e92ff71e-e2c2-4bb2-a26d-bc674abfc0f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1028-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas G. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 100 000 Eur (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Departamento 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 750 (toliau – ir Nutarimas) buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių pataisos namus–atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK).

Pažymėjo, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Å¡iuo atveju pažeidžiamas non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principas.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu padarytas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas taikytinas tik tiems asmenims, kuriems apkaltinamieji nuosprendžiai įsiteisėjo po 2019 m. birželio 27 d. Departamentas, nusprendęs perkelti jį į kitÄ kalinimo įstaigÄ , veikė neteisėtai. Nutarime nurodyta, kad į kitÄ kalinimo įstaigÄ pareiÅ¡kėjas perkeliamas „siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ â€œ, tačiau, pareiÅ¡kėjo vertinimu, kitoje įkalinimo įstaigoje priežiÅ«ra yra pavirÅ¡utiniÅ¡ka, priežiÅ«ros ir apsaugos galimybės yra ženkliai mažesnės. PareiÅ¡kėjo taip pat netenkina sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK (pareiÅ¡kėjo netenkina jam suteikta miegamoji vieta, pastatas, pareiÅ¡kėjo teigimu, pastatytas neteisėtai).

Taip pat atkreipia dėmesį, jog jam nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Skunde teigiama, jog buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai, jis yra priverstas ginti savo teises teisme, pervežimo procedÅ«ra buvo netinkama, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 11–15).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. pasiraÅ¡ytas BVK pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeistas 69 straipsnis ir Å¡io straipsnio 1 dalis (aktuali Å¡iam ginčui), ji iÅ¡dėstyta taip:

„Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais“. Å io straipsnio 1 dalyje neliko nuostatos, kad nuteistasis visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Atsakovės atstovas pažymi, kad visose ankstesnėse BVK redakcijose egzistavo įtvirtinta teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taigi ir iki Å¡iol nuteistojo teisė atlikti bausmę vienoje pataisos įstaigoje nebuvo absoliuti.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo tvarka detalizuojama Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtintame Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija).

ApraÅ¡o 3.2 papunktyje nurodoma, kad nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama perkelti, jeigu toks perkėlimas reikalingas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ . Tokiais atvejais perkeliančioji įstaiga pateikia Departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi bÅ«ti suderintas su priimančiÄ ja įstaiga, projektÄ . Departamentas 2019 m. rugpjūčio 8 d. dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) gavo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) parengtÄ ir su PravieniÅ¡kių PN-AK suderintÄ nutarimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo.

Nutarimas atitiko tokio pobÅ«džio dokumentams keliamus reikalavimus, buvo motyvuotas bei paremtas galiojusiais teisės aktais, todėl buvo pasiraÅ¡ytas DVS priemonėmis ir jam buvo suteiktas numeris. SistemiÅ¡kai vertinant Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir BVK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtinta teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ turėtų bÅ«ti vertinama kaip organizacinė priemonė, siekiant įgyvendinti BVK 112 straipsnyje įtvirtintiems pataisos įstaigos režimo tikslams.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo minimas non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principas nėra įtvirtintas nei VieÅ¡ojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAÄ®), nei Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTÄ®). Å is principas suprantamas kaip draudimas priimti sprendimÄ besiskundžiančios Å¡alies nenaudai, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas principo taikymo iÅ¡imtis. Non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principo pažeidimu gali bÅ«ti laikomas tik toks atvejis, kai ginÄÄ nagrinėjantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡nagrinėja klausimÄ iÅ¡ esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį.

Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginÄÄ nagrinėjančio subjekto sprendimÄ , kuris pablogina besiskundžiančios Å¡alies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintÄ teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Priimtu nutarimu Departamentas niekaip nepakeitė pareiÅ¡kėjo materialinės teisinės padėties, jam nebuvo apribotos teisės arba nustatytos papildomos pareigos. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus.

PareiÅ¡kėjui buvo taikomos tos įstatymo procesinės normos, kurios galiojo priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo ir tai nėra materialinės teisės norma, pagal kuriÄ teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojam į praeitį. Principas lex retro non agit (įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja) reiÅ¡kia, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, tačiau ne procesinėms teisės normoms, kurių galiojimas prasideda iÅ¡kart po priėmimo.

Atsakovės atstovas akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nutarimo dėl perkėlimo neapskundė, nepraÅ¡o teismo jį panaikinti, todėl, Departamento vertinimu, jis pripažino nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Departamento funkcija – nagrinėti asmenų praÅ¡ymus, skundus ir praneÅ¡imus, priskirtinus Departamento kompetencijai. PareiÅ¡kėjas į DepartamentÄ su skundais dėl laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nesikreipė, Departamentas neturi duomenų apie aplinkybes iÅ¡dėstytas skunde. VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.). 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas yra galiojantis, nepanaikintas, Departamentui įstatymu suteikta teisė perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ , todėl dėl jo negali kilti neturtinė žala.

