs kito pasirinkimo, kaip tik tokį pasiÅ«lymÄ priimti, tačiau ne siÅ«lymas vykti atostogauti. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantė daro iÅ¡vadÄ , jog pasinaudojimas A. G. pažeidžiamumu dėl sunkios jo materialinės padėties kaip pastarojo valios palenkimo bÅ«das inkriminuotas visiÅ¡kai nepagrįstai, nukentėjusiojo laisvė pasirinkti važiuoti ar ne, suvaržyta nebuvo.

Be to, gynėja neįžvelgia ir apgaulės, kaip A. G. valios palenkimo bÅ«do, panaudojimo. Apeliantė, cituodama teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, Nr. 2K-283-458/2019, Nr. 2K-188-719/ 2019, Nr. 2K-278-697/2019), pažymi, kad bylos duomenimis, nukentėjusysis yra pakankamai iÅ¡silavinęs žmogus, todėl pastarojo elgesys, kad jam pasiÅ«lius neva kaip geram pažįstamam nemokamai paatostogauti Vokietijoje, jis su tokiu pasiÅ«lymu sutiko, nesiaiÅ¡kindamas tikrojo kelionės tikslo, prieÅ¡tarauja elementariai logikai.

Gynėja atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, jog (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje jis, P. J. ir A. L. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o juos atvežęs vairuotojas (A. B.), iÅ¡ karto iÅ¡važiavo. A. L. jiems su P. pradėjo pasakoti, kad nuvažiavus į VokietijÄ jiems skambins žmogus, kuris pasakys, kur jie turi važiuoti ir kÄ paimti. Dar A. L. jo paklausė, kokiÄ didžiausiÄ sumÄ pinigų jis laike rankose, nukentėjusiajam atsakius, kad 2 000 litų, pasakė, jog laikys daugiau.

Taip pat A. L. jiems sakė, kad jei pagaus policija, bėgti nieko nesakius ir nieko nepasakojus. Duodamas parodymus teisiamųjų posėdžių metu, A. G. dėl aplinkybės, kada sužinojo tikrÄ jį kelionės tikslÄ , nuolat painiojosi. 2015 m. balandžio 15 d. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ pradžių paaiÅ¡kino, jog P. J. jam viskÄ papasakojo autobuse, jiems jau bÅ«nant Lenkijoje, vėliau nurodė, kad viskÄ suprato tik Vokietijoje, patvirtino, kad bet kuriuo momentu turėjo galimybę iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso ir grįžti atgal. 2017 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡ pradžių parodė, kad tai, kÄ jam reikės daryti Vokietijoje, jis suprato tik tada, kai autobusas kirto sienÄ , jo bendrakeleivis P. J. jam tada viskÄ detaliau paaiÅ¡kino, kad turės daryti nusikaltimÄ â€“ paimti iÅ¡ žmonių pinigus.

Vėliau, tos pačios apklausos metu parodymus pakeitė ir parodė, kad A. L. jau belipant į autobusÄ jam paaiÅ¡kino, kokiu tikslu jis važiuos, paaiÅ¡kino, kad jis turės važiuoti pas žmones ir paimti pinigus. Toks nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir prieÅ¡taringumas gynėjai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad važiavimo į VokietijÄ tikrÄ jį tikslÄ A. G. žinojo, dar bÅ«damas Lietuvoje, jis aiÅ¡kiai suprato, kur ir kokiu tikslu važiuoja, todėl jokia esminė apgaule jo atžvilgiu panaudota nebuvo, apgaulės požymio Å¡iuo atveju nėra, o nuosprendyje įvardintas Å¡is nukentėjusiojo valios palenkimo bÅ«das neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. 13.12.

Gynėja taip pat atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ A. B. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad jame neatskleistos aplinkybės, kada, kur ir kokiu bÅ«du buvo suvaržyta nukentėjusiojo A. G. laisvė, nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neteko galimybės pasirinkti savo buvimo vietos ar elgesio varianto, kokiu bÅ«du buvo kontroliuojamas. Gynėjos nuomone, toks kaltinimas prieÅ¡taravo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir suvaržė A. B. teisę į gynybÄ . 13.13. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog kaltinime minimu laikotarpiu S. Ž., kurio kontrolei neva buvo perduotas nukentėjusysis A.

G., atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Dėl Å¡ios priežasties gynėjai nesuprantama, kokiu bÅ«du A. G. galėjo bÅ«ti perduotas pastarojo kontrolei, kokiu bÅ«du S. Ž. galėjo jį kontroliuoti, kokiu bÅ«du telefonu galėjo bent dalinai riboti nukentėjusiojo galimybę judėti ar galimybę pasirinkti savo elgesio variantÄ . Teismo nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo perduotas S. Ž. kontrolei ir Å¡is toliau telefonu iki 2013 m. gegužės 8 d. nukentėjusįjį kontroliavo, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad yra užfiksuota daugybė telefoninių pokalbių, tame tarpe ir S. Ž., tačiau nė viename nėra jokių duomenų, apie tai, kad S. Ž. skambino A. G. ar P. J. ir pastariesiems nurodinėjo, kÄ reikia daryti ar kaip nors kitaip juos kontroliavo. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam niekas telefonu neskambino ir jokių nurodymų, kÄ jis turi daryti, nedavė. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad tokios kontrolės faktÄ patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pažyma.

Nesutikdama su Å¡iuo prokuroro teiginiu, gynėja nurodo, kad aptariama pažyma yra netiksli. Pažymoje nurodytas telefono numeris, kurį neva su savimi turėjo P. J. ir A. G., ir iÅ¡ kurio jie gavo žinutę su senyvo amžiaus asmens adresu, sutampa. Vadinasi, jie gavo žinutę iÅ¡ to paties telefono numerio, kurį turėjo su savimi. Be to, nei iÅ¡ minimos pažymos, nei iÅ¡ 2013 m. liepos 11 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo negalima spręsti, kad Å¡iÄ Å¾inutę siuntė bÅ«tent S. Ž..

Minėtame protokole nurodyta, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi A. D.. Atsižvelgdama į tai, kad tuo telefono numeriu naudojosi (duomenys neskelbtini) PN kalintys asmenys, gynėja teigia, kad telefonu galėjo naudotis ne tik S. Ž., bet ir kiti kartu su juo kalėję asmenys. Galiausiai, minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. atvykę į policijos komisariatÄ A. G. ir P. J. gavo žinutę iÅ¡ S. Ž., tačiau iÅ¡ 2014 m. gruodžio 30 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nuo 2013 m. gegužės 6 d. kontroliuojant P. J. ir A.

G. telefonų numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jokia tokio pobÅ«džio žinutė užfiksuota nebuvo, kaip ir nebuvo užfiksuota jokių pokalbių ar žinučių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad A. G. buvo kažkieno kontroliuojamas. 13.14. Gynėja atkreipia dėmesį, jog pats nukentėjusysis A. G. teisiamųjų posėdžių metu ne kartÄ patvirtino, kad visos kelionės metu jis galėjo laisvai judėti, rinktis savo elgesio variantÄ , nei judėjimo, nei veikimo laisvės niekas nebuvo apribojęs, jis bet kada turėjo galimybę kelionę nutraukti ir grįžti namo, taip pat galėjo iÅ¡ viso niekur nevažiuoti, niekas jam negrasino.

Nurodytų duomenų kontekste gynėja sprendžia, jog nukentėjusiojo fizinė ir valios laisvė nebuvo suvaržyta. A. G. izoliuotas nebuvo, galėjo bendrauti su kitais asmenimis, artimaisiais, iÅ¡ jo nebuvo atimti asmens dokumentai, pinigai. Be to, nukentėjusysis turėjo savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo laisvai galėjo naudotis ir, esant bÅ«tinybei, kreiptis pagalbos. 13.15. Gynėja taip pat teigia, jog nuosprendyje nurodytas pasinaudojimas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu ir pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, neargumentuotas ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog prieš išvažiuojant jam (A. G.) ir P. J. buvo duoti 500 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikti duomenys patvirtina, kad po kelių dienų nuo išvykimo, tai yra 2013 m. gegužės 6 d., kartu su A. G. išvykusiam P. J. buvo išsiųsta 137 Eur perlaida, o dar po kelių dienų – gegužės 8 d. išsiųst 180 Eur. Taigi, net jeigu laikyti teisingais A. G. parodymus, kad jis išvažiuodamas atostogų nepasiėmė savų pinigų, matyti, kad nukentėjusieji penkioms dienoms pragyvenimui turėjo daugiau nei 800 Eur.

Gynėjos nuomone teigti, kad buvo pasinaudota asmens priklausomumu dėl piniginių lėšų trÅ«kumo, nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. G. buvo priklausomas nuo kartu su juo buvusio P. J.. A. G. savo parodymuose yra nurodęs, kad pinigus su P. J. leido kartu. Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad moka net dvi užsienio kalbas – rusų ir anglų, taip pat parodė, jog kartu su juo buvęs P. J. kalbėjo vokiÅ¡kai. Tai, kad A. G. mokėjo bent vienÄ užsienio kalbÄ , patvirtina ir Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, jog atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto policijÄ , jis su policijos pareigÅ«nais kuo puikiausiai susikalbėjo.

Gynėjos nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad buvo pasinaudota A. G. pažeidžiamumu – buvimu užsienio valstybėje, kalbos nemokėjimu – taip pat nėra jokio pagrindo. 13.16. Gynėja atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m birželio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-1076/2020, kuriame nurodyta, kad, nors nukentėjusiųjų laisvė buvo apribota, nes jie buvo verčiami vykdyti kitų organizuotos grupės narių nurodymus, taip pat ir grasinant ir uždedant „baudas”, tačiau minėtas laisvės suvaržymas nesiekė tokio intensyvumo, kurį bÅ«tų galima laikyti visiÅ¡ku valios palenkimu ir sistemine asmens kontrole, kas, atsižvelgiant į Å¡io įstatymo istorines iÅ¡takas kaip vergijos uždraudimas, ir sudaro tipinį žmonių prekybos nusikaltimo pavojingumÄ .

Atsižvelgdama į tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , gynėja teigia, kad Å¡ioje byloje tariamas A. G. laisvės suvaržymas, kuris, be kita ko, netgi nebuvo teismo nuosprendyje niekaip motyvuojamas, nesiekė tokio intensyvumo, kurį bÅ«tų galima laikyti visiÅ¡ku valios palenkimu ir sistemine asmens kontrole bei suponuotų iÅ¡vadÄ , kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas prekybos žmonėmis nusikaltimas. 13.17. Esant nurodytoms aplinkybėms, gynėja tvirtina, jog visų nusikaltimo sudėties požymių visumos nustatymo reikalavimas leidžia teigti, kad vien tik nuvežimo į stotį faktas yra nepakankamas konstatuoti, kad A.

B. padarytoje veikoje nustatyti visi objektyvieji aptariamos nusikalstamos veikos požymiai. 13.18. Be to, gynėja teigia, jog byloje nenustatyti ir bÅ«tinieji subjektyvieji prekybos žmonėmis sudėties požymiai – tiesioginė tyčia ir nusikalstamos veikos padarymo tikslas – nukentėjusiojo A. G. iÅ¡naudojimas nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) daryti. 13.19. Apeliantė, cituodama teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, Nr. 2K-156-699/2018, Nr. 2K-156-699/2020, Nr.  2K-13-719/2020), nurodo, jog pirmosios instancijos teismas dėl A.

B. tyčios padarius prekybos žmonėmis nusikalstamÄ veikÄ jokių konkrečių argumentų nepateikė, nuosprendyje deklaratyviai nurodydamas, kad kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė labai pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, gynėja nurodo, jog Europos parlamento ir tarybos direktyvoje sÄ voka „iÅ¡naudojimas įtraukiant į nusikalstamÄ veikÄ â€ suprantama kaip asmens iÅ¡naudojimas verčiant užsiimti kiÅ¡envagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panaÅ¡ia veika, už kuriÄ taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu.

Å iuo atveju svarbus faktas, kad asmuo nenori vykdyti nusikalstamų veikų, tačiau yra verčiamas tai daryti. Kelių asmenų savanoriÅ¡kas susitarimas vykdyti kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ ir pasiskirstymas vaidmenimis Å¡iai nusikalstamai veikai įgyvendinti, negali bÅ«ti laikomas priverstiniu įtraukimu į nusikalstamų veikų vykdymÄ ir iÅ¡naudojimu nusikalstamoms veikoms daryti. Nors byloje nėra įrodytas nė vienas atliktos nusikalstamos veikos – sukčiavimo faktas, tačiau akivaizdu, jog A.

G. žinojo vykimo į VokietijÄ tikslÄ ir pats niekieno neverčiamas sutiko tuo tikslu ten vykti. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad A. L., jau (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje jam ir P. J. tiksliai paaiÅ¡kino, kÄ jiems Vokietijoje reikės daryti, ir nurodė, jog už tai jie gaus po 2 000 Lt. A. G. galėjo atsisakyti vykti į VokietijÄ , galėjo atsisakyti daryti nusikalstamas veikas, byloje nėra jokių duomenų, kad jis prieÅ¡ savo valiÄ kokiais nors bÅ«dais buvo verčiamas vykti į VokietijÄ ir ten daryti nusikalstamas veikas, tačiau jis sutiko tai daryti ir bÅ«ti galimų nusikalstamų veikų – sukčiavimų bendrininku, jokios prievartos jo atžvilgiu nebuvo, jis nebuvo priverstinai įtrauktas į nusikalstamų veikų vykdymÄ , nebuvo verčiamas jas daryti.

Gynėja taip pat nurodo, jog Lietuvos teismuose nagrinėjama Å¡imtai tokio pobÅ«džio bylų ir jose asmenys, vykę paimti pinigų, yra vertinami kaip sukčiavimo bendrininkai, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jeigu tokios nusikalstamos veikos galimai buvo ketintos vykdyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Vokietijoje, pinigų savanoriÅ¡kai vykę paimti asmenys yra prekybos žmonėmis aukos, o ne sukčiavimo bendrininkai. 13.20. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikto nurodymo itin atsakingai įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ , motyvuotai pagrįsti savo iÅ¡vadas dėl BK 147 straipsnio taikymo ir nustatyti pagrįstas taikymo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-719/2020). 13.21.

Be to, gynėja skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-200-1073/2019, Nr. 2K-178-303/2019, Nr. 2K-6-1073/2020, Nr. 2K-160-303/2018, Nr. 2K-178-303/2019, Nr. 2K-297-942/2017, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-178-303/2019) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nuosprendyje formaliai nurodydamas, kad yra konkrečių ir pakankamų duomenų apie kaltinamųjų susitarimÄ veikti pagal bendrai suderintÄ nusikalstamos veikos planÄ , apie kaltinamųjų vykdytus paruoÅ¡iamuosius, organizacinius veiksmus, kiekvieno pasiskirstymÄ vaidmenimis, darant nusikaltimus, jų tarpusavio ryÅ¡ius, gautų pinigų pasidalinimÄ .

Pasak gynėjos, vertindamas organizuotos grupės požymį, pirmosios instancijos teismas vartojo lakoniÅ¡kas ir deklaratyvias frazes. Nėra aiÅ¡ku, kokie duomenys leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamųjų buvo iÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikaltimus ar, pavyzdžiui, kad kaltinamieji dalijosi gautais pinigais, ir tai buvo atliekama pagal nustatytas tam tikras taisykles ir reikalavimus, taikant sankcijas už nurodymų nevykdymÄ . 13.22. Gynėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamieji veikė pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ .

Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji, tame tarpe ir A. B., vykdė 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ . Tokia iÅ¡vada nepagrįsta byloje esančių duomenų analize, nuosprendyje neiÅ¡analizuoti jokie duomenys, suponavę tokios iÅ¡vados padarymÄ . Nuosprendyje neiÅ¡dėstyti įrodymai, leidžiantys teigti, kad A. B. kÄ nors žinojo apie tokio susitarimo egzistavimÄ ir jį vykdė. Gynėja nurodo, jog byloje taip pat nėra duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius kaltintų asmenų nusikalstamus ryÅ¡ius.

PrieÅ¡ingai, A. B. kitų Å¡ioje byloje kaltinamų asmenų, iÅ¡skyrus A. N., nepažinojo. Pasirengti nusikalstamo sumanymo realizavimui nereikėjo atlikti kokius nors sudėtingus veiksmus ar kurti detalų nusikaltimo padarymo planÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tarp kaltinamųjų organizuotumas nebuvo pakankamai aukÅ¡to lygio. Be to, gynėja nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas subÅ«rė organizuotÄ grupę. Vien nusikalstamo sumanymo padaryti nusikaltimÄ , vaidmenų pasiskirstymo Å¡iuo atveju nepakanka konstatuoti, kad nuteistieji veikė organizuota grupe.

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. tapatinosi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje ar bent bendrais bruožais suvokė priklausÄ s tokiai grupei. Tai patvirtina ir faktas, kad kaltinimas A. B. buvo pareikÅ¡tas dalyvavus tik viename iÅ¡ deÅ¡imties Å¡ioje byloje esančių prekybos žmonėmis epizodų, tai reiÅ¡kia, kad A. B. vaidmuo buvo tik epizodinis, jokių nusikalstamų ryÅ¡ių su kitais nuteistaisiais jis nepalaikė, jokios organizuotos grupės veikloje nedalyvavo.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , gynėja teigia, jog A. B. BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas organizuotoje grupėje, inkriminuotas nepagrįstai. 13.23. Nesutikdama su A. B. nuteisimu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, gynėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiÅ¡kai kaip jo gynybinę pozicijÄ . Gynėja atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2006, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tokiais motyvais atmesti kaltinamojo parodymų teisme nėra teisinga.

Be to, gynėja nurodo, jog kaltinamojo parodymai yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, kurio vertė nėra menkesnė nei kitų įrodymų, todėl neužtenka vien jais netikėti, bÅ«tina, kad juos paneigtų kiti byloje esantys duomenys. 13.24. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. B. kaltė dėl aptariamos nusikaltimo padarymo pagrįsta V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismo posėdžio metu V. K. savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, parodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas neleistinas poveikis, jis buvo gÄ sdinamas, todėl A.

B. apkalbėjo, be to, tyrėja netiksliai užfiksavo jo parodymus, protokolÄ pasirašė jo neperskaitęs. Gynėja pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad pasÄ jis turi, pasas iÅ¡ jo buvo paimtas tik kopijai padaryti ir netrukus grÄ Å¾intas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pats V. K. į policijÄ dėl to, kad iÅ¡ jo neva buvo pagrobtas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, nesikreipė, apie Å¡io dokumento praradimÄ niekam nepranešė. Nukentėjusiojo V. K. atsiradimo procese bei pripažinimo nukentėjusiuoju aplinkybės, pastarajam keletÄ kartų primygtinai pakartojus, kad jis nėra nukentėjusysis, gynėjai kelia abejones dėl proceso skaidrumo, kuomet asmuo prievarta atvežamas į apklausÄ ir pripažįstamas nukentėjusiuoju, o po to, laikantis Å¡io priverstinio procesinio statuso, prievarta verčiamas vykti į teismÄ . 13.25.

Aptardama BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas bei cituodama teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-83-699/2015, Nr. 2K-276-976/2015) gynėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, teisingais, juos vertindamas bei jais grįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Gynėja atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki lapkričio 19 d., ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo pratęstas baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 176 straipsnis) nustatyta tvarka, todėl visi Å¡iuo laikotarpiu atlikti procesiniai veiksmai, tame tarpe ir 2013 m. spalio 23 d.

V. K. apklausa yra neteisėti ir jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti pripažįstama leistinu įrodymu. 13.26. Be to, gynėja nurodo, jog nuosprendyje visiÅ¡kai neatskleistas apgaulės turinys, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokiÄ esminę apgaulę, lėmusiÄ paso perleidimÄ , nuteistasis panaudojo. Gynėja pažymi, kad pats teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinime nurodytas apgaulės panaudojimo bÅ«das – aplinkybė, kad A. B. V. K. pasÄ paėmė dokumentų kelionei į JAV tvarkymui, tačiau Å¡ių dokumentų vykimui į JAV nesutvarkė, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Pagal byloje esančius duomenis, elektroninis leidimas V. K. keliauti buvo suteiktas ir galiojo iki 2015 m. liepos 17 d., tokiu atveju yra neaiÅ¡ku, kokiÄ apgaulę A. B. panaudojo, tai yra koks buvo paso pagrobimo bÅ«das. 13.27. Gynėja taip pat nurodo, kad vien tik paso paėmimas iÅ¡ kokio nors asmens nėra nusikalstama veika. Tam, kad toks paėmimas galėtų bÅ«ti inkriminuojamas pagal BK 302 straipsnį, reikia neginčijamai nustatyti, jog dokumentas buvo paimtas prieÅ¡ asmens valiÄ . Tuo tarpu, net jeigu A.

B. bÅ«tų iÅ¡ tiesų paėmęs V. K. pasÄ , tai buvo atlikta su paties V. K. sutikimu, kelionės dokumentų į JAV sutvarkymui, kÄ , beje, A. B. ir padarė. Todėl nenustačius apgaulės ar kitokio dokumento paėmimo iÅ¡ nukentėjusiojo prieÅ¡ jo valiÄ bÅ«do, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. B. paėmė V. K. pasÄ , neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Kaip, be kita ko, ir teismo iÅ¡vada, kad asmens dokumentas nebuvo grÄ Å¾intas iki 2013 m. spalio 23 d., kai V. K. davė parodymus teisėsaugos institucijoje.

IÅ¡ byloje esančio elektroninio leidimo V. K. keliauti į JAV matyti, kad Å¡is leidimas pastarajam buvo suteiktas 2013 m. liepos 17 d., tuo tarpu po kelių dienų nuo paraiÅ¡kos dėl leidimo pateikimo, tai yra 2013 m. liepos 22 d., A. B. buvo sulaikytas ir suimtas iki tų pačių metų spalio 30 d., todėl, net jeigu A. B. iÅ¡ tiesų buvo paėmęs V. K. pasÄ , akivaizdu, jog jis minimu laikotarpiu neturėjo jokių galimybių jo grÄ Å¾inti. Be to, gynėja pažymi, jog nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau Å¡is bÅ«tinasis veikos požymis nuosprendyje iÅ¡ viso neaptartas. 13.28.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, gynėja daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dali taikymas A. B. atžvilgiu nebuvo pagrįstas visų bÅ«tinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimu jo veikoje, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, taip pat turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis. 13.29. Nesutikdama su A. B. paskirta bausme, gynėja cituoja teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015 ir kt.) bei pažymi, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodyti A.

B. teistumai (t. 13, b. 1. 136-140, t. 20, b. 1. 84-89, t. 32, b. 1. 25-29). Gynėja atkreipia dėmesį, jog tuo metu, kai galimai buvo padarytos Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, A. B. Lietuvos Respublikoje teistas nebuvo. O sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ Lietuvoje, teismas negalėjo remtis duomenimis apie A. B. teistumÄ (duomenys neskelbtini), kadangi iÅ¡ bylos duomenų nėra aiÅ¡ku, ar veikos, už kurias jis buvo teistas minėtoje valstybėje, bÅ«tų laikomos nusikalstamomis Lietuvoje.

Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumÄ laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Minėto straipsnio redakcija, numatanti, kad turinčiais teistumÄ yra laikomi ir asmenys, kuriems įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos SÄ jungos narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo priimta tik 2014 m. kovo 13 d., įsiteisėjo 2014 m. kovo 25 d.

Gynėja taip pat nurodo, jog teismas neturėjo jokio pagrindo atsižvelgti į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. kovo 8 d. priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi Å¡iuo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo padaryta 2012 metais (minimame teismo nuosprendyje nurodyta, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. spalio 3 d.), tai yra dar ankščiau negu veikos, už kurias jis yra nuteistas Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Gynėjos nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡ioje byloje inkriminuotas veikas A. B. padarė bÅ«damas neteistas. Kita vertus, teismų praktikoje pabrėžiama, kad ankstesnis teistumas nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, juolab, kad asmens pavojingumÄ apibÅ«dina ne vien tik teistumo faktas, bet ir jo ankščiau padarytų nusikalstamų veikų ir (ar) kitų teisės pažeidimų pobÅ«dis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-438-487/2018).

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. padarė naujas nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo Å¡ioje byloje jam inkriminuojamų veikų, tai yra nuo 2013 m. vasaros iki Å¡ios dienos, tai yra per pastaruosius septynerius metus. Remdamasi iÅ¡dėstytu, gynėja daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios veikos buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nėra įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms prieÅ¡ingo elgesio padarinys, o nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo epizodinis bei antraeilis. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A.

B. sukÅ«rė Å¡eimÄ , turi mažametį vaikÄ , dirba, baigė mokslus, darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai. Gynėja taip pat atkreipia dėmesį į nuteistojo sveikatos bÅ«klę – jam diagnozuotos dvi piktybinės ligos (kraujo vėžys ir odos vėžys). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. B. sveikatos bÅ«klė nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iÅ¡liko stabili, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi nuteistajam ne tik atsinaujina 2012 m. diagnozuotas kraujo vėžys, prieÅ¡ kelis metus jam buvo diagnozuota ir odos vėžys.

Gynėjos nuomone, visiÅ¡kai nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad susirgimas A. B. nesutrukdė ir toliau daryti nusikaltimus, dėl ko jis, pasak teismo, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 30 parų areÅ¡to bausme. Kaip minėta, minimu nuosprendžiu A. B. nuteistas už ne vėliau kaip 2012 m. spalio 3 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl teismo argumentas, kad sveikatos bÅ«klė jam nesutrukdė ir toliau daryti nusikaltimus, gynėjai yra nesuprantama.

Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas ir jo padarytos veikos pavojingumas nėra didelis, A. B. izoliavimas, atskyrimas nuo šeimos turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, santykiams su šeima, ypač mažamete dukra, taip pat sveikatos būklei, nenutrūkstamai jo darbinei veiklai. Atsižvelgdama į nurodytas nuteistojo asmenybę individualizuojančias aplinkybes bei jo padarytos veikos pobūdį, jo mažareikšmį vaidmenį nusikalstamoje veikoje, gynėja teigia, kad BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės – laisvės atėmimo net sankcijoje nurodyto minimumo paskyrimas, prieštarauja teisingumo principui, yra vien formalus ir neatitinka bausmei keliamų tikslų. 13.30.

Be to, gynėjos nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje ne dėl A. B. kaltės užsitęsė nepateisinamai ilgÄ laikÄ â€“ ilgiau nei septynerius metus, iÅ¡ jų praktiÅ¡kai penkerius metus byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pagal EŽTT praktikÄ panaÅ¡i proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko” reikalavimo (2006 m. liepos 18 sprendimas byloje Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. birželio 27 d sprendimas byloje Kuvikas prieÅ¡ LietuvÄ ; 2007 m. liepos 17 d sprendimas byloje Gečas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pernelyg ilgÄ procesÄ gali lemti tai, kad, aukÅ¡tesniajam teismui panaikinus priimtÄ procesinį sprendimÄ , byla grÄ Å¾inama į ankstesnę baudžiamojo proceso stadijÄ , todėl procesas joje kartojamas. Gynėjos nuomone, tokia situacija susiklosčiusi ir Å¡ioje byloje, kuomet apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Dėl Å¡ios priežasties nuo 2017 m kovo 28 d., tai yra nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dienos, turi bÅ«ti laikoma, kad procesas daugiau trejus su puse metų užsitęsė iÅ¡imtinai dėl valstybės institucijų kaltės, nes proceso kartojimÄ lėmė teisėjo, nagrinėjusio bylÄ pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ , Å¡aliÅ¡kumas.

Be to, grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjai byloje keitėsi net tris kartus, dėl ko tekdavo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, taigi proceso organizavimas pirmosios instancijos teisme, vertinant jį kaip visumÄ , nebuvo visiÅ¡kai tinkamas. Teismų praktikoje nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė ir netikrumas del baudžiamojo proceso baigties laikoma bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, į kuriÄ teismas privalo atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018 ir kt).

Nagrinėjamu atveju bylos procesas užtruko daugiau nei septynerius metus, o tai, gynėjos nuomone, nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teise į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ . Å i aplinkybė taip pat sudaro pagrindÄ A. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 13.31. Gynėja taip pat nurodo, jog nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė pažeidžia teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių tikslui pasiekti.

Atsižvelgiant į nurodytas A. B. asmenybę individualizuojančias aplinkybes, nedidelį pavojingumÄ , nepateisinamai ilgÄ proceso trukmę, BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas, prieÅ¡tarautų teisingumo principui, bÅ«tų vien formalus ir neatitiktų bausmei keliamų tikslų, prieÅ¡ingai – iÅ¡ esmės įgyvendintų tik vienÄ bausmės tikslÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.

Gynėja pažymi, kad laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus asmenybės pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

Esminį teigiamÄ poveikį A. B. elgesiui padarytų ne izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

14. Nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. atstovas advokatas Dalius Povilius apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį dalyse dėl A. N., I. V., M. Z., S. Ž., A. B. paskirtų bausmių bei nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių, panaikinti, paskirti nuteistiesiems bausmes, virÅ¡ijančias sankcijose numatytus bausmių vidurkius bei visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. civilinius ieÅ¡kinius. 14.1. Nukentėjusiųjų atstovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatytos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės (nustatyta viena sunkinanti aplinkybė), taip pat nėra nustatytos ir iÅ¡imtinį statusÄ galinčios turėti aplinkybės, iÅ¡skiriančios padarytas nusikalstamas veikas ar nuteistuosius iÅ¡ kitų baudžiamųjų bylų, tame tarpe susijusių su prekyba žmonėmis ir turto prievartavimu, todėl akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė itin Å¡velnias bausmes. 14.2.

Atstovas nurodo, jog apysunkiai ir labai sunkÅ«s nusikaltimai buvo daromi tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir ilgÄ laikÄ , reguliariai kartojosi, be to, nusikaltimų darymo metu buvo iÅ¡naudojami pažeidžiami asmenys. Nuteistieji dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltę neigė, nesigailėjo ir neigė savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, visi nuteistieji yra teisti.

Šios aplinkybės, atstovo nuomone, yra lemiančios, kad nuteisteisiems turi būti paskirtos didesnės nei sankcijos vidurkis bausmės. 14.3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl konstatuoto ilgo bylos proceso, nukentėjusiųjų atstovas teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti kokie nors nepateisinami procesiniai delsimai. Ši aplinkybė nenustatyta ir pirmos instancijos teisme. Taip pat nėra nustatyta, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko nepagrįstai ilgai.

Atstovo nuomone, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų mastÄ , į nusikalstamas veikas įtrauktų asmenų kiekį, kad dauguma nusikalstamų veikų padarytos užsienio valstybėse ir kad dauguma apklaustų asmenų buvo ne Lietuvoje, ikiteisminis ir teisminis procesas byloje užtruko dėl objektyvių priežasčių. Atstovas pažymi, jog bÅ«tent nuteistųjų melagingi teginiai, jog garso įraÅ¡uose užfiksuoti ne jų balsai, buvo viena iÅ¡ priežasčių, lėmusių ilgÄ procesÄ . 14.4.

Nukentėjusiųjų atstovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji prieÅ¡ nukentėjusiuosius naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , iÅ¡naudojo siekdami sau kuo didesnio pelno, kiekvienÄ dienÄ nukentėjusiuosius vertė patirti sunkius iÅ¡gyvenimus, dėl ko pablogėjo jų fizinė ir psichologinė sveikatos bÅ«klė, Å¡ių įvykių pasekmes nukentėjusieji jaučia iki Å¡iol. Å ios aplinkybės, atstovo nuomone, vienareikÅ¡miai patvirtina, kad nukentėjusiųjų patirti iÅ¡gyvenimai ir patirta neturtinė žala yra pakankami ženkli.

Dėl Å¡ios priežasties pirmos instancijos teismo sprendimas nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies, yra nepagrįstas. 14.5. Nukentėjusiųjų atstovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti socialinę ir teisinę pagalbÄ nukentėjusiesiems teikusios ,,(duomenys neskelbtini)” patirtas proceso iÅ¡laidas. Atstovas pažymi, jog byloje pateiktas advokato orderis patvirtina, kad nukentėjusiuosius atstovaujantį advokatÄ , kaip klientas, sudaręs susitarimÄ dėl teisinės pagalbos teikimo, yra pasamdęs ,,(duomenys neskelbtini)”.

Taigi, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, byloje dalyvaujantis nukentėjusiųjų atstovas, bÅ«damas, kaip jau minėta, pasamdytas ,,(duomenys neskelbtini)”, jį reiÅ¡kė ir kaip jį pasamdžiusio kliento atstovas. Dėl Å¡ios priežasties pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ,,(duomenys neskelbtini)” praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo nebuvo pareikÅ¡tas, yra nepagrįsta ir neteisinga. 14.6. Atstovas atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame procese pasitaiko, kai tiesiogiai procese nedalyvaujantis asmuo sudaro sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo procese tiesiogiai dalyvaujančiam asmeniui ir taip patiria pagrįstas proceso iÅ¡laidas.

Šių baudžiamojo proceso santykių sureguliavimui yra skirta BPK 103 straipsnio nuostata, kad teismas turi teisę proceso išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, konkrečiai neįvardintas šiame straipsnyje. Tokia praktika nurodyta ir teismų procesiniuose sprendimuose (baudžiamosios bylos Nr. 1-81-209/2016, 1A-437-518/2017, 1-116-960/2018, 1A-22-518/2020).

15. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus patenkinti prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo – atmesti. Prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės, nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistųjų S. Ž., I. V., M. Z., nuteistojo A. N. gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.

16. Nuteistieji S. Ž., M. Z., I. V., nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniuose skunduose prašo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nuteistasis I. V. – ir pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nuteistojo A. B. gynėja – ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistuosius išteisinti. Nuteistųjų A. N., A. B. gynėjos, nuteistasis S. Ž., I. V., nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, nuteistieji bei nuteistųjų gynėjos teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, atitinkamai nukentėjusiųjų atstovo manymu, nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos per švelnios bausmės, nuteistasis M.

Z. skunde, be kita ko, kelia skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme klausimÄ . Prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis M. Z. nepagrįstai nepripažintas pavojingu recidyvistu, kas taip pat lėmė ir per Å¡velnios bausmės jam pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskyrimÄ . Be to, nuteistieji M. Z., I. V., nukentėjusiųjų atstovas nesutinka su nukentėjusiųjų V. S., A. G., K. J. civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimu, nukentėjusiojo atstovas – ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiųjų atstovavimÄ priteisimo, nuteistasis I.

V. praÅ¡o panaikinti jam taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo 17. Nuteistieji M. Z., I. V., nuteistojo A. B. gynėja teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji nepagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, veikiant organizuota grupe.

Pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantų, suraÅ¡ydamas skundžiamÄ nuosprendį, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, suvaržiusius įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis S. Ž., apeliaciniame skunde nepateikdamas jokių argumentų, taip pat nesutinka su jam pagal BK 147 straipsnio 2 dalį priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir, atsižvelgus į padarytus procesinius pažeidimus, kurių nekonkretizuoja, praÅ¡o dėl Å¡ios veikos priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

18. Apeliancinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų, duomenų visumÄ , neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji I. V., S. Ž., M. Z., A. B. pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinti kaltais pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, teisėjų kolegijai tenka sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje dalyje priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ dalies nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nustatydamas prekybos žmonėmis, kaip tęstinės nusikalstamos veikos, padarymo aplinkybes, nesivadovavo teismų praktikoje dėl veikų pripažinimo tęstinėmis pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais (neteisingai aprašė nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus (atskirus epizodus) laiko tęstinumo požiÅ«riu), detaliai iÅ¡dėstęs byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu iÅ¡tirtus įrodymus, duomenis, apsiribojo lakoniÅ¡ku jų vertinimu, t. y. nepateikė iÅ¡samių su atskirais nusikalstamos veikos epizodais susijusių įrodymų, duomenų vertinimo motyvų, neiÅ¡dėstė pakankamai motyvuotų nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir iÅ¡vadų, dėl ko padarė iÅ¡ dalies bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.

Kita vertus, nepaisant nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus esminiais, nes padarytos teismo iÅ¡vados, nors ir lakoniÅ¡kos, didžiÄ ja dalimi yra teisingos, be to, padaryti pažeidimai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismo.

19. Nuteistasis I. V., nuteistojo A. B. gynėja skunduose atkreipia dėmesį į tai, kad tęstinės prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos epizodai laiko požiÅ«riu skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dėstyti nelogiÅ¡kai, pirmojo epizodo laikas (nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d.) yra vėlesnis nei po jo apraÅ¡ytų kai kurių kitų epizodų laikas (pavyzdžiui nuo 2012 m. rudens, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. (trečias, septintas, aÅ¡tuntas ir devintas epizodai), nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 27 d. (deÅ¡imtas epizodas), nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d. (ketvirtas epizodas). NatÅ«ralu, kad, esant vieningai tyčiai daryti tokio paties pobÅ«džio nusikaltimus, negalima iÅ¡ pradžių padaryti vėlesnę veikÄ , o po to padaryti ankstesnes veikas. Nurodyti apeliantų argumentai pagrįsti.

20. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.).

Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko (kaltininkų) tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rÅ«Å¡inių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne iÅ¡tisai, o susideda iÅ¡ atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų bÅ«ti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl pirmiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas (kaltininkai) savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veikÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Å¡is sumanymas įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

21. IÅ¡ aptartos teismų praktikos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog esminis tęstinės veikos požymis yra vieninga tyčia, kuriai, kaip minėta, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas (kaltininkai) Å¡iuos savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tokia teismų praktikoje pateikta vieningos tyčios samprata patvirtina, kad kaltininko (kaltininkų) sumanymai ir daromos atskiros veikos, kaip tos pačios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos atskiros sudėtinės dalys (epizodai), laiko prasme turi sekti vienas paskui kitÄ .

Sutiktina su apeliantais, kad esant vieningai tyčiai daryti tokio paties pobÅ«džio nusikaltimus, negalima iÅ¡ pradžių padaryti vėlesnę veikÄ , o po to padaryti ankstesnes veikas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prekybos žmonėmis, kaip tęstinės nusikalstamos veikos, padarymo aplinkybes, teismų praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų aptartu aspektu nesilaikė, nepagrįstai apraÅ¡ydamas atskirus nusikalstamos veikos epizodus neatsižvelgė į jų padarymo laikÄ , todėl skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dėstytos BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, aptarus byloje esančius įrodymus, duomenis apeliacinių skundų argumentų kontekste, bus patikslintos.

22. Nuteistojo A. B. gynėja nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, jos ginamajam inkriminuotÄ vienÄ nusikalstamÄ veikÄ apraÅ¡ydamas bendrai su kitiems nuteistiesiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis (A. N. buvo inkriminuota 10 veikų, I. V. – 6 veikos, M. Z. ir S. Ž. – po dvi veikas) ir pripažindamas kaip vienÄ tęstinę deÅ¡imties epizodų prekybos žmonėmis (BK 147 straipsnio 2 dalis) nusikalstamÄ veikÄ , neteisėtai iÅ¡plėtė kaltinimo ribas, A. B. praktiÅ¡kai suformulavo naujÄ kaltinimÄ , iÅ¡ esmės konstatavo, kad jis dalyvavo visų deÅ¡imties nusikalstamos veikos epizodų, laikotarpiu nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. liepos 22 d., padaryme, taip pažeisdamas jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir suprasti, dėl ko yra nuteistas, o tuo pačiu ir jo teisę į gynybÄ .

Gynėjos teigimu, byloje esant keliems kaltinamiesiems, kiekvienam jų gali būti inkriminuoti tik tie nusikalstamos veikos epizodai, kuriuose jie betarpiškai dalyvavo ir tik šiuose, kiekvienam kaltinamajam inkriminuotuose nusikalstamos veikos epizoduose jų veika gali būti pripažinta tęstine. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

23. Asmens teisės į gynybÄ baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, bei teisės pasirengti gynybai užtikrinimu. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jo kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-371-696/2015, Nr. 2K- 112-697/2016, Nr. 2K-31-895/2020, Nr. 2K-239-648/2020).

Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimÄ ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr. 2K-7-25-495/2020).

24. Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija teisme nepakito, tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Teismo nustatytos aptariamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jas palyginus su kaltinamajame akte iÅ¡dėstytomis, taip pat nepakito (iÅ¡skyrus teismo paÅ¡alintÄ aplinkybę, kad nuteistieji šį nusikaltimÄ padarė veikdami įvairių sudėčių organizuotose grupėse).

ApraÅ¡ant nuteistųjų padarytÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo nustatyta, kad A. B. atliktų neteisėtų veiksmų apimtis bÅ«tų pasikeitusi, jam bÅ«tų inkriminuoti kiti nusikalstamos veikos epizodai, neteisėti veiksmai, bÅ«tų pasikeitęs jo dalyvavimo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje laikas ar kitos aplinkybės. Tos pačios organizuotos grupės narių, kurie pagal byloje nustatytas aplinkybes skirtingu laiku ir skirtinga sudėtimi veikė vieninga tyčia, padarytų tokio paties pobÅ«džio nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas bendrai ir pripažinimas viena tęstine nusikalstama veika aptariamu atveju nereiÅ¡kia kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių nuteistajam A.

B. iÅ¡plėtimo BPK 255 ir 256 straipsnių prasme, o tuo pačiu ir teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, teisės į gynybÄ pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, tęstinumo požymius, atitinkamai perkvalifikavo tik nuteistųjų A. N., I. V., M. Z., S. Ž. veiksmus, tai lėmė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sumažėjimÄ . Be to, tai, kad atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose keitėsi dalis bendrininkų, nusikalstamos veikos eigoje atsirado nauji bendrininkai, atskiri organizuotos grupės nariai vieni kitų nepažinojo, dalies organizuotos grupės narių neteisėti veiksmai buvo atlikti prieÅ¡ skirtingus nukentėjusiuosius, byloje nustačius bendrininkų, veikusių organizuota grupe, vieningÄ tyčiÄ užsiimti prekyba žmonėmis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad buvo padaryta tęstinė prekybos žmonėmis nusikalstama veika.

25. Kartu akcentuotina ir tai, kad nusikalstamos veikos aprašymo įžanginė dalis bei po to dėstomos atskirų nusikalstamos veikos epizodų faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kaip visuma, o ne atskirai, kaip tai apeliaciniame skunde daro gynėja. Nagrinėjamu atveju bendrai aprašyto nusikalstamos veikos epizodo, kurio padaryme ir dalyvavo A. B., faktinės aplinkybės, jas vertinant nusikalstamos veikos aprašymo įžanginėje dalyje nurodytų aplinkybių kontekste, būtent ir detalizuoja A.

B. dalyvavimo tęstinės prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos padaryme laikÄ , jo atliktus neteisėtus veiksmus, tai, su kokiais veikusios organizuotos grupės nariais A. B. jam inkriminuotÄ veikÄ padarė bei kitas aplinkybes, ir kas be kita ko paneigia gynėjos skunde nurodytas, neva, kaltinime esančias tarpusavyje prieÅ¡taraujančias aplinkybes. Tiesa, teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo įžanginėje dalyje, siekiant aiÅ¡kumo, buvo pravartu nurodyti ne tik tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, byloje tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 21 d. organizuotos grupės nariai veikė skirtingais laiko tarpais, bet ir skirtinga sudėtimi.

Dėl nurodytų aplinkybių kaltinimas taip pat bus patikslintas ir šioje dalyje.

26. Nuteistasis M. Z. skunde teigia, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai nurodoma, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta kelių organizuotų grupių. Minėta, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alinta aplinkybė, kad nuteistieji BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė, veikdami įvairių sudėčių organizuotose grupėse. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose nustatė, kad nagrinėjamu atveju tęstinę prekybos žmonėmis nusikalstamÄ veikÄ padarė skirtingais laikotarpiais ir skirtinga sudėtimi atskiruose epizoduose veikusi viena organizuota grupė, kuriÄ sudarė nuteistieji A.

N., I. V., S. Ž., M. Z., A. B., asmenys, kurie yra nuteisti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos aprašymo įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys, be kita ko, organizuota grupe veikė kartu su „kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais“.

Å iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytÄ aplinkybę, aukščiau aptartų - atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose nustatytų, aplinkybių, o taip pat nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, aptariant organizuotos grupės nustatymÄ , pateiktų iÅ¡vadų kontekste, teisėjų kolegija vertina, kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ ir Å¡ioje dalyje kaltinimÄ patikslins.

27. Kartu pažymėtina tai, kad, pirmosios instancijos teismui iÅ¡ aptariamos veikos kaltinimo paÅ¡alinus aplinkybę, kad nuteistieji šį nusikaltimÄ padarė veikdami įvairių sudėčių organizuotose grupėse, konstatuoti kaltinimo keitimo teisme pažeidimÄ nėra pagrindo. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pasakyta, jog nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ , t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių bÅ«tų kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr.  2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr. 2K-7-25-495/2020).

Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek A. B., tiek ir kiti nuteistieji savo kaltės dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡ dalies neigė tarpusavio sÄ sajas, jau nekalbant apie ryÅ¡ius su byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais. Taigi konstatuoti, kad nuteistųjų gynyba iÅ¡ esmės bÅ«tų buvusi kitokia, nėra pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo ir konstatavimas, kad prekybos žmonėmis nusikaltimÄ padarė vienos, skirtingais laikotarpiais ir skirtinga sudėtimi atskiruose epizoduose veikusios, organizuotos grupės nariai, nuteistiesiems yra palankus nusikaltimo pavojingumo vertinimo prasme.

28. IÅ¡ esmės visi apeliantai (iÅ¡skyrus nuteistÄ jį S. Ž., kuris, nepateikdamas jokių argumentų, tiesiog praÅ¡o dėl aptariamos veikos jį iÅ¡teisinti), ginčydami aptariamÄ skundžiamo nuosprendžio dalį bei nuteistųjų kaltės pagal BK 147 straipsnio 2 dalį įrodytumÄ , analizuoja atskirus byloje esančius įrodymus, duomenis, pateikia subjektyvų jų vertinimÄ , kurio pagrindu ir praÅ¡o nuteistiesiems dėl aptariamos veikos priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi, neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, Nr.  2K- 556/2010, Nr. 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K-23-697/2019).

29. Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų I. V., M. Z., S. Ž., A. B. kaltę, padarius prekybos žmonėmis, veikiant organizuota grupe, nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina patikimi, teisėtais bÅ«dais gauti įrodymai, duomenys - nukentėjusiųjų R. S., V. S., A. G., liudytojų A. S., A. S., T. M., V. Å ., E. A., E. P., K. B., T. G., iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų, liudytojo P. J. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kratos, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, apžiÅ«ros protokoluose, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymus iÅ¡ Å tutgarto prokuratÅ«ros gautuose atsakymuose, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡tuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡te, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raÅ¡te užfiksuoti duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys bei kitoje bylos medžiagoje esantys duomenys.

Paminėtų įrodymų, duomenų visuma pirmosios instancijos teismui leido I. V. pripažinti kaltu dėl nukentėjusiųjų V. S., A. G. prekybos žmonėmis, siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui (Å¡eÅ¡iuose epizoduose), M. Z. ir S. Ž. – dėl V. S., A. G. prekybos žmonėmis, siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui (kiekvienÄ iÅ¡ jų dviejuose epizoduose), A. B. - A. G. prekybos žmonėmis, siekiant jį iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui (viename epizode), ir jų atliktus neteisėtus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

30. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais.

Objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padarytas bent vienas nurodytų veiksmų (sandoriai), atliktų bent vienu iÅ¡ jame nurodytų alternatyvių bÅ«dų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų iÅ¡naudojamas bet kuria nurodyta iÅ¡naudojimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2019). BK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, pagal kuriÄ atsako, be kita ko, tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė, dalyvaudamas organizuota grupe.

31. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis I. V., veikdamas organizuota grupe su A. N. bei kitais byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. (trečias epizodas), kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasinaudodami nukentėjusiojo R. S. pažeidžiamumu, panaudodami apgaulę, šį nukentėjusįjį verbavo nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui, po ko jis buvo iÅ¡gabentas į VokietijÄ , kur pasinaudojant nukentėjusiojo R.

S. pažeidžiamumu bei priklausomumu, jis buvo išnaudojamas nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui. Nustatyta ir tai, kad vienu atveju (septintas epizodas) nuteistasis A. N., veikdamas organizuota grupe su kitais byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. sausio 30 d., trimis atvejais (aštuntas, devintas, dešimtas epizodai) nuteistasis A. N., veikdamas organizuota grupe su R. S., kuris dėl to yra nuteistas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, bei kitais byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. sausio 30 d. (du epizodai), nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 27 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasinaudodamas nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę (pirmu atveju), grasinimus (vėlesniais trimis atvejais), šį nukentėjusįjį verbavo nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams Vokietijoje daryti, kuris vėliau buvo gabenamas į VokietijÄ , kur pasinaudojant nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumu bei priklausomumu, jis buvo iÅ¡naudojamas nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui; trimis atvejais (ketvirtas, penktas, Å¡eÅ¡tas epizodai) nuteistasis I. V., veikdamas organizuota grupe su A. N., R. S., kuris dėl to yra nuteistas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, bei kitais byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais, atitinkamai laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. liepos 21 d., vienu atveju (antras epizodas) nuteistieji I.

V., M. Z., S. Ž., veikdami organizuota grupe su A. N. bei kitais byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. balandžio 6 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasinaudodami nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumu, panaudodami grasinimus, organizavo Å¡io nukentėjusiojo verbavimÄ , jį verbavo, sudarė sÄ lygas jo gabenimui/gabeno į VokietijÄ , perleido vieno iÅ¡ organizuotos grupės narių kontrolei, kur pasinaudojant nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumu bei priklausomumu, jis buvo kontroliuojamas, siekiant iÅ¡naudoti jį nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui, bei buvo iÅ¡naudojamas paminėtų nusikalstamų veikų darymui.

Taip pat nustatyta, kad nuteistieji I. V., M. Z., S. Ž., A. B., veikdami organizuota grupe kartu su A. N., A. L., kuriam dėl tos pačios veikos yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, bei kitais byloje nenustatytais organizuotos grupės nariais (pirmas epizodas), laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasinaudodami nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu, organizavo nukentėjusiojo verbavimÄ , kurį pasinaudojus jo pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, užverbavus, gabeno į VokietijÄ , perleido vieno iÅ¡ organizuotos grupės narių kontrolei, kur pasinaudojant nukentėjusiojo A.

G. pažeidžiamumu bei priklausomumu, jis buvo kontroliuojamas, siekiant išnaudoti jį nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui.

32. Nukentėjusysis R. S. apklausiamas proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės nuosekliai parodė, kad 2012 m. rudenį, tiksliai datos neprisimena, jam paskambino asmuo vardu D. (D. A.), kuris paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų. Jam pasiteiravus D., kÄ reikės daryti, Å¡is atsakė, kad nueiti, paimti pinigus ir grįžti namo, daugiau nieko neaiÅ¡kino. D. tik klausė jo, ar jis moka rusų kalbÄ . Jis atsakė, kad moka. Kadangi jo Å¡eimoje materialinė padėtis buvo sunki, jis su pasiÅ«lymu sutiko.

Jis D. davė savo telefono numerį, į kurį po kurio laiko jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė susitikti. Jis tos pačios dienos pavakarę sutiko susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Jam būnant prie parduotuvės, privažiavo automobilis, iš kurio išlipo du vyriškiai, kurie priėjo prie jo. Vienas iš prie jo priėjusių vyriškių prisistatė V. vardu, kitas A. vardu. A. jo paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų.

Jam paklausus, kÄ reikės daryti, A. paaiÅ¡kino, kad reikės vykti į VokietijÄ , vairuotojas nuveÅ¡ jį prie namo, į kurį reikės nueiti. Jam einant į namÄ , jie jam paskambins ir pasakys, kÄ reiks sakyti, kaip prisistatyti, po ko jis turės paimti pinigus ir grįžti į tÄ patį automobilį bei iÅ¡važiuoti. A. nurodė, kad nuėjęs paimti pinigų, nieko nekalbėtų papildomai ir negertų kavos. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo I. V. apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusysis R.

S. vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad A. nurodytos aplinkybės apie darbo pobÅ«dį jam nesukėlė jokių įtarimų, iÅ¡ jo pasakojimo jis suprato, kad darbas yra legalus. A. jam nurodė, kad už tokį darbÄ jis gali uždirbti nuo 400 iki 1 000 Lt, tai priklausys nuo to, kokiÄ sumÄ Å¾mogus paduos. Taip pat A. jam pasakė ir tai, kad iÅ¡važiuoti reikės sekmadienį 10 val., pas jį atvažiuos vairuotojas, kuris turės pinigų, nupirks jiems maisto, o jam reikia pasiimti tik dokumentus ir drabužius.

Kadangi jį pateiktas pasiÅ«lymas tenkino, jis su juo sutiko. Sekmadienį ryte jam paskambino nepažįstamas vyriÅ¡kis – vairuotojas, kuris nurodė, kad 10 val. ateitų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Prie paminėtos parduotuvės atvažiavo žalios spalvos VW Passat automobilis su deÅ¡inėje esančiu vairu bei užsienietiÅ¡kais valstybiniais numeriais, kuriame buvo tik vienas vairuotojas, jam prisistatęs L. vardu. Kelionės metu jie su vairuotoju iÅ¡ esmės nebendravo. Nuvykus į VokietijÄ , vairuotojas pasakė, kad lauks skambučio.

Paskambinus A., vairuotojas jam davė telefonÄ , klausė, ar jis moka raÅ¡yti sms žinutes. Pasakius, kad nemoka, vairuotojas jį mokė, tačiau jis neiÅ¡moko, tuomet vairuotojas jam parodė, kaip telefonu atsiliepti. Keturias dienas, nukentėjusiojo manymu, A. nurodymu, su kuriuo jis ir pats kalbėjo jam duotu telefonu, važinėjo po įvairius Vokietijos miestelius, ėjo prie skirtingų gyvenamųjų namų, tačiau nei į vienÄ nebuvo užėjęs. PenktÄ dienÄ iÅ¡ pat ryto sulaukė praneÅ¡imo, į kokį miestelį važiuoti.

Nuvykus į nurodytÄ miestelį, vairuotojas nurodė jam namÄ , į kurį jis turi eiti, ir paleido toliau nuo namo. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, į jam duotÄ telefonÄ paskambino A., kuris pasakė eiti tiesiai į namÄ . Nuėjus į nurodytÄ namÄ , prie buto durų stovėjo pagyvenęs vyras. Užėjus į butÄ , ten buvo vyriÅ¡kio žmona, kuri kalbėjo telefonu. Moteris jam padavė telefonÄ , jis kalbėjo su nepažįstamu vyriÅ¡ku rusų kalba, tačiau tai buvo ne A.. VyriÅ¡kis paklausė jo, ar jis jau vietoje, dar truputį pakalbėjus, jis grÄ Å¾ino telefonÄ Å¡eimininkei.

BÅ«nant bute į jam duotÄ telefono numerį dar kartÄ skambino, iÅ¡ pradžių jis kalbėjo su nepažįstamu vyriÅ¡kiu, vėliau lyg su A., kuris pasakė, kad jam turi paduoti 4 000 Eur, kuriuos jis turi perskaičiuoti, tačiau pinigus perskaičiavo pati Å¡eimininkė. Moteris jam padavė popieriaus lapÄ , kuriame jis pasirašė ir, paėmęs pinigus, iÅ¡ buto išėjo. Grįžęs į automobilį, paimtus pinigus atidavė vairuotojui, taip pat atidavė jam duotÄ telefonÄ . Vairuotojas pinigus paslėpė prie rankinio stabdžio, o telefonÄ sulaužė ir iÅ¡metė.

Vairuotojui gavus sms žinutę, kad jie turi grįžti į LietuvÄ , jie iÅ¡važiavo. Grįžus į LietuvÄ , kitÄ dienÄ su juo susisiekė A., kuris prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ padavė jam 100 Lt. A. jo klausė, ar jis dar važiuotų į VokietijÄ , jį įkalbinėjo, tačiau jis kategoriÅ¡kai pasakė, kad daugiau nebevažiuos, nes suprato, jog gali patekti į didelę bėdÄ , bÅ«ti pagautas. Pasak nukentėjusiojo, A. ir vėliau jam paskambindavo, teiravosi, kaip gyvena, bei sakė, kad vietoj jo į VokietijÄ važinėja jo brolis V. (V.

S.). Be kita ko, tiek A., tiek ir V. dalyvavo jo vestuvėse. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. S., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ , patvirtino, kad I. V. buvo atvažiavęs kartu su A. N., kai Å¡is siÅ«lė jam „darbÄ â€œ Vokietijoje, tačiau jis pokalbyje nedalyvavo, tik buvo Å¡alia, pasakė porÄ Å¾odžių „ nebijok, viskas bus gerai“. Pastebėtina tai, kad apklausiamas 2014 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis R. S. jo pirmosios apklausos metu nurodytus A.

N. atliktus veiksmus, siÅ«lant jam „darbÄ â€œ Vokietijoje, priskyrė ir I. V., nurodydamas, kad apie darbo pobÅ«dį jam susitikimo metu nurodė jie abu, tačiau vertinant tiek paties nukentėjusiojo pirmosios apklausos metu, tiek teisme duotus parodymus, kitus byloje esančius Å¡iame epizode surinktus duomenis, laikyti nurodytas aplinkybes patikimomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo (t. 21, b. l. 87-90; t. 28, b. l. 189; t. 9, b. l. 51-54, 55-56).

33. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusysis R. S. iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų atpažino D. A., kaip asmenį vardu D., kuris A. ir V. davė jo telefono numerį; taip pat atpažino I. V., kaip asmenį „(duomenys neskelbtini)“ – stambaus kÅ«no sudėjimo, su kuriuo buvo susitikęs prieÅ¡ važiuojant į VokietijÄ kartu su A., kuris 2013 m. gegužės 18 d. taip pat dalyvavo jo vestuvėse; atpažino ir A. N., kaip asmenį vardu A., kuris iÅ¡siuntė jį į VokietijÄ (t. 9, b. l. 58-60, 61-63, 67-70).

34. Netikėti pirmiau išdėstytais, skirtingų apklausų metu tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo R. S. parodymais, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi juos taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, duomenys. Byloje liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona A. S., kurios ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies pagrindu, taip pat patvirtino, kad 2012 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, jos vyrui R.

S. paskambino vyriÅ¡kis, prisistatęs A. vardu, ir pasiÅ«lė susitikti (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) parduotuvės. Liudytojai jos vyras sakė, kad A. siÅ«lė važiuoti dirbti į VokietijÄ , tačiau kokį tiksliai darbÄ dirbs – jam nesakė, taip pat pasakė, kad iÅ¡važiuos po poros dienų, kad pasiimti nieko nereikia, viskÄ nupirks, t. y. maistÄ , drabužius, ir jis sutiko. Praėjus porai dienų, vyrui paskambino A. ir pasakė, kad kitos dienos 4 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) lauks žmogus, kuris nuveÅ¡ į VokietijÄ darbui.

Vyras iÅ¡važiuodamas žadėjo, nuvažiavęs į VokietijÄ , paskambinti iÅ¡ vokiÅ¡kos kortelės, kuriÄ Å¾adėjo nupirkti A.. Po keturių dienų, nesulaukusi skambučio, ji susiradusi A. telefono numerį, jam paskambino. A. paaiÅ¡kino, kad jos vyrui viskas gerai, greitai grįš. Po poros dienų vyras grįžo ir pasakė, kad dirbo „alio mama“, ėjo pas žmones, kur eiti, pasakė žmogus, kuris vežė į VokietijÄ . Nuėjęs sakė, kad to žmogaus sÅ«nus padarė avarijÄ , reikia sumokėti pinigų, sakė, kad kalbėjo rusiÅ¡kai.

Paėmęs pinigus, vyras grįžo į automobilį, kuris stovėjo atokiau ir juos atidavė vairuotojui, kuris vežė į VokietijÄ . Vyras sakė, kad taip ėjo vienÄ kartÄ , nes reikėjo raÅ¡yti žinutes kaip sekasi, o jis žinučių raÅ¡yti nemokėjo, todėl netiko. Vyras Vokietijoje iÅ¡buvo apie savaitę, už darbÄ gavo iÅ¡ asmens, kuris jį vežė, 100 litų. Po to karto vyras į VokietijÄ daugiau nevažiavo. A. N. 2013 m. gegužės mėnesį vykusių jos ir R. vestuvių metu siÅ«lė sÅ«nui važiuoti į VokietijÄ dirbti „alio mama“, sakė pasiklausti jos, ar ji leis važiuoti.

Jai sÅ«nui važiuoti neleidus, A. N. jai pasiÅ«lė už sÅ«naus iÅ¡leidimÄ 1 000 ir daugiau litų, tačiau ji pasakė, kad sÅ«naus už pinigus neparduos ir, jai nesutikus, Å¡is pradėjo grasinti, kad padegs namÄ , iÅ¡daužys langus. Žino, kad vyro brolis V. S. taip pat buvo iÅ¡vežtas į VokietijÄ dirbti. Jos vyras R. minėjo, kad bijo A. N. dėl grasinimų. Be kita ko, liudytoja parodė, kad jai nėra žinoma apie tai, jog T. (I. V.) bÅ«tų susijęs su jos vyro iÅ¡vežimu į VokietijÄ (t. 24, b. l. 35-36; t. 28, b. l. 189; t. 9, b. l. 179-181, 193-196).

Liudytoja A. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu iÅ¡ jai pateiktų fotonuotraukų atpažino A. N., kaip asmenį, vardu A., per kurį vyras buvo iÅ¡vežtas į VokietijÄ dirbti „alio mama“, taip pat kuris norėjo iÅ¡vežti į užsienį ir jos nepilnametį sÅ«nų T., siÅ«lė vykti dukrai S. ir sÅ«nui K. B. (t. 9, b. l. 185-187). Å i liudytoja asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų atpažino ir I. V., kurį pažįsta kaip T. ir kurį vienÄ kartÄ matė savo vestuvių 2013 m. gegužės 18 d. metu (t. 9, b. l. 182-184).

35. Iš byloje liudytoju apklausto T. M. (R. S. posūnis) parodymų matyti, kad liudytojas matė pas patėvį R. pora kartų atvažiavusį A. N., kurį jis žino kaip T. (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip A.), kuris patėvio klausė, ar šis dar važiuos į užsienį. Jam taip pat žinoma, kad jo patėvis R. važiavo daryti „alio mama“, apie tai jis sužinojo vėliau. A. N. jam taip pat siūlė važiuoti „dirbti“ į užsienį. Jis klausė A. N., ar tas darbas yra „alio mama“? A.

N. jį perspėjo, kad garsiai apie tai nekalbėtų, kad niekas negirdėtų. Jis pasikalbėjo su mama, broliu, kurie pasakė, kad net nebandyk važiuoti, gali ir tave apgauti, todėl pasakė A. N., kad nevažiuos. Jam nesutikus važiuoti, A. N. jį gÄ sdino, kad susidoros su jo Å¡eima, padegs namus, todėl jis vėliau A. N. neatsiliepė, iÅ¡jungė telefonÄ . Liudytojas T. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad I. V. su juo nekalbėjo, jam nieko nesiÅ«lė, jis per motinos ir patėvio R. vestuves tik stovėjo Å¡alia, kai jis kalbėjo su A.

N. (t. 21, b. l. 127-128; t. 33, b. l. 31-32; t. 10, b. l. 27-29). Liudytojas T. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų A. N. atpažino kaip asmenį, vardu A., kuris keletÄ kartų buvo atvažiavęs pas jo patėvį R., (duomenys neskelbtini), tai tas pats asmuo, kuris jam siÅ«lė važiuoti į VokietijÄ â€ždirbti“ ir kuris labai pyko, kai jis atsisakė važiuoti (t. 10, b. l. 30-32). Taip pat Å¡is liudytojas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų atpažino I.

V., kaip asmenį, kuris jo motinos ir patėvio R. S. vestuvių metu buvo atvažiavęs pas A., girdėjo kaip jis kalbėjo su A. ir A. apie VokietijÄ (t. 10, b. l. 33-35).

36. Kontroliuojant A. N. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius, 2013 m. gegužės 20 d., 2013 m. birželio 18-19 d. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, žinutės Nr. 1874, 1875, 1876, 1878, 1881, 4197, 4201, 4202, 4204, 4304, 4341, 4359, 4462, 4469, kurių metu A. N. su T. M. bei A. S. kalba apie T. M. važiavimÄ Ä¯ VokietijÄ . 2013 m. birželio 18 d. 14:03 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 4197 metu A. N. nurodo T. M., kad yra atvažiavęs pas jį ir norėjo pakalbėti, pokalbio metu A.

N. nurodė „atsimeni kur kalbėjom, kad jeigu nori žinai biÅ¡kį užsidirbt litų, gali važiuot žinai“, „nu tai kÄ , tu pasiruošęs, pasÄ gi turi ane?“, „nu tai va ir viskas, kÄ , kokiÄ dienÄ susitar, susitariam ir“, „tada atvažiuosim ir smulkiau žinai pakalbėsim mes tada“, vėliau pokalbio eigoje A. N. taip pat pasiteiravo „<...>. A girdi tu rusiÅ¡kai ni bum bum ne?“, T. M. nurodžius, kad rusų kalbos nemoka, A. N. atsakė „ai tai nereik nieko, gerai viskas, gerai, tada gal nereikia kalbos tos“, „karoče tu (duomenys neskelbtini).. vis tiek pro (duomenys neskelbtini).

Ė girdi, aÅ¡ vis tiek pro (duomenys neskelbtini) važiuosiu, davai aÅ¡ tau pasuksiu.. Susibėgam ten (duomenys neskelbtini), ne, aÅ¡ tau, pakalbėsim, ne telefonu pokalbis.“. IÅ¡ vėlesnių pokalbių Nr. 4201, 4202, 4204 matyti, kad A. N. tÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su T. M.. IÅ¡ tÄ pačiÄ dienÄ 22:13 val. vykusio pokalbio matyti, kad T. M. A. N. teiravosi „a kiek, a kiek reikės paimt?“, „nu sumÄ kokiÄ ?“, „aÅ¡ noriu paklaust, kiek reikės paimt, sumos kokios?, kad aÅ¡ žinočiau, <...>, paskui nežinosiu, tai <...>“, į kÄ A.

N. supykęs atsakė „kÄ paimt tu nori <...>, aÅ¡ nebesuprantu <...>, kÄ tu čia pjauni grybÄ â€œ, „tau viskÄ pasakys žmogus, kas tau yra <...>, tu prasijungęs esi“, „nu tai atvažiuos žmogus, tau paaiÅ¡kins, kas durnas <...>“, „nu atvažiuos va tas va, kur vairava už vaira“, T. M. paklausus „a kiek duosi?“, A. N. Å¡iam atsakė „ė nebepradėk dabar kalbėt <...> per ragelį, kiek duosi <...>“. 2013 m. birželio 19 d. 11:14 val. vykusio pokalbio metu A.

S. priekaiÅ¡tavo A. N., kad Å¡is pasiÅ«lė T. M. važiuoti į VokietijÄ â€ždirbti“, nurodė, kad jis yra nepilnametis ir ji jo neiÅ¡leidžia, A. N. nurodžius, kad, T. M. iÅ¡vykus į VokietijÄ , „<...> viskas gerai bus žinokit, nepergyvenkit, viskas gerai bus“, A. S. nurodė „taip atrodo viskas gerai bus, bus kaip su R. buvo <...>“. TÄ pačiÄ dienÄ 18:35 val. vykusio pokalbio Nr. 4462 metu A. N. T. M. priekaiÅ¡tavo, kad Å¡is atsisakė važiuoti į VokietijÄ â€ždirbti“ – „<...> tai tau <...> karoče, galvoji, kad čia kauÅ¡ai kažkokie tai kažkÄ tai ne“, „motina <...> pasa neduoda <...>, kas... malalietka, kas tau yr <...>“, „kas ten motinai, da litų nori <...>, taigi atveÅ¡iu litų, savaitei iÅ¡važiuoji, kas tau yr <...>“, „<...> tai reikėjo iÅ¡ kart sakyt <...>, kas tau yr <...>, <...> da...ai <...> at...im <...>(sumuÅ¡im) jÅ«sų visÄ Å¡eimÄ <...>.

Kas yra jum <...>“, „girdi, čia <...> tas važinėjimas, tai irgi kainuoja <...>, kas tu galvoji, kad čia kauÅ¡ai kokie <...> ar kas tau yra <...>“, „tau <...> karoč, taigi pavedei tu žmones, tu pavedei jau žmones“, „nu tai tu galvok biÅ¡kį, girdi, kas tau čia <...>, vaikų darželis ar kas <...>“. Netrukus po paminėto pokalbio 18:40 val. A. N. paskambino A. S. (pokalbis Nr. 4469), kurio metu A. N. įkalbinėjo T. M. iÅ¡leisti važiuoti į VokietijÄ , tačiau A. S. nesutiko, nurodydama „tai tu nusileisk ir niekur nevažiuosim, pamirÅ¡k numerį“ (t. 1, b. l. 178-200; t. 2, b. l. 1-92).

37. Netiesiogiai nukentėjusiojo R. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo V. S. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡io nukentėjusiojo telefono numerį A. N., kuris jam taip pat buvo prisistatęs A. vardu, davė taip pat D. A. (nukentėjusysis V. S. pastarÄ jį, taip pat ir A. N., kaip asmenį vardu A., atpažino iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų, t. 9, b. l. 94-97, 106-109). Liudytoja A. S. apklausiama taip pat parodė, kad jos vyrui V. S. darbÄ pasiÅ«lė D. A. (t. 21, b. l. 90-92). Sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiojo V.

S. parodymų, pirmÄ kartÄ A. N. pasiÅ«lius jam darbÄ Vokietijoje, tikrasis darbo pobÅ«dis iÅ¡ karto jam taip pat nebuvo atskleistas, apie jį jis sužinojo tik bÅ«damas Vokietijoje, į VokietijÄ buvo iÅ¡vežtas vairuotojo, kuris atvyko VW Passat automobiliu su angliÅ¡kais valstybiniais numeriais bei deÅ¡inėje pusėje esančiu vairu. Nukentėjusysis V. S., be kita ko, parodė, kad jam žinoma, jog į VokietijÄ tokiam „darbui“ taip pat buvo iÅ¡vežtas ir jo brolis R. S., apie kÄ jis sužinojo iÅ¡ jo žmonos A.

S.. A. S. jam sakė, kad R. S. iš Vokietijos parvežė, nes šis nemokėjo elgtis su mobilaus ryšio telefonu, nemokėjo rašyti žinučių (t. 20, b. l. 156-159; t. 22, b. l. 122-123; t. 28, b. l. 124-129; t. 9, b. l. 71-78, 81-85, 87-88).

38. Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde ginčija vienÄ iÅ¡ skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nukentėjusiojo R. S. valios palenkimo bÅ«dų – apgaulės panaudojimÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį R. S. buvo panaudota apgaulė, prieÅ¡tarauja Å¡io nukentėjusiojo parodymams, jos nepatvirtina ir kiti bylos duomenys.

39. Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad Å¡is dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikÅ¡ti netikrų žinių praneÅ¡imu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali bÅ«ti suklaidinama dėl visko, ko iÅ¡ tiesų siekiama (pvz., teigiama, kad ji vežama dirbti kavinėje, o iÅ¡ tikrųjų yra gabenama seksualiniam iÅ¡naudojimui; siÅ«lomas geras darbas užsienyje, o iÅ¡ tiesų asmuo vežamas iÅ¡naudoti jį priverstiniam darbui ar nusikalstamoms veikoms daryti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (dėl darbo ar gyvenimo sÄ lygų, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės), asmuo gali bÅ«ti klaidinamas arba nutylima dėl bÅ«simų iÅ¡skaitų iÅ¡ jo atlyginimo, jų dydžio ir pan.

Apgaulė dėl bÅ«simo darbo ir jo sÄ lygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybÄ Å¾monėmis, kai aukos iÅ¡naudojimas yra pridengtas savotiÅ¡ku aukos ir kaltininko susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

40. Aptariamame nusikalstamos veikos epizode, priešingai nei teigia apeliantas I. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prieš nukentėjusįjį R. S. buvo panaudota apgaulė, kaip jo valios palenkimo būdas, tikslu jį užverbuoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti. Nukentėjusysis R. S., apklausiamas proceso eigoje, nuosekliai patvirtino, kad D. A., paklausus apie darbo pobūdį, nurodė, jog „nieko nereikės daryti, tik nueisi, paimsi ir važiuoji namo“ (skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad R.

S. apklausiamas parodė, jog iÅ¡ pat pradžių iÅ¡ D. A. žinojo, jog Vokietijoje darys nusikalstamas veikas; tokių parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Å¡is nukentėjusysis nedavė). Tuo tarpu A. N. paaiÅ¡kino, kad reikės vykti į VokietijÄ , vairuotojas nuveÅ¡ jį prie namo, į kurį reikės nueiti. Jam einant į namÄ , jie jam paskambins ir pasakys, kÄ reiks sakyti, kaip prisistatyti, po ko jis turės paimti pinigus ir grįžti į tÄ patį automobilį bei iÅ¡važiuoti.

Taip pat nurodė, kad nuėjęs paimti pinigų, nieko nekalbėtų papildomai ir negertų kavos. A. N. nurodytos aplinkybės apie darbo pobÅ«dį, pasak nukentėjusiojo, jam nesukėlė jokių įtarimų, iÅ¡ jo pasakojimo jis suprato, kad darbas yra legalus. R. S. proceso eigoje nuosekliai parodė, kad apie tikrÄ jį darbo pobÅ«dį jis sužinojo tik Vokietijoje iÅ¡ jį vežusio vairuotojo. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo R. S. parodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Sprendžiant iÅ¡ liudytojos A.

S. parodymų, R. S., grįžęs iÅ¡ susitikimo su A. N., jai taip pat nurodė, kad A. N. jam tikslaus darbo pobÅ«džio, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į VokietijÄ , nepasakė. Liudytojai nukentėjusysis apie tikrÄ jį darbo pobÅ«dį – kad darė „alio mama“, pasakė tik sugrįžęs iÅ¡ Vokietijos. FaktÄ , jog nukentėjusysis R. S. iÅ¡ tikrųjų sutikdamas važiuoti dirbti į VokietijÄ nežinojo tikro „darbo“ pobÅ«džio, patvirtina ir tai, kad pirmo karto metu nukentėjusysis, sužinojęs apie nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymÄ , daugiau vykti į VokietijÄ nesutiko, nors A.

N. jį ir įtikinėjo, vėliau grasino susidorojimu.

41. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad, verbuojant nukentėjusįjį R. S. nusikalstamų veikų VFR darymui, buvo pasinaudota jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjimo. Pagal teismų praktikÄ pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu aiÅ¡kinamas kaip piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

Pažeidžiamumas gali bÅ«ti bet kokios rÅ«Å¡ies – tiek fizinis, psichologinis, emocinis, susijęs su santykiais Å¡eimoje, socialinis ar ekonominis, gali apimti nesaugų ar nelegalų aukos statusÄ , ekonominę priklausomybę ar trapiÄ sveikatÄ ; tai bet kokia situacija, kai asmuo, kurio bÅ«sena yra sunki, skatinamas duoti sutikimÄ savo paties iÅ¡naudojimui. Tiek pats nukentėjusysis R. S., tiek liudytojai A. S., T. M. apklausiami parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jų Å¡eimoje materialinė padėtis buvo sunki, Å¡eima augino tris nepilnamečius vaikus, nei R.

S., nei A. S. oficialiai niekur nedirbo, R. S. dirbo atsitiktinius darbus, gyveno iÅ¡ gaunamų paÅ¡alpų, kÄ patvirtina ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateikti duomenys (t. 10, b. l. 42-43). IÅ¡ byloje liudytoja apklaustos nukentėjusiojo R. S. Å¡eimÄ prižiÅ«rėjusios socialinės darbuotojos E. P. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo Å¡eima veikos padarymo metu buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir vaikų priežiÅ«ros.

Å eima socialiai pažeidžiama dėl elgesio, dėl neiÅ¡manymo socialiai integruotis į gyvenimÄ , kas atsispindi ir jų mÄ styme, bendravime su aplinkiniais. Å eimos materialinė padėtis sunki, Å¡eima stokoja pinigų, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpų, R. S. atsitiktinių darbų. Nukentėjusiojo R. S., o taip pat ir V. S. parodymai patvirtina, kad D. A. buvo puikiai žinoma Å¡io nukentėjusiojo materialinė padėtis, tai, kad nukentėjusysis oficialiai niekur nedirba, Å¡eimai trÅ«ksta pinigų, kas vertinant kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis apie kitų taip pat dėl materialinės padėties pažeidžiamų asmenų paieÅ¡kas, jų verbavimÄ , tikslu iÅ¡naudoti juos nusikalstamų veikų – sukčiavimų, VFR darymui, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apie tai puikiai žinojo ir A.

N. bei jo bendrininkai (t. 21, b. l. 93-94; 32, b. l. 134; t. 10, b. l. 46-47).

42. Å iame epizode pirmiau aptartais nukentėjusiųjų R. S., V. S., liudytojos A. S., T. M. tarpusavyje sutampančiais parodymais nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis R. S. byloje nenustatyto asmens VW Passat automobiliu su angliÅ¡kais valstybiniais numeriais bei deÅ¡inėje pusėje esančiu vairu buvo iÅ¡gabentas į VokietijÄ , kur pasinaudojant jo priklausomumu dėl piniginių lėšų trÅ«kumo bei pažeidžiamumu dėl kalbos nemokėjimo, buvimo užsienio valstybėje, jis byloje nenustatytų organizuotos grupės narių buvo iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti.

Byloje nustatyta, kad A. N. prieÅ¡ iÅ¡vykstant R. S. į VokietijÄ , nurodė, kad Å¡iam su savimi reikia pasiimti tik drabužius ir dokumentus, maistu, kelionės iÅ¡laidomis pasirÅ«pins jį nuveÅ¡iantis vairuotojas. R. S. nuosekliai patvirtino, kad, iÅ¡vykdamas į VokietijÄ , bÅ«tent ir pasiėmė asmeninius daiktus, dokumentus, su savimi pinigų neturėjo, maistÄ , atsigerti pirko jį vežęs vairuotojas. Taip pat iÅ¡ R. S. parodymų matyti, kad jis nemokėjo nei anglų, nei vokiečių kalbos, užsienio valstybėje visÄ laikÄ buvo kartu su jį atvežusiu vairuotoju, kuris kartu su kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais jį iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, eidamas prie jam nurodytų skirtinguose miesteliuose esančių namų, vairuotojo nurodymu savo turimus asmens dokumentus palikdavo pas vairuotojÄ automobilyje.

Aptartos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. S. bÅ«nant Vokietijoje, buvo pasinaudota pastarojo priklausomumu bei pažeidžiamumu dėl piniginių lėšų trÅ«kumo, kalbos nemokėjimo. Kartu pažymėtina tai, kad pagal teismų praktikÄ prekybos žmonėmis bylose pasinaudojimas priklausomumu gali pasireikÅ¡ti ir kaip piktnaudžiavimas kaltininko veiksmais sukurta asmens laisvę varžančia padėtimi, kas, be kita ko, paminėtomis aplinkybėmis taip pat nustatyta aptariamame epizode.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina nuteistojo A. N. prieš nukentėjusįjį R. S. atliktus neteisėtus veiksmus BK 147 straipsnio prasme (kuris skundžiamo nuosprendžio dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį neskundžia), tačiau išdėstytų įrodymų visuma nepakankama išvadai, kad šiame epizode pasitvirtino pirmosios instancijos teismo nustatyti ir I. V. neteisėti veiksmai. Vien nukentėjusiojo R. S. parodymų apie tai, kad I.

V. buvo atvažiavęs kartu su A. N. ir girdėjo Å¡io nukentėjusiajam iÅ¡sakytÄ pasiÅ«lymÄ vykti į VokietijÄ dirbti, neatskleidžiant tikrojo darbo pobÅ«džio, I. V. pasakė - „nebijok, viskas bus gerai“, nesant byloje surinktų jokių kitų Å¡iame epizode I. V. kaltę patvirtinančių įrodymų, nesuteikia pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad Å¡is nuteistasis dalyvavo Å¡io jam inkriminuoto epizodo padaryme. Juolab, kad ir iÅ¡ paties nukentėjusiojo R. S. parodymų seka, kad jis I.

V. buvimo paminėtame susitikime, jo iÅ¡sakytos vienintelės frazės nevertino kaip pastarojo dalyvavimo jo (R. S.) verbavime nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015).

Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

44. Dėl nurodyto aplinkybės, kad A. N. Å¡iame epizode apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, be kita ko, veikdamas organizuota grupe kartu ir su I. V., I. V. pasinaudodamas nukentėjusiojo R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti, iÅ¡ nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Å¡alinama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

45. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytus prieÅ¡ nukentėjusįjį V. S. Å¡ioje byloje nuteistų asmenų atskiruose epizoduose atliktus neteisėtus veiksmus BK 147 straipsnio 2 dalies kontekste, pažymėtina tai, kad nukentėjusysis V. S. apklausiamas proceso eigoje dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių davė nuoseklius parodymus. IÅ¡ Å¡io nukentėjusiojo parodymų matyti, kad 2012 m. vasarÄ , tikslaus laiko nurodyti negali, pas jį atėjęs draugas D. (D. A.), žinodamas apie jo sunkiÄ materialinę padėtį, pasiÅ«lė darbÄ užsienyje.

Koks tai darbas – nesakė, pasakė, kad jo telefono numerį duos žmogui, kuris jam paskambins. Po kelių dienų į savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio iÅ¡ nepažįstamo vyriÅ¡kio, kuris pasiÅ«lė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku jis prie parduotuvės susitiko su vyriÅ¡kiu, kuris tÄ kartÄ jam neprisistatė, vėliau sužinojo, kad jį vadina ir jis prisistato A. vardu, kuris pasiÅ«lė važiuoti į VokietijÄ užsidirbti.

IÅ¡ nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, kad apie darbo pobÅ«dį pirmo susitikimo metu A. (A. N.) jam nepasakojo, nenurodė ir koks bus atlygis už darbÄ . Nepaisant to, jis su pasiÅ«lymu sutiko, nes Å¡eimoje buvo labai bloga materialinė padėtis. Praėjus kuriam laikui po susitikimo, jam vėl paskambino A. N. ir pasakė, kad rytoj jis iÅ¡važiuoja, jam paskambins vairuotojas. Tos pačios dienos vakare jam paskambino vairuotojas ir pasakė, kad ryte paims jį prie pagrindinio kelio. IÅ¡važiuodamas į VokietijÄ jis pasiėmė tik savo asmens dokumentÄ .

Ryte prie pagrindinio kelio privažiavo VW Passat automobilis su angliÅ¡kais valstybiniais numeriais bei vairu deÅ¡inėje pusėje. Ä® VokietijÄ jį vežė vairuotojas, kurį jis matė pirmÄ ir paskutinį kartÄ . V. S., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, nuosekliai patvirtino, kad apie tikrÄ jį darbo pobÅ«dį jis sužinojo tik jau bÅ«damas Vokietijoje, jeigu bÅ«tų žinojęs, kokį „darbÄ â€œ reikės dirbti, bÅ«tų nedirbęs. Pasak Å¡io nukentėjusiojo, atvažiavus į VokietijÄ , vairuotojas jam papasakojo apie darbÄ .

Jis nurodė, kad duos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su sim kortele. Gavus į telefonÄ Å¾inutę su adresu Vokietijoje, jie kartu nuvažiuos į tÄ adresÄ , po ko jis turės eiti į butÄ , gaus žinutę su nurodytais vardais ir pavardėm, įėjus į butÄ , su Å¡eimininkais reikės kalbėti rusiÅ¡kai, prisistatyti nurodytu vardu, pavarde, Å¡eimininkas jam duos telefono ragelį, kad pakalbėti su jais, jam pasakys, kiek turi perduoti pinigų, reikės paimti pinigus, iÅ¡kart perskaičiuoti ir iÅ¡eiti, o grįžus į automobilį paimtus pinigus perduoti vairuotojui.

Tokį darbÄ suprato kaip sukčiavimÄ , žmonių apgaudinėjimÄ ir pinigų vogimÄ . Sužinojęs apie darbÄ iÅ¡sigando, norėjo pabėgti, bet, nežinodamas Vokietijos, bijojo, kad pasiklydęs namo nebegrįš visai, su savimi neturėjo asmeninio mobilaus ryÅ¡io telefono, turėjo tik asmens dokumentÄ , pinigų neturėjo, dėl nurodytų aplinkybių sutiko atlikti jam nurodytus veiksmus. Gavus į telefonÄ sms žinutę su adresu, jį vairuotojas nuveždavo nurodytu adresu. Nuvykus nurodytu adresu, jis gaudavo žinutę, kad jau gali eiti.

Pas žmones jis eidavo vienas, prisistatydavo žinutėje nurodytu vardu, pavarde, pakalbėdavo Å¡eimininko paduotu telefonu. Kai jis nueidavo, pinigai jau bÅ«davo paruoÅ¡ti, juos perskaičiuodavo, telefonu rusiÅ¡kai patvirtindavo, kad pinigus gavo, po ko iÅ¡eidavo iÅ¡ buto ir grįžęs į automobilį, gautus pinigus perduodavo vairuotojui. Jis į VokietijÄ vyko 5 - 6 kartus, tiksliai neprisimena. Visus kartus buvo tas pats. PirmÄ kartÄ vyko su vienu vairuotoju, o kitus kartus važiavo su kitu vairuotoju K..

Ä® VokietijÄ važiavo pirmÄ kartÄ su „VW Passat“ automobiliu, kitus kartus su „Opel Zafira“, „Audi“ automobiliais, kurie visi buvo su užsienietiÅ¡kais valstybiniais numeriais bei deÅ¡inėje pusėje esančiu vairu. Vokietijoje prabÅ«davo po savaitę, dvi savaites, jis su vairuotojais nakvodavo automobiliuose, prausdavosi degalinėse, maistÄ , atsigerti, cigaretes pirkdavo vairuotojai. Grįžus iÅ¡ Vokietijos, jis gaudavo atlygį, A. N. prie parduotuvės jam atveždavo pinigus, pirmÄ kartÄ gavo 400 litų, kitus kartus kokios sumos buvo mokamos tiksliai nepamena, lyg tokios pačios.

Kitus kartus vyko į VokietijÄ , nes bijojo jį gabenusių asmenų, kad kas nors nenutiktų jam ar jo Å¡eimai, baimę jaučia iki dabar. Jam užuominomis buvo pasakyta, kad jis niekur nesidės, vis tiek jį suras, be to, jie žinojo, kur jis su Å¡eima gyvena. Kai V. (I. V.) kartu su A. buvo atvažiavęs ir prašė važiuoti jo į VokietijÄ , V. jam pasirodė agresyvus, baisiai atrodė, todėl jis jo bijojo. Po kažkurio važiavimo, jis bandė atsisakyti važiuoti į VokietijÄ , tačiau nepavyko.

Nukentėjusysis V. S. apklausiamas parodė ir apie tai, kad vienÄ iÅ¡ kartų į VokietijÄ jis važiavo mikroautobusu vienas, taip pat vienas važiavo ir paimti į VokietijÄ pinigų – 20 000 eurų, vieÅ¡butyje jį pasitikęs žmogus padavė jam pinigus, kitÄ dienÄ važiavo iÅ¡ Frankfurto į LenkijÄ , kur jį pasitiko A., V. ir dar vienas vyriÅ¡kis, parvežtus pinigus padavė A., po ko jis Å¡ių asmenų Lenkijoje miÅ¡kelyje neva profilaktiÅ¡kai buvo sumuÅ¡tas, kÄ grįžus į LietuvÄ matė ir jo žmona.

Dėl sumuÅ¡imo jis niekur nesikreipė, nes neturėjo draudimo, už viskÄ bÅ«tų reikėję mokėti, be to, bijojo. Nukentėjusysis parodė ir apie tai, kad Vokietijoje vienÄ kartÄ buvo sulaikytas jų automobilis, tuomet važiavo kartu su K. (t. 20, b. l. 156-159; t. 22, b. l. 122-123; t. 28, b. l. 124-129; t. 9, b. l. 71-78, 81-85, 87-88).

46. IÅ¡dėstytų nukentėjusiojo V. S. parodymų kontekste pažymėtina tai, jog nukentėjusysis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, kuomet jis detaliau prisiminė įvykių aplinkybes ir davė iÅ¡samesnius parodymus. IÅ¡ teisme pagarsintų paminėtų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad be jau nurodytų aplinkybių V. S. parodė ir apie tai, jog pirmÄ kartÄ nuvykus į VokietijÄ , ten buvo apie savaitę laiko, skirtingais adresais iÅ¡ skirtingų asmenų nurodytu apgaulės bÅ«du paėmė 5 ir 8 tÅ«kstančius eurų, po ko grįžo į LietuvÄ .

Grįžtant į LietuvÄ , vairuotojas jam nurodė, kad jeigu kas nors klaus, sakytų, jog grįžta iÅ¡ Anglijos, kad grįžęs niekam nepasakotų kur buvo ir kÄ darė. Po poros dienų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. jam padavė 400 litų ir pasakė, kad dar paskambins, kÄ jis suprato, kad vėl reikės važiuoti į VokietijÄ . Jam nurodžius, kad nenori važiuoti daugiau į VokietijÄ , Å¡is grasinančiai atsakė, kad reikės važiuoti. Nenorėdamas rizikuoti nei savimi, nei Å¡eima, bijodamas, kad jiems ko nors nepadarytų, sutiko važiuoti.

Po maždaug poros savaičių jam vėl paskambino A., kuris nurodė, jo už kelių dienų vėl reikės važiuoti. A. sakė, kad jam paskambins ir pasakys, kada turi bÅ«ti pasiruošęs. Vakare iÅ¡ nežinomo telefono numerio paskambinęs vyriÅ¡kis pasakė, kad ryte bÅ«ti pasiruoÅ¡usiam, laukti prie „(duomenys neskelbtini)“. Kitos dienos rytÄ prie (duomenys neskelbtini) jį paėmė kitas vairuotojas K., atvažiavęs automobiliu „Audi“, angliÅ¡kais valstybinio numerio ženklais.

Ä®važiavus į VokietijÄ K. sakė tÄ patį, kÄ ir pirmas vairuotojas, davė telefonÄ . Šį kartÄ iÅ¡važiavęs su K. Vokietijoje iÅ¡buvo dvi savaites ir buvo trijuose skirtinguose adresuose, iÅ¡ kurių bendrai paėmė 12 000 eurų. Grįžus į LietuvÄ po kelių dienų susitiko su A. prie tos pačios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jam padavė 400 litų ir pasakė, kad susiskambins. Praėjus dviem savaitėms vėl paskambino A., pasakė ruoÅ¡tis važiuoti.

KitÄ rytÄ iÅ¡važiavo su K. „Audi“ automobiliu ir Vokietijoje iÅ¡buvo dvi savaites. TÄ kartÄ Vokietijoje buvo nuėjęs penkiais adresais, bet pinigus paėmė tik iÅ¡ trijų adresų. Dvejais adresais tik priėjęs prie lauko durų, gavo praneÅ¡imus dingti ir niekur neiti. IÅ¡ trijų skirtingų Å¡eimų paėmė bendrai 10 000 eurų. Visada paimtus pinigus atiduodavo R. S.. Grįžęs iÅ¡ A. gavo apie 1 000 litų. Maždaug po poros savaičių vėl buvo iÅ¡vežtas į VokietijÄ , į Å tutgarto miestÄ po A. skambučio.

Važiavo su K. tuo pačiu „Audi“ automobiliu. IÅ¡buvo Vokietijoje apie savaitę laiko, nes antrÄ savaitę Vokietijoje pareigÅ«nai atėmė automobilį. Šį kartÄ Vokietijoje iÅ¡ skirtingų 4 Å¡eimų ta pačia tvarka paėmė 10 000 eurų. Vokietijos pareigÅ«nams atėmus automobilį, iÅ¡ Å tutgarto miesto mikroautobusiuku grįžo į LietuvÄ . Grįžus A. nepasirodė ir neskambino. Praėjus ilgesniam laikui, pasirodė A. ir pasakė, kad vėl turės važiuoti. Nors jis bandė atsisakyti važiuoti, bet A. ramino, sakė, kad padės. Po kurio laiko A. paskambinęs liepė ateiti prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

TÄ kartÄ A. atvažiavo su asmeniu vardu V., automobiliu „Opel Zafira‘, valstybinio numerio ženklai angliÅ¡ki, vairas deÅ¡inėje pusėje. A. paklausė ar gali važiuoti. Nors bandė iÅ¡sisukti nuo važiavimo, tačiau galiausiai neatsisakė, kadangi buvo matęs kaip A. N. agresyviai elgiasi su kitais aplinkiniais, be to, A. ir V. atrodė bauginančiai. Po kurio laiko jam paskambino A. N. ir pasakė, kad reikia važiuoti. K. automobiliu „Opel Zafira“ nuvežė į VokietijÄ , iÅ¡ kur parvežė 12 000 eurų: iÅ¡ vienos pensininkų Å¡eimos paėmė 6 000 eurų, o iÅ¡ likusių dviejų – po 3 000 eurų.

Po Å¡ių kelionių namuose vyko konfliktai su žmona. Žmonai sakė, kad jei atsisakys, jie jį „sulaužys“, buvo prasidėję grasinimai, tačiau ryžosi A. pasakyti, kad nebevažiuos, nenori pyktis ir skirtis su Å¡eima. Nepaisant to, praėjus kuriam laikui paskambino A. vėl jį pakvietė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jis vėl atvyko kartu su V., abu klausė, ar savarankiÅ¡kai gali nuvažiuoti į VokietijÄ . Atsakė, kad negali, žmona neleidžia, pats nieko nežino, nemoka kalbos, negalės orientuotis svetimoje Å¡alyje.

Jie grasindami įkalbinėjo, kad bandytų važiuoti. Po įkalbinėjimų sutiko, bijodamas, kad kas nors nenutiktų, jį labai baugino V. iÅ¡vaizda. Važiavimo iÅ¡vakarėse A. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aiÅ¡kino, kÄ turės daryti ir iÅ¡ kur iÅ¡važiuoti, padavė 300 eurų bei 200 litų, kuriuos turėjo palikti žmonai, kol jo nebus, bei jam davė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su jau įdėta sim kortele. Nurodė mikroautobuso vairuotojo telefono numerį, kuriuo turėjo paskambinti ir susitarti ir iÅ¡ kur jį paims.

KitÄ dienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) autobusų stoties mikroautobusu iÅ¡važiavo į VokietijÄ . Atvykęs į VokietijÄ , kaip sakė A., įsijungė telefonÄ ir iÅ¡kart sulaukė A. skambučio iÅ¡ nepažįstamo numerio, kuris pasakė laukti kito skambučio. Vokietijoje Badsoden miestelyje vieÅ¡butyje iÅ¡buvo dvi dienas. Kalbos nemokėjo, sunkiai orientavosi. Sulaukė skambučio iÅ¡ visiÅ¡kai nepažįstamo asmens negirdėtu balsu, kuris nurodė susirasti kitÄ artimiausiÄ miestelį ir apie tai jį informuoti.

Skambinusiajam aiÅ¡kino, kad sunkiai orientuojasi, nesusikalba, kad jokio autobuso ar traukinio nėra, kad neturi pinigų. VisÄ laikÄ buvo nevalgęs, nes turėjo tik apie 100 eurų, kuriuos taupė, o jam skambinęs asmuo liepdavo ieÅ¡koti taksi automobilių, kuriais greitai galėtų nuvykti iki jam nurodyto adreso. Jis skambinusiam asmeniui aiÅ¡kino, kad negali vykdyti jų reikalavimų, o Å¡is keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais. Nesuprato kokiu bÅ«du reikės grįžti į namus, verkė. Neužilgo paskambino A., pasiteiravo kiek turi pinigų, sakydamas „užteks, važiuok namo“.

Ä® LietuvÄ grįžo iÅ¡leidęs visus pinigus bilietams. Po dviejų savaičių prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vėl sutiko su A. ir V., abu prašė savarankiÅ¡kai nuvažiuoti iki Å tutgarto, kur pasitiks žmogus, iÅ¡ kurio turės paimti pinigus ir juos parvežti. Po kurio laiko V. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, padavė autobuso bilietÄ Ä¯ VokietijÄ , mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tris skirtingas sim korteles. Vokietijoje stotyje pasitiko aukÅ¡tas vaikinas kalbantis lietuviÅ¡kai, jo vardo nepamena.

Vaikinas vieÅ¡butyje padavė 20 000 eurų, tokiÄ sumÄ minėjo ir A. su V.. Pernakvojęs vieÅ¡butyje ir sulaukęs skambučio į duotÄ telefonÄ , taksi nuvyko į stotį, iÅ¡ kurios iÅ¡vyko su persėdimais į VarÅ¡uvÄ , kur jį pasitiko su automobiliu A., V. ir dar vienas vaikinas. Pinigus atidavė A., kuris bevažiuojant pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jiems Å¡i kelionė labai daug kainavo, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, žemino, vis kartojo, kad ir jiems kažkas daro spaudimÄ . Bevažiuojant sustojo pamiÅ¡kėje, kur jis buvo visų trijų sumuÅ¡tas.

Grįžus į LietuvÄ , po kurio laiko vėl paskambino A., klausė, ar gali važiuoti. Atsakė, kad žmona turi gimdyti į kÄ Å¡is pasakė, jog paskutinį kartÄ . Bijodamas, po to kai buvo sumuÅ¡tas, važiuoti sutiko. Atvažiavus K. automobiliu „Audi“ buvo nuvežtas į VokietijÄ , kur iÅ¡ vienos pensinio amžiaus moters pagal tÄ pačiÄ schemÄ paėmė 20 000 eurų ir gavę nurodymÄ nuvažiavo iki Lenkijos, kur atvykęs V. su nepažįstamu asmeniu degalinėje paėmė minėtus pinigus bei vėl nurodė grįžti atgal į VokietijÄ , tačiau grįžus atgal nesisekė ir po poros dienų grįžo į LietuvÄ . 2013 m. liepos 19 d. pas jį į namus vėl atvažiavo V. ir A., pasakė, kad turi važiuoti.

Jis atsisakė, nes turėjo vykti pas žmonÄ Ä¯ klinikas, tačiau jie abu vienas per kitÄ jį įkalbinėjo ir jis sutiko. 2017 m. liepos 21 d. ryte iÅ¡ namų jį paėmė K. ir automobiliu „Audi“ iÅ¡vežė į VokietijÄ . Atvažiavus į Vokietijoje laukė nurodymų, tačiau gavo žinutę grįžti ir jie grįžo į LietuvÄ (t. 9, b. l. 71-78, 81-85, 87-88).

47. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusysis V. S. iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų atpažino A. N., kaip asmenį, jam žinomÄ vardu „A.“, kuris prieÅ¡ jį panaudodamas psichologinį spaudimÄ , apgaudinėdamas ir įkalbinėdamas vertė važiuoti į VokietijÄ , kur turėjo paiminėti pinigus, bei kartu su asmeniu vardu „V.“ jį sumušė Lenkijoje; atpažino I. V., kaip asmenį jam žinomu vardu „V.“, kuris jį iÅ¡siuntė į VokietijÄ bei Lenkijoje jį su kitais asmenimis mušė ir kurio jis labai bijo; atpažino R. S., kaip asmenį jam žinomÄ vardu „K.“, kuris jį daug kartų vežė į VokietijÄ , duodavo telefonÄ , laukdavo Vokietijoje iÅ¡einančio iÅ¡ buto su paimtais pinigais, taip pat atpažino D. A., kuris davė asmenims, jam žinomiems „A.“ ir „V.“ vardais, jo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį (t. 9, b. l. 90-93, 94-97, 98-101).

48. Nukentėjusiojo V. S. iÅ¡dėstytų parodymų patikimumÄ , be to, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutapo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, duomenys. IÅ¡ byloje liudytoja apklaustos nukentėjusiojo V. S. sutuoktinės A. S. parodymų matyti, kad jos vyrui darbÄ pasiÅ«lė D. A.. Jai sakė, kad reikės padėti buitinę technikÄ pakrauti – iÅ¡krauti Lietuvoje, apie užsienį vyras jai nieko nepasakojo, tik po kiek laiko vyras jai papasakojo apie darbÄ užsienyje.

PirmÄ kartÄ vyras į VokietijÄ iÅ¡važiavo 2012 m. vasarop, tikslaus laiko neatsimena, kur prabuvo apie savaitę. Jos vyras vokiÅ¡kai nekalba. Grįžęs apie darbÄ nieko nepasakojo. V. buvo iÅ¡vykęs į užsienį apie 6-8 kartus. Apie tai, kÄ vyras iÅ¡ tikrųjų veikė, ji sužinojo tik tada, kai jis grįžo namo sumuÅ¡tas. Jis pasakė, kad jam buvo grasinama, kad jei jis nevažiuos, tai nukentės Å¡eima ir jis pats. Sakė, kad jį sumušė Lenkijoje. Vyras į VokietijÄ važiuodavo su vairuotoju, pats jis maÅ¡inos neturėjo.

Vyras pasakojo, kad Vokietijoje nakvojo maÅ¡inoje, kad buvo nevalgęs, pasakojo, kad jis paimdavo pinigus iÅ¡ žmonių ir perduodavo pinigus. Už keliones vyras gaudavo pinigus, buvo gavęs ir po 300 ir po 100 litų. Kai vyras buvo sumuÅ¡tas, ji patarė jam kreiptis į policijÄ , bet Å¡is sakė, kad jei skųsis, nukentės jis pats ir Å¡eima. Ji vyrui buvo pasakiusi – arba Å¡eima, arba jie, ir vyras nusprendė daugiau į VokietijÄ nevažiuoti, 2013 m. liepos mėnesį jis iÅ¡važiavo paskutinį kartÄ .

Liudytoja patvirtino, kad yra mačiusi A. N., jos vyras buvo susitikęs su A. prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, kai Å¡is jam padavė pinigus po kelionės. Pasak A. S., likus iki gimdymo trims mėnesiams, ji A. sakė, kad nebenori, jog jos vyras važiuotų, nori, kad bÅ«tų namuose, tačiau A. jai atsakė „kad jeigu reikės, V. ir važiuos“. A. iÅ¡sakytus V. žodžius „nu jeigu kÄ mes dar susiskambinsime“, ji suprato kaip grasinimÄ , suprato, kad jos vyras yra priklausomas nuo A.

N.. Be kita ko, liudytoja parodė, kad jai gulint ligoninėje, skambino A., pokalbio metu sakė, kad gali atvežti drabužėlių. Jai grįžus namo, drabužėliai buvo atvežti, tačiau kas juos atvežė, ji nežino (t. 21, b. l. 90-92; t. 28, b. l. 109-111). Pažymėtina ir tai, kad liudytoja A. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu iÅ¡ jai pateiktų fotonuotraukų atpažino A. N., kaip asmenį vardu A., per kurį jos vyras V. buvo vežamas į VokietijÄ , kurį buvo sutikusi (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kai Å¡is jos vyrui sumokėjo pinigus, kuris jai 2013 m. liepos mėn. gulint ligoninėje skambino; taip pat liudytoja atpažino I.

V. (t. 10, b. l. 9-12).

49. IÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pažymos matyti, kad Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pareigÅ«nų pateiktais duomenimis D. A. 2013 m. sausio 7 d. buvo sulaikytas po pasikėsinimo sukčiauti telefonu, kurį įvykdė organizuota grupuotė. D. A. nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir (duomenys neskelbtini) miesto kalėjime atlieka jam paskirtÄ bausmę (t. 10, b. l. 155).

50. A. N. namuose, (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 22 d. atlikus kratÄ , be kitų daiktų buvo rasta ir paimta užrašų knygelė „2005“, kuriÄ apžiÅ«rėjus buvo aptikti popieriaus lapeliai, ant kurių ranka užraÅ¡ytas telefono numeris „(duomenys neskelbtini) V. V. dėl važiavimo“ (nukentėjusiojo V. S. naudotas telefono numeris); taip pat sÄ siuvinis, kuriame ranka suraÅ¡yti telefonų numeriai ir vardai prie jų, telefonų sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas V. telefonas „(duomenys neskelbtini) V. K.“ (t. 7, b. l. 11-19).

51. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad faktÄ , jog nukentėjusysis V. S. buvo vežamas į VokietijÄ , tikslu iÅ¡naudoti jį nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui, patvirtina ir jau aptarti nukentėjusiojo R. S., liudytojų A. S., T. M. parodymai, nustatytas analogiÅ¡kas kaip ir nukentėjusiojo R. S. atveju veikos padarymo mechanizmas. Be to, visiems nurodytiems asmenims, nuteistieji A. N., I. V., maskuodamiesi, prisistatinėjo ne savo vardais, A. N. prisistatydavo „A.“, tuo tarpu I. V. „V“, „T“.

52. Nagrinėjamoje byloje R. S. atsisakė duoti parodymus, tačiau iÅ¡ byloje esančio įsiteisėjusio dėl tų pačių veikų priimto apkaltinamojo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio matyti, kad R. S., nors iÅ¡ esmės ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotas prekybos žmonėmis, veikiant organizuota grupe, nusikalstamas veikas, tačiau pripažino, kad V. S. neva asmens vardu D. praÅ¡ymu vežė į VokietijÄ 5-6 kartus kaltinime nurodytais automobiliais. Ten V.

S. į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ kažkas paskambindavo ir pasakydavo adresÄ . Jis V. S. nuveždavo nurodytais adresais ir paleisdavo, po kiek laiko V. S. grįždavo, parsineÅ¡davo nemažas pinigų sumas, kurias atiduodavo jam (R. S.). Grįžus į LietuvÄ jis (R. S.) pinigus atiduodavo D.. Neva D. jam paaiÅ¡kino, kad tai verslo reikalai. R. S. paminėtu teismo nuosprendžiu nuteistas dėl visų jam inkriminuotų BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, Å¡io nuosprendžio Å¡is nuteistasis apeliacine tvarka neskundė (t. 32, b. l. 2-18, 19-24).

Iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 2013 m. rugpjūčio 26 d. rašte pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. R. S. vardu buvo sudarytos, be kita ko, šių transporto priemonių privalomojo draudimo sutartys: AB „Lietuvos draudimas“ įprastinė transporto priemonės „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2013 m. sausio 30 iki 2013 m. vasario 27 d.;

AB „Lietuvos draudimas“ įprastinė transporto priemonės ,,Zafira Comfort DTI“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d.; AB „Lietuvos draudimas“, ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale įprastinės transporto priemonės „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. birželio 9 d., nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. liepos 13 d. ir nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. (t. 10, b. l. 141-142).

53. Kontroliuojant I. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 22-23 d. buvo užfiksuoti jo ir M. Z. kontaktai Nr. 2472, 2477, 2518, 2560, kurių metu nurodyti asmenys naudodamiesi internetu planavo, aptarė nusikalstamos veikos darymÄ , konspiruotai vienas kitam nurodė „paskaityk laikrasti sndienyni“, „jau paskaiciau, viskas ok ir labai paprasta“, I. V. konspiravo pokalbio turinį, sakydamas „Nu, tai aÅ¡ jau viskÄ supratau“, „Vienu žodžiu visks aiÅ¡ku karočė“, nurodė M.

Z. „Atsiversi „Lietuvos rytÄ â€œ, dar pasiskaitysi“, M. Z. vieno iÅ¡ pokalbių metu I. V. atsakė „Tai ne dar iÅ¡ pradžių gal pasibendrausim ir kažkÄ darysim ne.“, vėlesnio pokalbio metu M. Z. kalbėjo apie tai, kad nepavyksta susisiekti su I. V. bendrininku A. N.: „Nu, a girdi neprisiskambinau tava daba bandžio žinai, iÅ¡ čia žinai.“. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant A. N. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, 2013 m. kovo 23 d. užfiksuoti A.

N. ir I. V. telefoniniai kontaktai Nr. 4941, 4950, 4952, 6231, kurių metu I. V. nurodė A. N. įsigyti naujÄ numerį, jį įsijungti ir atsiųsti jam, kad Å¡is galėtų numerį duoti bendrininkams, kÄ A. N. ir padarė, konspiracijos tikslais įsivardindamas „(duomenys neskelbtini) t.“. 2013 m. kovo 23 d. 13:09 val. vykusio pokalbio Nr. 2560 metu M. Z., paskambinęs I. V. kalbėjo apie tai, kad nepavyksta susisiekti su I. V. bendrininku A. N.: „Nu, a girdi neprisiskambinau tava daba bandžio žinai, iÅ¡ čia žinai.“, „Nedasiskambinam“, į kÄ I.

V. „Ai, tai kam skambint, yr kas šnekės daugiau“, M. Z. nurodė „Ne, tai nedasiskambino sakau. Va daba va bandė žinai“, po ko I. V. atsakė „Ai, nedasiskambina, tai gal dar nepasijungė žinai...“, M. Z. nurodžius, kad pasijungė, bet neatsiliepia, I. V. nurodė „Ai nekel? Tai važiuoju tada“, „Jis... ten. Ne, ten visks gerai tad. Jeigu skamba tai viskas gerai“. 2013 m. kovo 24 d. 19:49 val. vykusio pokalbio Nr. 2721 metu I. V. M. Z. informavo, kad bendrininkai su A. N. susisiekė „Jau viskas tvarkoj kiek aš žinau“. 2013 m. kovo 25 d. 10:15 val. vykusio pokalbio Nr. 2793 metu I.

V. M. Z., į kurį pokalbio metu kreipėsi „Z.“, informavo „Ai, tas bernas nu, karoče ten visks, kÄ aÅ¡ žinau va, pasiskambins pats pamatys. A tu dar persiskaitysi. <...>“, „Čia problemų nėr žinok. Supratai?“, M. Z. nurodžius, kad viskas aiÅ¡ku, suprato, I. V. pasakė „Nu tai va. Tai vienu žodžiu ten tas žmogus laukia skambučia“, „Nu tai reiÅ¡kia. Nu kada pasuks, tada ir susitars. Gal taip paklausė gal dar kažkaip. Nu ten jau jų reikalas žinai ten dėl tų darbų visų.“, „Tas pats pasisuka tegul va patys ir viskÄ iÅ¡siklausinėj tenai pasisakys“, į kÄ M.

Z. atsakė, kad viskas aiÅ¡ku, viskÄ suprato „<...> Va aÅ¡ kaip tik va gaudausi“. TÄ pačiÄ dienÄ 15:21 val. M. Z. I. V. atsiuntė sms žinutę (Nr. 2821) „Uzsikurk kada iÅ¡eina jawa:)“ (prisijunk internetu pasikalbėti) (t. 1, b. l. 35-83, 115-129). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡tyrus fonoskopiniam tyrimui atrinktus telefoninius pokalbius, nustatyta, kad garso įraÅ¡uose Nr. 2477, 2560, 2793 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (Å¡io asmens pasakyti žodžiai iÅ¡vardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“), garso įraÅ¡uose Nr. 2477, 2793 yra užfiksuotas M.

Z. balsas ir kalba, garso įraše Nr. 2560 tikėtina yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V1“), garso įraše Nr. 4941 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuoti A. N. ir I. V. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, o I. V. – „V1“) (t. 29, b. l. 109-152).

54. Atliekant A. N. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, 2013 m. balandžio 1 d. 20:35 val. A. N. skambino S. Ž. (pokalbis Nr. 38), pokalbio metu minėti asmenys aptarė užverbuotų asmenų perdavimÄ , S. Ž. paaiÅ¡kino, kad užverbuotiems asmenims reikia paduoti keletÄ sim kortelių, kokiÄ pinigų sumÄ duoti asmenų kelionės į užsienio valstybę iÅ¡laidoms, kelioms dienoms tų pinigų turi užtekti, taip pat kad gali ir greičiau pasisekti daryti nusikalstamas veikas. S. Ž. perspėjo A.

N.: „Ir kÄ tu jam pasakyk, va kad karočė va ten visÄ laikÄ ten va klauso ten mano nurodymų kÄ aÅ¡ jam sakysiu ir viskas“, „Ir nesavivaliauja ten žodžiu“. A. N. A. Ž. nurodė, kad užverbuotas asmuo (V. S.) bus įsodintas į busÄ , todėl jam reikia žinoti, kur važiuoti. S. Ž. pažadėjo susižinoti ir jam praneÅ¡ti, kur užverbuotas asmuo turi važiuoti. 2013 m. balandžio 2 d. 9:57 val. sms žinute Nr. 44 S. Ž. A. N. informavo „Zdarowa tegul tas žmogeliukas mina i frankfurta o is ten as jau jam duosiu toleu zinot kajp kas.duok zinot kada jis isjudes“. 10:04 val. pokalbio Nr. 6231 metu A.

N. I. V. informavo, kad susisiekė su bendrininkais ir kad viskas gerai „ta jau viskas gere ten, ne“, nurodė, kad atvažiuoja pas I. V. ir internetu viskÄ spręs. 2013 m. balandžio 2 d. 10:27 val., 12:06 val. vykusių pokalbių Nr. 6234, 6238 metu, A. N., paskambinęs V. S., nurodė, kad „<...> Karoče reikia pasižiÅ«rėt busiukÄ , į FrankfurtÄ važiuosi“, „Nu, ten paduosim litus, viskÄ . Nu, karoče apsirenk gražiau, pasiimk rÅ«bų kokių žinai da“, „Ir paskui pakeliui viskÄ paaiÅ¡kinsiu“, „Ant rytojaus, ne“, „IeÅ¡kau da autobusiuko, žinai“.

TÄ pačiÄ dienÄ 12:36 val. vykusio pokalbio Nr. 6248 metu A. N. V. S. patikslino „Nu žėk, klausyk. Ketvirtadienį jau tiksliai viskas jau“, „<...> Paskui aÅ¡ nu, vis tiek susibėgsim da, aÅ¡ tau viskÄ smulkiai papasakosiu“. 2013 m. balandžio 3 d. 18:02 val. (pokalbis Nr.

57) paskambinus S. Ž. ir pasiteiravus, kaip reikalai, A. N. šį informavo „Ai nieka, viskas gerė žinai. Rytoj tik iÅ¡varo žinai tas“, „Ne dar neiÅ¡judėjęs, karoče, rytoj tik iÅ¡važiuos, supranti“, „Nu mikriukÄ nebuvo žinai“, susitaria vakare pasiskambinti ir viskÄ aptarti. 2013 m. balandžio 4 d. 10:15 val. (pokalbis Nr. 6502) A. N. paskambinęs nurodė V. S. vežėjų telefono numerį, liepė paskambinti jiems ir po to perskambinti jam, kÄ V. S. ir padarė. Netrukus vykusio kito pokalbio Nr. 6503 metu V. S. A. N. informavo, kad „Taip, A., jie už valandos mane paima jau“, į kÄ A. N. atsakė „Nu, va davai davai už valandos. Girdi, ragelis viskas kaip kaip kalbėjom ir paskui duok man žinot kai bÅ«si vietoj“, V. S. patikino, kad praneÅ¡ (Å¡ių pokalbių metu V. S. A. N. vadina A.). TÄ pačiÄ dienÄ 21:15 val. (pokalbis Nr.

70) S. Ž. paskambinęs A. N. nurodė „Nu aÅ¡ va sakau su draug žinai tokiuo va“, „IÅ¡ pravierkės ir sakau paskambinsiu iÅ¡kart“, į kÄ A. N. atsakė „Ai supratau“, „Nu nu nu. AÅ¡ tau numerį raÅ¡iau. Žinok jis iÅ¡važiava po pietų. Kada čia jis bus, jis man duos žinot“, „Bet turėk tÄ numerį pirmÄ â€œ bei padiktavo S. Ž. V. S. telefono numerį, taip pat pasiteiravo „<...> Ė girdi, jis ten į MainÄ , ar ne, reikia? Ä® MainÄ jis iÅ¡varė ar ar ta“, į kÄ S. Ž. atsakė „Tai karoče karoče. Tegul jis daba tenai važiuoja karoče ir viskas.

Nu o paskui žiÅ«rėsim“, „Nu ten susitvarkysiu žodžiu“. Taip pat aptarė, kad V. S. vietoj bus tik kitÄ dienÄ apie pietus, todėl jau nieko tÄ dienÄ nepadarys, S. Ž. nurodė, kad rytoj su V. S. susiskambins ir viskÄ perÅ¡nekės. 2013 m. balandžio 5 d. 7:33 val. V. S. atsiuntė A. N. žinutę Nr. 6659, teiraudamasis „Lb rytas kur tiksliai vaziuoti“, į kÄ A. N. atrašė „Frankfurt, atrask vezbuti ir ilsekis sienden vakare pasuks tau“ (Nr. 6660), į kÄ V. S. atrašė „Ok“ (Nr. 6662).

IÅ¡ 2013 m. balandžio 6, 7 d. užfiksuotų S. Ž. ir A. N. telefoninių kontaktų Nr. 86, 90, 92, 107, 109 matyti, kad V. S. nesisekė, nes Å¡is nesiorientavo, kaip nuvažiuoti iki reikiamų nurodytų vietų, S. Ž. A. N. nurodė „<...> žinok ten su tuo žmogeliu tava tai vargas man Å¡iandien“, „<...> žinok va kitÄ kartÄ Ä¯ ateitį ne“, „tu pažiÅ«rėk, kad bent jau mokėtų kažkÄ anglų kalbos, nes taip tai tu či durnas vargo vakarienė su jais“, „<...> tu pats įsivaizduok, jis tris valandas važiuoj man iki miestelia“, „ir niekaip nedavažiuoj, nors miestelis randas už penkių kilometrų“, „jis <...> nesigauda <...> su tais traukiniais, autobusais. <...> jam sunku yra“, „ten reikia, kad žmogus nors biÅ¡kį mokėtų tÄ anglų kalbÄ .

Ten tada lengviau ant automatų susigaudyt, nes taip tai <...>“, taip pat informavo „A, taip nu kÄ va buva žinė jau jau va starte jisai ten karoče. Jau buva va ten va viena ėmimas ten kaip ir <...>. Ten deÅ¡imt ten tų plokščių karoče“, „Bet tai ten atbojus buva, tai žodžiu ten nebevažiava jis tenais. Va daba ten baigėm ten vienam, persiųst į kitÄ tai sakau va jau tris valandas važiuoja jis nedavažiuoja ten“, kitÄ dienÄ paskambinęs S. Ž. A. N. taip pat nurodė „A, girdi, žiÅ«rėk, ten su tuo tava žmogeliuku vien neuvezkės karoče“, kad V.

S. nuvažiavo visai ne į tÄ miestÄ , todėl „Tai va dabar <...> kuÅ¡Ä karoče, <...> aÅ¡ nežinau ten karoče“, reikia, kad jis taksi nuvažiuotų į nurodytÄ vietÄ ir paimtų pinigus, o po to tegul važiuoja namo, reikia naujo žmogaus, į kÄ A. N. „Ne tai yr yr kitas, normalesnis. Tas supranta viskÄ Å¾inai“, kito pokalbio metu S. Ž. A. N. nurodė „Karoče arba ieÅ¡kok normalų žmogų, kuris normaliai gaudas, arba jeigu bus toliau tokie, tai žinok <...> nieko nebus bendro žinok“, po ko vakare susitarė susiskambinti.

IÅ¡ 2013 m. balandžio 7 d. 18:18 val. užfiksuoto I. V. ir M. Z. konspiruoto telefoninio pokalbio Nr. 4306 taip pat matyti, kad I. V. informavo M. Z., kad užverbuotas V. S. blogai vykdė nurodymus, nesiorientavo „tam gaidelio prisirijis <...>, tu durnas, negaliu įsivaizduot. Nu pamatysi, tau pasakys <...>“, „Bet yra va tokių gaidelių nu, žinai sausainių tai yra“, „Gerai nu, tai <...> jeigu kompas galvon neveikia nu, tai kÄ tu daba padarysi. Tu durnas. AÅ¡ iÅ¡ vis ant tiek neveik kompas. Viskas gerai, bet kompas neveik“, „Vis či pasiklysta <...> durnas tu“ (t. 1, b. l. 35-83, 84-113, 115-129).

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garso įrašuose Nr. 38, 57 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuoti A. N. ir S. Ž. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“, o S. Ž. – „V1“); garso įrašuose Nr. 6234, Nr. 6248, Nr. 6503 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, garso įraše Nr. 6238 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) tikėtina yra užfiksuotas A.

N. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“); garso įraše Nr. 4306 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuoti I. V. ir M. Z. balsas ir kalba (I. V. pasakyti žodžiai garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, o M. Z. – „V1“) (t. 29, b. l. 109-152).

55. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014 m. sausio 30 d. protokole 2013 m. gegužės 4 – 8 d., kontroliuojant I. V. naudotÄ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti telefoniniai kontaktai Nr. 157, 158, 171, 173, 311, 323, 384, 486, 579, 595, 598, jų turinys patvirtina, kad I. V. iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kojo automobilio, skirto gabenti užverbuotus asmenis. 2013 m. gegužės 8 d. 12:08 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 598 metu I. V. paskambinęs vyriÅ¡kiui nurodė „Sveikas, dėl audinės tau skambinu“, paklausė „<...>.

Gal įmanoma Å¡iandien susitikt? ApžiÅ«rėt. Kiek ten kilovatų“, vyriÅ¡kiui pasiteiravus „Či tu.. apie aÅ¡tunkę Å¡neki?“, I. V. atsakė „Ne ne ne, A keturi angliÅ¡ka“ bei vėliau pokalbio eigoje susitarė tÄ pačiÄ dienÄ susitikti apžiÅ«rėti automobilio (t. 1, b. l. 134-177). 2013 m. gegužės 8 d. 19:21 val., kontroliuojant A. N. naudotÄ telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 496 metu I. V. informavo A. N., kad važiuoja pirkti automobilio, A.

N. pasiteiravus „A ten pasats?“, I. V. atsakė „audine“, „ketvirt“, A. N. pasiteiravus, ar tvarkinga, I. V. atsakė „<...>, nelabai. Važiuoklė, žinai, padaužyta.“, „ai, <...>, dar mėnesį nenupirksim, jeigu taip, žinai.“, „nesiimsi veiksmų“, „tad bus ragas. Tai va“ (t. 1, b. l. 178-200). Iš 2013 m. gegužės 10 d. 13:22 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 867 matyti, kad I. V. skambino asmeniui vardu U., kuris nurodė, jog gali atvažiuoti I.

V. pasiimti savo automobilio „nu taigi Audi, <...>“, kuris pažadėjo netrukus atvažiuoti. Netrukus po Å¡io pokalbio 13:46 val. (pokalbio Nr. 869) I. V. paskambino R. S., kuriam nurodė, kad nuvažiuotų paimti automobilio draudimo. 2013 m. gegužės 20  d. 10:57 val. vykusio pokalbio Nr. 1782 metu, A. N. nurodė nukentėjusiajam V. S., kad Å¡is Å¡eÅ¡tadienį (gegužės 25 d.) turės važiuoti į VokietijÄ , taip pat nurodė, kad „<...> paskui susibėgsim, da paÅ¡nekėsim“. 2013 m. gegužės 24 d. 18:37 val. vykusio pokalbio Nr. 2348 metu A.

N. paskambinęs V. S. nurodė, kad iÅ¡vykti reikės sekmadienį (gegužės 26 d.), pasakė, jog vakare dar paskambins (t. 2, b. l. 1-92). IÅ¡ 2013 m. gegužės 24-25 d. užfiksuotų pokalbių Nr. 2679, 2858 matyti, kad I. V. ir R. S. tarėsi susitikti ir buvo susitikę aptarti V. S. gabenimo į VokietijÄ aplinkybių. 2013 m. gegužės 25 d. 19:03 val. sms žinute I. V. persiuntė R. S. V. S. telefono numerį (t. 1, b. l. 134-177). 2013 m. gegužės 25 d. 19:20 val. R. S. skambino jam persiųstu telefono numeriu V.

S., kuriam pokalbio Nr. 1783 metu nurodė, kad skambina K., ir informavo „Na žiÅ«rėk, penktÄ ryto bÅ«k prie (duomenys neskelbtini) tada“; V. S. nurodžius, kad jis (duomenys neskelbtini), R. S. nurodė „Nu tai gerai, (duomenys neskelbtini) paimsiu, ten kur visada 5 ryto bÅ«k“, „prieÅ¡ iÅ¡važiuojant paskambinsiu aÅ¡ dar tau“ (t. 2, b. l. 133-138). TÄ pačiÄ dienÄ 19:52 val. vykusio pokalbio Nr. 2431 metu A. N. teiravosi „<...> žė tau draugas (R. S.) skambino ar ne?“, V.

S. nurodžius, kad skambino, A. N. pasakė „ai, tai jau žinai kada, ane“, V. S. paklausus „ėėė klausyk ant kiek laiko?“, „nes mano boba <...> nervuojas..“, A. N. atsakė „nu va padarot ir grįžtat“, „jau nesinervuoja, viskas gerai, padarot ir grįžtat“. IÅ¡ tÄ pačiÄ dienÄ 21:49 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 2452 matyti, kad V. S. A. N. skundėsi, kad neturi striukės, neturės kur dėti pinigų, klausė „gal dar kokį potmaniukÄ man pasiimti“, į kÄ A.

N. iÅ¡ pradžių, nesupratęs nukentėjusiojo, atsakė „nu gal tenai, pas mum lyja, bet tenai lenkuos, bet vokiečiuos nėr taip žinai, trumpai, bet tu kitoj žemėj bÅ«si, žinok gali ir nelyt, supranti“, vėliau nurodė, kad V. S. gali pasiimti kokiÄ rankinę, taip pat A. N. dar kartÄ paklausė „nu tai paskui va atvažiuos da tau pasuks jis, sakė jis tau ar ne jau“, V. S. nurodžius, kad jau susiskambino, A. N. pasiteiravo kada važiuoja, į kÄ V. S. atsakė „eee, penktÄ ryto“ (t. 2, b. l. 1-92). 2013 m. gegužės 26 d. vykusio pokalbio Nr. 1814 metu R.

S. V. S. informavo „Nu sveikas, aÅ¡ prie tavo namų (duomenys neskelbtini)“, po ko V. S. nurodė, kad greit iÅ¡eis (t. 2, b. l. 133-138). IÅ¡ Å¡io bei prieÅ¡ tai nurodyto pokalbio akivaizdu, kad R. S. su V. S. bendrauja ne pirmÄ kartÄ , taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , jog anksčiau R. S., gabendamas V. S. į VokietijÄ , tikslu iÅ¡naudoti jį nusikalstamų veikų darymui, paimdavo jį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kas ir nustatyta viename iÅ¡ epizodų, padarytų laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d.

IÅ¡ 2013 m. gegužės 25 d. 19:50 val. užfiksuotos sms žinutės Nr. 2888 matyti, kad R. S. I. V. informavo, jog „<...> 4h iÅ¡judu. Iki“, į kÄ I. V. atrašė „Iki“ (žinutė Nr. 2889) (t. 1, b. l. 134-177). IÅ¡dėstytų pokalbių kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 2013 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡te nurodytas aplinkybes, R. S. vardu AB „Lietuvos Draudimas“ įprastinė transporto priemonės „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tent ir buvo sudaryta 2013 m. gegužės 10 d. ir galiojo iki 2013 m. birželio 9 d. (t. 10, b. l. 141-142).

Nurodytos aplinkybės, jas vertinant jau aptartų aplinkybių bei byloje užfiksuotų kitų telekomunikacinių įvykių turinio kontekste, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo I. V. apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad jis (epizodas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. gegužės 26 d.) sudarė sÄ lygas gabenti nukentėjusįjį V. S. į VokietijÄ , tikslu jį iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui - rÅ«pinosi automobilio, skirto užverbuotų asmenų gabenimui į VokietijÄ , paieÅ¡komis, surado ir nupirko paminėtÄ â€žAudi A4“ automobilį, kurį perdavė R.

S., o Å¡is Å¡iuo automobiliu V. S. 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto iÅ¡gabeno į VokietijÄ , kur nukentėjusysis kitų nenustatytų organizuotos grupės narių buvo iÅ¡naudojamas nusikalstamų veikų darymui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas Å¡iame epizode, konstatuodamas, kad I. V. nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d. rÅ«pinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieÅ¡komis, netiksliai nustatė aplinkybes. IÅ¡ aptartų aplinkybių matyti, kad nurodyti I.

V. veiksmai truko nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 10 d., todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

56. IÅ¡ 2013 m. liepos 3, 5 d. užfiksuotų I. V. ir R. S. telefoninių kontaktų Nr. 7152, 7383, 7384, 7385, 7386, 7387 matyti, kad R. S. teiravosi I. V., ar savaitgalį reikės važiuoti į VokietijÄ , I. V. atsakė, kad kai sužinos (iÅ¡ kitų bendrininkų), R. S. praneÅ¡. I. V. 2013 m. liepos 11 d. (pokalbis Nr. 7821) skambino dėl automobilio draudimo, susitarė, kad užsuks pratęsti automobilio draudimo (iÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad automobilio „Audi A4“, kuriuo į VokietijÄ buvo gabenamas V.

S., draudimas ir buvo pratęstas nuo 2013 m. liepos 14 d.; 2013 m. liepos 17 d. pokalbio Nr. 7244 metu I. V. ir A. N. nurodė, kad užsuks pas V. paimti draudimo (t. 2, b. l. 89)). 2013 m. liepos 11 d. I. V. iÅ¡siuntė A. N. žinutę Nr. 6593 „Pasuk iskart akis atmerkes! Sudesiu gi smutkes tam saitanui i (duomenys neskelbtini), jau boba tuoj gimdys!“. IÅ¡ 2013 m. liepos 19 d. užfiksuotų A. N. kontaktų su A. J., L. N. Nr. 7456, 7459, 7535, 7537 matyti, kad tÄ dienÄ važiavo pas V. S. kartu su I. V. (t. 2, b. l. 87).

IÅ¡ 2013 m. liepos 20 d. 15:38 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 8651 matyti, kad I. V. skambino V. S., prisistatė V. vardu ir nurodė „<...> Ė tai tau paskambins“, „tu ragelį pasiimk, ten viskÄ â€œ, „tų pjuvenų važiuosim kraut“, į kÄ V. S. nurodė, kad „Gerai. AÅ¡, aÅ¡ jau nau, naujÄ kortÄ nusipirkęs, viskÄ â€œ. TÄ pačiÄ dienÄ 18:20 val. vykusio pokalbio Nr. 8675 metu, I. V. paskambinęs R. S. nurodė, kad Å¡is iÅ¡eitų prie gatvės, nes jis atvažiuoja jo paimti, R.

S. pasiteiravus „Ė, karoče, man dabar maÅ¡inÄ atvarai, ane?“, I. V. atsakė „Važiuosim iki maÅ¡inos, Duosiu tau, paduosiu tau raktelius, maÅ¡inÄ , viskÄ â€œ. TÄ patį vakarÄ I. V. sms žinutėmis Nr. 8726, 8727, 8728 kontaktavo dar ir su V. S., pastarasis klausė I. V. „O ryt kaip kalbėjom nors kiek lt žmonai nuvest galesiu“, į kÄ I. V. atsakė teigiamai (t. 1, b. l. 173-177). 2013 m. liepos 21 d. R. S. paskambinęs V. S. (pokalbis Nr. 8110) prisistatė K. vardu ir nurodė, kad pramiegojo, kad paskambins kai bus prie jo. 7:40 val.

R. S. pokalbio Nr. 8117 metu nurodė, kad atvažiavo, V. S. pasakė „Ai tai gerai, privažiuok prie (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės“ (t. 2, b. l. 133-138). Aptartų telekomunikacinių įvykių metu užfiksuoti duomenys, juos vertinant kartu su kitomis jau aptartomis aplinkybėmis, paneigia nuteistojo I. V. parodymus apie tai, kad epizode laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 19 d. iki liepos 21 d. nebuvo surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis.

57. Be pirmiau aptartų telefoninių pokalbių, žinučių apie nukentėjusiojo V. S. parodymų patikimumÄ leidžia spręsti ir užfiksuoti nuteistųjų tarpusavio pokalbiai apie užverbuotų asmenų sukčiavimų metu gautų pinigų pargabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , pinigų dalijimÄ si. IÅ¡ byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių Nr. 8629, 8631, 8634 matyti, kad 2013 m. balandžio 25 d. A. N. su I. V. tarėsi dėl pinigų pargabenimo iÅ¡ asmenų, kurie Vokietijoje iÅ¡naudojami nusikalstamų veikų darymui.

Telefoninių kontaktų Nr. 8677, 8678, 8681 metu 2013 m. balandžio 25 d. A. N. prašė V. S. persiųsti savo anketinius duomenis, norėjo jam nupirkti lėktuvo bilietÄ Ä¯ VokietijÄ , tačiau negavus lėktuvo bilieto, V. S. nurodė „Nu bet autobusas yra. Su autobusu sėsi į Å tutgartÄ â€œ, „Nu ir atgalinis ten bus tau, bet biÅ¡kį reiks paklebėt žinai. Tas žmogus atvažiuos, tau paduos viskÄ â€œ, „Ir grįši tada“, „Nu bet po keturių penkiolika karoč mes tave nuveÅ¡im į (duomenys neskelbtini) jau rytoj.

Tau autobusas važiuoja jau“. 2013 m. balandžio 26 d. 8:59 val. (pokalbis Nr. 8706) A. N. V. S. informavo „Karoč antrÄ valandÄ važiuot“, „Tai mes atvažiuosim tavi pasimsim“, taip pat nurodė „Gerai tada ten apsiskusk viskÄ jo tuoj“. 2013 m. balandžio 28 d. pokalbių Nr. 8881, 8886 metu I. V. su A. N. aptarė važiavimÄ Ä¯ LenkijÄ , kur pasitiks grįžtantį su pinigais V. S., pokalbio metu A. N. nurodė I. V. „Žėk, girdi, parašė man, ne, tas asilas. Po aÅ¡tuonių penkiolika su autobusu iki VarÅ¡ava.

Po aÅ¡tuonių penkiolik“, iÅ¡ pokalbių matyti, kad V. S. pavėlavo į autobusÄ , todėl jo teks važiuoti pasiimti, V. S. pasiims iÅ¡ VarÅ¡uvos kitÄ dienÄ , t. y. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 35-83). 2013 m. balandžio 28 d. taip pat užfiksuoti ir A. N. telefoniniais kontaktai Nr. 392, 395, 396, 397 su S. Ž., kurių metu Å¡ie asmenys aptarė pinigų pargabenimo galimybes, taip pinigų pasidalinimÄ . A. N. pokalbio metu nurodžius „Bet jis tos biÅ¡ki žinai, toks prasijungęs žinai.

Tai dabar mes žinai strateguojam kaip kas galėtų paimt jį. <...> aÅ¡ galvoju gal su lėktuvu tegul <...>, ar kaip?“, S. Ž. pasiteiravo „Ai, karoče ten su su tom visom gėlėm?“, A. N. patvirtinus, S. Ž. nurodė „<...> supranti ten gi <...> yra nemaža ta suma supranti ir ten...“, į kÄ A. N. atsakė „Ne tai jo va tas ir yra, arba tada mikriukam tiem skambinėt <...>. Jam irgi dabar jis. Sakau sėdėk ten tam vieÅ¡butyj žinai, kad nelįstų žinai. Ar užsiraus ant mento, patikrins žinai, ar kÄ Å¾inai.

Kaip čia darom?“. S. Ž. A. N. sms žinute informavo „Ze susirasik kiek tau reikes paduot. nuo 2000-1100 e. nuo 6000 e 3300 e. nuo 20 e 11000 e. beweik wiska (duomenys neskelbtini) ir sutwarkisi“, į kÄ pastarasis atsakė ,,Kiek supratau cia vienam zmogui paduoti“, S. Ž. atsakė „Ka tau paraseu taj beweik wisus (duomenys neskelbtini) isiusi per siuntu skiriu o kitus paduosh (duomenys neskelbtini)“. Vėliau vykusio pokalbio metu A. N. S. Ž. informavo „Čia stopudov jie <...> abu. <...> (praleido) autobusÄ , viskÄ Å¾inai“, į kÄ S. Ž. nurodė „Nu nu nu, tai <...> gruzÄ kai grįš“, o A.

N. pritarė, kad reikės V. S. „paauklėti fiziÅ¡kai“. 2013 m. balandžio 29 d. 17:35 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 424 turinys patvirtina, kad A. N. buvo Lenkijoje parsivežti V. S., apie kÄ informavo S. Ž., nurodė, kad kažkur už keturių valandų bus Lietuvoje. Å io bei vėlesnių telefoninių kontaktų, vykusių 2013 m. balandžio 30 d., Nr. 425, 446, 447, 448, 453, 456, 457, 464, 468, 471, 472, 473, 474, metu A. N. su S. Ž. bei kitais asmenimis kontaktavo dėl pinigų pasidalijimo bei jų perdavimo.

IÅ¡ 2013 m. balandžio 30 d. 11:34 val. užfiksuoto pokalbio matyti, kad iÅ¡ viso užverbuoti asmenys sukčiavimo bÅ«du iÅ¡ žmonių paėmė 27 tÅ«kstančius eurų, iÅ¡ kurių 55 procentai atitenka S. Ž. ir su juo veikusiems asmenims. 2013 m. balandžio 28 d. vykusių telefoninių kontaktų Nr. 6727, 6735 metu I. V. taip pat informavo M. Z., kad yra problemų su iÅ¡vykusiais asmenimis, nepavyksta susisiekti su jais, susitarė susisiekti internetu. TÄ pačiÄ dienÄ 16:42 val. I. V. sms žinute Nr. 6804 informavo M.

Z. „AÅ¡ tau veliau pasuksiu. Db ne vienas busiu. Viskas ladinas“. 2013 m. balandžio 29 d. 22:36 val. pokalbio Nr. 6972 metu I. V. informavo M. Z. „Nieka jau jau (duomenys neskelbtini)“, t. y. informavo, kad jau pargabeno V. S., kuris buvo iÅ¡siųstas į VokietijÄ parvežti iÅ¡ nusikalstamų veikų gautų pinigų, susitarė, kad susisieks. 2013 m. balandžio 30 d. 10:16 val. vykusio pokalbio Nr. 7041 metu I. V. nurodė M. Z. „Čia mes jau lakstom po (duomenys neskelbtini) a ne“ (iÅ¡ A.

N. pokalbių su S. Ž. taip pat matyti, kad Å¡iÄ dienÄ tokiu pat laiku A. N. taip pat buvo (duomenys neskelbtini)), „Či palauk kaip gaun, nesuprantu aÅ¡. Ten biÅ¡kį ne ne nesuprantu. Čia taip padarom, a ne taip ir tau dar paskui, a ne, atskirai?“, į kÄ M. Z. atsako teigiamai, po ko I. V. teiraujasi „Tai jiem ten penki?“, į kÄ M. Z. atsako „Penki penki nu“, I. V. nurodo, kad suprato (tai, kad iÅ¡ darant nusikalstamas veikas gautų pinigų pataisos namuose esantiems bendrininkams turi atitekti 55 procentai pinigų sumos, A.

N. nurodė ir S. Ž.). TÄ pačiÄ dienÄ 14:46 val. vykusio pokalbio Nr. 7073 metu. I. V. su M. Z. aptarė, kad M. Z. persiųs numerį asmens, kuriam I. V. turės perduoti dalį pinigų, kad M. Z. turi atitekti „Viens kablis keturi“, t. y. 1 400 eurų, M. Z. informavo, kad pinigus reikia perduoti „mergaitei“. 14:53 val. sms žinute Nr. 7074 M. Z. nusiuntė I. V. „mergaitės“, kuriai reikia perduoti pinigus telefono numerį „uz realo pergale pries dortmunda. ir barsos pergale pries bayerna. cempionu liga.

1. i.. (duomenys neskelbtini)“, po ko I. V. kontaktavo (pokalbiai Nr. 7077, 7079) su I. T. dėl pinigų perdavimo (beje, bendraudamas su I. T., I. V. save pristatė „Či M. draugs.“ (t. 1, b. l. 84-113, 115-129). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garso įrašuose Nr. 8631, 8881, 8886 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. ir I. V. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, I. V. - „V1“); garso įraše Nr. 8681 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A.

N. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“); garso įrašuose Nr. 6972, 7073 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas I. V. ir M. Z. balsas ir kalba (I. V. pasakyti žodžiai garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, M. Z. - „V1“). Kartu pažymėtina tai, kad vertinant byloje užfiksuotų telefoninių kontaktų turinį bei paminėtame ekspertizės akte pateiktas išvadas, nekyla abejonių, kad A. N. bylai aktualiu laikotarpiu, be kita ko, naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o S. Ž.

– telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 109-152).

58. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad atlikus kratas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), S. Ž. spintelėje, be kita ko, buvo rasta užrašų knygelė, kuriÄ apžiÅ«rėjus rasti ranka suraÅ¡yti adresatai su telefonų numeriais, tarp kurių „T. (duomenys neskelbtini)“, „Z. (duomenys neskelbtini)“; M. Z. spintelėje, be kita ko, rastas sÄ siuvinis, kurį apžiÅ«rėjus rasti ranka įraÅ¡yti adresatai su telefonų numeriais „(duomenys neskelbtini) Z.“, „(duomenys neskelbtini) P.“ (t. 7, b. l. 91-94, 95-102, 107-110, 120-129).

Kartu pažymėtina ir tai, kad atliekant kratas minėtų nuteistųjų kamerose buvo aptikti mobiliojo ryÅ¡io telefonai, sim kortelės, M. Z. pateikė ir interneto modemÄ su sim kortele, kompiuterį. Minėta, kad atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ nustatyta, kad abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi I. V., o abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. N. (t. 1, b. l. 84-113, 115-129, 134-177; t. 2, b. l. 93-120), kÄ patvirtina ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl Å¡ių nuteistųjų kalbos ir balso tapatumo didžiojoje dalyje pokalbių, kuriuose jie naudojosi nurodytais telefono numeriais (t. 29, b. l. 109-152).

59. Aptartų įrodymų, duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad, be kita ko, nuteistieji I. V., M. Z., S. Ž., dalyvavo jiems inkriminuotų epizodų, susijusių su nukentėjusiuoju V. S., padaryme, atliko pirmosios instancijos teismo nustatytus kaltinimuose nurodytus veiksmus, ir kartu paneigia apeliantų apeliacinių skundų argumentus, kad byloje nėra surinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje grindžiamas prielaidomis.

60. Kita vertus, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad epizode, kuriame užverbuotas nukentėjusysis V. S. į VokietijÄ nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui R. S. buvo iÅ¡gabentas automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), netiksliai nustatytas kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų atlikimo laikas. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kitame po paminėto epizodo įvykdytame epizode (laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. balandžio 6 d., kuomet nukentėjusysis V.

S. į VFR buvo išgabentas mikroautobusu) A. N. su S. Ž. užmaskuota forma asmenų, reikalingų nusikalstamų veikų darymui, verbavimo, gabenimo aplinkybes telefonu aptarė 2013 m. balandžio 1 d., A. N. V. S. vykimui į VFR nusikalstamų veikų darymui užverbavo 2013 m. balandžio 2 d., o nukentėjusysis į VFR išvyko 2013 m. balandžio 4 d., kur nuvykus jį iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nuteistasis S. Ž.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis V. S. kartu su V. S. paminėtu automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI“ laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki balandžio 13 d. negalėjo būti Vokietijoje ir ten kitų nenustatytų organizuotos grupės narių būti išnaudojamas sukčiavimų darymui.

Sprendžiant iÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių (nukentėjusiojo V. S., R. S. kitoje byloje duotų parodymų, duomenų apie automobilio draudimÄ , užfiksuotų I. V. telefoninių pokalbių), nukentėjusysis R. S. automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), į VokietijÄ nusikalstamų veikų darymui buvo iÅ¡gabentas ne vėliau kaip 2013 m. kovo 25 d., kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu, bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo jį nusikalstamų veikų darymui.

Esant išdėstytiems duomenims, nusikalstamos veikos aplinkybės aptartame epizode tikslinamos (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

61. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmame, su nukentėjusiuoju V. S. susijusiame epizode, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad verbuojant šį nukentėjusįjį nusikalstamų veikų darymui Vokietijoje, jo sutikimas, be kita ko, buvo gautas, panaudojant apgaulę. V. S. apklausiamas proceso eigoje nuosekliai parodė, kad jam „darbÄ â€œ pasiÅ«lęs D. A. apie darbo pobÅ«dį nepasakojo. Apie tai, kokį „darbÄ â€œ reikės Vokietijoje dirbti, taip pat neaiÅ¡kino ir jam paskambinęs bei su juo susitikęs A.

N.. V. S., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, nuosekliai patvirtino, kad apie tikrÄ jį darbo pobÅ«dį jis sužinojo tik jau bÅ«damas Vokietijoje, apie tai jam papasakojo jį atvežęs vairuotojas, jeigu bÅ«tų žinojęs, kokį „darbÄ â€œ reikės dirbti, bÅ«tų nedirbęs. Pirmosios instancijos teismas netikėti Å¡iais nuosekliais nukentėjusiojo V. S. parodymais, vertinant tame tarpe ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su kitų nukentėjusiųjų verbavimu, apgaulės jų atžvilgiu panaudojimu, neturėjo pagrindo.

Juolab, kad didžiojoje dalyje V. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pilnai atitinka prieÅ¡ tai Å¡iame procesiniame sprendime jau apraÅ¡ytÄ teismų praktikoje atskleidžiamÄ apgaulės sampratÄ tokio pobÅ«džio nusikalstamose veikose.

62. Byloje nėra abejonių ir dėl to, kad, verbuojant nukentėjusįjį V. S. sukčiavimų Vokietijoje darymui, taip pat buvo pasinaudota ir jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, dėl aplinkybių, susijusių su žmonos A. S. nėštumu, A. N. 2012 m. prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo bei jo Å¡eima. Pats nukentėjusysis V. S. apklausiamas nuosekliai parodė, kad vykti „dirbti“ į VokietijÄ sutiko, nes Å¡eimoje buvo labai bloga materialinė padėtis, trÅ«ko pinigų.

Tuo metu jis oficialiai nedirbo, dirbdavo atsitiktinius darbus, uždarbiaudavo nelegaliai miÅ¡ke. Å eimoje buvo du vaikai, žmona laukėsi trečio vaiko. AnalogiÅ¡kas aplinkybes apklausiama liudytoja parodė ir A. S.. Byloje liudytoja apklausta socialinė darbuotoja K. B. patvirtino, kad V. S. Å¡eima nuo 2014 m. liepos 3 d. įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Ä® Å¡iÄ apskaitÄ Å¡eima buvo įtraukta dėl socialinių įgÅ«džių stokos, netinkamos vaikų priežiÅ«ros, abu tėvai stokojo socialinių įgÅ«džių.

Jie augino tris vaikus, vaikai nelankė jokios ugdymo įstaigos, trÅ«ko tvarkos. Jie gyveno socialiniame bÅ«ste be patogumų. V. S. dirbo nelegaliai miÅ¡ke, o A. S. – pavienius darbus pas privačius asmenis, jų Å¡eima gyveno skurdžiai (t. 21, b. l. 126; t. 28, b. l. 141-142). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ (nuo 2013 m. vasario iki liepos mėn. 193,72 Lt (tris mėnesius), 273,53 Lt (tris mėnesius)), iÅ¡mokÄ už vaikus (149,50 Lt, 2013 m. liepos mėn. 218,69 Lt) (t. 10, b. l. 42-45).

63. Byloje užfiksuoti A. N. ir I. V. tarpusavio telefoniniai kontaktai, taip pat kontaktai su V. S., A. S. (pavyzdžiui Nr. 3137, 3614, 3849, 3927, 3928, 3931, 3987, 5786, 5793, 6118, 6593, 2754 (t. 2, b. l. 1-92, 133-138), patvirtina, kad nuteistiesiems buvo puikiai žinomos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo žmonos nėštumu, kuriomis jie, duodami papildomai pinigų, nuveždami reikalingų daiktų, leisdami V. S. kurį laikÄ nevykti į VokietijÄ , naudojosi verbuodami šį nukentėjusįjį.

64. Sprendžiant iÅ¡ nuoseklių V. S. parodymų, pirmÄ kartÄ grįžus iÅ¡ Vokietijos, susitikimo su A. N. metu, kuomet jis jam padavė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 400 Lt už „darbÄ â€œ, A. N. nurodžius, kad dar paskambins, nukentėjusysis suprato, kad vėl reikės važiuoti „dirbti“. Tuomet V. S. nurodė, kad daugiau nebenori važiuoti į VokietijÄ , į kÄ A. N. jam grasinančiai atsakė, kad reikės važiuoti. Tai nukentėjusysis suprato, kaip grasinimÄ fiziÅ¡kai susidoroti su juo bei jo Å¡eima, todėl nenorėdamas rizikuoti nei Å¡eima, nei savimi, jis kitus kartus taip pat sutiko važiuoti.

V. S. parodė ir tai, kad jį verbuojant A. N. su I. V., jį labai baugino ir I. V. iÅ¡vaizda. Be to, iÅ¡ Å¡io nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jam gabenant iÅ¡ Vokietijos sukčiavimų metu iÅ¡viliotus pinigus, jis Lenkijoje miÅ¡kelyje A. N., I. V. ir dar vieno asmens buvo sumuÅ¡tas, kÄ patvirtino ir liudytoja A. S.. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsakant į nuteistojo I. V. skundo argumentus, pažymėtina tai, kad nei viename iÅ¡ epizodų jis (I. V.) nėra siejamas su 2012 m., tiksliai nenustatytu laiku, A.

N. nukentėjusiajam V. S. iÅ¡sakytais grasinimais susidoroti fiziÅ¡kai su juo bei jo Å¡eima, byloje nėra ir tai patvirtinančių duomenų. Nepaisant to, nustatyta aplinkybė, kad taip pat ir I. V. verbavus nukentėjusįjį nusikalstamų veikų VFR darymui, Å¡ie veiksmai įtakojo nukentėjusiojo apsisprendimÄ sutikti su A. N., atskiruose epizoduose A. N. su I. V. duotais nurodymais vykti į VokietijÄ daryti nusikalstamas veikas, todėl inkriminuota pagrįstai.

65. Tai, kad V. S. ne savo valia važiavo į VokietijÄ nusikalstamų veikų daryti, neabejotinai, be kita ko, patvirtina ir 2013 m. birželio 14-15 d. užfiksuoti A. N. ir I. V. tarpusavio kontaktai, A. N. sms žinutės, skambučiai V. S. Nr. 3825, 3831, 3833, 3834, 3840, 3841, 3848, 3849, 3852, 3927, 3928, 3931. V. S. vengiant bendrauti su A. N., vėliau I. V. nurodžius, kad į VokietijÄ jis nevažiuos, I. V. pokalbių su A. N. metu nurodė „<...>, grįšim sekmadienį, nuvažiuosim ir visur visi važiuos“, „aÅ¡ sakau – važiuoji.

Nesigilink girdi, nuvažiuosim ir paÅ¡nekėsim, tiesiai paimsim už karÅ¡enes“, „tai va, grįši ir nuvažiuosim kartu“, „važiuosim ir pakalbėsim“, „tai rytoj tada varom, varom iÅ¡ karto su dviem maÅ¡inom, tas važiuos ir iÅ¡ karto galės mint“, į kÄ atsakydamas A. N. antrina „tipo boba, jis karoče, ten boba viskÄ reguliuoja vietoj jo, niekur jis, važiuos nu kur jis dėsis“, „Jo jo jo. Sakau tu pripjovęs esi <...>, dar čia <...>“, „Tai važiuosim, taigi kalbėjom vakar jau <...>, važiuosim ir viskas čiupsim jį ir viskas“, „<...>, jis viskÄ iÅ¡sipasakojo stopudov jaučiu bobai tai“, „nu paskambinau, boba turi gimdyt, reikia važiuot ir viskas, sakau tu gaidy, tu pribridęs esi, sakau, atvažinėsi ir tada gali <...> kur nori, sakau, man neįdomu“, „<...> ragelį numetė, reikia važiuoti, ten (duomenys neskelbtini) gyvena, dabar žinau kur gyvena“, „nu boba tipo gimdyt, tai <...> tegul važiuoja tas karoče R. <...> ir prižiÅ«ri tÄ bobÄ , mum neįdomu <...>, ar ne“, „supratau, važiuos jis.

Paliubomu važiuos. Kur jis dėsis“. A. N., V. S. pasakius, kad nevažiuos, nurodė „dėl ko negali važiuot, tu pats prisibazarinęs, prisibazarinęs tu esi mum, supranti“, „Nu atvažiuosim, pakalbėsim nu, gerai tada sekmadienį aÅ¡ busiu, paduosiu dar tau ten kažkiek tai, nu“, „girdi rytoj atvažiuojam ir pakalbam, tu čia nebedurniuok, <...> mum proto, girdi, tu esi prisigrybavęs karoče, susitvarkyk savo ir gali ten kÄ nori tvarkyt, nors ir penkios žmonos <...> ten turi gimdyt, supranti? Niekam neįdomu, supranti, V.?“ (t. 2, b. l. 55-60).

66. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina ir tai, kad bÅ«damas Vokietijoje nukentėjusysis taip pat buvo pažeidžiamas bei priklausomas nuo jį nusikalstamų veikų darymui iÅ¡naudojusių asmenų. Byloje nustatyta, kad V. S. iÅ¡ esmės visais atvejais (iÅ¡skyrus atvejį, kai 2013 m. balandžio 4 d. vyko vienas mikroautobusu) į VokietijÄ buvo gabenamas vairuotojų, kurie buvimo užsienio Å¡alyje laikotarpiu visÄ laikÄ buvo su nukentėjusiuoju. Vykdamas į VokietijÄ V. S. su savimi turėjo tik drabužius bei dokumentus, pinigų neturėdavo, maistu, gėrimais kiekvienu atveju rÅ«pindavosi jį gabenę vairuotojai.

Paminėtu atveju, kai vyko mikroautobusu vienas, jam buvo duota pinigų suma, paskaičiuojant bÅ«tiniausias iÅ¡laidas kelionei, pragyvenimui Vokietijoje. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jam buvo pasakyta, jog pragyvenimui rinktųsi kuo pigesnį vieÅ¡butį, taip pat V. S. nurodė, kad tÄ kart trÅ«ko pinigų maistui, taupė pinigus, kad užtektų kelionei atgal į LietuvÄ . Be to, tiek iÅ¡ V. S., tiek ir iÅ¡ A. S. parodymų matyti, kad nukentėjusysis nemokėjo nei vokiečių, nei anglų kalbos.

Nuteistųjų kartu su kitais bendrininkais inicijuotos kelionės į VokietijÄ buvo pirmos nukentėjusiojo kelionės į užsienio valstybę, anksčiau jis niekada nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Taigi, nurodytos aplinkybės ne tik leidžia konstatuoti nukentėjusiojo pažeidžiamumÄ bei priklausomumÄ , bet ir tai, kad neturint pinigų, nemokant kalbos, esant užsienio Å¡alyje, kurioje sunkiai orientuojasi, esant nuolatinėje vairuotojų priežiÅ«roje, telefonu organizuotos grupės nariams nuolat kontroliuojant nukentėjusįjį, V.

S. laisvė pasirinkti elgesio variantÄ buvo suvaržyta.

67. Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų I. V., M. Z., S. Ž., nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinių skundų argumentais, kad Å¡ie nuteistieji nepagrįstai buvo nuteisti už nukentėjusiojo A. G. verbavimo organizavimÄ , jo gabenimÄ Ä¯ VokietijÄ , o jį perleidus kitiems organizuotos grupės nariams, kontroliavimÄ , kad kiti organizuotos grupės nariai nukentėjusįjį iÅ¡naudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti.

68. Nuteistojo A. B. gynėja skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. G. parodymams suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę, neatsižvelgė į Å¡io nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ , nevertino jo parodymų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Pažymėtina tai, kad prieÅ¡ingai nei teigia gynėja, nukentėjusiojo A. G. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s. Visų apklausų metu nukentėjusysis kategoriÅ¡kai parodė, kad kaimynystėje gyvenantis pažįstamas A.

L. pasiÅ«lė jam vykti savaitei atostogų į VokietijÄ , pastarasis nurodė, kad jam bus nupirkta kelionė, apmokėta už vieÅ¡bučius, o jam tik reikės nuvažiuoti ir kažkÄ padaryti, už kÄ jis dar parsiveÅ¡ pinigų. Jis nieko blogo neįtarė, nesiaiÅ¡kino kokiu tikslu turi važiuoti, kadangi mėgo keliauti, sutiko su A. L. pasiÅ«lymu. Po kelių dienų jis iÅ¡vyko į VokietijÄ , bilietÄ Ä¯ VokietijÄ , Å tutgartÄ jam nupirko A. L., su juo kartu važiavo ir P. J.. Nukentėjusysis parodė, kad važiuodamas į VokietijÄ jis savo pinigų neturėjo, vežėsi tik savo asmens dokumentÄ bei asmeninį telefonÄ .

Tuo metu jį iÅ¡laikė mama, pats jis nedirbo, savo pajamų neturėjo, ieÅ¡kojosi darbo internete, mokėsi, atlikinėjo praktikÄ , nors buvo registruotas Darbo biržoje, paÅ¡alpos negavo. Jis moka anglų ir rusų kalbas, tačiau nelabai gerai. Ä® (duomenys neskelbtini) autobusų stotį juos nuvežė A. B. automobiliu ,,VW Golf 5“, jie važiavo keturiese, vairuotojas A. B., A. L., jis ir P. J.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, automobilyje A. B. davė P. J. 500 eurų vienoje kupiÅ«roje ir jiems abiem po telefonÄ bei kelias iÅ¡ankstinio apmokėjimo korteles ,,Labas“.

A. B. paaiÅ¡kino, kad pinigai skirti pradžiai, pragyvenimui, kad reikia taupyti, neiÅ¡laidauti. Taip pat jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad duotus telefonus įsijungtų tik tuomet, kai iÅ¡važiuos iÅ¡ Lietuvos, o kai baigsis sÄ skaita, kortelę iÅ¡imtų, iÅ¡mestų ir įdėtų naujÄ . Automobilyje A. B. daugiau kalbėjo su P. J., su juo mažai kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. papildomai parodė, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, A. B. iÅ¡važiavo, o A. L. pradėjo pasakoti, kad jiems nuvažiavus į VokietijÄ , skambins žmogus, pasakys, kur jie turi nuvažiuoti, kokiu adresu ir kÄ paimti, tačiau kÄ turės paimti nepasakė.

A. L. sakė, kad taksi arba vieÅ¡uoju transportu turės važiuoti į skirtingus miestus, kelionė truks apie savaitę laiko, už tai jie gaus po 2 000 litų. A. L. pasakius, kad jeigu pagaus policija, bėgti nieko nepasakojus, pagalvojo, kad čia kažkas negerai, bandė klausti A. L., tačiau Å¡is taip nieko ir nepaaiÅ¡kino, tiesiog pasakė, kad jam viskÄ paaiÅ¡kins P. J. kelionės metu. Apie tai, kÄ iÅ¡ tikrųjų Vokietijoje turės daryti, jis sužinojo tik vėliau iÅ¡ P. J., kuris sakė, kad jis turės nueiti pas kažkokius žmones ir paimti pinigus, o paėmus pinigus, kažkam juos atiduoti.

Lenkijoje, pasak nukentėjusiojo A. G., jis turėjo galimybę iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso ir grįžti į LietuvÄ , tačiau pasimetė, bijojo, nors jam niekas negrasino. A. L. jam sakė, kad vieÅ¡bučiai bus užsakyti, tačiau nuvykus į VokietijÄ , jie turėjo patys susirasti kur gyventi, pirktis maistÄ . Juos vaikė iÅ¡ vieno miesto į kitÄ , bet jokio konkretaus darbo jiems nedavė. Ä® duotÄ telefonÄ jam niekas neskambino, jis su niekuo nekalbėjo, jie kalbėjo su P. J., kas kalbėjo, nežino.

VienÄ kartÄ P. J. per (duomenys neskelbtini) buvo padaryta pinigų perlaida. KetvirtÄ ar penktÄ dienÄ jiems baigėsi pinigai, pinigų jiems daugiau neatsiuntė, todėl jie nuėjo į policijÄ ir pasisakė, kas tokie yra, kokiu tikslu atvyko, tai, kad jie jokio nusikaltimo nepadarė ir norėtų, kad jiems padėtų parvažiuoti į LietuvÄ . Tačiau jiems niekas nepadėjo. Jiems bÅ«nant Vokietijos policijoje, kažkas skambino P. J., klausė, kur jie dingo, jis su skambinusiu kalbėjo lietuviÅ¡kai. Gautus telefonus paliko Vokietijoje policijoje.

Vėliau jie su P. J. iÅ¡siskyrė ir jis pakeleivingomis maÅ¡inomis sugrįžo į LietuvÄ . Nukentėjusysis apklausiamas parodė ir apie tai, kad iki kelionės turėjo sveikatos problemų, sirgo vidutinio sunkumo depresija, tuo metu jam buvo remisija ir jis visiÅ¡kai negėrė vaistų, nes jautėsi gerai. Tik vėliau, po Vokietijos, jam buvo atkrytis ir jam pradėjo blogėti sveikata (t. 20, b. l. 159-161; t. 28, b. l. 170-174; t. 9, b. l. 135-138). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu A. G.

A. B. atpažino kaip asmenį, kuris kartu su A. L. automobiliu VW Golf 5 klasės nuvežė jį ir P. J. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, automobilyje padavė mobilaus ryšio telefonus su „Labas“ pakuotėmis ir 500 eurų, po ko juos paliko ir išvažiavo (t. 9, b. l. 140-141).

69. IÅ¡ nukentėjusiojo A. G. parodymų matyti, kad atskirų apklausų metu kiek skyrėsi jo parodymai apie tai, kada P. J. jam papasakojo apie vykimo į VokietijÄ tikslÄ , kÄ jie ten turės daryti. Kita vertus, nurodytos aplinkybės Å¡iuo atveju nėra esminės bei reikÅ¡mingos nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui, jų atliktų neteisėtų veiksmų vertinimui. Kartu pažymėtina tai, kad nukentėjusysis A. G. teisme buvo apklaustas praėjus ilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo (praėjus beveik dviem metams ir praėjus daugiau kaip keturiems metams), todėl natÅ«ralu, kad tam tikrose, neesminėse aplinkybėse nukentėjusiojo parodymai kito, nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s.

70. Nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad byloje nebuvo apklaustas P. J., kuris vienintelis gali patvirtinti arba paneigti A. G. parodymus. Nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo dedamos pakankamos pastangos, kad šį asmenį apklausti. Sutikti su Å¡iais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistojo A. B. gynėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti P. J. buvimo vietÄ bei nurodė, kad pagal gautus duomenis spręs, ar teikti praÅ¡ymÄ dėl jo apklausos, tuo tarpu teismas įpareigojo prokurorÄ pateikti duomenis dėl P. J. gyvenamosios vietos, kur jis Å¡iuo metu yra (t. 24, b. l. 26-29).

Byloje buvo pateiktas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2016 m. vasario 22 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad P. J. tuo metu Austrijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžia 2015-07-15, pabaiga 2021-11-22, gali bÅ«ti paleistas į laisvę ne anksčiau kaip 2018-05-22) (t. 24, b. l. 32). Pirmosios instancijos teismui pagarsinus nurodytus byloje gautus duomenis 2016 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu, taip pat vėlesnių posėdžių metu (bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme) praÅ¡ymas apklausti P. J. nebuvo pateiktas (t. 24, b. l. 35-44, 45-49, 81-87, 168-188).

Pakartotinai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2019 m. spalio 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu gynėja pateikė praÅ¡ymÄ apklausti byloje P. J., teismas įpareigojo prokurorÄ pateikti duomenis apie P. J. buvimo vietÄ , jo gyvenamosios vietos adresÄ (t. 32, b. l. 90-97). IÅ¡ teismui pateikto (duomenys neskelbtini) VPK KP ONTV 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡to matyti, kad P. J. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , nedirbantis. RaÅ¡te nurodyti policijos pareigÅ«nams žinomi P. J. kontaktiniai duomenys – elektroninio paÅ¡to adresas, telefono numeriai, taip pat jo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (t. 32, b. l. 129). 2019 m. lapkričio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė į kitÄ posėdį P. J. kviesti pagal pateiktus prokuroro duomenis (t. 32, b. l. 132-134).

Teismas P. J. paskutinės jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė teismo Å¡aukimÄ , tačiau Å¡aukimas grįžo neįteiktas (t. 32, b. l. 150), 2019 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi buvo nutarta P. J. į 2019 m. lapkričio 21 d. vyksiantį teisiamÄ jį posėdį atvesdinti, nurodant iÅ¡ esmės visus teismo turimus duomenis apie P. J. (t. 32, b. l. 151), tačiau teismas 2019 m. lapkričio 21 d. gautu (duomenys neskelbtini) PK raÅ¡tu buvo informuotas, kad atvesdinti P. J. nebuvo galimybės, nes jis paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nerastas, P. J. senelis pareigÅ«nus informavo, kad P. J. yra iÅ¡vykęs į užsienį ir nurodytu adresu nebegyvena (t. 32, b. l. 161).

Pirmosios instancijos teismui 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nurodytus byloje gautus duomenis ir pasiteiravus proceso dalyvių dėl tame tarpe ir liudytojo P. J. apklausos, nuteistojo A. B. gynėja paliko šį klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, po ko teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie P. J. buvimo vietÄ užsienyje, nusprendė Å¡io liudytojo neapklausti (t. 33, b. l. 30-36).

71. Kartu pažymėtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo dar kartÄ pabandyta surasti ir byloje apklausti liudytoju P. J. (t. 36, b. l. 149, 154-160), kÄ ir pavyko padaryti. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme P. J. patvirtino, kad 2013 m. gegužės mėn. buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ . Važiuoti į VokietijÄ paiminėti iÅ¡ žmonių pinigus pasiÅ«lė A. (L.), G. pusbrolis, kuris pasakė, kad detaliau viskÄ paaiÅ¡kins, kai važiuos. Kadangi tuo metu neturėjo savo pinigų, buvo iÅ¡laikomas senelio, sutiko vykti į VokietijÄ .

Po kelių dienų jam paskambino A. ir pasakė, kad jau reikia važiuoti. Jam nurodžius, kad neturi galimybės pats atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), A. atvažiavo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ä® (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su A., A. ir vairuotoju. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) su vairuotoju jie nekalbėjo, kur jie važiuoja. Buvo pasakyta tik tai, kad turės eiti paimti pinigų. IÅ¡ tokio pasakymo jis nesuprato, kad pinigų paėmimas bus nei nusikaltimas, nei nenusikaltimas, po to, kai prieÅ¡ įlipant į autobusÄ jam paaiÅ¡kino, jis suprato, kad tai bus nusikaltimas.

Nuvykus į (duomenys neskelbtini), jis, A. ir A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o vairuotojas iÅ¡ karto iÅ¡važiavo. Jiems trims nuėjus prie autobuso, A. davė pinigų pragyvenimui, vieÅ¡bučiui Vokietijoje, taip pat padavė po telefonÄ kiekvienam. A. taip pat prieÅ¡ įlipant į autobusÄ paaiÅ¡kino, kad reikės paiminėti pinigus, jiems bus nurodytas adresas, kur reikės nuvažiuoti, jie turės nuvažiuoti nurodytu adresu ir iÅ¡ žmonių paimti pinigus. Paimtus pinigus turės parsivežti į LietuvÄ ir juos kažkam paduoti.

P. J. teigimu, jiems važiuojant į VokietijÄ A. žinojo, kur jie važiuoja ir kÄ veiks, autobuse jam sakė, kad „jeigu surinksiu pinigus, normaliai Å¡aibų turėsiu“. Nuvykus į VokietijÄ , jie iÅ¡sinuomojo vieÅ¡butį, kur prabuvo parÄ ar dvi, po ko gavo žinutę važiuoti nurodytu adresu, praėjus penkioms minutėms vėl gavo žinutę jau į A. telefonÄ , kad niekur nevažiuotų. Po to A. diena iÅ¡ dienos gėrė, pragėrė pinigus, kuriuos jie buvo pasidalinę. Kai pasibaigė pinigai, jis (P. J.) į numerį, iÅ¡ kurio gavo žinutes, parašė, kad jie neturi pinigų, reikia susimokėti už vieÅ¡butį, jam atrašė žmogus, kad pinigų perves per (duomenys neskelbtini) į jo sÄ skaitÄ , kÄ ir padarė.

Vokietijoje jie buvo keletÄ dienų. Po to A. kažkas „susiÅ¡vietė“, jis pasakė, kad eis į policijÄ , nes nori grįžti namo. Jie nuėjo į policijÄ , pareigÅ«nai nusivedė A. ir su juo kažkÄ kalbėjo, A. angliÅ¡kai sakė, kad jam reikalinga ambasada. A. gerai kalbėjo angliÅ¡kai. Po maždaug valandos laiko pareigÅ«nai pasakė, kad jiems jokios pagalbos nesuteiks, todėl jie išėjo. Išėjęs iÅ¡ policijos jis A. pasakė „eik savo keliu, prisigėrei, darai nesÄ mones, aÅ¡ pats savo keliais grįšiu namo“, taip jų keliai prie policijos iÅ¡siskyrė.

Kur po to nuėjo A., jis negali pasakyti. P. J. nurodė, kad pinigai jiems buvo duoti du kartus, (duomenys neskelbtini) prie autobuso ir antrÄ kartÄ pervesti per „(duomenys neskelbtini)“, kad bÅ«tų antrÄ kartÄ pervesti pinigai, jis nepamena. BÅ«nant Vokietijoje, jo laisvė nebuvo ribojama. A. laisvė taip pat nebuvo ribojama, nes jis nuo ryto iki vakaro gėrė, vaikščiojo, kur norėjo, o jam reikėjo vaikščioti iÅ¡ paskos ir jį prižiÅ«rėti. Taip pat jis turėjo asmeninį telefonÄ , kuriuo galėjo skambinti.

Nuvažiavus į VokietijÄ jiems reikėjo kažkokį asmenį informuoti, kur jie gyvena. Ä® telefonÄ , kurį davė A., jam niekas neskambino, tik rašė sms. BÅ«nant Vokietijoje jiems nei karto neteko važiuoti paimti pinigų. P. J. parodė, kad A. B. nelabai prisimena, nuo jo nėra nukentėjęs. Taip pat nurodė, kad atsisakyti važiuoti į VokietijÄ galėjo bet kada, nebuvo jokios prievartos (t. 36, b. l. 162-167).

72. IÅ¡ iÅ¡dėstytų nukentėjusiojo A. G. ir liudytojo P. J. parodymų matyti, kad liudytojas nukentėjusiojo parodymus patvirtino iÅ¡ dalies. Tiek A. G., tiek P. J. nurodė, kad važiuoti į VokietijÄ abiem pasiÅ«lė A. L., iÅ¡ abiejų nurodytų asmenų parodymų matyti, kad iki pat įlipant į autobusÄ jie nežinojo, kad į VokietijÄ vyksta nusikalstamų veikų darymui. Nors P. J. parodė, kad jam buvo pasakyta, jog važiuoja į VokietijÄ paimti pinigų, tačiau tokio pasakymo jis nesuprato, kaip nusikaltimų darymo.

Nurodytų asmenų parodymai skiriasi dalyje, kas ir kada jiems atskleidė tikrÄ jį vykimo į užsienio valstybę tikslÄ , kas ir kada perdavė jiems pinigus bei telefonus su sim kortelėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti A. G. parodymais Å¡iuo atveju nėra pagrindo, kadangi jie, prieÅ¡ingai nei liudytojo P. J. parodymai atskirose dalyse (dėl bendravimo su A. B. bei jo žinojimo kur jie vyksta, dėl pinigų pervedimų, kontaktų su nuteistaisiais telefonu ir kt.), atitinka kitus byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus bei patikimus įrodymus, duomenis.

73. Be pirmiau aptartų 2013 m. kovo 22-26 d. užfiksuotų I. V. ir M. Z. telefoninių kontaktų, kurių metu užmaskuota forma aptariamas asmenų verbavimas, gabenimas į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti, kontakto tarp bendrininkų palaikymas, susitariama dėl bendravimo internetu, 2013 m. balandžio 24 d. 20:07 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 6257 metu, I. V. nurodžius „Šiek tiek ten ledai tik pajudėja žinai“, M. Z. šiam nurodė „Ten jo vieno maža“.

IÅ¡ užfiksuotų vėlesnių Å¡ių asmenų telefoninių kontaktų turinio matyti, kad pastarieji nuolat konspiracijos tikslais apie nusikalstamos veikos darymo aplinkybes bendrauja ne telefonu, o interneto pagalba (t. 1, b. l. 115-129). IÅ¡ 2013 m. balandžio 28 d. 14:46 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 406 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog A. N. S. Ž. nurodė, kad grįžus iÅ¡ Vokietijos V. S. su pinigais, „Ir mes gal ant antradienio kitÄ , ne? Du gal iÅ¡kart, žinai.“, į kÄ S. Ž. atsakė „Tai jo jo, tai da bÅ«tų dar geriau jeigu du iÅ¡važiuotų.

Žinai, kad va iÅ¡ karta va“, „Nu ir ten mažesni tie galvos skausmai bÅ«tų, žinai <...>, ir paliubomu ten. Jeigu vienÄ nerandi, tai kitÄ rastum ir svarbiausia žinai, kad nebÅ«tų ten tų va visokių raganėjimų, <...> ir panaÅ¡iai“, „VienÄ Å¾inai, vienÄ karoče gali ten kokį jaunesnį, kitÄ vyresnį <...>, kad ten žinai pri pri“, A. N. „PrižiÅ«rėtų <...>“, po ko sutaria susiskambinti. 2013 m. balandžio 30 d. 21:31 val. pokalbio Nr. 479 metu A. N. ir S. Ž. vėl aptarinėjo asmenų verbavimo bei gabenimo į VokietijÄ nusikalstamų veikų darymui aplinkybes.

S. Ž. klausė A. N. „Jo, jo. Ė, karoče, norėjau pasiteiraut kaip ten dabar dėl to vaiko? KÄ mes ten turėsim kažkÄ ten...“, į kÄ Å¡is atsakė „Ne, tai viskas gerai, viskas gerai. KÄ judam ketvirtadienį, ne? Matai rytoj nedarbo diena, greitai žinai nesusisuksim.“, „Žinai, pasižiÅ«rėjau ir tų autobusų nėra žinai“, po ko S. Ž. „Tai žodžiu tik tai ketvirtadienį iÅ¡važiuos, ne?“, kÄ A. N. patvirtino, o S. Ž. nurodė „Jo, bet tai supranti kÄ kÄ nu, kas mum bÅ«tų labai gerai, kad ten bÅ«tų kažkas dviese supranti.

Kad va grįžta iÅ¡ baliaus, paduoda ir vėl atgal, supranti“, „kÄ mes dienÄ Å¡nekėjom“, „Tai kai jis vienas iÅ¡važiuoja, čia lempų lempa yra, nes supranti jis pasiema, o ypač va dar dau didesnis karoče ir ragas. Nieka nebegali daryt karoče jau“, „AutomatiÅ¡kai diena <...> gaunasi“, „O kai, kai yra <...> ten antras žmogus, žinai, jie jau biÅ¡kį geriau, bet iÅ¡ kitos pusės žinai tos iÅ¡laidos biÅ¡kį brangesnės. Nu bet tai supranti <...> ir ir, kaip pasakyt, jau visiem yra saugiau <...>.

Du žmonės vis tiek jau paliubomu, jau yra kur pasidėt ir visa kita.“, „Ir ir dar kitas dalykas. Va pavyzdžiui pradžioj va kai atvažiuoja abudu, ne“, „Tai pavyzdžiui tÄ pačiÄ dienÄ arba ten va kitÄ dienÄ kai nu jau pradeda judėt, tai jau gali iÅ¡ karto abudu judėt tÄ dienÄ â€œ, „Nu, o paskui jau vienas juda. Ar ten pakaitom, ar kaip ten“. A. N. nurodžius, kad viskÄ suprato, „Tai kÄ gerai tada, kÄ ir antrÄ tada pajungsim jeigu kas“, susitarė kitos dienos vakare susiskambinti (t. 1, b. l. 84-113).

74. Kontroliuojant S. Ž. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius, 2013 m. gegužės 3 d. 20:08 val. vykusio pokalbio Nr. 32 metu M. Z. S. Ž. priekaiÅ¡tavo „tinginiaujat, nes Å¡iandien sako vabšče jokio, jokio kažkokio neapsireiÅ¡kėt net. Atsipalaidavę. Vėl (duomenys neskelbtini) jiem leido atsipalaiduot“, S. Ž., nesupratęs apie kieno iÅ¡gabentus asmenis M. Z. konkrečiai kalba, nurodė „Nu kaip ne T. (taip konspiracijos tikslais įvardijamas A. N.)“, <...>, tai T. va dabar ant starto buvo ten kažkÄ paruoÅ¡t.

Ir va kaip Å¡iandien turėjo iÅ¡važiuot.“, į kÄ M. Z. atsakė „Ne, aÅ¡ turiu omeny dar kitas žmogus turi vienÄ , vaikÅ¡to“, į kÄ supratęs S. Ž. atsakė „Kaip tai neparaÅ¡o, tai Å¡iandien ir vakar judėjo“. Å io pokalbio metu M. Z. informavo S. Ž., kad keisis jo telefono numeris. TÄ pačiÄ dienÄ 21:20 val. vykusio pokalbio Nr. 44 metu S. Ž. M. Z. informavo „<...> Nu tai ten viskas gerai, <...>, ten va gi tau aÅ¡ ir sakiau, kad ten va pas, pas tÄ T. ten turėjo iÅ¡važiuoti – va ten rytoj vakare tikrai bus“, į kÄ M.

Z. atsakė „<...> AÅ¡ žinau dėl T., tai viskÄ Å¾inau nu“, S. Ž. nurodė „Fuuu, <...>, tai T., b. ir T.. Karoče, kad <...>, iÅ¡važiuoja apie keturias“ (t. 3, b. l. 7-66).

75. Kontroliuojant A. N. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius įvykius, užfiksuota, kad 2013 m. gegužės 2 d. 11:17 val. vykusio pokalbio Nr. 9166 metu A. B. nurodė A. N. „Nieka, va čia vietoj irgi dabar susirinkau tuos“ bei teiravosi „Reiks nuvaryt į ten, a ne, užsakyt?“, „Į tÄ patį miestÄ , ne, kur buvo?“, į kÄ A. N. atsakė „Jo jo užsakyt reikia“, „Jo jo į tÄ patį miestÄ , paskui į tenai, kaip sakiau, žinai, kad pasijungtų iÅ¡ karto paskui.“ A.

B. paklausus „Jo jo, tai rytoj, a ne?“, A. N. atsakė „Nu, rytoj jo. AntrÄ valandÄ , žinai, iÅ¡ (duomenys neskelbtini)“, patikslino „<...> Ai, ketvirtÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sakė“, „KetvirtÄ , antrÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini).“, po ko A. B. teiravosi „A či pro (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, ne?“, A. N. nurodžius, kad pro (duomenys neskelbtini) nevažiuoja, A. B. nurodė „Aha, nu tai reiks tÄ nuvežt tenai“, po ko A. N. pasakė „Nu, tai reikia, kad draugas ten žinai įsodintų tada“, „A rytoj atvažiuosiu paduosiu aÅ¡ tau tuos“ bei paprašė „Gerai tada, kÄ , kai paimsi duok man žinot, gerai“.

Netrukus 11:27 val. vykusio kito pokalbio Nr. 9168 metu A. B., paskambinęs A. N., šį informavo „Nu, kÄ paėmiau aÅ¡ jau tuos“ (nupirko A. G. ir P. J. kelionės autobusu bilietus). A. N. pasiteiravo „Nu, ten trys Å¡imtai, ne, kainavo?“, A. B. patvirtinęs nurodė „Rytoj po keturių penkiolika iÅ¡mina“. Pokalbio metu A. B. patvirtinus, kad Å¡iandien lėks į (duomenys neskelbtini), A. N. nurodė „Ai, supratau. Tai draugui paduok tegul įsodina, žinai.“ bei susitarė, kad susitiks (t. 1, b. l. 35-83). 2013 m. gegužės 3 d. 15:39 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 9 metu A.

B. A. N. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). A. N. pasiteiravus „A, tai jau iÅ¡varė ane tie?“, A. B. atsakė „Ne. Laukiu dar va čianais“, „Dar be dvideÅ¡imt keturios“. A. N. paklausus „A girdi, a tas kitas žmogus biÅ¡kį supranta kalbas, nors kokias ten?“, A. B. atsakė „Nu, lygtai jo, jo kažkÄ tai. <...>“, „Nu ten jam viskÄ , kÄ , paaiÅ¡kinsiu, ane“ (t. 1, b. l. 178-200).

76. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. G. ir P. J. 2013 m. gegužės 3 d. vyko autobusu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Å tutgartÄ , marÅ¡rutu T201 Ryga-Å tutgartas (t. 10, b. l. 146). 77. 2013 m. gegužės 4 d. 18:13 val. vykusio pokalbio Nr. 127 metu A. B. informavo A. N., kad A. G. ir P. J. jau nuvyko į VokietijÄ , ir reikia, kad su jais susisiektų bei pasakytų, kÄ toliau daryti – „aaa... a girdi, ten. Ten tegul gal, ten duoda žinot kas nors kÄ nors“, po ko A.

N. nurodė „Ai, tai ten duos, duos. AÅ¡ paraÅ¡iau tÄ Å¾inutę. AÅ¡ jam paraÅ¡iau, ne.“, „tam kitam susi, susiraÅ¡iau. Viskas gerai ten žinai.“, „ten pusę, pusę aÅ¡tuonių bus jie vietoj, kiek supratau.“, į kÄ A. B. nurodė „jo, dabar jau vietoj jau sakė“, „noo, ten kÄ jiem ten dary...“, po ko A. N. nurodė „ai, vietoj jau?“, „ai, tai gerai, tuoj aÅ¡ pasuksiu tada“, „ne, tai tegu varo dabar į vieÅ¡butį kokį“, „jeigu kas, žinai, pasuktų“, „pasakyk, kad į vieÅ¡butį kokį pigesnį, žinai“, „tegul ir tupi tenai“, „iÅ¡simiega ir pasuks jiem“.

Netrukus po pokalbio su A. B. 18:39 val. A. N. susisiekė su I. V. (pokalbis Nr. 137), kurio klausė „a paskui galėsi prisėst biÅ¡kį prie to“ (interneto) , „su Z., su Z.“, po ko I. V. pasipiktino, kad A. N. telefonu taip atvirai kalba, nurodė „ė, tai paÅ¡nekėsim pirmiausia“, „<...>, tu viskÄ varai va taip va“, po ko A. N. nurodė „veliu, veliu, kad man, man, man paskambino. Jau vietoj, žinai.“, o I. V. vėl papriekaiÅ¡tavo „ne ne ne..“, „nu, taigi davai, čia“ (internetu) , „per ragelius reikalus tvarkai, va“ (t. 1, b. l. 178-200; t. 2, b. l. 142-186). 78. 2013 m. gegužės 3 d. vykusių pokalbių Nr. 5, 7 metu A.

N. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo S. Ž., kad A. G. ir P. J. iÅ¡vyko į VokietijÄ â€“ „Nu kÄ , iÅ¡lėkė ane tie žmonės, karoče, kai bus tenai lenkuos aÅ¡ tau duosiu žinot žinai“, „Nu jo, jo, Å¡iandi jie iÅ¡varė ketvirtÄ valandÄ , tai čia“, „Jo, jo, jo ketvirtÄ valandÄ iÅ¡varė dviese“, S. Ž. teiravosi, kad nurodyti asmenys bus Vokietijoje, į kÄ A. N. atsakė „<...> į vakarÄ karoče kažkada, tai žinai apie Å¡eÅ¡ias, septynias ne“, „<...>AÅ¡ tau atsiųsiu numerį ne.

Ir rytoj tu man pasuk, aÅ¡ tau padiktuosiu ane“, į kÄ S. Ž. atsakė „Ai nu, nu, tai mes karoče, mes tada tiktai su juo ir sekmadienį pradėsim kažkÄ ..“, patvirtino, kad kitÄ dienÄ su A. N. susiskambins. TÄ pačiÄ dienÄ A. N. nusiuntė S. Ž. žinutę Nr. 13 su A. G., P. J. telefono numeriais „Sv, cia ju numeris, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 93-120; t. 3, b. l. 7-66).

79. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. N. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. (t. 2, b. l. 121-132). IÅ¡ 2013 m. balandžio 4 d. nuo pat ryto užfiksuotų žinučių turinio matyti, kad A. N. nuolat kontroliavo į Å tutgartÄ vykstančius A. G. ir P. J., klausinėjo kur jie yra, ar „kitas žmogus pasijungęs jau ragelį“ (A. G.), kiek kilometrų liko iki Å tutgarto, 18:13 val. gabenami asmenys informavo A. N., kad jau Å tutgarte, 18:39 val. siuntė žinutę, kad ieÅ¡kosi jau vieÅ¡bučio.

80. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. N. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. (t. 2, b. l. 121-132). IÅ¡ 2013 m. balandžio 4 d. nuo pat ryto užfiksuotų žinučių turinio matyti, kad A. N. nuolat kontroliavo į Å tutgartÄ vykstančius A. G. ir P. J., klausinėjo kur jie yra, ar „kitas žmogus pasijungęs jau ragelį“ (A. G.), kiek kilometrų liko iki Å tutgarto, 18:13 val. gabenami asmenys informavo A. N., kad jau Å tutgarte, 18:39 val. siuntė žinutę, kad ieÅ¡kosi jau vieÅ¡bučio.

81. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. N. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. (t. 2, b. l. 121-132). IÅ¡ 2013 m. balandžio 4 d. nuo pat ryto užfiksuotų žinučių turinio matyti, kad A. N. nuolat kontroliavo į Å tutgartÄ vykstančius A. G. ir P. J., klausinėjo kur jie yra, ar „kitas žmogus pasijungęs jau ragelį“ (A.

G.), kiek kilometrų liko iki Å tutgarto, 18:13 val. gabenami asmenys informavo A. N., kad jau Å tutgarte, 18:39 val. siuntė žinutę, kad ieÅ¡kosi jau vieÅ¡bučio. 82. 2013 m. gegužės 5 d. 21:26 val. vykusio pokalbio Nr. 196 metu A. N. A. B. informavo, kad užverbuoti ir iÅ¡gabenti A. G. ir P. J. dar nusikalstamų veikų nevykdo „nu, ten pasiraÅ¡iau su tais. Nieko da, žinai, nieko nėra“, „Vietoj jie. Vietoj, vietoj, žinai.“, „Nu, jeigu kas, aÅ¡ tau duosiu į kitÄ tÄ , žinai“ (informuos kitu telefono numeriu), „kaip ir nieka, laukiu da, žinai žinių“, „Šindi Å¡ventės, supranti, tenai“, „gal ir baisu, žinai, bÅ«tų“, „raganėt taip.

Šventė ten pas juos, pas rusk...“, „nu tai gal ir baisu būtų raganėt ten, žinai“, „ten tos Velykos ar kaip dabar skaitos, žinai“, A. B. patvirtinus, kad „šiandien rusų Velykos“, A. N. taip pat pasakė „nu tai ten gal ir nesigauna, žinai gal“, „gal po Velykų, po Velykų gal“ (t. 1, b. l. 178-200; t. 2, b. l. 142-186). 83. 2013 m. gegužės 6 d. A. N. žinutėmis išgabentų asmenų teiravosi, kaip jiems sekasi, pastariesiems nurodžius, kad baigėsi pinigai, A.

N. priekaiÅ¡tavo, kad Å¡ie apsigyveno brangiame vieÅ¡butyje, po ko paprašė atsiųsti pavardę bei nurodė, kad pinigus perves per (duomenys neskelbtini), kad susirastų pigesnį vieÅ¡butį. P. J. A. N. atsiuntė savo anketinius duomenis – vardÄ , pavardę, gimimo datÄ . Å iÄ dienÄ 16:22 val. vykusio pokalbio Nr. 72 metu P. J. teiravosi, kas jam siuntė pinigus, kas buvo reikalinga atsiimant pinigus, į kÄ atsakydamas A. N. nurodė savo vardÄ ir pavardę, taip pat nurodė, kad pervedė 137,42 eurus. 16:33 val.

žinute P. J. informavo, kad pinigus pasiėmė. Vėliau 2013 m. gegužės 6-7 d. užfiksuotų kontaktų metu A. N. teiravosi išgabentų asmenų, ar šie „dirbo“ (t. 2, b. l. 121-132). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktų duomenų apie asmenų pinigines perlaidas matyti, kad 2013 m. gegužės 6 d. A. N. iš (duomenys neskelbtini) centrinio pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), persiuntė P. J. 137,42 Eur, persiųstus pinigus P. J. išsiėmė Nuernberg pašto skyriuje, Vokietijoje (t. 5, b. l. 160-163). 84. 2013 m. gegužės 7 d. 10:16 val. vykusio pokalbio Nr. 50 metu S. Ž.

A. N. informavo „<...> Ė žiÅ«rėk, ten tu susiskambink su tiem savo karoče, ten <...> to grÅ«zo, nes eina <...>, aÅ¡ pasuku devintÄ valandÄ , karoče, kad jau bÅ«tų vietoj, viskas ten pradėtumėm judėt“, „jie iki pietų kažkur važiuoj, kol atvažiuoj, kol kÄ mes tik nuo pietų pradedam dirbt ir taip va vos ne kiekvienÄ dienÄ â€œ, A. N. pažadėjo paskambinti iÅ¡gabentiems asmenims. TÄ pačiÄ dienÄ po 16 val. vykusių kontaktų Nr. 64, 66, 69, 70, 71, 73, 74, 75, 76 metu S. Ž. skundėsi, kad su A.

G. ir P. J. negali susisiekti, „jie grybÄ pjauna“, „Jej jie nenori dirbt taj tegu <...> per ji wel kusa <...> (pinigų nepaėmė)“ (t. 2, b. l. 93-120; t. 3, b. l. 7-66). 85. 2013 m. gegužės 7 d. 10:28 val. vykusio pokalbio Nr. 325 metu A. N. klausė A. B. „<...> Žė, A., tu, tu to turi numerį ar ne?“, A. B., pasitikslinęs „kieno?“, „ai, kur tenais?“, nurodė „nu, turėjau kažkokį“, po ko A. N. nurodė „<...> jiem ten supranti, nuo devynių turi dirbt. <...> jie.

Iki pietų, per, per pietus tik pradeda dirbt“, „Kol nuvaro ten. Nu, kad biÅ¡kį, žinai, kad <...> pajudėtų. KÄ jie ten, žinai“, „Nu aÅ¡ tam irgi, žinai, paraÅ¡iau, bet nieko neatrašė man, žinai“, „Nu, kad biÅ¡kį, žinai, pajudėtų. Nu“. TÄ pačiÄ dienÄ 16:38 val., 16:42 val. A. N. siuntė A. B. žinutes Nr. 352 „A. pasuk tem, ne kelia ragelio jie“, Nr. 353 „Jie vel ten griba pjauna, pasuk kad keltu rageli ir dirbtu jiei“, 16:45 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 354 metu A.

N. nurodė A. B. „Tu skambinai tenai? Karoč, grybÄ kelia, karoč, primesk. Jie vėl <...>. Gali pasukt, kad ... GrybÄ â€œ, „GrybÄ pjauna, <...>, nekelia tenai tiek ragelio“, „Nu. Pasuk tu jiem, ė pasakyk. Gerai?“, „ir pasuk paskui man“, „nu, paraÅ¡yk geria gal žinutę“, į kÄ A. B. atsakė, kad susisieks su į VokietijÄ iÅ¡gabentais A. G. ir P. J.. 16:59 val. A. N. siuntė A. B. žinutę Nr. 355 „Je <...> sake tas ku...a parek ant ju, ten jau nervojasi“, 17:12 val.

žinutę Nr. 358 „Jau viskÄ ten buvo sukalbeje, bet ne pajeme jie“, į kÄ A. B. atrašė „Nu <...> lopai, tuoj va skambinu“ (žinutė Nr. 359). 17:38 val. siųsta žinute Nr. 361 A. B. A. N. informavo „Katik skambino is kito nr buvo menturyj sake <...> asilai“, po ko A. N. paprašė atsiųsti iÅ¡gabento asmens jaunÄ telefono numerį, kÄ A. B. ir padarė „(duomenys neskelbtini)“ (žinutės Nr. 362, 363). IÅ¡ vėlesnių žinučių matyti, kad A. N. papildė atsiųsto telefono numerio sÄ skaitÄ (žinutės Nr. 365, 368). 2013 m. gegužės 7 d. 18:42 val. vykusio pokalbio Nr. 377 metu A.

N. A. B. nurodė „<...> jie, žinok, A., litus tuos taÅ¡ko. <...> AÅ¡ neseniai buvau persiuntęs, dabar vėl nebeturi jie“, „Nu ir karoče, sako <...>, žinai, tas sako <...> įdomiai čia, žinai. Sako kažkÄ tai jie dar, žinai, ten suka, <...>. Kad čia kaziolai ne prie ko, žinai, įdomiai taip viskas, sako, žinai“, į kÄ A. B. atsakė „Nu tai man irgi taip, <...>, paimioÅ¡ čianais irgi“, po ko A. N. nurodė „Nu, tu paskui, jeigu kas, tu ten pasuk ar kaip. Pasakyk, kad ragelius, <...>, negrybautų jie, <...>.

AÅ¡ jam raÅ¡iau, jis man sako, nepjaunu grubÄ , <...>. Sakau, kaip tu nepjauni, <...>?“, „supranti, a tie nervuojasi, žinai. BÅ«tų paėmę dvideÅ¡imt, primesk“, „Tipa mentai, <...>“, į kÄ A. B. nusikeikė bei atsakė „nu tai man irgi tÄ patį, mentai, sakė“, po ko A. N. nurodė „Nu. Meluoja kažkÄ tai, <...>“. To paties pokalbio metu A. N. nurodė A. B., kad Å¡is paskambintų dar iÅ¡gabentiems asmenims, kad „aÅ¡ jiem pasakiau da, žinai...“, „kad da iki devynių Å¡iandien dirba, žinai.

Paskui pasuks man kitas, žinai.“, „A rytoj aÅ¡ persiųsiu tuos litus, žinai. Å indi jau viskas, ragas. Nepersiųsiu nikaip“, taip pat pasakė „<...> matai, va tas va geriausia, tas kur va buva. Juos su kai leidi, jie grybÄ , karoče, pradeda va grybauti“, „geriausia vienÄ <...> leisti ir viskas“, A. B. nurodžius „tas gal gali varyt iÅ¡ tikrųjų <...>“, A. N. atsakė „Nu palaukiam, žinai. Tas jau irgi nervuojas. Sako <...> tegul grįžta. <...> Sakau, tai davai da pabandam, žinai“, „jeigu ne, tai <...> ir atiduos visus pinigus jie patys <...>“ (t. 1, b. l. 178-200; t. 2, b. l. 142-186). 86. 2013 m. gegužės 7 d. 10:18 val., 10:20 val. vykusių kontaktų su iÅ¡gabentais asmenimis metu A.

N. priekaiÅ¡tavo, kad A. G., P. J. neklauso nurodymų, „nedirba“, nurodė „ė girdi, kÄ jÅ«s ten stÅ«mat? Taigi nuo devynių pasakė dirbt ir dirbkit. A per pietus jÅ«s ten atsirandat kažkur tai, <...>. Girdi?“, „nu, tai davai, tvarkykitės jÅ«s, kad <...> neskambinėtų ten, žinai, po deÅ¡imt kartų“. Vėlesnių gegužės 7 d. vykusių kontaktų metu A. N. toliau kontroliavo iÅ¡gabentus asmenis, priekaiÅ¡tavo, kad nekelia ragelio, 17:50 val. žinute Nr. 105 iÅ¡gabenti asmenys informavo A.

N. „Nu <...> mentai nusikabine buwo. <...>“. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡gabentiems asmenims atsiuntus A. N. žinutę, kad neturi pinigų, Å¡is atrašė, kad galės iÅ¡siųsti pinigų tik kitÄ dienÄ , nes jau paÅ¡tas nedirba, taip pat priekaiÅ¡tavo „Jus sienden turėjot litu pajimt, <...> (nepaėmėt) per mentus“. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡gabenti asmenys jau bendravo iÅ¡ kito telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. buvo informuotas, kad duoti telefonai su numeriais pasiliko pas policijos pareigÅ«nus „neskambinkit.nes jie pasiliko pas tuos lawonus“, kuris 21:40 val. iÅ¡gabentus asmenis informavo „Kalbejau su žmogum, sake geresnius mietus istrauke turi pajudet, ryt“. 2013 m. gegužės 8 d. ryte žinute A.

N. informavo, kad per (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųs pinigų, jų siuntėjas „N. A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Vėliau Å¡iÄ dienÄ A. N. kontroliavo iÅ¡gabentus asmenis, klausė „Jau skambino tau“, priekaiÅ¡tavo, kad vienas iÅ¡ jų neįsijungęs telefono, po ko A. N. atrašė P. J. „Tai as jam sakiau kad ijungtu rageli. Tai aisku be jo geriau butu.nes jis su tom tasem tusciu bonku prisidejas atrodo kaip walkata.wisi ziuri skersai“, į kÄ A. N. atsakė „Tai gal ji reiks palikt, atleks kytas zmogus vietoj jo,pajimk is jo rageli su kortom, ar gavai jau lt“.

IÅ¡ vėlesnių tÄ pačiÄ dienÄ užfiksuotų kontaktų matyti, kad P. J. paėmė iÅ¡ A. G. „ragelį“, davė Å¡iam kažkiek A. N. atsiųstų pinigų ir jie iÅ¡siskyrė (t. 2, b. l. 121-132). Apie tai, kad bÅ«tent A. N. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. G., P. J. leidžia teigti ne tik ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punkte pateikta iÅ¡vada, bet ir 2013 m. gegužės 6 d. 11:42 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis, A.

N. iÅ¡ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) skambino L. N. į jos naudojamÄ abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis Nr. 57), pokalbio metu A. N. nurodė L. N., kad pamirÅ¡o savo telefonÄ , prašė jo paieÅ¡koti bei nurodė, kad skambina „iÅ¡ darbinio“ telefono numerio (t. 2, b. l. 121-132). Kartu Å¡ių telefoninių kontaktų kontekste pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktų duomenų apie asmenų pinigines perlaidas matyti, kad 2013 m. gegužės 8 d.

A. N. P. J. persiuntė 180 Eur, kuriuos P. J. iÅ¡grynino Wendlingen am Neckar paÅ¡to skyriuje, Vokietijoje (t. 5, b. l. 160-163). 87. 2013 m. gegužės 7 d. 17:53 val. A. N. S. Ž. sms žinute informavo „(duomenys neskelbtini) mentai tipo pajeme buvo ji, cia jo naujas numeris“. 18:38 val. vykusio pokalbio Nr. 79 metu A. N. S. Ž. nurodė „<...> žėk girdi, atsirado tie, aÅ¡ tau numerį nusiunčiau, matei?“, į kÄ S. Ž. atsakė „Nu gavau, gavau, tai va dabar ten su jais susisiekė ten“, vėliau abu aptarė A.

G. ir P. J. sulaikymÄ , sprendė, kad Å¡ie juos apgaudinėja, „taÅ¡ko“ pinigus duotus, A. N. nurodė, kad kitÄ dienÄ jiems dar persiųs pinigų. S. Ž. pasiteiravus „A tai, a tai dabar, tai kÄ mes dabar su jais, dar ten galim kažkÄ daryt dabar ar...“, A. N. atsakė „Galim, galim, nu da pabandom, pažiÅ«rėsim“, po ko S. Ž. nurodė „ten pasakyk, kad dar iki... pajudėsim karoče, o paskui jau į vakarÄ , nu po, po devynių.. Mes susiskambinsim tada ir perÅ¡nekėsim viskÄ ane“, kam A.

N. pritarė. 21:34 val. pokalbio Nr. 88 metu S. Ž. su A. N. dar kartÄ sutarė tęs „darbÄ â€œ su iÅ¡gabentais asmenimis. 2013 m. gegužės 8 d. 10:10 val. vykusio pokalbio Nr. 101 metu S. Ž. informavo A. N. „<...> girdi ten vėl su tais tava ten istorijos <...> ten <...>“, į kÄ A. N. atsakė „Kas dabar atsitika, aÅ¡ dabar tik kalbėjau su juo. Ten tas vienas, vienÄ <...> ten paliekam, supranti“, S. Ž. pasiteiravus dėl kito asmens, A. N. atsakė „Jis laukia pinigų dabar paimt ane“, „No ir galit judėt ir Å¡iandi girdi <...>“, informavo, kad gabens į VokietijÄ naujÄ asmenį, kuris prisijungs prie kito ten esančio (P. J.).

TÄ pačiÄ dienÄ 12:45 val. S. Ž. informavo A. N., kad ir su kitu negali susisiekti (pokalbis Nr. 103). 14:08 val. A. N. žinute Nr. 111 S. Ž. informavo „Sv, dingo ten kiek supratau žmones, tai gal kyta žmogu siandien isusim“ (t. 2, b. l. 93-120). Kontroliuojant S. Ž. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat užfiksuoti nurodyti telefoniniai kontaktai su A. N. (t. 3, b. l. 7-66).

88. IÅ¡ 2013 m. gegužės 8 d. 9:35 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 426 matyti, kad A. N. nurodė A. B., kad pervedė iÅ¡gabentiems asmenims pinigų, taip pat pasakojo „nu girdi, a tas vienas tai prasijungęs gerai. Ten su bonkėm vaikÅ¡to, sako, tuščiom“, „su taÅ¡e, karoč, vaikÅ¡to. Kaip bomžas, <...>“, „nu sako, kitas, žinai, tas. <...>, sakau, reikia atskirt jum, kad kokios palevos nebÅ«tų, supranti.“, „nu a tas su bonkėm, karoče. Jis pjauna ten grybÄ gerai“, „Nu, tai dabar va laukiu, žinai, skambučio.

Pasuk, kad <...> ten. Žinai, iÅ¡siunčiau litus, kad pasidalintų ir vienas <...> į vienÄ miestÄ , kitas į kitÄ , supranti. A jeigu tas pripjaus kÄ nors, <...>, tegul jis ir bÅ«na jaučiu. A tas kitas, tegul, toks jau normalesnis“, A. B. pasiteiravus „kuris čia, kuris?“, A. N. atsakė „tai tas kur buvęs, kur sakei, žinai“, „<...> tas supranta viskÄ , supranti“ (P. J.), „a tas kitas, tai ten kiauras ten <...>. Jaučiu jam pasakys, jis nugrybaus“, po ko A. B. nurodė „Jo. <...> galvoju gal, <...>, gal tÄ imt vežt, <...>.“, „supranti, aÅ¡ gal varysiu tada. <...> nuvežčiau <...>“.

Vėlesnių tÄ pačiÄ dienÄ vykusių pokalbių Nr. 437, 457, 459, 462, 474, 475 metu A. N. su A. B. aptarė tai, kad iÅ¡gabenti asmenys „nedirba“, nekelia ragelio, o bendrininkai nervuojasi dėl to, susitarė susitikti pakalbėti. 2013 m. gegužės 8 d. 17:23 val. vykusio pokalbio Nr. 489 metu A. N. I. V. informavo, kad A. G. ir P. J. sulaikyti - „nėr tų“, „uždarė“, tÄ pačiÄ dienÄ vykusių pokalbių Nr. 494, 496 metu abu užšifruotai aptarė užverbuotų ir iÅ¡gabentų A.

G. ir P. J. sulaikymÄ (t. 1, b. l. 178-200). Tokie pat telefoniniai kontaktai tarp A. N. ir A. B. užfiksuoti ir kontroliuojant A. B. naudotÄ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142-186). 89. 2013 m. gegužės 8 d. 19:41 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 663 metu I. V. M. Z. pranešė apie nesklandumus, kilusius su į VokietijÄ iÅ¡gabentais A. G. ir P. J. - „ė, ten, nu aÅ¡ tau paskui paraÅ¡ysiu, <...>. Ten tokia dura gavosi“, į kÄ M. Z. konspiruodamasis atsakė „nu tai čia nesiplečiam, nes aÅ¡ tai va žinai“ (t. 1, b. l. 134-177).

Kontroliuojant S. Ž. naudotÄ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 8 d. 21:45 val. užfiksuoto pokalbio Nr. 481 su M. Z., kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (bÅ«tent tokį patį numerį susižinojimui M. Z. atsiuntė ir I. V. 2013 m. gegužės 5 d. 21:42 val. Nr. 358, t. 1, b. l. 141), metu S. Ž. M. Z. nurodė „<...> Nu kÄ tik su T. Å¡nekėjau, žinai“, į kÄ M. Z. atsakė „Nu, nu, nu aÅ¡ irgi ne sau juo, bet taip kalbėjau“, po ko S. Ž. nurodė „Nu, nu, nu, tai kÄ ten pas jį ten kur buvo, ten kažkÄ ten grybÄ užpjovė, žodžiu, nebėra, dabar va kitas jau, jau rytoj vietoj bus“ (t. 3, b. l. 37-38).

Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad telefoniniuose pokalbiuose Nr. 663, 2163, kurių metu M. Z. kalbėdamas su I. V. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi būtent telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas M. Z., I. V. balsas ir kalba (M. Z. pasakyti žodžiai šių garso įrašų stenogramose yra žymimi „M“, o I. V. – „I“) (t. 29, b. l. 109-152).

90. Vertinant pirmiau aptartus telefoninius pokalbius juose dalyvavusių asmenų tapatumo aspektu, pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garso įrašuose: Nr. 2477, Nr. 2560 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“), garso įraše Nr. 2477 yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V1“), garso įraše Nr. 2560 tikėtina yra užfiksuotas M.

Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V1“); garso įraše Nr. 4941 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. N. ir I. V. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, I. V. – „V1“); garso įraše Nr. 9168 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. B. balsas ir kalba, taip pat tikėtina užfiksuota A. N. balsas ir kalba (A. B. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V1“, A.

N. – „V“); garso įraše Nr. 663 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas M. Z. ir I. V. balsas ir kalba (M. Z. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „M“, I. V. – „I“); garso įrašuose Nr. 9, 127, 325 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. N. ir A. B. balsas ir kalba (A. B. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „A1“, A. N. – „A“); garso įrašuose Nr. 9, 137, 489 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A.

N. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 137, 489 yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „A“, I. V. – „I“); garso įrašuose Nr. 5, 7, 24, 26, 101 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 24, 26, 101 yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 5, 7 tikėtina yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „A“, S. Ž.

– „B“), garso įraše Nr. 72 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“); garso įrašuose Nr. 11, 615, 673 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota A. N. ir A. B. balsas ir kalba (A. B. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“, A. N. – „V1“); garso įrašuose Nr. 38, 39, 76, 77, 78 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A.

N. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 76, 77, 78 yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba, garso įrašuose Nr. 38, 39 tikėtina yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šių garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V1“, S. Ž. – „V“); garso įraše Nr. 44 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuota S. Ž. ir M. Z. balsas ir kalba (S. Ž. pasakyti žodžiai šio garso įrašo suvestinėje yra žymimi „V“, M. Z. – „V1“) (t. 1, b. l. 109-152).

Å ios, atlikus atrinktų garso įrašų fonoskopinę ekspertizę, pateiktos iÅ¡vados, jas vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neabejotinai patvirtina pokalbiuose dalyvavusių nuteistųjų A. N., I. V., S. Ž., M. Z. bei A. B. tapatumÄ , kartu ir dalyvavimÄ nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G. padaryme ir paneigia nuteistojo M. Z. dėl telefoninių pokalbių keliamas abejones, teiginius apie tai, kad ekspertai pateikė tik tikėtinas iÅ¡vadas.

91. Aplinkybę, kad S. Ž. ir M. Z., nusikalstamos veikos padarymo metu atlikdami bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėjo galimybę tarpusavyje bendrauti, nors bausmę atliko skirtinguose bÅ«riuose, turėjo galimybę bendrauti mobiliojo ryÅ¡io telefonais, naudotis interneto ryÅ¡iu apklausiamas byloje liudytoju patvirtino ir nurodytų pataisos namų darbuotojas E. A. (t. 21, b. l. 94-95; t. 28, b. l. 122-124), tai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas M. Z., iÅ¡ dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, apžiÅ«rint pataisos namų patalpas, užfiksuoti duomenys apie patalpų iÅ¡sidėstymÄ , kuriose laikomi 21 ir 22 bÅ«rio nuteistieji (bÅ«tent Å¡iuose bÅ«riuose nuteistieji M.

Z. ir S. Ž. veikų padarymo metu ir atlikinėjo jiems paskirtas bausmes) (t. 11, b. l. 125-130), o taip pat ir byloje esančios 2015 m. sausio 19 d. tarnybinio tyrimo išvados, iš kurių matyti, kad pas I. V., taip pat ir pas S. Ž., šiems atvykus iš (duomenys neskelbtini) VPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo aptikti draudžiami daiktai – bevielio interneto modemai su sim kortelėmis (t. 20, b. l. 96-97, 98-99).

92. Nuteistieji M. Z., I. V., nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniuose skunduose aptariamame epizode iÅ¡skirdami atskirus telefoninius pokalbius kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas atskiras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kita vertus, pirmiau aptarti įrodymai, duomenys, jų turinys, nustatytų aplinkybių tarpusavio sÄ sajos, nustatyta chronologinė įvykių seka neabejotinai patvirtina, Å¡ių nuteistųjų dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme ir tuo pačiu teismo nustatytas veikos padarymo aplinkybes.

93. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 7 d. P. J. ir A. G. buvo nuvykę į Munsingen policijÄ , kur paaiÅ¡kino, kad atvyko iÅ¡ Lietuvos tam, kad gautų pinigus ir pervestų juos į LietuvÄ . Telefonu jie gavo nurodymÄ nuvykti iÅ¡ Å tutgarto į MunsingenÄ ir paimti pinigus. Kas davė nurodymus, jie policijai neatskleidė. Kadangi tolimesnių nurodymų jie negavo ir liko be pinigų, jie atvyko į policijÄ su praÅ¡ymu nuvežti juos į Lietuvos konsulatÄ Å tutgarte.

Su savimi jie turėjo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Jiems bÅ«nant policijoje, iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta SMS žinutė, kurioje buvo nurodytas senyvo amžiaus moters adresas. Policija įtarė, kad tai galimai informacija telefoninio sukčiavimo kurjeriams. Buvo susisiekta su asmeniu, kurio adresas buvo nurodytas SMS žinutėje. Jis paaiÅ¡kino, kad buvo gavęs „teisininko“ skambutį, pastarasis reikalavo 2 500 eurų dėl tariamai sÅ«naus įvykdyto eismo įvykio. A. G. ir P. J.

įtarimai dėl sukčiavimo pareikÅ¡ti nebuvo, prokuroro nurodymu jie buvo paleisti iÅ¡ policijos (t. 10, b. l. 149). Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. Ž. ir M. Z. yra tik prielaida, protokolÄ suraÅ¡iusio asmens niekuo nepagrįsta nuomonė, nes jis neturi ir negalėjo turėti tokio telefono numerio. Nurodytų apelianto skundo argumentų kontekste, pažymėtina tai, kad byloje esantys duomenys iÅ¡ tikrųjų leidžia teigti, jog M.

Z. pirmiau nurodytu telefono numeriu nesinaudojo, kita vertus, suteikia pagrindÄ neabejotinai iÅ¡vadai, kad Å¡iuo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. Ž. ir į kurį, be kita ko, skambindavo ir M. Z.. Byloje yra užfiksuotas ne vienas A. N. (naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninis kontaktas su S. Ž., kuris tuo metu naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (pavyzdžiui pokalbiai Nr. 167, 169, 209, 257, 261, 262 (t. 1, b. l. 84-113), Nr. 50, 101, 103 (t. 2, b. l. 93-120) ir kiti). Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garso įraÅ¡e Nr. 101 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) (2013 m. gegužės 8 d. 10:10 val. užfiksuotas pokalbis apie A.

G. ir P. J., kurio metu A. N. nurodė, jog P. J. laukia jo persiunčiamų pinigų, o A. G. reikia palikti užsienio valstybėje be nieko, be to, bus gabenamas naujas asmuo) yra užfiksuota A. N. ir S. Ž. (kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) balsas ir kalba (A. N. pasakyti žodžiai šio garso įrašo stenogramoje pažymėti „A“, S. Ž. – „B“) (t. 29, b. l. 109-152). Be to, iš byloje 2013 m. gegužės 8 d. 16:42 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 9 matyti, kad M.

Z. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į S. Ž. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® skambutį atsiliepė ne S. Ž., tačiau iÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad M. Z. prašė pakviesti kalbėti S. Ž. „O S. yra?“, po ko ir tęsė pokalbį su S. Ž., kuris M. Z. informavo „<...> su tuo, karoče, ten tuo T., karoče, <...> žin ten kur jis įlindęs, kÄ jis ten daro, karoče ir taip ten, karoče“, „Nu va taip ir suprast – neina su juo susisiekt. Pats T. irgi negali su juo susisiekt“, „IÅ¡ pat pradžių viskas gerai buvo.

RytÄ , karoče, sako ten va viskas dirbsim, <...> ten ir paskui ten jam permetė pinigus ir viskas, karoče, ir nieks nebežino ten, karoče, nebeina su juo susisiekt <...>“, į kÄ M. Z. nurodė „Tai gal pasipustė padus“, toliau pokalbio metu abu aptarė iÅ¡gabentų asmenų iÅ¡naudojimÄ nusikaltimų darymui, M. Z. klausė, ar kažkas „dirba“ (t. 3, b. l. 97-107, 108-110). Tiek iÅ¡ pirmiau aptartais pokalbiais nustatytų aplinkybių, nuteistųjų tarpusavio kontaktų, tiek ir iÅ¡ paminėtame ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų neginčijamai nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi bÅ«tent M.

Z.. Kartu pažymėtina tai, kad vien tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡te nurodyta į nukentėjusiųjų naudotus telefono numerius gauta sms žinutė iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuota byloje, atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , nesuteikia pagrindo abejoti, kad tokia žinutė buvo gauta, nuteistieji telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktavo su iÅ¡gabentais asmenimis ir siekė juos iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų VFR darymui.

94. Pagal teisinės pagalbos prašymus Vokietijos teisėsaugos pareigūnų pateikti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu iš tikrųjų šioje užsienio šalyje buvo užfiksuoti sukčiavimo atvejai. Iš Štutgarto prokuratūros atsakymų į teisinės pagalbos pavedimus matyti, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų, kurių metu išsiaiškinta, kad veikusi nusikaltėlių grupė bent iš dalies yra sudaryta iš Lietuvos piliečių, kurie gerai kalba rusiškai.

Nusikaltimo aukomis tapo vyresni Vokietijos piliečiai, užaugę tuometinėje Sovietų SÄ jungoje ir vėliau persikėlę gyventi į VFR teritorijÄ , kuriuos apgavo iÅ¡ lietuviÅ¡kų mobilaus ryÅ¡io telefonų skambinę telefoniniai sukčiai ir kalbėję rusiÅ¡kai. Taip vadinamų „šoko skambučių“ metu artimiesiems buvo praneÅ¡ama, kad jų artimasis įvykusios autoavarijos metu sužalojo žmogų ir tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta teisminio proceso, reikalavo iÅ¡ artimųjų grynųjų pinigų.

Pinigų surinkėjai keletÄ dienų iÅ¡bÅ«na VFR teritorijoje ir keletÄ kartų paskiriami pinigų paėmimui. Taip pat nurodoma, kad pinigus paėmusiam asmeniui buvo skambinama ir siunčiamos žinutės iÅ¡ dviejų abonentinių numerių: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Å iais numeriais galėjo skambinti Lietuvoje esantis pinigus paėmusio asmens „vadovas“. Å tutgarto prokuratÅ«ra taip pat pateikė duomenis apie Å¡eÅ¡is skirtingus sukčiavimo atvejus (t. 4, b. l. 58-60; t. 5, b. l. 2-40).

Atliekant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ nustatyta, kad abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. Ž., o abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. N. (t. 1, b. l. 84-113; t. 2, b. l. 121-132). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad garso įraÅ¡e Nr. 72 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba (Å¡io asmens pasakyti žodžiai garso įraÅ¡o suvestinėje yra žymimi „V“) (užfiksuotas pokalbis su P. J., nukentėjusiojo A.

G. epizodas) (t. 29, b. l. 109-152). Tuo tarpu iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2013 m. liepos 17 d. protokole užfiksuotų telefoninių kontaktų matyti, kad A. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su S. Ž. kontaktavo ne vienu telefono numeriu, ne tik Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, užfiksuotų telekomunikacinių įvykių Nr. 468, 470, 471, 472 turinys neabejotinai leidžia teigti, kad abiem nurodytais telefono numeriais naudojosi tas pats asmuo (t. 1, b. l. 84-113).

Tuo tarpu ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta kategoriška išvada, kad garso įrašuose Nr. 44, 76, 77, 78 (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“) (užfiksuoti pokalbiai su A. N., M. Z., nukentėjusiojo A. G. epizodas) (t. 29, b. l. 109-152).

95. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad atlikus kratÄ automobilyje ,,Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2013 m. liepos 22 d. vairavo I. V., jo salone, be kita ko, ant galinės sėdinės buvusioje kuprinėje rastas Vokietijos Federacinės Respublikos žemėlapis, kurio apžiÅ«ros metu užfiksuota, kad ant jo priklijuotas lapelis su užraÅ¡ais „Wahlstedt Bad Branstedt“ ir „Wahlstedt 23812“, o žemėlapio viduje kitu priklijuojamu lapeliu su neįskaitomu užraÅ¡u pažymėtas miestas Wahlstedt (t. 6, b. l. 120-121, 136-139).

96. Nuteistasis M. Z., nuteistojo A. B. gynėja skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad verbuojant A. G., kaip jo valios palenkimo bÅ«das, buvo panaudota apgaulė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad apgaulė, kaip nukentėjusiojo A. G. valios palenkimo bÅ«das Å¡iuo atveju buvo panaudota. Byloje nuosekliais, viso proceso eigoje tarpusavyje sutampančiais A. G. parodymais nustatyta, kad A. L. nukentėjusiajam pasiÅ«lė vykti savaitei atostogų į VokietijÄ , pastarasis nurodė, kad jam bus nupirkta kelionė, apmokėta už vieÅ¡bučius, o jam tik reikės nuvažiuoti ir kažkÄ padaryti, už kÄ jis dar parsiveÅ¡ pinigų.

Jis nieko blogo neįtarė, nesiaiÅ¡kino kokiu tikslu turi važiuoti, kadangi mėgo keliauti, o tuo metu neturėjo darbo, pajamų, sutiko su A. L. pasiÅ«lymu. Tai, kad A. L. Å¡iam nukentėjusiajam siÅ«lydamas vykti į VokietijÄ neatskleidė tikrojo vykimo į VokietijÄ tikslo leidžia spręsti ir pirmiau aptarti liudytojo P. J. parodymai, kuriam pasiÅ«lymÄ vykti į VokietijÄ taip pat pateikė A. L.. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad apie tai, jog į VokietijÄ jis kartu su A. G. yra gabenamas nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui, liudytojas suprato tik jau juos atgabenus į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykimui į VokietijÄ .

Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis, be kita ko, gali pasireikÅ¡ti netikrų žinių praneÅ¡imu ar tiesos nutylėjimu, prekybos žmonėmis auka gali bÅ«ti suklaidinama dėl tam tikrų aplinkybių. BÅ«tent taip nutiko ir Å¡ioje byloje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusysis A. G., priimdamas pasiÅ«lymÄ vykti savaitei atostogų į VokietijÄ , buvo apgautas, jam nebuvo atkleistas tikrasis vykimo į užsienio valstybę tikslas, apie jį jis sužinojo tik jau gabenimo metu iÅ¡ savo bendrakeleivio P. J..

Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi tai, kad A. L. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteistas už dalyvavimÄ aptariamos nusikalstamos veikos (nagrinėjamoje byloje epizodo) prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G. padaryme (t. 32, b. l. 18, 19-24). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, atmetant nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ dėl paminėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio, konstatuota, kad byloje patikimai nustatyta, jog A.

L. kalbino A. G. vykti į užsienį, žadėdamas jam nemokamÄ poilsinę kelionę. Byloje taip pat yra duomenų, kad A. G. yra gydomas (ir iki iÅ¡vykimo į VokietijÄ buvo gydomas, nuo 2013 m. vasario 6 d.) VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre, kur jam diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Tai, kad nukentėjusiojo psichinė sveikata nebuvo visiÅ¡kai gera, patvirtino ir pats nuteistasis (A. L.) savo parodymuose. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas (A.

L.) suvokė, jog darbo ir nuolatinių lėšų neturintį, psichikos liga sergantį A. G. galima įkalbėti vykti į VokietijÄ , melagingai jam pažadant turistinę kelionę. Å ios aplinkybės patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad A. L. pasinaudojo A. G. pažeidžiamumu, leidusiu jo atžvilgiu sėkmingai panaudoti apgaulę. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡is nukentėjusiojo A. G. valios palenkimo bÅ«das skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas pagrįstai. Papildomai pažymėtina ir tai, kad apgaulės, kaip valios palenkimo bÅ«do, verbuojant nukentėjusįjį nusikalstamų veikų – sukčiavimų, VFR darymui, panaudojimo nustatymui nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi gynėjos skunde akcentuojami A.

G. duoti parodymai apie A. L. Kauno autobusų stotyje nurodytas aplinkybes, nes tuo metu šis nukentėjusysis jau buvo užverbuotas ir jau iš esmės realizuotas kitas BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas objektyvusis požymis – gabenimas.

97. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais tvirtinama, jog A. G. nebuvo pažeidžiamas, todėl nelaikytinas nusikaltimo prekyba žmonėmis auka. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pažeidžiamumÄ gali lemti įvairios priežastys, tarp jų bloga materialinė padėtis, taip pat nukentėjusiojo naivumas, patiklumas, nesugebėjimas tinkamai įvertinti siÅ«lomo darbo pobÅ«džio ir jo sukeliamų pasekmių. Pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti.

Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiÅ«lymÄ . Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo iÅ¡naudojimui faktÄ kaip bÅ«dÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ skurdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis M. G. veikos padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo savo pajamų, tuo metu mokėsi, atlikinėjo praktikÄ , o jį iÅ¡laikė tėvai.

Be to, kaip minėta, A. G. veikos padarymo laikotarpiu sirgo psichine liga – depresija, kas taip pat neabejotinai įtakojo jo pažeidžiamumÄ . Tiek nukentėjusiojo A. G. parodymai, tiek ir A. L. kitoje jau minėtoje byloje duoti parodymai patvirtina, kad jie buvo kaimynai, taigi A. L., o vėliau iÅ¡ jo ir kitiems nuteistiesiems, vertinant ir byloje esančius duomenis, kad organizuotos grupės nariai sukčiavimų darymui VFR bÅ«tent ir ieÅ¡kodavo materialiai bei socialiai pažeidžiamų asmenų, neabejotinai buvo žinoma apie Å¡io nukentėjusiojo pažeidžiamumÄ .

Gynėjos argumentai, kad nukentėjusysis jauno amžiaus, turi įgijęs buhalterinės apskaitos specialybę, neblogai moka kelias užsienio kalbas, todėl neturėjo jokių kliūčių įsidarbinti ir taip pakeisti savo materialinę padėtį, nepaneigia pirmiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių nukentėjusiojo pažeidžiamumÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis veikų padarymo metu dar mokėsi, atlikinėjo praktikÄ , be to, minėta, kad pastarojo apsisprendimui įtakÄ turėjo ir jo psichinės sveikatos bÅ«klė.

Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumas, kaip jo valios palenkimo būdas, nuteistiesiems buvo inkriminuotas taip pat pagrįstai.

98. Nuteistojo A. B. gynėja kvestionuoja ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo A. G. kontrole, Å¡iam jau bÅ«nant Vokietijoje, taip pat nukentėjusiojo laisvės pasirinkti elgesio variantÄ suvaržymÄ . Kita vertus, pirmiau aptartų telefoninių kontaktų turinys, taip pat nukentėjusiojo parodymai, iÅ¡ dalies ir P. J. parodymai neginčijamai patvirtina, kad A. G. ir P. J. nuo pat iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos buvo nuolat kontroliuojami nusikalstamos veikos bendrininkų A.

N., A. B., taip pat ir S. Ž.. Nukentėjusiojo A. G. kontrolė pasireiÅ¡kė ne tik nuolatinio kontakto palaikymu telefonu, bet taip pat ir limituojant jam bei P. J. duodamas pragyvenimui pinigines lėšas, žinant, kad iÅ¡gabenti asmenys savo pinigų neturi. Taigi, byloje pirmiau aptartais teisėtu bÅ«du gautais įrodymais ne tik patikimai nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiojo A. G. kontrolę, bet kartu ir jo laisvės suvaržymÄ . Vien tai, kad nukentėjusysis A. G. vykdamas į VokietijÄ kartu su savimi turėjo asmeninį telefonÄ , kažkiek mokėjo anglų kalbÄ (pats nukentėjusysis nurodė, kad anglų kalbos gerai nemoka), galėjo laisvai judėti, kreipėsi ir į policijÄ (kur beje pagalbos nesulaukė), nepaneigia fakto, jog jo laisvė pasirinkti kaip elgtis dalinai buvo suvaržyta ir jis buvo priklausomas nuo jį iÅ¡gabenusių asmenų.

99. Gynėja skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina fakto, kad būnant Vokietijoje nukentėjusysis A. G. buvo priklausomas dėl piniginių lėšų trūkumo, taip pat pažeidžiamas dėl buvimo užsienio šalyje, kalbos nemokėjimo. Šiuos gynėjos argumentus paneigia jau prieš tai aptartos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo pažeidžiamumu, jo kontrole, laisvės suvaržymu. Papildomai pažymėtina tai, kad A. G. būdamas užsienio valstybėje savo pinigų neturėjo, vertėsi iš tų pinigų, kurie buvo duodami nuteistųjų.

Tiesa, iÅ¡vykstant į VokietijÄ P. J. ir A. G. buvo duota 500 Eur, vėliau A. N. pervedė 137 Eur ir 180 Eur, kita vertus, nurodyti pinigai buvo skirti vieÅ¡bučio nuomai, važinėjimui taksi, vieÅ¡uoju transportu į nuteistųjų nurodymu į vietas, kur turėjo bÅ«ti daromi nusikaltimai, maistui, kur jie pagal byloje nustatytas aplinkybes ir buvo iÅ¡leisti. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su gynėjos skundo argumentu, kad A. G. nebuvo priklausomas ir nuo kartu su juo važiavusio P. J.. Bylos duomenys patvirtina, kad pinigai tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje buvo duodami/persiunčiami P. J. ir tik nuo jo geranoriÅ¡kumo priklausė, ar Å¡is gautais pinigais ir kokia jų dalimi dalinsis su A.

G.. Be to iÅ¡ užfiksuotų pokalbių matyti, kad 2013 m. gegužės 8 d. A. G. ir P. J. iÅ¡siskiriant, nuteistieji sprendė, kad A. G. už tai, kad jis nevykdo nurodytų palikti užsienio Å¡alyje be pinigų, likimo valiai. Teisėjų kolegija sutinka, kad A. G. kažkiek mokėjo anglų kalbÄ , bet buvo jam nežinomoje užsienio Å¡alyje, be pinigų, nuolat buvo kontroliuojamas. Dėl nurodytų aplinkybių teigti, kad nukentėjusysis A. G. Vokietijoje nebuvo pažeidžiamas ir priklausomas nuo nuteistųjų, kurie tuo pasinaudoję siekė jį iÅ¡naudoti sukčiavimų darymui, nėra pagrindo. 100.

Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina ne tik A. N., bet ir nuteistųjų I. V., S. Ž., M. Z. A. B. dalyvavimÄ nukentėjusiojo A. G. verbavime, gabenime, tikslu iÅ¡naudoti jį nusikalstamų veikų – sukčiavimų, VFR darymui. Visi nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, puikiai suvokė, kad veikia bendrai, pasiskirstę vaidmenimis ir turėdami bendrÄ tikslÄ nukentėjusįjį A. G. iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, užsienio Å¡alyje darymui.

Aptartų įrodymų visuma paneigia nuteistųjų, tame tarpe ir A. B., tik bylÄ nagrinėjant teisme duotus parodymus, kad jie prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos nepadarė, vieni kitų nepažinojo, o jeigu kuris nors kurį ir pažinojo, pažintis nebuvo susijusi su nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis, darymu, veikiant organizuota grupe, A. B. versijÄ , kad jis į (duomenys neskelbtini) tik nuvežė A. L. su A. G. ir P. J., o apie jų kelionę į užsienį nieko nežinojo. 101. Nuteistasis I.

V. skunde nurodo, kad tai, jog A. N. perdavė jam informacijÄ apie nukentėjusiojo A. G. iÅ¡gabenimÄ negali bÅ«ti vertinama kaip verbavimas BK 147 straipsnio prasme. Sutikti su Å¡iais apelianto argumentais nėra pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, nuteistasis I. V. pats tiesiogiai nukentėjusiojo A. G. verbavime nedalyvavo, kita vertus, A. L., kuris už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistas kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nurodytÄ prekybos žmonėmis objektyvųjį požymį realizavo bÅ«tent įgyvendindamas I.

V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti asmenis į VFR, siekiant juos ten iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. G. verbavimo organizavimas, taip pat ir nuteistajam I. V., buvo inkriminuotas pagrįstai. 102. Nuteistasis M. Z. skunde nurodo, kad byloje liudytoja apklausta V. Å . patvirtino, jog jis pardavinėjo jos nupirktus telefonus ir tai buvo jo verslas, kurį jis neva darė kartu su I. V.. Visų pirma pažymėtina tai, kad nurodytų nuteistojo aplinkybių nepatvirtino nuteistasis I.

V., antra, jas neabejotinai paneigia pirmiau aptartas telefoninių pokalbių turinys bei jų chronologija, trečia, liudytojos V. Å . parodymai patvirtina tik tai, kad ji M. Z. praÅ¡ymu pasaugodavo jo pinigus, pinigus eurais (mažiausia suma 300 Eur, didžiausia 3 000 Eur) liudytojai atveždavo jai nepažįstami asmenys, M. Z. praÅ¡ymu, iÅ¡keitusi pinigus, pervesdavo juos Å¡iam į (duomenys neskelbtini) PN, vienÄ kartÄ 2013 m. vasarÄ M. Z. paprašė iÅ¡ atvežtų pinigų nupirkti 8 vnt. paprasčiausius ir pigiausius „Samsung“ telefonus, kÄ ji ir padarė, kuriuos ji perdavė nepažįstamam vaikinui.

Kitų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , byloje nėra. Kartu pažymėtina ir tai, kad vertinant liudytojos V. Å . parodymus bendrame visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tame tarpe ir apie pinigų tarp nuteistųjų pasidalijimÄ , jų perdavimÄ , jie tik dar kartÄ patvirtina M. Z. dalyvavimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme (dviejuose epizoduose). 103. Be jau Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos metu gautų duomenų patikimumo vertinimu, atsakant į nuteistųjų M.

Z., I. V., nuteistojo A. B. gynėjos argumentus dėl pokalbių autentiškumo, telefoninių kontaktų numeracijos vientisumo, dėl šių duomenų protokolus surašiusių pareigūnų pateiktų telefoninių kontaktų turinio vertinimo (taikytų Kriminalinės žvalgybos veiksmų, vėliau procesinių prievartos priemonių teisėtumas nėra kvestionuojamas), pažymėtina tai, kad iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, jog juose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurie yra reikšmingi įrodinėjant šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundų argumentais, kad telefoninių pokalbiai ir/ar jų ištraukos negali būti pripažinti patikimais ir pakankamais kaltės įrodymais, kadangi iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, kad buvo užfiksuoti konkrečiomis dienomis ir konkrečiu laiku vykę pokalbiai, kurių turinys yra pakankamai aiškus, tiek juos vertinant atskirai, tiek vertinant kitų bylos aplinkybių kontekste.

Teisėjų kolegija iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pareigÅ«no T. G. suraÅ¡ytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų teisingumu, kadangi Å¡iuose protokoluose užfiksuotas telefoninių pokalbių, SMS žinučių turinys, tiek vertinant atskirus telefoninius pokalbius, žinutes, tiek ir jų visumÄ , yra aiÅ¡kus, atskleidžiantis nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ , be to, protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

Nuteistojo A. B. gynėja nurodo, kad byloje nėra pateiktos telekomunikacinių įvykių suvestinės, iš kurių matytųsi, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp asmenų egzistavo, taip pat iš kurių matytųsi visų telekomunikacinių įvykių eiga, visi įeinantys ir išeinantys skambučiai tarp reikšmingų abonentų. Šių apeliantės argumentų kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose nustatytas įrodinėjimo priemones bei būdus.

Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, duomenų, kurių pilnai pakanka padaryti neabejotinas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės padarius aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei konkrečių Å¡ios veikos epizodų padarymo faktinių aplinkybių. 104.

Nuteistasis I. V., nuteistojo A. B. gynėja nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant organizuota grupe. Pasak apeliantų nagrinėjamoje byloje nenustatyti organizuotai grupei bÅ«dingi požymiai, nuteistųjų tarpusavio susitarimas, pasiskirstymas vaidmenimis, tai, kad vieni kitus pažinojo ir tarpusavyje kontaktavo. 105. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-301/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017).

Be to, organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-545-489/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimÄ dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausÄ s tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017).

Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017). 106. Iš pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje teismas nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, padarant visus prekybos žmonėmis tęstinės nusikalstamos veikos epizodus. 107.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies. Kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad epizodas su nukentėjusiuoju R. S., taip pat pirmas epizodas su nukentėjusiuoju V. S., buvo padaryti veikiant organizuota grupe, nebuvo pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuose epizoduose nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiuosius atliko A. N. bendrininkaudamas su byloje nenustatytais kitais organizuotos grupės nariais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šiuos asmenis, su kuriais A.

N. vykdė bendrÄ susitarimÄ daryti prekybos žmonėmis nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra duomenų, kad kaltinimuose minimam D. A. bÅ«tų žinoma apie A. N. atliekamus nusikalstamus veiksmus, taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiuosius Å¡iuose epizoduose į VokietijÄ iÅ¡gabenusį asmenį (asmenis), todėl spręsti Å¡iuose epizoduose apie organizuotai grupei bÅ«tinų požymių buvimÄ Å¡iuose epizoduose, nėra galimybės. Dėl nurodytų aplinkybių organizuotos grupės požymis iÅ¡ Å¡ių epizodų Å¡alinamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). 108.

Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad kiti epizodai skirtinga juose veikusių narių sudėtimi buvo padaryti veikiant organizuota grupe, kaip beje ir visa tęstinė prekybos žmonėmis nusikalstama veika. Pirmiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji vykdė bendrÄ organizuotos grupės narių, atskiruose epizoduose 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti.

Byloje nustatyta, kad A. N., I. V., vykdydami bendrÄ sumanymÄ atskiruose epizoduose verbavo nukentėjusiuosius (I. V. dviejuose iÅ¡ penkių epizodų, kartu su M. Z. organizavo nukentėjusiųjų verbavimÄ ), R. S., kuris nuteistas jau minėtu įsiteisėjusius nuosprendžiu, A. B. gabeno nukentėjusiuosius į VokietijÄ , viename iÅ¡ epizodų I. V. sudarė sÄ lygas nukentėjusiojo gabenimui, A. N., be kita ko, perleido nukentėjusiuosius kitiems organizuotos grupės nariams, S. Ž. nukentėjusiuosius kontroliavo, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai juos iÅ¡naudotų nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymui.

Byloje pirmiau patartais įrodymais nustatyta, kad organizuotos grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, pasiskirstymu konkrečiomis funkcijomis, daliai grupės narių (S. Ž., M. Z. sugebant iš įkalinimo vietos duoti nurodymus kitiems asmenims. Grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos – buvo nuolat keičiami telefonai, jų numeriai, t. y. sim kortelės, nemaža dalis nusikalstamos veikos darymo aplinkybių konspiracijos tikslais buvo aptariama naudojantis internetu, pokalbių metu, žinutėse buvo bendraujama užslėptomis frazėmis.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad veika buvo daroma pakankamai ilgÄ laikÄ , vienu metu buvo ieÅ¡koma ne vieno asmens, tikslu jį užverbavus, iÅ¡naudoti nusikalstamų veikų darymui. Be to, iÅ¡ iÅ¡naudojamų asmenų padarytų nusikalstamų veikų gauti pinigai buvo grupės narių pasidalijami tarpusavyje. Taigi organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryÅ¡iai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad visi nuteistieji suvokė, jog vykdo bendrÄ susitarimÄ , taip pat pavojingÄ savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kiekvieno iÅ¡ atskiruose epizoduose veikusio organizuotos grupės nario veiksmai buvo svarbÅ«s ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – prekybos žmonėmis. Ä®rodytomis pripažintos nusikalstamos veikos – atskirų epizodų, padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, bÅ«das, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretÅ«s veiksmai vykdant savo užduotį, Å¡ių veikų iÅ¡ankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina aÅ¡tuoniuose iÅ¡ deÅ¡imties nusikalstamos veikos epizodų nuteistųjų veikimÄ (atskiruose epizoduose skirtinga sudėtimi) pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). 109.

Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad dalis nuteistųjų vieni kitų nepažinojo, kÄ , beje, patvirtina ir pirmiau Å¡iame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės, tačiau agal teismų praktikÄ nebÅ«tina, kad visi bendrÄ sumanymÄ Ä¯gyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitÄ , palaikytų tarpusavio ryÅ¡ius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos padarymo planÄ jie realizuoja bendrai; tai, kaip minėta, ir nustatyta Å¡ioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). 110.

Kartu nurodytų aplinkybių kontekste papildomai pažymėtina tai, kad nuteistojo A. B. veikimas nustatytoje organizuotoje grupėje nebuvo atsitiktinis. IÅ¡ byloje užfiksuotų telefoninių kontaktų matyti, kad A. B. su A. N. kontaktavo dar iki jam inkriminuoto epizodo padarymo, taip pat ir po Å¡io epizodo. Pavyzdžiui, iÅ¡ 2013 m. balandžio 13-16 d. užfiksuotų A. B. ir A. N. tarpusavio kontaktų Nr. 7631, 7682, 7697, 7701, 7703, 7728, 7732, 7764, 7766, 7778, 7821, 7839 matyti, kad A. B. surado asmenį gabenimui į VokietijÄ , bendravo apie jo iÅ¡gabenimÄ , vietos autobuse užsakymÄ , A.

B. informavo apie asmens iÅ¡gabenimÄ , po ko abu aptarė kontakto su iÅ¡gabentu asmeniu palaikymÄ , iÅ¡ pokalbio matyti, kad asmeniui duota sim kortelė, kuriÄ jis turi aktyvuoti, ir kurios pagalba asmuo bus kontroliuojamas, jam bus duodami nurodymai. Vieno iÅ¡ pokalbių metu A. N. tikslinosi pas A. B. iÅ¡gabento asmens buvimo vietÄ , atvykimo laikÄ , kontakto palaikymÄ , nurodydamas „jam tuoj turi pasukt“, informavo A. B., kad su užverbuotu asmeniu susisieks bendrininkai, kurie jį iÅ¡naudos nusikalstamoms veikoms daryti. 2013 m. balandžio 19 d. vykusio pokalbio Nr. 8203 metu A.

N. informavo A. B., kad jau „dvi gėles“, taip praneÅ¡damas, kad užverbuotas, nugabentas ir bendrininkams perleistas asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ir iÅ¡ užsienio valstybės piliečių paėmė 2000 eurų (t. 1, b. l. 35-83). Nors nurodyti telefoniniai kontaktai nėra susiję su konkrečiu nagrinėjamoje byloje A. B. inkriminuotu nusikalstamos veikos epizodu, tačiau jie neabejotinai patvirtina, kad Å¡is nuteistasis nebuvo atsitiktinis asmuo nusikalstamos veikos padaryme, jis aktyviai atliko jam priskirtÄ vaidmenį inkriminuotame epizode, puikiai suvokė, kad prekyba žmonėmis vykdoma pasiskirsčius vaidmenimis, kiekvienam iÅ¡ bendrininkų atliekant jam priskirtus neteisėtus veiksmus bei siekiant bendro tikslo – neteisėto žmonių iÅ¡naudojimo nusikalstamų veikų – sukčiavimų, VFR daryme. 111.Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

A. N., I. V., A. B., M. Z. ir S. Ž. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad A. N., I. V., A. B. su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z. ir S. Ž. bei asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir A. L., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 21 d., skirtingais laiko tarpais ir skirtinga sudėtimi, turint tikslÄ bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingÄ vaidmenį, iÅ¡ anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę RespublikÄ (toliau – VFR), siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti, o bÅ«tent: - A.

N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas bendrÄ sumanymÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N., iÅ¡ asmens, kuris Å¡iuo metu atlieka bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiÅ«lė susitikti Å¡alia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku nukentėjusiajam atvykus į nurodytÄ vietÄ , ten atvykęs automobiliu, laukė A.

N., kuris iÅ¡ anksto žinodamas, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiÅ«lė gerai apmokamÄ darbÄ VFR neįvardindamas tikrojo darbo pobÅ«džio, o nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiÅ«lymu sutiko, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus keletui dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ mėnesį bei dienÄ , telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytÄ vietÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R.

S. į VFR, kur kiti nenustatyti asmenys, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N., bendrininkaudamas su tyrimo metu byloje nenustatytais asmenimis, pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas bendrÄ sumanymÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y.

A. N. iÅ¡ asmens, kuris Å¡iuo metu atlieka bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo V. S. kontaktinį telefono numerį ir iÅ¡ anksto žinodamas apie sunkiÄ nukentėjusiojo materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino telefonu ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo pasiÅ«lė susitikti Å¡alia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), kur susitikimo metu, iÅ¡ anksto žinodamas, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiÅ«lė darbÄ VFR neįvardindamas tikrojo darbo pobÅ«džio, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiÅ«lymu sutiko, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus savaitei po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ mėnesį ir dienÄ , vėl telefonu susisiekęs su nukentėjusiuoju, pastarajam nurodė, kad su juo susisieks asmuo, kuris jį, t. y.

V. S., nuveÅ¡ į VFR ir tos pačios dienos vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytas asmuo susiekęs su nukentėjusiuoju telefonu jam nurodė, kitos dienos 6 val. ryto jo lauks (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio kelio, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW Passat”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį V.

S. į VFR, kur kiti nenustatyti asmenys, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis, bendrininkaudamas su tyrimo metu byloje nenustatytais asmenimis, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N. nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y.

R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, bei po A.

N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį tuo pačiu sakydamas, jog su juo susisieks asmuo, kuris jį nuveš, po ko tos pačios dienos vakare su nukentėjusiuoju V.

S. telefonu susiekęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė kitos dienos rytÄ ateiti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytÄ vietÄ , R. S. automobiliu „Audi”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas Å¡ios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas V.

S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. N., nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, jis, t. y.

A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio bei po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu lauku paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), R.

S. automobiliu „Audi”, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, bÅ«vimu užsienio valstybėje iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A.

N. nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 27 d., veikdamas organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, daryti, jis, t. y. A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, bei po jo, t. y. A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ mėnesį bei dienÄ paskambino telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), R.

S. automobiliu „Audi A4”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis veikdamas Å¡ios sudėties organizuota grupe pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A.

N. ir I. V., nuo 2013 m. kovo 14 d. iki ne vėliau kaip 2013 m. kovo 25 d., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodami apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo bei po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, A.

N., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku, suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimÄ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), kuomet A. N. ir I. V. atvykę automobiliu „Opel Zafira Comfort DTI”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iÅ¡ anksto nurodytÄ tiksliai tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), R.

S. automobiliu „Opel Zafira”, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno V. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N. ir I. V., veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A.

N., I. V., M. Z. ir S. Ž., nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. balandžio 6 d., veikdami organizuota grupe ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami 2013 m. kovo 22 d. I. V. ir (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybÄ Å¾monėmis, kiekvienam iÅ¡ organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A.

N., vykdydamas I. V. ir M. Z. bendrÄ susitarimÄ , 2013 m. balandžio 1 d. telefonu susisiekė su S. Ž. ir su juo užmaskuota forma aptarė asmenų, reikalingų nusikalstamų veikų darymui, verbavimo, gabenimo aplinkybes, po ko A. N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A.

S. sveikatos būklę dėl nėštumo, bei po A. N., 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. balandžio 2 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d.

A. N., įvykusio tarpusavio susitikimo metu Å¡alia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam padavė 300 Eur kelionei bei tuo pačiu nurodė autobuso vairuotojo, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamos veikos, telefono numerį, su kuriuo susisiekus nukentėjusysis bus nuvežtas į VFR, V. S. įvykdžius jo nurodymÄ , t. y. telefonu susisiekus su autobuso vairuotoju, 2013 m. balandžio 4 d. apie 11 val., nukentėjusysis iÅ¡ autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), mikroautobusu buvo nugabentas į VFR, po ko apie nukentėjusiojo iÅ¡gabenimÄ A.

N. telefonu informavo S. Ž., tokių būdu perleido nukentėjusįjį pastarojo kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, būvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip veikdami šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V. S. pažeidžiamumu, I.

V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimÄ , A. N. jį verbavo, gabeno bei perleido nukentėjusįjį kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. V. S. kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį iÅ¡naudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - A. N., I. V., A. B., asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. A. L., (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys S. Ž. bei M. Z., veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., vykdydami 2013 m. kovo 22 d.

I. V. ir M. Z. užmaskuotos formos bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybÄ Å¾monėmis, kiekvienam iÅ¡ organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A. L. nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2013 m. gegužės 3 d. iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiÅ«lė poilsį VFR, o nukentėjęs patikėjęs melagingais pažadais su pasiÅ«lymu sutiko, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį ir nupirkęs bilietus į autobusÄ vykstantį marÅ¡rutu Ryga – Å tutgartas, kartu su A.

B. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto nuvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), kur tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sodino į autobusÄ ir apie 16 val. iÅ¡gabeno į VFR, o A. N., atlikdamas savo užduotį, gavęs informacijÄ iÅ¡ A. B. apie nukentėjusiojo iÅ¡gabenimÄ , telefonu informavo I.

V., o Å¡is M. Z., kuris turimÄ informacijÄ perdavė S. Ž., tokiu bÅ«du perleido nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai iÅ¡naudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami A.

G. pažeidžiamumu, I. V. ir M. Z. organizavo nukentėjusiojo verbavimÄ , A. B. gabeno nukentėjusįjį, A. N. perleido jį kitiems organizuotos grupės nariams, o S. Ž. A. G. kontroliavo, kad kiti grupės nariai jį iÅ¡naudotų nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. - Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. N. ir I. V., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A.

N., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo bei po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. gegužės 20 d.

A. N. paskambino nukentėjusiajam telefonu ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, o I. V., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 10 d., rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir radęs automobilį „Audi A4” Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), jį perdavė R.

S., kuris 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten minėtu automobiliu jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip A. N., veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V. S. pažeidžiamumu, panaudodamas grasinimus, verbavo, nukentėjusįjį, o I.

V. sudarė sÄ lygas gabenti nukentėjusįjį į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. - Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. N. ir I. V., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, t. y. R. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydami bendrÄ susitarimÄ verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iÅ¡ anksto žinodami apie nukentėjusiojo V.

S. pažeidžiamumÄ , t. y. apie sunkiÄ materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, sunkiÄ nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos bÅ«klę dėl nėštumo bei po A. N. 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziÅ¡kai susidoroti su juo ir jo Å¡eima, jeigu Å¡is ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, abu nuvyko pas V.

S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu bÅ«du užverbavo nukentėjusįjį, po ko I. V. 2013 m. liepos 20 d., apie 19 val., R. S. perdavė nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtÄ automobilį „Audi A4” Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 2013 m. liepos 21 d., apie 7 val. 30 min. ryto, atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trÅ«kumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, iÅ¡naudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jie veikdami Å¡ios sudėties organizuota grupe, pasinaudodami V.

S. pažeidžiamumu, verbavo, nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 112. Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir už turto prievartavimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo K. J.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pasak apelianto, net jeigu nagrinėjamu atveju ir buvo reikalaujama perduoti pinigus grasinant, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis reikalavo didesnės nei skola pinigų sumos, kas atitinka kvalifikuoto savavaldžiavimo sudėtį.

Sutikti su Å¡iais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jie atmetami. 113. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimÄ Å¡iuo nusikaltimu gali bÅ«ti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiÅ¡kiami reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009 ir kt.).

Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitÄ asmenį perduoti turtÄ (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobÅ«džio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtÄ neturi teisėto pagrindo, tai reiÅ¡kia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitÄ asmenį patenkinti, nėra kilusios iÅ¡ teisės reguliuojamų santykių ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iÅ¡ paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamÄ savo ar kitų teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2020).

Kai prievarta reiÅ¡kiamos turtinės pretenzijos turi teisėtÄ pagrindÄ , veika, nustačius visus kitus bÅ«tinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013). 114. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek A. N., tiek I. V. neprisipažino prievartavę iÅ¡ nukentėjusiojo K. J. pinigus. A. N. apklausiamas teisme parodė, kad jis K. J. yra ne kartÄ skolinęs pinigus ir Å¡is visada atiduodavo, o paskutiniu metu, paskolinus didesnę sumÄ , jis pinigų neatidavė.

K. J. jam skolingas apie 900 Lt. Dėl paskolintų pinigų buvo surašyta raštiškai, kratos jo gyvenamojoje vietoje metu buvo paimti visi dokumentai, popieriai, kodėl paskolos sutartis neprijungta prie bylos, jis nežino. A. N. neneigė, kad iš K. J. reikalavo savo pinigų, tačiau tai nebuvo reketavimas, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuoti tik kaip savavaldžiavimas. Be to, parodė, kad su I. V. jis nėra važiavęs susitikti su K. J., kai jis K. J. skolindavo pinigus, I. V. niekada nebūdavo. I.

V. apie jo ir K. J. paskolinius santykius nežinojo, nebent galėjo apie tai girdėti iÅ¡ kitų (t. 24, b. l. 47-49; t. 33, b. l. 110-111). I. V. apklausiamas teisme parodė, kad jis buvo kartu su A. N., kai K. J. skolinosi pinigus, tačiau jis su tuo nėra susijęs, tai buvo jų reikalai. Kiek jam žinoma, K. J. ne kartÄ skolinosi iÅ¡ A. N. pinigus. Jam nėra žinoma apie K. J. perduotus pinigus asmens dokumento gamybai. Anksčiau jis K. J. nepažinojo. Pats K. J. nei apklausų, nei atpažinimų metu nėra nurodęs, kad jis (I.

V.) kada nors iÅ¡ jo reikalavo pinigų, kad jam bÅ«tų perdavęs kažkokiÄ dalį skolos. Pasak I. V., jis nėra K. J. grasinęs nei žodžiais, nei veiksmais. Jeigu ir buvo įsiterpęs kažkur į pokalbį, tai nebuvo grasinimas, tai buvo pasakyta juoko forma (t. 24, b. l. 36-41; t. 29, b. l. 23-25; t. 33, b. l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu abu nuteistieji, pasinaudodami savo teise, dėl Å¡ios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos parodymų nedavė. 115. Tikėti pirmiau iÅ¡dėstytais nuteistųjų teisme duotais parodymais nėra pagrindo, kadangi jie ne tik iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja tarpusavyje, bet juos paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų K.

J., V. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kratos, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys. 116. Nukentėjusysis K. J. apklausiamas teisme kategoriÅ¡kai paneigė nuteistųjų A. N., I. V. nurodytas aplinkybes, kad jis skolindavosi iÅ¡ A. N. pinigus, pasirašė paskolos raÅ¡telį. Sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiojo viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių duotų nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių parodymų, iki nagrinėjamo įvykio jis nuteistųjų nepažinojo, jį su nuteistaisiais 2013 m. kovo mėnesį supažindino V.

S.. V. S., su kuriuo jis susipažino 2013 m. sausio mėnesį, tų pačių metų kovo mėnesį jam pasiÅ«lė vietoj jo važiuoti į VokietijÄ užsidirbti pinigų, nes jis dėl kažkokių priežasčių negalėjo važiuoti. V. S. pasakojo, kad reiks nuvažiuoti, nueiti pas žmones, paimti iÅ¡ jų pinigus ir iÅ¡važiuoti, po to važiuoti į kitÄ â€žtaÅ¡kÄ â€œ, o grįžus namo, už tai iÅ¡ A. gaus 1 000 Lt. V. S. pasakė, kad plačiau apie darbÄ paaiÅ¡kins A.. Kadangi tuo metu trÅ«ko pinigų, dirbo tik pavienius darbus statybose, pastovių pajamų neturėjo, o pasiÅ«lė per kelias dienas užsidirbti 1 000 Lt, jis sutiko susitikti su A..

Kas tas A., V. S. jam plačiau nepasakojo, tačiau jis suprato, kad viskÄ organizuoja A., o ne V. S.. KitÄ dienÄ V. S. jį palydėjo į susitikimÄ su A.. Susitikimas vyko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), į kurį A. atvažiavo automobiliu Opel Zafira, kurio vairas deÅ¡inėje pusėje, su angliÅ¡kais numeriais. Kartu su A. atvažiavo vyriÅ¡kis pravarde „s.“, kurį A. jam pristatė kaip T.. V. S. jų susitikime nedalyvavo, jį tik palydėjo. A. su T. jo klausė, ar V.

S. jam pasakojo, kad reikės važiuoti į VokietijÄ , paimti litus, sėsti į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiuoti. Jam patvirtinus, jie daugiau nieko apie darbÄ nepasakojo, sakė, kad konkrečiau paaiÅ¡kins, kai jis nuvažiuos į VokietijÄ . Jam sutikus važiuoti, tačiau nurodžius, kad neturi paso, T. davė jam 250 Lt ir liepė pasidaryti pasÄ , tuo jų susitikimas ir pasibaigė. Nepraėjus nei savaitei po susitikimo, jam paskambino A. ir paklausė, ar jis pasidarė pasÄ . Jis A. pasakė, kad ant dienų turi pasiimti, nors realiai jis net nebuvo nuėjęs į Migracijos skyrių jo užsakyti, nes užbaliavojo ir tuos pinigus iÅ¡leido.

Be to, po pirmo susitikimo su A. ir T., su V. S. daugiau pakalbėjęs apie darbÄ Vokietijoje, supratęs, kad ten apgaule iÅ¡ žmonių iÅ¡viliojami pinigai, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, nutarė į VokietijÄ nebevažiuoti. Po to A. pradėjo jį spausti, skambinėjo, sakė, kad kai tik jis pasiims pasÄ , turi iÅ¡ karto važiuoti į VokietijÄ , nes jis nupirks ar jau nupirko jam bilietÄ mikriuku, kuris veža žmones į VokietijÄ . Po kurio laiko, kai jis A. jau buvo pasakęs, kad pasidarė pasÄ , nors jo nebuvo pasidaręs, pastarasis paskambino ir pasakė, kad jis turi atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes jau važiuos mikriukas.

Bandydamas tempti laikÄ , jis A. pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ jis į (duomenys neskelbtini) nenuvažiavo, visÄ dienÄ jam skambino A., ragino greičiau važiuoti, tačiau vėliau jis jam nebekėlė ragelio. KitÄ dienÄ , paskambinęs, A. jam pradėjo grasinti, gÄ sdinti jį, liepė atiduoti 250 Lt, jeigu tÄ dienÄ neatiduos, pradės kapsėti procentai, jeigu neatiduos pinigų, jam bus „ragas“, sulaužys jam kaulus, iÅ¡veÅ¡, reikės atidirbti. Vėliau jam skambinėjo A., grasino, reikalavo pinigų, sakė, kad jau priaugo procentai.

Jis bijojo jų, pas A. maÅ¡inoje jis buvo matęs ir ginklÄ . Kelis kartus skambinant A., iÅ¡ jo ragelį buvo perėmęs kažkoks kitas vyriÅ¡kis, kuris taip pat grasino, sakė, kad dabar jau nebe 250 Lt, o 1 000 Lt skolingas, priaugo procentai, jeigu neatiduos pinigų, sulaužys, turės ravėti ar kasti daržus, kai paklius į kalėjimÄ , eis į „gaidynÄ â€œ. Užsidirbęs pinigų, pirmus 400 Lt jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), perdavė A. žmonai, nes jis pats negalėjo atvažiuoti.

Praėjus kelioms dienoms, A. jam vėl pradėjo skambinėti, reikalavo dar 1 000 Lt, neva priaugo procentai, bauda už tai, kad neiÅ¡važiavo, vėl grasino. Kai jis nebekeldavo ragelio, rašė grasinančias žinutes. Užsidirbęs 800 Lt, jis toje pačioje vietoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ juos perdavė A.. A. dar klausė, ar jis nori važiuoti į VokietijÄ , jis atsakė, kad nežino, nenorėjo sakyti tiesiai, kad nenori, po ko jie iÅ¡siskyrė (t. 9, b. l. 149-152; t. 20, b. l. 125-127; t. 28, b. l. 130-132). 117.

Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis K. J. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų, kaip asmenį vardu A., atpažino A. N., o kaip asmenį vardu T., atpažino I. V. (t. 9, b. l. 156-158, 159-161). Atpažindamas A. N., nukentėjusysis parodė, kad tai yra asmuo, kurį 2013 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės V. S. jam pristatė kaip A.. Susitikimo metu A. buvo kartu su asmeniu, kurį pristatė kaip T., pravarde „s.“, jie kartu jam sakė, kad reikės važiuoti paimti litus, sėsti į maÅ¡inÄ ir viskas.

Vėliau su A. jis bendravo telefonu, kuris derino iÅ¡vykimÄ mikroautobusu į VokietijÄ , ragino greičiau pasidaryti pasÄ . Po to, kai jis neiÅ¡važiavo, A. jam skambinėjo telefonu, grasino, reikalavo pinigų. Jis A. žmonai perdavė 400 Lt, po to A. perdavė 800 Lt. Taip pat be jokių abejonių atpažindamas I. V., nukentėjusysis parodė, kad tai asmuo, kurį 2013 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės susitikimo metu A. jam pristatė kaip T., pravarde „s.“.

Jis kartu su A. atvažiavo į susitikimÄ , jie kartu sakė, kad reikės nuvažiuoti paimti litus, sėsti į maÅ¡inÄ ir viskas. T. davė jam 250 litų ir pasakė susitvarkyti pasÄ , kurio reiks važiuojant į VokietijÄ . 118. Nukentėjusiojo K. J. parodymus apie pažintį su A. N., tai, kad Å¡iam nukentėjusiajam buvo siÅ«loma važiuoti į VokietijÄ daryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, patvirtina nukentėjusiojo V. S. parodymai, kuris A. N., I. V. bei kitų kartu su jais organizuota grupe veikusių asmenų (atskiruose epizoduose skirtingu laiku ir skirtinga sudėtimi) buvo užverbuotas, iÅ¡gabentas į VokietijÄ , perleistas kitiems asmenims ir ten iÅ¡naudojamas tokių pačių nusikalstamų veikų darymui.

Nukentėjusysis V. S. apklausiamas pavirtino, kad vienas iÅ¡ automobilių, kuriuo jis buvo vežamas į VokietijÄ , buvo „Opel Zafira“ su užsienietiÅ¡kais numeriais, kurio vairas deÅ¡inėje pusėje, prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ A. N. ir I. V., kurie jam atitinkamai buvo prisistatę A. ir V. vardais, atvykę Å¡iuo automobiliu prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nurodė jam vykti į VokietijÄ daryti nusikalstamas veikas (byloje nustatyta, kad „Opel Zafira“ automobiliu nukentėjusysis V.

S. į VokietijÄ nusikalstamų veikų darymui buvo iÅ¡gabentas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku). V. S. apklausiamas taip pat parodė, kad 2013 m. vasario – kovo mėn. po konfliktų su žmona, kuri reikalavo, kad jis daugiau niekur nevažiuotų, jis A. pasakė, kad niekur daugiau nebevažiuos. A. jam nurodė, kad vietoj savęs jis surastų kitÄ Å¾mogų. Norėdamas iÅ¡vengti važiavimo į VokietijÄ , kad bÅ«tų jų paliktas ramybėje, jis pažįstamam K. pasiÅ«lė važiuoti į VokietijÄ užsidirbti, ten iÅ¡ žmonių paimant pinigus.

K. sutiko, po ko jis jį supažindino su A., A. davė K. telefono numerį. Nepaisant to, sprendžiant iš V. S. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti, jau aptarti byloje esantys įrodymai, šis nukentėjusysis ir toliau buvo išnaudojamas nusikalstamų veikų Vokietijoje darymui (t. 9, b. l. 71-78, 81-85; t. 20, b. l. 156-159; t. 22, b. l. 122-123; t. 28, b. l. 124-129). Kartu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų fotonuotraukų A. N. atpažino, kaip asmenį, kuris jam buvo prisistatęs A. vardu, I.

V. atpažino, kaip asmenį, jam žinomÄ V. vardu, kurie jį siuntė į VokietijÄ paiminėti pinigų, Lenkijoje jį sumušė (t. 9, b. l. 90-93, 94-97). 119. Nuteistojo A. N. nurodytÄ aplinkybę, kad jis nagrinėjamu atveju K. J. pinigus tiesiog paskolino, kas buvo įforminta raÅ¡tiÅ¡kai, paneigia ne tik pirmiau aptartos aplinkybės, nukentėjusiojo K. J. parodymai, bet ir 2013 m. liepos 22 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys. IÅ¡ paminėto protokolo matyti, kad 2013 m. liepos 22 d. A. N. gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, siekiant surasti tame tarpe ir dokumentus, reikÅ¡mingus nusikalstamos veikos tyrimui, tačiau kratos metu nebuvo rasta ir paimta dokumentų, kurie patvirtintų nuteistojo A.

N. parodymus apie tarp jo ir nukentėjusiojo K. J. buvusius paskolinius santykius. Sprendžiant iÅ¡ kratos protokolo, atliekant kratÄ , dalyvavo ir pats nuteistasis A. N., tačiau protokole nėra užfiksuota jokių jo pareiÅ¡kimų apie tai, kad krata atlikta nesitaikant BPK numatytų reikalavimų, į kratos protokolÄ neįraÅ¡yti kokie nors kratos metu paimti dokumentai. PrieÅ¡ingai, nuteistasis rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u ir paraÅ¡u patvirtino, kad dėl procesinės prievartos priemonės atlikimo pastabų neturi (t. 6, b. l. 172-176).

Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pats A. N. ar jo gynėjas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie K. J. paskolintus pinigus. 120. Be jau aptartų aplinkybių faktÄ , kad A. N. kartu su I. V., veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡ nukentėjusiojo K. J. prievartavo turtÄ â€“ pinigus, vertinant visumoje, neabejotinai patvirtina, kartu nuteistojo I. V. apeliacinio skundo argumentus, jog jeigu ir buvo grasinant reikalaujama, tai ne didesnės nei skola pinigų sumos, paneigia ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys. 121.

Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, vėliau ikiteisminio tyrimo metu, kontroliuojant A. N. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ , buvo užfiksuota visa eilė su Å¡ia nusikalstama veika susijusių, jos įrodinėjimui reikÅ¡mingų telekomunikacinių įvykių. IÅ¡ 2013 m. balandžio 2 d. 12.30 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 6247 matyti, kad A. N. skambino K. J., kurio teiravosi „<...> Girdi, kÄ tu, tvarkaisi ten...“, „Tvarkaisi sava dalykus tuos?“, į kÄ K.

J. atsakė „Jo, dabar va bandysiu gal atlėkt ir bandysiu tvarkytis tÄ pasÄ â€œ. Pokalbio metu A. N. nurodė „Dabar vietoj T. važiuos tas kits“, į kÄ K. J. atsakė „Tai žinau, aÅ¡ va kalbėj, girdėjau kaip kalbėjai su V.“ (tÄ pačiÄ dienÄ 12.06 val. užfiksuotas A. N. ir V. S. telefoninis pokalbis, kurio metu A. N. informavo V. S., kad iÅ¡vykti reikės rytoj, jis ieÅ¡ko autobusiuko, kuriuo V. S. važiuos į VokietijÄ ), po ko A. N. nurodė, kad „Nu nu nu ir paskui tu prie to pačio važiuosi prisijungsi“.

IÅ¡ A. N. su V. S. 2013 m. balandžio 4-5 d. užfiksuotų telefoninių kontaktų matyti, kad V. S. balandžio 4 dienÄ iÅ¡vyko į VokietijÄ , FrankfurtÄ . 2013 m. balandžio 6 d. 12.57 val. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 6765 metu A. N. vėl teiravosi K. J., ar Å¡is pasidarė pasÄ , į kÄ K. J. atsakė neigiamai, taip pat nurodė, kad jam kyla „neaiÅ¡kumų“ dėl iÅ¡vykimo, dėl kalbos, nes jis nemoka rusų kalbos, į kÄ A. N. atsakė „tai gi <...> vokiÅ¡kai...“, kad susitiks su K.

J. ir pakalbės apie tai. 2013 m. balandžio 7 d. 16.55 val. vykusio pokalbio Nr. 6862 metu A. N. teiravosi K. J. apie FrankfurtÄ , ar Å¡is jame nepasiklystų, sugebėtų įsigyti bilietus, taip pat nurodė, kad V. S. grįžinėja, nes „pripjovė grybÄ â€œ. 2013 m. balandžio 8 d. 23.09 val. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 7029 metu A. N. K. J. nurodė „... kÄ tu, raginėji, ne, girdėjau?“, „Ė, girdi, tu čia neraginėk, tvarkykis savo reikalus, girdi, kas tau yra?“, į kÄ pastarasis atsakė „<...> Algi, a girdi, aÅ¡ tau sakiau“, „AÅ¡ ta, aÅ¡ tau sakiau, kad ligi rytojaus aÅ¡ savo reikalus sutvarkau“.

Sprendžiant iÅ¡ 2013 m. balandžio 11 d. 12.44 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 7231 turinio K. J. vengė atsiliepti A. N., Å¡io pokalbio metu A. N. pasiteiravus „Nu kÄ , pasiėmei jau?“, pasakė, kad „<...> ant trijų valandų kažkur tai. Ant trijų ir lėksiu“, po ko A. N. nurodė, kad K. J. iÅ¡ karto pasiėmęs, jį apie tai informuotų. TÄ pačiÄ dienÄ 15.09 val. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 7242 metu K. J. pasakius „Ne, va rytoj devintai valandai važiuoju, nes susiskambinau, nes man dar į mentinę tuo pačiu <...>.

Prie to pačio važiuot reikėtų“, A. N. K. J. nurodė, kad „Rytoj reikia, kad jau judėtum, supranti.“, „Nu, va tenai iÅ¡ to. IÅ¡ tenai supranti tu žmones nu pavesi supranti“; 15.12 val. vykusio pokalbio Nr. 7245 metu A. N. nurodė K. J. „<...> tu ten pasiskambink, ne, rytdienai jau, kad lėkt“, „Nu, pasiskambink tenai į tuos busiukus“, „Ir karoče pasakysiu aÅ¡ tau į kokį miestÄ koksai“, taip pat teiravosi K. J. „Girdi, kortas tas pasiėmei iÅ¡ V.“?, „IÅ¡ V. telefonÄ ir tas korteles? Da vienÄ duosiu aÅ¡ tau“, į kÄ K.

J. nurodė „Užsuks aÅ¡ rytoj paimsiu“ bei paklausė „A pas V. turi bÅ«ti keturios kortelės ir telefonas?“, A. N. patvirtinęs teigiamai dar kartÄ nurodė „Paimk paimk iÅ¡ jo“; 20.13 val. vykusio pokalbio Nr. 7364 metu A. N. priekaiÅ¡tavo K. J., kad Å¡is ilgai nekelia ragelio „Ė, tu, kas tau yr, girdi, tu <...>“, „KÄ tu tėp ilgai <...> nekeli ragelio? <...>“, „Pakėliau, girdi, tu <...> raminkis. KÄ teip grybausi tenai <...>?“, „Nu. KÄ Äia pjauni? KÄ kortos nepaėmei <...>?“, K.

J. pasakius, kad paims rytoj ryte, A. N. nurodė „Ė, kas tau <...>... Kas tau yra <...>? Tu durnas žinai, kur tu papuolei, tu <...>?“. Sprendžiant iÅ¡ A. N. 2013 m. balandžio 12 d. 19.18 val., 19.30 val. telefoninių kontaktų, nuteistasis ieÅ¡kojo bei užsakė kitÄ dienÄ (2013 m. balandžio 13 d.) kelionę vienam asmeniui į Å tutgartÄ , iÅ¡ karto po ko 19.38 val. vykusio pokalbio Nr. 7494 metu apie tai informavo K. J. „<...> Girdi, rytoj po pietų jau važiuoji, viskas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) paims“, „Nu ir nuveÅ¡ ten iki Å tutgarto.

Tai sukis tu greičiau žiÅ«rėk“, „Man reikia dar su tavim pakalbėt“, kuris nurodė, kad rytoj iÅ¡ ryto bus (duomenys neskelbtini). Netrukus po Å¡io telefoninio pokalbio su K. J., 20.01 val. (Nr. 7499), A. N. apie tai, kad paminėtas nukentėjusysis kitÄ dienÄ vyks į VokietijÄ , informavo ir I. V. (kuris naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) - „Nu, po pietų iÅ¡vara jis“, taip pat abu susitarė kitos dienos ryte susitikti. IÅ¡ byloje užfiksuotų 2013 m. balandžio 13 d. vykusių A.

N. telefoninių kontaktų su R. S., K. J. matyti, kad K. J. Å¡ios dienos rytÄ nenuvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su A. N. bei I. V., buvo iÅ¡jungęs telefonÄ , todėl A. N. negalėjo su juo susisiekti, nukentėjusiojo ieÅ¡kojo per R. S., pastarajam nurodė „<...> Tai kÄ jį <...> iÅ¡vežt Å¡indie reiks į miÅ¡kÄ <...> man taip atroda“, „Kur, po pietų autobusas, jau viskas sutarta“, „Žmones paves <...> jis. Rimtai jis, kas jam čia <...>“, „Nu jau karoče ragas, gaus jis per kuprÄ <...>“, taip pat siuntė K.

J. SMS žinutes „Girdi gražoli ragelį paduodi, toj sužinosim per mentus kur gevini a“, „<...>, geriau paraÅ¡yk man“, po ko 11.05 val. K. J. A. N. atrašė, kad jo telefonas iÅ¡sikrovęs, iki teismo jis iÅ¡važiuoti negali, paskambins jam kai pasikraus telefonÄ . TÄ pačiÄ dienÄ 13.43 val. (pokalbio Nr. 7581) A. N. paskambinęs K. J. priekaiÅ¡tavo, kad Å¡is neatvažiavo, grasino jam fiziniu susidorojimu, nurodydamas atvažiuoti, nes bet kokiu atveju bus iÅ¡gabentas - „KÄ sutarė gi gaidy tu.

Tu <...> bÅ«si sulaužytas <...> tu <...>. Da litus mes tau sukiÅ¡om <...>“, „Davai sukis <...> tu <...> aÅ¡ tave“, „<...> Važiuoji <...>, važiuok čia ir sėdi ir varai <...>“, „<...> Taigi aÅ¡ va galiu atvažiuoti iki tavis <...>, kas tau yra?“, „KÄ iki teismo negali. Sėdi ir važiuoji. <...> tris dienas <...> ir grįši. Kas tau yra?“, „<...> Važiuoji, sėdi ir važiuoji į mikriukÄ <...>“, „<...> Davai sėdi važiuoji čianai. Vakare tau autobusas“.

Vėliau – 14.13 val., 16.05 val., 16.12 val., vykusių pokalbių Nr. 7597, 7614, 7625 metu A. N. kontroliavo K. J., kad Å¡is važiuotų, grasino jam fiziniu susidorojimu, tuo tarpu nukentėjusysis, sprendžiant iÅ¡ Å¡ių pokalbių, akivaizdžiai vengė iÅ¡gabenimo, po ko 16.30 val. vykusio pokalbio metu A. N. su K. J. liepė susisiekti R. S., Å¡iam nurodė, kad K. J. laukia autobusas. 122. K. J. neiÅ¡vykus į VokietijÄ , A. N. 2013 m. balandžio 15 d. 12.31 val. (pokalbio Nr. 7763) paskambinęs jam teiravosi „Nu, litai yra?“, „Kada atveÅ¡i?“.

K. J. nurodžius, kad pinigus atveÅ¡ kitÄ dienÄ , A. N. nurodė „Kokių rytoj <...>. Tu žinai, kad pavedei žmones <...>?“, „Čianai dirbsi <...>“, „daržus kasi, viskÄ darysi, supratai“, „Rytoj litai, kada bus litai?“, „Rytoj nebus, žinai pats <...>“. 2013 m. balandžio 16 d. 14.33 val. (pokalbio Nr. 7876) A. N. vėl skambino K. J., pokalbio metu teiravosi „Nu, tai kur litai, girdi?“, Å¡iam davus suprasti, kad Å¡iandien, A. N. nurodė „<...> ė, Å¡indie nebus <...>, bus trigubai tau, supratai“, „Davai sukis“.

K. J. tÄ pačiÄ dienÄ neatvežus pinigų, 21.15 val. (pokalbio Nr. 7932) A. N. paskambinęs, nurodė „Žė, girdi rytoj nebus, ne?“, „Tai kiekvienÄ dienÄ karoče va va tėp susitarėm dvigubai.. supranti“, „A paskui, kai atidirbsi <...>, jau galvosim mes tada“. Å iame pokalbyje dalyvavo ir I. V., kuris K. J. nurodė „Klausyk, gaidy, čia tau ne banks, supranti, kad tu..“, „Girdi, ir visks kaip pasakyt taip ir bus. Eisi daržų kast <...>. Eisi hektarÄ kast, <...> iÅ¡ tavis.

HektarÄ kasi su lopeta. Supratai tu?“, „Va taip va dirbsi. Va taip, Å«kinius darbs <...>“, A. N. antrindamas I. V. K. J. pasakė, kad „A, į lagerį jeigu papulsi, gaidys bÅ«si... iÅ¡ kart...“, „Tik tik paskambint reiks ir iÅ¡kart į gaidynÄ â€œ, I. V. taip pat pritarė „Į lagerį papulsi į gaidynÄ â€œ. A. N. Å¡io pokalbio eigoje taip pat nurodė K. J. „Žėk, girdi, karoče reiks atidirbti čia pa liubomų žinai tuos Å¡aibas žinok. Čia ne juokas.

Tai kas mes tau“. 2013 m. balandžio 17-18 d. A. N. vėl skambino nukentėjusiajam K. J. (pokalbių Nr. 8008, 8121), reikalavo pinigų, grasino fiziniu smurtu, taip pat nurodė - „Tai ant penktadienio gali priaugt tau biÅ¡kį girdi“, „<...> Karoče kur buva už pasÄ paduota litų <...>, ne“, „Nu i kiek priauga jau? Girdi? Žinai? Taigi pats sutikai <...> kiek kiek skoloj, trigubai ne? Dabar Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡iam. <...>“, „Nu, davai gerai tada a ne. Penktadienį karočė tada žmonai paduodi.

Kiek ten paduosi?“, „Davai tris Å¡imtus paduok“, „Tris Å¡imtus ir paskui da tris Å¡imtus paduosi vėliau“, „Arba atidirbsi. Nu, vis tiek jau tu jau papuolei karoče“, „Juodam sÄ raÅ¡e <...> nu“, „Kad tavis ieÅ¡kot nereikėtų <...>, nelaužyt <...>“. 2013 m. balandžio 21 d. 16.29 val., balandžio 22 d. 9.38 val. vykusių pokalbių Nr. 8292, 8329 metu A. N. ir I. V. paskambinę K. J. tęsė savo grasinimus fiziniu susidorojimu su nukentėjusiuoju bei toliau reikalavo iÅ¡ jo pinigų.

I. V. pokalbių metu nurodė „Kada? Jau Å¡tuka du“, „Štuka du karoče, dvi Å¡tukas... Dvi Å¡tukas. Žinok draugs mana pikts žinok“, „I supranti, kad dvi Å¡tukas. AÅ¡ jau tave kilbasa, aÅ¡ jau laiko. Alio“, „Dvi Å¡tukas“, „Kokie penki Å¡imtė <...>, dvi Å¡tukas dvi Å¡tukas tu skoloj. Eisi daržus kast gaidy, supratai...“, „Penkis Å¡imtus paduodi ir eisi daržų kast“, „KiemÄ perkasi karoče. Paduosi dvi Å¡tukas, tada bÅ«sim atsiskaitę“, „Tai va, kiek atsimojuosi?“, „ŠtukÄ , dvi Å¡tukas, sakyk?“. 2013 m. balandžio 25 d. 19.12 val. (pokalbio Nr. 8662) A.

N. paskambinus K. J. ir vėl grasinant fiziniu susidorojimu, nukentėjusysis pažadėjo sekmadienį perduoti tÅ«kstantį litų. Grasinimai bei reikalavimas sumokėti pinigus iÅ¡ A. N. pusės tęsėsi ir 2013 m. balandžio 30 d. 18.30 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 9079 su K. J. metu. 123. Ikiteisminio tyrimo metu, esant tiek teisiniam, tiek ir faktiniam pagrindui, tęsiant A. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , 2013 m. gegužės 9 d. 9.24 val. užfiksuotas nukentėjusiojo K.

J. skambutis (pokalbio Nr. 515), kurio metu jis A. N. teiravosi, kam perduoti dalį pinigų – 400 Lt. A. N. Å¡iam nurodė, kad pinigus jis paduotų jo žmonai, kuri ateis prie netoli stoties esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Po Å¡io pokalbio su K. J. A. N. iÅ¡ karto paskambino savo žmonai L. N., kurios paprašė į sutartÄ su nukentėjusiuoju vietÄ nueiti paimti pinigus. Po skambučio žmonai, 9.32 val. A. N. perskambino K. J. (pokalbio Nr. 517), kurį informavo, kad žmona ateis su Å¡uniuku, taip pat nurodė, kad K.

J. dar turės atiduoti 800 Lt - „keturis, tai da aÅ¡tuonis“. 9.45 val. K. J., paskambinęs A. N. (pokalbio Nr. 525), šį informavo, kad pinigus jo žmonai perdavė. Å iÄ informacijÄ A. N. patvirtino ir jo žmona, su kuria jis susisiekė iÅ¡ karto po pokalbio su K. J.. IÅ¡ byloje užfiksuoto 2013 m. gegužės 12 d. 17.07 val. K. J. ir A. N. pokalbio Nr. 748 matyti, kad nukentėjusysis paskambino A. N. praneÅ¡ti dėl likusios reikalaujamos pinigų sumos perdavimo laiko, nes sužinojo, jog A. N. dėl to jo ieÅ¡kojo.

A. N. Å¡io pokalbio metu vėl grasino K. J. fiziniu susidorojimu, nurodė terminÄ iki kada Å¡is turi perduoti pinigus – „<...> karoč sukis kaip nori, karoče iki tau, iki penktadienio duota“, „aÅ¡tuonis Å¡imtus turi paduot <...>, davai“. 2013 m. gegužės 14 d. 8.22 val. vykusio pokalbio Nr. 953 metu K. J. A. N. informavo, kad penktadienį trečiÄ valandÄ perduos visus pinigus, netrukus po ko - 9.12 val. A. N. SMS žinute apie tai informavo I. V. (kuris naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) – „Teip paklausiau K. penktadienį sake Lt paduos“. 2013 m. gegužės 16 d. 14.28 val. (pokalbio Nr. 1282) A.

N. paskambinęs K. J. klausė, ar Å¡is tikrai penktadienį atiduos pinigus, Å¡iam patvirtinus ir nurodžius, kad atiduos 800 Lt, A. N. nurodė „kokius aÅ¡tuonis, Å¡tukÄ <...>, vien, kad už laukimÄ <...> supranti“, „nu, arba Å¡eÅ¡tadienį per vestuves karoče bėgsi į miÅ¡kÄ . Nu“, „Ar nori, kad antra koja lūžtų?“. 2013 m. gegužės 17 d. 9.36 val. (pokalbio Nr. 1439) A. N. paskambinęs K. J. teiravosi „nu, kÄ jau turi Å¡aibas?“, nukentėjusiajam nurodžius, kad trečiÄ valandÄ turės, A.

N. atsakė „<...> trečiÄ , karoč, man neįdomu <...>, sukis greičiau, davai“. TÄ pačiÄ dienÄ 14.11 val. (pokalbio Nr. 1483) A. N. paskambinęs K. J. nurodė, kad „nu, iki trijų nebedaug lika, girdi?“, „aÅ¡ dėl tavęs čia atvažiavau, nes, girdi, sukis tu <...>“. IÅ¡ kitų tÄ pačiÄ dienÄ užfiksuotų A. N. telefoninių kontaktų Nr. 1488, 1489, 1496-1505, 1512, 1513, 1522, 1523, 1531, 1533, 1536 matyti, kad K. J. nespėjus trečiÄ valandÄ atvežti pinigų, A.

N. nukentėjusiajam siuntė grasinančias žinutes, nurodydamas, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį bus panaudotas fizinis smurtas, jis bus surastas, galiausiai tÄ pačiÄ dienÄ apie 19 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (toje pačioje vietoje, kaip ir pirmÄ kartÄ A. N. žmonai) nukentėjusysis perdavė A. N. pinigus. Netrukus po to - 19.12 val., pokalbio Nr. 1541 su I. V. (kuris naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) metu A. N. nurodė, kad paduos jam litų, kuriuos gavo „iÅ¡ to gaidžio“ (K.

J.). 124. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad fonoskopiniam tyrimui pateiktuose atrinktuose, su šia nusikalstama veika susijusiuose telefoniniuose pokalbiuose Nr. 7932, Nr. 7499, kurie užfiksuoti klausantis abonento Nr. (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“), taip pat yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai garso įrašo Nr. 7932 suvestinėje yra žymimi „V3“, garso įrašo Nr. 7499 suvestinėje yra žymimi „V1“); telefoniniuose pokalbiuose Nr. 8292, Nr. 8329, kurie užfiksuoti klausantis abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad yra užfiksuotas A.

N. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V“), taip pat tikėtina, kad yra užfiksuotas I. V. balsas ir kalba (šio asmens pasakyti žodžiai išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimi „V3“) (t. 29, b. l. 109-152). Telefoniniame pokalbyje Nr. 7499 abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ekspertizės akto matyti, kad kontroliuojant mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotuose, su nagrinėjama nusikalstama veika nesusijusiuose garso įrašuose - Nr. 2477, 2560, 2793, 2962, 4306, 6972, 7073, 869, 1620, 2858, 4139, 8651, 663, 2163, 3301, 3267, 3392, 158, yra užfiksuotas I.

V. balsas ir kalba, o kontroliuojant mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotuose, su nagrinėjama nusikalstama veika nesusijusiuose garso įrašuose – 4941, 8881, 8886, 6234, 6248, 6503, 8681, 7631, 7703, 7728, 8631, 9, 127, 325, 137, 489, yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, kas neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu būtent A. N. naudojosi mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o I. V. naudojosi mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). 125.

Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde iÅ¡skiria vienÄ iÅ¡ byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių - Nr. 7932, vykusį 2013 m. balandžio 16 d. 21.15 val., bei nurodo, kad Å¡io pokalbio metu nėra įvardijama pinigų suma, kuriÄ K. J. turėjo grÄ Å¾inti, taip pat nėra įvardijama, kad nukentėjusysis pinigus turi perduoti už tai, jog atsisakė važiuoti į VokietijÄ . Taip pat nurodo, kad pokalbiuose Nr. 8292 ir 8329 tiek jo (I. V.), tiek A. N. balsų tapatumas yra tikėtinas. Nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos, tikėtinos ar sÄ lyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. 126.

Įvertinus aptartų telefoninių kontaktų turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad abejoti nukentėjusiojo K. J. parodymais ir tikėti nuteistųjų A. N., I. V. teisme duotais parodymais nėra pagrindo. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys kartu su nukentėjusiojo K. J. nuosekliais parodymais, kitais jau aptartais duomenimis neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis K. J. pinigų iš A. N. nesiskolino. Būtent I. V., kuris kartu su A. N. susitikimo su K.

J. metu įkalbinėjo pastarÄ jį vykti į VokietijÄ nusikalstamų veikų darymui, nukentėjusiajam davė pinigus paso pasigaminimui, be kurio Å¡is negalėjo iÅ¡vykti į VokietijÄ . K. J. duotus pinigus iÅ¡leidus, nepasigaminus paso ir atsisakius vykti į VokietijÄ , nuteistieji A. N., I. V., grasindami fiziniu susidorojimu, reikalavo nukentėjusiojo grÄ Å¾inti jų „investuotus“ pinigus (paso pasigaminimui duotus 250 Lt) bei susimokėti „baudÄ â€œ, kad pavedė tiek juos, tiek kartu su jais veikusius kitus asmenis ir neiÅ¡vyko į VokietijÄ daryti nusikalstamų veikų. 127.

Pirmiau iÅ¡dėstytos ekspertizės akto iÅ¡vados patvirtina apelianto argumentus, kad telefoniniuose pokalbiuose Nr. 8292, Nr. 8329 užfiksuotų asmenų balso ir kalbos tapatumas I. V., A. N. balsams ir kalbai yra tikėtinas. Kita vertus, vertinant pirmiau aptartus nukentėjusiųjų K. J., V. S. parodymus, telefoninių pokalbių, SMS žinučių turinį, kitus įrodymus visumoje, susiejant juos į vieningÄ loginę sekÄ , akivaizdu, kad paminėtuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti ne kieno nors kito, o bÅ«tent A.

N. ir I. V. balsai ir kalba. Jeigu tikėti apelianto versija, kad A. N. paskolino nukentėjusiajam K. J. pinigus, jis (I. V.) su tuo niekaip nesusijęs, iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų neprievartavo, galėjo tik juokais įsiterpęs į pokalbį kažkÄ pasakyti, pokalbiuose Nr. 8292, Nr. 8329 užfiksuotas ne jo balsas, lieka nesuprantama, dėl kokių priežasčių A. N. 2013 m. balandžio 12 d. 20.01 val. vykusio pokalbio Nr. 7499 metu (ekspertizės metu kategoriÅ¡kai nustatyta, kad Å¡iame pokalbyje užfiksuotas ir I.

V. balsas ir kalba) apeliantui praneÅ¡inėjo apie K. J. iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ , abu susitarė kitos dienos ryte susitikti su K. J., tikslu paaiÅ¡kinti pastarajam „darbo“ Vokietijoje aplinkybes; dėl kokių priežasčių 2013 m. balandžio 16 d. 21.15 val. vykusio pokalbio Nr. 7932 metu (ekspertizės metu kategoriÅ¡kai nustatyta, kad Å¡iame pokalbyje užfiksuotas ir I. V. balsas ir kalba), prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, ne juokais reikalavo iÅ¡ K. J. pinigų, grasino nukentėjusiajam, kad Å¡is turės „atidirbti“, o patekus į pataisos įstaigÄ â€žpapuls į gaidynÄ â€œ; dėl kokių priežasčių A.

N. 2013 m. gegužės 14 d., iš karto po pokalbio su K. J., I. V. informavo „Teip paklausiau K. penktadienį sake Lt paduos“, o gegužės 17 d. 19.12 val. vykusio pokalbio Nr. 1541 metu, kuris užfiksuotas netrukus po to, kai nukentėjusysis A. N. perdavė pinigus, nurodė I. V., kad paduos jam litų, kuriuos gavo „iš to gaidžio“. Galiausiai aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad pats nuteistasis I. V. po to, kai byloje buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad telefoniniuose pokalbiuose, susijusiuose su nagrinėjama nusikalstama veika, yra užfiksuotas jo balsas (t. 33, b. l. 107-108). 128.

DeklaratyvÅ«s, jokiais bylos duomenimis nepagrįsti yra ir apelianto teiginiai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, vėliau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose, kurie pareigÅ«nų buvo sunaikinti kaip tyrimui nereikÅ¡mingi, buvo gynybai reikÅ¡mingos informacijos, tikėtina pats K. J. pažadėjo grÄ Å¾inti didesnę nei prievolė sumÄ už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ , t. y. paskolÄ su procentais, dėl ko telefoniniai pokalbiai, kuriais grindžiama jo kaltė dėl aptariamos veikos padarymo, yra neteisėti BPK 20 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti pareigÅ«no T. G. suraÅ¡ytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jog fiksavimo ir kaupimo protokolų teisingumu, kadangi Å¡iuose protokoluose užfiksuotas telefoninių pokalbių, SMS žinučių turinys, tiek vertinant atskirus telefoninius pokalbius, žinutes, tiek ir jų visumÄ , yra aiÅ¡kus, atskleidžiantis nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ , be to, protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti bylos įrodymai (nukentėjusiųjų K.

J., V. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas bÅ«tų buvęs suinteresuotas klastoti ar nuslėpti reikÅ¡mingus ikiteisminio tyrimo duomenis, siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti I. V. ar kitus asmenis. Kartu pažymėtina tai, kad pagal BPK 154 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, ar kitos elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡ytame protokole iÅ¡dėstomas tik tyrimui reikÅ¡mingas duomenų bei garso įraÅ¡o turinys.

Tyrimui reikÅ¡mės neturintys duomenys ir garso įraÅ¡ai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikÅ¡mingais bylai duomenimis ir įraÅ¡ais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami suraÅ¡ius atitinkamÄ aktÄ . Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarkÄ nustato generalinis prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 22 punktÄ kriminalinės žvalgybos subjektui nusprendus baudžiamajame procese panaudoti informacijÄ , gautÄ atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai suraÅ¡omas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame iÅ¡dėstoma tik ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡minga informacija.

Šių rekomendacijų 77 punkte numatyta, kad atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose, protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys: pateikiamas apibendrintas tyrimo veiksmo aprašymas ir rezultatai, o jei buvo daromas garso įrašas – pažodžiui tiksliai užfiksuotas pokalbio dalies turinys paprastai ta kalba, kuria vyko pokalbis, nurodant pokalbio dalyvius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad byloje esantys pirmiau aptarti telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė, neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo bei patikimumo reikalavimų. 129.

Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad turto prievartavimas padaromas tiesiogine tyčia. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad taip pat ir I. V., siekdamas turtinės naudos nukentėjusiojo K. J. sÄ skaita, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , vertė nukentėjusįjį perduoti turtÄ â€“ pinigus, ir norėjo bÅ«tent taip veikti. 130. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta ir tai, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta, A.

N. ir I. V. veikiant bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad A. N. ir I. V. galimai turėjo bendrÄ sumanymÄ nukentėjusįjį K. J. užverbuoti ir iÅ¡gabenti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, darymui Vokietijoje, bÅ«tent Å¡iuo tikslu nukentėjusiajam buvo duota pinigų (250 Lt) paso pasigaminimui.

Nukentėjusiajam K. J., duotus pinigus iÅ¡leidus ne paso pasigaminimui bei neiÅ¡vykus į VokietijÄ , abu nuteistieji bendrais veiksmais, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ , reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo ne tik pinigų už paso pagaminimÄ , bet ir papildomai kelis kartus paso pasigaminimui duotÄ sumÄ virÅ¡ijančios pinigų sumos, kuriÄ iÅ¡ esmės K. J. per kelis kartus nuteistiesiems ir sumokėjo, o Å¡ie gautus pinigus pasidalijo tarpusavyje. Taigi A. N. ir I. V. veikė bendru sutarimu, abu realizavo BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. aptariamÄ veikÄ padarė BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkavimo forma. 131.

Papildomai aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje prievarta grindžiamas reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su nusikalstamos veikos įgyvendinimu, irgi pripažįstamas turto prievartavimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577-788/2015, Nr. 2K-43-942/2016). Nors nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems A. N., I. V. nėra inkriminuotas nukentėjusiojo K. J. verbavimas, gabenimas tikslu išnaudoti jį nusikalstamų veikų užsienyje darymui (byloje nėra duomenų apie tai, kad ir kitose bylose jie už tai būtų nuteisti), byloje nustatyta tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo galimai susiklosčiusių nusikalstamų santykių prigimtis rodo, kad bet koks tame tarpe ir I.

V. reikalavimas, panaudojant grasinimus fiziÅ¡kai susidoroti, nukentėjusiajam grÄ Å¾inti pinigus, duotus pasui pasigaminti, juolab, reikalavimas Å¡iÄ sumÄ kelis kartus virÅ¡ijančios papildomos pinigų sumos neatitinka CK nurodytų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų. K. J. neturėjo ir negalėjo turėti nuteistiesiems jokių įsipareigojimų, kadangi įrodyta, jog tarp jų nebuvo tikrų ar tariamų teisinių santykių, o reikalavimas grÄ Å¾inti ir sumokėti dar papildomus pinigus, prie tokių teisinių santykių nėra priskiriamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, kad nuteistieji, tame tarpe ir I. V., neturėdami jokio teisėto pagrindo bei suvokdami savo reikalavimų neteisėtumÄ , grasindami nukentėjusiajam K. J. fiziniu susidorojimu, vertė pastarÄ jį perduoti jiems turtÄ â€“ kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ . 132. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat ir I. V. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo iÅ¡ nukentėjusiojo K.

J., veikiant bendrininkų grupe, jo veiksmuose yra visi Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡ioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apelianto skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 133. Nuteistojo A. B. gynėja apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jos ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė neleistinais įrodymais, nepagrįstai kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , vertino A.

B. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neatskleidė visų šios nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo A. B. veikoje, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti panaikintas ir jos ginamajam priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija su paminėtais apeliantės skundo argumentais sutinka iš dalies. 134. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas A. B. kaltę dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrobimo grindė V.

K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, nes laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki lapkričio 19 d. ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pratęstas BPK 176 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl visi šiuo laikotarpiu atlikti procesiniai veiksmai, tame tarpe ir 2013 m. spalio 23 d. vykusi V. K. apklausa, bei jų metu gauti duomenys yra neteisėti. Nurodytų gynėjos argumentų kontekste pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. gegužės 2 d. dėl BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų labai sunkių nusikaltimų (t. 1, b. l. 3).

BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius. Taigi devynių mėnesių ikiteisminio tyrimo termino pabaiga šiuo atveju buvo 2014 m. vasario 2 d., kas patvirtina, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas terminas gynėjos nurodytu laikotarpiu nebuvo suėjęs ir nebuvo pažeistas. BPK 176 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ONKTS) vyriausiojo prokuroro 2014 m. sausio 31 d. rezoliucija buvo tenkintas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro prašymas ir ikiteisminio tyrimo terminas dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties pratęstas iki 2014 m. gegužės 2 d. Vėlesnėmis aukštesniojo prokuroro rezoliucijomis ikiteisminio tyrimo terminai, nepažeidžiant BPK 176 straipsnio nuostatų, buvo tęsiami iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (ikiteisminio tyrimo atlikimo metu galiojusi redakcija, Rekomendacijos dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant) 27 punkto nuostatas prokuroras, pavesdamas atlikti ikiteisminį tyrimÄ ar atskirus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, turi teisę nustatyti ikiteisminio tyrimo ar atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti informacijÄ apie pavedimo įvykdymÄ , t. y. ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų vilkinamas, bÅ«tų atliekamas per kuo trumpiausius terminus, gali nustatyti ir papildomus, nei BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti, terminus.

Nagrinėjamoje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , prokurorė, pavesdama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro pareigÅ«nams atlikti ikiteisminį tyrimÄ , nustatė ir ikiteisminio tyrimo terminÄ iki 2013 m. liepos 2 d., kurį 2013 m. birželio 26 d. rezoliucija pratęsė iki 2013 m. spalio 2 d (t. 1, b. l. 2, 4). Gynėja teisi nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki lapkričio 19 d. papildomas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas nebuvo pratęstas (t. 1, b. l. 4, 5), tačiau tai laikyti esminiu pažeidimu bei dėl to Å¡iuo laikotarpiu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jų atlikimo metu gautus duomenis pripažinti neteisėtais, nėra pagrindo, kadangi ikiteisminio tyrimo terminai, jų pratęsimo tvarka BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme nebuvo pažeisti.

Tuo tarpu papildomų ikiteisminio tyrimo terminų nustatymas yra tyrimui vadovaujančio prokuroro teisė, kuria prokuroras naudojasi savo iniciatyva ir kuri niekaip nevaržo įtariamojo teisės į teisingÄ procesÄ . PrieÅ¡ingai, ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančiam prokurorui nustatant papildomus tyrimo terminus, yra dedamos papildomos pastangos, kad tyrimas bÅ«tų atliktas per kuo trumpiausius terminus ir užtikrinta įtariamojo teisė į greitÄ procesÄ . 135. Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos ginamojo kaltę dėl asmens dokumento pagrobimo grindė V.

K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kurių šis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nepatvirtinimo. Tokiu būdu apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodytų apeliantės skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-276-976/2015). Å iomis taisyklėmis, be kita ko, siekiama užtikrinti asmenų parodymų, naudojamų kaip įrodymas byloje, patikimumÄ ir gynybos teisių įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2018).

Kartu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas gali grįsti iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai Å¡ie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikÅ¡mingai iÅ¡vadai padaryti. Tokiais atvejais Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.).

Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Tai, ar pirmosios instancijos teismas V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip ir duotus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisingai vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pasisakys vėliau. 136.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ . 137. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 19 d. susitikimo Å¡alia parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), metu nukentėjusiajam V.

K. pasiÅ«lė darbÄ JAV, o Å¡iam su pasiÅ«lymu sutikus, davė 360 Lt Lietuvos Respublikos paso, reikalingo vykimui į JAV, pagaminimui. V. K. 2013 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) PK Migracijos poskyryje atsiėmus jo vardu iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu A. B. paprašė nukentėjusiojo parodyti įgytÄ dokumentÄ , nurodydamas, kad jis reikalingas kitų dokumentų tvarkymui, kuris, patikėjęs A.

B. pažadais, atidavė pastarajam dokumentÄ , tačiau A. B. dokumento negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du A. B. atvirai panaudodamas apgaulę pagrobė nukentėjusiojo V. K. vardu iÅ¡duotÄ dokumentÄ â€“ Lietuvos Respublikos pasÄ . 138. Pagal teismų praktikÄ dokumento pagrobimas - tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–711/2007). Teismų praktikoje įvairių nusikalstamų veikų kontekste apgaulė apibrėžiama kaip tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad Å¡is dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimÄ ; tai sÄ moningas praneÅ¡imas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. 139.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. B. apklausiamas teisme neigė pagrobęs iÅ¡ V. K. asmens dokumentÄ . Parodė, kad jį su V. K. supažindino pažįstamas G. (G. L.), kuris klausė, ar jis galėtų V. K. surasti darbÄ . Vėliau pats V. K. prašė jo surasti darbÄ užsienyje, nuolat jam dėl to skambindavo, klausinėdavo. Jis per savo Amerikoje gyvenantį draugÄ surado V. K. darbÄ JAV, kuris turėjo dirbti statybose padėjėju. IÅ¡vykimui reikėjo sutvarkyti dokumentus, todėl reikėjo V.

K. paso kopijos. Pasak A. B., jis savo telefonu tik nufotografavo V. K. pasÄ , jo nepaėmė, pažadėjo V. K. sutvarkyti vykimui į JAV dokumentus ir savo pažadÄ Ä¯vykdė, per agentÅ«rÄ elektroniniu bÅ«du puslapyje „ESTA“ sutvarkė leidimÄ Ä¯važiavimui į JAV, tačiau netrukus buvo sulaikytas (t. 24, b. l. 46; t. 29, b. l. 27-28). Teisėjų kolegija sutinka su gynėjos skundo argumentais, kad kaltinamojo parodymai yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, kurio vertė nėra menkesnė nei kitų įrodymų, todėl tam, kad juos vertinti kritiÅ¡kai, nepakanka vien jais netikėti, juos turi paneigti kiti bylos įrodymai, duomenys.

Kita vertus, kolegija iÅ¡ esmės neturi pagrindo A. B. pirmiau iÅ¡dėstytus parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, kadangi juos paneigia/jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, duomenims (iÅ¡skyrus parodymus, susijusius su leidimo iÅ¡vykti į JAV sutvarkymo aplinkybėmis). 140. IÅ¡ V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad, prieÅ¡ingai nei apklausiamas parodė A. B., V. K. neprašė nei G. L., nei A. B. surasti jam darbÄ užsienyje.

V. K. apklausiamas patvirtino, kad 2013 m. vasarÄ bÅ«tent G., pravarde „P.“, pasiÅ«lė jam važiuoti per jo draugÄ Ä¯ AmerikÄ dirbti statybose. Kadangi tuo metu darbo ir nuolatinių pajamų neturėjo, dirbo atsitiktinius darbus pasiÅ«lymas važiuoti dirbti į AmerikÄ suviliojo. Jam sutikus važiuoti dirbti į AmerikÄ , G. pasakė, kad su juo susisieks asmuo, kuris ir tvarkys visus iÅ¡vykimo reikalus. Jis G. nurodė savo telefono numerį, kurio pabaiga „(duomenys neskelbtini)“. TÄ patį vakarÄ jis sulaukė skambučio iÅ¡ nežinomo numerio.

Jam skambino vyriÅ¡kis dėl važiavimo į AmerikÄ , kuris su juo norėjo susitikti. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, todėl tÄ vietÄ jam skambinusiam vyriÅ¡kiui ir nurodė. Netrukus pilkos spalvos BMW automobiliu prie jo privažiavo vienas vaikinas. Su Å¡iuo vaikinu, kuris jam neprisistatė, jis ilgai nekalbėjo, vaikinas teiravosi, ar jis nori važiuoti dirbti į AmerikÄ . Jis nurodė, kad gali važiuoti. Jam klausinėjant vaikino apie darbÄ , atlyginimÄ , vaikinas sakė, kad jis dirbs pagalbiniu, todėl nieko ypatingai mokėti nereikia.

Vaikinas tikslaus uždarbio neįvardijo, tačiau nurodė, kad uždirbs nemažai. V. K. apklausiamas parodė ir tai, kad vykimui į AmerikÄ buvo reikalingas „raudonas“ pasas, kurio jis tuo metu neturėjo, turėjo tik asmens tapatybės kortelę (t. 9, b. l. 162-164; t. 21, b. l. 124-126; t. 122, b. l. 178-179; t. 28, b. l. 189). Å ių V. K. parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. apklausos pirmosios instancijos teisme metu A. B. pripažino, kad vis tik jis V. K. siÅ«lė važiuoti į AmerikÄ (t. 21, b. l. 125).

Tai taip pat patvirtina ir byloje užfiksuotų A. B. telefoninių kontaktų su G. L. bei V. K. turinys, V. K. 2013 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu nurodytos aplinkybės. 141. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014 m. gruodžio 30 d. protokolo, kuriame užfiksuotų duomenų pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, matyti, kad atliekant A. B. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2013 m. birželio 12 d. 15:45:06 val. buvo užfiksuotas V.

B. ir G. L. (naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninis pokalbis, kurio metu A. B. G. L. nurodė „Mes čia vakar Å¡nekėjom, gal kokiÄ mergÄ bÅ«tų gal“, po ko G. L. teiravosi, kÄ Å¡is su ja veiks, klausė, ar „Į AmerikÄ â€œ. A. B. patvirtinus, G. L. nurodė „A nežinau net <...>. P. (V. K.) yra <...>, nu.“, į kÄ A. B. atsakė „O <...>, jis matai kaip atrodo, <...>.“, po ko G. L. nurodė „Nu va. Kito žmogaus nėra ten. Draugelio klausiau. Sako, kiek pinigų duoda iÅ¡ kart, žinai.

Sako žmogus nori žinot, <...>.“. A. B. nurodžius, kad 1 000 eurų per mėnesį, G. L. atsakė „AiÅ¡ku, gerai tada, pasakysiu aÅ¡ jam ir duosiu žinot tau“ bei paklausė „P. netinka ne?“, į kÄ A. B. atsakė „Nu nežinau, <...>, dar. Reik pažėt.“. TÄ pačiÄ dienÄ 18:41:18 val. vykusio pokalbio metu G. L. A. B. nurodė, kad buvo susitikęs su V. K. – „Ai nieko, su P. kÄ tik buvau susitikęs.“, A. B. paklausus „Ir?“, G. L. atsakė „Nieko, laukiu kada duos žinių kokių“.

Å io pokalbio metu A. B. su G. L. susitarė, kad netrukus susitiks ir G. L. pakvies V. K. – A. B. nurodė „Nu tai pakviesk aÅ¡ čia... pažėsiu. Davai.“. 2013 m. birželio 13 d. 10:44:36 val. užfiksuoto pokalbio metu A. B. teiravosi G. L., kur yra V. K., kad reikia jam pasidaryt „raudonÄ â€œ pasÄ , paprašė G. L. atsiųsti jam V. K. telefono numerį, kÄ G. L. 11:32:47 val. iÅ¡siųsdamas SMS žinutę „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė. 11:39:33 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu A.

B. V. K. pasakė, kad reikia pasidaryti pasÄ , V. K. pasiteiravus „Nu, o ten, a girdi, taip garantijos kokios?“, A. B. atsakė „Viskas gerai, pamatysi, paÅ¡nekėsim paskui.“ (t. 2, b. l. 188-200). IÅ¡ 2013 m. liepos 22 d. asmens kratos protokolo matyti, kad A. B. asmens kratos metu be kitų daiktų, pinigų buvo paimtas ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas iPhone, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiÅ«rėjus taip pat nustatyta, jog G. L. 2013 m. birželio 13 d. A. B. SMS žinute atsiuntė V.

K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 139, 140-157). 142. PrieÅ¡ingai aukščiau nurodytoms aplinkybėms, V. K. apklausų metu nurodydamas paso pagaminimo, apmokėjimo už jį aplinkybes, kaip ir aplinkybes, susijusias su paso A. B. perdavimu, nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, jog pirmo susitikimo su A. B. metu, pastarasis jam pasakė, kad vykimui į AmerikÄ bus reikalingas pasas. Nurodžius, kad jis paso neturi, neturi ir pinigų jam pasigaminti, A. B. pasakė, kad viskÄ padarys, be to, jam davė 200 Lt pragyvenimui, pasakęs, kad kai užsidirbs, atiduos.

Po kelių dienų susitikimo su A. B. metu, Å¡is jam padavė 360 Lt paso pasigaminimui skubos tvarka, pasakė, kad kai pasidarys pasÄ , jam praneÅ¡tų. KitÄ dienÄ jis nuvyko į Migracijos skyrių (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, užpildė reikiamus dokumentus, jį nufotografavo ir jis A. B. duotais pinigais sumokėjo už paso pagaminimÄ , dar kitÄ dienÄ nuvykęs atsiėmė jo vardu pagamintÄ pasÄ ir apie tai pranešė A. B.. Jis su A. B. susitiko tÄ pačiÄ dienÄ , kuris paprašė parodyti jam pasÄ .

Padavus A. B. pasÄ , Å¡is pasakė, kad reikia tvarkyti tolimesnius iÅ¡vykimo į AmerikÄ dokumentus ir jo pasÄ pasiėmė. A. B. pasakė, kad jis nepergyventų, pasas niekur nedings, jis vėliau jam paskambins. Vėliau jis kelis kartus skambino A. B. jam paliktu telefono numeriu, tačiau telefonas buvo iÅ¡jungtas, taip pat teiravosi apie A. B., savo pasÄ ir pas G. L., kuris jam pasakė, kad A. B. jam paskambins. Sprendžiant iÅ¡ V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iki pat 2013 m. spalio 23 d. vykusios jo apklausos pasas jam taip ir nebuvo grÄ Å¾intas (t. 9, b. l. 162-164).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, V. K. iÅ¡ jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino G. L., kaip asmenį vardu G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuris jam pasiÅ«lė darbÄ Amerikoje, nurodė jo telefono numerį vaikinui, davusiam pinigų paso pasigaminimui (t. 9, b. l. 168-170). 2013 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad V. K. iÅ¡ jam pateiktų keturių fotonuotraukų taip pat atpažino A.

B., kaip asmenį, su kuriuo kelis kartus susitiko (duomenys neskelbtini), kuris jam siÅ«lė darbÄ statybose Amerikoje ir davė pinigų paso pasidarymui, po ko iÅ¡ jo paėmė pasÄ kitų dokumentų tvarkymui ir jo negrÄ Å¾ino (t. 9, b. l. 171-173). 2013 m. spalio 23 d. civiliniame ieÅ¡kinyje V. K., praÅ¡ydamas jį pripažinti byloje civiliniu ieÅ¡kovu dėl jam padarytos 2 000 Lt neturtinės žalos, nurodė, kad jaučiasi apgautas dėl prarasto dokumento ir galimybės užsidirbti (t. 9, b. l. 166). 143.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. savo pirmiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir nurodė, kad A. B. jam pinigų paso pasigaminimui nedavė, pasÄ jis pasidarė už savo pinigus. Taip pat, pasak V. K., A. B. pasÄ iÅ¡ jo paėmė atsiÅ¡viesti, kurį jam kitÄ dienÄ grÄ Å¾ino. Kai jį ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo, pasas jam jau buvo grÄ Å¾intas (t. 21, b. l. 124-126). IÅ¡dėstytų V. K. parodymų (45-46 punktuose) kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A.

B. apklausiamas teisme apie paso V. K. pagaminimo, apmokėjimo už jį aplinkybes parodymų nedavė, tuo tarpu dėl V. K. paso jam perdavimo kategoriškai nurodė, jog pasas jam nebuvo perduotas (t. 24, b. l. 46; t. 29, b. l. 27-28). 144. Tikėti V. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kaip ir A. B. teisme nurodyta versija, kad jis V. K. vardu išduoto paso nepasiėmė, jį tik nusifotografavo, nėra pagrindo. Iš jau paminėto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2013 m. birželio 18 d. 13:00:32 val. vykusio pokalbio metu V.

K. informavo A. B. apie paso pagaminimo laikÄ ir kainas - „Čia eilėj žinai laukiu, tai va, karoče, per penkias dienas du Å¡imtai, skubos tvarka per vienÄ dienÄ du Å¡imtai piam kainuoja išėmimas“, „Du Å¡imtai piam per vienÄ dienÄ jeigu“, „Skubos tvarka“, taip pat nurodė, kad jam trÅ«ksta pinigų paso pasigaminimui, jam per mažai padavė – „Nu, tai man, nu, tai tepasuka. Jis man padavė tris vienÄ devynis, kiek jis čia.“, „Nu man trÅ«kumas. <...>, jis matyt iÅ¡važiavo turbÅ«t jau“.

A. B. nurodžius, kad jis tuoj tuo pasirÅ«pins, V. K. nurodė, kad laukia lauke. Netrukus po pokalbio su V. K., 13:01:25 val. A. B. paskambino byloje nenustatytam asmeniui, kuris V. K. nuvežė pasidaryti paso, ir Å¡iam nurodė, kad V. K. pasas skubos tvarka kainuos 250 Lt, jam per mažai duota pinigų, todėl reikia nuvežti daugiau (t. 2, b. l. 188-200). 145. Sprendžiant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateiktos informacijos, V. K., 2013 m. birželio 19 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyrį, pateikė laisvos formos praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paso iÅ¡davimo skubos tvarka per 1 darbo dienÄ , kuriame nurodė, kad pasÄ pametė maždaug prieÅ¡ pusę metų, o dabar jam reikia vykti dirbti į užsienį, kur reikalingas pasas.

Registruojant praÅ¡ymÄ paso pagaminimui, V. K. pateikė savo galiojančiÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir 250 Lt valstybės rinkliavos mokesčio kvitÄ . 2013 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) MP (66) jam buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 178). Tuo tarpu iÅ¡ 2014 m. vasario 10 d. daiktų turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint A. B. asmens kratos metu paimtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iPhone 5, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rasta tik 2013 m. liepos 9 d. 14.00 val. padaryta V.

K. Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2013 m. birželio 19 d., fotonuotrauka (t. 12, b. l. 140-157). 146. Vertinant V. K. teisiamojo posėdžio metu duotų pakeistų parodymų patikimumÄ , be jau nurodytų aplinkybių, pažymėtina ir tai, kad pastarasis net ir pakeitęs parodymus buvo nenuoseklus. Nors teigė, kad už paso pagaminimÄ sumokėjo savo pinigais, tačiau pripažino ir tai, kad gavo iÅ¡ A. B. pinigų. Nurodydamas parodymų keitimo priežastis, iÅ¡ pradžių teigė, kad parodymų jis neskaitė, tik pasirašė, jam ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai darė poveikį, vėliau jau nurodė, kad supykęs davė melagingus parodymus.

Nepaisant nurodytų aplinkybių V. K. pripažino, kad jam dalyvaujant teisme liudytoja apklaustos jo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusios pareigÅ«nės V. J. parodymai yra teisingi, taip pat nurodė, kad byloje esantį civilinį ieÅ¡kinį pats surašė (t. 21, b. l. 124-126; t. 122, b. l. 178-179). Tuo tarpu iÅ¡ liudytojos V. J. teisme duotų parodymų matyti, kad apklausiant V. K., joks poveikis jam nebuvo daromas. Jis gera valia pasakojo aplinkybes, viskas kÄ pasakė buvo užfiksuota apklausos protokole, kurį V.

K. ir pasirašė, nebuvo pastabų po apklausos protokolu dėl neteisingai suraÅ¡ytų parodymų. Jis jautėsi nukentėjęs, kad neturi savo asmens dokumento ir bijojo, jog juo nebÅ«tų pasinaudota. Dokumentas buvo darytas tam, kad jis važiuotų į JAV užsidirbti pinigų. Liudytoja parodė, kad atlikus asmens apklausÄ , atspausdinamas apklausos protokolas, asmuo perskaito savo duotus parodymus, jeigu kažkas neteisingai arba įraÅ¡o pats ranka pastabas, arba taisoma kompiuteriu ir vėl duodama perskaityti, pasiraÅ¡o.

Taip atliekamos visos apklausos, V. K. atvejis nebuvo iÅ¡skirtinis. Jokių gÄ sdinimų ir prievartų ji darbe nenaudoja, asmuo įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo. Jei asmuo iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ , kad yra nukentėjęs, ir pageidauja bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, priimamas nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju. V. K. pats rašė civilinį ieÅ¡kinį dėl prarasto dokumento, nurodydamas kažkokiÄ sumÄ . Esant civiliniam ieÅ¡kiniui byloje, toks asmuo pripažįstamas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 22, b. l. 177-179; t. 28, b. l. 142-144).

IÅ¡ 2013 m. spalio 23 d. apklausos protokolo matyti, kad V. K. savo parodymus kiekviename apklausos protokolo lape patvirtino savo paraÅ¡ais, paskutiniame lape rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u bei paraÅ¡u patvirtino, jog protokolÄ perskaitė, protokolas suraÅ¡ytas teisingai, jokių pastabų dėl užfiksuotų parodymų, apklausos atlikimo tvarkos protokole nėra užfiksuota (t. 9, b. l. 162-164). 147. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad A. B. iÅ¡ tikrųjų buvo paėmęs V.

K. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės kartu su A. B. gynėjos byloje pateiktais Elektroninės leidimų kelionėms sistemos duomenimis apie tai, kad 2013 m. liepos 17 d. buvo pateikta ESTA paraiÅ¡ka kelionei ir V. K. iki 2015 m. liepos 17 d. buvo iÅ¡duotas elektroninis leidimas keliauti į Jungtines Valstijas pagal kelionių į JAV supaprastinimo programÄ , už kurį buvo sumokėta 2013 m. liepos 17 d. (leidimo iÅ¡davimui buvo pateiktas V.

K. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2013 m. birželio 19 d., nurodytas jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 24, b. l. 76-77, 78-79), prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad A. B. atvirai panaudodamas apgaulę pagrobė V. K. vardu iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ , t. y. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 148. IÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad A. B. per G. L. bei pats tiesiogiai pasiÅ«lė V.

K. darbÄ JAV, davė jam ne tik pinigų pragyvenimui, bet ir sumokėjo už asmens dokumento pagaminimÄ . Sprendžiant tiek iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu V. K. duotų parodymų, jis, norėdamas vykti į AmerikÄ dirbti pasiÅ«lytÄ darbÄ , laisva valia pats perdavė A. B. savo asmens dokumentÄ kitų dokumentų vykimui į JAV tvarkymui. A. B. pasirÅ«pino elektroninio leidimo keliauti į JAV V. K. išėmimu, kuris buvo iÅ¡duotas 2013 m. liepos 17 d. ir galiojo iki 2015 m. liepos 17 d.

Duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. V. K. pasiÅ«lytas darbas JAV tebuvo apgaulė, byloje nėra. Aptartų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad A. B. nagrinėjamoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2013 m. spalio 30 d. (t. 13, b. l. 59, 65, 115-116), kas leidžia sutikti su gynėjos skundo argumentais, jog A. B. kaip ir neturėjo galimybių grÄ Å¾inti V. K. pasÄ iki Å¡io apklausos 2013 m. spalio 23 d., o, žinant susitarimo su V.

K. aplinkybes (kad jis padės jam iÅ¡vykti dirbti į JAV), nebuvo ir poreikio skubėti tai daryti. 149. V. K. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad siekdamas susigrÄ Å¾inti pasÄ skambino A. B., tačiau jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Kita vertus, pažymėtina tai, jog byloje nėra užfiksuota jokių V. K. telefoninių kontaktų, kurie patvirtintų, kad pastarasis po paso perdavimo, norėdamas jį susigrÄ Å¾inti, bandė susisiekti su A. B.. Byloje užfiksuoti A. B. telefoniniai kontaktai patvirtina, kad jo naudotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tarpusavyje ir kontaktavo A.

B. su V. K., nebuvo išjungtas (t. 12, b. l. 140-157). Šio A. B. naudoto telefono numerio kontrolė buvo atliekama iki pat A. B. sulaikymo nagrinėjamoje byloje, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 133; t. 2, b. l. 142, 188). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad V. K. su A. B. būtų bandęs susisiekti kitais jo ir/ar A. B. naudotais telefono numeriais (t. 7, b. l. 24-74; t. 12, b. l. 140-157). 150. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. neatliko jokių veiksmų, kurie nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinami, kaip tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas.

Byloje nenustatyta, kad jis bÅ«tų panaudojęs kokiÄ nors apgaulę, siekdamas užvaldyti V. K. vardu iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ (apgaulės turinys neatskleistas pirmosios instancijos teismo nustatytose veikos padarymo aplinkybėse, jis neaptartas ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje). Kartu pažymėtina ir tai, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad A. B. turėjo tikslÄ pagrobti svetimÄ asmens dokumentÄ , suprato, jog neteisėtai pagrobia V.

K. priklausantį pasÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nurodytas asmuo neteks savo asmens dokumento, ir to norėjo (skundžiamame nuosprendyje Å¡is aptariamos veikos subjektyviosios pusės požymis nėra atskleistas bei pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos). 151. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių A. B. veiksmuose esant BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje naikinamas ir A.

B. priimamas naujas nuosprendis, jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas). 152. V. K. civilinis ieškinys skundžiamu nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 139 straipsnio tvarka, išaiškinus nukentėjusiajam teisę su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Aukščiau išdėstytais argumentais priėjus išvados, jog A. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jį išteisinus, nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kai išteisinama nesant nusikalstamos veikos požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nustatytų kitų aplinkybių ( BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl (ne)pripažinimo pavojingu recidyvistu, dėl paskirtų bausmių 153.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti nuteistojo M. Z. pavojingu recidyvistu. Nurodo, kad teismas neįvertino nuteistojo asmenybės, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnio, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«džio, be to, pripažino tik vienÄ iÅ¡ BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, nors Å¡iuo atveju sÄ lygos yra dvi (BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). 154. BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos Å¡io BK straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sÄ lygos (visos arba bent viena iÅ¡ jų) – jeigu Å¡is asmuo: turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ; bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ; bÅ«damas recidyvistas, jeigu bent vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ ; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ .

Kai tokios sÄ lygos nustatomos, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį už paskutinį nusikaltimÄ , atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. 155. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. Z., bÅ«damas pilnametis, iki Å¡ioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas už tyčinius nusikaltimus:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

2) Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus subendrinta bausme – laisvės atėmimu 14 metų 4 mėnesiams; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu bausmė pakeista į laisvės atėmimÄ 14 metų, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 14 metų ir 4 mėnesiams;

3) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. 156. Teistumas 2004 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), sprendžiant pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimÄ , nevertinamas, nes M.

Z. Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis. Duomenys apie M. Z. priimtus teismo nuosprendžius patvirtina, kad M. Z. jau iki nusikaltimo, už kurį nuteistas Å¡iuo teismo nuosprendžiu, padarymo minėto baudžiamojo įstatymo prasme buvo recidyvistas. Å ios aplinkybės patvirtina prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad yra nustatytos BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ spręsti M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimÄ . 157. Vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sÄ lygų konstatavimas savaime nereiÅ¡kia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimÄ ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis.

IÅ¡ BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimÄ , apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimÄ privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi suraÅ¡yti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2012). 158.

Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistajam M. Z. BK 27 straipsnio nuostatų ir nepripažindamas jo pavojingu recidyvistu, aukščiau minėtų reikalavimų nesilaikė, nes nuosprendyje nevertino BK 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių (nuteistojo asmenybės, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnio, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pobÅ«džio ir kt.), netinkamai nustatė BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas sÄ lygas, nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ M. Z. padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje draudžiama joje naudoti priemone – mobiliojo ryÅ¡io telefonu, o pataisos įstaiga neužtikrino to, kad M.

Z. Å¡ios priemonės neturėtų ir jos nenaudotų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kuri neturi reikÅ¡mės Å¡io klausimo sprendimui – ilgÄ proceso trukmę. 159. Kaip minėta, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. Z., turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , buvo nuteistas už kelis nusikaltimus, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimÄ Jo teistumas yra neiÅ¡nykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas.

NaujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ M. Z. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė ne tik turėdamas neiÅ¡nykusi teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir bÅ«damas recidyvistas (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, tik pradėjęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis vėl ėmėsi neteisėtos veiklos, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai.

Visai tai rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta pataisos įstaigoje draudžiama priemone, kurios laikymo ir naudojimo pataisos įstaiga neužkardė, veikos pavojingumo nemenkina ir jo baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. PrieÅ¡ingai, nuteistasis, bÅ«damas nuteistas laisvės atėmimo bausme, jÄ atlikdamas pataisos įstaigoje, nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, disponuodamas priemone, kuriÄ laikyti ir naudoti pataisos įstaigoje griežtai draudžiama, padarė analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jau buvo nuteistas.

Bylos įrodymai patvirtina, kad M. Z. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Jis iÅ¡ ankstesnių teistumų jokių teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nustatyta sunkinanti M. Z. baudžiamÄ jÄ atsakomybę aplinkybė. Nurodytų aplinkybių visuma rodo jo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės didelį pavojingumo visuomenei laipsnį bei sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai dėl M. Z. galimybių nenusikalsti ateityje ir jo pažangos pataisos proceso metu.

Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad yra BK 27 straipsnio 2 dalyje 1 punkte ir 2 punkte numatytos sÄ lygos ir pagrindas M. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu. 160. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. Z. asmenybės pavojingumÄ minimu aspektu, atsižvelgė ir baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojo proceso trukmės kriterijus asmenybės bei nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimui esminės įtakos neturi ir reikÅ¡mingas, nuteistajam parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį.

Todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pasisakys vėliau Å¡iame procesiniame sprendime. 161. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o griežtinti nuteistajam M. Z. paskirtÄ bausmę, pripažinus jį pavojingu recidyvistu. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, kaip neproporcingas jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistųjų asmenybėms, mano, kad nepagrįstai buvo sureikÅ¡mintas ilgas bylos proceso kriterijus, kai proceso trukmę žymia dalimi sÄ lygojo pačių nuteistųjų veiksmai.

Nuosprendžio dalis dėl paskirtųjų bausmių ginčijama ir nuteistųjų S. Ž., M. Z., I. V., A. N. gynėjos, A. B. gynėjos apeliaciniuose skunduose. Å iuose skunduose nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui aplinkybes – pasikeitusias nuteistųjų asmenybes, praėjusį ilgÄ laiko tarpÄ nuo nusikalstamų veikų padarymo, ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, ilgai taikytas griežčiausias kardomÄ sias priemones – suėmimÄ , vėliau intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Su šiais apeliacinių skundų argumentais galima sutikti tik iš dalies. 162. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios skundžiamo nuosprendžio dalies pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimui svarbūs keli baudžiamosios bylos aspektai – padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies; padarytų nusikaltimų stadijos tinkamas nustatymas ir įvertinimas, išsami duomenų, charakterizuojančių nuteistųjų asmenybes tiek nusikalstamų veikų darymo, tiek baudžiamojo proceso metu, analizė, taip pat baudžiamojo proceso trukmės ir jo metu nuteistiesiems taikytų ribojimų įtaka jiems parinktų bausmių rūšiai ir dydžiui.

Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių aspektų. 163. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr.  2K-142/2012, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-232-42/2018).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 164.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimui, paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), svarbus tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, bet ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėti interesai, siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti, taip pat ir skiriant bausmę kaltam asmeniui. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ . 165.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus bausmių skyrimo pagrindus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino, jog nuteistasis A. N., bÅ«damas neteistas, padarė vienÄ labai sunkų, du apysunkius baigtus nusikaltimus bei baudžiamÄ jį nusižengimÄ , teistas po nusikalstamų veikų padarymo (t.17, b. l. 161-162, 164-174, t. 30, b. l. 165, t. 31, b. l. 10, t. 32, b. l. 30-40), administracine tvarka nebaustas (t. 17, b. l. 175), charakterizuojamas teigiamai (t. 17, b. l. 178, t. 33, b. l. 45), psichikos sveikatos įstaigos įskaitose neįregistruotas (t. 17, b. l. 177), nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinio proceso metu buvo pateikti duomenys, kad A. N. nuo 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (t. 29, b. l. 18, 19-21). 166. Nuteistojo I. V. padarytos nusikalstamos veikos – labai sunkus ir trys apysunkiai baigti nusikaltimai, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 15, b. l. 151-153, buvo teistas Vokietijoje (t. 15, b. l. 154-157, t. 20, b. l. 90-93)), baustas administracine tvarka (t. 15, b. l. 158-167), charakterizuojamas teigiamai (t. 15, b. l. 171, t. 21, b. l. 121, t. 24, b. l. 70), psichikos sveikatos įstaigos įskaitose neįregistruotas (t. 15, b. l. 169), nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 167.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo gauti nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys – I. V. nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2011 m. sausio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadybininku (t. 20, b. l. 112-115). Jis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013m. rugpjūčio 7 d. buvo registruotas Teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje kaip ieÅ¡kantis darbo (t. 20, b. l. 116). 2018 m. I. V. turėjo verslo liudijimÄ prekybai (t. 33, b. l. 103). I. V. 2017 m. liepos 28 d. suderinimo raÅ¡tu buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju–ekspeditoriumi (t.33, b. l. 104).

I. V. 2012 m. gegužės 30 d. gimė duktė (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), t.  14, b. l. 105). I. V. nuo 2020 m. liepos 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ instaliuotoju (2020 m. birželio 29 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. 36, b. l. 131-133). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimu I. V. buvo priteista 400 eurų neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (t. 24, b. l.71-74). 168. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis M.

Z., bÅ«damas teistas ir atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus laisvės atėmimo vietos įstaigoje, padarė labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , charakterizuojamas neigiamai (t. 11, b. l. 148-170, t. 34, b. l. 1-53, t. 20, b. l. 94). Nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta neteisingai, kadangi nuteistojo bendrininkavimas organizuotos grupės forma yra jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis.

Todėl konstatuotina, kad nenustatyta jo atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 169. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuteistasis S. Ž., bÅ«damas teistas ir atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus laisvės atėmimo vietos įstaigoje, padarė labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , charakterizuojamas neigiamai (t. 12, b. l. 81-98, t. 34, b. l. 1-53, t. 20, b. l. 98-99). Nustatyta jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

AnalogiÅ¡kai ir nuteistojo S. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta neteisingai, kadangi nuteistojo bendrininkavimas organizuotos grupės forma yra jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis. Todėl konstatuotina, kad nenustatyta jo atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliacinio proceso metu buvo pateikti duomenys, kad S. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė ( (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), t. 33, b. l. 102). 170. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nuteistasis A.

B., bÅ«damas neteistas, padarė labai sunkų ir apysunkį baigtus nusikaltimus, po nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas (t. 32, b. l. 25-29), teistas Danijoje (t. 13, b. l. 136-140, t. 20, b. l. 84-89), baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos nebegalioja (t. 13, b. l. 141-143), charakterizuojamas teigiamai (33 t., b. l. 11-12), psichikos sveikatos įstaigos įskaitose neįregistruotas (t. 13, b. l. 148). Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat buvo vertinti duomenys dėl nuteistojo sveikatos bÅ«klės, padarius iÅ¡vadÄ , kad pateiktos gydytojų pažymos ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, patvirtinantys, jog A.

B. serga dviem onkologinėmis ligomis, nepakankami iÅ¡vadai, kad jis dėl sveikatos bÅ«klės negalės atlikti laisvės atėmimo bausmės. 171. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, buvo gauti nauji nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys – A. B. nuo (duomenys neskelbtini) vykdė individualiÄ veiklÄ (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fizinio asmens praÅ¡ymas įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrÄ , t. 14, b. l. 46-47).

Jis nuo 2017 m. balandžio 10 d. dirba pas V. G., vykdantį individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , mechanizatoriumi – Å«kio darbininku (t. 29, b. l. 71, t. 33, b. l. 3-4). Jis (duomenys neskelbtini) susituokė ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), t. 33 b. l. 1). (duomenys neskelbtini) jam gimė duktė ((duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), t. 33, b. l. 2). (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A.

B. yra iÅ¡ dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai) (t. 33, b. l.5-6). Apeliacinio proceso metu buvo iÅ¡ naujo iÅ¡analizuoti ir įvertinti medicininiai duomenys apie A. B. gydymÄ dėl dviejų onkologinių ligų ir jų komplikacijų stacionarioje gydymo įstaigoje – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) klinikose nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d., lankymÄ si 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. spalio 14 d. (t.33, b. l. 13-16, 17-18, 19-20), gydymÄ (duomenys neskelbtini) klinikose 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. vasario 15 d., lankymÄ si VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) klinikose 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. ( t. 33, b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28). 172.

Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino baudžiamojo proceso trukmę. Pagal teismų praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti Å¡velnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Nustatęs pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų bÅ«ti kompensuotas teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas. 173. Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , pagal kuriÄ bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99, ir kt.).

Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K-87-942/2017). 174.

Dėl Å¡io kriterijaus, kaip reikÅ¡mingo apeliacinių skundų ribose tikrinant nuteistiesiems paskirtųjų bausmių teisingumÄ , pasisako ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. gegužės 2 d. dėl BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų labai sunkių nusikaltimų (t. 1, b. l. 3). Byla Kauno apygardos teisme buvo gauta 2015 m. sausio 12 d. Atsižvelgiant į tirtų nusikalstamų veikų skaičių ir apimtį, kaltintų asmenų skaičių, tarptautinį elementÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ikiteisminis baudžiamosios bylos tyrimas užtruko ir buvo neproporcingai ilgas. 175.

Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui ir 2015 m. kovo 16 d. pradėta nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi Å¡is nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavus, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo, dėl teisėjų kaitos ji net tris kartus buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ naujo, byloje buvo procesinių delsimų – 2017 m. gruodžio 13 d. buvo paskirta teismo fonoskopinė ekspertizė, ekspertizės aktas gautas 2018 m. birželio 8 d.; bylos nagrinėjimas nevyko ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. dėl kaltinamojo A.

N. neatvykimo į teismÄ , jo sulaikymo Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir vėliau perdavimo pagal Euroos areÅ¡to orderį. Baudžiamosios bylos nagrinėjime taip pat buvo daromos pertraukos tiek dėl teisėjų pasikeitimo, dėl jų teisėto nebuvimo darbe, tiek dėl svarbių kaltinamųjų ir jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių. Baudžiamojoje byloje 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį. Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikas (ilgiau nei 5 metai) (nežiÅ«rint į tai, kad tam tikra dalimi jis susijęs su nuteistojo A.

N. neatvykimu į teismÄ ) yra laikytinas pernelyg ilgu, sudarančiu prielaidÄ teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu visiems nuteistiesiems buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas: S. Ž. buvo suimtas nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2017 m. kovo 29 d.; I. V. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 30 d.; A. B. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. spalio 30 d.

A. N. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d., vėliau sulaikytas bei suimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., po to jam buvo paskirta viena iÅ¡ nuteistojo judėjimo laisvę ribojančių kardomųjų priemonių– intensyvi priežiÅ«ra. M. Z. proceso metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. 176. Kartu reikÅ¡minga ir baudžiamosios bylos proceso apeliacinės instancijos teisme trukmė. BaudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta teisėjų kolegija, tačiau dėl objektyvių priežasčių teisėjų kolegijos sudėtis pasikeitė du kartus, dėl ko bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo pradedamas iÅ¡ naujo.

Apeliacinio proceso trukmę sÄ lygojo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumai, esant koronaviruso pandemijos grėsmei ir karantino laikotarpiu. Å ios priežastys objektyviai prailgino apeliacinio proceso ir bendrai baudžiamosios bylos proceso trukmę. 177. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. N., S. Ž., I. V. (dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios apimtis nustatyta Å¡iuo nuosprendžiu) paskirtos mažesnės už sankcijose už nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis bausmės, nors pagal BK 61 straipsnio nuostatas, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (visiems nuteistiesiems), taip pat esant A.

N. atsakomybę dėl vienos iÅ¡ veikų (apysunkės veikos), I. V. – dėl vienos iÅ¡ veikų (nesunkios veikos) lengvinančiai aplinkybei, nuteistiesiems skirtinos bausmės turėjo bÅ«ti parenkamos nuo laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Taip pat pritaikytas nuteistiesiems palankesnis bausmių bendrinimo – apėmimo bÅ«das. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų apimties, pavojingumo laipsnio, asmenybes tiek iki veikų padarymo, tiek po jų charakterizuojančius duomenis, ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę ir jo metu patirtas ribojančias procesines poveikio priemones, nuteistiesiems A.

N., S. Ž., I. V. paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus – tinkamai individualizuotos, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės visapusiškai įvertintos, todėl pagrindo išvadai, kad jos yra pernelyg griežtos ar pernelyg švelnios, nėra. 178. Nuteistajam M. Z. paskirta bausmė, aukščiau aptartais motyvais pripažinus jį pavojingu recidyvistu, griežtintina ir skirtina prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto dydžio – laisvės atėmimo septyneriems metams bausmė.

Nors BK 56 straipsnio, kuriame reglamentuota bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui tvarka, nuostatos numato, jog pavojingam recidyvistui skiriama griežtesnė, nei straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė, o kitokia bausmė gali bÅ«ti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais, teisėjų kolegija sutinka su tokiu prokuroro praÅ¡ymu ne tik todėl, kad nuteistojo padėtis negali bÅ«ti pabloginta labiau, negu to praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Nurodyto dydžio bausmės skyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamas kompensuoti, kaip ir kitiems nuteistiesiems, teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ dėl ilgo baudžiamojo proceso pažeidimÄ . Skundžiamas nuosprendis M. Z. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). 179. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta – pataisos namai.

BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Å i nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir jÄ lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nuteistiesiems A. N., I. V., S. Ž., M. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskyrus bausmes be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį bausmę jie turi atlikti kalėjime. 180.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). 181.

Konkretaus nuteistojo už labai sunkų nusikaltimÄ požiÅ«riu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs Å¡iÄ dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimÄ visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei Å¡iÄ bausmę atliekančiųjų kalėjime.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimÄ A. N., I. V., S. Ž., M. Z. padarė laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013 m. liepos 22 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už labai sunkius nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes nuteistieji A.

N., I. V., S. Ž., M. Z. turi atlikti pataisos namuose. Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statymo, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, nuostatÄ , taip pat į tai, kad apeliaciniai skundai paduoti siekiant palengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, o apeliacinių skundų sunkinančiais pagrindais Å¡iuo aspektu byloje negauta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistiesiems A. N., I. V., S. Ž., M. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nustatytos atlikti pataisos namuose, nekeistina. 182.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl paskirtosios bausmės bendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ ja bausme. Su Å¡iuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad M. Z. paskutinį kartÄ buvo nuteistas 2019 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2013 m. balandžio 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Teismas nurodė, kad šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad šis nuosprendis ir šio procesinio sprendimo priėmimo metu yra neįsiteisėjęs, neišnagrinėjus baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme.

Todėl nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nei Å¡io procesinio sprendimo priėmimo metu nėra teisinio pagrindo spręsti dėl Å¡iais nuosprendžiais paskirtųjų M. Z. bausmių bendrinimo. 183. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam A. B. paskirta bausmė neatitinka įstatymo reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias tiek su A. B.padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, tiek su pernelyg ilga proceso trukme, o taip pat jo sveikatos bÅ«kle, padaręs iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam A.

B. turi bÅ«ti skiriama sankcijoje už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė, o pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam kitos rÅ«Å¡ies bausmę nėra. 184. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡ pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų iÅ¡plaukia teismo teisė motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigÄ Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutÄ taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebÅ«tų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). 185.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausiÄ dėmesį skiriant aplinkybėms, apibÅ«dinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . 186. Kaip minėta, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaudamas viename epizode, todėl jo veiksmų pavojingumas palyginus su kitais Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltais, padarius nusikalstamas veikas, pripažintais nuteistaisiais yra mažesnis.

Taip pat mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ patvirtina bylos duomenys – jis nusikalstamÄ veikÄ , padarė bÅ«damas neteistas, dirba, sudarė santuokÄ , susilaukė vaiko, yra ribotai darbingas, jam diagnozuotos dvi onkologinės ligos, dėl kurių kilusių komplikacijų jis yra periodiÅ¡kai gydomas stacionariose gydymo įstaigose, be to, sekant jam nustatytų onkologinių ligų dinamikÄ , jis turi nuolat tikrintis, atliekant specialius tyrimus. Nors įstatymai garantuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teisę į tinkamÄ asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , tokį patį gydymÄ kaip ir laisvėje, akivaizdu, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistajam negalėtų bÅ«ti užtikrintas privalomas nuolatinis jo sveikatos bÅ«klės stebėjimas, o esant reikalui – ir gydymas. 187.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. B. sveikatos bÅ«klė nuo 2012-11-15 iÅ¡liko stabili, jo susirgimas nesutrukdė kaltinamajam ir toliau daryti nusikaltimus, byloje iÅ¡tirti duomenys apie A. B. sveiokatos bÅ«klę patvirtina, kad po nurodytos datos A. B. buvo konstatuotas antras onkologinis susirgimas, jam buvo rekomenduotas ir atliekamas periodinis dažnas ligos dinamikos tikrinimas, atliekant specifinius tyrimus. Ä® Å¡iÄ aplinkybę pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys ir Panevėžio apygardos teisme, nagrinėjant A.

B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimÄ . Kaip minėta A. B. buvo suimtas iki 2013 m. spalio 30 d. Pateikti byloje medicininiai duomenys patvirtina, kad po nurodytos datos A. B. dėl dviejų onkologinių ligų visÄ eilę kartų buvo gydytas ir konsultuotas ((duomenys neskelbtini) klinikose 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. vasario 15 d., VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) klinikose 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. ( t. 33, b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28)). 188.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog straipsnio, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl jam yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 36 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, bausmę. Konstatuotina, kad nuteistajam A. B. parenkama BK 48 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskyrus jam Å¡io straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus (bÅ«ti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti), užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir atitiks bausmei keliamus tikslus.

Teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės ir jos bendrinimo su kita bausme ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis ( BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Dėl civilinių ieÅ¡kinių 189. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų V. S., R. G. civilinius ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė, kad nuteistieji prieÅ¡ nukentėjusiuosius naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , iÅ¡naudojo siekdami sau kuo didesnio pelno, kiekvienÄ dienÄ nukentėjusiuosius vertė patirti sunkius iÅ¡gyvenimus, dėl ko pablogėjo jų fizinė ir psichologinė sveikatos bÅ«klė, Å¡ių įvykių pasekmes nukentėjusieji jaučia iki Å¡iol.

Å ios aplinkybės, atstovo manymu, patvirtina, kad nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra ženkli, todėl jų civiliniai ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti patenkinti pilnai. 190. Vertinant nukentėjusiesiems V. S. ir A. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. 191.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neturtinės žalos nukentėjusiesiems padarymas siejamas su nuteistųjų nusikalstamais veiksmais bendrininkaujant verbuoti, gabenti kiekvienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, savanaudiÅ¡kais tikslais pasinaudota jų pažeidžiamumu, naudota apgaulė, grasinimai, V. S. atžvilgiu nusikalstami veiksmai įvykdyti keletÄ kartų. Nekyla abejonių, kad tokio pobÅ«džio veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė baimę, stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusius aplinkybės neleidžia spręsti apie nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumÄ nei įprastai tokio pobÅ«džio bylose, kuriose priteisiamos pinigų sumos nuo 869 Eur iki 6 000 Eur.

Å i teismo iÅ¡vada yra pagrįsta. Byloje nėra objektyvių duomenų apie neturtinės žalos apimtį sÄ lygojusius neigiamo pobÅ«džio liekamuosius reiÅ¡kinius ar kitų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad teismo priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui yra neteisingos, tokių nenurodė ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde. Be to, atsižvelgtina į tai, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu (t. 32, b. l. 2-18) A. G. buvo priteista 300 eurų neturtinės žalos iÅ¡ nuteistojo A.

L., V. S. – 450 eurų neturtinės žalos iš R. S. dėl pastarųjų nusikalstamų veikų bendrininkaujant su šioje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis prieš šiuos nukentėjusiuosius. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nukentėjusiesiems žemesnės instancijos teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neatitinka teismų formuojamos praktikos, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. 192.

Nuteistasis I. V. praÅ¡o nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmesti ir panaikinti jam paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , jo apeliacinio skundo argumentais pripažinus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Su Å¡iais skundo argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo I. V. praÅ¡ymas dėl civilinių ieÅ¡kinių atmetimo siejamas su praÅ¡oma padaryti iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (tik sumažinus jo nusikalstamų veiksmų V.

S. atžvilgiu apimtį), nėra pagrindo konstatuoti, kad jis kartu su bendrininkais neturi solidariai atsakyti už nukentėjusiesiems V. S. ir A. G. nusikalstamais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ . Taip pat priteisto civilinio ieÅ¡kinio, be kitako ir iÅ¡ I. V., užtikrinimui iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo pagrįstai pratęstas laikinas nuosavybės teisių į I. V. pinigines lėšas 466,12 Lt ( 134 Eur) apribojimas. 193. Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiajam V.

S. neturtinės žalos atlyginimui, nors nukentėjusysis teisme civilinio ieÅ¡kinio jo atžvilgiu atsisakė, bÅ«damas įsitikinęs, kad M. Z. nekaltas. Su Å¡iuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. 194. CK 6.279 straipsnio, numatančio atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies iÅ¡imtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus.

Ä®rodžius, kad žala atsirado bÅ«tent dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada bÅ«tina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, o toks ryÅ¡ys sieja žalÄ ir kito asmens veiksmus. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 2K-151/2006. 195. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo reikia vadovautis CK normomis. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016).

AiÅ¡kindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sÄ lygas, kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, jog solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalÄ nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikÅ¡tis ir skirtingo pobÅ«džio bei savarankiÅ¡kais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, Nr. 3K-3-543/2009, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-88-489/2021 ). Byloje nustatyta, kad nuteistieji, veikdami nusikalstamai V.

S. atžvilgiu, bendrininkavo siekdami vieningo nusikalstamo tikslo įgyvendinimo, todėl teismas pagrįstai nustatė solidariosios kaltininkų civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiajam V. S. padarytos neturtinės žalos sÄ lygas. Nukentėjusiojo V. S. pozicija, kai jis, praÅ¡ydamas jam padarytÄ neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ kaltų asmenų, iÅ¡ nuteistojo M. Z. jos priteisti neprašė, manydamas, kad Å¡is nėra kaltas, laikytina sÄ Å¾iningu suklydimu ir nevertinama, kaip nukentėjusiojo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio.

Å iame nuosprendyje aukščiau iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad bendrininkaudamas su kitais asmenimis nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ V. S. padarė ir nuteistasis M. Z., todėl pirmosios instancijos teismas pagristai M. Z. kartu su kitais nuteistaisiais pritaikė solidariÄ civilinę atsakomybę. Dėl proceso iÅ¡laidų 196. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistųjų organizacijai ,,(duomenys neskelbtini)” patirtas 2 600 Lt (753,01 Eur) nukentėjusiųjų atstovavimo nagrinėjamoje byloje iÅ¡laidas.

Byloje pateiktas advokato orderis, pasak apelianto, patvirtina, kad jį, kaip nukentėjusiuosius atstovaujantį advokatÄ , sudaręs sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo, pasamdė ,,(duomenys neskelbtini)”. Taigi, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, jis, kaip nukentėjusiųjų atstovas, bÅ«damas pasamdytas ,,(duomenys neskelbtini)”, jį reiÅ¡kė ir kaip jį pasamdžiusio kliento atstovas. 197. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 198.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas D. Povilius, su kuriuo sutartį dėl teisinių paslaugų nukentėjusiesiems teikimo sudarė organizacija ,,(duomenys neskelbtini)”, ikiteisminio tyrimo metu atstovavo nukentėjusįjį V. S., bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (taip pat ir bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antrÄ kartÄ ), atstovavo nukentėjusiuosius V. S., A. G., K. J.. 2016 m. gegužės 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas prašė pirmosios instancijos teismo, priėmus byloje apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ nuteistųjų organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2 600 Lt (753,01 Eur) už nukentėjusiesiems Å¡ioje byloje suteiktÄ teisinę pagalbÄ , pateikė į bylÄ 2013 m. liepos 31 d. sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 700 Lt (492,35 Eur) sumai, 2014 m. rugsėjo 16 d. sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (260,66 Eur) sumai, taip pat 2013 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių matyti, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ pagal paminėtas sÄ skaitas advokatui pervedė nurodytas pinigų sumas (t. 24, b. l. 163-167, 168-169). 199.

Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos tame tarpe prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. S., A. G., K. J. padarytos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos labai sunkių (BK 147 straipsnio 2 dalis – tęstinė nusikalstama veika, kuriÄ sudaro deÅ¡imt epizodų, iÅ¡ kurių viename nukentėjo A. G., aÅ¡tuoniuose epizoduose – V. S.), apysunkių (BK 181 straipsnio 1 dalis, prieÅ¡ K. J. padaryta nusikalstama veika) nusikaltimų kategorijoms.

Atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie nukentėjusiųjų socialinių įgÅ«džių stokÄ , materialines galimybes, prieÅ¡ juos padarynų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, dėl nusikalstamų veikų patirtus iÅ¡gyvenimus, bylos sudėtingumÄ ir apimtį, nekyla abejonių, kad nukentėjusiesiems Å¡iame baudžiamajame procese buvo bÅ«tina teisinė pagalba, ginant savo teises bei teisėtus interesus. Nukentėjusieji proceso eigoje neiÅ¡reiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų, kad advokatas D. Povilius teiktų jiems teisinę pagalbÄ byloje, taip pat neprieÅ¡taravo, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ pasiÅ«lė pagalbÄ .

Minėta, kad advokatas D. Povilius nukentėjusįjį V. S. atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, jį bei kitus du paminėtus nukentėjusiuosius atstovavo taip pat ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atstovas ne tik nukentėjusiesiems teikė teisines konsultacijas, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parengė bei teismui pateikė nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus dėl nukentėjusiųjų nuotolinės apklausos ir kitus dokumentus, dalyvavo iÅ¡ esmės didžiojoje dalyje teisiamųjų posėdžių (bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, minusavus bylos nagrinėjimo pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka laikotarpį, truko apie penkerius metus), kurių metu aktyviai gynė nukentėjusiųjų interesus.

Skundžiamu nuosprendžiu prieš nukentėjusiuosius V. S., A. G., K. J. nusikalstamas veikas padarę asmenys, kaip nustatyta šiuo procesiniu sprendimu, buvo pagrįstai pripažinti kaltais, iš nuteistųjų pagrįstai nukentėjusiesiems buvo priteistas žalos atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, neabejotina, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ dėl nukentėjusiesiems suteiktos teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje patyrė išlaidas, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie nuteistųjų materialinę padėtį, priteistinos (pilnai arba iš dalies) iš nuteistųjų. 200.

Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų už nukentėjusiesiems suteiktÄ teisinę pagalbÄ organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo vien tuo pagrindu, kad pati organizacija baudžiamojoje byloje nepateikė praÅ¡ymo dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo, kartu tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, užkirsdamas keliÄ su tuo pačiu reikalavimu į teismÄ kreiptis dar kartÄ .

Apelianto skunde teisingai pažymėta, kad jis su organizacija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų nukentėjusiesiems teikimo pagrindu atstovaudamas nukentėjusiuosius nagrinėjamoje byloje, kartu byloje atstovavo ir pačiÄ organizacijÄ , kiek tai susiję su jos teise iÅ¡ kaltų asmenų gauti iÅ¡laidų, susijusių su nukentėjusiųjų atstovavimu, atlyginimÄ . Dėl nurodytos aplinkybės tam, kad spręsti klausimÄ dėl paminėtų proceso iÅ¡laidų priteisimo, papildomai ir organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas nebuvo reikalingas. 201.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad praÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos, jų dydis turi bÅ«ti pagrįstos dokumentais ir nekelti teismui abejonių. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nukentėjusiųjų atstovas į bylÄ pateikė tik 2013 m. liepos 31 d. sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 700 Lt (492,35 Eur) sumai, 2014 m. rugsėjo 16 d. sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (260,66 Eur) sumai, taip pat 2013 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių matyti, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ advokatui D. Poviliui pagal paminėtas sÄ skaitas pervedė nurodytas pinigų sumas.

Tačiau iÅ¡ Å¡ių pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku pagal kokiÄ teisinių paslaugų sutartį, už kokių nukentėjusiųjų atstovavimÄ piniginės lėšos buvo pervestos. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis advokatas D. Povilius ikiteisminio tyrimo metu orderį dėl nukentėjusiojo V. S. atstovavimo baudžiamojoje byloje pateikė 2014 m. sausio 14 d., tuo tarpu viena iÅ¡ nukentėjusiųjų atstovo pateiktų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡yta 2013 m. liepos 31 d., o organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ atliktas 2013 m. rugpjūčio 9 d., t. y. dar iki advokatui Å¡ioje byloje pradedant atstovauti nukentėjusįjį V.

S.. Dėl nurodytų aplinkybių tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ ir, panaikinus skundžiamÄ nuosprendį aptariamoje dalyje, priteisti iÅ¡ nuteistųjų organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl nukentėjusiųjų atstovavimo nagrinėjamoje byloje patirtas iÅ¡laidas nėra galimybės. 202. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiųjų atstovo advokato D. Poviliaus praÅ¡ymas dėl 753,01 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, naikinama ir Å¡is praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kartu pažymėtina tai, kad toks teisėjų kolegijos sprendimas neužkerta kelio dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017). BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu Å¡ie klausimai neiÅ¡spręsti teismo nuosprendyje. 203. 2020 m. birželio 26 d.

įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso iÅ¡laidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia, vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis.

Pažymėtina, kad, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡ių skundų nagrinėjimo rezultatas. 204. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistiesiems buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai:

M. Z. – advokatas Bronius Varsackis, A. N. – advokatė Rasa Kalkauskienė, S. Ž. – advokatas Algirdas Gurauskas (t. 35, b. l. 164). Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. Z. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 107,78 eurų iÅ¡laidų (t. 36, b. l. 25). IÅ¡ 2021 m. sausio 14 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad už nuteistajam S. Ž. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 522 eurų iÅ¡laidų (t. 36, b. l. 102).

Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. birželio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, kad už nuteistajam A. N. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 625,50 eurų iÅ¡laidų (t. 36, b. l. 192-194). 205. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už nuteistiesiems suteiktÄ teisinę pagalbÄ patirta ir praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų suma yra protinga ir atitinka nuteistųjų turtinę padėtį.

PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo I. V., nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės LeÅ¡kevičienės apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti jam naujÄ nuosprendį – A. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. B., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsniu (2011 12 22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu (nuo 2012 07 01)), paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme ir A. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bÅ«ti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2, 3 dalimis, pripažinti M. Z. pavojingu recidyvistu. M. Z., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, paskirtÄ bausmę padidinti iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo. PaÅ¡alinti iÅ¡ nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių aplinkybes, kad A. N. epizode laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, be kita ko, veikdamas organizuota grupe kartu ir su I. V., I. V., pasinaudodamas nukentėjusiojo R.

S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams, VFR daryti. PaÅ¡alinti iÅ¡ nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių aplinkybes, kad A. N. epizode laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d. apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ V. S. atžvilgiu padarė, veikdamas organizuota grupe. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo V. K. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu CPK 139 straipsnio pagrindu ir nukentėjusiojo V.

K. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, A. B. iÅ¡teisinus nesant nusikalstamos veikos požymių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiųjų V. S., A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus praÅ¡ymas dėl 753,01 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, ir šį nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. Z. 107,78 eurų, S. Ž. 522 eurų, A.

N. 625,50 eurų valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus, nuteistųjų S. Ž., I. V., M. Z., nuteistojo A. N. gynėjos advokatės Rasos Kalkauskienės apeliacinius skundus atmesti. Teisėjos Jolanta Čepukėnienė Rasa GudžiÅ«nienė Virginija Liudvinavičienė