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl Departamento Nutarimo perkelti jį į kitÄ kalinimo įstaigÄ . Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatyta, jog Departamento direktorius, siekdamas palengvinti pareiÅ¡kėjo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , taip pat užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. NN-750 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ nutarė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Marijampolės PN į PravieniÅ¡kių PN-AK (b. l. 6).

BVK 69 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. birželio 27 d.) nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas skundu kelia klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, jos pagrindu nurodo Departamento NutarimÄ , kurio teisėtumas nėra ginčijamas.

Kaip minėta, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 atsiranda esant:

1) neteisėtiems veiksmams;

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos;

3) teisės pažeidimu padarytai žalai. Departamentas, vykdydamas diskrecijÄ spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnį, yra saistomas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, kuris įpareigoja atsakovÄ , kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , savo veikloje laikytis vieÅ¡ojo administravimo srityje taikomų vieÅ¡ojo administravimo principų – įstatymo virÅ¡enybės, reiÅ¡kiančio, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAÄ® 3 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Pažymėtina, jog Nutarimas yra nepanaikintas, nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nutarimÄ ginčijęs, todėl Nutarimas yra galiojantis, teisėtas ir vykdytinas. Nėra pagrindo teigti, jog jį priėmęs subjektas (Departamentas) veikė neteisėtai, todėl teigtina, jog Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ kumuliatyvių CK 6.271 straipsnyje nurodytų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su nauja ir galiojančia BVK 69 straipsnio redakcija, kuria Departamentas vadovavosi priimant nutarimÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ Ä¯staigÄ , tačiau teismui nekyla abejonių dėl minėtos nuostatos (įstatymo) konstitucingumo.

Pabrėžtina, jog galimybė nuteistÄ jį perkelti į kitÄ kalinimo įstaigÄ (esant BVK nurodytoms sÄ lygoms) egzistavo ir ankstesnėse BVK redakcijose. Teismas pabrėžia, kad asmuo, praÅ¡antis atlyginti neturtinę žalÄ , privalo jÄ tinkamai ir objektyviai pagrįsti. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai yra itin abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti. PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kaip dėl (be kita ko, teisėtų) Departamento veiksmų jam atsirado neturtinė žala, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip neindividualizuoti.

IÅ¡aiÅ¡kintina, jog, jeigu pareiÅ¡kėjas mano, jog jo teises pažeidė įkalinimo įstaiga, į kuriÄ jis buvo perkeltas (PravieniÅ¡kių PN-AK), jis turi teisę teikti skundÄ dėl neteisėtų jos veiksmų (netinkamų kalinimo sÄ lygų). Jeigu pareiÅ¡kėjas manė, jog Nutarimas, kuriuo jis buvo perkeltas į minėtÄ Ä¯staigÄ , yra neteisėtas, jis galėjo jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pačiame nutarime yra nurodyta jo apskundimo tvarka (b. l. 6).

Aplinkybes, kodėl pareiÅ¡kėjas, jo manymu, negalėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ Ä¯staigÄ , jis privalėjo iÅ¡dėstyti skundžiant nutarimÄ dėl perkėlimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas neabejoja nei administracinio akto priėmimo pagrindo – BVK 69 straipsnio – konstitucingumu, nei turi pagrindo abejoti administracinio akto teisėtumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kėjo nurodomas principas non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimÄ besiskundžiančios Å¡alies nenaudai, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas Å¡io principo taikymo iÅ¡imtis.

Non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principas apskundimo procese yra vienas iÅ¡ fundamentalių proceso principų. Non reformatio in peius(draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principo pažeidimu gali bÅ«ti laikomas tik toks atvejis, kai ginÄÄ nagrinėjantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡nagrinėja klausimÄ iÅ¡ esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. GinÄÄ nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principo, kai visÄ bylÄ ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamÄ sprendimÄ priėmusiam subjektui.

Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginÄÄ nagrinėjančio subjekto sprendimÄ , kuris pablogina besiskundžiančios Å¡alies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintÄ teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu. Sprendimo nenaudingumas turi bÅ«ti objektyvus, t. y. turi pasikeisti materialinė teisinė besiskundžiančio asmens padėtis, sprendimo nenaudingumas turi bÅ«ti realus, t. y. turi atsirasti dėl skundÄ iÅ¡nagrinėjusios institucijos sprendimo, bet ne dėl galimų jo priėmimo pasekmių (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 1882/2013). Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog Nutarimu nebuvo pakeista pareiÅ¡kėjo materialinė padėtis, tačiau taip pat pabrėžtina, jog principas taikytinas apskundus vieÅ¡ojo administravimo sprendimÄ , o Å¡iuo atveju Nutarimas net nebuvo apskųstas, todėl ir principas Å¡iuo atveju nėra aktualus (svarbu pabrėžti, jog non reformatio in peius (draudimas keisti skundžiamÄ sprendimÄ skundėjo nenaudai) principas nebus pažeistas tuo atveju, kai skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs subjektas atlieka pakartotinį patikrinimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4703-1062/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog atsakovės atstovas veikė tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė